Tag: Dirbtinis intelektas

  • Vokietijos Švedto naftos perdirbimo gamykla neteko Kazachstano naftos: Rusija sustabdė tranzitą

    Tranzitas per Draugystės vamzdyną sustabdytas

    Nuo gegužės 1 dienos Rusija oficialiai sustabdė Kazachstano naftos tranzitą į Vokietijos PCK naftos perdirbimo gamyklą Švedte, kuris vyko per „Transneft“ valdomą vamzdynų sistemą. Per pastarąsias valandas nafta Lenkijos Draugystės vamzdyno atkarpa iš Baltarusijos pasienio į Švedtą nebeteka.

    Rusijos pusė kaip pagrindinę priežastį įvardijo technines problemas ir pažeistas naftos siurblių stotis, kurios, anot Maskvos, nukenčia nuo Ukrainos dronų atakų. Neoficialiai regiono energetikos rinkoje šis žingsnis siejamas ir su politine įtampa dėl Vokietijos paramos Ukrainai.

    „Tai lemia dabartinės techninės galimybės. Kazachstano nafta dabar bus nukreipta kitais logistiškai prieinamais maršrutais“, – sakė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.

    Kazachstanas ieško kitų kelių

    Kazachstano energetikos ministerijos atstovai nurodė, kad dėl sustabdytų gegužės mėnesio tiekimų dalis krovinių bus perorientuota į kitus eksporto kelius. Minimi variantai apima tiek Baltijos kryptį per Ust Lugos uostą, tiek maršrutus per Kaspijos vamzdynų konsorciumą Juodosios jūros link.

    Tokie nukreipimai reiškia, kad Vokietijos rinkai skirta žaliava laikinai tampa priklausoma nuo laivybos grafikų, uostų pajėgumų ir papildomų logistikos grandžių. Praktikoje tai dažnai didina tiekimo riziką ir gali branginti alternatyvų transportavimą, ypač jei sutrinka srautų planavimas regione.

    Smūgis Švedtui ir paieškos, kuo užpildyti trūkumą

    PCK Švedto gamykla yra strategiškai svarbi Rytų Vokietijos degalų tiekimui, o iki karo Ukrainoje ji didelę dalį žaliavos gaudavo rusiška kryptimi. Prieš prasidedant plataus masto invazijai 54 proc. įmonės kontrolės turėjo „Rosnieft Deutschland“, todėl bet kokie pokyčiai tranzito grandinėje šiai gamyklai tampa ypač jautrūs.

    Tiekimai iš Kazachstano buvo vykdomi pagal tarpvalstybinį susitarimą nuo 2023 metais įsigaliojusios schemos, kuri leido dalį poreikio padengti nerusiškos kilmės nafta, tačiau tuo pačiu remiantis rusiška infrastruktūra. 2025 metais į Švedtą buvo pristatyta 2,1 mln. tonų naftos, o per pirmąjį šių metų ketvirtį – 730 000 tonų; visiems metams buvo svarstomas iki maždaug 3 mln. tonų lygis.

    Dabar, nutrūkus srautui per vamzdyną, vienu iš realiausių trumpalaikių sprendimų įvardijamas papildomų kiekių nukreipimas per Lenkijos infrastruktūrą, pasitelkiant PERN ir atsargas Gdansko Naftoporte. Ar to pakaks, priklausys nuo to, kiek ilgai užtruks tranzito pauzė ir kokiu tempu bus suderinti pakaitiniai tiekimo grafikai.

  • Tuskas apie JAV karių išvedimą iš Vokietijos: kol kas nėra ženklų, kad jie bus perkelti į NATO rytinį flangą

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šiuo metu nėra signalų, jog JAV kariai, kuriuos planuojama išvesti iš Vokietijos, būtų perkelti į NATO rytinį flangą. Jo teigimu, tokios informacijos Varšuva kol kas nėra gavusi.

    Apie galimą JAV pajėgų mažinimą Vokietijoje viešai pranešta po to, kai Pentagonas patvirtino sprendimą iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Pasak JAV pareigūnų, procesas turėtų būti užbaigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.

    „Neturime tokių signalų“, – sakė Donaldas Tuskas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, ar iš Vokietijos išvedami kariai galėtų būti perkelti ne į JAV, o į NATO rytinį flangą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje yra svarbus tiek pačiai Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. Berlynas ilgą laiką buvo vienas pagrindinių JAV pajėgų atramos taškų Europoje, užtikrinantis logistiką ir greitą reagavimą į krizes.

    Rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes, po Rusijos karo prieš Ukrainą nuosekliai siekia didesnio ir labiau nuspėjamo NATO sąjungininkų buvimo regione. Vis dėlto tokie pokyčiai paprastai derinami NATO formatu, įvertinus karinius poreikius, infrastruktūrą ir ilgalaikį pajėgų finansavimą.

    JAV karių buvimas Lenkijoje pastaraisiais metais augo, tačiau daugeliu atvejų jis išlieka rotacinis. Šalies teritorijoje veikia sąjungininkų vadavietės ir logistikos mazgai, o daliniai dislokuojami keliuose miestuose, priklausomai nuo pratybų ir operacinių poreikių.

    NATO rytinio flango gynyba šiuo metu grindžiama keliomis kryptimis: oro gynybos stiprinimu, priešakinio dislokavimo pajėgomis, nuolatiniu pratybų ciklu ir spartesniu pastiprinimo atvykimu krizės atveju. Dėl to bet koks didesnis JAV karių perdislokavimas iš Vokietijos į rytus būtų vertinamas ne tik kaip politinis signalas, bet ir kaip praktinis pajėgumų perskirstymas, turintis įtakos visai Aljanso planavimo architektūrai.

  • „Spirit Airlines“ bankrotas: skrydžiai sustabdyti, o JAV keleiviai gali pajusti brangstančių bilietų erą

    Kas nutiko „Spirit Airlines“

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ gegužės 2 dieną oficialiai paskelbė bankrotą ir nedelsdama sustabdė veiklą. Dėl skolų ir neįvykdytų įsipareigojimų jos turtui buvo pritaikytos teisinės priemonės kreditorių naudai, o dalis orlaivių liko skirtinguose oro uostuose.

    Keleiviams tai reiškė staigų realybės patikrinimą: dalis bilietų neteko galiojimo, o suplanuoti maršrutai buvo atšaukti praktiškai per naktį. Tokiose situacijose avialinijų bankrotai paprastai sukelia grandininę reakciją visoje rinkoje, nes iš jos trumpam dingsta dalis sėdimų vietų pasiūlos.

    Skolos, nepavykusios derybos ir brangus kuras

    Įmonė jau kurį laiką bandė derėtis su kreditoriais ir JAV Transporto departamentu, ieškodama finansinio gelbėjimo. Buvo svarstoma galimybė pasiskolinti iš federalinio biudžeto, tačiau dėl didelių skolų ir prastėjančių pinigų srautų sprendimų rasti nepavyko.

    Kaip vienas iš spaudimą didinusių veiksnių įvardytas smarkus aviacinio kuro kainos šuolis po karinių įvykių Artimuosiuose Rytuose. Bendrovei tai tapo ypač skausminga, nes ji, kaip teigiama, neturėjo pakankamo finansinio „pagalvės“ ir apsidraudimo priemonių, kad atlaikytų staigų sąnaudų šuolį.

    Poveikis keleiviams ir rinkai

    Po veiklos sustabdymo konkurentai pasiūlė riboto laikotarpio nuolaidas, kad padėtų daliai keleivių persiorientuoti į kitus skrydžius. Taip pat buvo padedama įguloms grįžti į bazinius oro uostus, o valdžios institucijos patikino, kad bilietus turėję keleiviai galės tikėtis kompensacijų pagal galiojančias procedūras.

    Vis dėlto didžiausias pokytis gali būti ne vienkartiniai nepatogumai, o ilgalaikė kryptis: „Spirit Airlines“ buvo vienas rinkos žaidėjų, kuris agresyviai spaudė kainas žemyn. Kai toks konkurentas pasitraukia, likusioms bendrovėms dažnai sumažėja paskata palaikyti itin žemus tarifus, ypač maršrutuose, kur alternatyvų mažiau.

    Ką rodo skaičiai

    Skelbiama, kad nuo 2025 metų vasario iki 2026 metų sausio pabaigos bendrovė pervežė apie 28 mln. keleivių. „Spirit Airlines“ parke buvo maždaug 130 orlaivių, kurie, priklausomai nuo teisinių ir finansinių sprendimų, gali būti grąžinti lizingo bendrovėms arba parduoti, kad būtų padengta dalis skolų.

    Toks mastas rodo, kad tai ne nišinis bankrotas: iš rinkos trumpuoju laikotarpiu iškrenta reikšminga dalis pigių vietų pasiūlos. Dėl to keleiviai gali dažniau matyti mažiau akcijų, didesnius papildomų paslaugų mokesčius ir sparčiau kylančias kainas piko laikotarpiais.

  • Lenkijos kariuomenė užsisakė šimtus tūkstančių prieštankinių minų: ką keičia 790 mln. eurų sutartis

    Didelis užsakymas po ilgų pauzių

    Lenkijos ginkluotės agentūra balandžio pabaigoje pasirašė sutartį su Bydgoščiaus elektromechanikos gamykla Belma dėl minavimo sistemoms skirtų kasetinių prieštankinių minų. Sutarties vertė siekia apie 790 mln. eurų, o pristatymai numatyti 2027–2029 metais.

    Šis pirkimas laikomas vienu didžiausių pastarųjų metų užsakymų Lenkijos inžinerinės ginkluotės segmente. Karo Ukrainoje patirtis ir NATO rytinio sparno grėsmių vertinimai grąžino minas į planuotojų prioritetų viršų.

    Pagal skelbiamą informaciją, kalbama apie mažiausiai 70 000 minų kasečių, o vienoje kasetėje yra po 5 minas. Tai reikštų, kad bendras kiekis gali viršyti 350 000 kovinių ir mokomųjų MN-123 tipo minų.

    Tokio masto pirkimas sprendžia seną problemą: ilgą laiką Lenkijos kariuomenės sandėliuose minų atsargos buvo menkos, o kasmetiniai užsakymai neatitiko realių gynybos planavimo poreikių.

    MN-123 ir minavimo sistemos: kaip tai veikia

    MN-123 yra prieštankinė mina, kuri suveikia transporto priemonei ant jos užvažiavus. Viešai nurodomi parametrai rodo, kad jos kumuliacinis užtaisas gali pramušti iki 60 milimetrų šarvo, todėl ji pavojinga šiuolaikinei šarvuotai technikai.

    Taip pat numatytas savineutralizacijos mechanizmas, kuris gali būti nustatomas 1–30 dienų laikotarpiui. Tokios funkcijos įprastai siejamos su rizikų mažinimu po kovinių veiksmų ir geresniu minavimo kontrolės suderinimu su šiuolaikinėmis procedūromis.

    Minos skirtos vadinamosioms nuotolinio, arba narzutiniu būdu, įrengiamoms minų užtvaroms. Jos formuojamos specialiais inžineriniais minavimo automobiliais, galinčiais greitai išdėstyti minas pasirinkta kryptimi ir skirtingu tankiu, atsižvelgiant į taktinę situaciją.

    Skelbiama, kad tokios sistemos gali leisti programuoti laukų parametrus, fiksuoti koordinates skaitmeniniuose žemėlapiuose ir perduoti duomenis į valdymo grandinę. Tai svarbu, nes modernioje gynyboje minų užtvara turi būti ne tik greita, bet ir dokumentuota, kad savos pajėgos žinotų saugius koridorius.

    Pramonės pajėgumai ir pamokos iš Ukrainos

    Belma atstovai viešai akcentavo, kad užsakymas reikalauja sparčiai didinti gamybą, o pajėgumai jau buvo reikšmingai išplėsti. Pirmasis vykdomasis užsakymas, apie kurį skelbiama, apima 12 000 kasečių ir 60 000 minų pristatymą 2027–2029 metais.

    Tokie tempai rodo, kad problema dažnai yra ne vien finansai, bet ir gamybinė bazė, tiekimo grandinės bei sertifikavimo procesai. Didelio masto amunicijos gamyba paprastai remiasi ilgalaikiais kontraktais, kad įmonės galėtų planuoti investicijas, įrangą ir darbuotojų parengimą.

    Minų reikšmę ypač išryškino karas Ukrainoje, kur plačiai naudojamos inžinerinės užtvaros, tranšėjų sistemos ir judėjimą ribojančios priemonės. NATO rytiniame flange tai persikelia į praktinį klausimą, kaip greitai sukurti prieštankines užtvaras, kurios priverstų priešininką lėtėti, manevruoti ir patekti į ugnies priemonių veikimo zonas.

    Lenkijos sprendimas didinti minų atsargas siejamas ir su tuo, kad vienetinių, mažų pirkimų mastas gynybos planavimo poreikių neužpildo. Norint turėti realų atgrasymo efektą, atsargos turi būti pakankamos ilgalaikiam konfliktui, o ne vien mokymams ar ribotoms operacijoms.

    „Tai užsakymas dar neregėtu mastu, o jam įvykdyti gamybos pajėgumus teko didinti keliasdešimt kartų ir toliau investuoti“, – sakė Belma vadovas Jarosławas Zakrzewskis.

    Planuojama, kad minų kasetės bus naudojamos su kelių tipų minavimo platformomis, įskaitant jau naudojamas ir naujai diegiamas. Kartu tai signalizuoja, kad inžinerinė ginkluotė, ilgą laiką buvusi mažiau matoma modernizacijos dalis, Lenkijoje tampa sistemine gynybos planavimo kryptimi.

  • Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei jau orbitoje: ką leis matyti radarų sistema POLSARIS

    Į Žemės orbitą sėkmingai iškeltas ketvirtasis „ICEYE“ palydovas, skirtas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Jį, kartu su kitais kroviniais, iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje paleido „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, o pirmoji pakopa nusileido maždaug po 7 minučių.

    Tiesioginės transliacijos duomenimis, palydovas nuo starto praėjus maždaug 2 valandoms 26 minutėms pasiekė numatytą orbitą. Šis paleidimas siejamas su Lenkijos programa, kuria siekiama stiprinti kosminės žvalgybos pajėgumus, remiantis radarinių palydovų teikiama informacija.

    Kuo svarbūs SAR palydovai?

    „ICEYE“ palydovuose naudojamas sintetinės apertūros radaras (SAR), leidžiantis stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo paros meto. Skirtingai nei optinės kameros, SAR veikia mikrobangų ruože, todėl gali „matyti“ ir naktį, ir per debesis, dūmus ar rūką.

    Toks principas svarbus tiek karinėms užduotims, tiek krizių valdymui, kai informacija reikalinga nedelsiant, o oro sąlygos riboja įprastą stebėjimą. SAR vaizdai dažniausiai būna vienspalviai, tačiau leidžia tiksliai fiksuoti objektus bei pokyčius teritorijoje, taip pat palyginti skirtingų laikotarpių situaciją.

    Lenkija kuria POLSARIS konstelaciją

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle X pranešė, kad šalis kuria karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS. Jo teigimu, ji turi suteikti naujas Žemės vaizdinimo galimybes bet kuriuo paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis.

    „Kuriame karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS, kuri suteikia Lenkijos kariuomenei naujas Žemės vaizdinimo galimybes nepriklausomai nuo paros meto ar oro sąlygų. Tai prieiga prie svarbiausių duomenų, kai reikia veikti nedelsiant“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkijos gynybos ministerijos atstovai taip pat akcentuoja, kad didesnė palydovų grupė orbitoje reiškia dažnesnį to paties regiono „peržiūrėjimą“, trumpesnį laiką tarp pakartotinių stebėjimų ir operatyvesnį duomenų pateikimą kariuomenei. Praktikoje tai gali būti ypač reikšminga stebint infrastruktūrą, logistikos maršrutus ar galimus pokyčius prie svarbių objektų.

    Į orbitą pakilo ir lenkiškas EYCORE-1

    Tuo pačiu „Falcon 9“ skrydžiu į kosmosą buvo iškeltas ir EYCORE-1 – Lenkijoje kuriamas palydovas su SAR technologija. Tokios sistemos ypač vertinamos dėl gebėjimo rinkti duomenis ir esant dideliam debesuotumui, ir visiškoje tamsoje.

    Įmonė „Eycore“ save pristato kaip naujosios kosmoso industrijos bendrovę, įsikūrusią Varšuvoje, kuri kuria ir tiekia pažangius SAR sprendimus, palydovus bei jų naudingąsias apkrovas. Gynybos sektoriui tai reiškia dar vieną kryptį, kai žvalgybos pajėgumai stiprinami ne tik įsigyjant sistemas, bet ir auginant nacionalinę kompetenciją.

  • JAV plečia sankcijas Kinijos rafinerijoms dėl Irano naftos: Pekinas atsako, o importas neslūgsta

    Jungtinių Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) išplėtė sankcijų sąrašą, į kurį įtrauktos kelios Kinijos nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės. Vašingtonas teigia, kad šios bendrovės importuoja ir perdirba Irano kilmės naftą, taip prisidėdamos prie Teherano pajamų srautų.

    Sankcijos paprastai nukreiptos į veiklą, kuri gali pasiekti JAV finansų sistemą ar JAV jurisdikcijoje veikiančius partnerius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, laivybos, draudimo ir logistikos grandinei, todėl sandoriai tampa brangesni ir sunkiau įgyvendinami.

    Kinija sankcijų nepripažįsta

    Kinijos Prekybos ministerija viešai atmetė JAV sprendimus, pabrėždama, kad tokios priemonės, Pekino vertinimu, neturi tarptautinės teisės pagrindo ir neturėtų būti taikomos Kinijos subjektams. Kinija ne kartą kritikavo vadinamąsias vienašales sankcijas ir jų taikymą trečiųjų šalių įmonėms.

    „Tokios priemonės trukdo arba smarkiai riboja įprastą Kinijos įmonių ekonominę ir prekybinę veiklą su trečiosiomis šalimis ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – sakė Kinijos Prekybos ministerija.

    Vis dėlto Kinijos praktika ilgą laiką buvo nevienalytė: didžiosios, valstybės kontroliuojamos naftos bendrovės dažnai elgiasi atsargiau, kad apsaugotų platesnius prekybinius interesus ir prieigą prie tarptautinių atsiskaitymų. Tuo metu dalis nepriklausomų pakrantės rafinerijų išlaiko lankstesnį pirkimų modelį.

    Kaip sandoriai apeina ribojimus

    Viena dažniausiai minima priežastis, kodėl sankcijų poveikis ne visada sustabdo naftos srautus, yra atsiskaitymų struktūra. Jei mokėjimai vykdomi ne JAV doleriais, o, pavyzdžiui, juaniais, sumažėja poreikis naudotis infrastruktūra, kurią lengviau pasiekti JAV reguliuotojams.

    Tačiau net ir tokiais atvejais išlieka antrinių pasekmių rizika: tarptautiniai vežėjai, brokeriai ar draudikai gali vengti sandorių dėl reputacinių ir reguliacinių grėsmių. Dėl to dalis srautų persitvarko į mažiau skaidrias grandines, kuriose svarbesnį vaidmenį įgyja tarpininkai ir vietinis realizavimas.

    Prie naujai sankcionuotų subjektų paminėta ir Qingdao Haiye Oil Terminal Corp. Tokių įmonių veiklos modelis neretai remiasi tuo, kad perdirbti produktai realizuojami daugiausia vidaus rinkoje, todėl tiesioginė priklausomybė nuo Vakarų pirkėjų ar finansavimo gali būti mažesnė.

    Kinijos importo mastas ir Irano dalis

    Kinija yra didžiausia pasaulyje naftos importuotoja, o jos dienos importo apimtys vertinamos apie 12 mln. barelių. Didžiausi srautai paprastai siejami su Rusija, o atskirais laikotarpiais reikšmingą dalį sudaro ir Irano kilmės nafta.

    Rinkoje Irano nafta dažnai minima kaip tiekiama su nuolaidomis, kurios padeda pirkėjams mažinti žaliavos savikainą. Toks kainodaros pranašumas ypač svarbus nepriklausomoms rafinerijoms, kurių pelningumas jautriai reaguoja į žaliavos kainų svyravimus ir vidaus paklausos pokyčius.

    JAV ir Kinijos įtampa dėl energetikos, sankcijų ir prekybos taisyklių gali būti keliama ir aukščiausio politinio lygmens susitikimuose. Artimiausiais mėnesiais ši tema išliks jautri dėl platesnio konteksto: konflikto Artimuosiuose Rytuose, naftos kainų dinamikos ir atsiskaitymų sistemų persitvarkymo.

  • Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    JAV federaliniame teisme Ouklande pirmąją bylos savaitę dominavo Elono Musko liudijimas ginče su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Verslininkas prisiekusiesiems kartojo, kad, jo vertinimu, labdaros misija buvo paversta komerciniu projektu, o tai esą prieštarauja pradiniams pažadams.

    Musko ieškinys remiasi tuo, kad jis 2015 metais prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo kaip ne pelno siekiančios organizacijos ir skyrė finansavimą, kurį vertina maždaug 35 milijonais eurų. Jis teigia, kad lėšos vėliau buvo panaudotos komerciniams tikslams, kuriems jis nebuvo pritaręs.

    Esminis ginčas dėl „OpenAI“ krypties

    Pasak Musko, „OpenAI“ po 2018 metais įsteigto pelno siekiančio padalinio ėmė vis labiau tolti nuo deklaruotos labdaros misijos. Jis teisme pripažino, kad pats pelno siekiančio vieneto idėjai kategoriškai neprieštarauja, tačiau tvirtino, jog realybėje komerciniai interesai tapo svarbiausi.

    „Negalite tiesiog pavogti labdaros“, – sakė E. Muskas.

    „OpenAI“ Musko kaltinimus viešai atmeta ir laiko nepagrįstais. Bendrovė po „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje tapo vienu svarbiausių DI rinkos vardų, o jos veiklos modelis ir valdymo struktūra pastaraisiais metais tapo nuolatinio tarptautinio dėmesio objektu.

    Teisme iškilo ir „Microsoft“ klausimas

    Bylos kontekste minimas ir „Microsoft“ vaidmuo, nes ši įmonė tapo vienu svarbiausių „OpenAI“ partnerių bei investuotojų, o bendradarbiavimas sustiprino „OpenAI“ komercinę kryptį. Musko teisininkai siekia, kad, jų teigimu, neteisėtai gauta nauda būtų grąžinta „OpenAI“ fondui.

    Taip pat prašoma peržiūrėti „OpenAI“ pertvarką, susijusią su perėjimu prie pelno siekiančios veiklos, ir keliamas klausimas dėl S. Altmano bei Grego Brockmano vaidmens. Teisme nurodoma, kad nuostolių atlyginimo reikalavimai teoriškai galėtų siekti šimtus milijardų eurų, tačiau tokių sumų pagrįstumas būtų vertinamas atskirai.

    Musko interesai ir konkurencija DI rinkoje

    Kryžminėje apklausoje Muskas sulaukė klausimų apie jo paties interesus DI srityje, įskaitant konkurentę xAI ir pastarųjų metų sandorius. Teisme jis kalbėjo ir apie tai, kad dalis metodų, kai vieni modeliai naudojami kitų tikrinimui ar tobulinimui, yra įprasta praktika pramonėje.

    Bylos nagrinėjimas tęsis, o vėliau turėtų liudyti ir S. Altmanas su G. Brockmanu. Teisėja nusprendė procesą skaidyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o tik po to sprendžiama dėl galimų priemonių, jei pažeidimai būtų nustatyti.

    Šis ginčas stebimas ne tik kaip dviejų įtakingų technologijų lyderių konfliktas, bet ir kaip precedentas, galintis turėti įtakos tam, kaip ateityje bus derinamos ne pelno siekiančios deklaracijos, investuotojų lūkesčiai ir DI produktų komercializacija.

  • „Earlybird“ uždarė 360 mln. eurų fondą: daugiau lėšų DI ir giliajai technologijai Europoje

    „Earlybird“ uždarė 360 mln. eurų fondą: daugiau lėšų DI ir giliajai technologijai Europoje

    Rizikos kapitalo bendrovė „Earlybird“ pranešė užbaigusi aštuntąjį ankstyvosios stadijos fondą, kurio dydis siekia 360 mln. eurų. Tai didžiausias bendrovės pritrauktas fondas per jos istoriją ir signalas, kad investuotojų apetitas DI bei giliajai technologijai Europoje išlieka net ir svyruojant rinkoms.

    Fondas finansuojamas institucinių investuotojų ir šeimos biurų lėšomis. „Earlybird“ pabrėžia, kad naują kapitalą kelia reguliariai kas kelis metus, o dabar visose strategijose valdo apie 2 500 000 000 eurų vertės turtą.

    Kur šiandien daugiausia vertės?

    „Earlybird“ partneris dr. Andre Retterath, atsakingas už DI ir infrastruktūros investicijas, sako, kad pastaraisiais metais DI rinkoje pasikeitė vertės kūrimo logika. Jo teigimu, programų sluoksnyje konkurencija milžiniška, o maržos dažnai būna labai plonos ar net neigiamos, nes produktą sukurti tapo lengva.

    „Bazinių modelių maržos dažnai sukasi apie 30–50 proc., tačiau infrastruktūroje ir aparatinėje įrangoje jos gerokai didesnės, o įėjimo barjerai aukštesni“, – sakė dr. Andre Retterath.

    Pasak jo, kuo giliau DI „krūvoje“ nuo galutinės programos judama link infrastruktūros, duomenų sluoksnio ir specializuotos aparatinės įrangos, tuo stipresnė gynyba nuo konkurentų. Tai viena priežasčių, kodėl fondas nori daugiau dėmesio skirti technologijoms, kurias sunku greitai atkartoti.

    Ankstyvos investicijos ir „gili“ Europa

    Pirmosios fondo investicijos rodo kryptį į DI infrastruktūrą, vertikalius sprendimus ir fundamentines technologijas. „Earlybird“ mini, kad jau rėmė kelias Europoje augančias komandas, o dalis naujų sandorių dar bus paskelbti.

    Bendrovė išskiria ir ankstesnius pavyzdžius, kai investavo į giliąją technologiją dar prieš jai tampant „madinga“: nuo kosmoso pramonės iki branduolinės sintezės sprendimų. Tokie sektoriai paprastai reikalauja daugiau laiko, kapitalo ir kompetencijos, bet sėkmės atveju sukuria sunkiai nukopijuojamą pranašumą.

    Modelis, orientuotas į dešimtmečius

    Kartu su fondo uždarymu „Earlybird“ paskelbė pertvarką, kurią vadina nuolatine aktyvia nuosavybe. Jos esmė – bendrovės kontrolė lieka tik aktyviems partneriams ir perduodama kitai kartai, o išorinių akcininkų ar pardavimo scenarijus nenumatomas.

    „Norime, kad geriausi investuotojai, nepriklausomai nuo jų kilmės ar finansinių galimybių, turėtų kelią tapti bendrovės savininkais“, – sakė dr. Andre Retterath.

    Rizikos kapitalo rinkoje tai reikšminga detalė, nes dalyje fondų partnerio statusas siejamas su didele asmenine finansine įmoka. „Earlybird“ teigia, kad pasirinktas modelis turėtų padėti išlaikyti talentus ir aiškiau suvaldyti tęstinumą, kai steigėjai pamažu traukiasi iš kasdienės veiklos.

    Platesniame kontekste Europoje vis garsiau kalbama apie technologinį suverenitetą, kritinę infrastruktūrą ir vietinių inovacijų finansavimą. „Earlybird“ statymas aiškus: DI ir gilioji technologija bus ta kryptis, kurioje per artimiausius metus formuosis didžiausi, ilgalaikę vertę kuriantys verslai.

  • Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    DI tampa atlyginimų varikliu

    Naujausia 2026 metų Berlyno technologijų atlyginimų apžvalga rodo aiškią kryptį: DI ir mašininio mokymosi pareigos sparčiai kyla į geriausiai apmokamų pozicijų viršų. Tyrimas parengtas remiantis 4 627 išvalytais Berlyno technologijų specialistų atsakymais, iš jų 4 138 yra dirbantys pilnu etatu.

    Ataskaitoje nurodoma, kad DI ir mašininio mokymosi inžinerijos medianinis atlyginimas siekia 95 000 eurų per metus. Daugiau uždirba tik inžinerijos vadovai su 115 000 eurų ir teisės bei atitikties specialistai su 99 000 eurų, o bendrosios programinės įrangos inžinerijos mediana siekia 88 000 eurų.

    Augimas yra, bet ne visiems

    Bendra pilnu etatu dirbančiųjų medianinė alga pakilo iki 80 000 eurų per metus, tai yra 4,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai perskaičiuota lyginant tą pačią pilno etato imtį. Vidurkis pasiekė 83 949 eurus ir augo 3,5 proc., tačiau šie skaičiai slepia nevienodą situaciją skirtingose pareigose ir įmonėse.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas palyginimas su europiniais rinkos orientyrais, rodantis, kad Berlyno lygis dažniau yra panašus į Europą, o ne aukštesnis. Vadovų ir vadybininkų atlyginimai arti Europos medianos, tačiau specialistų grupėje Berlynas šiek tiek atsilieka.

    Produktyvumas auga, nerimas nemažėja

    Viena ryškiausių tendencijų susijusi su tuo, kaip darbuotojai naudoja DI kasdienėje veikloje. Net 87,5 proc. apklaustųjų teigia asmeniškai naudojantys DI įrankius, o 84,7 proc. sako, kad tai padidino jų produktyvumą.

    Vis dėlto produktyvumo šuolis ne visiems siejasi su didesniu saugumu: 61,2 proc. respondentų nerimauja, kad DI paveiks jų darbo vietos stabilumą. Kartu tik nedidelė dalis nurodo, kad jų darbovietėje apskritai nėra aiškios DI politikos, vadinasi, taisyklės dažnėja, bet baimės išlieka.

    Atotrūkiai mažėja, bet neišnyksta

    Ataskaita fiksuoja ir mažėjantį, tačiau vis dar reikšmingą lyčių atlyginimų skirtumą. Moterų medianinis atlyginimas siekia 70 000 eurų per metus, vyrų 85 000 eurų, tad „žalias“ skirtumas sudaro 17,6 proc. ir yra mažesnis nei prieš metus.

    Kontroliuojant patirtį, pareigų grupę, senioriškumą ir įmonės dydį, skirtumas mažėja iki 6,6 proc. Tai rodo, kad dalis atotrūkio paaiškinama struktūriniais veiksniais, tačiau visiškai jų neeliminuoja.

    Biuro politika ir algų stagnacija skatina kaitą

    Darbdaviams svarbus signalas ateina iš darbuotojų nuostatų dėl darbo biure. Tarp tų, kuriuos realiai paliestų griežtesnis reikalavimas būti biure, 20,2 proc. sako išeitų per šešis mėnesius, o 46,4 proc. liktų, bet iškart pradėtų aktyviai ieškoti kito darbo.

    Kartu 33,0 proc. respondentų nurodo, kad 2026 metais tikėtina keis darbą, o svarbiausias motyvas yra didesnis atlygis. Fone matyti ir atlyginimų „plokštuma“: 45 proc. per metus negavo jokio pakėlimo, o dar 37 proc. gavo tik 1–5 proc. augimą, kuris daugeliui vargiai kompensuoja gyvenimo brangimą.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad Berlyno technologijų rinka gali atrodyti stabili, tačiau kaupiasi išlaikymo rizika. Kai produktyvumą kelia DI, o algos daugeliui neauga, didėja tikimybė, kad pagerėjus samdos sąlygoms darbuotojai greitai pasinaudos didesnėmis galimybėmis kitur.

  • „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    Nauji duomenys rodo, kad buvę „Google DeepMind“ darbuotojai ir tyrėjai per pastaruosius 18 mėnesių Europoje ir už jos ribų įkūrė arba ruošiasi įkurti dešimtis startuolių. Iš viso identifikuoti 112 žmonių, kurie jau paleido naujas įmones arba viešai nurodo dirbantys vadinamuoju stealth režimu.

    Šiuos skaičius surinko investuotojams ir rizikos kapitalo fondams duomenis teikianti bendrovė „Evertrace“. Informacija rinkta iš viešų šaltinių, įskaitant įmonių registrus, patentus ir mokslinių tyrimų finansavimo duomenis.

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė buvusio „DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio kuriama Jungtinės Karalystės DI laboratorija „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1 milijardą eurų pradinio finansavimo. Tačiau „Evertrace“ teigimu, tai tik labiausiai matomas pavyzdys platesnėje tendencijoje, kai „DeepMind“ patirtį turintys specialistai kuria naują startuolių bangą.

    Startuolių geografija ir stealth banga

    Iš 112 identifikuotų atvejų didžiausia dalis fiksuota JAV, reikšminga dalis tenka Jungtinei Karalystei, o likusieji pasiskirstę po įvairias Europos šalis. Duomenyse išskiriama, kad 38 žmonės jau įkūrė naują bendrovę, o 74 pasirinko stealth statusą.

    Stealth dažniausiai reiškia ankstyvą startuolio stadiją, kai komanda dar neviešina produkto ar detalių, tačiau rinkoje jau aktyviai telkia žmones, kapitalą ir partnerius. Vis dėlto ne kiekvienas toks įrašas būtinai baigiasi naujos įmonės registracija, todėl dalis atvejų gali būti tik pasirengimas ar darbinis etapas.

    Kas kuria naujas komandas

    Tarp ryškesnių vardų minimas buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Niujorko universiteto profesorius Saining Xie, siejamas su reikšmingais darbais generatyvinių modelių srityje. Jis prisidėjo prie projekto, kuris paskatino diffusion transformer kryptį, o dabar eina vieno iš DI startuolių vadovaujančias mokslo pareigas.

    JAV rinkoje taip pat išskiriamas startuolis „Humans&“, kurį bendraįkūrė buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Stanfordo universiteto profesorius Noah Goodman. Ši įmonė pozicionuoja savo produktus kaip orientuotus į žmogaus darbo stiprinimą, o ne pakeitimą, ir skelbė apie maždaug 440 milijonų eurų pradinį finansavimą.

    Jungtinėje Karalystėje tarp pavyzdžių įvardijamas buvęs „DeepMind“ mokslininkas Olivier Henaff, bendraįkūręs „Cursive“, kuri kuria bazinių DI modelių sprendimus. Taip pat minima, kad dalis buvusių praktikantų pasirinko startuolių kelią, kurdami produktus nuo vizijos ir kalbos modelių iki sveikatos duomenų infrastruktūros.

    Europoje startuolių kryptys apima ne tik bendrus DI platformų projektus, bet ir nišinius sprendimus, pavyzdžiui, teisinių technologijų ar gynybos technologijų segmentuose. Viena iš tendencijų, atsispindinčių pavyzdžiuose, yra DI agentų ir įrankių kūrimas, kai programinė įranga ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo užduotis, integruojasi su verslo sistemomis bei automatizuoja procesus.

    Kodėl „DeepMind“ tampa steigėjų kalve

    „Evertrace“ bendraįkūrėjas Jacobas Houlbergas šią dinamiką lygina su ankstesnėmis Europos technologijų bangomis, kai tokios bendrovės kaip „Klarna“ ar „Spotify“ tapo talentų ir naujų įmonių šaltiniu. Logika paprasta: kai vienoje vietoje sukaupiama daug aukšto lygio kompetencijos, vėliau ji natūraliai „išsisklaido“ į rinką per naujus projektus.

    Ši banga svarbi ir investuotojams, nes „DeepMind“ patirtis rinkoje dažnai veikia kaip kokybės signalas: tai rodo darbą su pažangiais modeliais, griežtomis tyrimų praktikomis ir didelio masto sistemomis. Kartu tai didina konkurenciją, nes vis daugiau komandų taikosi į tas pačias sritis, ypač į bazinius modelius, agentus ir pritaikomąją infrastruktūrą.

    Nors dalis startuolių dar veikia tyliai, pats skaičius leidžia daryti išvadą, kad DI verslų kūrimo tempas, paremtas buvusių „DeepMind“ darbuotojų kompetencijomis, išlieka aukštas. Artimiausiais mėnesiais rinkoje tikėtina daugiau viešų pristatymų, finansavimo raundų ir komandų, kurios iš stealth pereis į atvirą veiklos fazę.

    „Matome, kad „DeepMind“ DI srityje daro tai, ką „Klarna“ ir „Spotify“ kadaise padarė Europos technologijoms“, – sakė Jacobas Houlbergas.

    „Davidas Silveris yra antraščių herojus, tačiau tikroji istorija yra tai, kas ateina po jo“, – pridūrė jis.