CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Wizz Air skrydis iš Varšuvos į Oslą avariniu būdu leidosi Torp oro uoste: kabinoje pasirodė dūmai

    Pirmadienio popietę „Wizz Air“ lėktuvas, skridęs iš Varšuvos į Oslą, dėl kabinoje pasirodžiusių dūmų buvo priverstas avariniu būdu leistis Oslo-Torp oro uoste. Po nusileidimo keleiviai ir įgula buvo evakuoti, sužeistų nėra.

    Oro uosto tarnybos pranešė, kad lėktuve iš viso buvo 214 žmonių. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai gelbėtojai, policija ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai, o pats oro uostas trumpam buvo uždarytas, kol vyko patikra ir saugumo procedūros.

    Po operacijos oro uosto darbas buvo atnaujintas įprastu režimu. Tarnybos patikrino orlaivį ir įsitikino, kad situacija nebekelia pavojaus nei keleiviams, nei infrastruktūrai.

    Ką rodo pirminė versija?

    Oslo-Torp oro uosto atstovė spaudai Tine Kleive-Mathisen naujienų agentūrai PAP teigė, kad pagal pirminius duomenis dūmų šaltinis galėjo būti vieno keleivio mobiliojo telefono baterijos gedimas.

    Tokie incidentai aviacijoje vertinami itin rimtai, nes ličio jonų baterijos gali perkaisti ir skleisti dūmus ar sukelti gaisro riziką. Dėl to įgulos, vadovaudamosi procedūromis, dažnai renkasi atsargiausią sprendimą – nutraukti skrydį ir leistis artimiausiame tinkamame oro uoste.

    Skrydis atgal į Varšuvą iš Oslo-Torp oro uosto vėliau buvo įvykdytas, tačiau išvyko maždaug valanda vėliau nei planuota. Galutinę incidento priežastį turėtų patvirtinti papildoma patikra ir vidinis tyrimas.

  • Lenkijos „Stohid Technology“ kuria sausumos droną Wilk: pamokos iš Ukrainos karo ir civilinės misijos

    Lenkijos bendrovė „Stohid Technology“ vysto sausumos drono Wilk (UGV) projektą, kuriame remiamasi Ukrainoje sukaupta patirtimi. Įmonė teigia, kad realios karo sąlygos parodė, jog tokios platformos iš laboratorijų ir poligonų persikėlė į purvą, apkasus ir kasdienę logistiką.

    Planuojama, kad Wilk svers apie 180 kilogramų, o naudingoji apkrova sieks iki 200 kilogramų. Modulinė architektūra turėtų leisti pritaikyti tą pačią bazę skirtingoms užduotims, keičiant įrangą pagal konkrečią misiją.

    Projektas atsirado po technologijų perdavimo iš Ukrainos partnerių, kurie, kaip skelbiama, į frontą jau tiekė daugiau nei šimtą panašių įrenginių. „Stohid Technology“ akcentuoja, kad kuriant lenkišką versiją daug dėmesio skiriama suderinamumui su NATO reikalavimais ir tiekimo grandinės patikimumui.

    Vienas iš deklaruojamų tikslų yra sumažinti rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimu, todėl Wilk projekte atsisakoma kiniškos technologijos. Vietoje jos integruojami lenkiškų ir amerikietiškų tiekėjų sprendimai, apimantys optiką, elektroniką, ryšio įrangą, akumuliatorius ir pavaras.

    „Šiuo metu, remdamiesi Ukrainos patirtimi iš mūšio lauko, turime sukurtą platformą, kuri bus komplektuojama pagal Lenkijos kariuomenės reikalavimus, o vystymo krypčių yra kelios“, – sakė „Stohid Technology“ vadovas Piotr Kisiel.

    Įmonė nurodo, kad lygiagrečiai jau ruošiamasi perėjimui prie serijinės gamybos, statant technologinę liniją. Komandoje minimas ir už plėtrą bei užsienio rinkas atsakingas generolas Jarosław Gromadziński, anksčiau vadovavęs Eurokorpusui ir 18-ajai mechanizuotajai divizijai.

    Rinka auga, o paklausa plečiasi

    Sausumos bepilotės platformos pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai besivystančių gynybos pramonės krypčių. Rinką augina ne tik geopolitinė įtampa, bet ir praktinis poreikis automatizuoti žvalgybą, transportą bei darbą pavojingose zonose.

    Pagal tarptautinių rinkos tyrimų bendrovių vertinimus, pasaulinė UGV rinka jau skaičiuojama milijardais eurų ir artimiausiais metais turėtų augti dviženkliu tempu. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien kariniams pirkimams, bet ir vadinamiesiems dualios paskirties sprendimams, kai ta pati technologija pritaikoma saugumui, infrastruktūros apsaugai ar gelbėjimo darbams.

    Nuo apkasų iki gelbėjimo darbų

    „Stohid Technology“ Wilk pozicionuoja ne tik kaip karinę, bet ir kaip civilinę platformą. Pabrėžiama, kad gaisrinėse, gelbėjimo tarnybose ar pramonėje dažnai prireikia įrangos, galinčios dirbti ten, kur žmogui per pavojinga dėl temperatūros, dūmų, toksinų ar sprogimo rizikos.

    Vienas realių scenarijų yra darbas kasyklose ir požeminėse erdvėse, kur kyla metano, griūčių ar staigių dujų proveržių grėsmė. Tokiose situacijose mažesnis robotizuotas transporteris galėtų pirmas patekti į pavojingą zoną, atlikti aplinkos matavimus, atgabenti deguonies balionus ar gelbėjimo įrankius.

    Kitas kryptingai įvardijamas pritaikymas yra gaisrų židiniuose ir cheminių incidentų vietose, kai reikia žvalgybos, mėginių paėmimo ar įrangos atgabenimo. Taip pat akcentuojama pagalba savivaldybėms ekstremalių orų metu, pavyzdžiui, potvynių atveju, kai standartinė technika klimpsta, o reikia greitai pervežti atsargas ar medicinos priemones.

    Ne vienas robotas, o sistema

    Įmonės vizija neapsiriboja vienu įrenginiu: vystoma Wataha koncepcija, kurioje numatomas tarpusavyje koordinuojamų autonominių sausumos ir oro platformų veikimas. Tokia logika atitinka dabartines tendencijas, kai prioritetu tampa ne atskiras „gaminys“, o tinkliškai sujungtas sprendimas su realaus laiko duomenų apsikeitimu.

    Kariniame scenarijuje tai galėtų reikšti kelių Wilk platformų grupę, kur vienos atlieka žvalgybą, kitos gabena krovinį, o dar kitos veikia kaip ryšio retransliatoriai. Civilinėje srityje analogiškas principas gali būti pritaikomas didelių incidentų valdymui, kai svarbiausia saugiai ir tiksliai koordinuoti veiksmus ten, kur žmonių buvimas turi būti minimalus.

  • Lenkija atskleis paramos Ukrainai mastą: per dvejus metus įranga ir ginklai už apie 3,5 mlrd. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia artimiausiu metu planuojanti išslaptinti detalesnius duomenis apie karinę paramą Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Varšuva teigia, kad dalis informacijos iki šiol buvo ribojama saugumo sumetimais, tačiau dabar siekiama aiškiau parodyti bendrą pagalbos apimtį.

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas nurodė, kad didžiausios paramos siuntos Ukrainą pasiekė 2022–2023 metais. Jo teigimu, jų vertė siekė apie 15 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 3,5 mlrd. eurų, o sprendimai dėl tokio masto perdavimų buvo priimti ankstesnės vyriausybės laikotarpiu.

    „Nėra tokios technikos, kuri būtų nenaudojama: net senesni T-72 ar PT-91 tebėra reikalingi mūsų karių rengimui“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, kritika, esą Ukrainai buvo perduodama tik nereikalinga ar sandėliuose stovėjusi sovietinė technika, neatitinka realybės. Jis pabrėžė, kad sprendimai dėl perdavimų esą buvo derinami su Lenkijos kariuomenės vadovybe, vertinant, kaip išlaikyti pačios Lenkijos gynybinius pajėgumus.

    Pasak jo, išslaptinimo procesas užtruks, nes reikia suderinti skaidrumo tikslą su operaciniu saugumu. Lenkijos institucijos siekia pateikti pilną vaizdą, kokios sistemos, kiek vienetų ir kokiais etapais buvo perduotos, kad informacija nebūtų interpretuojama fragmentiškai.

    Kokia ginkluotė minima viešai

    Viešai įvardijamų perdavimų sąraše minimi tankai T-72, PT-91 ir Leopard 2A4, taip pat pėstininkų kovos mašinos ir šarvuotieji transporteriai, tarp jų Rosomak, BWP-1 bei BRDM tipo technika. Taip pat nurodoma artilerija, įskaitant AHS Krab, 2S1 Goździk, BM-21 sistemas ir skirtingo kalibro minosvaidžius.

    Lenkijos pusė taip pat mini bepiločius orlaivius ir žvalgybos priemones, tarp jų Warmate ir FlyEye. Be to, kalbama apie perduotus MiG-29 orlaivius, Mi-24 sraigtasparnius bei oro gynybos sistemas ir jų komponentus, įskaitant OSA, taip pat senesnių sistemų NEVA ir kitų kompleksų elementus.

    Didelę paramos dalį sudaro amunicija ir pėstininkų ginkluotė: tankų, artilerijos ir minosvaidžių šaudmenys, taip pat lengvieji ginklai bei kario individuali ekipuotė. Tokia pagalba paprastai yra kritiškai svarbi, nes karo intensyvumas Ukrainoje reiškia nuolatinį atsargų poreikį, o tiekimo grandinės turi veikti be pertrūkių.

    Parama nuo 2024 metų

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad nuo 2024 metų iki dabar perdavimų vertė siekė apie 1,55 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 360 mln. eurų. Pasak jo, į šią sumą patenka įvairi amunicija, atsarginės dalys ir įranga, taip pat raketinė ginkluotė, įvardijant PAC-3 tipo raketas, siejamas su „Patriot“ sistema.

    Ministras pabrėžė, kad Lenkija dalyvauja tarptautinėse koordinavimo struktūrose, kurios derina paramos kryptis ir prioritetus Ukrainai, o dalis perdavimų vyksta ir vykdant sąjungininkų įsipareigojimus. Varšuva akcentuoja, kad parama Ukrainai yra tiesiogiai susijusi su Lenkijos saugumu, nes Rusijos pajėgumų silpninimas fronte mažina grėsmes regionui.

  • Netanjahu ragina JAV neparduoti Turkijai F-35: kodėl šis sandoris kelia įtampą NATO viduje

    Izraelio perspėjimas Vašingtonui

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu paragino Jungtines Valstijas neparduoti Turkijai pažangios ginkluotės, įskaitant naikintuvus F-35. Jo teigimu, toks sprendimas pakeistų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose ir sumažintų Izraelio pranašumą ore.

    Interviu „FOX News“ B. Netanjahu pabrėžė, kad Turkija neturėtų gauti nei F-35, nei jų komponentų, nes tai, jo vertinimu, turėtų tiesioginių pasekmių regiono saugumui. Izraelis tradiciškai remiasi oro pajėgų pranašumu ir glaudžiu kariniu bendradarbiavimu su JAV.

    F-35 klausimas ir S-400 šešėlis

    Turkija anksčiau dalyvavo F-35 programoje, tačiau 2019 metais buvo pašalinta, kai įsigijo rusišką oro gynybos sistemą S-400. Vašingtonas tuomet argumentavo, kad S-400 naudojimas greta F-35 galėtų sudaryti sąlygas rinkti duomenis apie naikintuvo mažo matomumo technologijas.

    Ši rizika JAV politikoje iki šiol laikoma viena svarbiausių priežasčių, kodėl Turkijos sugrįžimas į F-35 programą yra itin jautrus. Net ir teorinė galimybė, kad techninės detalės ar eksploataciniai duomenys galėtų pasiekti Rusiją, NATO rėmuose vertinama kaip ilgalaikis saugumo iššūkis.

    Kas gali keistis dabar?

    Naują įtampą pakurstė signalai, kad JAV administracija svarsto galimus sprendimus dėl Turkijos prašymų atnaujinti prieigą prie pažangios aviacijos. Viešojoje erdvėje taip pat minima galima reakcinių variklių pardavimo kryptis, siejama su Turkijos kuriamu naikintuvu „Kaan“.

    Bet koks sprendimas dėl F-35 pardavimo Turkijai priklausytų ne vien nuo Baltųjų rūmų, nes tokio masto sandoriams paprastai reikalingas ir JAV Kongreso pritarimas. Būtent Kongrese ankstesniais metais ne kartą skambėjo skeptiški vertinimai dėl Turkijos patikimumo, ypač po S-400 įsigijimo.

    F-35 yra viena svarbiausių JAV ir sąjungininkų naudojamų platformų, kurią gamina „Lockheed Martin“. Šiuos naikintuvus naudoja ir Izraelio oro pajėgos, o Lenkija yra užsisakiusi 32 vienetus, kurie palaipsniui įvedami į eksploataciją.

    Regioninė įtampa ir dvišalių santykių fonas

    Pastaraisiais metais Izraelio ir Turkijos santykiai pastebimai pablogėjo. Jeruzalė kaltina Ankarą priešiška politika Izraelio atžvilgiu, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra vienas aštriausių Izraelio kritikos balsų regione.

    Ši politinė įtampa suteikia F-35 klausimui papildomą svorį: tai nėra vien techninis gynybos pirkimas, bet ir signalas, kaip JAV balansuoja santykius tarp svarbių partnerių NATO ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl to Netanjahu viešas raginimas Vašingtonui vertinamas kaip bandymas užkirsti kelią sprendimui dar prieš jam pasiekiant galutines politines procedūras.

  • Trumpo skambutis ir FIFA sprendimas: amerikiečiui panaikinta raudona kortelė, Belgija įniršusi

    Trumpo skambutis ir FIFA sprendimas: amerikiečiui panaikinta raudona kortelė, Belgija įniršusi

    Ginčas dėl diskvalifikacijos

    FIFA sprendimas panaikinti JAV rinktinės puolėjui Folarinui Balogunui skirtą raudoną kortelę sukėlė audringą reakciją tiek Belgijoje, tiek socialiniuose tinkluose. Kontroversija įsiplieskė po to, kai buvo pranešta apie Donaldo Trumpo skambutį FIFA prezidentui Gianni Infantino.

    Iki sprendimo pakeitimo Balogunas turėjo praleisti pasaulio čempionato aštuntfinalio rungtynes su Belgija. Raudona kortelė jam buvo parodyta ankstesniame etape po epizodo, kai jis užmynė ant Bosnijos gynėjo Tariko Muharemovičiaus pėdos.

    Politikos šešėlis sporte

    D. Trumpas viešai pareiškė, kad FIFA esą „ištaisė neteisybę“ ir atšaukė diskvalifikaciją. Toks įsikišimas į sporto institucijos sprendimus kritikų akyse tapo signalu, kad politinis spaudimas gali paveikti turnyro taisyklių taikymą.

    Belgijos socialistų partija sureagavo ypač aštriai, teigdama, kad kai sprendimus lemia įtaka ir pinigai, pasaulio čempionatas praranda patikimumą. Pasak jų, taisyklės turi galioti visiems vienodai, o ne būti pritaikomos pagal politinį kontekstą.

    „Gėda jums. Kai sprendimus ima diktuoti įtaka, pasaulio čempionatas praranda visą patikimumą“, – teigė Belgijos socialistų partija.

    Sprendimą kritikavo ir Europos Parlamento narys Yvanas Verougstraete, vadovaujantis frankofoniškai centristinei partijai Les Engagés. Jis akcentavo, kad FIFA turėtų ginti sąžiningumą ir vengti įspūdžio, jog nusileidžia politiniam spaudimui.

    Belgijos futbolo reakcija

    Belgijos futbolo federacija pranešė esanti nustebusi ir pabrėžė, kad sprendimas, jų vertinimu, prieštarauja varžybų nuostatams. Taip pat nurodyta, kad svarstomos visos galimos tolesnės priemonės, kurias leidžia reglamentas.

    Belgijos rinktinės treneris Rudi Garcia situaciją įvertino ironiškai, teigdamas, kad tokio precedento pasaulio čempionato istorijoje jis neprisimena. Vis dėlto jis pabrėžė, kad komanda koncentruosis į rungtynes, o ne į varžovų sudėtį.

    „Nežinojau, kad pasaulio čempionate liepos 5 diena staiga tampa balandžio 1-ąja. Tai balandžio pirmoji“, – sakė Rudi Garcia.

    Socialinių tinklų banga ir DI memai

    Internete sprendimas akimirksniu virto nauja „viral“ tema: pasipylė komentarai, satyra ir DI sugeneruoti memai. Vieni palaikė sprendimą ir ėmė kartoti frazę apie „Trumpo kortą“, kiti kaltino FIFA šališkumu ir tvirtino, kad bet kokia JAV sėkmė turnyre bus vertinama su įtarumu.

    Dalis sirgalių ir komentatorių priminė, kad FIFA oficialiai deklaruoja politinį neutralumą, todėl tokios istorijos ypač kenkia organizacijos reputacijai. Socialiniuose tinkluose skambėjo raginimų situaciją tirti, o kai kur pasirodė ir emocingų pasiūlymų boikotuoti rungtynes.

    „Tai turbūt didžiausias skandalas pasaulio čempionato istorijoje“, – rašė vienas socialinių tinklų vartotojas.

    JAV ir Belgijos rungtynės po šių įvykių įgijo papildomą įtampos sluoksnį, nes sportinis klausimas persipynė su diskusija apie įtaką, taisyklių vienodą taikymą ir FIFA sprendimų skaidrumą. Artimiausiu metu daug dėmesio bus skiriama tam, ar bus pateikti formalūs skundai ir kaip FIFA aiškins sprendimo motyvus.

  • Konteineriniai laivai grįžta į Sueco kanalą: „Maersk“ ir Hapag-Lloyd atnaujina tranzitą per Raudonąją jūrą

    Danijos laivybos bendrovė „Maersk“ ir Vokietijos vežėja Hapag-Lloyd pranešė šią savaitę atnaujinusios dalį krovinių tranzito maršrutu per Bab el Mandebo sąsiaurį, Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Pastaraisiais mėnesiais dalis reisų į Europą buvo nukreipiami aplink Gerosios Vilties kyšulį, kad būtų išvengta rizikų regione.

    Maršruto pakeitimus paskatino 2023 metų lapkritį suintensyvėję atakų ir incidentų pavojai Raudonojoje jūroje, dėl kurių laivų operatoriai peržiūrėjo saugumo vertinimus ir draudimo sąlygas. Alternatyvus kelias aplink Afriką didino kelionės trukmę ir kėlė logistikos kainas, o kartu trikdė konteinerių apyvartą pasaulinėje tiekimo grandinėje.

    Skaičiuojama, kad plaukimas aplink Gerosios Vilties kyšulį kai kuriais atvejais pailgindavo pristatymo laiką maždaug 10–20 dienų. Tai reiškė ne tik vėluojančius krovinius, bet ir didesnes veiklos sąnaudas: daugiau sunaudojamo kuro, ilgesnį laivų užimtumą bei papildomą spaudimą konteinerių nuomos ir paskirstymo sistemai.

    „Šis sprendimas priimtas po išsamios saugumo situacijos Raudonojoje jūroje analizės ir reiškia laipsnišką grįžimą prie transsuezinio koridoriaus naudojimo“, – sakoma „Maersk“ pranešime.

    Sueco kanalas yra vienas svarbiausių pasaulio prekybos „butelio kakliukų“: iki trikdžių šiuo keliu kasmet buvo gabenami didelės vertės kroviniai, o maršrutas sudarė reikšmingą pasaulinių jūrinių pervežimų dalį. Dėl nukreiptų srautų smuko ir Egipto pajamos iš kanalo rinkliavų, o tai jautriai atsiliepė valstybės biudžetui bei platesniems ekonomikos rodikliams.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad grįžimas į Sueco maršrutą nebūtinai bus staigus ir vienodas visiems reisams: sprendimus lems aktualūs saugumo vertinimai, karinių jūrų pajėgų užtikrinamas palydėjimas, draudikų požiūris ir klientų tolerancija rizikai. Vis dėlto pats signalas, kad didieji vežėjai pradeda atnaujinti tranzitą, gali mažinti spaudimą krovinių kainoms ir stabilizuoti pristatymų terminus Europos kryptimi.

  • Made in Europe automobiliuose: sektorius ragina griežtinti taisykles ir įspėja dėl 350 000 darbo vietų

    Europos automobilių pramonės organizacijos perspėja, kad per švelni Europos Komisijos svarstoma Made in Europe apibrėžtis gali kainuoti iki 350 000 darbo vietų Europos Sąjungoje. Pasak jų, siūlomas 70 proc. vietinės vertės slenkstis ne tik neatspindi realaus tiekimo grandinių paveikslo, bet ir gali sumažinti paskatas investuoti į komponentų gamybą Europoje.

    Diskusija vyksta ES stiprinant pramonės politiką ir ieškant būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo importuojamų strateginių technologijų, ypač elektromobilių grandinėje. Pramonė pabrėžia, kad vien galutinio automobilio surinkimo vieta neparodo, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir kur iš tiesų išlaikomos darbo vietos.

    Kur slypi ginčo esmė?

    Komisijos svarstomuose principuose akcentuojama, kad europietišku laikomas produktas, kurio bent 70 proc. vertės sukurta Europoje. Tačiau automobilių sektorius teigia, jog tokia taisyklė, ypač jei ji būtų taikoma pernelyg supaprastintai, gali leisti gaminiams gauti europietišką statusą net tada, kai kritinės dalys ir technologijos vis dar atkeliauja iš už ES ribų.

    Pramonės atstovai taip pat atkreipia dėmesį į metodologijos niuansus: automobilis yra sudėtingas produktas, kurio vertę sudaro tūkstančiai detalių, o dalies jų kilmė sunkiai „matoma“ žiūrint tik į galutinį surinkimą. Būtent todėl sektorius siekia, kad vertinant kilmę daugiau dėmesio būtų skiriama komponentams ir kritinėms technologijoms.

    „Automobiliai yra itin sudėtingi produktai. Made in Europe apibrėžtis, kuri neatsižvelgia į komponentų gamybos vietą, praleidžia ir Europos darbuotojus“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

    Skaičiai: Europa jau viršija 70 proc.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ analizė, kuria remiasi sektoriaus organizacijos, rodo, kad Europa daugelyje sričių jau dabar pasiekia aukštą vietinės vertės lygį. Skaičiuojant pagal Europos Komisijos taikomą metodiką, įkraunamų hibridų (PHEV) atveju europinis turinys siekia apie 89 proc., o baterinių elektromobilių (BEV) apie 83 proc.

    Detalesnis pjūvis, kurį cituoja pramonė, rodo, kad PHEV automobiliuose apie 74 proc. vertės sudarantys komponentai gaminami daugiausia Europoje, dar apie 15 proc. reikšminga dalimi pagaminama ES. BEV segmente atitinkami rodikliai siekia apie 68 proc. ir 16 proc., o skirtumus, pasak sektoriaus, lemia ne tiek Europos pajėgumų stoka, kiek konkrečios tiekėjų ir komponentų pasirinkimo strategijos.

    Ką siūlo sektorius ir kodėl tai svarbu?

    Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA ir su ja siejamos nacionalinės organizacijos ragina nustatyti ambicingesnes kilmės taisykles ir išlaikyti atskirą 50 proc. ribą kritinėms technologijoms. Prie tokių technologijų priskiriami elektrinių pavarų komponentai, pažangi elektronika ir kitos sritys, nuo kurių priklauso konkurencingumas elektromobilių rinkoje.

    Pramonė argumentuoja, kad griežtesni kriterijai galėtų tapti realia investicijų paskata Europoje, ypač kai globalioje rinkoje dalis importuojamos produkcijos konkuruoja su valstybės parama ar dotacijomis. Pasak sektoriaus, taisyklės turi ne tik deklaruoti europietiškumą, bet ir skatinti gamybą, kompetencijas bei darbo vietas kurti būtent ES.

    „Stipresnės kilmės taisyklės gali tapti vienu svarbiausių naujos ES pramonės politikos instrumentų, tačiau jų poveikis priklausys ir nuo energijos kainų, reguliavimo paprastinimo bei darbuotojų prieinamumo“, – sakė SDCM vadovas Tomaszas Bębens.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad vien reguliavimo nepakaks: konkurencingumą lems ir tai, kaip greitai Europa didins investicijų patrauklumą, mažins veiklos kaštus ir spręs kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą. Vis dėlto Made in Europe apibrėžties pasirinkimas, jų teigimu, taps aiškiu signalu, ar Europa siekia išlaikyti technologijų kontrolę ir pridėtinę vertę, ar rizikuoja likti tik galutinio surinkimo aikštele.

  • „Sika“ baigia naują gamyklą Lenkijoje: 750 kWp saulės elektrinė ir startas numatytas 2026 metų pabaigoje

    Šveicarijos koncernas „Sika“ pranešė, kad naujos gamyklos statyba Machnače, Brzeščo Kujavskio savivaldybėje, įžengė į baigiamąją fazę. Objektas kyla Brzeščo ekonominėje zonoje, o gamybos pradžia planuojama 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Pagrindinė būsimos gamyklos užduotis – gaminti betono priedus ir įvairias statybines skiedinių sistemas, įskaitant cementinius techninius bei masinės paskirties mišinius. Bendrovė tikisi, kad naujas pajėgumas sustiprins „Sika“ pozicijas Vidurio Europoje ir taps atspirties tašku tolesnei plėtrai regione.

    Lygiagrečiai su apdailos darbais vyksta pasirengimas operacinei veiklai ir logistikos pertvarkos. Skelbiama, kad sandėlio perkėlimas numatytas 2026 metų spalio mėnesį – tai vienas iš etapų, reikalingų sklandžiam gamyklos paleidimui.

    Reikšminga projekto dalis – vietoje įrengiama saulės elektrinė, kurios nominali galia siekia 750 kWp. „Sika“ teigia, kad fiziniai elektrinės statybos darbai jau baigti, o iki pilno starto liko dokumentacijos ir privalomų patikrų procedūros.

    „Iki pilno saulės elektrinės paleidimo liko formalumai, susiję su dokumentacija ir būtinais priėmimais“, – sakė Pawełas Bąkas, Brzeščo Kujavskio gamybos padalinio vadovas.

    Gamyklos valdymui numatyti pažangūs automatizavimo sprendimai. Įmonė nurodo diegianti SCADA sistemą, kuri skirta technologinių procesų stebėsenai realiu laiku, jų valdymui ir duomenų rinkimui, taip pat BMS sistemą, leidžiančią centralizuotai prižiūrėti pastato inžinerines sistemas.

    Tokia integracija paprastai padeda tiksliau planuoti energijos poreikį, stebėti įrangos apkrovas ir mažinti prastovas. Gamybos pramonėje tai tampa vis svarbiau dėl energijos kainų svyravimų, griežtėjančių tvarumo reikalavimų ir didėjančio poreikio turėti aiškią, audituojamą procesų duomenų bazę.

    „Sika“ taip pat mini antrąjį plėtros etapą, kuriame numatyta įrengti mokymų centrą klientams bei tyrimų ir plėtros erdves. Skelbiama, kad bendra komplekso infrastruktūra sieks apie 11 000 kvadratinių metrų.

    „Sika“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta 1910 metais Šveicarijoje. Įmonė skelbia veikianti daugiau nei 100 šalių ir visame pasaulyje turinti per 33 000 darbuotojų.

  • „Microsoft“ planuoja mažinti apie 4 800 darbo vietų: DI keičia taisykles, skaudžiausia – „Xbox“ padaliniui

    JAV technologijų bendrovė „Microsoft“ paskelbė per artimiausius mėnesius planuojanti panaikinti mažiausiai apie 4 800 darbo vietų. Bendrovė nurodo, kad sprendimas susijęs su išlaidų optimizavimu ir didesniu dirbtinio intelekto bei susijusios infrastruktūros panaudojimu, o ne vien tik su pavienių pozicijų pakeitimu automatizacija.

    „Microsoft“ visame pasaulyje dirba apie 219 000 žmonių, todėl šis žingsnis signalizuoja platesnę tendenciją: didžiosios technologijų įmonės vis dažniau perskirsto biudžetus iš personalo ir įprastų projektų į duomenų centrus, skaičiavimo pajėgumus ir DI produktų kūrimą. Rinkos spaudimas didinti pelningumą ir efektyvumą tokius sprendimus tik stiprina.

    „Planuojami atleidimai nėra tiesioginis darbuotojų pakeitimo dirbtiniu intelektu rezultatas, tačiau dirbtinis intelektas keičia darbo metodus automatizuodamas dalį užduočių. Esminis dalykas – naujų įgūdžių įgijimas, kad galėtume geriau padėti klientams“, – sakė „Microsoft“ komunikate cituojama žmogiškųjų išteklių vadovė Amy Coleman.

    Bendrovė pripažįsta, kad daugiausia iššūkių kelia „Xbox“ padalinys, apimantis konsolės ir žaidimų ekosistemą bei internetines paslaugas. Ši rinka išlieka itin konkurencinga, o didelės investicijos ne visada užtikrina tokį pelningumą, kokio tikisi akcininkai.

    Kas keičiasi „Xbox“ kryptimi

    „Microsoft“ nurodo svarstanti kelias kryptis, kaip didinti žaidimų verslo efektyvumą: nuo kai kurių projektų peržiūros iki partnerių paieškos ir dalies veiklų atsisakymo. Tokie sprendimai dažnai reiškia ne tik konkrečių komandų mažinimą, bet ir prioritetų perskirstymą tarp kūrimo, leidybos, platformos plėtros bei internetinių paslaugų.

    Pranešime taip pat minima, kad bendrovė planuoja parduoti kelias žaidimų kūrimu užsiimančias įmones ir ieškoti investuotojų partnerystei daliai projektų. Be to, neatmetama galimybė, kad „Xbox“ verslas gali būti giliau restruktūrizuojamas, o tai teoriškai gali lemti ir papildomų mažinimų ateityje.

    DI daro įtaką ne tik produktams

    Pastaraisiais metais DI technologijos tampa neatsiejama strategijos dalimi: jos naudojamos tiek programavimo ir testavimo procesų automatizavimui, tiek klientų aptarnavimo, pardavimų ir vidinių procesų efektyvinimui. Tai keičia ir reikalavimus darbuotojams: dažniau akcentuojami duomenų analizės, produktų valdymo, saugumo, debesijos ir DI įrankių taikymo gebėjimai.

    Tuo pat metu technologijų sektoriuje formuojasi aiški kryptis: investicijos į skaičiavimo pajėgumus ir DI sprendimus tampa prioritetu, o tradicinės veiklos sritys vis dažniau audituojamos pagal grąžą ir augimo perspektyvas. „Microsoft“ žingsnis šį balansą parodo praktiškai: didesnės investicijos į DI reiškia ir griežtesnę discipliną kitose grandyse.

  • „Microsoft“ mažina 4 800 darbo vietų: „Xbox“ laukia didžiausia pertvarka, uždaromos studijos

    „Microsoft“ mažina 4 800 darbo vietų: „Xbox“ laukia didžiausia pertvarka, uždaromos studijos

    Masiniai atleidimai ir pokyčiai

    „Microsoft“ paskelbė mažinanti apie 4 800 darbo vietų visame pasaulyje, tai sudaro maždaug 2 proc. bendrovės darbuotojų. Didžiausias smūgis tenka žaidimų ir skaitmeninės pramogos padaliniui „Xbox“, kuriam numatyta reikšminga reorganizacija.

    Skelbiama, kad per artimiausius finansinius metus „Xbox“ segmente bus atsisakyta apie 3 200 pareigybių, dalis atleidimų įsigalios nedelsiant. Pokyčiai siejami su išlaidų peržiūra, augimo lūkesčių korekcijomis ir bandymu pritaikyti verslą prie besikeičiančios rinkos.

    Ką darbuotojams sakė vadovai

    „Microsoft“ vadovė Amy Coleman darbuotojams išsiųstame pranešime akcentavo, kad įmonės aplinka keičiasi, todėl keičiasi ir pats verslas. Pasak jos, daugiausia atleidimų numatyta komercinėje veikloje ir „Xbox“ padalinyje.

    „Mūsų verslas keičiasi, nes keičiasi pasaulis aplink jį“, – sakė Amy Coleman.

    Ji taip pat pabrėžė, kad atleidžiami darbuotojai nėra „pakeičiami“ dirbtiniu intelektu, nors automatizavimas įmonėje keičia kai kuriuos procesus. Tokia formuluotė atspindi platesnę technologijų sektoriaus tendenciją: DI diegimas dažnai sutampa su kaštų optimizavimu, tačiau viešojoje komunikacijoje įmonės vengia tiesioginio priežastinio ryšio.

    „Xbox“ skaičiai ir studijų ateitis

    „Xbox“ vadovė Asha Sharma darbuotojams nurodė, kad iki kitų finansinių metų planuojama panaikinti 3 200 pozicijų, iš jų apie 1 600 atleidimų vykdoma iš karto. Ji pripažino, kad dalies strateginių krypčių plėtra nepasiekė tikėto tempo.

    „Mūsų verslas šiandien nėra sveikas“, – sakė Asha Sharma.

    Jos teigimu, į „Game Pass“, daugiaplatformį modelį ir platesnį turinio portfelį buvo investuota daug, tačiau augimas atsiliko nuo prognozių, o veiklos maržos liko gerokai mažesnės nei kitose platformose. Tai didina spaudimą peržiūrėti kaštus, turinio planavimą ir aparatūros strategiją.

    Be darbo vietų mažinimo, „Xbox“ neteks keturių studijų. Skelbiama, kad „Compulsion Games“ ir „Double Fine Productions“ turėtų pereiti į nepriklausomų studijų statusą, o „Ninja Theory“ ir „Undead Labs“ derasi dėl perėjimo naujiems savininkams.

    Prancūzijoje „Arkane“ vadovybė pradeda privalomas konsultacijas su darbuotojų atstovybe, vertinant galimus sprendimus. Tai rodo, kad pokyčiai palies ne tik JAV, bet ir Europos rinkas, kur darbo santykių procedūros paprastai yra griežčiau reglamentuotos.

    „Microsoft“ pastaraisiais metais ne kartą ėmėsi masinių atleidimų, tuo pat metu didindama investicijas į DI infrastruktūrą, produktų kūrimą ir debesijos pajėgumus. Dabar „Xbox“ pertvarka tampa ryškiausiu pavyzdžiu, kaip technologijų milžinės mėgina subalansuoti augimo pažadus, dideles investicijas ir realų pelningumą.