CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „ETFBOOK“ pritraukė 11 mln. eurų: plečia ETF duomenų ir analitikos platformą į JAV ir Aziją

    „ETFBOOK“ pritraukė 11 mln. eurų: plečia ETF duomenų ir analitikos platformą į JAV ir Aziją

    ETF duomenų ir analitikos bendrovė „ETFBOOK“ (valdoma „SquaredData AG“) pritraukė apie 11 mln. eurų investicijų, kad paspartintų plėtrą Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Finansavimo etapui vadovavo „Expedition Growth Capital“, prisidėjo ir anksčiau investavusi „BlackFin Capital Partners“.

    Bendrovė kuria infrastruktūrą, skirtą biržoje prekiaujamų fondų rinkai: sujungia iš kelių šaltinių gaunamus, dažnai nevienodos struktūros ETF duomenis ir juos suvienodina vienoje platformoje. Tokios paslaugos aktualios ETF valdytojams, fondų administratoriams, rinkos formuotojams, įgaliotiesiems dalyviams ir pirkėjų pusei, įskaitant turto valdytojus bei rizikos fondus.

    „ETF rinka auga, bet duomenų sluoksnis globaliai vis dar fragmentuotas ir neturi vieno patikimo atskaitos taško“, – sakė „ETFBOOK“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Pawel Janus.

    „ETFBOOK“ akcentuoja, kad pasaulinė ETF rinka pasiekė apie 25 trilijonus eurų valdomo turto ir, prognozuojama, iki 2030 metų gali priartėti prie 35 trilijonų eurų. Vien 2026 metais Europoje ir JAV jau startavo daugiau nei 1 300 naujų fondų, todėl rinkos dalyviams sparčiai daugėja duomenų, kuriuos reikia suderinti, tikrinti ir apdoroti.

    Platforma veikia kaip sujungtas duomenų sluoksnis: klientai gali integruoti standartizuotą informaciją per sąsajas programoms, naudotis analitika interneto aplikacijoje arba derinti patvirtintus ETF duomenis su savo vidiniais procesais ir darbo srautais. Bendrovė taip pat diegia dirbtinio intelekto pokalbinį sluoksnį ir įrankius, kurie padeda automatizuoti duomenų įkėlimą, apdorojimą bei platinimą.

    Pasak vieno iš įkūrėjų ir technologijų vadovo Bartlomiej Igla, architektūra kuriama taip, kad pagrindinės operacijos būtų automatizuojamos ir nereikalautų proporcingai didinti komandos augant apimtims. Naujas finansavimas turėtų padėti išplėsti produktų paketą, pagilinti duomenų aprėptį ir greičiau įsitvirtinti naujose rinkose.

    Plėtros planuose numatyta steigti padalinį JAV ir biurą Niujorke, taip pat formuoti komandą Honkonge, o pristatymo ir inžinerijos pajėgumus toliau auginti Krokuvoje. Bendrovė tikisi didinti padengiamų ETF rinkų skaičių ir klientams pasiūlyti platesnius bei detalesnius duomenų rinkinius.

  • „OpenAI“ remia dvišalį JAV planą dėl DI biograsmių: trys įstatymai apie duomenis ir standartus

    „OpenAI“ pareiškė remianti tris JAV Kongrese rengiamus dvišalius įstatymų projektus, kuriais siekiama sumažinti riziką, kad pažangūs DI modeliai galėtų sustiprinti biologinių ginklų ar sintetinių virusų grėsmę. Bendrovė pabrėžia, kad svarbiausia kryptis yra saugūs, standartizuoti biologiniai duomenys ir aiškios taisyklės, kaip kurti gynybines technologijas.

    Pasak bendrovės, siūlymai orientuoti ne tik į draudimus ar ribojimus, bet ir į praktinę infrastruktūrą, reikalingą anksti aptikti biograsmes, jas modeliuoti ir kurti atsakomąsias priemones. DI čia matomas kaip dvejopas veiksnys: jis gali padėti mokslui ir sveikatos apsaugai, bet kartu gali būti panaudotas piktavališkai.

    Trys projektai: nuo prieigos iki standartų

    „OpenAI“ nurodo remianti Web of Biological Data Act, AI-Ready Bio-Data Standards Act ir SCALE Biology Act projektus. Nors jų tikslai skiriasi, bendra kryptis yra sukurti tvarką, kuri leistų biologinius duomenis naudoti saugiai, suderinamai ir patikimai, ypač kai jie tampa pagrindu DI įrankiams.

    Pagal šiuos siūlymus didesnis vaidmuo tektų JAV Nacionaliniam standartų ir technologijų institutui, kuris turėtų kurti biologinių duomenų matavimo ir kokybės standartus bei gaires, kaip saugiai plėtoti biotechnologijas ir mažinti piktnaudžiavimo riziką. Taip pat numatoma ir centralizuotesnė prieiga prie dalies biologinių duomenų, kad jie būtų lengviau randami ir panaudojami gynybiniams sprendimams.

    Šalininkai akcentuoja, kad „DI paruošti“ duomenys nėra vien patogumo klausimas. Jei duomenys nesuderinami, neaiškios kilmės ar prastos kokybės, kyla rizika, kad DI sistemos pateiks klaidingas išvadas, o kritinėse srityse, tokiose kaip bioapsauga, tai gali reikšti pavėluotą reakciją ar neteisingai parinktas priemones.

    Kodėl bioapsauga tapo DI politikos centru?

    Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje dažnėja diskusijos, kad DI gali palengvinti žinių paiešką ir eksperimentų planavimą net ir jautriose biologijos srityse. Dėl to politikos formuotojai vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti mokslinių inovacijų skatinimą su saugumo užtikrinimu, ypač kai kalbama apie dvigubos paskirties tyrimus.

    „OpenAI“ atstovas Richardas Johnsonas pabrėžė, kad būtina matyti dvi puses: rizikos mažinimą ir realią pagalbą gynėjams.

    „Turime rūpintis ir sauga, ir rizika, bet taip pat turime galvoti, kaip įrankius pateikti tiems, kurie gina“, – sakė R. Johnsonas.

    Pasak jo, vienas esminių aspektų yra gebėjimas nuolat vertinti, kaip kinta DI modelių galimybės ir kokią tai įtaką gali turėti bioapsaugai. Tai reikštų ne vien bendras deklaracijas, o praktiškus metodus, leidžiančius palyginti technologinę pažangą su rizikos valdymo priemonėmis ir užtikrinti, kad jos neatsiliktų.

    Pramonės pozicijos kinta

    „OpenAI“ parama šiems projektams siejasi su platesne tendencija, kai technologijų bendrovės aktyviau įsitraukia į teisėkūrą, ypač dėl aukštos rizikos DI taikymų. Greta bioapsaugos vis dažniau keliami ir kiti reikalavimai, pavyzdžiui, nepriklausomi saugos vertinimai ar aiškesni standartai, kaip testuoti pažangius modelius prieš juos diegiant plačiai.

    Tuo pat metu dalis sektoriaus lyderių viešai ragina atsargiau vertinti DI plėtros tempą, argumentuodami, kad kai kurios rizikos, įskaitant biologines, gali augti greičiau nei visuomenės pasirengimas jas suvaldyti. Todėl Kongrese aptariami projektai pristatomi kaip bandymas sukurti taisyklių ir duomenų pagrindą, kuris leistų geriau pasiruošti tiek natūralioms, tiek sintetinių grėsmių formoms.

    Jei šie siūlymai būtų priimti, jie galėtų tapti vienu iš pirmųjų atvejų, kai DI rizikų valdymas bioapsaugos srityje būtų grindžiamas ne tik bendromis rekomendacijomis, bet ir konkrečiais duomenų standartais, institucine atsakomybe bei aiškesne prieigos architektūra.

  • „Nvidia“ vadovas J. Huangas po pokalbio su Trumpu: dirbtiniam intelektui naujų įstatymų nereikia

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas San Franciske vykusioje „Dreamforce“ konferencijoje pareiškė, kad dirbtinio intelekto sričiai nereikia naujų įstatymų ar papildomo reguliavimo. Jo žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai dalis technologijų lyderių ir tyrėjų ragina spartų DI vystymą stabdyti ir griežtinti saugumo patikras.

    Vadovas savo poziciją siejo su idėja, kad už saugumą pirmiausia turi atsakyti pačios įmonės, o ne įstatymų leidėjai, kurių sprendimai dažnai atsilieka nuo technologinės realybės. Huangas pabrėžė, kad jei bendrovė nėra tikra dėl produkto patikimumo ar saugumo, ji neturėtų jo išleisti į rinką.

    „Mums nereikia naujų įstatymų. Mums nereikia naujų reguliavimų“, – sakė Jensenas Huangas.

    Huangas taip pat atmetė nuogąstavimus, kad DI masiškai atims darbo vietas, tokius argumentus pavadindamas nepagrįstais. Ši diskusija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių technologijų politikoje, nes DI įrankiai vis plačiau taikomi biuruose, klientų aptarnavime, programavime ir kūrybinėse industrijose.

    Jo pasisakymai išryškino vis ryškesnį susiskaldymą tarp didžiųjų rinkos žaidėjų. Vieni akcentuoja savireguliaciją ir inovacijų greitį, kiti ragina kurti bendrus standartus, įtvirtinti nepriklausomus saugumo vertinimus ir numatyti aiškią atsakomybę už žalą, kuri gali kilti dėl klaidingų ar piktybiškai panaudotų DI sistemų.

    Pranešama, kad Huangas neseniai bendravo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir vėliau viešai kartojo panašias mintis, jog egzistencinės grėsmės dėl DI esą dažnai perdedamos. Tuo pat metu JAV politikoje stiprėja nuomonė, kad per griežtas reguliavimas galėtų pristabdyti amerikietiškų technologijų konkurencingumą, ypač varžantis su Kinijos DI ekosistema.

    Diskusijos dėl DI taisyklių vyksta ne tik JAV. Europos Sąjunga yra patvirtinusi DI aktą, kuriuo numatomas rizika grįstas požiūris: griežčiausios taisyklės taikomos aukštos rizikos sistemoms, o kai kurie naudojimo atvejai apskritai draudžiami. Šis modelis dažnai minimas kaip alternatyva savireguliacijai, tačiau verslas nuogąstauja dėl administracinės naštos ir inovacijų tempo.

    „Dreamforce“ scenoje kalbėję technologijų vadovai iš esmės sutaria dėl vieno: DI rinka yra itin dinamiška, o sprendimai dėl saugumo ir atsakomybės turės tiesioginę įtaką ne tik vartotojų pasitikėjimui, bet ir investicijoms. Skirtingos pozicijos dėl to, ar taisykles turi kurti valstybė, ar pati industrija, artimiausiais metais greičiausiai tik aštrės.

  • Von der Leyen kviečia DI lyderius tartis dėl pažangiausių modelių tempo: Europa ieško saugiklių

    Von der Leyen kviečia DI lyderius tartis dėl pažangiausių modelių tempo: Europa ieško saugiklių

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė planuojanti sukviesti pagrindinių dirbtinio intelekto bendrovių vadovus į diskusiją dėl to, kaip suderinti spartų pažangiausių DI modelių vystymą su visuomenės saugumu. Šią iniciatyvą ji įvardijo kaip siekį paremti pramonės pastangas atsakingai „reguliuoti tempą“ sparčiausiai judančioje DI vystymo dalyje.

    Kalbėdama per metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį, von der Leyen akcentavo, kad didėja susirūpinimas dėl vadinamųjų pažangiausių, arba fronto linijos, DI sistemų rizikų. Pastaruoju metu šią temą į viešąją darbotvarkę vėl grąžino ir keli ryškūs technologijų sektoriaus lyderiai, raginantys atsargesnį diegimą ir daugiau testavimo.

    Kodėl kalbama apie DI tempo ribojimą?

    Diskusijos dėl DI „tempo“ iš esmės sukasi apie tai, kaip greitai rinkai ir visuomenei pristatomi vis galingesni modeliai, kai jų poveikis ne visada iki galo išmatuotas. Rizikos dažniausiai siejamos su kenkėjiško turinio generavimu, manipuliacijomis informacija, kibernetinėmis atakomis, taip pat su sudėtingesnėmis, sunkiai prognozuojamomis sistemų elgsenomis.

    Von der Leyen tiesiogiai neįvertino atskirų vadovų raginimų stabdyti plėtrą, tačiau pabrėžė, kad Europa pasirengusi prisidėti prie pramonės iniciatyvų, kurios orientuotos į atsakingą pažangiausių modelių kūrimą. Tai signalas, kad Europos Komisija siekia ne tik taisyklių, bet ir praktinių susitarimų su rinka dėl testavimo, skaidrumo ir diegimo principų.

    Tarptautinis testavimas ir bendros taisyklės

    Europos Komisijos vadovė taip pat iškėlė tarptautinio bendradarbiavimo idėją, ypač dėl pažangiausių DI modelių testavimo ir vertinimo. Tokia kryptis atspindi siekį turėti suderintas metodikas, kurios leistų palyginti modelių rizikas, nustatyti minimalias saugos karteles ir greičiau reaguoti į incidentus.

    Viešai buvo užsiminta, kad į bendradarbiavimą gali būti kviečiamos tokios partnerės kaip Jungtinė Karalystė ir Kanada. Tai dera su ES pastangomis formuoti tarptautinius standartus, kai DI tampa ne vien technologijų, bet ir geopolitinės konkurencijos klausimu.

    Europa nori ne tik kurti, bet ir gauti vertę

    Von der Leyen pabrėžė, kad Europai svarbu ne vien varžytis dėl lyderystės kuriant pažangiausius modelius, bet ir tapti regionu, kuris iš DI pritaikymo išsineša didžiausią ekonominę ir visuomeninę naudą. Jos teigimu, Europos Komisijos dėmesys krypsta į sritis, kuriose DI gali duoti apčiuopiamą efektą ir kur kartu būtina aiški atsakomybė.

    Tarp prioritetinių krypčių įvardytos sveikatos apsauga, transportas, žemės ūkio ir maisto sektorius, pažangioji gamyba, taip pat gynyba ir kosmosas. Šiose srityse DI sprendimai gali didinti produktyvumą, gerinti paslaugų kokybę ir kurti konkurencinį pranašumą, tačiau kartu kelia aukštus saugos, patikimumo ir duomenų apsaugos reikalavimus.

    Ši iniciatyva rodo, kad ES lygiu stiprėja politinė valia DI temą spręsti ne vien per reglamentavimą, bet ir per tiesioginį dialogą su pažangiausius modelius kuriančiomis laboratorijomis. Artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus tai, ar pavyks suderinti inovacijų greitį su realiai veikiančiais saugikliais, kuriuos pripažintų ir pramonė, ir valdžios institucijos.

  • Bukarešto „Veridion“ pritraukė 17,5 mln. eurų: realiu laiku atnaujins 642 mln. įmonių žemėlapį

    Bukarešto „Veridion“ pritraukė 17,5 mln. eurų: realiu laiku atnaujins 642 mln. įmonių žemėlapį

    Investicija DI valdomai verslo duomenų platformai

    Bukarešte įsikūręs verslo žvalgybos startuolis „Veridion“ pritraukė 17,5 mln. eurų A serijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos produkto plėtrai, komandos augimui ir tarptautinei plėtrai, ypač Šiaurės Amerikoje.

    Finansavimo etapui vadovavo „Hoxton Ventures“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Underline Ventures“, „OTB Ventures“, „Gapminder“, „Day One Capital“ bei „Launchub“. Anksčiau bendrovė jau buvo pritraukusi apie 5,2 mln. eurų 2023 metais ir apie 1,3 mln. eurų 2020 metais.

    „Ši investicija yra svarbus „Veridion“ etapas ir leis paspartinti produkto kūrimą, auginti komandą bei plėstis tarptautiniu mastu, kad daugiau organizacijų galėtų įvertinti komercinę riziką dar prieš jai paveikiant verslą“, – sakė „Veridion“ bendraįkūrėjas ir vadovas Florin Tufan.

    Gyvas 642 mln. įmonių grafas

    2019 metais įkurta bendrovė kuria nuolat atnaujinamą skaitmeninę verslo pasaulio kopiją, paremtą dirbtiniu intelektu. „Veridion“ tikslas yra pateikti sprendimams parengtus įmonių duomenis sistemoms, kurios naudojamos didelėse organizacijose.

    Pasak bendrovės, jos grafas apima 642 mln. įmonių 249 šalyse ir kiekvienai įmonei priskiria 461 atributą. Duomenys sujungiami į struktūrą, kuri apima teisinę registraciją, veiklos vietas, ryšius su kitomis įmonėmis ir korporatyvinę hierarchiją.

    Kodėl realaus laiko duomenys tampa būtinybe?

    „Veridion“ argumentuoja, kad tradicinė verslo žvalgyba dažnai remiasi informacija, atnaujinama kas ketvirtį ar net kartą per metus, todėl ji nebeatspindi realios situacijos. Spartėjant geopolitiniams, logistikos ir finansiniams sukrėtimams, įmonėms vis svarbiau matyti, kaip partneriai ir tiekėjai veikia šiandien, o ne prieš kelis mėnesius.

    Bendrovė kaip pavyzdį mini trikdžius Hormūzo sąsiaurio regione, kai vienas geopolitinis įvykis gali vienu metu paveikti tarptautinę prekybą, draudimo rizikas, tiekimo grandines ir tūkstančių įmonių perspektyvas. Tokiais atvejais aktuali tampa galimybė greitai identifikuoti paveiktas įmones, tiekėjus ir komercinius ryšius.

    „Statinė verslo žvalgyba nebetinka nestabiliam pasauliui. Jei verslo aplinka keičiasi kasdien, kodėl įmonės vis dar priima milijardinės vertės sprendimus naudodamos kelių mėnesių senumo duomenis?“ – sakė „Veridion“ augimo vadovas Stefan Gergely.

    „Veridion“ teigia, kad jos sistema nuolat atnaujinamą vaizdą sukuria analizuodama milijardus skaitmeninių signalų iš įmonių svetainių, viešųjų registrų, reguliacinių dokumentų, internetinių katalogų, socialinių profilių ir patikimų naujienų šaltinių. Toks požiūris, bendrovės teigimu, padeda rinkos žvalgybos, kredito ir rizikos vertinimo tiekėjams greičiau reaguoti į pokyčius.

    „Kiekvienas svarbus sprendimas apie įmonę vis dar priklauso nuo duomenų, kurie dažniausiai yra pasenę. „Veridion“ perkuria šį pagrindą visai ekonomikai, ir mes tikime, kad ji gali tapti viena svarbiausių duomenų bendrovių pasaulyje“, – sakė „Hoxton Ventures“ įkūrėjas Hussein Kanji.

    Šiuo metu „Veridion“ nurodo dirbanti su daugiau nei 100 organizacijų ir turinti daugiau nei 60 darbuotojų Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimai naudojami rinkos žvalgybai, draudimui, trečiųjų šalių rizikos valdymui, ESG vertinimams, pirkimams ir tiekimo grandinių valdymui.

  • Berlyno „Integral“ pritraukė 18 mln. eurų: DI perima buhalteriją, mokesčius ir algas smulkiam verslui

    Berlyne įsikūręs startuolis „Integral“ pranešė užbaigęs A serijos investicijų etapą ir pritraukęs 18 mln. eurų. Bendrovė kuria DI grįstas apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o iš viso nuo įkūrimo jau yra surinkusi daugiau kaip 30 mln. eurų.

    Į investicijų etapą įsitraukė „Mosaic Ventures“ ir investuotojas Reidas Hoffmanas, taip pat dalyvavo anksčiau investavę fondai „Cherry Ventures“, „General Catalyst“ ir „Puzzle Ventures“. „Integral“ plėtra tęsiasi po ankstesnių finansavimo etapų ir 2025 metais įvykusio Vokietijos skaitmeninės algų ir personalo paslaugų bendrovės „cleverlohn“ įsigijimo.

    DI agentai vietoje komandų

    „Integral“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė Lukas Zörner ir Anil Can Baykal. Bendrovė pabrėžia derinanti licencijuotų mokesčių specialistų darbą ir DI inžineriją, kad įmonėms nereikėtų pačioms valdyti didelės dalies atitikties ir dokumentų srautų.

    Startuolio teigimu, DI agentai gali atlikti užduotis, kurioms įprastai reikėtų visos buhalterių ir mokesčių specialistų komandos. Jie sutikrina sąskaitas ir banko operacijas, paruošia apskaitos įrašus, suformuoja darbo užmokesčio skaičiavimus ir parengia mokesčių deklaracijų dokumentus.

    „Su DI galima perkurti ištisas industrijas nuo pamatų, o ne tik parduoti geresnę programinę įrangą. Apskaitoje, mokesčiuose ir darbo užmokesčio srityje poreikis akivaizdus, nes darbo jėgos trūkumas tik didėja“, – sakė „Mosaic Ventures“ partneris Chandaras Lal.

    Žmogus pasirašo, DI automatizuoja

    „Integral“ akcentuoja, kad automatizavimas nėra atsiejamas nuo profesinės atsakomybės: kiekvieną pateikimą peržiūri ir pasirašo licencijuotas specialistas. Bendrovė tvirtina, kad specialistų peržiūros grįžtamasis ryšys nuolat „moko“ sistemą, todėl automatizavimo lygis didėja su kiekvienu klientu.

    Pasak įmonės, daugiau nei 50 proc. klientų apskaitos procesas jau parengiamas nuo pradžios iki pabaigos, o mėnesinių uždarymų trukmė esą sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų. Toks modelis taikomas tuo pat metu išlaikant specialistų kontrolę galutiniam rezultatui.

    „Programinė įranga pati nepateikia jūsų verslo mokesčių deklaracijų, nevykdo darbo užmokesčio ir nepasirašo metinių ataskaitų. Tai daro licencijuotas specialistas, o jų kasmet mažėja. Todėl mes sukūrėme ne dar vieną įrankį specialistams, o pačią įmonę: DI agentai atlieka darbą, o licencijuoti ekspertai atsako už kiekvieną rezultatą“, – sakė „Integral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Lukas Zörner.

    Reguliavimas ir duomenų apsauga

    Bendrovė nurodo, kad su ja susijusi nepriklausoma licencijuota įmonė „Integral Tax“ dirba naudodama „Integral“ platformą ir DI agentus, aptarnaudama verslus visoje Vokietijoje. Teigiama, kad nuo metų pradžios vienam specialistui tenkančių klientų skaičius jau padvigubėjo.

    „Integral“ taip pat pabrėžia veikianti griežtai reguliuojamoje aplinkoje: bendrovė nurodo esanti pripažinta audito įmonė pagal Vokietijos viešųjų auditorių reguliavimą ir prižiūrima atitinkamos profesinės rūmų institucijos. Tai svarbu, nes mokesčių ir apskaitos automatizavimas dažnai susiduria su pasitikėjimo ir atsakomybės ribomis.

    Kalbėdama apie duomenų apsaugą, bendrovė teigia, kad procesai suprojektuoti atitikti BDAR reikalavimus, o klientų duomenys saugomi ir apdorojami tik Europos duomenų centruose. Taip pat akcentuojamos apibrėžtos prieigos teisės, dokumentuotos procedūros ir profesinės paslapties principai.

    „Tikrasis DI pažadas yra sustiprinti tai, ką žmonės gali padaryti, o ne juos pakeisti. „Integral“ parodo, kaip tai atrodo vienoje labiausiai reguliuojamų ir pasitikėjimu grįstų industrijų: agentai padidina licencijuotų specialistų pasiekiamumą“, – sakė investuotojas Reidas Hoffmanas.

    „Integral“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas samdai DI inžinerijos, licencijuotų specialistų ir komercinėse komandose. Taip pat planuojama gilinti automatizavimą sudėtingesniuose apskaitos, mokesčių ir darbo užmokesčio procesuose bei plėtoti atitikties sprendimus, pritaikytus reguliuojamam finansiniam darbui.

  • „Microsoft“ skelbia didelę konferenciją San Franciske: ko laukti iš „Windows“ ir „Surface“?

    „Microsoft“ skelbia didelę konferenciją San Franciske: ko laukti iš „Windows“ ir „Surface“?

    „Microsoft“ pranešė rengianti didelį renginį, kuriame žada atskleisti, kur link juda „Windows“ ir „Surface“ ekosistema. Konferencija numatyta spalio 7 dieną, o jos vieta – San Franciskas.

    Į renginį turėtų įsitraukti „Microsoft“ vadovas Satya Nadella bei už „Windows“ ir „Surface“ kryptį atsakingas Pavan Davuluri. Taip pat laukiama „Nvidia“ vadovo Jensen Huang, todėl daug dėmesio gali tekti partnerystėms ir kompiuterių aparatinės įrangos planams.

    DI kryptis ir „Windows“ planai

    „Microsoft“ pastaraisiais metais vis labiau akcentuoja DI funkcijų integravimą į operacinę sistemą ir kasdienius įrankius. Tikėtina, kad konferencijoje bus daugiau aiškumo, kaip vadinamasis vietinis DI, kai dalis užduočių vykdoma pačiame įrenginyje, keis „Windows“ patirtį.

    Tai svarbu ir dėl privatumo, ir dėl greičio, nes daliai funkcijų nebereikia nuolatinio ryšio su debesija. Rinka taip pat spaudžia gamintojus siūlyti efektyvesnius nešiojamuosius kompiuterius, galinčius vykdyti DI užduotis taupant energiją.

    Ko tikėtis iš „Surface“

    Renginyje daug dėmesio turėtų tekti „Surface“ įrenginiams ir jų techninėms naujovėms. Žiniasklaidoje jau aptariama, kad artėjantį sezoną „Microsoft“ gali pateikti daugiau detalių apie galingesnius modelius ir jų konfigūracijas, įskaitant vaizdo plokščių pasirinkimus.

    Jei „Microsoft“ stiprins „Surface“ pozicijas našumo segmente, tai reikštų dar aiškesnį bandymą konkuruoti su kūrybai ir darbui skirtais aukštesnės klasės nešiojamaisiais kompiuteriais. Tokiu atveju svarbiausi klausimai bus kaina, baterijos veikimo laikas ir reali DI funkcijų nauda kasdienėse užduotyse.

    Ar bus „Windows 12“?

    Diskusijos apie „Windows 12“ pastaruoju metu netyla, tačiau kol kas nėra patvirtinimų, kad konferencijoje bus pristatyta nauja „Windows“ versija su kitu numeriu. Tikėtinesnis scenarijus – dėmesys „Windows 11“ vystymui ir didesniam atnaujinimui 26H2.

    „Microsoft“ viešai kalba apie siekį gerinti vartotojų patirtį, mažinti klaidų ir stabilizuoti naujinimų procesą. Todėl šio renginio esmė gali būti ne naujas pavadinimas, o aiškus planas, kaip „Windows“ taps patikimesnė ir naudingesnė tiek vartotojams, tiek verslui.

  • „Blizzard“ darbuotojai išsiderėjo naujas sutartis: algų kėlimas, hibridas ir DI taisyklės

    „Blizzard“ darbuotojai išsiderėjo naujas sutartis: algų kėlimas, hibridas ir DI taisyklės

    „Blizzard Entertainment“ darbuotojų profesinės sąjungos paskelbė pasiekusios naujus kolektyvinius susitarimus, apimančius atlygio didinimą, hibridinio darbo nuostatas ir aiškesnes taisykles dėl dirbtinio intelekto naudojimo kuriant žaidimus. Tokie susitarimai žymi tolesnį profsąjungų stiprėjimą JAV žaidimų industrijoje ir rodo, kad darbuotojai vis dažniau siekia įtvirtinti standartus sparčiai besikeičiančioje rinkoje.

    Pirmieji „Blizzard“ testuotojai profsąjungas įkūrė dar 2022 metais, o vėliau prie jų jungėsi ir kitos komandos, dirbančios su skirtingais studijos projektais. Per pastaruosius metus panašūs procesai plėtėsi ir kituose žaidimų kūrimo padaliniuose, apimdami ne tik testavimą, bet ir kūrybines bei technologines funkcijas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai darbuotojai siekia daugiau aiškumo dėl darbo sąlygų, krūvių ir karjeros stabilumo.

    „Ši sutartis reiškia naujos eros pradžią „Blizzard“, bet tuo viskas nesibaigia“, – sakė derybų komitete dirbęs „Overwatch“ komandos atstovas Simonas Hedrickas.

    „Tikiu, kad pasiekta teigiama permaina pasklis plačiau ir padės visą žaidimų industriją padaryti geresne vieta tiek darbuotojams, tiek žaidėjams“, – teigė jis.

    Sutartyse numatytos nuostatos dėl atlyginimų peržiūros ir didinimo, taip pat įtvirtintos hibridinio darbo taisyklės. Pastarosios ypač svarbios po pandemijos, kai technologijų ir kūrybiniuose sektoriuose išaugo įtampa tarp darbdavių, siekiančių grąžinti darbuotojus į biurus, ir komandų, kurios nori lankstesnio darbo modelio. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnį grafiką, numatytas išimtis ir mažiau vietos ad hoc sprendimams.

    Atskira derybų kryptis buvo dirbtinis intelektas. Susitarimuose akcentuojama, kad darbdavys turės tartis su darbuotojais, jei planuotų DI naudoti žaidimų kūrimo procesuose, kurie gali paveikti darbo pobūdį ar pareigybes. Žaidimų industrijoje DI keliami klausimai apima kūrybinio darbo autorystę, kokybės kontrolę, galimą užduočių automatizavimą ir rizikas, susijusias su mokymui naudotais duomenimis.

    „Vertiname darbuotojų atsidavimą ir derybų komitetų darbą viso proceso metu“, – sakė „Blizzard“ prezidentė Johanna Faries.

    „Šių susitarimų ratifikavimas yra svarbus etapas ir rodo bendrą įsipareigojimą bendradarbiauti, kad geriau palaikytume mūsų komandas ir žaidėjus“, – pridūrė ji.

    Dar vienas jautrus klausimas derybose buvo darbo vietų saugumas ir atleidimų rizika. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje atleidimai tapo dažni, o tai neišvengiamai palietė ir žaidimų kūrėjus, įskaitant „Microsoft“ valdomas studijas. Naujų susitarimų kontekste darbuotojams aktualiausios tampa aiškios procedūros, informavimo principai ir galimybės sugrįžti į atrankas, jei atleidimai įvyktų.

    Ekspertai pažymi, kad kolektyvinės sutartys šiame sektoriuje gali tapti precedentu ir kitoms studijoms, ypač toms, kurios valdo ilgalaikius, milijonus žaidėjų turinčius projektus. Augant kaštams, trumpėjant kūrimo ciklams ir didėjant konkurencijai, darbo sąlygų stabilumas bei skaidrumas tampa ne tik socialiniu, bet ir kokybės bei reputacijos klausimu.

  • Teismas sustabdė „PKP Cargo“ ginčą su valstybe dėl „anglies sprendimo“: kalbama apie 340 mln. eurų

    Varšuvos apygardos teismas atnaujino ir vėl sustabdė bylą, kurioje „PKP Cargo“ iš Lenkijos valstybės siekia kompensacijos už 2022 metais priimtą vadinamąjį anglies sprendimą. Bendrovė teigia patyrusi nuostolių vykdydama politinį nurodymą, kuris privertė perplanuoti krovinių srautus ir laikinai atsisakyti dalies komercinių užsakymų.

    „PKP Cargo“ biržos pranešime nurodė, kad sprendimas susijęs su procesinėmis nuostatomis, leidžiančiomis sustabdyti nagrinėjimą, kai šalys siekia taikaus susitarimo. Įmonė prašė teismo imtis veiksmų dėl anksčiau sustabdytos bylos, tačiau po atnaujinimo procedūra vėl pristabdyta.

    Kas yra anglies sprendimas?

    Ginčo šerdis yra 2022 metų liepos mėnesį priimtas Lenkijos ministro pirmininko sprendimas, kai energetikos krizės fone buvo skubiai organizuojami importuojamos anglies srautai. Pagal šį nurodymą „PKP Cargo“ turėjo gabenti į Lenkiją iš užsienio nupirktą anglį, skirtą, be kita ko, „PGE Paliwa“ ir „Węglokoks“.

    Bendrovė tvirtina, kad dėl privalomo užsakymo reikėjo nukreipti lokomotyvus ir vagonus į Baltijos uostus, kur jie laukė importuojamos anglies. Pasak įmonės, tai ribojo galimybes vykdyti pelningus komercinius pervežimus ir ilgainiui paveikė finansinius rezultatus.

    Kokia suma prašoma?

    „PKP Cargo“ reikalauja daugiau kaip 1,5 mlrd. zlotų, tai yra apie 340 mln. eurų, kompensacijos iš valstybės iždo. Ieškinys pateiktas 2025 metų pabaigoje, o 2026 metų pavasarį byla buvo sustabdyta abiejų pusių prašymu.

    „Sustabdymo laikotarpiu šalys tęs veiksmus, kuriais siekiama ginčą užbaigti taikiai“, – teigiama bendrovės pranešime. Toks scenarijus reikštų, kad galutinis sprendimas gali priklausyti ne tik nuo teisinio vertinimo, bet ir nuo derybų dėl kompensacijos dydžio ar atsiskaitymo mechanizmo.

    Platesnis kontekstas: restruktūrizacija ir spaudimas logistikai

    „PKP Cargo“ grupė veikia kaip logistinių paslaugų teikėja, derinanti geležinkelių, kelių ir jūrų transportą, o krovinius veža ne tik Lenkijoje, bet ir kaimyninėse rinkose. 2024 metų liepą teismas pradėjo bendrovės restruktūrizavimo procesą, todėl bet koks galimas kelių šimtų milijonų eurų išmokėjimas ar susitarimas gali turėti reikšmingą įtaką planuojant skolų ir veiklos pertvarką.

    Energetikos krizės metu vyriausybių sprendimai dažnai buvo priimami skubiai, o logistikos grandinės patyrė išaugusį politinį ir operacinį spaudimą. Ši byla išryškina riziką, kai valstybės pavedimai gali persidengti su komerciniais įmonių įsipareigojimais, o nuostolių kompensavimo klausimas vėliau persikelia į teismus.

  • „Renault“ ir „Geely“ Brazilijoje skiria dar 319 mln eurų: kada pasirodys nauji elektromobiliai

    Papildoma investicija į gamybą

    Prancūzų automobilių gamintojos „Renault“ Brazilijos padalinys „Renault Geely do Brasil“, kuriame Kinijos grupė „Geely“ turi 26,4 proc. akcijų, paskelbė apie papildomą 319 mln eurų investiciją į vietinę gamybą.

    Šios lėšos bus nukreiptos į gamyklą netoli Kuritibos, Paranos valstijoje. Įmonė siekia išplėsti modelių gamą ir sustiprinti pozicijas didžiausioje Lotynų Amerikos automobilių rinkoje.

    Kokie modeliai planuojami

    Nuo 2027 metų vidurio gamykloje turėtų būti pradėtas montuoti naujas elektrifikuotas „Renault“ modelis bei elektrinis sedanas „Geely“ EX2. Bendrovė nurodo, kad automobiliai bus skirti Brazilijos rinkai, o vėliau planuojamas platesnis pardavimų augimas Pietų Amerikoje.

    Elektromobilių ir hibridinių modelių gamybos plėtra Brazilijoje atspindi platesnę tendenciją: gamintojai vis dažniau renkasi lokalizuoti gamybą arčiau pagrindinių pirkėjų, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau prisitaikytų prie vietos reguliavimo bei vartotojų poreikių.

    „Be naujų modelių pristatymo, ruošiame veiklą ateičiai, sujungdami „Renault“ ir „Geely“ stipriąsias puses, kad Brazilijos klientams pasiūlytume pažangiausias technologijas ir vietoje pagamintus automobilius“, – sakė „Renault Geely do Brasil“ vadovas Arielis Montenegro.

    Bendra investicijų suma ir rinkos kontekstas

    Bendrovė skelbia, kad iki šiol „Renault“ veiklai Brazilijoje jau buvo skirta apie 580 mln eurų, o dabartinis sprendimas didina bendrą investicijų mastą ir rodo ilgalaikį įsipareigojimą regionui.

    Partnerystės pagrindas buvo sustiprintas 2025 metų gruodį pasirašius susitarimą dėl bendradarbiavimo ir surinkimo linijų naudojimo Brazilijoje. Toks modelis leidžia greičiau į rinką įvesti naujus produktus ir dalintis technologijomis bei tiekimo grandinėmis.

    Brazilijoje 2024 metais buvo parduota apie 2,55 mln naujų automobilių, iš jų „Renault“ teko maždaug 130 000 vienetų. Tai atitinka apie 5 proc. rinkos dalį, todėl nauji elektrifikuoti modeliai gali tapti svarbiu svertu kovojant dėl didesnio matomumo sparčiai besikeičiančioje rinkoje.