CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Emerytūra Lenkijoje gali būti didesnė: kodėl 1967 m. moterims ir 1962 m. vyrams svarbus mėnuo

    Apie 2027 metais maždaug 350 000 Lenkijos gyventojų pasieks bendrą pensinį amžių: tai 1967 metais gimusios moterys ir 1962 metais gimę vyrai. Nors pagrindinės taisyklės aiškios, galutinę išmokos sumą gali pastebimai pakeisti tai, kada tiksliai pateikiamas prašymas Lenkijos socialinio draudimo įstaigai ZUS.

    Pensiją ZUS paprastai apskaičiuoja pagal sukauptą socialinio draudimo kapitalą ir taiko galiojančius indeksavimo (valorizacijos) mechanizmus. Dėl to praktikoje svarbios kelios datos per metus, kai perskaičiuojami tiek patys mokėjimai, tiek ir sąskaitose sukauptos įmokos.

    Kas lemia didesnę pensiją?

    Pirmas „langas“, į kurį atkreipia dėmesį ekspertai, yra metų pradžia prieš kovą. Jei pensija paskiriama iki kasmetinės kovo mėnesio pensijų indeksacijos, vėliau žmogus automatiškai gauna indeksuotą, padidintą išmoką pagal tais metais patvirtintą indeksavimo koeficientą.

    Kitas svarbus taškas yra birželio mėnuo, kai ZUS nuo birželio 1 dienos indeksuoja apdraustųjų sąskaitose sukauptas įmokas ir vadinamąjį pradinį kapitalą. Būtent nuo po šio perskaičiavimo „atnaujintos“ sumos vėliau skaičiuojama pensija, todėl mėnuo gali turėti realią finansinę įtaką.

    Kodėl liepa dažnai minima kaip naudingesnė?

    Lenkijos žiniasklaidoje cituojami pensijų sistemos ekspertai atkreipia dėmesį, kad pensija, apskaičiuota nuo liepos mėnesio, dažnu atveju turėtų būti didesnė nei ta, kuri nustatoma gegužę. Logika paprasta: po birželio indeksacijos pensijos apskaičiavimo bazė dažnai būna didesnė.

    Vis dėlto vienos universaliai teisingos datos nėra. Pats ZUS pabrėžia, kad kapitalo indeksavimas apima ir metinius, ir ketvirtinius mechanizmus, o konkretus prašymo mėnuo gali pakeisti galutinį rezultatą į abi puses.

    Ypač daug dėmesio skiriama birželiui, nes dėl ketvirtinių indeksacijų taikymo ypatumų tam tikrais atvejais būtent šį mėnesį apskaičiuota pensija gali būti mažesnė nei gauta pasirinkus kitą laiką. Dėl to prieš priimant sprendimą rekomenduojama pasitikrinti individualius skaičiavimus ir galimus scenarijus.

    Nemažai lemia ir sprendimas toliau dirbti po pensinio amžiaus. Kiekvieni papildomi mokami socialinio draudimo įmokų mėnesiai didina sukauptą kapitalą, o vėlesnis išėjimas į pensiją reiškia, kad sukauptos lėšos statistiškai dalijamos iš trumpesnio likusio gyvenimo laikotarpio.

    Praktikoje tai gali reikšti didesnę mėnesinę išmoką, nors sprendimą dažnai diktuoja ne tik skaičiai, bet ir sveikata, darbo rinka bei asmeninės aplinkybės. Todėl planuojant išėjimą į pensiją svarbu įvertinti ne vien indeksacijos datas, bet ir tai, kiek realiai dar verta kaupti kapitalą tęsiant darbą.

    Lenkijoje taip pat galioja mokestinės lengvatos dirbantiems senjorams, jei jie pasiekę pensinį amžių nusprendžia neprašyti pensijos ir toliau dirbti. Tokiais atvejais gali būti taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, kurios, priklausomai nuo pajamų lygio, reikšmingai keičia galutinį „į rankas“ gaunamų pajamų rezultatą.

    Dėl to optimali data pateikti prašymą ZUS dažnai tampa kompromisu tarp didesnės būsimos pensijos, šiuo metu gaunamo atlyginimo ir galimų mokestinių privalumų. Ekspertai pataria nepasikliauti vien bendromis taisyklėmis ir pasitikrinti individualią situaciją, nes net kelių savaičių skirtumas gali pakeisti skaičiavimą.

  • G20 energijos ministrų susitikimas Hiustone: vienoje salėje – Lenkijos ir Rusijos delegacijos

    JAV Hiustone kitą savaitę turėtų vykti G20 energijos ministrų susitikimas, kuriame, kaip skelbiama, dalyvaus ir Rusijos atstovai. Rusijos delegaciją, anot viešai pateiktos informacijos, sudarys energetikos, užsienio reikalų bei gamtos išteklių sričių pareigūnai.

    Ši žinia sulaukė dėmesio dėl to, kad tai vienas aukščiausio lygio tarptautinių formatų, kuriame Rusijos atstovai po plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios siekia išlaikyti kontaktus su Vakarų šalimis. Energetikos darbotvarkėje numatomos diskusijos apie tiekimo saugumą, perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos ir žaliavų prieinamumą.

    Susitikimas Hiustone vyksta JAV pirmininkaujant G20, o pati grupė vienija didžiausias pasaulio ekonomikas ir svarbiausius energijos vartotojus. Dėl to net ir techninio pobūdžio derybos dažnai turi politinį krūvį, ypač kai kalbama apie sankcijų, prekybos apribojimų ir energijos kainų svyravimų paveiktas rinkas.

    Kontekstą kaitina ir ankstesni G20 susitikimai, kuriuose Rusijos atstovų dalyvavimas sukėlė dalies Europos delegacijų kritiką. Diskusijose nuolat susiduria du požiūriai: vieni akcentuoja būtinybę palaikyti dialogo kanalus, kiti pabrėžia, kad įprastų formatų „normalizavimas“ gali būti interpretuojamas kaip politinė nuolaida.

    Į Hiustono susitikimą taip pat planuoja vykti Lenkijos atstovai: energetikos ministras Miłosz Motyka ir klimato bei aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska. Lenkija G20 formate šiemet dalyvauja JAV kvietimu, todėl Varšuvai tai kartu yra proga kelti regioninio energetinio saugumo klausimus bei aptarti investicijų kryptis pereinant prie mažiau taršios energetikos.

    Platesniame fone aptariama ir galimybė, kad G20 lyderių susitikimo metu Majamyje gruodžio mėnesį galėtų įvykti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas. V. Zelenskis yra viešai sakęs, kad sprendimus lems ne pareiškimai, o konkretūs rezultatai, tačiau kol kas nėra aišku, ar toks formatas būtų realus ir kokios sąlygos jam būtų keliamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetikos tema šiandien yra glaudžiai susijusi su geopolitika: nuo suskystintų gamtinių dujų ir naftos tiekimo maršrutų iki elektros tinklų stabilumo bei kritinės infrastruktūros apsaugos. Todėl G20 susitikimas Hiustone gali tapti ne tik techninių sprendimų, bet ir platesnių politinių signalų erdve.

  • Draudimas kūrenti per drėgną malkų kurą: kur galioja 20 proc. riba ir kokios baudos gresia

    Kodėl per drėgnos malkos tapo problema?

    Šildymo sezono pradžia daugelyje regionų reiškia ne tik didesnes išlaidas, bet ir intensyvesnes namų krosnių bei katilų patikras. Dalis vaivadijų Lenkijoje yra įvedusios vadinamąsias priešsmogines taisykles, kurios riboja, kokį kurą galima deginti.

    Draudimas dažniausiai nėra nukreiptas prieš medieną kaip tokią. Esminis kriterijus yra drėgmė: jei malkos ar kita biomasė yra per drėgna, jos degdamos išskiria daugiau kietųjų dalelių, suodžių ir kitų teršalų, o šilumos atiduoda mažiau.

    Dėl šios priežasties kai kur galioja reikalavimas, kad biomasės drėgnumas neviršytų 20 proc. Tokios nuostatos Mazovijos regione taikomos nuo 2018 metais, o panašius ribojimus yra įsivedę ir kiti regionai.

    Kas tikrina ir kokios baudos gresia?

    Laikymąsi kontroliuoti gali savivaldybių pareigūnai, miesto ar komunos apsaugos tarnybos bei kiti įgalioti darbuotojai. Nustačius pažeidimą, jis traktuojamas kaip administracinis nusižengimas.

    Už per drėgnų malkų deginimą gali būti skiriama bauda iki maždaug 115 eurų. Jei byla pasiekia teismą, bauda gali išaugti iki maždaug 1 150 eurų.

    Svarbu pabrėžti, kad vien šviežių malkų turėjimas ar įsigijimas paprastai nėra draudžiamas. Problema atsiranda tuomet, kai jos deginamos nepasiekus reikiamo išdžiūvimo lygio.

    Kaip pasiruošti sezonui ir neapsirikti?

    Praktikoje malkoms dažnai reikia ilgo sezonavimo, o džiūvimo trukmė priklauso nuo medienos rūšies, skaldymo, sandėliavimo sąlygų ir vietos vėdinimo. Dėl to prieš šildymo sezoną gyventojams rekomenduojama įsivertinti, ar turimas kuras tikrai sausas.

    Vienas paprasčiausių sprendimų yra drėgmės matuoklis, leidžiantis greitai patikrinti, ar kuras atitinka 20 proc. ribą. Jei malkos laikomos netinkamai, jų drėgnumas gali išlikti per didelis net ir po ilgesnio sandėliavimo.

    Taip pat verta prisiminti, kad taisyklės nėra vienodos visoje šalyje: detalias nuostatas nustato regionų seimeliai. Todėl prieš sezoną svarbu pasitikrinti, kokie reikalavimai galioja konkrečioje vietovėje ir kokias kuro rūšis leidžiama naudoti.

  • „Micron Technology“ darbuotojai Taivane grasina streiku: siekia premijų iki 68 atlyginimų

    JAV puslaidininkių gamintojo „Micron Technology“ darbuotojai Taivane įspėja apie galimą streiką, jei derybos dėl atlygio nebus sėkmingos. Profesinės sąjungos, atstovaujančios maždaug 15 000 žmonių, siekia didesnės dalies iš rekordinių bendrovės uždarbių.

    „Micron Technology“ gamina atminties mikroschemas ir kitus sprendimus duomenų centrams, o Taivanas yra vienas svarbiausių šios produkcijos taškų. Skelbiama, kad reikšminga dalis tiekimo JAV ir Japonijos klientams priklauso nuo dviejų gamyklų Taoyuan ir Taichung regionuose.

    Rekordiniai skaičiai didina įtampą

    Augant paklausai, ypač dėl duomenų centrų plėtros ir DI skaičiavimams reikalingos atminties, puslaidininkių gamintojai pastaruoju metu fiksuoja aukštas maržas. „Micron Technology“ taip pat pranešė apie itin stiprius finansinius rezultatus ir tai tapo pagrindiniu argumentu darbuotojams reikalaujant papildomų išmokų.

    Įmonė nurodė, kad per 2025–2026 finansinių metų trečiąjį ketvirtį, laikotarpiu nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, gavo apie 38,2 mlrd. eurų pajamų, o pelnas siekė maždaug 26,5 mlrd. eurų. Profesinės sąjungos tikina, kad tokie rodikliai turi atsispindėti ir darbuotojų atlygiuose.

    Premijos iki 68 atlyginimų

    Siekdama išvengti veiklos sutrikimų, „Micron Technology“ pasiūlė vienkartines pinigines premijas, kurios, priklausomai nuo pareigų ir vidaus tvarkos, galėtų siekti nuo 35 iki 68 mėnesinių atlyginimų. Tokia praktika puslaidininkių rinkoje nėra nauja, nes panašių sprendimų anksčiau imdavosi ir kiti regiono gamintojai.

    Vis dėlto darbuotojų atstovai siekia platesnio mechanizmo: siūloma steigti fondą, į kurį būtų nukreipiama 15 proc. bendrovės operacinio pelno. Taip pat keliama idėja, kad premijos nebūtų vienkartinės, o mokamos kas ketvirtį ir prireikus indeksuojamos pagal infliaciją.

    Vertinama, kad vienkartinis premijų išmokėjimas galėtų bendrovei kainuoti apie 1,2 mlrd. eurų. Tačiau rinkai kur kas didesnė rizika būtų gamybos sustabdymas: bet koks prastovų laikotarpis puslaidininkių tiekimo grandinėje gali lemti vėluojančius užsakymus, sutrikdyti klientų planavimą ir smogti reputacijai.

    Įtampa Taivano gamyklose atspindi platesnę tendenciją sektoriuje, kai spartus pelnų augimas, aukšta paklausa ir darbuotojų trūkumas didina spaudimą darbdaviams kelti atlygius. Derybų baigtis svarbi ne tik „Micron Technology“, bet ir visai puslaidininkių pramonei, kur gamybos stabilumas dažnai tampa kritiniu veiksniu.

  • Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena: kodėl jų darbas šiandien svarbesnis nei bet kada ir kas keičiasi sektoriuje

    Statybininkų diena kasmet primena, kad būtent šios srities darbuotojai formuoja miestų veidą, užtikrina būsto ir viešųjų pastatų kokybę bei prisideda prie infrastruktūros atnaujinimo. Šventės proga savivaldybės ir organizacijos dažnai dėkoja sektoriaus žmonėms už profesionalumą ir atsakomybę.

    Pastaraisiais metais statybų sektorius Lietuvoje keičiasi greičiau nei anksčiau: daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, statinių ilgaamžiškumui ir saugai. Vis dažniau keliami reikalavimai ne tik galutiniam rezultatui, bet ir tam, kaip organizuojami darbai, kaip valdoma rizika ir užtikrinama darbuotojų sveikata.

    Kas keičiasi statybose

    Didelę įtaką darbų praktikai daro skaitmenizacija ir DI sprendimai, kurie naudojami planavimui, klaidų prevencijai ir projektų kontrolei. Statybų įmonės vis plačiau taiko skaitmeninius modelius, leidžiančius tiksliau numatyti medžiagų poreikį, terminus ir kaštus.

    Ne mažiau svarbi kryptis yra tvaresnės medžiagos ir mažesnė tarša. Rinkoje daugėja projektų, kuriuose vertinamas viso pastato gyvavimo ciklas, o užsakovai vis dažniau prašo sprendimų, kurie mažina energijos suvartojimą ir eksploatacijos išlaidas.

    Darbuotojų trūkumas ir kvalifikacija

    Vienu didžiausių iššūkių išlieka kvalifikuotų darbuotojų poreikis. Sektoriui svarbu ne tik pritraukti naujų žmonių, bet ir nuolat kelti kompetencijas, nes darbų technologijos ir reglamentai keičiasi, o klaidos statybose brangiai kainuoja.

    Statybininkų diena tampa proga atkreipti dėmesį į profesijos prestižą ir realią jos reikšmę visuomenei. Kuo daugiau investuojama į kokybę, mokymus ir saugią darbo kultūrą, tuo patikimesni ir ilgaamžiškesni tampa rezultatai, kuriais naudojasi visi.

    Ko palinkėti šventės proga

    Šią dieną statybų sektoriaus žmonėms dažniausiai linkima saugių darbų, stabilių užsakymų ir pagarbos už atsakomybę. Tai profesija, kurioje kasdienis darbas tiesiogiai matomas aplinkoje, o jo kokybė išlieka dešimtmečiams.

    Statybininkų dienos proga sveikinimai skiriami visiems, kurie prisideda prie statybų grandinės: nuo projektavimo ir inžinerijos iki statybvietės komandų ir techninės priežiūros specialistų.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: Europoje daugėja didelių sandorių, bet jaunoms startuolėms darosi sunkiau

    Europos technologijų investicijų rinkoje šią savaitę ryškiausiai išsiskyrė Prancūzijos dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral“, užsitikrinusi 3 mlrd. eurų D serijos finansavimą. Rinka tuo pačiu siunčia dvejopą signalą: stambūs raundai ir įsigijimai grįžta į antraštes, tačiau ankstyvos stadijos startuoliams kapitalą pritraukti darosi vis sudėtingiau.

    Vien per kelias dienas Europoje fiksuota daugiau nei 70 technologijų finansavimo sandorių, o bendra jų vertė viršijo 3,9 mlrd. eurų. Kartu registruota ir daugiau nei penki išėjimai bei susijungimų ir įsigijimų (M&A) sandoriai, rodantys, kad investuotojai vėl aktyviau renkasi didesnio masto, aiškesnio atsiperkamumo projektus.

    Dideli raundai grįžta į centrą

    „Mistral“ pritrauktas 3 mlrd. eurų raundas laikomas vienu didžiausių Europos dirbtinio intelekto sektoriuje ir dar labiau sustiprina kryptį, kurią dažnai įvardija politikai ir verslo lyderiai: siekį kurti suverenią, Europoje vystomą DI infrastruktūrą ir produktus. Tokie raundai paprastai signalizuoja ne tik apie įmonės ambicijas, bet ir apie investuotojų norą statyti už regiono technologinę nepriklausomybę.

    Tarp didesnių finansavimo naujienų išsiskyrė ir Vokietijos „The Exploration Company“, pritraukusi apie 450 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 415 mln. eurų, C serijos investiciją. Toks mastas rodo, kad rizikos kapitalas Europoje išlieka pasirengęs finansuoti brangius, ilgo ciklo projektus, ypač kai kalbama apie kosmoso ir giliųjų technologijų kryptis.

    Prancūzijoje taip pat fiksuotas „Positive“ (anksčiau žinomos kaip Sarbacane) 106 mln. eurų refinansavimas, skirtas įsigijimams. Tokie sandoriai dažnai reiškia, kad įmonės renkasi augimą per konsolidaciją, o investuotojai labiau vertina prognozuojamus pinigų srautus ir galimybę greičiau didinti rinkos dalį.

    Įsigijimai ir konsolidacija stiprėja

    Šalia finansavimo raundų daugėjo ir įsigijimų. Italijos „Lexroom“ paskelbė apie pirmuosius įsigijimus, o tai atspindi platesnę tendenciją: specializuotos programinės įrangos įmonės vis dažniau perka mažesnius žaidėjus, kad greičiau išplėstų produktų portfelį ir klientų bazę.

    Didelį dėmesį pritraukė ir planuojamas sandoris, kuriame „Bending Spoons“ sutiko įsigyti inovacijų darbo aplinką „Miro“ už 1,7 mlrd. eurų. Tokie sandoriai rodo, kad po atsargesnio laikotarpio grįžta didesnio masto M&A, ypač programinės įrangos segmente, kuriame sinergijos dažniausiai realizuojamos greičiau nei kapitalui imliuose sektoriuose.

    Tuo metu tvarumo srityje pranešta, kad Prancūzijos platforma „Greenly“ įsigijo Švedijos klimato duomenų startuolį „Normative“ už 700 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 61 mln. eurų. Klimato duomenų ir atskaitomybės sprendimai išlieka paklausūs, nes įmonės vis dažniau ieško būdų patikimai matuoti emisijas, valdyti tiekimo grandinių rizikas ir atitikti griežtėjančius reikalavimus.

    Kur didžiausia įtampa: ankstyvos stadijos finansavimas

    Nors antraštėse dominuoja milijardiniai raundai, tyrimai rodo, kad vienaragių gausa gali maskuoti problemą ankstyvoje grandyje. Pasak investuotojų ekosistemos ataskaitų, rinkoje ryškėja finansavimo „duobė“ pradinėse stadijose, kai idėja jau patikrinta, tačiau dar nepasiektas mastelis, kurį noriai finansuoja didieji fondai.

    Šis disbalansas svarbus ir platesnei ekonomikai: jei mažėja ankstyvos stadijos kapitalas, po kelių metų tai gali reikšti mažiau naujų sparčiai augančių įmonių, mažesnį konkurencingumą ir silpnesnį inovacijų vamzdyną. Todėl vis dažniau girdimi raginimai užtikrinti nuoseklesnes finansavimo grandis Europoje, kad regiono technologijų augimas neapsiribotų tik keliais dideliais vardais.

    Investuotojų pusėje taip pat matyti aktyvumas: pavyzdžiui, „Claret Capital Partners“ pritraukė 575 mln. eurų augimo skolos fondą, o tai rodo, kad dalis įmonių renkasi alternatyvų finansavimą vietoje akcijų dalies pardavimo. Tuo pat metu „Molten Ventures“ paskelbė apie 175 mln. svarų pirmąjį augimo fondo uždarymą, tai yra apie 203 mln. eurų, o „Clean Growth Fund II“ pritraukė 81,5 mln. svarų, arba maždaug 95 mln. eurų, antrajame uždaryme, pabrėžiant didėjantį dėmesį energetikos ir klimato sprendimams.

    Apibendrinant, Europos technologijų rinka šiuo metu juda dviem greičiais. Didieji DI, kosmoso, programinės įrangos ir tvarumo sandoriai rodo atsinaujinusį apetitą, tačiau ankstyvoms komandoms situacija išlieka įtempta, todėl 2026 metais svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar pinigų yra, o kam ir kokiomis sąlygomis jie pasiekiami.

  • DI laboratorijos taikosi į bankus: kodėl jos greičiau kurs autopilotinius finansus nei taps bankais

    DI laboratorijos taikosi į bankus: kodėl jos greičiau kurs autopilotinius finansus nei taps bankais

    Finansų paslaugos tapo vienu karščiausių mūšio laukų dirbtinio intelekto (DI) rinkoje: didžiosios laboratorijos ir platformos ieško, kaip jų modelius paversti kasdieniais įrankiais bankams, mokėjimų įmonėms ir investicijų sektoriui. Rinkoje vis dažniau keliama dilema, ar tokie žaidėjai kaip „OpenAI“ ar „Anthropic“ ilgainiui galėtų ne tik aptarnauti bankus, bet ir patys imtis bankininkystės.

    Ši tema aptarta Fintech for Inclusion Global Summit renginyje, kur investuotojai ir fintech vadovai svarstė, kur yra riba tarp pažangiausių DI modelių tiekėjų ir griežtai reguliuojamo finansų pasaulio. Bendras vertinimas skamba panašiai: DI laboratorijos gali priartėti prie bankų veiklos, bet tapti bankais joms būtų lėta, brangu ir strategiškai nepatrauklu.

    Kodėl DI laboratorijoms sunku tapti bankais

    Rizikos ir kapitalo reikalavimai yra pirmasis stabdis. Bankininkystė remiasi kredito rizikos valdymu, kapitalo pakankamumu, likvidumo taisyklėmis ir nuolatine priežiūra, o tai paprastai reiškia daugelio metų investicijas į atitiktį ir valdymo sistemas.

    Quona Capital bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Monica Engel akcentavo, kad DI laboratorijos labiau rinksis partnerystes, o ne pilną banko modelį. „Jos priartės prie bankininkystės, netapdamos bankais. Bankininkystė yra lėta, reikalauja daug kapitalo ir paremta kredito rizika, todėl tai prastai dera su tyrimų laboratorija“, – sakė M. Engel.

    Pasak jos, vertė vis tiek bus kuriama finansų sektoriuje, tik kitu būdu: bankininkystė tampa agentinė, kai pinigai gali automatiškai judėti, apmokėti sąskaitas ir perbalansuoti finansus. Praktinis startas dažniausiai yra mokėjimai ir prekyba, o ne licencijuota indėlių veikla.

    „Mambu“ produktų viceprezidentas Adrian Congiu pabrėžė, kad laboratorijos laimi ten, kur pati modelio galia yra produktas, pavyzdžiui, tekstų, vaizdų, kodo generavimas ir samprotavimas. „Bankininkystėje vertė kyla ne tiek iš modelio, kiek iš to, kas jį supa: procesų žinios, reguliacinė atitiktis, audituojamumas ir darbo eigos, sujungtos su senomis sistemomis“, – sakė A. Congiu.

    Jo vertinimu, laboratorijoms būtų nepraktiška kurti paskolų atitiktį kiekvienai geografijai visame pasaulyje. Tam reikia ilgo dėmesio konkrečiai rinkai, vietos taisyklių išmanymo ir nuolatinio darbo su priežiūros institucijomis, o globalios laboratorijos struktūriškai negali vienu metu būti visur ir eiti pakankamai giliai.

    Kur DI vis dėlto perims vertę

    Investuotojai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog bankai gali atsipalaiduoti. Didžiausia įtaka greičiausiai bus ten, kur DI gali sumažinti sąnaudas ir pagreitinti sprendimus: klientų aptarnavime, dokumentų analizėje, sukčiavimo prevencijoje, rizikos signalų apdorojime, vidinių procesų automatizavime.

    Apis Partners partnerė Alexia Yannopoulos atkreipė dėmesį, kad finansų sektoriuje esminis pranašumas vis dar lieka vertikalus valdymas: licencijos, platinimas ir duomenys. „Tikėčiausi, kad tai ir toliau liks finansų paslaugų rankose“, – sakė A. Yannopoulos.

    Flourish Ventures generalinis partneris Ameya Upadhyay priminė, kad panaši baimė jau buvo kilusi dėl didžiųjų technologijų platformų. „Prisimenu 2017 ir 2018 metus, kai visi bijojo, kad „Amazon“ bus kitas didelis bankas. Finansų paslaugos yra per didelis galvos skausmas, o šie žaidėjai turi rimtesnių tikslų“, – sakė A. Upadhyay.

    Accion Ventures vadovaujantis partneris Rahil Rangwala akcentavo, kad laboratorijų tikslas yra auginti modelių naudojimą globaliu mastu, todėl bankininkystė joms yra patraukli rinka kaip klientas, bet sudėtinga kaip reguliuojama veikla. „Reguliavimas ir vietinė atitiktis yra stiprūs grioviai. Vietoje to dažniau matome, kad modeliai bendradarbiauja su reguliuojamais finansų rinkos dalyviais ir juos įgalina“, – sakė R. Rangwala.

    Ką tai reiškia bankams ir klientams

    Artimiausiu metu labiausiai tikėtinas scenarijus yra ne DI laboratorijos kaip bankai, o bankai kaip DI vartotojai ir integruotojai. Tai reiškia daugiau partnerysčių, kur DI tiekėjai suteikia modelius ir infrastruktūrą, o bankai užtikrina licenciją, priežiūros reikalavimus, atsakomybę, rizikos valdymą ir klientų santykius.

    Klientams tai gali virsti labiau automatizuotais finansais: nuo proaktyvių įspėjimų ir personalizuotų pasiūlymų iki automatinių mokėjimų, taupymo ir investavimo sprendimų. Tačiau kuo daugiau automatizavimo, tuo svarbesni tampa skaidrumas, sprendimų paaiškinamumas ir aiškios atsakomybės ribos, ypač kai kalbama apie kreditą, sukčiavimo atvejus ar ginčus.

  • ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    Europos Sąjunga vėl kelia klausimą, ar dirbtinio intelekto (DI) plėtra gali būti suvaldoma vien nacionaliniais ar regioniniais sprendimais. Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pareiškė, kad pasauliniu mastu būtinos bendros taisyklės, ypač kai viešojoje erdvėje daugėja perspėjimų apie itin pažangių modelių keliamą riziką.

    Šis raginimas nuskambėjo po plačiai aptarto buvusio DI bendrovės „Anthropic“ inžinieriaus įspėjimo, kad nekontroliuojamas technologijos šuolis teoriškai gali sukelti katastrofines pasekmes žmonijai. Nors tokie scenarijai vertinami nevienareikšmiškai, ES teigia, kad vien diskusijų nepakanka ir būtina kurti tarptautinius saugumo mechanizmus.

    Kas jau galioja Europoje

    ES jau turi teisinį pagrindą, įpareigojantį didžiųjų DI modelių kūrėjus vertinti ir mažinti rizikas, susijusias su sistemų saugumu bei kontrolės praradimu. Toks požiūris išskiria ES iš daugelio kitų regionų, kur reguliavimas dažnai lieka fragmentiškas arba apsiriboja rekomendacijomis.

    Vis dėlto Virkkunen pabrėžė, kad tai, kas nustatyta ES, automatiškai netampa pasauline norma. Dėl to, jos teigimu, tarptautinis koordinavimas yra būtinas, kad rizikos valdymo standartai neapsiribotų vien Europa ir neatsirastų „silpnų vietų“ rinkose, kuriose reikalavimai mažesni.

    Geopolitika ir lenktynės dėl DI

    DI tapo strategine varžybų sritimi tarp JAV ir Kinijos, o jų sprendimai dėl saugumo, priežiūros ir inovacijų tempo daro įtaką visam pasauliui. ES pareigūnai stebi, kaip šios lenktynės bus aptariamos aukščiausiu politiniu lygiu, nes būtent čia sprendžiama, kiek reguliavimo laikoma „priimtina kaina“ už konkurencingumą.

    JAV ambasadorius ES Andrew Puzderis pasisakė už bendradarbiavimą su Europa DI srityje, tačiau taip pat aiškiai įvardijo ribas: JAV, jo teigimu, nesutiks su tokiu reguliavimu, kuris galėtų sumažinti amerikietiškų platformų gebėjimą konkuruoti su Kinija. Ši įtampa rodo, kad pasaulinės taisyklės bus sunkiai suderinamos, jei skirtingos šalys DI vertins pirmiausia kaip ekonominės ir nacionalinio saugumo galios įrankį.

    „Mums labai svarbu tęsti tarptautinį bendradarbiavimą, nes matau, kad pasaulinių taisyklių tikrai reikia“, – sakė Henna Virkkunen.

    Kokios „pasaulinės taisyklės“ galėtų būti realistiškos

    Diskusijoje vis dažniau keliama idėja apie tarptautinę DI saugos instituciją arba bent jau bendrą protokolą, kaip reaguoti į incidentus, susijusius su vadinamaisiais pažangiausiais, didžiausią galią turinčiais modeliais. Vokietijos skaitmeninių reikalų ministras Karstenas Wildbergeris anksčiau yra užsiminęs apie galimą modelį, panašų į branduolinės energetikos priežiūros sistemą.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas Komisijai aiškiau įvardyti planą, kaip DI sauga būtų keliama į G7, G20 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbotvarkę. Tai reikštų bandymą sukurti minimalų bendrą standartą bent svarbiausioms ekonomikoms, net jei visuotinis, visoms šalims vienodai taikomas susitarimas trumpuoju laikotarpiu būtų sunkiai pasiekiamas.

    Kartu ES susiduria su praktine dilema: kaip apibrėžti, kurioms sistemoms taikyti griežčiausią priežiūrą ir kaip užtikrinti, kad naujos DI paslaugos nepatektų į „pilkąją zoną“ vien dėl formalaus klasifikavimo. Būtent todėl, pasak pareigūnų, tarptautinis suderinamumas svarbus ne tik principų lygmeniu, bet ir kasdienėje priežiūros praktikoje.

  • Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    Kopenhagos „Seed Capital“ uždarė 130 mln. eurų fondą: taikosi į Šiaurės startuolius iki „Series A“

    130 mln. eurų naujam etapui

    Kopenhagoje įsikūręs ankstyvosios stadijos investuotojas „Seed Capital“ pranešė uždaręs penktąjį fondą, kurio dydis siekia 130 mln. eurų. Kapitalas bus skirtas 15–17 Šiaurės šalių startuolių, o pirmosios investicijos, kaip skelbiama, turėtų siekti nuo 3 iki 6 mln. eurų.

    Fondas orientuosis į „FinTech“, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą ir DI paremtus B2B sprendimus. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją: ankstyvosios stadijos fondai vis dažniau ieško įmonių, galinčių greitai augti tarptautinėse rinkose, tačiau kartu sprendžiančių saugumo ir reguliavimo iššūkius.

    Plėtra už Danijos ribų

    „Seed Capital“ pabrėžia, kad su penktuoju fondu plečia veiklą už Danijos ribų ir aktyviau dirbs visame Šiaurės šalių regione. Strateginis dėmesys bus skiriamas Švedijai, kur, pasak fondo, matoma auganti brandžių technologinių komandų ir eksporto potencialą turinčių B2B produktų koncentracija.

    Įmonė taip pat svarsto galimybę atidaryti biurą Švedijoje, siekdama išlaikyti artimą darbą su steigėjais. Vietinis buvimas regione dažnai tampa konkurenciniu pranašumu, kai fondai varžosi dėl tų pačių komandų ankstyvoje stadijoje.

    Nauji prioritetai ir komanda

    „Seed Capital“ teigia, kad kibernetinis saugumas ir atsparumas tampa nauju investiciniu prioritetu penktajame fonde. Fondo teigimu, pirmosios investicijos jau atliktos, tarp jų minimos „Fortiv“, „Moxso“, „Repodo“ ir „Oplane“.

    „Plėtra į Šiaurės šalis yra natūralus mūsų per 20 metų sukurto fondo modelio tęsinys. Mums svarbiausia išlikti arti steigėjų ir operatyviai padėti komandai, su kuria dirbame“, – sakė „Seed Capital“ valdantysis partneris Christianas Brøndumas.

    Fondas taip pat paskelbė apie partnerių komandos pokyčius: Christianas Brøndumas perėmė valdantį partnerio vaidmenį, o buvusi „Humio“ vadovė ir bendraįkūrėja Geeta Schmidt prisijungė kaip generalinė partnerė. Partnerių komandoje toliau dirba ir Larsas Andersenas, turintis daugiau nei 20 metų rizikos kapitalo patirtį.

    Ką rodo fondo strategija

    „Seed Capital“ akcentuoja hibridinį veiklos modelį, kai investuotojų komandoje derinami buvę verslo operatoriai ir investicijų profesionalai. Tokia struktūra dažnai siejama su praktine pagalba portfelio įmonėms: nuo pardavimų ir produkto strategijos iki organizacijos augimo, finansų ir teisinių klausimų.

    „Šiuo metu matome daug galimybių ten, kur susikerta saugumas ir DI. Įmonėms kuriant greičiau, saugi programinė įranga tampa būtinybe, o būtent tokius pokyčius ir sprendimus norime remti Švedijoje ir visose Šiaurės šalyse“, – sakė Geeta Schmidt.

    Fondas primena, kad veikia nuo 2004 metų gruodžio ir per laikotarpį investavo į ne vieną regione išaugusį vardą, tarp jų „Trustpilot“, „Lunar“ ir „Templafy“. Pasak „Seed Capital“, jo portfelio įmonės iki šiol bendrai pritraukė daugiau nei 2,2 mlrd. eurų papildomo finansavimo, o tai parodo, kad ankstyvosios investicijos čia kuriamos su aiškiu keliu į vėlesnius etapus.

  • „Google“ Gemini pagaliau atkeliauja į Windows: ką gaus vartotojai ir kodėl tai svarbu

    „Google“ Gemini pagaliau atkeliauja į Windows: ką gaus vartotojai ir kodėl tai svarbu

    „Google“ pranešė plečianti „Gemini“ programėlės prieinamumą ir pradeda siūlyti atskirą darbalaukio versiją kompiuteriams su Windows. Iki šiol dauguma naudotojų „Gemini“ kompiuteryje pasiekdavo per naršyklę, o atskira programėlė anksčiau pasirodė „macOS“ aplinkoje.

    Naujoji versija skirta ne tik Windows 11. „Google“ nurodo, kad programėlė veiks ir Windows 10, nors „Microsoft“ šiai sistemai jau yra nutraukusi oficialų palaikymą, o tai kelia papildomų klausimų dėl saugumo ir atnaujinimų praktikoje.

    Darbalaukio programėlė paprastai reiškia patogesnę kasdienę darbo eigą: greitesnį paleidimą, atskirą langą be naršyklės skirtukų ir paprastesnį perjungimą tarp užduočių. Tokie pokyčiai ypač aktualūs tiems, kurie DI įrankius naudoja rašymui, informacijos paieškai, apibendrinimui ar dokumentų ruošimui darbo metu.

    „Google“ pastaraisiais mėnesiais aktyviai didina „Gemini“ pasiekiamumą skirtingose platformose, siekdama išlaikyti vartotojus savo ekosistemoje. Darbalaukio aplikacijos Windows aplinkai atsiradimas taip pat didina tikimybę, kad „Gemini“ taps dažniau naudojamu kasdieniu įrankiu biuruose, švietimo įstaigose ir namų kompiuteriuose.

    Kompanija anksčiau skelbė, kad „Gemini“ naudotojų skaičius pasaulyje jau perkopė 1 000 000 000, o kai kurios funkcijos, pavyzdžiui, vaizdų generavimas, naudojamos itin intensyviai. Plėtra į Windows gali dar labiau padidinti šiuos rodiklius, nes būtent ši operacinė sistema išlieka viena dažniausiai naudojamų kompiuteriuose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI įrankių plėtra darbalaukyje yra bendra rinkos tendencija: vartotojai nori ne tik pokalbių lango, bet ir patogios integracijos su kasdieniais procesais. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu „Google“ daugiau dėmesio skirs darbalaukio patirčiai, įskaitant darbo su langais, pranešimais ir greitais veiksmais patobulinimus.