CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Lenkijos ilgiausias geležinkelio tunelis po Lodze: 145 tonų TBM dalis jau pakeliui į statybvietę

    Į Lodzę artėja svarbiausia tunelių gręžimo mašinos (TBM) dalis, kuri užbaigs sudėtingą logistikos operaciją – centralinė pjovimo galvutės sekcija su pagrindine pavara. Krovinys sveria 145 tonas, todėl jis gabenamas naktimis, o kelionė iki statybvietės trunka kelias naktis.

    Ši TBM bus naudojama būsimam greitųjų geležinkelių tuneliui po Lodze, kuris taps ilgiausiu ir plačiausiu tokio tipo geležinkelio objektu Lenkijoje, išgręžtu vienu ištisiniu ruožu. Tunelio skersmuo sieks apie 14 metrų, o ilgis – apie 4,6 kilometro.

    Kas vyksta statybvietėje?

    Atgabenus pagrindinį elementą, rangovai pereis prie visos mašinos montavimo ir techninių bandymų. Pasirengimo darbai užtruks dar kelis mėnesius, o pats gręžimas, pagal dabartinį grafiką, turėtų prasidėti 2027 metų pavasarį starto šachtoje Retkinijoje.

    Didelių gabaritų kroviniai įprastai planuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų miesto ir tarpmiestinio eismo ritmą, todėl konvojai dažniausiai juda naktimis. Tokia logistika reikalauja specialių maršrutų, leidimų, policijos palydos ir laikinų eismo ribojimų.

    Kodėl tunelis svarbus KDP projektui?

    Tunelis po Lodze numatomas kaip vienas kertinių greitųjų geležinkelių infrastruktūros mazgų – jis turėtų užtikrinti miesto pervažiuojamumą traukiniams, neapkraunant paviršinių gatvių ir tankiai užstatytų rajonų. TBM technologija tokiose vietose pasirenkama dėl didesnio tikslumo ir mažesnio poveikio paviršiui, palyginti su atvirais kasimo darbais.

    Projektas siejamas su vadinamuoju Y formos greitųjų geležinkelių koridoriumi, kuriuo planuojama sujungti Varšuvą, naują oro uostą, Lodzę ir toliau kryptimis į Vroclavą bei Poznanę. Dėl to tunelis laikomas ne tik miesto, bet ir viso šalies greitųjų susisiekimo planų infrastruktūriniu „butelio kakliuku“, nuo kurio priklausys būsimos linijos pralaidumas.

  • Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    By&nbspAmber Louise Bryce
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    This week, the OECD’s PISA report has revealed a global decline in 15-year-old’s maths and reading skills — but how much better can the grown-up’s fare?

    Every three years, the Organisation for Economic Cooperation and Development’s (OECD)’s Programme for International Student Assessment (PISA) evaluates 15-year-olds’ reading, mathematics and science abilities through a standardised test.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The latest report, published on Tuesday, has revealed a concerning global decline in maths and reading skills in particular. Artificial intelligence (AI), smartphones and social media have been cited as contributing factors.

    “The bottom line is quite simple: You don’t get fit by watching sports. You get fit by doing sports,” Andreas Schleicher, the founder of the OECD’s renowned PISA tests, told Euronews.

    “And the same is true with learning. Learning doesn’t come through the consumption of content; learning comes by engaging with ideas to compare and contrast. And AI can hollow out that very process. That’s what we observe.”

    But what about the adults? Are we any better? A 2024 study by Reading Agency found that half of the adults in the United Kingdom don’t read for pleasure, while a Eurostat survey from the same year found that almost half of EU citizens have not read a single book in twelve months.

    It begs the question: How much better than the 15-year-olds would we all fare?

    Now’s your chance to see — scroll to have a go at a sample of the OECD’s questions. Answers can be found at the very bottom of the page (no cheating!)

    Mathematics

    Question 1: Alex drew the following pattern of red and blue triangles.

    The first four rows of the pattern are shown below.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    What percentage of the triangles in the first four rows of Alex’s pattern are blue?

    A) 37.5%

    B) 50.0%

    C) 60.0%

    D) 62.5%

    Question 2: Are the statements below supported by the information shown in the graph pictured? Answer either Yes or No for each statement.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    • The number of DVDs sold declined by about 50% from 2008 through 2014
    • The number of DVDs sold declined by the same amount each year from 2008 through 2014
    • The slope of the line is the average yearly decline in DVDs sold from 2008 to 2014

    Science

    Question 1: Many people are concerned about the global environmental impacts of the manufacture and disposal of clothing.

    Cotton fibres come from the outer layer of the cotton plant’s seeds. Compared to synthetic fibres, cotton fibres need less processing and biodegrade more easily.

    The production of cotton textiles requires a lot of water, fertilisers, pesticides and other harmful chemicals. To try to solve these issues, sustainable cotton production methods are being developed.

    Which of the following actions can be taken to reduce the negative environmental impacts of producing cotton textiles? Highlight all correct answers.

    • Use water more efficiently
    • Reduce the quality of the cotton textiles produced
    • Increase the number of staff that cotton farms employ
    • Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted
    • Dispose of chemical waste in areas far away from the sites involved in cotton production

    Question 2: When lightning strikes, an observer immediately sees a flash of light. Thunder occurs at the same time, but the observer hears it a little later.

    The time taken before an observer hears thunder depends on factors including the distance between the observer and the location of the lightning strike.

    Which one of the following statements best explains why lightning is seen before thunder is heard?

    • The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.
    • Light does not need to travel through the air to be seen, but sound does need to travel through the air to be heard.
    • Particles of light are not as heavy as particles of sound, so they are easier to detect
    • Eyes detect light faster than ears detect sound

    Reading

    Question 1: In this test, you will read some sentences and decide if they make sense or not. Answer YES if the sentence makes sense and NO if the sentence does not make sense.

    • The red car had a flat tire
    • Airplanes are made of dogs
    • The student read the book last night

    Question 2: You are visiting your relatives, who recently moved to a farm to raise chickens. You ask your aunt, “How did you learn how to raise chickens?”

    She says, “We talked to a lot of people who raise chickens. And, there are lots of resources on the Internet. For example, there is a Chicken Health forum that I like to visit. It was very helpful to me recently when one of my hens hurt her leg. I’ll show you the conversation I had.”

    Reading test from PISA 2022.

    Reading test from PISA 2022.
    OECD

    What does Ivana_88 want to know?

    • If she can give aspirin to an injured hen
    • How often she can give aspirin to an injured hen
    • How to contact a veterinarian about an injured hen
    • If she can determine the pain level of an injured hen

    Financial literacy

    Financial literacy test from PISA 2022.

    Financial literacy test from PISA 2022.
    OECD

    Greg buys a bike.He takes out a loan with the bike shop’s in-store finance company.How much is Greg likely to pay?

    • Less than 600 zeds
    • More than 600 zeds
    • Exactly 600 zeds

    Answers:

    Mathematics 1. A, 2. Yes, No, Yes.

    Science 1. ’Use water more efficiently’ and ‘Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted’. 2. ‘The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.’

    Reading 1. Yes, No, Yes. 2. “If she can give aspirin to my hen”.

    Financial literacy 1. The second response or third response with explanation that Greg will pay additional charges.

    Find the OECD’s full PISA test here.

    Additional sources • OECD

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • „Anthropic“: DI gali padvigubinti ekonomiką, bet iki 2030-ųjų palikti be darbo kas penktą biure

    „Anthropic“: DI gali padvigubinti ekonomiką, bet iki 2030-ųjų palikti be darbo kas penktą biure

    „Anthropic“ modelis: trys 2030-ųjų keliai

    DI sistemą „Claude“ kurianti bendrovė „Anthropic“ paskelbė ekonominį modelį, kuriuo bando įvertinti, kaip iki 2030 metų DI gali pakeisti JAV ekonomiką. Kartu pristatytas ir interaktyvus įrankis, leidžiantis palyginti skirtingus scenarijus pagal DI pajėgumą ir jo įdiegimo greitį.

    Modelyje ekonomika skaidoma į užduotis: dalį DI palieka nepakeistas, dalį padeda atlikti, dalį automatizuoja, o kai kur sukuria visai naujas veiklas. „Anthropic“ pabrėžia, kad tai nėra prognozė ir scenarijams nepriskiriamos tikimybės.

    Nuo menko poveikio iki 15,4 proc. augimo

    Nuosaikiausiame variante DI poveikis būtų beveik nepastebimas: 2030 metais bendrasis vidaus produktas būtų apie 1,6 proc. didesnis nei be DI, o metinis augimas siektų apie 2,4 proc. Su protiniu darbu siejamas užimtumas kristų tik apie 0,5 proc., o nedarbo rodikliai kistų minimaliai.

    Vidutiniame scenarijuje ekonomikos augimas paspartėtų iki maždaug 5,4 proc. per metus, o 2030 metais BVP būtų apie 8,3 proc. didesnis. Tuo pat metu vadinamasis kognityvinis užimtumas, apimantis vadybą, profesines paslaugas, pardavimus ir administravimą, mažėtų apie 3,9 proc.

    Ekstremaliausiame scenarijuje metinis augimas pasiektų 15,4 proc., o BVP 2030 metais būtų maždaug 32,4 proc. didesnis nei be DI. Tačiau kognityvinis užimtumas smuktų apie 21,5 proc., o nedarbas tarp biuro darbuotojų šokteltų iki 17,9 proc., bendras nedarbas artėtų prie 11,9 proc.

    Kas laimėtų, o kas prarastų?

    „Anthropic“ modelis rodo ryškų pajamų persiskirstymą: darbo dalis nacionalinėse pajamose galėtų mažėti nuo maždaug 60 proc. iki 45,2 proc. Tuo metu kapitalo pajamos, pagal pateiktą skaičiavimą, augtų daugiau nei 80 proc.

    Vidutiniame scenarijuje taip pat prognozuojamas atlyginimų išsiskyrimas: biuro ir kito protinio darbo užmokestis nežymiai mažėtų, o kitų sektorių darbuotojų atlygis vidutiniškai didėtų beveik 6 proc. Ekstremaliame variante biuro darbuotojų algos kristų apie 11,5 proc., o kitų darbuotojų atlyginimai šokteltų apie 33,6 proc.

    Visuomenės lūkesčiai ir vadovo perspėjimai

    Modelis papildytas JAV gyventojų apklausa, kuri, pasak „Anthropic“, rodo, kad dauguma respondentų labiausiai tikisi vidutinio scenarijaus. Tai reikštų maždaug 8 proc. didesnį BVP iki 2030 metų ir apie 4 proc. sumažėjusį kognityvinį užimtumą.

    Vis dėlto „Anthropic“ generalinis direktorius Dario Amodei anksčiau viešai perspėjo apie gerokai drastiškesnį poveikį: jo vertinimu, per kelerius metus gali išnykti iki pusės pradinio lygio biuro pozicijų, o nedarbo šuolis galėtų siekti 10–20 proc. Tai labiau atitiktų ekstremalų, o ne vidutinį scenarijų.

    „Jei DI gali daryti nuostabius dalykus, bet niekas jo nenaudoja, ekonominis poveikis bus menkas“, – sakė Anton Korinek, vadovaujantis „Anthropic“ transformacinio DI ekonominių tyrimų krypčiai.

    Modelyje akcentuojama, kad lemiamas veiksnys gali būti ne vien technologijos gebėjimai, o jos sklaida organizacijose, reguliavimas, investicijos ir darbuotojų perkvalifikavimas. Pastaraisiais metais šiose temose vis daugiau dėmesio skiriama produktyvumo šuoliui per procesų automatizavimą, tačiau kartu ryškėja rizika, kad nauda pasiskirstys netolygiai.

    Kritika: trūksta blogiausio scenarijaus

    „Anthropic“ modelis susilaukė dėmesio ir dėl to, ko jame nėra: visi scenarijai daro prielaidą, kad ekonomika veikia įprastai, o DI nesukelia sisteminių sutrikimų. Kritikai pažymi, kad tai palieka nuošalyje saugumo rizikas, apie kurias pati industrija kalba vis dažniau.

    Viešojoje erdvėje šią savaitę aptarta ir buvusio DI tyrėjo Jacobo Coxono pozicija, kai jis pareiškė, kad kai kurios įmonės esą pernelyg skuba lenktynėse dėl vis galingesnių sistemų. Tokie pareiškimai stiprina diskusiją, ar ekonominių modelių užtenka, kai kartu reikia vertinti ir patikimumo bei saugumo klausimus.

    Ekspertai pabrėžia, kad realus DI poveikis priklausys nuo to, kaip greitai verslai pertvarkys procesus, ar bus kuriamos naujos darbo vietos, ir ar valstybėms pavyks sukurti veiksmingas perkvalifikavimo bei socialinės apsaugos priemones. Kitaip tariant, iki 2030 metų svarbiausia gali būti ne vien technologijų pažanga, o pasirengimas su ja gyventi.

  • Bankomatai ir įmokų terminalai gali pradėti filmuoti klientus: įrašai 90 dienų, baudos už veidą

    Kas siūloma keisti?

    Lenkijos Teisingumo ministerija parengė siūlymą, pagal kurį bankomatai ir įmokų terminalai turėtų fiksuoti žmones, besinaudojančius įrenginiais. Įrašus operatoriai būtų įpareigoti saugoti ne trumpiau kaip 90 dienų.

    Pokyčiai pristatomi kaip priemonė greičiau nustatyti finansinių nusikaltimų vykdytojus ir atsekti pinigų judėjimą. Ministerija teigia, kad praktikoje tyrimams dažnai prireikia vaizdo medžiagos, tačiau jos išsaugojimo terminai ir prieinamumas nėra vienodi.

    Baudos už paslėptą veidą

    Projektas numato ir atsakomybę už naudojimąsi bankomatu ar įmokų terminalu prisidengus veidą taip, kad būtų neįmanoma atpažinti asmens. Tokiu atveju grėstų bauda arba oficialus papeikimas.

    „Tas, kas naudodamasis bankomatu ar įmokų terminalu uždengia veidą ar jo dalį taip, kad neįmanoma identifikuoti, gali būti baudžiamas pinigine bauda arba papeikimu“, – rašoma projekte.

    Kam būtų prieinami įrašai?

    Pagal siūlymą, prieiga prie įrašų galėtų būti suteikta keliolikai institucijų, tarp jų teismams, prokuratūrai ir policijai. Taip pat minimos mokesčių administravimo, sienos apsaugos bei specialiosios tarnybos.

    Ministerija argumentuoja, kad sukčiai, siekdami apsunkinti pinigų kilmės nustatymą, neretai išsigrynina lėšas bankomatuose ir vėliau jas įneša į įmokų terminalus ar keičia kitais būdais. Dėl to, anot rengėjų, aiškesnė ir ilgesnė įrašų saugojimo tvarka galėtų padėti tyrimams.

    Kodėl tai kelia klausimų?

    Nors tokia praktika, kaip teigiama, egzistuoja dalyje Europos šalių, siūlymas gali sulaukti kritikos dėl privatumo ir proporcingumo. Diskusijos tikėtinos ir dėl to, kaip bus apibrėžta veido dengimo išimtis, pavyzdžiui, dėl sveikatos ar religinių priežasčių.

    Jei projektas būtų priimtas, operatoriams tektų užtikrinti techninius reikalavimus, saugų duomenų saugojimą ir aiškias procedūras, kaip įrašai būtų perduodami teisėsaugai. Praktinis įgyvendinimas lems ir tai, ar klientai pokyčius pajus kaip saugumo stiprinimą, ar kaip perteklinę kontrolę.

  • Lenkija iki 2030 metų užsakė tūkstančius „Piorun“ raketų: kontraktas už apie 700 000 000 eurų

    Lenkijos gynybos institucijos pasirašė naują vykdomąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketinių sistemų „Piorun“. Kontraktas numato kelių tūkstančių raketų ir kelių šimtų paleidimo įrenginių tiekimą, o pristatymai suplanuoti iki 2030 metų.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, sutarties vertė siekia apie 3 000 000 000 zlotų be mokesčių, tai yra maždaug 700 000 000 eurų. Užsakymas apima ne tik ginkluotę, bet ir mokymo bei logistinės paramos paketą, kurie paprastai sudaro reikšmingą tokių įsigijimų dalį.

    Kas perkama ir kam skirta

    „Piorun“ yra nešiojama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta kovai su sraigtasparniais, lėktuvais ir ypač žemai skrendančiais taikiniais, įskaitant bepiločius orlaivius. Tokios sistemos laikomos vienu greičiausiai įsigyjamų ir mūšyje lanksčiausiai panaudojamų oro gynybos sprendimų, kai reikia stiprinti fronto linijos ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Šiame kontrakte numatomi ne tik patys šaudmenys, bet ir paleidimo komplektai, nuo kurių priklauso realus sistemų panaudojimo mastas kariuomenės vienetuose. Kartu įtraukti mokymai leidžia greičiau parengti papildomus operatorius, o logistinis paketas užtikrina atsarginių dalių, aptarnavimo ir eksploatacijos tęstinumą.

    Gamybos tempai ir pajėgumai

    Gamintojo pusėje pagrindinis vykdytojas yra „Mesko“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos pramonei, kuri veikia per „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Pastaraisiais metais grupė viešai deklaravo smarkiai išaugintus gamybos pajėgumus, siekdama rinkai ir kariuomenei tiekti gerokai daugiau vienetų per metus nei anksčiau.

    Lenkijos gynybos pramonės komunikacijoje akcentuojama, kad pajėgumų didinimas yra ilgalaikės strategijos dalis, susijusi su išaugusiu oro gynybos sistemų poreikiu regione. Praktikoje tai reiškia investicijas į gamybos linijas, tiekimo grandines ir darbuotojų parengimą, kad tiekimai galėtų vykti stabiliai iki 2030 metų.

    Finansavimas ir regioninis užsakymas

    Skelbiama, kad įsigijimui numatoma pasitelkti SAFE mechanizmą, kuris Europos mastu siejamas su gynybos ir saugumo finansavimu palankesnėmis skolinimosi sąlygomis. Toks sprendimas leidžia išdėstyti išlaidas ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti prognozuojamą pirkimų tempą.

    Lygiagrečiai su nacionaliniais užsakymais Lenkija taip pat įgyvendina bendradarbiavimo modelį su kitomis šalimis, kurios planuoja panašius pirkimus. Tai stiprina pramonės užsakymų portfelį ir sudaro prielaidas standartizuoti mokymus bei logistinę paramą kelių valstybių mastu.

  • JAE skelbia 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje planą: DI, energetika ir gynyba atsiduria dėmesio centre

    Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie planus Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų, daugiausia į dirbtinį intelektą, energetiką ir gynybos pramonę. Toks žingsnis atspindi Persijos įlankos šalių siekį sparčiau diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti ryšius su Europa, kai geopolitinė aplinka tampa vis labiau neapibrėžta.

    Apie tai Berlyne kalbėjo JAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi, pabrėždamas, kad tikslas yra platesnis nei atskiri sandoriai. „Mums svarbu, kad mūsų ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su svarbiausiais pasaulio ekonominiais centrais“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas slepiasi už 40 mlrd. eurų?

    Pasak ministro, tai yra pirminis įsipareigojimas, o galutinės investicijos galėtų būti didesnės, jei atsivers daugiau projektų. Skelbiama, kad apie trečdalis planuojamos sumos galėtų tekti Bavarijai, tačiau lėšos būtų nukreipiamos ten, kur atsirastų aiškių bendradarbiavimo galimybių.

    Prioritetai aiškūs: skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, logistika, pramonės modernizavimas, taip pat gynybos technologijos. Investicijų kryptys sutampa su Vokietijos pastangomis stiprinti energetinį atsparumą, spartinti pramonės skaitmeninimą ir didinti gynybos pajėgumus.

    Gynyba ir energetika geopolitikos fone

    JAE delegacijos vizitas į Vokietiją vyko platesniame regione tvyrant įtampai, kuri veikia tiekimo grandines ir energijos eksportą, ypač per Ormūzo sąsiaurį. Persijos įlankos šalims tai reiškia papildomą spaudimą užsitikrinti alternatyvius logistikos ir tiekimo maršrutus, o kartu ieškoti partnerių technologijoms bei gamybiniams pajėgumams plėsti.

    Vokietija šioje schemoje tampa patraukli dėl stiprios pramoninės bazės, inžinerinių kompetencijų ir augančių gynybos užsakymų. JAE signalizuoja, kad bendradarbiavimas gynybos srityje jiems aktualus ne tik kaip įrangos pirkimas, bet ir kaip technologijų kūrimas bei perdavimas, įskaitant pažangius sprendimus, išbandytus naujausiuose konfliktuose.

    DI ir duomenų centrai – ilgalaikė kryptis

    Dirbtinis intelektas ir duomenų centrai įvardijami kaip vieni svarbiausių JAE ekonominės transformacijos ramsčių, leidžiančių mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. Ši kryptis dera su Europos augančiu poreikiu didinti skaitmeninį suverenitetą, plėsti skaičiavimo pajėgumus ir pritraukti kapitalą į infrastruktūrą, kuri tampa strategine.

    JAE sostinė Abu Dabis turi reikšmingus energetinius resursus ir valdo didelius valstybinius investicinius fondus, todėl Europa jiems yra ir politinio, ir ekonominio svorio zona. Vokietijai tai gali reikšti papildomą kapitalo srautą į sektorius, kuriuose konkurencija dėl investicijų pasauliniu mastu sparčiai auga.

    JAE investicijų planai Vokietijoje papildo jau anksčiau deklaruotas jų investicijas Europoje, o bendras tonas rodo siekį sistemingai stiprinti partnerystes keliose sostinėse. Tai signalas, kad Persijos įlankos kapitalas į Europą gali ateiti ne kaip pavieniai sandoriai, o kaip ilgalaikė strategija, apimanti DI, energijos infrastruktūrą ir gynybos pramonę.

  • „Unimot“ ir „PZL Defence“ su JAV partneriais derasi dėl gamybos centro Lenkijoje: ką keistų DAPS technologija

    Partnerystė, orientuota į gynybą ir pramonę

    Lenkijos energetikos ir prekybos grupė „Unimot“ kartu su technologijų bendrove „PZL Defence“ pradėjo bendradarbiavimą su JAV įmone „Divergent Technologies“. Šalys siekia įvertinti galimybes Lenkijoje sukurti pažangios pramoninės gamybos platformą, kuri būtų naudojama gynybos ir kitose pramonės šakose.

    Pagrindinis tikslas – patikrinti, ar realu šalyje įkurti pirmą Europoje gamybos padalinį, paremtą „Divergent“ kuriama sistema DAPS. Toks centras būtų skirtas greitesniam produktų kūrimui, prototipavimui ir serijinei gamybai, o taip pat lankstesniam pritaikymui prie užsakovo poreikių.

    Kas yra DAPS ir kodėl tai svarbu?

    DAPS – tai integruota skaitmeninio projektavimo, inžinerijos ir pažangios gamybos sistema, apjungianti kelių etapų procesus į vieną technologinę grandinę. Jos esmė – greičiau pereiti nuo skaitmeninio modelio prie prototipo, sumažinti komponentų skaičių ir paruošti gamybą efektyviam mastelio didinimui.

    Praktikoje tai reiškia, kad gamybos ciklas gali trumpėti ne vien dėl automatizavimo, bet ir dėl konstrukcinių sprendimų, kai dalys sujungiamos į mažesnį elementų skaičių. Į technologinį paketą įtraukiama metalo 3D spausdinimo gamyba ir robotizuotas surinkimas, kurie ypač aktualūs, kai reikia greitai iteruoti prototipus.

    Kaip pasiskirstytų vaidmenys?

    „Unimot“ projekte turėtų prisidėti investicijų vieta, patirtimi įgyvendinant projektus Lenkijoje, reguliacine aplinka ir prieiga prie rinkos. „PZL Defence“ žada įnešti sektoriaus kompetencijas, vystomus projektus, gamybinius pajėgumus bei rinkos išmanymą.

    JAV „Divergent Technologies“ atsakinga už pačią DAPS technologiją ir jos diegimo metodiką. Bendrovė Kalifornijoje turi du didelius gamybos padalinius, o Lenkijoje svarstomas centras būtų pirmas tokio tipo projektas Europoje.

    „„PZL Defence“ vystymą nuo pat pradžių vertiname plačiau – norime kurti kompetencijas, leidžiančias Lenkijoje projektuoti ir plėtoti modernių sprendimų gamybą. Bendradarbiavimas su JAV partneriu potencialiai leidžia sujungti pažangią gamybos technologiją su mūsų verslo patirtimi ir pramonine baze“, – sakė „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis.

    „Lenkija turi stiprias pramonines kompetencijas automobilių, aviacijos ir pažangios gamybos srityse. Kartu su „Unimot“ grupe norime įvertinti galimybes Lenkijoje sukurti pirmą europinį centrą, naudojantį DAPS, ir pastatyti platformą, galinčią aptarnauti klientus įvairiuose pramonės sektoriuose“, – sakė „Divergent Technologies“ vadovas Lukas Czingeris.

    „Prieiga prie technologijų, kurios leidžia mastelinti gamybą, mums reiškia galimybę sutrumpinti kelią nuo projekto ir prototipo iki gaminio, paruošto serijinei gamybai. Norime, kad šių projektų metu sukurtos kompetencijos tarnautų ir kitoms šakoms“, – sakė „PZL Defence“ vadovas Maciejus Boreckis.

    „Unimot“ ir „PZL Defence“ bendradarbiavimas gynybos kryptyje vyksta jau daugiau nei metus, o grupė yra perėmusi visą su dronais siejamos įmonės akcijų paketą. Šis susitarimas su „Divergent Technologies“ pristatomas kaip dar vienas žingsnis stiprinant technologinius ir pramoninius pajėgumus, reikalingus tiek gynybos, tiek dvigubos paskirties produktams.

  • „Grupa Azoty“ dėl atlyginimų ginčo: 350 eurų kėlimas visiems grėstų stabdyti veiklą, streikas neatmetamas

    Lenkijos chemijos ir trąšų gamybos milžinėje „Grupa Azoty“ aštrėja kolektyvinis ginčas dėl atlyginimų. Profesinės sąjungos reikalauja didinti bazinius atlygius 1 500 zlotų, tai yra maždaug 350 eurų per mėnesį, taip pat kelti pamaininį priedą ir atnaujinti įšaldytą kolektyvinę sutartį.

    Įmonėje jau įvyko šeštasis derybų raundas, tačiau sprendimo kol kas nėra. Profesinės sąjungos perspėja, kad nesusitarus gali būti organizuojamas streiko referendumas.

    Kas kelia įtampą dėl algų?

    „Grupa Azoty“ vadovybė pripažįsta, kad atlyginimai kai kuriuose padaliniuose nėra konkurencingi, tačiau pabrėžia, jog finansinės galimybės labai ribotos. Bendrovę slegia dideli įsipareigojimai ir brangiai kainavusios investicijos, dėl kurių grynasis rezultatas išlieka neigiamas net ir gerėjant veiklos rodikliams.

    Didžiausias rizikos veiksnys yra skolos našta, siekianti apie 18 mlrd. zlotų, arba maždaug 4,2 mlrd. eurų. Esant tokiam finansiniam fonui, net ir santykinai nedidelis visuotinis atlygių didinimas, anot vadovybės, gali sukelti grandininę reakciją tiek pinigų srautams, tiek kreditorių pasitikėjimui.

    „Atlyginimų padidinimas 350 eurų per mėnesį reikštų bendrovės veiklos proceso sustabdymą“, – sakė „Grupa Azoty“ vadovas Marcin Celejewski.

    Vadovybė tikina, kad dabartinių sąjungų reikalavimų įgyvendinti nepavyks, tačiau visiškai atmetamas atlygio augimas taip pat nėra. Pasak įmonės, realistiškesnis kelias būtų etapinis sprendimas, derinant jį su finansinės padėties stabilizavimu.

    Derybos sutampa su spaudimu iš rinkos

    Ginčas dėl algų vyksta tuo pačiu metu, kai „Grupa Azoty“ veda derybas su kreditoriais ir siekia susitarti dėl finansinio stabilizavimo. Streiko grėsmė šiuo laikotarpiu gali tapti papildomu argumentu skolintojams griežtinti sąlygas arba reikalauti dar spartesnių taupymo priemonių.

    Situaciją apsunkina ir žaliavų rinka, ypač gamtinių dujų kainų svyravimai. Dujos yra pagrindinė žaliava azotinių trąšų gamyboje, todėl brangimas tiesiogiai mažina maržas ir gali priversti peržiūrėti gamybos apimtis.

    Įmonės darbuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad taupymo režimas tęsiasi jau ne vienerius metus, o dalyje padalinių juntamas premijų bei motyvacinės sistemos trūkumas. Dėl to atlyginimų klausimas tampa ne tik finansinis, bet ir pasitikėjimo bei ilgalaikio personalo išlaikymo iššūkis.

  • Lenkija pristatė naują pėstininkų kovos mašiną: kodėl buvęs „Ratel“ dabar vadinsis Niedźwiedź

    Lenkija tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pristatė naują sunkesnę pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“ versiją, kuri oficialiai pavadinta Niedźwiedź. Pavadinimą paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėžęs, kad demonstratorius sukurtas per 12 mėnesių.

    Naujoji mašina kurį laiką liko be vardo ne dėl kūrėjų abejonių, o dėl teisinių niuansų. Anksčiau bandyta naudoti pavadinimą „Ratel“, tačiau jis, kaip skelbta, jau buvo rezervuotas kito gynybos pramonės gamintojo, todėl Lenkijos pramonė privalėjo jo atsisakyti.

    „Netrukus suteiksime jam vardą. Taip, tai bus Niedźwiedź. Šis lenkiškas Niedźwiedź – modernus ir iš tiesų puikus produktas – sukurtas per 12 mėnesių“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Borsuk ir sunkesnė kryptis

    Niedźwiedź kuriamas Huta Stalowa Wola gamykloje, priklausančioje valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ. Tai koncepcinis žingsnis nuo plaukiojančios platformos prie sunkesnio, geriau apsaugoto varianto, kurio atsiradimą ilgainiui skatino diskusijos apie išgyvenamumą šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Plaukiojančio „Borsuk“ programa Lenkijoje vystoma daugiau nei dešimtmetį, o serijinės tiekimo sutartys jau sudarytos. Šiame kontekste Niedźwiedź matomas kaip tos pačios šeimos plėtra, orientuota į didesnę masę, aukštesnį apsaugos lygį ir kitus kovinės platformos sprendinius.

    Ką žinoma apie Niedźwiedź

    Skelbiama, kad demonstratorius kol kas yra labai ankstyvos stadijos ir bandymuose juda ribotu greičiu, nes nuvažiavo tik pirmuosius kilometrus. PGZ taip pat nurodė, kad vėliau bus statomas dar vienas egzempliorius, kuris jau turėtų prototipo statusą ir būtų skirtas išsamesniems bandymams.

    Mašina, kaip teigiama, gali vežti trijų žmonių įgulą ir iki aštuonių desanto karių, o tai būtų daugiau nei „Borsuk“ platformoje. Konstrukciškai ji ilgesnė už „Borsuk“ ir turi septynias atraminių ratų poras, kai plaukiojančiame variante jų yra šešios.

    PGZ pateikė ir pagrindinius orientacinius mobilumo rodiklius: iki 500 kilometrų nuotolis bei iki 65 kilometrų per valandą maksimalus greitis, tačiau pabrėžiama, kad tikslūs parametrai bus tikslinami bandymų metu. Taip pat nurodoma, kad demonstratoriuje naudojamas 800 kilovatų galios variklis ir „Allison“ transmisija, o ginkluotei pasirinktas nuotoliniu būdu valdomas bokštelis ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka.

    Kada jis galėtų pasiekti kariuomenę?

    PGZ vadovybės viešuose pasisakymuose įvardijama, kad po tobulinimo ir bandymų mašina potencialiai galėtų patekti į kariuomenės ginkluotę apie 2029–2030 metais. Toks grafikas priklausys nuo derybų, bandymų rezultatų ir galimų kariuomenės pasiūlytų pakeitimų, nes demonstratoriaus stadijoje techniniai sprendimai dar koreguojami.

    Pats pavadinimo pasirinkimas Lenkijos gynybos pramonėje taip pat vertinamas kaip komunikacinė detalė, kuri turėtų padėti atskirti projektą nuo „Borsuk“ ir kartu išlaikyti aiškų ryšį su vietine kilme bei platformų šeima. Nors diskusijos dėl terminų, apibūdinančių svorį ir paskirtį, tebevyksta, oficialus vardas jau įtvirtintas.

  • Huti veržiasi prie Bab el-Mandebo: kodėl šis sąsiauris Europai svarbesnis už Ormuzą ir kuo gresia degalų kainoms

    Jemeno huti sukilėlių puolimas Raudonosios jūros pakrantėje sustiprino riziką vienam svarbiausių pasaulio jūrų koridorių – Bab el Mandebo sąsiauriui. Jei šis kelias būtų rimtai sutrikdytas, pasekmės greitai pasiektų Europą: nuo brangesnio kuro iki dar didesnių tiekimo grandinių trikdžių.

    Pastarosiomis savaitėmis sukilėliai užėmė strategines pozicijas, tarp jų – Perimo salą siauriausioje sąsiaurio vietoje, taip pat pakrantės punktus, leidžiančius daryti spaudimą laivybai. Šis ruožas jungia Indijos vandenyną su Raudonąja jūra ir sudaro vartus į Sueco kanalą – vieną svarbiausių arterijų pasaulinei prekybai.

    Kas yra Bab el Mandebas?

    Bab el Mandebo sąsiauris yra siauras „butelio kaklelis“, per kurį keliauja reikšminga dalis prekybos tarp Azijos ir Europos. Būtent dėl šios priežasties šis maršrutas Europai dažnai laikomas kritiškesniu nei Ormuzo sąsiauris: per jį gabenami ne tik energetiniai ištekliai iš Persijos įlankos, bet ir didelė dalis prekių srautų iš Rytų Azijos.

    Tarptautiniai vertinimai rodo, kad per Raudonąją jūrą ir Sueco kryptį gali keliauti apie 12–15 proc. pasaulio prekybos, o konteinerių srautuose dalis taip pat yra itin didelė. Kai laivybos bendrovės dėl rizikos nukreipia maršrutus aplink Gerosios Vilties kyšulį, kelionės pailgėja, didėja degalų sąnaudos, draudimo kaštai ir vėluoja kroviniai.

    Kaip tai susiję su degalų kainomis?

    Energetikos rinkos jautriai reaguoja į bet kokią žinią apie galimus „butelio kaklelių“ uždarymus. Jei grėsmė Bab el Mandebui sutaptų su naujais trikdžiais Ormuzo kryptimi, rinkoje atsirastų papildoma rizikos premija, kuri paprastai per kelias dienas persiduoda naftos ir degalų kainoms.

    Regiono konfliktai ir anksčiau demonstravo, kad net riboti išpuoliai prieš laivus gali priversti dalį vežėjų stabdyti reisus ar keisti maršrutus. Tokiu atveju brangsta ne tik nafta: didesnę kainą gali mokėti ir trąšų, pramonės metalų, cheminių žaliavų bei kitų prekių importuotojai, nes transporto grandinė tampa ilgesnė ir brangesnė.

    Kokios pasekmės gali laukti Europos?

    Europai didžiausia rizika yra ne vien tiesioginis energijos išteklių srautas, o bendras logistikos „užsikimšimas“: dalis krovinių į Europą keliauja būtent per Raudonąją jūrą ir Suecą. Ilgesni maršrutai mažina laivų prieinamumą, stumia aukštyn frachtų kainas ir spartina infliacinį spaudimą prekėms.

    „Perimo sala yra strategiškai svarbi, nes ji yra siauriausioje Bab el Mandebo vietoje, o kontrolė leidžia realiai blokuoti įėjimą į Raudonąją jūrą“, – sakė buvęs Lenkijos ambasadorius Saudo Arabijoje ir Irake Kšištofas Plomińskis.

    Jei įtampa regione didėtų, o išpuoliai tęstųsi, tikėtina, kad laivybos bendrovės ir draudikai dar labiau pervertintų riziką. Tai reikštų brangesnį transportą, ilgesnius pristatymo terminus ir papildomą spaudimą degalų kainoms Europoje, net jei pati Europa tiesiogiai nėra konflikto zona.