CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • ZUS gali nuskaičiuoti iki 60 proc. pensijos: kada tai nutinka ir kokia suma visada turi likti?

    Kada ZUS turi teisę mažinti pensiją

    Pensija ar renta Lenkijoje ne visada pasiekia gavėją visa suma, nes nuo jos išskaičiuojami privalomi mokesčiai ir įmokos, o tam tikrais atvejais ZUS gali atlikti ir išskaitas dėl skolų. Dažniausiai tai susiję su vykdomaisiais dokumentais, teismo sprendimais ar grąžintinomis permokomis.

    ZUS gali mažinti išmoką, kai yra priteisti alimentai, vykdomas išieškojimas per antstolį, susidarė įmokų skolos arba nustatyta, kad žmogus gavo jam nepriklausiusias išmokas. Pastaroji situacija apima ir atvejus, kai asmuo vienu metu gavo tarpusavyje nesuderinamas išmokas.

    Iki 60 proc.: nuo ko priklauso nuskaičiavimo dydis

    Didžiausias galimas nuskaičiavimas priklauso nuo skolos pobūdžio. Griežčiausios taisyklės taikomos alimentams, todėl būtent čia nuskaičiavimas gali siekti iki 60 proc. išmokos.

    Kitais atvejais ribos paprastai mažesnės. ZUS gali nuskaičiuoti iki 50 proc. pensijos ar rentos, kai išieškoma už socialinės globos ar ilgalaikės priežiūros įstaigas, grąžinamos permokos, išieškomos neapmokėtos įmokos ar taikomos kitos įstatymuose numatytos prievolės.

    Jei skola nepriskiriama šioms kategorijoms, nuskaičiavimas paprastai negali viršyti 25 proc. išmokos. Tai reiškia, kad net turint skolų, maksimalus „kirpimas“ ne visada yra didžiausias – viską lemia išieškojimo pagrindas.

    Kokia pensijos dalis yra neliečiama

    Nors nuskaičiavimo ribos gali atrodyti didelės, ZUS negali palikti žmogaus be pajamų. Taikomos vadinamosios neliečiamos sumos, kurios kasmet perskaičiuojamos nuo kovo 1 dienos, todėl realiai jos kinta kartu su indeksavimu.

    Šiuo metu neliečiamos sumos priklauso nuo išieškojimo rūšies. Alimentų atveju turi likti bent 849,42 zloto suma, kitų skolų atveju – 1 401,57 zloto suma, o kai grąžinamos permokos ar išieškomos neapmokėtos įmokos – 1 121,28 zloto suma.

    Išimtys taikomos ir išieškojimams už buvimą socialinės globos ar ilgalaikės priežiūros įstaigose, kur neliečiama suma yra 339,76 zloto. Tokie skirtumai rodo, kad vien tik skolos faktas dar neatsako į klausimą, kiek realiai bus nuskaičiuota.

    Praktikoje tai reiškia, kad pensininkui svarbiausia žinoti ne tik tai, jog yra skola, bet ir jos rūšį bei pagrindą. Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti ZUS sprendimo formuluotes ir išieškojimo dokumentus, nes būtent jie nulemia taikomą procentą ir neliečiamą sumą.

  • Tailandas svarsto didesnius mokesčius kinų elektromobiliams: taip bando apginti vietos gamybą

    Tailandas svarsto griežtinti apmokestinimą importuojamiems elektromobiliams ir taip pristabdyti vis didesnį pigių modelių srautą iš Kinijos. Šalies valdžia siekia sumažinti kainų karą, kuris spaudžia vietos surinkėjus ir ilgus metus Tailando rinkoje dominavusius Japonijos gamintojus.

    Pagal svarstomą planą būtų įvesta trijų lygių akcizo struktūra. Mažiausias tarifas būtų taikomas Tailande pagamintiems elektromobiliams, didžiausias – visiškai importuojamiems, o tarpinis – modeliams, kuriuose dalis komponentų importuojama, bet dalis sukuriama vietoje.

    Kas yra siūloma ir kodėl

    Tokiu diferencijavimu valdžia tikisi paskatinti gamintojus perkelti gamybą į Tailandą ir didinti vietinės tiekimo grandinės dalį. Kitaip tariant, lengvatos būtų siejamos ne vien su elektromobilio tipu, o su realiu ekonominiu indėliu šalyje.

    Šis posūkis reiškia politikos korekciją: ankstesniais metais Tailandas rėmėsi žemesnėmis importo kliūtimis, kad greičiau išaugintų elektromobilių pasiūlą ir pritrauktų naujas investicijas. Tačiau kiniškų elektromobilių kainos ir jų skaičiaus augimas sustiprino spaudimą vietos rinkai.

    Smūgis pramonei ir investicijų lenktynės regione

    Tailandas laikomas vienu svarbiausių automobilių gamybos centrų Pietryčių Azijoje. Automobilių pramonė sukuria apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto, joje dirba daugiau kaip pusė milijono žmonių, o eksportas yra viena svarbiausių ekonomikos atramų.

    Vis dėlto šalia vidaus rinkos iššūkių šalis turi ir regioninę konkurenciją dėl investicijų: elektromobilių gamyklas, baterijų projektus ir tiekėjų centrus aktyviai vilioja ir kitos Pietryčių Azijos valstybės. Todėl Tailando tikslas – ne tik riboti importą, bet ir nukreipti gamintojus į vietos surinkimą bei komponentų gamybą.

    Ką tai gali reikšti vairuotojams

    Jei didžiausi mokesčiai būtų pritaikyti visiškai importuojamiems elektromobiliams, dalis modelių galėtų brangti, o gamintojai būtų spaudžiami ieškoti vietinės gamybos sprendimų. Tuo pat metu tarpinis tarifas gali tapti kompromisu įmonėms, kurios nori greitai įžengti į rinką, bet dar nėra pasirengusios pilnam lokalizavimui.

    Galutiniai sprendimai dar priklausys nuo vyriausybės patvirtinimo ir konkrečių tarifų dydžių. Tačiau kryptis aiški: Tailandas nori, kad elektromobilių bumas reikštų ne tik daugiau importo, bet ir daugiau gamybos darbo vietų bei investicijų šalies viduje.

  • ZAE žada 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje: kodėl DI, energetika ir gynyba tapo prioritetu

    Jungtiniai Arabų Emyratai (ZAE) paskelbė apie ketinimą Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų. Pinigai būtų nukreipti į dirbtinio intelekto, energetikos ir gynybos projektus, o dalis planuojama Bavarijoje.

    ZAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi viešnagės Berlyne metu pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra ekonominių ryšių diversifikavimas ir prieiga prie naujų rinkų. Pasak jo, tai tik pradinis įsipareigojimas, o vėlesnė investicijų suma gali augti.

    „Mums svarbu, kad ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su pagrindiniais pasaulio ekonomikos centrais. Žinutė paprasta: diversifikavimas ir alternatyvų paieška“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas stumia emyratus į Europą?

    Pastaraisiais metais turtingos Persijos įlankos valstybės aktyviai plečia partnerystes Europoje, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo vieno geopolitinio poliaus. Prie to prisideda ir sugriežtėjusi konkurencija dėl technologijų tiekimo grandinių, ir didėjantis neapibrėžtumas pasaulio saugumo aplinkoje.

    Vokietijai šios lėšos būtų reikšmingos dėl kelių priežasčių. Pirma, šaliai reikia naujų kapitalo šaltinių skaitmenizacijai, pramonės transformacijai ir energetikos perėjimui, antra, didėja spaudimas spartinti gynybos pramonės pajėgumus.

    Ministro teigimu, ZAE interesas gynybos srityje neapsiriboja vien įsigijimais. Akcentuojama ir technologijų partnerystė, įskaitant sprendimus, kurie galėtų būti pritaikomi tiek gamyboje, tiek modernių sistemų vystymui.

    DI ir duomenų centrai – investicijų ašis

    DI ir duomenų centrų infrastruktūra tampa kertiniu ZAE ekonomikos diversifikavimo elementu. Šalis siekia mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų ir stiprinti pozicijas aukštųjų technologijų sektoriuose, kur konkurencija tarp JAV, Europos ir Azijos tik aštrėja.

    Planuojamos investicijos Vokietijoje natūraliai siejasi ir su Europos poreikiu plėsti didelio našumo skaičiavimo pajėgumus. Sparčiai augant DI modelių apimtims ir energijos poreikiui, duomenų centrų plėtra vis dažniau vertinama kaip strateginis klausimas, apimantis ir energetinį saugumą.

    Be skaitmenizacijos, ZAE akcentuoja logistiką ir pramonės plėtrą, kur Vokietija išlieka viena stipriausių Europos gamybos ekosistemų. Tokia kryptis leidžia emyratams investuoti ne tik į finansinę grąžą, bet ir į ilgalaikius technologinius bei tiekimo grandinių ryšius.

    Regiono įtampa ir energetikos rizikos

    Persijos įlankos regione tvyranti įtampa išryškina energijos eksporto ir logistikos pažeidžiamumą, ypač kai sutrinka prekyba strategiškai svarbiais maršrutais. Tokios rizikos tiesiogiai veikia tiek energijos tiekimo stabilumą, tiek pasaulines tiekimo grandines.

    Šiame kontekste ZAE investicijos Europoje taip pat vertinamos kaip bandymas užsitikrinti platesnį partnerių ratą ir didesnį atsparumą galimiems eksporto ribojimams. Vokietija, didinanti gynybos ambicijas ir ieškanti technologinių sprendimų, emyratams tampa patraukliu, politiškai svarbiu tašku.

    Pranešama, kad ZAE atstovai šiemet lankėsi ir Lenkijoje, kur aptarti saugumo ir energetikos klausimai. Tai rodo platesnę strategiją stiprinti ryšius su Europos valstybėmis ne vien per prekybą, bet ir per saugumo bei infrastruktūros projektus.

  • Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Kapitalas susitelkė keliuose sandoriuose

    2026 metų pirmą pusmetį Ispanijos technologijų bendrovės pritraukė apie 1 700 000 000 eurų. Didžioji šios sumos dalis atiteko palyginti nedideliam įmonių ratui: dešimt daugiausiai pritraukusių bendrovių sudarė apie 68 proc. viso finansavimo.

    Tokia struktūra rodo aiškią tendenciją: rinkoje dominuoja keli dideli sandoriai, o likusi dalis pasiskirsto tarp gausesnių, bet mažesnių ankstyvos stadijos investicijų. Tai būdinga ir platesniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kuriame investuotojai vis dažniau koncentruojasi į sektorius bei projektus, galinčius greičiau pasiekti mastą.

    Kur nukeliavo daugiausia pinigų?

    Daugiausiai lėšų surinko kosmoso technologijų segmentas: apie 354 300 000 eurų. Šioje srityje išsiskyrė tokios bendrovės kaip PLD Space, EOS-X Space, Arkadia Space ir FOSSA Systems, o investuotojų dėmesį kurstė auganti mažųjų palydovų rinka ir infrastruktūros paklausa.

    Antra pagal pritrauktą kapitalą buvo kelionių sritis su maždaug 266 100 000 eurų, kur finansavimo statistiką reikšmingai kilstelėjo „Perk“. Medicinos ir sveikatos priežiūros įmonės kartu pritraukė apie 195 100 000 eurų, o dirbtinio intelekto bendrovės gavo apie 150 900 000 eurų.

    Ryškesnes sumas surinko ir kitos kryptys: darbo ir atrankų sprendimai pritraukė apie 135 000 000 eurų, puslaidininkių įmonės apie 121 000 000 eurų, programinės įrangos kūrėjai apie 85 000 000 eurų, o finansinių technologijų sektorius apie 70 000 000 eurų.

    Sandorių stadijos ir skola

    Finansavimo sandoriai apėmė visą spektrą nuo ankstyvųjų etapų iki augimo stadijų. Ankstyvos investicijos buvo dažnos, tačiau bendrą pinigų sumą labiausiai augino didesni, vėlesnėse stadijose vykę raundai.

    Pastebima ir kita svarbi detalė: skolos finansavimas sudarė apie 19 proc. viso pritraukto kapitalo. Tai signalizuoja, kad dalis brandesnių įmonių, ypač turinčių prognozuojamus pinigų srautus, vis dažniau renkasi alternatyvą nuosavybės praskiedimui, o investuotojai aktyviau siūlo privataus kredito sprendimus.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada aiški: Ispanijos technologijų ekosistemoje ryškėja kelių didelių sandorių ir plataus ankstyvos stadijos finansavimo derinys, o daugiausia kapitalo traukia kosmoso technologijos, sveikatos sprendimai, dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai.

  • „Improbable“ investuoja 10 mln. eurų į DI žinučių programėlę: „Bolter“ siekia automatizuoti verslo procesus

    „Improbable“ investuoja 10 mln. eurų į DI žinučių programėlę: „Bolter“ siekia automatizuoti verslo procesus

    Jungtinės Karalystės technologijų bendrovė „Improbable“, pastaraisiais metais persiorientavusi į vadinamąjį venture builder modelį, pristatė trečią produktą ir jam skiria 10 mln. eurų savo lėšų. Naujausias projektas – DI pagrindu veikianti verslo žinučių programėlė „Bolter“, skirta procesams automatizuoti be sudėtingo programavimo.

    „Improbable“ įkurta 2012 metais, o anksčiau buvo žinoma dėl žaidimų ir metavisatos infrastruktūros sprendimų. Bendrovė teigia, kad dabar kuria ir ankstyvoje stadijoje finansuoja nuosavus produktus, o vėliau jie gali pritraukti ir išorinių investuotojų.

    „Bolter“ kuria septynių žmonių komanda, o projektas prasidėjo kaip asmeninė iniciatyva, kurią pradėjo programuoti „Improbable“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Hermanas Narula. Iš esmės tai DI natyvi žinučių platforma, kurioje verslo darbuotojai gali aprašyti užduotį paprastu tekstu, o sistema suplanuoja veiksmus ir inicijuoja jų vykdymą.

    Platformos idėja remiasi DI agentų principu: keli agentai gali pasidalyti darbą tarpusavyje, „tarti“ žingsnius, tikrinti vieni kitų logiką ir perduoti užduotis toliau, kol pasiekiamas vartotojo nustatytas tikslas. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai DI naudojamas ne vien pokalbiams, o kaip įrankis darbo srautams, vidinėms užklausoms ir operacijoms automatizuoti.

    Vienas „Bolter“ išskirtinumų – deklaruojamas modelių neutralumas: užklausos nukreipiamos į geriausiai konkrečiai užduočiai tinkantį DI modelį. Tai leidžia lanksčiau naudoti skirtingų tiekėjų sprendimus ir mažina priklausomybę nuo vieno modelio, nors praktikoje toks maršrutizavimas kelia papildomų reikalavimų duomenų saugai, auditui ir atitikčiai.

    „Bolter“ taip pat akcentuoja europietišką kryptį ir vadinamąjį suverenumą, teigdama, kad Europa turėtų turėti dideles savas žinučių platformas. Tokia retorika vis dažniau girdima regione, kur verslo klientai vertina duomenų laikymo vietą, tiekėjų grandinės rizikas ir reguliacinę aplinką, ypač diegiant DI sprendimus vidiniuose procesuose.

    „Mes žinome, su kuo konkuruojame – tai vienos didžiausių bendrovių pasaulyje. Nežinome, ar laimėsime, bet manome, kad žinučių platformą, skirtą mišrioms žmonių ir DI agentų komandoms, verta pabandyti sukurti, ir verta tai daryti Europoje“, – sakė Hermanas Narula.

    „Improbable“ teigia, kad „Bolter“ remiasi patirtimi kuriant itin reiklią realaus laiko infrastruktūrą. Bendrovės veiklos posūkis į venture builder buvo įvardytas 2023 metais, o ankstesni jos pristatyti projektai – blokų grandinės produktas „Somnia“ ir DI produktas „Kallikor“.

  • Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų A serijos investiciją ir ketina sparčiau vystyti topologinių neuroninių tinklų architektūrą. Įmonė taip pat planuoja plėsti technologijos diegimą tarptautiniu mastu, įskaitant Europą ir kitas rinkas.

    Investicijų raundą bendrai vedė fondai redalpine ir OTB Ventures, prisidėjo „Bpifrance“ Gynybos inovacijų fondas. Esami investuotojai „Vsquared Ventures“ ir 10x Founders padidino savo dalį, o prie raundo prisijungė ir verslininkas Xavier Niel.

    Kas yra topologiniai neuroniniai tinklai?

    „Arlequin AI“ kuria sprendimus organizacijoms, kurios priima didelės svarbos sprendimus remdamosi dideliais, išskaidytais duomenų rinkiniais. Platforma analizuoja ryšius tarp skirtingų informacijos tipų, tokių kaip dokumentai, sandoriai, vaizdo įrašai ir operaciniai duomenys.

    Įmonė teigia, kad jos kuriami topologiniai neuroniniai tinklai skirti mokytis ne tik iš atskirų duomenų taškų, bet ir iš jų tarpusavio sąsajų. Tokia architektūra orientuota į sudėtingų sąveikų suvokimą, kai vienu metu svarbūs kelių elementų ryšiai, o įprastiems modeliams augant apimčiai interpretavimas tampa sudėtingesnis.

    „Šiandien formuojasi dar viena revoliucija: kuriamos naujos dirbtinio intelekto sistemos, galinčios suprasti itin sudėtingą dinamiką, paslėptą milijonuose duomenų taškų“, – sakė „Arlequin AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Hugo Micheron.

    Kur technologija gali būti pritaikyta?

    Bendrovė mato pritaikymą saugumo ir gynybos srityse, kriminaliniuose tyrimuose, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijoje, informacijos patikimumo vertinime, kibernetiniame saugume bei DI saugoje. Pasak įmonės, jos sprendimai jau naudojami Vakarų ir Rytų Europoje veikiančių vyriausybių ir didelių organizacijų.

    Technologijos esmė yra gebėjimas atsekti rezultatą iki jį pagrindžiančių įrodymų, kas praktikoje svarbu reguliuojamose ar aukštos rizikos srityse. Tokios funkcijos tampa vis aktualesnės, kai institucijos ir verslai ieško ne tik tikslių, bet ir paaiškinamų DI sprendimų.

    Plėtra į Londoną, Berlyną ir JAV

    „Arlequin AI“ tikina, kad tolesnė DI pažanga neapsiribos vien didesniais modeliais, daugiau duomenų ir didesniais skaičiavimo resursais. Įmonės požiūriu, proveržį gali atnešti alternatyvios architektūros, kurios leidžia efektyviau išnaudoti ryšių struktūrą duomenyse.

    Gautas lėšas bendrovė skirs tarptautinei komandai plėsti, nuosaviems modeliams kurti ir treniruoti bei komerciniam diegimui Europoje ir už jos ribų. „Arlequin AI“ jau atidarė biurus Londone ir Berlyne, o artimiausiais mėnesiais planuoja įkurti DI laboratoriją Silicio slėnyje.

  • „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    Investicija ir ambicijos

    Startuolis „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų investiciją iš JAV rizikos kapitalo fondo „ZAS Ventures“. Tai pirmasis institucinis čekis įmonės istorijoje, skirtas toliau vystyti platformą, kurioje programos kuriamos ir naudojamos bendruomenės principu.

    „ZAS Ventures“ investuoja į DI, programinės įrangos kaip paslaugos ir robotikos projektus, kuriuos įkūrė ukrainiečių kilmės verslininkai. Investicija buvo atlikta per fondo I ir II fondus, o startuoliui ji suteikia tiek kapitalo, tiek priėjimą prie investuotojo patirties JAV ir Europos rinkose.

    Kaip veikia „programų biblioteka“

    „Robutler“ kuria viešą platformą su bendra profesionalių aplikacijų biblioteka: nuo dokumentų ir prezentacijų iki dizaino, vaizdo, inžinerijos, baltųjų lentų, projektų valdymo, muzikos ir žaidimų. Įmonė pabrėžia, kad realaus laiko bendradarbiavimas integruotas į kiekvieną programą.

    Platformoje programos vartotojams pateikiamos nemokamai, o kūrėjai gali jas publikuoti, leisti kitiems perdaryti ir patobulinti, o vėliau gauti dalį pajamų, kai jų darbas naudojamas. Pajamos dalijamos ir su tais kūrėjais, kurių sprendimai buvo perdirbti ar panaudoti kaip pagrindas.

    „Įsivaizduokite „Robutler“ kaip programinės įrangos „Youtube““, – sakė „Robutler“ įkūrėjas ir vadovas Volodymyr Seliuchenko.

    „Čia kiekviena programa yra nemokama, o „Robutler“ moka kūrėjams, kurių programos naudojamos, taip pat tiems, iš kurių darbų buvo perdirbta. Tai perėjimas nuo programinės įrangos nuomos prie bendruomenės, kuri ją kuria kartu“, – sakė Volodymyr Seliuchenko.

    DI agentai, pasitikėjimas ir atlygio mechanika

    Po vartotojams matomomis programomis kuriamas techninis sluoksnis, kurį „ZAS Ventures“ įvardija kaip esminę investicijos priežastį. „Robutler“ teigia, kad jų Web of Agents architektūra leidžia aplikacijoms ir DI agentams „atrasti“ vieniems kitus ir bendradarbiauti natūralia kalba.

    Platforma taip pat numato integracijas su išoriniais DI asistentais ir programavimo agentais, tokiais kaip „Claude“ ir „Codex“. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai įrankiai vis dažniau tampa ne pavienėmis programomis, o tarpusavyje susietomis agentų sistemomis, kurios dalijasi užduotimis, kontekstu ir teisėmis.

    Įmonė nurodo pateikusi tris patentų paraiškas, susijusias su agentų „atradimu“, pasitikėjimo reitingavimu ir programų naudojimo priskyrimu, pagal kurį skaičiuojami išmokėjimai kūrėjams. Taip pat paskelbti „TrustFlow“ tyrimo rezultatai ir sukurti du atviri protokolai: Agent OAuth ir UAMP, skirti tapatybei ir žinučių apsikeitimui tarp agentų per organizacijų ribas.

    „Dauguma DI įmonių kuria geresnį įrankį. Volodymyr kuria vietą, iš kurios atsiranda įrankiai“, – sakė „ZAS Ventures“ įkūrėjas ir valdantysis partneris Andrew Zinchuk.

    „Pirmą čekį „Robutler“ parašėme dėl sluoksnio po programomis: atradimo, pasitikėjimo ir atsiskaitymų tarp agentų. Būtent šios dalies reikia visam agentiniam internetui, o ją kuria beveik niekas“, – sakė Andrew Zinchuk.

    „ZAS Ventures“ skelbia nuo 2023 metais paremtas daugiau nei 25 įmones per du fondus, o 2025 metais Ukrainos startuolių fondas jam suteikė metų investuotojo vardą. Fondas taip pat deklaruoja tikslą iki 2034 metų prisidėti prie 30 ukrainiečių įkurtų vienaragių atsiradimo, o be kapitalo siūlo ir praktinę pagalbą įžengiant į JAV bei ES rinkas.

  • „Anthropic“ perspėja: Kinijos ir Rusijos grupės jau bando ginkluoti DI per „Claude“ spragas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė grėsmių žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, kad su Kinija ir Rusija siejami veikėjai jau bando panaudoti jos DI asistentą „Claude“ pavojingoms užduotims. Pasak įmonės, tarp fiksuotų atvejų minimi kibernetiniai išpuoliai, įtakos operacijos ir bandymai kurti karinės paskirties sprendimus.

    „Anthropic“ nurodo, kad per pastaruosius mėnesius žmonės iš šalių, kuriose „Claude“ turėtų būti ribojamas, apeidinėjo kontrolę naudodami tarpininkus, fiktyvias ar pavogtas paskyras ir VPN. Tokie metodai, pasak bendrovės, leidžia paslėpti tikrąją prisijungimo vietą ir išvengti dalies saugiklių.

    Kaip apeinami ribojimai

    Bendrovė teigia, kad neteisėtą prieigą dažnai organizuoja tarpininkai, kurie pasiūlo „Claude“ paslaugas regionuose, kur oficialiai jos neteikiamos. Tokia schema ypač patraukli tiek nusikalstamoms grupuotėms, tiek su valstybinėmis struktūromis siejamiems veikėjams, ieškantiems greitesnių būdų automatizuoti darbą.

    „Anthropic“ pabrėžia, kad dalis piktnaudžiavimo buvo susijusi su plačiai prieinamomis „Claude“ versijomis, o ne su labiausiai ribojamais įmonės modeliais. Vis dėlto ataskaita akcentuoja, kad net komerciškai prieinami DI įrankiai jau yra pakankamai galingi, kad netinkamose rankose mažintų „įėjimo kainą“ sudėtingoms operacijoms.

    Kur DI kelia didžiausią riziką

    Ataskaitoje minimi atvejai, kai DI buvo pasitelkiamas automatizuoti kibernetines atakas, kurti kenkėjiško kodo fragmentus ar tobulinti žvalgybines procedūras. Saugumo ekspertai seniai perspėja, kad DI gali pagreitinti vadinamąsias „visą ciklą“ atakas, kai nuo taikinio žvalgybos iki įsilaužimo veiksmų pereinama gerokai greičiau.

    „Anthropic“ taip pat aprašo bandymus naudoti „Claude“ masinei stebėsenai ir propagandos sklaidai, įskaitant didelių socialinių tinklų duomenų kiekių analizę. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį turinio filtravimą, auditorijų segmentavimą ir pranešimų pritaikymą konkrečioms grupėms.

    Ypatingo dėmesio sulaukė teiginiai apie galimus bandymus DI pasitelkti biologinės rizikos srityje, kai tyrėjai domėjosi pavojingais patogenais ar eksperimentais, galinčiais turėti dvejopą paskirtį. „Anthropic“ pabrėžia, kad ne visais atvejais galima vienareikšmiškai nustatyti, ar užklausos buvo teisėto mokslo dalis, tačiau nerimą kelia mėginimai slėpti tikslus ir apeiti geografinius ribojimus.

    Ką daro „Anthropic“ ir ko tikisi valdžios

    Bendrovė teigia, kad visus ataskaitoje aprašytus atvejus stengėsi nutraukti, o informaciją perdavė atsakingoms institucijoms ir pramonės partneriams. Taip pat buvo griežtinami apsaugos mechanizmai, apimantys paskyrų patikrą, piktnaudžiavimo aptikimą ir papildomus filtrus jautrioms temoms.

    „Mes nesiekiame dramatizuoti. Norime parodyti, kaip ši technologija gali būti piktnaudžiaujama jau šiandien“, – sakė „Anthropic“ grėsmių tyrimų vadovas Jacobas Kleinas.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnį JAV ir Europos diskusijų kontekstą, kai DI modelių kūrėjai raginami daugiau investuoti į saugą ir skaidrumą. Reguliuotojai bei įstatymų leidėjai vis dažniau akcentuoja, kad vien savanoriškų priemonių gali nepakakti, jei tarpininkų rinka ir pavogtų paskyrų prekyba leidžia lengvai apeiti apribojimus.

  • Vokietijos DI laboratorija „Grubel“ pritraukė 3 mln. eurų: kurs teisinėms byloms prisitaikančias sistemas

    Vokietijos DI laboratorija „Grubel“ pritraukė 3 mln. eurų: kurs teisinėms byloms prisitaikančias sistemas

    Miunchene ir Tiubingene veikianti DI tyrimų laboratorija „Grubel“ pritraukė 3 mln. eurų ikiseed investiciją. Bendrovė teigia kurianti sistemas, kurios gali būti pritaikomos ne bendrai teisei, o kiekvienai konkrečiai bylai ar kliento situacijai.

    Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Point Nine, prie jo prisidėjo ir grupė technologijų bei akademinės bendruomenės investuotojų. Tarp jų minima ir buvęs „Google“ vyriausiasis mokslininkas Jeffas Deanas bei keli žinomi DI tyrėjai ir startuolių kūrėjai.

    „Sudėtingos teisinės bylos neturi paruoštų mokymo duomenų, aiškių užduočių aplinkų ar vienareikšmių sėkmės testų. Mes automatizuojame DI specializacijos ciklą: surandame reikiamą informaciją, paverčiame ją mokymo duomenimis, pritaikome sistemą konkrečiai bylai ir patikriname, ar rezultatas atitinka reikalaujamą standartą“, – sakė „Grubel“ bendraįkūrėjas Reinhardas Heckelis.

    „Grubel“ įkurta 2026 metais, ją įsteigė mašininio mokymosi tyrėjai Moritzas Hardtas ir R. Heckelis. Kompanijos idėja remiasi prielaida, kad sudėtingame žinių darbe, ypač teisėje, vieno universalaus modelio dažnai nepakanka, nes kiekviena byla turi unikalius faktus, dokumentų rinkinį ir vertinimo kriterijus.

    Pasak bendrovės, teisinėse paslaugose DI pažanga iki šiol lėtėjo dėl dviejų priežasčių: užduotys yra itin specializuotos, o rezultatų kokybę sunku patikrinti be konteksto. Skirtingai nei programavimo atvejais, čia dažnai nėra vieno teisingo atsakymo, o klaidos kaina gali būti didelė.

    Įprasta praktika rinkoje šiandien yra tokia, kad inžinieriai ir teisininkai kartu kuria konkretiems procesams pritaikytas sistemas: atrenka duomenis, suformuoja taisykles, parengia vertinimo metodiką. „Grubel“ tvirtina, kad toks kelias veikia, tačiau reikalauja daug rankinio darbo ir sunkiai mastelį didinančių komandų, nes neįmanoma palaikyti atskiros sistemos kiekvienai bylai.

    „Grubel“ sprendimą vadina automatizuotu specializacijos ciklu, kuriame sujungiami trys elementai: duomenų paruošimo variklis, vadinamoji testavimo metu atliekama adaptacija ir nuolatinis vertinimas. Bendrovė aiškina, kad sistema kartoja šį ciklą tol, kol rezultatai atitinka konkrečios bylos keliamus standartus.

    Įmonė teigia, kad pirminiai bandymai parodė geresnius rezultatus nei bendros paskirties pažangūs modeliai atliekant dalį testuotų teisinių užduočių. Kartu „Grubel“ planuoja rutinines užduotis nukreipti į mažesnius, efektyvesnius modelius, o sudėtingiausius atvejus spręsti su gilesne adaptacija.

    Pritrauktas kapitalas bus skirtas tyrimams, produkto kūrimui ir komandos plėtrai. „Grubel“ siekis yra sukurti technologinę bazę, kuri teisiniame darbe leistų greičiau pereiti nuo bendro pobūdžio asistentų prie sistemų, gebančių dirbti su konkrečios bylos dokumentais, terminija ir kliento reikalavimais.

  • Italijos „Biorsaf“ pritraukė 5,2 mln. eurų ir įsigijo „Cooki“: kurs DI maisto atitikties platformą

    Italijos „Biorsaf“ pritraukė 5,2 mln. eurų ir įsigijo „Cooki“: kurs DI maisto atitikties platformą

    Italijos Toskanos regione įsikūrusi bendrovė „Biorsaf“, skaitmeninanti maisto saugos ir kokybės procesus, pranešė pritraukusi 5,2 mln. eurų investiciją. Kartu paskelbta ir apie įsigijimą: prie „Biorsaf“ prijungiama Bolonijoje veikianti skaitmeninio maisto informacijos valdymo platforma „Cooki“.

    Sandoris reiškia, kad rinkai siūlomas vienas sprendimas, apimantis didžiąją dalį reikalavimų atitikties ir duomenų valdymo užduočių visoje maisto vertės grandinėje. Įmonė akcentuoja, kad į vieną sistemą sujungiami maisto saugos (įskaitant HACCP), kokybės, atsekamumo, maistinės vertės, savikainos analizės ir ženklinimo procesai.

    Investicijų raundui vadovavo „P101 SGR“, dalyvavo esami investuotojai „Maia Ventures“, „Farming Future“ ir „Toscana Next“. „Biorsaf“ teigimu, „Farming Future“ buvo prisidėjusi ir prie ankstesnio bendrovės finansavimo 2024 metais lapkritį.

    „Šis finansavimo raundas ir „Cooki“ įsigijimas pagreitina „Biorsaf“ augimą. Per trejus metus sukūrėme Italijoje orientyrine tapusią platformą maisto atitikties automatizavimui ir esame pasirengę kitam etapui“, – sakė „Biorsaf“ vadovas Marco Papalini.

    „Įtraukdami „Cooki“ užbaigiame pasiūlą ir žengiame pirmą žingsnį konsoliduodami vis dar labai suskaidytą rinką. Sieksime greitai augti, o dirbtinis intelektas padės didinti efektyvumą maisto sektoriaus verslams“, – pridūrė jis.

    Nuo kontrolės lapų iki automatizavimo

    „Biorsaf“ buvo įkurta 2021 metais Castell’Azzara vietovėje Grosseto provincijoje. Bendrovė vysto vertikalią platformą „BS-Safe“, skirtą skaitmeninti maisto saugos, darbų saugos ir vandens kokybės valdymą.

    Įmonė teigia, kad klientams suteikiama galimybė centralizuotai valdyti atitikties dokumentaciją, automatizuoti kontrolės veiksmus ir gerinti atsekamumą, atsisakant popierinių procesų. „Biorsaf“ skaičiuoja, kad aktyviems naudotojams tai padeda sutaupyti apie 30 minučių darbo per dieną vienam žmogui.

    Bendrovė taip pat nurodo 2025 metais tarp aktyvių naudotojų fiksavusi apie 30 mln. eurų mažesnes veiklos sąnaudas. Tokie skaičiai paprastai priklauso nuo organizacijų dydžio, procesų brandos ir automatizuojamų užduočių apimties, tačiau tendencija aiški: maisto atitikties valdymas vis dažniau keliasi į skaitmenines sistemas.

    „Cooki“ duomenų bazė ir ženklinimo automatika

    2017 metais Giuseppe Grammatico įkurta „Cooki“ specializuojasi skaitmeniniame maisto informacijos valdyme. Platforma veikia daugiau nei 450 Italijos miestų, turi per 1 000 naudotojų ir duomenų bazę, kurioje sukaupta daugiau nei 35 000 suklasifikuotų produktų.

    Pasak bendrovės, „Cooki“ automatizuoja atsekamumą, ženklinimą, maisto savikainos skaičiavimą, atsargų valdymą ir alergenų rizikos kontrolę. Šie procesai ypač aktualūs viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos grandinėms, kur klaidos ženklinant ar valdant alergenus gali turėti ir finansinių, ir reputacinių pasekmių.

    „Biorsaf“ teigimu, sujungtos komandos kurs DI paremtą platformą, kuri automatizuotų kokybės, saugos ir operacinį valdymą. Įmonė taip pat mini DI agentą, skirtą specialistams ir konsultantams, kurie prižiūri atitikties procesus ir dokumentaciją.

    Augimo planas: daugiau darbuotojų ir konsolidacija

    „Biorsaf“ nurodo pradedanti trejų metų plėtros planą ir sieksianti sparčiai didinti pajamas tiek organiškai, tiek per rinkos konsolidaciją. Pagal bendrovės planus, per artimiausius 18 mėnesių komanda turėtų išaugti nuo 40 iki 120 darbuotojų.

    Įmonė taip pat pateikia platesnį kontekstą: Italijos maisto, darbų ir vandens saugos rinkoje gali veikti apie 3,4 mln. verslų, o pajamos sektoriuje viršija 12 mlrd. eurų. „Biorsaf“ vertinimu, skaitmenizacijos lygis šiame segmente tebėra apie 3 proc., todėl augimo potencialas išlieka didelis.

    Per trejus metus bendrovė skaičiuoja turinti daugiau nei 10 000 aktyvių naudotojų. Tarp klientų įvardijami tiek smulkesni verslai, tiek didesni restoranų tinklai, taip pat mažmeninės prekybos operatoriai, kuriems svarbus mastelis, standartizacija ir greitas atitikties dokumentų atnaujinimas.