CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    French AI company Mistral raised €3 billion in Series D
    funding at a post-money valuation of more than €21 billion, three years after
    its launch. Samsung Electronics led the round, with the Scaleup Europe Fund,
    managed by EQT, and existing investor PSG Equity as co-leads.

    New investors Advent, funds and accounts managed by
    BlackRock and the Grand Duchy of Luxembourg also joined the round. Existing
    investors a16z, ASML, Belfius, BNP Paribas CIB, Bpifrance, Carmignac, DST
    Global, Eurazeo, General Catalyst, Headline, Hillspire, Index Ventures, Korelya
    Capital, Lightspeed, NVIDIA, Phoenix Court’s Solar fund and Salesforce Ventures
    also participated.

    Founded in 2023, Mistral develops AI models, infrastructure
    and products for businesses and public-sector organisations. Its approach
    combines open-weight models with the infrastructure and computing capacity used
    to run them, alongside products for deploying the technology in production
    environments.

    The company is positioning its technology around growing
    demand from organisations seeking greater control over how AI systems are
    deployed, including where data is stored, how models are customised and which
    infrastructure is used.

    Its platform is designed to allow customers to operate AI
    systems without relying on a single technology provider and to keep sensitive
    data and workflows within their own environments.

    Mistral currently operates across 20 countries and says it
    supports more than 125 enterprises with their AI deployments, including Airbus,
    ASML and HSBC.

    The Series D follows Mistral’s Series C, which was led by
    Dutch semiconductor equipment manufacturer ASML. With Samsung Electronics
    leading the latest round, the company has now secured successive investments
    led by two major technology and industrial groups.

    The new funding will be used to expand Mistral’s AI research
    and computing capacity, develop its infrastructure and products, and support
    further commercial and international expansion.

  • DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    DI keičia nelegalių cigarečių verslą: ES auditoriai įspėja dėl naujų fabrikų Europoje

    Organizuotos nusikalstamos grupuotės vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, kad Europoje rastų tinkamas vietas nelegalioms cigarečių gamykloms ir taip sumažintų riziką būti sučiuptos. Apie tai perspėjo Europos Audito Rūmų atstovai, pristatydami naujausią vertinimą dėl neteisėtos tabako rinkos masto.

    Auditorių teigimu, anksčiau tokia veikla dažnianiau buvo telkiama Rytų Europoje, kur, nusikaltėlių akimis, lengviau pasislėpti. Tačiau DI leidžia greičiau identifikuoti nuošalias vietoves, kaimus ar atokius pramoninius objektus arčiau galutinių rinkų, taip trumpinant tiekimo grandinę ir mažinant kriminalinės logistikos pažeidžiamumą.

    Metiniai nuostoliai siekia 13 mlrd.

    Europos Audito Rūmų vertinimu, neteisėta tabako prekyba Europos Sąjungoje kasmet lemia mažiausiai 13 milijardų eurų prarastų biudžeto pajamų. Tai ne tik akcizų ir PVM netektys, bet ir smūgis sąžiningai veikiančioms įmonėms, kai rinkoje atsiranda pigesnė, mokesčių neapmokestinta produkcija.

    Auditoriai taip pat priminė, kad 2023 metais Europoje beveik viena iš dešimties surūkytų cigarečių buvo nelegaliai pagaminta arba įvežta kontrabanda. Toks mastas, jų vertinimu, tiesiogiai susijęs ir su organizuoto nusikalstamumo stiprėjimu, ir su spaudimu valstybių institucijoms.

    Silpnoji grandis – koordinacija ir duomenys

    Viena pagrindinių problemų, kurią išskiria auditoriai, yra koordinacijos ir žvalgybinės informacijos apsikeitimo spragos tarp ES agentūrų ir nacionalinių institucijų. Dėl to, pasak jų, sudėtinga ne tik laiku identifikuoti naujas gamybos vietas, bet ir įvertinti tikrąjį tinklų dydį, struktūrą bei ekonominį poveikį.

    „Būtinas geresnis žvalgybinės informacijos dalijimasis tarp visų susijusių veikėjų“, – sakė už Audito Rūmų ataskaitą atsakingas Petri Sarvamaa.

    Auditoriai akcentuoja, kad didesnį koordinavimo vaidmenį turėtų prisiimti Europos Komisija, o bendras atsakas turėtų apimti tokias institucijas kaip OLAF, Europol, Eurojust ir Europos prokuratūra. Vis dėlto Komisija daliai rekomendacijų pritarė, o dalyje sričių pabrėžė ribas, kiek gali apibrėžti kitų institucijų strateginius prioritetus.

    Akcizų politika juda lėčiau

    Ataskaitos pristatymas sutapo su lėtesnėmis ES diskusijomis dėl minimalių tabako ir alternatyvių nikotino produktų apmokestinimo lygių. Kai kurios šalys skeptiškai vertina vienodą požiūrį į skirtingus produktus, o politiniai ciklai valstybėse narėse taip pat veikia kompromisų paieškas.

    Auditoriai pabrėžia, kad neteisėta tabako rinka nėra vien fiskalinis klausimas. Ji siejama su visuomenės sveikata, bendrosios rinkos taisyklių vientisumu ir organizuoto nusikalstamumo finansavimu, todėl, jų vertinimu, ES rizikuoja pralaimėti kovą, jei reakcija bus fragmentuota.

    „Sąjunga negali sau leisti pralaimėti šios kovos“, – perspėjo Petri Sarvamaa.

    Konkrečių siūlymų, kaip turėtų būti keičiama tabako produktų ar akcizų teisinė bazė, auditoriai nepateikė, pabrėždami, kad tai yra politinių sprendimų ir teisėkūros lygmens atsakomybė. Tačiau aiški kryptis, jų teigimu, yra stipresnė tarpžinybinė koordinacija, geresni duomenys ir greitesnė reakcija į kintančias nusikaltėlių taktikas, įskaitant DI naudojimą.

  • Italijos rizikos kapitalo fondas „Techshop“ startuoja su antruoju fondu: pirmasis uždarymas 43 mln. eurų

    Milane įsikūrusi rizikos kapitalo valdymo bendrovė „Techshop“ paskelbė apie antrojo fondo „Techshop II“ pirmąjį uždarymą, per kurį pritraukė 43 mln. eurų. Fondas orientuotas į pre-seed ir seed etapo startuolius, kuriančius DI pagrįstus B2B sprendimus.

    Pasak fondo valdytojų, pirmasis etapas viršijo pradinį lėšų pritraukimo tikslą, o tolesnis planas ambicingas: iki 2027 metų siekiama pasiekti 100 mln. eurų. Tai atspindi platesnę Europos investuotojų tendenciją didinti kapitalą ankstyvos stadijos DI ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimams.

    Kas investuoja ir kodėl?

    Tarp pagrindinių investuotojų įvardijama CDP Venture Capital, prisijungianti kaip „referencinis“ investuotojas. Parama teikiama per FoF VenturItaly II ir Skaitmeninės transformacijos fondą, kuris remiasi NextGenerationEU lėšomis ir skirtas tiekimo grandinių bei smulkių ir vidutinių įmonių skaitmeninimui.

    Tokia struktūra rodo, kad dalis kapitalo gali būti didinama palaipsniui, augant privačių trečiųjų šalių investuotojų įsipareigojimams. Praktikoje tai leidžia fondui greičiau startuoti su investicijomis, o vėliau plėsti finansavimo apimtį.

    „Su „Techshop II“ norime tapti atskaitos taško seed fondu Europos startuoliams, kurie DI taiko B2B procesuose“, – sakė „Techshop“ partneriai Giovanni Strocchi, Gianluca D’Agostino ir Aurelio Mezzotero.

    „Naujoji programinės įrangos karta ne tik skaitmenina užduotis, bet ir automatizuoja ištisus verslo procesus. Tam reikia specializuotų investuotojų, kurie juda greitai ir gali būti šalia įkūrėjų nuo pat pradžių“, – pridūrė jie.

    Europos DI fondų banga 2026 metais

    „Techshop II“ startas sutampa su ryškėjančia 2026 metų tendencija: Europoje daugėja fondų, kurie kuria atskiras strategijas ankstyvos stadijos DI, B2B programinei įrangai ir įmonių technologijoms. Tokie fondai siekia išnaudoti spartėjantį DI pritaikymą verslo procesuose, nuo pardavimų ir klientų aptarnavimo iki duomenų valdymo ir gamybos.

    Rinkoje taip pat pastebimas poslinkis nuo bendro pobūdžio investavimo prie labiau „vertikalių“ temų, kai investuotojai ieško konkrečių industrijų sprendimų. Tai apima sveikatos, finansų, konsultavimo, robotikos, gamybos ar programinės įrangos kūrimo įrankių segmentus.

    „Techshop“ patirtis ir naujo fondo kryptis

    „Techshop“ įkurta 2021 metais ir specializuojasi ankstyvos stadijos B2B technologijų investicijose, deklaruodama praktinį, „įkūrėjas-įkūrėjui“ principu paremtą modelį. Bendrovė teigia, kad padeda startuoliams ne tik su kapitalu, bet ir su produkto vystymu, rinkos validacija bei komercine plėtra.

    Per pirmąjį fondą „Techshop I“ investuota į 23 B2B programinės įrangos ir SaaS įmones. Tarp portfelio pavadinimų minimos Shop Circle (dabar Circeus), Smartness, hlpy, Qomodo, Tot, AxyonAI, GenomeUp, SylloTips ir Allsides.

    „Techshop“ skelbia, kad praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams nuo pirmojo fondo starto, portfelio rezultatai siekia 1,8 MOIC ir 1,5 TVPI. Šie rodikliai dažnai naudojami vertinant fondo grąžą ir portfelio vertės augimą, nors galutiniai rezultatai paprastai paaiškėja tik fondui užbaigus investicinį ciklą.

    Naujasis fondas numato bent 70 proc. kapitalo investuoti į Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje registruotas privačias įmones, turinčias nuolatinę veiklą Italijoje. Pirmosios „Techshop II“ investicijos, pasak bendrovės, turėtų būti paskelbtos artimiausiomis savaitėmis ir apims DI sprendimus pardavimams, kūrėjų įrankius bei konsultavimo sritį.

  • Paryžiaus AgTech „Tellia“ pritraukė 4,3 mln. eurų: balso DI turėtų pagreitinti darbą laukuose

    Paryžiuje įsikūręs žemės ūkio technologijų startuolis „Tellia“ pritraukė 4,3 mln. eurų išankstinę (pre-seed) investiciją. Bendrovė kuria balso DI asistentą, leidžiantį ūkininkams, agronomams ir lauko komandoms fiksuoti duomenis tiesiog kalbant, o ne pildant formas kompiuteryje.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Revent, taip pat prisidėjo Grey Silo Ventures, Jeriko, Techmind ir Fund F. „Tellia“ teigia, kad lėšos bus skirtos technologijos plėtrai ir komandos augimui Europoje bei JAV.

    Problema – ne duomenys, o sąsaja

    „Tellia“ taikosi į vieną seniausių sektoriaus trukdžių: lauko darbų metu surinkta informacija dažnai lieka užrašų knygelėse, pokalbiuose ar galvoje, o į skaitmenines sistemas suvedama vakare. Tai reiškia mažiau tikslumo, vėlavimą priimant sprendimus ir papildomą administracinę naštą.

    Startuolis pabrėžia, kad tradicinės ūkių valdymo programos ne visada pritaikytos realioms sąlygoms laukuose: nepatogus įvedimas, skirtingos kalbos, darbo ritmas ir ribotas laikas. Dėl to net turint skaitmeninius įrankius duomenų kokybė ir nuoseklumas dažnai nukenčia.

    „Žemės ūkio sektoriuje kartojasi ta pati problema: žmonės, kurie visą dieną dirba laukuose, vakare praleidžia laiką prie klaviatūros“, – sakė „Tellia“ vadovė ir viena įkūrėjų Coline Labadie de Faÿ.

    „Tai niekada nebuvo duomenų problema. Tai buvo sąsajos problema: tradicinė programinė įranga nepriima informacijos taip, kaip ji natūraliai atsiranda lauke – ištarta balsu ir ta kalba, kuria dirba komanda“, – teigė ji.

    Plėtra: DI sluoksnis tarp lauko ir sistemų

    „Tellia“ akcentuoja, kad nekuria dar vienos uždaros platformos, kuri „perima“ visus ūkio duomenis. Vietoj to bendrovė kuria sąsajos ir integracijų sluoksnį: vartotojas pasako informaciją, o sistema ją užfiksuoja, susistemina ir paverčia įrašais ar įžvalgomis, kurias galima panaudoti kasdieniuose procesuose.

    Pasak įmonės, sprendimas gali būti diegiamas partnerių produktuose per programavimo sąsają, todėl naudotojams nereikėtų keisti įprastų įrankių. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI vis dažniau įdiegiama kaip papildomas funkcionalumas jau naudojamose sistemose, o ne kaip atskira, nuo nulio diegiama platforma.

    „Mes nekūrėme dar vienos platformos, kuri nori valdyti visus duomenis. Mes sukūrėme sąsają: jūs kalbate, „Tellia“ tai užfiksuoja, susistemina ir interpretuoja taip, kad visa organizacija galėtų veikti“, – sakė Coline Labadie de Faÿ.

    „Šis finansavimo etapas leis toliau vystyti balso DI, sukurti agentinį sluoksnį tarp lauko ir likusios AgTech ekosistemos bei auginti komandą JAV ir Europoje“, – pridūrė ji.

    Investicijų kontekstas Europoje

    „Tellia“ sandoris įsilieja į 2026 metais išliekantį investuotojų dėmesį DI ir technologijomis grįstam žemės ūkiui Europoje. Pastaraisiais mėnesiais skelbta apie kelis didesnius raundus, susijusius su genetika, klimato atsparumu ir regeneracine žemdirbyste.

    Tarp panašių pavyzdžių minimi Belgijos „Rainbow Crops“ 9,7 mln. eurų bei Londono „Biographica“ 8 mln. eurų finansavimo etapai, o Prancūzijoje „UBEES“ taip pat pritraukė 8 mln. eurų. Vien šie trys raundai sudaro 25,7 mln. eurų, o įtraukus „Tellia“, bendra suma siekia 30 mln. eurų.

    Startuoliai, kuriantys praktinius įrankius lauko darbams, investuotojams tampa patrauklūs dėl aiškios grąžos logikos: mažiau rankinio suvedimo, daugiau realiu laiku surinktų duomenų ir greitesni sprendimai ūkyje. „Tellia“ siekis „įgarsinti“ duomenų suvedimą gali tapti vienu iš būdų sumažinti atotrūkį tarp realaus darbo lauke ir skaitmeninių sistemų, nuo kurių vis labiau priklauso planavimas, atsekamumas ir kaštų kontrolė.

  • DI agentas įveikė Portal, bet kaina šokiruoja: kiek eurų suvalgė GPT-6 Astra eksperimentas

    DI agentas įveikė Portal, bet kaina šokiruoja: kiek eurų suvalgė GPT-6 Astra eksperimentas

    Interneto vartotojas, pasivadinęs cozyblaze, paskelbė, kad DI agentas GPT-6 Astra pasiekė žaidimo Portal pabaigos titrus. Tam jis sukūrė atskirą valdymo aplinką, kuri modeliui pateikdavo ekrano vaizdus ir veikėjo koordinates, o tada vykdydavo kompiuterio klavišų komandas.

    Eksperimentas vyko ne realiuoju laiku: kiekvieną kartą, kai agentui reikėjo įvertinti situaciją ekrane, žaidimas buvo pristabdomas. Po sprendimo priėmimo įrankis atnaujindavo Portal, atlikdavo komandų seką ir vėl įjungdavo pauzę, todėl visas procesas virto pasikartojančiu ciklu.

    Nors paskelbtame įraše matomas maždaug dviejų valandų vaizdo įrašas, tikroji trukmė buvo gerokai didesnė. Pasak autoriaus, iki pabaigos titrų agentas keliavo 23 valandas ir 43 minutes, nes didelę laiko dalį sudarė sustabdymai sprendimams priimti.

    Autorius taip pat nurodė eksperimentui tenkanti API sąnaudų sumą: 571,18 JAV dolerio, tai yra apie 525 eurus. Palyginimui, pats Portal dažnai kainuoja kelis ar keliolika eurų, tad toks būdas pereiti žaidimą labiau primena technologinę demonstraciją nei praktišką žaidimo patirtį.

    Viešai aprašytoje konfigūracijoje minima, kad agentas atliko 3 336 įrankių iškvietimus, o kiekviename žingsnyje turėjo perskaityti ekrano informaciją, pasirinkti veiksmą ir perduoti valdymą žaidimui. Tai atskleidžia, kiek daug sąveikos ir skaičiavimų reikalauja net ir santykinai trumpas, bet struktūruotas uždavinys.

    Portal, kurį 2007 metais išleido „Valve“, tokiems bandymams yra patogus dėl aiškių galvosūkių ir uždarų testavimo kambarių. Vis dėlto rezultatus vertinti reikia atsargiai: žaidimas turi gausybę gidų ir įrašų, todėl neaišku, kiek konkrečių sprendimų modelis galėjo „žinoti“ iš mokymo duomenų, o kiek iš tiesų atrado pats.

    cozyblaze užsiminė, kad kitas tikslas gali būti Portal 2, ypač vartotojų sukurti lygiai, kurie būtų mažiau nuspėjami ir rečiau aprašyti internete. Tokia kryptis leistų aiškiau patikrinti, kaip DI agentas susidoroja su naujais galvosūkiais, kai paruoštų atsakymų tikimybė mažesnė.

  • „JSW“ 2026 metais investicijoms planuoja apie 440 mln. eurų: atnaujino techninį ir ekonominį planą

    Lenkijos kasybos grupė „JSW“ atnaujino 2026 metų techninį ir ekonominį planą, kuriame numatė reikšmingą investicijų programą. Bendrovė skelbia, kad vien „JSW“ investicijos 2026 metais turėtų siekti apie 440 mln. eurų.

    Visai „JSW“ kapitalo grupei planuojamas investicijų lygis yra dar didesnis – apie 556 mln. eurų. Tokios apimtys rodo, kad įmonė siekia išlaikyti gavybos ir perdirbimo pajėgumus, nepaisant sudėtingo sektoriaus cikliškumo ir kainų svyravimų.

    Gavybos ir pardavimų prognozės

    Pagal atnaujintą planą 2026 metais bendras anglies išgavimas turėtų sudaryti 13,3 mln. tonų. Iš šio kiekio koksuojamoji anglis sudarytų 11,22 mln. tonų, o energetinė anglis – 2,08 mln. tonų.

    „JSW“ taip pat prognozuoja 3,26 mln. tonų kokso gamybą 2026 metais. Planuojama, kad vienetinis grynųjų pinigų gavybos savikainos rodiklis sieks apie 136 eurus už toną, o vidutinė anglies pardavimo kaina – apie 153 eurus už toną.

    Darbuotojų mažinimas ir kaštų spaudimas

    Įmonė numato darbuotojų skaičiaus mažinimą per vadinamuosius apsauginius instrumentus, įskaitant kasybos atostogas, perdirbimo padalinių darbuotojų atostogas bei vienkartines išeitines išmokas. Bendra planuojamų išėjimų apimtis siekia 4 248 darbuotojus.

    „Šių instrumentų poveikis bendrovės likvidumo gerinimui fiksuojamas nuo 2026 metų birželio, o įtaka darbo užmokesčio sąnaudoms su priedais 2026 metais sieks apie 63 mln. eurų“, – nurodė „JSW“ pranešime.

    Kontekstas: restruktūrizacija ir finansavimo poreikis

    „JSW“ yra didžiausia koksuojamosios anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių kokso tiekėjų plieno pramonei. Bendrovė eksploatuoja Borynia-Zofiówka, Budryk, Knurów-Szczygłowice ir Pniówek kasyklas, o jos akcijomis prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

    Pastaraisiais metais bendrovė vykdo restruktūrizaciją, nes vadovybė buvo įspėjusi apie riziką prarasti likvidumą. „JSW“ taip pat siekia papildomo finansavimo, o viešai minėtas tikslas – iki 2026 metų pabaigos užsitikrinti maždaug 463 mln. eurų finansavimo apimtį, kad būtų palaikomas mokumas ir veiklos tęstinumas.

  • Kremliaus teigimu, Putinas pokalbyje su Trumpu tikino: Rusija neturi priešiškų planų Europai

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Pasak jo, pokalbis truko apie valandą, o viena pagrindinių temų buvo santykiai tarp Maskvos ir Vašingtono.

    Ušakovo teigimu, Putinas pokalbio metu tikino, kad Rusija neturi priešiškų planų Europos atžvilgiu. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą ir Europoje nuolat stiprėjant diskusijoms dėl gynybos bei atgrasymo.

    Akcentas – santykių „normalizavimas“

    Kremliaus atstovas sakė, kad Trumpas pokalbyje esą siūlė grįžti prie „normalių“ JAV ir Rusijos santykių, o Putinas šiai idėjai pritarė. Viešojoje erdvėje tokios formuluotės paprastai reiškia bandymą atkurti politinį dialogą, kuris po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo smarkiai apribotas.

    Tačiau realus santykių atšilimas priklausytų nuo konkrečių sprendimų, ypač susijusių su karo veiksmais, sankcijomis ir saugumo architektūra Europoje. Šiuo metu JAV ir Europos Sąjunga Rusijai taiko plataus masto ribojamąsias priemones, kurios tiesiogiai siejamos su agresija prieš Ukrainą.

    Karas Ukrainoje ir derybų signalai

    Anot Ušakovo, lyderiai aptarė karą Ukrainoje ir galimybes greičiau užbaigti kovos veiksmus. Kremliaus pateikiama pozicija sutapo su pareiškimu, kad Trumpas esą buvo susitelkęs į greito konflikto užbaigimo scenarijus.

    Pastarosiomis dienomis JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi tiek Maskvoje, tiek Kyjive ir susitiko su abiejų šalių vadovais. Po šių susitikimų nebuvo paskelbta apie proveržį, o tai rodo, kad derybiniai kanalai gali veikti, bet esminiai nesutarimai dėl karo sąlygų išlieka.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV atstovais sakė, kad pokalbiai buvo „labai dalykiški“, aptartos saugumo ir ekonominės garantijos, oro gynybos stiprinimas bei paramos paketas žiemai. Kyjivas nuosekliai pabrėžia, kad bet koks taikos planas turi remtis patikimomis saugumo garantijomis ir realiais instrumentais nuo naujos agresijos.

    Ką reiškia pareiškimai apie Europą

    Putino žinutė apie tariamai neva neegzistuojančius priešiškus planus Europai vertintina platesniame kontekste: Europos sostinėse daugėja sprendimų didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos gamybą ir stiprinti NATO rytinį flangą. Šiuos žingsnius lemia ne deklaracijos, o praktiniai karo Ukrainoje padariniai ir Rusijos karinių pajėgumų panaudojimas regione.

    Dėl to bet kokie Maskvos pareiškimai apie „ketinimus“ paprastai bus matuojami ne žodžiais, o veiksmais fronte ir realiais sprendimais dėl karo nutraukimo sąlygų. Kol kas viešai pateikta informacija rodo daugiau politinių signalų apsikeitimą nei aiškų susitarimų paketą.

  • Koszalino geležinkelio stotis bus statoma iš naujo: rangovas parinktas, darbų pabaiga – 2028 metais

    Lenkijos valstybinė geležinkelių bendrovė PKP paskelbė parinkusi rangovą, kuris užbaigs Koszalino geležinkelio stoties statybas. Konkurso laimėtoja tapo bendrovė „Texom SA“, o projekto vertė siekia apie 10 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.

    Planuojama, kad darbai startuos 2026 metų spalį, o stotis keleiviams bus atverta 2028 metų pirmoje pusėje. Tai jau antras bandymas įgyvendinti projektą, nes ankstesnis rangovas dėl projektavimo ir vykdymo problemų darbų neužbaigė.

    Kodėl konkursą teko kartoti?

    Pirmasis rangovas buvo parinktas 2023 metais, o stotį tuomet planuota užbaigti iki 2024 metų pabaigos. Vis dėlto, PKP nurodo, kad kilę projektavimo ir statybos vykdymo nesklandumai privertė ieškoti naujo vykdytojo ir iš naujo organizuoti pirkimą.

    Pagal dabartinį grafiką sutartis su „Texom SA“ turėtų būti pasirašyta 2026 metų rugsėjo pabaigoje. Jei papildomų kliūčių neatsiras, realūs darbai aikštelėje prasidės po kelių savaičių.

    Budowa dworca w Koszalinie wchodzi w kluczową fazę. Ponowne ogłoszenie przetargu było konieczne, by sprawnie dokończyć tę wyczekiwaną inwestycję, – sakė PKP valdybos narys Pawełas Lisiewiczius.

    Kas pasikeis stotyje ir jos aplinkoje?

    Naujasis pastatas bus pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia ir keleiviams, turintiems specialiųjų poreikių. Centrinėje dalyje numatytas atviras pasažas su vasaros laukiamąja ir jungtimi į tunelį, vedantį į peronus.

    Keleivių zonoje planuojamos bilietų kasos, laukiamoji, elektroninės atvykimų ir išvykimų švieslentės bei tvarkaraščių stendai. Komercinėje dalyje bus įrengti septyni prekybiniai ar paslaugų paskirties lokalai.

    Projektas taip pat numato išsaugoti ir išryškinti autentiškai dekoruotas 1962 metų stoties sienas. Pastate atsiras patalpos Geležinkelio apsaugos tarnybai ir biuro bei paslaugų erdvės.

    Technologijos, saugumas ir finansavimas

    Stotyje bus įrengti taktiliniai planai, žymėjimas Brailio raštu, vedimo takai silpnaregiams, taip pat pastato saugos ir valdymo sistemos. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinės modulius, kad dalis energijos būtų gaminama vietoje.

    Tvarkoma bus ir stoties prieiga: numatomi dviračių stovai, vietos žmonėms su negalia ir elektromobiliams, taip pat trumpalaikio sustojimo zona keleivių išlaipinimui. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis pagal FEnIKS programą, apimančią ir kitų miestų stočių modernizavimą.

  • „Raben“ Graikijoje atidarė 10 mln. eurų logistikos centrą: ką tai keičia tiekimo grandinėms?

    Transporto ir logistikos grupė „Raben“ šiaurinėje Graikijoje atidarė naują logistikos centrą Sindos mieste, netoli Salonikų. Bendrovė skelbia, kad investicija siekė apie 10 mln. eurų ir yra strateginės plėtros regione dalis, stiprinanti ryšį su „Raben“ tinklu Europoje.

    Naujasis objektas pastatytas maždaug 50 000 kvadratinių metrų sklype. Pirmuoju etapu įrengtas apie 4 000 kvadratinių metrų „cross-dock“ tipo sandėlis su 40 pakrovimo ir iškrovimo vartų, šaldymo kamera šviežiems maisto produktams ir apie 1 200 kvadratinių metrų biurų erdve.

    „Naujo objekto Sindos mieste atidarymas yra svarbus žingsnis „Raben Greece“ ir reikšmingai didina mūsų operacines galimybes“, – sakė „Raben Logistics Greece“ vadovas Sarantos Kapourelakos.

    Bendrovė nurodo, kad antruoju etapu planuojama pastatyti dar apie 15 000 kvadratinių metrų sandėliavimo ploto. Tai turėtų išplėsti kontraktinės logistikos apimtis, sustiprinti vietinio transporto pajėgumus ir pagerinti temperatūrinio režimo reikalaujančių krovinių aptarnavimą.

    „Raben“ Graikijoje plečiasi nuo 2021 metais įvykdyto vietos įmonės „Intertrans“ įsigijimo. Šiuo metu „Raben Logistics Greece“ veikia Pirėjuje, Salonikuose ir Heraklione, siūlydama vietinį ir tarptautinį transportą bei kontraktinę logistiką.

    „Reguliari mūsų transporto linijų sistema leidžia Graikijos įmonėms lengviau pasiekti tarptautines rinkas, o klientams visoje Europoje – greičiau gauti produktus iš Graikijos“, – sakė „Raben Group“ regiono vadovas Bartłomiej Łapiński.

    Bendrovė taip pat akcentuoja ryšių su Lenkija stiprinimą: deklaruojami dalinių krovinių eksporto reisai iš Lenkijos į Graikiją 2–3 kartus per savaitę ir importo krypties reisai maždaug kartą per savaitę. Tokie reguliarūs grafikai yra svarbūs įmonėms, kurioms reikia pastovesnio tiekimo ritmo ir trumpesnio užsakymų planavimo horizonto.

    „Raben“ teigimu, investicija turėtų stiprinti Salonikų, kaip logistikos vartų į Pietryčių Europą, vaidmenį ir gerinti jungtis su Vidurio bei Vakarų Europos rinkomis. Tai ypač aktualu, kai įmonės ieško arčiau vartotojo esančių sandėliavimo ir perkrovimo sprendimų, leidžiančių mažinti vėlavimų riziką ir geriau valdyti temperatūros kontrolės reikalaujančias siuntas.

  • Nemokamas palydovinis internetas Lenkijos PKP Intercity traukiniuose: „Pendolino“ bandymai jau rudenį

    Lenkijos geležinkelių vežėjas PKP Intercity artėja prie sprendimo, kuris gali pakeisti keliones tolimojo susisiekimo traukiniais: palydovinis internetas vagonuose būtų prieinamas keleiviams nemokamai. Bendrovė teigia, kad paslauga neturėtų lemti bilietų brangimo.

    PKP Intercity palydovinio ryšio sprendimus bando nuo 2025 metų, siekdama užtikrinti stabilesnį ryšį ten, kur įprastas mobilusis internetas prastėja dėl greičio ar silpnesnės aprėpties. Ypač tai aktualu greituosiuose maršrutuose, kur ryšio nutrūkimai yra dažnas reiškinys.

    Rudenį – bandymai su keleiviais

    Šių metų rudenį planuojami lyginamieji bandymai viename „Pendolino“ sąstate, kuriuose dalyvaus ir keleiviai. Bandymams bus naudojami „Kymeta“ imtuvai, tiekiami per „Eutelsat“ sprendimus, susijusius su „OneWeb“ palydovų tinklu.

    Anksčiau, šių metų pradžioje, bandymuose buvo naudota „Starlink“ įranga, kuri dažnai minima kaip vienas pažangiausių plačiajuosčio palydovinio interneto sprendimų. PKP Intercity tikslas – realiomis sąlygomis palyginti skirtingas technologijas ir pasirinkti geriausiai geležinkelio aplinkai tinkantį variantą.

    „Norėčiau nuraminti keleivius: palydovinis internetas bus nemokamas ir nesukels bilietų kainų didėjimo“, – sakė PKP Intercity viceprezidentė Joanna Siecińska.

    Kodėl palydovinis internetas traukiniuose tampa aktualus?

    Palydovinis ryšys geležinkeliuose vertinamas kaip būdas sumažinti „aklųjų zonų“ problemą, kai ryšys dingsta dėl reljefo, atstumo iki bazinių stočių ar didelio greičio. Praktikoje tai reiškia, kad keliaujant keleiviams būtų lengviau dirbti, bendrauti, naudotis pramogų platformomis ar informacinėmis paslaugomis.

    Tokio tipo sprendimai paprastai reikalauja ne tik palydovinės įrangos, bet ir traukinyje įrengtos vidinės belaidės infrastruktūros, duomenų srautų valdymo bei kibernetinio saugumo priemonių. Tai svarbu tam, kad ryšys būtų ne tik greitas, bet ir patikimas, o keleivių duomenys apsaugoti.

    Bandymus ketinama užbaigti iki metų pabaigos, o tuomet bus sprendžiama, kurį sprendimą ir kurio tiekėjo PKP Intercity pasirinks diegimui. Nuo pasirinktos technologijos priklausys ir tai, kaip greitai palydovinis internetas galėtų plėstis į daugiau sąstatų.

    Platesnis kontekstas Europoje

    Diskusijos dėl palydovinio ryšio ateities vyksta ir platesniu mastu: Europos telekomunikacijų bendrovės svarsto bendrą kreipimąsi į Europos Sąjungą dėl radijo dažnių skyrimo 2027 metais palydovinių paslaugų plėtrai. Tarp minėtų bendro veikimo dalyvių yra „Deutsche Telekom“, „Orange“, „Vodafone Group“ ir „Telefónica“.

    Tokia kryptis rodo, kad palydovinis ryšys vis dažniau laikomas ne nišine alternatyva, o svarbia infrastruktūros dalimi, ypač siekiant ryšio tęstinumo transporto koridoriuose ir regionuose. PKP Intercity projektas šiame kontekste gali tapti vienu ryškesnių praktinių pavyzdžių, kaip technologija pritaikoma kasdienėms keleivių kelionėms.