CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI reguliavimo piaskownės startuoja: didelėms įmonėms mokestis sieks tris minimalias algas

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija pateikė siūlomas taisykles, kiek kainuotų dalyvavimas vadinamosiose DI reguliavimo piaskownėse. Tai yra kontroliuojama testavimo aplinka, kurioje įmonės gali išbandyti naujus sprendimus ir įsivertinti atitiktį reikalavimams, sumažinant teisinių sankcijų riziką ankstyvoje diegimo fazėje.

    Numatoma, kad mikropodmonėms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms dalyvavimas būtų nemokamas. Tuo metu didelėms bendrovėms ir vietos savivaldos institucijoms būtų taikomas fiksuotas mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai jos naudotųsi piaskownės paslaugomis.

    Mokestis didelėms įmonėms ir savivaldai

    Pagal projektą vietos savivaldos institucijoms būtų taikomas vienos minimalios algos dydžio mokestis, o kitiems mokamiems dalyviams – trijų minimalių algų dydžio įmoka. Ministerija pabrėžia, kad pasirinktas modelis skirtas padengti organizacines ir administracines išlaidas, kartu išlaikant priemonės prieinamumą rinkos dalyviams.

    Skaičiuojama, kad DI technologijas tiesiogiai kuria tik nedidelė dalis didelių įmonių, tačiau piaskownėmis gali domėtis ir daug platesnis ratas organizacijų. Tai apimtų bendroves, kurios diegia ar pritaiko trečiųjų šalių sukurtas DI sistemas, o taip pat didelius sektoriaus naudotojus, siekiančius aiškiau suprasti atitikties reikalavimus.

    Kas yra reguliavimo piaskownė?

    Reguliavimo piaskownė – tai modelis, kurį vis dažniau taiko Europos šalys, siekdamos skatinti inovacijas, bet kartu užtikrinti saugumą ir teisės aktų laikymąsi. Tokiose programose įmonės gali testuoti sprendimus prižiūrimoje aplinkoje, gauti metodinę pagalbą ir anksčiau identifikuoti rizikas, susijusias su duomenų apsauga, vartotojų teisėmis ar kritinių procesų patikimumu.

    Numatoma, kad dalyvavimas galėtų trukti nuo 6 iki 12 mėnesių. Programoje gali būti taikomos laikinos išimtys nuo tam tikrų reikalavimų arba suteikiamos priemonės ir konsultacijos, padedančios pasiekti atitiktį DI reglamentui.

    Po testavimo dalyvis turėtų gauti patvirtinimą, kad konkretus DI sprendimas atitinka saugos ir teisės aktų reikalavimus. Verslui tai galėtų tapti papildomu argumentu diegiant produktą rinkoje ar derantis su partneriais bei priežiūros institucijomis.

    Kada startuos ir kas prižiūrės?

    Praktinis piaskownių startas siejamas su naujos priežiūros institucijos suformavimu. Planuojama įsteigti Komisiją, kuri prižiūrėtų nacionalinę DI rinką ir koordinuotų piaskownių veikimą, o administracinį aptarnavimą užtikrintų Skaitmenizacijos ministerija.

    Iki institucijos suformavimo naujos programos realiai neveiks, todėl pirmųjų kvietimų dar teks palaukti. Tuo pat metu ministerija planuoja informavimo veiklas, įskaitant nuotolinius renginius ir susitikimus su verslu, kad įmonės aiškiau suprastų, kaip veiks piaskownės ir kokią naudą jos gali suteikti.

  • Zarasuose moterims siūlo nemokamas dirbtuves: kaip pritraukti klientus ir išnaudoti DI paieškoje

    Zarasuose moterims siūlo nemokamas dirbtuves: kaip pritraukti klientus ir išnaudoti DI paieškoje

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia rajono moteris, jau kuriančias savo verslą arba dar tik svarstančias apie idėją, į susitikimą ir praktines skaitmeninės rinkodaros dirbtuves. Renginys numatytas rugsėjo 17 dieną 10.00 valandą, D. Bukonto g. 20, Zarasuose.

    Susitikimas organizuojamas savivaldybei dalyvaujant Europos teritorinio bendradarbiavimo programos „Interreg Europe“ projekte GRANDIS. Šio projekto tikslas – stiprinti moterų verslumą, skatinti skaitmeninę ir žaliąją transformaciją bei kurti palankesnes sąlygas moterų vadovaujamoms mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Pasak organizatorių, susitikimo metu planuojama aptarti verslo plėtros galimybes rajone ir pristatyti numatomus politikos pokyčius, kurie galėtų gerinti vietos verslo aplinką. Tai aktualu tiek pradedančioms, tiek jau veikiančioms verslininkėms, ieškančioms augimo ir naujų rinkų.

    Praktika vietoj teorijos

    Po įžanginio susitikimo 10.30 valandą prasidės Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro organizuojamos dirbtuvės apie verslo įvaizdį, pirkėjo kelią ir skaitmeninės rinkodaros veiksmus. Daugiausia dėmesio bus skiriama praktinėms užduotims, kad dalyvės galėtų iš karto pritaikyti sprendimus savo situacijai.

    Tokio formato mokymai ypač reikalingi smulkiajam verslui, kuriam svarbu aiškiai suprasti, kaip klientas randa paslaugą ar prekę, kas lemia pasitikėjimą ir kokie veiksmai realiai didina užklausas. Dažnai net nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, aiškesnė vertės žinutė ar nuoseklesnis komunikacijos planas, duoda greitą efektą.

    Matomumas „Google“ ir DI įrankiai

    Dirbtuves ves Tomas Morkūnas – skaitmeninės rinkodaros lektorius ir mentorius, dirbantis SEO ir skaitmeninės rinkodaros srityje nuo 2009 metų. Organizatoriai nurodo, kad mokymuose bus kalbama ir apie matomumą „Google“, taip pat apie DI paieškos pokyčius bei praktinį DI įrankių taikymą versle.

    Pastaraisiais metais smulkiajam verslui vis svarbiau ne tik reklama, bet ir organinis matomumas: aiškiai sutvarkyta informacija internete, nuoseklūs turinio signalai ir patogus pirkėjo kelias. DI sprendimai gali padėti greičiau parengti tekstų juodraščius, idėjas turiniui ar klientų aptarnavimo atsakymų šablonus, tačiau galutinis turinys turi išlikti tikslus ir atitikti realias paslaugas.

    Organizatoriai kviečia atvykti su savo klausimais ir konkrečia situacija, nes dirbtuvės orientuotos į pritaikymą, o ne vien į teoriją. Dalyvavimas aktualus ir toms, kurios dar tik planuoja pirmuosius žingsnius, ir toms, kurios jau turi veikiančią veiklą, bet nori auginti pardavimus.

    Registracija ir detali informacija apie renginį skelbiama organizatorių kanaluose.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    Šveicarijoje įsikūrusi pramonės automatizavimo bendrovė „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų sieklinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), o lėšos bus skirtos kompiuterinės regos sprendimų plėtrai atliekų deginimo bei kitose pramonės įmonėse.

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais ir veikia Mano mieste, netoli Lugano. Bendrovė kuria kompiuterinės regos ir DI sistemas, skirtas didinti pramoninių objektų saugą, efektyvumą ir automatizavimą, o pirmasis pagrindinis taikymas – atliekų deginimo energijai (angl. waste-to-energy) jėgainės.

    Kur didžiausia problema jėgainėse?

    Tokiose jėgainėse kasdien apdorojami dideli kiekiai nevienalytės sudėties atliekų, todėl operatoriams tenka spręsti dvi užduotis vienu metu: užtikrinti saugą ir palaikyti stabilų degimo procesą. Net nedidelės klaidos gali virsti prastovomis, įrangos gedimais ar neefektyviu degimu.

    Bendrovė teigia, kad nemaža dalis daugiau nei 3 100 pasaulyje veikiančių atliekų deginimo jėgainių vis dar remiasi rankiniu stebėjimu ir analoginiais procesais. Praktikoje tai reiškia lėtesnius sprendimus, didesnę žmogiškųjų klaidų riziką ir mažiau duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti automatizavimą.

    Kaip veikia kompiuterinė rega?

    „Jaipur Robotics“ platforma analizuoja vaizdo srautą, fiksuojantį atliekų judėjimą jėgainėje, ir vaizdinę informaciją paverčia sprendimams tinkamais duomenimis. Sistema padeda atpažinti pavojingas medžiagas, gerinti atliekų sumaišymą ir teikti rekomendacijas kranų operacijoms automatizuoti.

    Pasak bendrovės, DI modeliai apmokyti naudojant daugiau nei 50 mln. sužymėtų vaizdų iš Europos atliekų deginimo operacijų. „Jaipur Robotics“ nurodo, kad jos sprendimai kasmet analizuoja daugiau nei 5 mln. tonų atliekų, o pavojingų objektų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    Koks poveikis ir kur bus panaudotos investicijos?

    Bendrovė taip pat teigia, kad atskiruose objektuose jos technologijos diegimas leido daugiau nei 80 proc. sumažinti neplanuotus sustabdymus. Be to, šilumingumo žemėlapiai ir prognozinės rekomendacijos naudojami tam, kad būtų lengviau palaikyti tolygesnį kuro mišinį ir stabilesnį degimo režimą.

    Gautas finansavimas bus skirtas plėtrai į naujas rinkas ir produkto vystymui, išplečiant taikymo scenarijus ne tik atliekų deginimo, bet ir kitose pramonės šakose, įskaitant cemento bei biomasės jėgaines. Investuotojams tokie sprendimai patrauklūs dėl aiškios ekonominės naudos: mažesnių prastovų, saugesnių procesų ir geresnio įrangos panaudojimo.

  • Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos dirbtinio intelekto bendrovė „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (seed) investiciją, kurią planuoja skirti platformos plėtrai ir komercinei plėtrai viešojo sektoriaus pardavimų srityje. Finansavimo etapui vadovavo „Keen Venture Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Ši investicija sekė po ankstesnio finansavimo etapo ir padidino bendrą „Cato“ pritrauktą sumą iki 7,6 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad gautos lėšos leis sparčiau tobulinti produktą, auginti komandą ir ruoštis veiklai už Italijos ribų.

    Kas yra „Cato“ platforma?

    „Cato“ kuria DI platformą, skirtą įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose: nuo tinkamų konkursų atrankos iki reikalavimų analizės ir pasiūlymo dokumentų parengimo. Praktikoje viešieji pirkimai dažnai reiškia didelį informacijos srautą, ilgas technines specifikacijas ir sudėtingas tinkamumo sąlygas.

    Bendrovės teigimu, jos sistema realiu laiku stebi daugiau nei 27 000 šaltinių ir reitinguoja konkursus pagal tai, kiek jie atitinka konkrečios įmonės profilį. DI taip pat analizuoja konkurso dokumentus, ištraukia esminius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o parengtą informaciją susieja su pirminiais šaltiniais, kad būtų galima patikrinti kontekstą.

    Platforma siekia automatizuoti pasikartojančias užduotis, tačiau galutinį pasiūlymo pateikimą palieka klientui. Tai svarbu, nes viešuosiuose pirkimuose klaidos administraciniuose dokumentuose ar neatitikimai techninėms sąlygoms gali kainuoti diskvalifikaciją net ir turint konkurencingą kainą.

    Kodėl ši rinka tokia didelė?

    Viešieji pirkimai Europoje sudaro apie 14 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir siekia maždaug 2,5 trln. eurų per metus. Tai milžiniška rinka, kurioje įmonėms tenka konkuruoti dėl sutarčių su daugiau nei 250 000 perkančiųjų organizacijų.

    Italijoje viešųjų konkursų vertė 2025 metais, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC duomenimis, siekė 309 mlrd. eurų. Tokia apimtis paaiškina, kodėl sprendimai, kurie padeda greičiau rasti tinkamus konkursus ir tiksliau parengti pasiūlymus, pritraukia investuotojų dėmesį.

    Klientai ir plėtros planai

    „Cato“ teigia, kad per šešis mėnesius nuo produkto paleidimo platforma apdorojo tūkstančius konkursų klientams Italijoje. Tarp jų – tiek smulkesnės ir vidutinės įmonės, tiek didesni rinkos dalyviai medicinos priemonių, statybų, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose.

    „Pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias pasitenkinimas – kai klientai sako, kad mūsų technologija jiems yra tikras sąjungininkas: padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, taip didinant galimybes laimėti ir augti“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    Gautas finansavimas bus nukreiptas tolesniam produkto vystymui, pardavimų komandos stiprinimui ir tarptautinei plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja plėsti sprendimą į papildomus sektorius ir padėti jau turimiems tarptautiniams klientams viešųjų pirkimų procesuose už Italijos ribų.

  • Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    6 mln. eurų sėklos investicija

    Milane įsikūrusi platforma „Cato“, kuri viešųjų pirkimų konkursuose taiko dirbtinį intelektą, pritraukė 6 mln. eurų sėklos investiciją. Raundui vadovavo ankstyvos stadijos fondas Keen Venture Partners, veikiantis Amsterdame ir Londone.

    Prie finansavimo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Vento, Heartfelt, Moonstone, BHeroes, Alecla7 ir Nova Venture. Taip pat prisijungė grupė verslo angelų, įskaitant „Lexroom“, „Sibill“ ir „Pillar“ įkūrėjus.

    „Šiame pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias įvertinimas, kai klientai sako, jog mūsų technologiją laiko tikru sąjungininku: ji padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, didinant laimėjimo tikimybę“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    „Džiaugiamės, kad šią vertę pripažino ir tarptautinis investuotojas Keen Venture Partners, kartu su fondais, kurie mumis patikėjo nuo pat pradžių“, – pridūrė jis.

    Nauja investicija skelbiama praėjus vos keliems mėnesiams po 1,6 mln. eurų priešsėklos raundo, kuriam vadovavo Italian Founders Fund. Iš viso „Cato“ per mažiau nei metus nuo įkūrimo jau yra pritraukusi 7,6 mln. eurų.

    Milžiniška rinka ir rankinis darbas

    „Cato“ įkurta 2025 metais, o ją įkūrė Andrea Zorzetto ir Matteo Bossolini. Bendrovė save pristato kaip pirmąją Italijoje DI principu sukurtą platformą, orientuotą į viešojo sektoriaus pirkimus.

    Europos Sąjungoje viešieji pirkimai yra viena didžiausių ekonomikos dalių: valstybės užsakymai sudaro apie 14 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o metinė jų vertė siekia maždaug 2,5 trln. eurų. Tačiau tiekėjų pusėje dalis procesų iki šiol išlieka itin rankiniai.

    Italijoje, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC pateikiamais viešųjų pirkimų duomenimis, konkursų apimtis 2025 metais siekė 309 mlrd. eurų ir, kaip nurodo bendrovė, per metus augo 13,9 proc. Tokiose rinkose įmonėms dažnai tenka kasdien peržiūrėti šimtus skelbimų, analizuoti ilgus dokumentus ir pasiūlymus rengti rankiniu būdu.

    Kaip veikia „Cato“ platforma

    „Cato“ teigia sekanti daugiau nei 27 000 šaltinių, kad atrinktų ir sureitinguotų konkursus, kuriuose įmonė turi didžiausią galimybę laimėti. Platforma iš viešųjų pirkimų dokumentų ištraukia reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o taip pat pažymi neatitikimus tarp dokumentų, kurie gali lemti paraiškos atmetimą.

    Kitas žingsnis yra pasiūlymo rengimas: sistema gali iš anksto užpildyti administracines ir technines dalis, remdamasi pačios įmonės turima medžiaga. „Cato“ akcentuoja atsekamumą, kad sugeneruoti teiginiai būtų susieti su šaltiniais, o galutinis pateikimas išliktų kliento kontrolėje.

    „Viešieji pirkimai yra vienas paskutinių didelių neautomatizuotų darbo procesų Europos ekonomikoje: kasmet tai trilijonai eurų, o tiekėjų pusėje iš esmės trūko programinės įrangos, nekalbant apie DI“, – sakė Keen Venture Partners partnerė Briehan Burke.

    „Italija yra tinkama rinka pradžiai, nes joje dalyvauti sudėtingiausia: kasmet daugiau nei 300 mlrd. eurų per maždaug 22 000 perkančiųjų organizacijų, dešimtys tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių, kurioms didžiausias klientas yra valstybė, ir iki šiol nėra DI pagrindu sukurto sprendimo, padedančio laimėti konkursus“, – pridūrė ji.

    „Cato“ teigimu, jos klientai yra nuo smulkių ir vidutinių įmonių iki didelių korporacijų, o platforma jau apdorojo tūkstančius konkursų. Bendrovė taip pat nurodo, kad dauguma klientų sistemą naudoja kasdien, o augimo tempą lygina su „ChartMogul“ skelbiamais 2025 metų prenumeratos verslų rodikliais.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos stiprinimui, komercinei plėtrai ir komandos augimui. Bendrovė taip pat planuoja plėstis į papildomus sektorius bei, augant tarptautinių klientų poreikiui, žengti už Italijos ribų.

    Ankstesnio finansavimo etape „Cato“ įsigijo „Avvista.ai“ per vadinamąjį acqui-hire, į komandą perimdama jos įkūrėją Riccardo Sabatti ir jo kolegas. Prie vadovų komandos prisijungė ir Luisa Gamba iš „Amazon Business“, kur ji vadovavo viešojo sektoriaus partnerystėms Italijoje.

    „Tokio lygio žmonių pritraukimas apie „Cato“ potencialą pasako ne mažiau nei investicija“, – sakė Andrea Zorzetto.

  • „Focus“ rubrika Nauka: kuo ji skiriasi ir kodėl šie tekstai dabar svarbesni nei bet kada

    „Focus“ rubrika Nauka: kuo ji skiriasi ir kodėl šie tekstai dabar svarbesni nei bet kada

    „Focus“ rubrika Nauka apima publikacijas, kurios aiškina mokslo ir technologijų temas kasdienės gyvenimo kokybės kontekste. Rubrikoje daug dėmesio skiriama sveikatai, namams, kelionėms, kultūrai ir santykiams, akcentuojant praktinę žinių vertę.

    Toks formatas atliepia pastarųjų metų tendenciją, kai skaitytojai vis dažniau ieško ne vien sensacijų, o patikimai paaiškintų priežasčių ir pasekmių. Mokslinės informacijos pasiūla didžiulė, tačiau jos kokybė nevienoda, todėl vis svarbesnė tampa redakcinė atranka ir aiškus faktų atskyrimas nuo nuomonių.

    Kartu keičiasi ir turinio vartojimas: žmonės vis dažniau nori trumpų, bet prasmingų paaiškinimų, paremtų tyrimais ir ekspertų įžvalgomis. Tai ypač aktualu temoms, kuriose gausu klaidinančių interpretacijų, pavyzdžiui, mitybos rekomendacijoms, papildams, miego higienai ar psichikos sveikatai.

    „Focus“ deklaruojamas dėmesys gyvenimui geru stiliumi leidžia mokslą pateikti ne kaip abstrakčią teoriją, o kaip įrankį sprendimams kasdienybėje. Tokia kryptis padeda suprasti, kaip mokslo naujienos gali paveikti pasirinkimus namuose, darbe ar kelionėse, ir kodėl vien antraščių neužtenka.

    Didėjant dirbtinio intelekto įtakai informacijos sklaidai, mokslo temų redagavimas tampa dar svarbesnis. Skaitytojams reikia aiškiai suformuluotų išvadų, konteksto ir atsargumo, ypač kai kalbama apie sveikatos ar saugumo klausimus, kur netikslumai gali turėti realių pasekmių.

  • „Space Marine 3“ kuriamas be DI, bet „Saber Interactive“ aiškiai perspėja: technologijos neatsisakys

    „Space Marine 3“ kuriamas be DI, bet „Saber Interactive“ aiškiai perspėja: technologijos neatsisakys

    Studija „Saber Interactive“ patvirtino, kad kuriant „Warhammer 40 000: Space Marine 3“ šiuo metu nenaudojamas generatyvinis dirbtinis intelektas. Tačiau įmonė pabrėžia, jog tai nereiškia principinio atsisakymo, o veikiau atsargesnį požiūrį į tai, kur ir kaip DI gali būti taikomas.

    Viešai komentuodami kūrėjai leidžia suprasti, kad sprendimą lemia ne vien technologinės galimybės, bet ir licencijų bei partnerių reikalavimai. Aukšto biudžeto projektuose, ypač susietuose su dideliais prekės ženklais, DI naudojimas gali tapti jautria sutartine ir reputacine rizika.

    Licencijos ir taisyklės griežtėja

    „Warhammer 40 000“ visatos teisių savininkė Games Workshop yra žinoma dėl griežtų vidinių taisyklių, kurios riboja DI panaudojimą produktuose ir net rinkodaroje. Toks požiūris dažnai vertinamas palankiai gerbėjų bendruomenėse, kurios jautriai reaguoja į autorystės ir originalumo klausimus.

    Žaidimų rinkoje tai tampa platesne tendencija: vis dažniau skiriama, kur DI gali padėti kaip techninis įrankis, o kur jis kelia abejonių dėl kūrybinės vertės, autorių teisių ar skaidrumo. Dalis leidėjų ir teisių turėtojų renkasi konservatyvesnę liniją, ypač ten, kur svarbi prekės ženklo kontrolė.

    Kūrėjai palieka duris atviras

    Nors „Space Marine 3“ kuriamas be DI, „Saber Interactive“ atstovai aiškiai signalizuoja, kad technologijos mato potencialą. Jų teigimu, mažesniuose projektuose DI jau gali būti naudojamas eksperimentams ir procesų testavimui, o patirtis vėliau pritaikoma atsargiai, įvertinus teisinius ir kūrybinius kriterijus.

    Studijos pozicija atspindi kompromisą, kurio šiuo metu ieško didelė industrijos dalis: išlaikyti žmonių kuriamos kūrybos standartą, bet kartu neatsilikti nuo įrankių, galinčių pagreitinti prototipų kūrimą, vidinius testus ar techninių užduočių automatizavimą.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad DI naudojimą vis dažniau reguliuoja ne tik vidinės įmonių politikos, bet ir platformų reikalavimai, sutarčių nuostatos bei viešas spaudimas dėl skaidrumo. Todėl ateityje tikėtina, kad žaidimų kūrėjai dar aiškiau deklaruos, kuriose gamybos grandyse DI buvo naudojamas, o kur viskas sukurta tradiciniais metodais.

  • GTA 6 gerbėjas gavo dovaną, kurios pavydi tūkstančiai: įtraukė ir DI detalių

    GTA 6 gerbėjas gavo dovaną, kurios pavydi tūkstančiai: įtraukė ir DI detalių

    GTA 6 laukimas visame pasaulyje seniai peržengė žaidimų bendruomenės ribas, o kiekviena su šiuo leidimu susijusi smulkmena internete akimirksniu sulaukia dėmesio. „Rockstar Games“ iki šiol yra parodžiusi kelis oficialius vaizdo įrašus ir patvirtinusi, kad žaidimas kuriamas dabartinės kartos konsolėms.

    Šį kartą socialiniuose tinkluose išplito ne naujas anonsas, o asmeninė istorija iš Danijos. Platformoje „Reddit“ vienas žaidėjas pasidalijo neįprasta gimtadienio dovana, kuri, sprendžiant iš reakcijų, pataikė tiesiai į GTA 6 gerbėjų emocijas.

    26-erių metų gimtadienio proga jis gavo juodą voką su GTA 6 stilistika ir „PlayStation 5“ užuominomis. Viduje buvo didelė, specialiai sukurta atvirutė, vizualiai primenanti artėjančio žaidimo nuotaiką ir turinti personalizuotų detalių.

    Tačiau svarbiausia buvo ne dizainas, o pažadai, kurie pridėti prie dovanos. Partnerė įtraukė išankstinę GTA 6 kopiją ir susitarimą, kad pirmosiomis dienomis po išleidimo jis galės maksimaliai skirti laiką žaidimui, nes ji pasirūpins maistu, užkandžiais ir dalimi buities darbų.

    Įraše pažymėta, kad dalis grafinių elementų sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas, tačiau visa idėja akivaizdžiai apgalvota ir įgyvendinta kruopščiai. Būtent tai ir suveikė: bendruomenė istoriją pavertė virusine, o įrašas greitai surinko dešimtis tūkstančių reakcijų.

    Tokie atvejai rodo, kaip stipriai didžiųjų leidimų kultūra persikėlė į kasdienybę, o premjeros tampa savotiškais asmeniniais įvykiais. GTA 6 atveju tai ypač ryšku: gerbėjai ne tik laukia žaidimo, bet ir kuria savo tradicijas, planus bei net šeimyninius susitarimus, kad galėtų ramiai pasinerti į startą.

    Pats įrašo autorius vėliau pripažino, kad nesitikėjo tokio dėmesio ir reakcijų masto. Istorija tapo priminimu, kad kartais įsimintiniausia dovana yra ne daiktas, o iš anksto padovanotas laikas ir ramybė, ypač prieš vieną laukiamiausių žaidimų pastaraisiais metais.

  • Švedija pasirinko „Lockheed Martin“: HIMARS suteiks 300 km nuotolį, planuojama amunicijos gamyba šalyje

    Švedijos pasirinkimas ir planuojami pajėgumai

    Švedija pasirinko JAV gynybos pramonės bendrovę „Lockheed Martin“ kaip tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemų tiekėją. Apie sprendimą pranešė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas, o kariuomenė ketina įsigyti 10 mobiliosios sistemos HIMARS paleidimo įrenginių ant sunkvežimių.

    Iki šiol Švedijos sausumos pajėgų artilerijos galimybės daugiausia rėmėsi nacionaline sistema Archer, kurios deklaruojamas nuotolis siekia apie 50–60 kilometrų. HIMARS įsigijimas reikšmingai praplečia smogiamąjį nuotolį, kuris, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, gali siekti maždaug 80–300 kilometrų.

    „Prisiimame atsakomybę už saugumą Europoje: priešui bus sunkiau pulti mūsų šalį ir sąjungininkus“, – sakė Palas Jonsonas.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, investicijos vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų pristatymų tikimasi pradėti kitais metais. Tokia laiko juosta atitinka bendrą Europos tendenciją spartinti ginkluotės pirkimus, reaguojant į išaugusias saugumo rizikas regione.

    Kodėl HIMARS svarbus Baltijos jūros regione

    HIMARS pasirinkimas Švedijai svarbus ir geografiniu požiūriu. Atstumas tarp Švedijai priklausančios Gotlando salos ir Rusijos Kaliningrado srities yra apie 300 kilometrų, todėl naujos sistemos suteikia galimybę pasiekti taikinius visame šiame ruože, jei naudojama atitinkama amunicija.

    Toks pajėgumas didina atgrasymą Baltijos jūros regione, nes suteikia papildomą priemonę greitam ir tiksliam smūgiui didesniu atstumu. Kartu tai gerina sąveikumą su NATO šalimis, kurios jau naudoja HIMARS, ir leidžia lengviau integruoti Švedijos pajėgas į bendras operacijas.

    Amunicijos trūkumas ir planai dėl gamybos Švedijoje

    Vienas didžiausių iššūkių – amunicijos prieinamumas, nes pasaulyje fiksuojamas tam tikrų HIMARS naudojamų raketų trūkumas ir didelės paklausos spaudimas tiekimo grandinėms. Švedija siekia mažinti šią riziką, plėsdama pramoninį bendradarbiavimą ir stiprindama vietinę gamybą.

    Švedijos gynybos pramonės grupė Saab ketina bendradarbiauti su „Lockheed Martin“ – pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimybių pritaikyti Saab amuniciją, prisidėti prie raketų gamybos HIMARS sistemai ir kitoms platformoms, įskaitant Patriot. Tarp tikslų – galimos gamyklos Švedijoje įkūrimas, kuris ilgainiui didintų tiekimo saugumą.

    Platesnis bendradarbiavimas su Suomija ir JAV pratybos

    Švedija taip pat stiprina regioninį bendradarbiavimą: ministras Palas Jonsonas ir Suomijos gynybos ministras Antti Hakkkanenas Upsaloje pasirašė susitarimą dėl HIMARS sistemų aptarnavimo ir mokymų. Suomija tokias sistemas jau naudoja, tačiau sunkesnės konfigūracijos – ant vikšrinių važiuoklių.

    Švedija dar iki sprendimo buvo įtraukiama į praktinius bandymus: 2025 metų gegužę JAV kariai Gotlande išbandė HIMARS panaudojimą poligone netoli Visbio. 2024 metais panašios pratybos vyko Stokholmo salyne, kur raketos paleidimą atliko JAV kariai, o švedai užtikrino logistiką ir transportą.

  • „Mostostal Zabrze“ paskelbė I pusmečio įverčius: pajamos viršijo 145 mln. eurų, pelnas augo

    Lenkijos inžinerijos ir statybų grupė „Mostostal Zabrze“ pateikė preliminarius įverčius už pirmąjį šių metų pusmetį. Bendrovė nurodo, kad konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 145 mln. eurų, o grynasis pelnas – maždaug 3,2 mln. eurų.

    Tokie tarpiniai rezultatai rodo, kad įmonė išlaiko užimtumą pramonės ir energetikos projektuose, kur paklausą palaiko investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ir energetinę transformaciją. Šiame segmente konkurencija išlieka didelė, todėl svarbus ne tik apimčių augimas, bet ir maržų kontrolė.

    Užsakymų portfelis – vienas svarbiausių rodiklių

    „Mostostal Zabrze“ taip pat skaičiuoja, kad grupės užsakymų portfelis, t. y. jau pasirašytų sutarčių darbų apimtis, siekė beveik 297 mln. eurų. Tai yra darbai, kuriuos planuojama vykdyti ateinančiais laikotarpiais, todėl šis rodiklis dažnai laikomas pagrindiniu signalu, ar pajamų srautas artimiausiais ketvirčiais išliks stabilus.

    Be to, bendrovė vertina, kad sutarčių, kurios galėtų būti pasirašytos remiantis pateiktais pasiūlymais, vertė sudaro dar apie 88 mln. eurų. Kartu abu skaičiai viršija 365 mln. eurų, tačiau tokios prognozės priklauso nuo derybų, užsakovų sprendimų ir finansavimo sąlygų.

    Ką rodo ankstesni metų rezultatai?

    Įmonės paskelbti ankstesnių metų duomenys leidžia geriau suprasti mastą: per 2025 metus „Mostostal Zabrze“ pajamos siekė apie 274 mln. eurų. Veiklos pelnas tuo metu sudarė maždaug 10,4 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 7,8 mln. eurų.

    Statybų ir inžinerijos sektoriuje rezultatams didelę įtaką daro medžiagų kainų svyravimai, darbo jėgos brangimas, subrangovų prieinamumas ir sutarčių indeksavimo mechanizmai. Pastaraisiais metais ypač svarbios tapo rizikos pasidalijimo sąlygos, nes projektai dažnai vykdomi kelis metus.

    Kur specializuojasi grupė?

    „Mostostal Zabrze“ grupė dirba kaip kompleksinė rangovė – įgyvendina pramonės, energetikos ir aplinkosaugos objektų projektus, taip pat stato visuomeninės paskirties pastatus. Tokia specializacija leidžia išskaidyti riziką tarp skirtingų užsakovų ir sektorių, tačiau kartu reikalauja stiprios projektų valdymo disciplinos.

    Rinkoje investuotojai į tokias bendroves dažniausiai žiūri per tris prizmes: užsakymų portfelio kokybę, projektų pelningumą ir pinigų srautų stabilumą. Preliminarūs pirmojo pusmečio įverčiai rodo, kad „Mostostal Zabrze“ įžengė į antrąją metų pusę su solidžia darbų apimtimi, tačiau galutinius skaičius lems įvykdymo tempai ir sutarčių maržos.