CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Varis ir sidabras iš „KGHM“: kodėl be šių žaliavų ES energetikos ir duomenų centrai strigtų

    Energetikos transformacija, elektromobilių bumas ir spartėjanti investicijų į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą banga iš esmės pakeitė vario reikšmę pasaulio ekonomikai. Vario reikia elektriniams tinklams, vėjo ir saulės parkams, baterijų gamybai, įkrovimo infrastruktūrai ir serverių ūkiams, todėl paklausos augimas tapo struktūrinis, o ne ciklinis.

    Nors Lenkija sudaro tik apie 2–3 proc. pasaulinės vario gavybos, jos vaidmuo Europoje gerokai didesnis, nes gamyba yra arti pagrindinių vartotojų rinkų. ES pramonė vis dažniau akcentuoja tiekimo stabilumą ir geografinį artumą, ypač po pastarųjų metų tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Vario poreikis perrašomas

    Dar visai neseniai varis buvo laikomas metalu, kurio vartojimas didėja pamažu ir gana nuspėjamai. Tačiau elektros tinklų modernizacija, atsinaujinančių išteklių integravimas ir skaitmenizacijos plėtra reiškia, kad vario reikia daugiau tiek energijos perdavimui, tiek įrangai, tiek infrastruktūros atsargoms.

    Elektromobiliai čia yra vienas ryškiausių pavyzdžių: elektrinei transporto priemonei paprastai reikia kelis kartus daugiau vario nei automobiliui su vidaus degimo varikliu. Tuo pat metu auga ir vario poreikis įkrovimo stotelėms, elektros paskirstymo įrangai bei pramoniniams laidininkams.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie galimus deficito periodus, nes naujų kasyklų projektai yra ilgi, brangūs ir susiduria su aplinkosaugos bei leidimų išdavimo barjerais. Tai didina spaudimą turėti patikimus, regioniškai artimus tiekėjus ir plėsti perdirbimą bei antrinę žaliavą.

    ES kritinės žaliavos ir priklausomybės

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais kritinių žaliavų sąrašą išplėtė, kritiškumą vertindama ne vien per retųjų žemių elementų prizmę. Vis daugiau dėmesio skiriama ir negeležiniams metalams bei mineralams, kurių reikia energetikos ir pramonės transformacijai.

    Pagrindinis ES tikslas – mažinti priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus tiekėjų, o kai kuriose pozicijose padidinti tiekimą iš Europos kasyklų, perdirbimo ir pakaitalų grandinių. Šiame kontekste varis tampa vienu kertinių metalų, nes alternatyvų jam infrastruktūroje yra nedaug, o poreikis auga keliuose sektoriuose vienu metu.

    „KGHM“ reikšmė ir plėtros klausimai

    Lenkijos koncernas „KGHM“ yra vienas svarbiausių vario gamintojų Europoje, o jo produkcija reikšmingai prisideda prie ES tiekimo saugumo. Bendrovės stiprybė – stabilus tiekimas ir artumas didžiausiems pramonės vartotojams, todėl dalis pirkėjų yra pasirengę mokėti daugiau už greitesnį ir patikimesnį tiekimą Europoje.

    „Kai kurie pirkėjai sutinka mokėti šiek tiek didesnę kainą mainais į saugumą ir greitesnį žaliavos gavimą Europoje“, – sakė „KGHM“ vadovas Remigiusz Paszkiewicz.

    Tuo pat metu kertinis klausimas lieka investicijos į naujus gavybos plotus ir technologijas. Gilėjant kasybai, didėja kaštai ir techninis sudėtingumas, todėl vis dažniau akcentuojama robotizacija, nuotolinės operacijos ir darbuotojų atitraukimas nuo pavojingiausių zonų.

    Regiono ištekliai traukia ir užsienio investuotojų dėmesį: vystomi ir nauji vario bei sidabro projektai, kuriems reikės ilgo leidimų, projektavimo ir finansavimo ciklo. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu ES vis tiek konkuruos dėl žaliavos globalioje rinkoje, o vietinių projektų sėkmė taps strateginiu pranašumu.

  • Čekija svarsto SMR reaktorių prie Lenkijos sienos: kodėl pasirinkta Dětmarovicų elektrinė ir ko siekia Praha

    SMR planai prie sienos

    Čekija svarsto mažojo modulio branduolinio reaktoriaus statybą Dětmarovicų elektrinės teritorijoje, vos keli šimtai metrų nuo Lenkijos sienos palei Olzės upę. Apie tai viešai kalbėta ekonomikos renginyje, pabrėžiant, kad projektai turėtų atsirasti ten, kur yra pramonė ir kvalifikuota darbo jėga.

    Čekijos pramonės ir prekybos viceministras Janas Sechteris teigė, kad tokiose vietose lengviau pasitelkti techninę patirtį, infrastruktūrą ir specialistus. Dětmarovicai iki šiol siejami su tradicine energetika, todėl teritorija vertinama kaip tinkama didesniems energijos projektams.

    Kodėl svarbus dialogas?

    Kalbėdamas apie galimą Lenkijos nepritarimą, viceministras akcentavo pasitikėjimą ir dialogą, nes tokio tipo investicijoms reikalingos tarpvalstybinės poveikio aplinkai procedūros. Pasak jo, būtent skaidrus bendradarbiavimas gali sumažinti įtampas pasienio regione.

    „Tokiose investicijose dar labiau reikia pasitikėjimo ir dialogo“, – sakė Janas Sechteris.

    Lenkijoje tema jau aptarta

    Lenkijoje klausimas dėl SMR prie sienos jau buvo iškeltas parlamente, akcentuojant vietos bendruomenių ir savivaldos susirūpinimą. Tuo pačiu pabrėžta, kad tiesioginės, oficialios informacijos iš nacionalinių institucijų apie konkretų projektą ir jo eigą ilgą laiką trūko.

    Lenkijos klimato ir aplinkos apsaugos institucijos yra nurodžiusios, kad galimas Čekijos SMR lokacijas stebi, o tema keliama dvišaliuose susitikimuose dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. Praktikoje tai reiškia, kad projektui judant į priekį lemiami bus procedūriniai etapai, duomenų apsikeitimas ir visuomenės informavimas abiejose sienos pusėse.

    SMR Europoje dažnai pristatomi kaip lankstesnė alternatyva didiesiems reaktoriams, tačiau jų diegimas išlieka priklausomas nuo licencijavimo, saugos reikalavimų ir socialinio priimtinumo. Dėl to Čekijos planai prie Lenkijos sienos, net ir ankstyvoje stadijoje, tampa jautriu regioniniu klausimu, kuriame svarbi ne tik technologija, bet ir kaimyninių šalių pasitikėjimas.

  • Kinijos plienas veržiasi į ES: popytas stringa, o energijos ir logistikos sąnaudos vėl kelia kainas

    Europos ilgųjų plieno gaminių rinkoje matyti pavieniai pagerėjimo signalai, tačiau ryškesnio lūžio kol kas nėra. Tai savo naujausioje apžvalgoje pabrėžia ilgųjų plieno gaminių gamintojus vienijanti asociacija IREPAS, išskirdama silpną paklausą ir itin nepastovią aplinką.

    Pasak IREPAS, situaciją sunkina tiekimo grandinių sutrikimai ir išaugusios gamybos sąnaudos, dėl kurių kainos kyla ne dėl didėjančio vartojimo, o dėl kaštų spaudimo. Papildomą neapibrėžtumą didina geopolitinė įtampa, ypač Juodosios jūros regione ir prie Hormūzo sąsiaurio.

    Kas stabdo ES plieno paklausą?

    Europos Sąjungoje plieno vartojimą labiausiai lemia statybų ir pramonės ciklas, o šie sektoriai pastaruoju metu atsigauti neskuba. IREPAS pažymi, kad po sezoninio vasaros sulėtėjimo rinkoje nematyti ženklų, jog artėjant ketvirtajam metų ketvirčiui vartojimas staiga šoktels.

    Rinkos dalyviai taip pat susiduria su logistikos trikdžiais ir brangesniu transportu, o tai mažina prognozuojamumą ir didina kainų svyravimus. Tokiose sąlygose pirkėjai dažniau laukia aiškesnių signalų, o sandoriai vyksta mažesniais kiekiais.

    Energijos kaštai ir Kinijos eksportas

    Vienas pagrindinių kainas stumiančių veiksnių – aukšti energijos ištekliai ir bendra gamybos sąnaudų infliacija. IREPAS atkreipia dėmesį, kad brangi energija bei dalies žaliavų pabrangimas didina spaudimą gamintojams net ir esant ribotai paklausai.

    „Rinkos situaciją artimiausiu laikotarpiu itin sunku numatyti, ypač atsižvelgiant į geopolitinių įvykių raidą Juodosios jūros regione ir Hormūzo sąsiauryje“, – teigiama IREPAS vertinime.

    Ne mažiau svarbus veiksnys – Kinijos eksporto apimtys. IREPAS nurodo, kad Kinijos plieno eksportas išlieka labai didelis ir siekia daugiau nei 10 mln. tonų per mėnesį, o tai didina pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir spaudžia konkurentus, įskaitant Europos gamintojus.

    ES taikomos apsaugos priemonės, asociacijos vertinimu, gali perskirstyti srautus, bet nepašalina globalios disbalanso problemos. Dėl prekybos ribojimų, geopolitinių trikdžių, didesnių transporto ir energijos kaštų bei ribotos prieigos prie kai kurių rinkų realių alternatyvių tiekimo šaltinių mažėja, todėl kainos tampa ypač jautrios bet kokiems sukrėtimams.

    Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose nuotaikos kiek geresnės: IREPAS apžvalgoje minimas prognozuojamas 1,7 proc. paklausos augimas, infrastruktūros projektai ir mažesnis importas. Vis dėlto asociacija pažymi, kad net ir ten dalis gamintojų skelbia laikinas gamybos pauzes, o bendras pasaulinės paklausos atsigavimas išlieka trapus.

    IREPAS vertinimu, ryškesnis pagerėjimas globaliu mastu galėtų labiau matytis tik kitais metais ir tik atskiruose segmentuose. Tarp palankesnių krypčių minimos Indija, Pietryčių Azija, Afrika ir kai kurios JAV statybų segmentų nišos, tačiau Europa išlieka itin jautri energijos kainoms ir prekybos srautų pokyčiams.

  • DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    DI menas ir fotografijos ateitis: Nóra Bereczki atskleidžia, kas lemia vertingą kadrą

    Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš laboratorijų ir technologijų įmonių persikėlė į kasdienybę: jis naudojamas reklamoje, medicinoje, švietime ir kūryboje. Kartu auga ir diskusija, ar DI sugeneruotas vaizdas gali būti laikomas menu, o kur baigiasi įrankis ir prasideda autorystė.

    Vengrų kūrėja Nóra Bereczki, internete žinoma kaip Digital Umami, šią diskusiją stebi iš pirmosios linijos. Ji dirba rinkodaros konsultante, o daugiau nei du dešimtmečius užsiima analogine ir skaitmenine fotografija, todėl DI vaizdų generavimą vertina kaip dar vieną kūrybos priemonę, bet ne fotografijos pakaitalą.

    Kas išskiria meną nuo atsitiktinio vaizdo?

    Kūrėja pabrėžia, kad skirtumas tarp įspūdingo, bet atsitiktinio sugeneruoto vaizdo ir kryptingai kuriamo meno dažniausiai slypi žmogaus intencijoje. Pasak jos, darbas prasideda nuo aiškios vizijos: kompozicijos, šviesos, faktūros, rakurso ir nuotaikos, o tada seka iteracijos, kol rezultatas atitinka sumanymą.

    Bereczki dėmesio sulaukė ir dėl serijos, kurioje socialiniuose tinkluose atgaivino vengrų poetus bei rašytojus, o vėliau laimėjo „Reve“ vaizdų generavimo konkursą. Pagrindinis prizas siekė 100 000 JAV dolerių, tai yra apie 90 000 eurų, o į konkursą buvo pateikta dešimtys tūkstančių darbų.

    Laimėjusi serija Dolce Impossible vaizduoja atpažįstamas atostogų scenas su siurrealistiniu posūkiu. Viename iš kadrų paplūdimyje priešais mažą mergaitę stovi žmogaus dydžio omaras, idėja, kuri tradicinės fotosesijos atveju, anot autorės, pareikalautų sudėtingos gamybos, postprodukcijos ir didelio biudžeto.

    DI mokyklose: galimybės ir ribos

    Švietime DI jau naudojamas kuriant interaktyvias užduotis, mokomąją medžiagą ar vizualizacijas, kurios padeda paaiškinti sudėtingus reiškinius. Tačiau, pasak kūrėjos, norint DI integruoti sistemiškai, pirmiausia reikia paruošti mokytojus: kaip tikrinti atsakymų patikimumą, kaip suprasti modelių ribas ir kaip spręsti privatumo bei autorinių teisių klausimus.

    Kitas scenarijus, kurį ji išskiria, yra vaikų savarankiškas DI naudojimas namuose. Bereczki teigia mananti, kad vaikas pirmiausia turi išmokti mokytis be DI, kad susiformuotų kritinis mąstymas, gebėjimas klysti ir taisyti klaidas, o tik tada DI gali tapti papildomu įrankiu, ypač individualizuotam mokymuisi.

    Ji pabrėžia, kad DI ypač naudingas, kai reikia tą pačią temą paaiškinti skirtingais būdais ar prisitaikyti prie mokinio tempo. Tokiais atvejais DI gali padėti suskaidyti informaciją į trumpesnes dalis, pateikti daugiau pavyzdžių ir išlaikyti mokymosi ritmą.

    Darbo rinka ir pavojus supainioti įrankį su partneriu

    Diskusijose apie DI nuolat grįžtama prie baimės, kad technologijos atims darbo vietas. Šią riziką sustiprina ir tyrimai, rodantys, kad kai kuriose srityse, kurios yra labiau veikiamos automatizavimo, jaunų specialistų įsidarbinimo perspektyvos prastėja, nors tuo pat metu atsiranda ir naujų pareigybių, susijusių su DI diegimu bei priežiūra.

    Bereczki ragina neslėpti galvos smėlyje: profesijos keisis, todėl verta iš anksto vertinti, kokių įgūdžių prireiks, ir nuosekliai mokytis. Jos požiūriu, DI priemonės taps kasdieniu darbo įrankiu daugelyje sričių, net jei daliai žmonių jų plėtra kelia diskomfortą.

    Ypatingą riziką ji sieja su tuo, kai dirbtinis intelektas pradedamas traktuoti kaip kūrybos partneris ar net asmenybė. Kūrėja pabrėžia atsakomybės klausimą: sprendimai, kontrolė ir etinės ribos turi likti žmogaus pusėje, nes technologija gali įtikinamai imituoti bendravimą, nors iš tiesų nejaučia ir nesupranta kaip žmogus.

    „Klausimas ne tas, ar įrankis dirbtinis, o ar mintis už jo yra žmogiška“, – sakė Nóra Bereczki.

    Jos patirtis rodo, kad DI kūryboje geriausiai atsiskleidžia tada, kai tampa sąmoningai valdomu instrumentu, o ne atsitiktinių rezultatų generatoriumi. Tuo pat metu visuomenei tenka užduotis išmokti atpažinti, kur baigiasi technologijos galimybės ir prasideda žmogaus atsakomybė, ypač švietime ir informacijos patikimumo vertinime.

  • PGE su BGK tariasi dėl iki 70 mln. eurų paskolos tinklų apsaugai: ką tai keičia energetikos saugumui

    Lenkijos energetikos grupė PGE ir valstybinis plėtros bankas BGK pasirašė ketinimų protokolą dėl paskolos, kuri galėtų siekti iki 70 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos elektros infrastruktūros atsparumui ir saugumui stiprinti, daugiausia – fizinei objektų apsaugai.

    Finansavimas planuojamas iš Lenkijoje veikiančio Saugumo ir gynybos fondo, o prioritetas – PGE Dystrybucja tinklams. Bendrovė akcentuoja siekį didinti tiekimo patikimumą ir mažinti rizikas, susijusias su kritinės infrastruktūros pažeidžiamumu.

    Akcentas – kritinės infrastruktūros apsauga

    Energetikos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik modernizacijai, bet ir apsaugai nuo diversijų, kibernetinių incidentų bei ekstremalių situacijų. Elektros skirstymo ir perdavimo objektai vertinami kaip kritinė infrastruktūra, todėl investicijos į apsaugos priemones tampa strategine būtinybe.

    Tokio tipo paskolos paprastai apima sprendimus, kurie leidžia greičiau diegti fizinės saugos sistemas, gerinti objektų prieigos kontrolę ir stiprinti atsparumą sutrikimams. Praktikoje tai gali reikšti ir greitesnę reakciją į avarijas bei stabilesnį vartotojų aprūpinimą elektra.

    Tinklų investicijos auga dėl pertvarkos

    Lygiagrečiai su saugumo priemonėmis Lenkijoje didėja ir investicijos į elektros tinklų plėtrą. Skelbiama, kad 2025 metais elektros skirstymo įmonių investicijos viršijo 3 400 000 000 eurų, o dar apie 580 000 000 eurų sudarė perdavimo sistemos operatoriaus investicijos.

    Ateinančiais metais didžiausia investicijų dalis numatoma prijungimams – tiek naujiems vartotojams, tiek elektros gamybos šaltiniams. Ši kryptis glaudžiai siejama su atsinaujinančia energetika, energijos kaupimu ir ekonomikos elektrifikacija, kuri didina apkrovas tinklams.

    Rinka reaguoja: investuotojai vertina signalą

    Po žinių apie planuojamą finansavimą PGE akcijos Varšuvos biržoje brango, o dienos pokytis siekė kiek daugiau nei 4 proc. Tai rodo, kad investuotojai jautriai reaguoja į žinutes apie papildomus finansavimo šaltinius, ypač kai jie susiję su kritinės infrastruktūros saugumu ir tinklų patikimumu.

    Vis dėlto ketinimų protokolas dar nėra galutinė paskolos sutartis, todėl svarbiausi klausimai išlieka dėl konkrečių priemonių apimties, terminų ir sąlygų. Jei susitarimas bus užbaigtas, tai gali tapti vienu iš ryškesnių pavyzdžių, kaip gynybos ir saugumo finansavimo instrumentai pritaikomi energetikos atsparumui.

  • DI vaizdai ir superherojai politikoje: Trumpo „Žaliojo žibinto“ klipas sukėlė pasipiktinimą internete

    DI vaizdai ir superherojai politikoje: Trumpo „Žaliojo žibinto“ klipas sukėlė pasipiktinimą internete

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos socialinių tinklų komunikacijoje vis dažniau dominuoja dirbtinis intelektas: platinami generuoti vaizdai ir vaizdo klipai, kurie akimirksniu išplinta, bet kartu kelia klausimų dėl atsakomybės ir dezinformacijos rizikos.

    Naujausias pavyzdys internete sukėlė audringą reakciją: Baltųjų rūmų paskyrose pasirodė DI sukurtas klipas, kuriame Trumpas vaizduojamas kaip komiksų visatos herojus Žaliasis žibintas.

    Kas papiktino žiūrovus?

    Įraše naudojami atpažįstami popkultūros motyvai ir perkurta Žaliojo žibinto korpuso priesaika, o pats Trumpas rodomas neva kuriantis žalią sieną ir „statantis“ amerikietiškos gamybos miestą.

    Komiksų gerbėjai ir dalis komentatorių kritikavo tai kaip prasilenkiantį su originalios istorijos idėja, nes Žaliojo žibinto korpusas tradiciškai vaizduojamas kaip tarpgalaktinė taikos palaikymo jėga, o ne sienų ar izoliacinės politikos simbolis.

    „Jei jau remiatės popkultūra, bent supraskite, ką ji reiškia“, – sakė vienas socialinių tinklų vartotojas.

    Kita kritikos kryptis buvo pati komunikacijos forma: žmonės klausė, ar tokio pobūdžio DI turinys iš oficialių valdžios kanalų nesumenkina institucijų rimties, o kartu nedidina visuomenės nuovargio nuo sensacingų, greitai vartojamų vaizdų.

    DI klipai tampa politine taktika

    Pastaraisiais metais vis daugiau politikų ir jų rėmėjų naudoja DI generuotą turinį tam, kad greitai pagamintų įsimintinas žinutes ir užpildytų informacinę erdvę. Šis reiškinys dažnai siejamas su vadinamąja memų kultūra, kai politinės idėjos pakuojamos į lengvai dalijamą formą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad riba tarp satyros, propagandos ir klaidinančios informacijos čia labai plona. Kai įrašai skelbiami iš oficialių paskyrų, auditorijai gali būti sunkiau atskirti, kas yra meninė interpretacija, o kas laikytina politiniu pareiškimu.

    Teisinis ir reputacinis fonas

    Panašūs atvejai paprastai sukelia dvi diskusijas: dėl autorinių teisių ir dėl etikos. Populiarių personažų bei stilistikos naudojimas politinėje reklamoje ar komunikacijoje gali tapti ginčų objektu, net jei turinys formaliai pateikiamas kaip parodija.

    Ne mažiau svarbus ir reputacinis aspektas: kritikai teigia, kad popkultūros nuorodos, panaudotos be konteksto, dažnai atsisuka prieš jų autorius, nes išryškina ne žinutės stiprumą, o paviršutinišką bandymą „pasiskolinti“ simbolius.

    Ši istorija dar kartą parodė, kad DI sukurti klipai gali akimirksniu pritraukti dėmesį, tačiau taip pat greitai sukelia klausimų, ar politinė komunikacija netampa labiau panaši į turinio fabriką nei į aiškų politikos pristatymą.

  • Lenkijos statybininkų darbdaviai žengė į Briuselį: PZPB tapo FIEC nare ir kelia savo balsą Europoje

    Lenkijos žingsnis į Europos derybų lauką

    Lenkijos statybos darbdavių asociacija Polski Związek Pracodawców Budownictwa (PZPB) tapo Europos statybos pramonės federacijos FIEC nare. Organizacija pabrėžia, kad sprendimas priimtas siekiant aktyviau dalyvauti formuojant europines taisykles, kurios tiesiogiai lemia statybos verslo sąlygas.

    Kartu PZPB atstovas Jan Styliński FIEC struktūroje užėmė viceprezidento pareigas viename iš federacijos valdymo komitetų. Tai suteikia Lenkijos sektoriui daugiau galimybių dalyvauti diskusijose dėl prioritetinių sprendimų visos Europos mastu.

    „Norime, kad Lenkijos statybos balsas Europoje būtų ne tik girdimas, bet ir prisidėtų kuriant sprendimus visam sektoriui“, – sakė PZPB prezidentas Jan Styliński.

    Kodėl Briuselis svarbus statybų verslui?

    PZPB akcentuoja, kad didelė dalis taisyklių, kurios veikia statybų rinką, nustatomos Europos Sąjungos lygmeniu. Tai apima viešuosius pirkimus, konkurencijos principus, klimato politiką, techninius standartus, darbo rinkos reguliavimą, darbuotojų judumą, skaitmeninimą ir reikalavimus strateginėms investicijoms.

    FIEC vienija dešimtis nacionalinių statybos organizacijų ir veikia kaip sektoriaus partnerė dialoge su Europos institucijomis. Federacijos darbotvarkėje paprastai dominuoja infrastruktūros projektų įgyvendinimo sąlygos, tiekimo grandinių atsparumas, darbo jėgos trūkumo klausimai, tvarumo reikalavimai ir produktyvumo didinimas diegiant naujas technologijas.

    „Lenkija yra penkta pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos valstybė narė, todėl PZPB prisijungimas padeda FIEC dar pilniau atstovauti Europos statybų sektoriui ir pabrėžia Lenkijos rinkos strateginę reikšmę“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Investicijų banga ir sektoriaus pajėgumai

    PZPB į FIEC įstoja tuo metu, kai Europa planuoja ir vykdo didelės apimties investicijas, susijusias su energetikos transformacija, transporto modernizavimu, gynybos infrastruktūra, pramonės atnaujinimu, būsto plėtra ir galimu Ukrainos atstatymu. Organizacijos vertinimu, būtent statybų sektoriaus pajėgumai taps kritiniu veiksniu, ar šie planai bus įgyvendinti laiku.

    PZPB taip pat pabrėžia, kad statybos turėtų būti vertinamos ne tik kaip ekonomikos šaka, bet ir kaip strateginis vykdomasis pajėgumas, būtinas įgyvendinti svarbiausias Europos politikos kryptis. Anot organizacijos, be finansiškai stabilių rangovų ir prognozuojamos investicijų aplinkos rizika vėluoti projektams didės, o kaštai bus sunkiau kontroliuojami.

    „Europa turi atkurti savo gebėjimą įgyvendinti investicijas. Dabartinis poreikių mastas reikalauja daugiau dėmesio praktinėms sąlygoms, kurios leidžia projektus įgyvendinti sklandžiai“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Kaip prioritetus PZPB įvardija stabilesnes ir labiau prognozuojamas investicijų programas, viešųjų pirkimų reformą bei subalansuotesnį rizikų pasidalijimą. Tarp tikslų taip pat minimas sąžiningos konkurencijos stiprinimas, atsparesnės tiekimo grandinės ir našumo didinimas per industrializaciją, skaitmeninimą bei naujų technologijų diegimą.

  • IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    Berlyne vykusi IFA 2026 paroda dar kartą parodė, kad humanoidiniai robotai iš demonstracijų zonos keliasi į realių užduočių testus. Parodos salėse lankytojai nuolat matė vaikštančius, mojuojančius ir su žmonėmis bendraujančius robotus, o dalis modelių Europoje pristatyti pirmą kartą.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad greta dirbtinio intelekto robotika tampa viena svarbiausių artimiausių metų krypčių. Gamintojai vis dažniau neapsiriboja judesių šou ir bando įrodyti, kur humanoidai galėtų būti naudingi namuose bei versle.

    Kur robotai jau praverčia?

    Vieną ambicingiausių vizijų pateikė „LG“, kalbėdama apie mažiau buitinių darbų reikalaujančius namus. Parodoje dėmesio centre buvo namų robotas CLOiD, pademonstruotas kaip jungiamoji grandis tarp buitinės technikos, pramogų sistemų ir kitų įrenginių.

    Panašią kryptį rodė ir „Haier“, pristatydama humanoidinius robotus, kurie turėtų bendrauti su žmonėmis ir sąveikauti su namų prietaisais, greta valymo bei kompanionų tipo sprendimų. Idėja aiški: dalį rutininių užduočių perkelti robotams ir išmaniai sujungtai buitinei technikai.

    Praktišką, bet dar ne iki galo įtikinantį pavyzdį parodė „SwitchBot“: robotas sugebėjo paimti drabužius, sudėti juos į skalbimo mašiną ir uždaryti dureles. Vis dėlto demonstracija atskleidė dabartinę ribą: veiksmai atlikti lėtai, tad kol kas tokia pagalba reikalauja daugiau kantrybės nei daugelis vartotojų tikėtųsi.

    Kompanionai ir „kibernetiniai augintiniai“

    Ne visi gamintojai siekia, kad robotai atrodytų kaip žmonės. IFA 2026 matėsi tendencija kurti mažesnius, dažnai į gyvūnus panašius robotus, kurių tikslas yra emocinis ryšys ir bendravimas, o ne indų plovimas ar skalbinių lankstymas.

    „TCL“ pristatė kompanioną AiMe, kuris, kaip teigiama, geba reaguoti į balsą, veido išraiškas ir emocines užuominas, o laikui bėgant prisiminti ankstesnes sąveikas. „OlloBot“ demonstravo OlloNi SS1, vadinamą kibernetiniu augintiniu, kurio elgsena turėtų prisitaikyti prie žmogaus įpročių ir balso.

    Tokie sprendimai rodo, kad DI ir jutiklių pažanga stumia rinką ne vien į mechaninį darbų atlikimą, bet ir į socialinę robotiką. Tačiau būtent ši sritis kelia ir daugiau klausimų dėl privatumo, duomenų saugumo bei to, kiek namuose norime nuolat „klausantis“ įrenginio.

    Šou efektas dar slepia ribas

    Robotų galimybes IFA paryškino ir sceniniai pasirodymai: humanoidai šoko, demonstravo taiči, darė salto ir net špagatą. Publikai tai buvo viena įspūdingiausių parodos dalių, tačiau kartu ji priminė, kad stabilumas ir patikimumas vis dar nėra savaime suprantami.

    Kai kurie robotai po triukų atrodė svyruojantys, o dalis keturkojų robotų demonstracijų baigėsi griuvimais. Tai signalizuoja, kad iki kasdienio darbo namuose ar viešose erdvėse dar reikia ne tik gražių demonstracijų, bet ir saugaus veikimo, greitesnio užduočių atlikimo bei aiškių atsakomybės taisyklių.

    IFA 2026 paroda suvedė dvi realybes: viena vertus, humanoidiniai robotai jau geba atlikti konkrečias užduotis ir bendrauti su žmonėmis, kita vertus, daugeliui jų vis dar trūksta spartos ir stabilumo. Artimiausi metai parodys, ar humanoidai taps kasdieniais pagalbininkais, ar liks brangiais, įspūdingais prototipais, skirtais daugiausia demonstracijoms.

  • „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral AI“ paskelbė užbaigusi D serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 3 mlrd. eurų. Raundui vadovavo „Samsung Electronics“, kartu dalyvavo ES remiamas Scaleup Europe Fund, valdomas EQT, ir esamas investuotojas PSG Equity.

    Bendrovė teigia, kad tai didžiausias iki šiol Europoje įvykdytas technologijų įmonės nuosavo kapitalo pritraukimas. Po šio etapo „Mistral AI“ vertė perkopė 21 mlrd. eurų ir per metus beveik padvigubėjo.

    Daugiausia lėšų planuojama skirti ne vien programinei įrangai, o infrastruktūrai – duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Tokia kryptis atspindi viso sektoriaus tendenciją: pažangūs DI modeliai vis labiau priklauso nuo brangios, energijai imlios ir ribotos skaičiavimo įrangos.

    „Ilgalaikis planas – vis labiau remtis pajėgumais, kuriuos susikuriame patys, todėl per artimiausius penkerius metus mūsų turima skaičiavimo galia augs maždaug 100 proc.“, – sakė „Mistral AI“ vadovas Arthuras Mensch.

    „Mistral AI“ jau investuoja apie 4 mlrd. eurų į duomenų centrus Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse: vienas objektas veikia netoli Paryžiaus, kitas statomas Švedijoje. Bendrovė taip pat yra pritraukusi skolinto finansavimo ir planuoja dalį pajėgumų nuomoti klientams, kartu didindama technologinę autonomiją.

    Prie „Mistral AI“ investuotojų anksčiau prisijungė „Microsoft“ ir „Nvidia“, o pastaroji, pasak bendrovės, dalyvavo ir šiame etape. „Mistral AI“ tvirtina, kad jos sprendimus naudoja daugiau kaip 125 įmonės 20 šalių, o iki 2026 metų pabaigos tikimasi peržengti 1 mlrd. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą.

    Nors sandoris stiprina Europos pozicijas, žemynas vis dar atsilieka nuo JAV DI rinkos masto. Europos įmonėms iššūkiu išlieka rizikos kapitalo gylis, prieiga prie moderniausių lustų ir duomenų centrų plėtra, o tai daro tiesioginę įtaką gebėjimui kurti vadinamuosius fronto linijos modelius.

    Europos Komisija siekia mažinti šį atotrūkį, tarp priemonių išskirdama InvestAI iniciatyvą su 200 mlrd. eurų įsipareigojimų antrašte ir planus plėtoti DI gamyklas bei gigafabrikus. Kartu įsigaliojantys ir etapais įgyvendinami DI reguliavimo reikalavimai turi balansuoti tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo.

    Ekspertai pabrėžia, kad „Mistral AI“ pasirinkta infrastruktūros strategija tampa kritiškai svarbi konkurencinėje kovoje. Skaičiavimo galios kontrolė leidžia greičiau treniruoti didesnius modelius, užtikrinti stabilesnę paslaugų kokybę ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, o tai ypač aktualu kalbant apie Europos skaitmeninį suverenitetą.

  • Nuo karščiui atsparių koralų iki saigų: mokslininkai atskleidė, kas iš tiesų gelbsti rūšis

    Nuo karščiui atsparių koralų iki saigų: mokslininkai atskleidė, kas iš tiesų gelbsti rūšis

    Ateities vandenynas jau čia

    Jungtinių Arabų Emyratų rytinėje pakrantėje Šardžos jūrų mokslo tyrimų centras modeliuoja sąlygas, kurios, mokslininkų vertinimu, vis dažniau taps įprastos pasaulio vandenynuose. Tyrimų talpyklose atkuriamas šiltesnis, rūgštesnis vanduo ir mažesnis deguonies kiekis, kad būtų galima stebėti, kaip į stresą reaguoja jūrų gyvūnai.

    Centro vadovas profesorius Stephenas Widdicombe pabrėžia, kad vandenynai yra kertinė Žemės gyvybės sistema: juose telkiasi didžioji dalis planetos gyvenamosios erdvės. Tačiau klimato kaita, tarša ir intensyvi žmogaus veikla didina spaudimą ekosistemoms, kurios nuo lėto pokyčio gali pereiti prie staigių lūžių.

    Tyrėjai daug dėmesio skiria jūrų vėžliams, kurių veido žvynelių raštas yra unikalus, tarsi piršto atspaudas. Jūrų biologas Jonas Lapeyra kas savaitę fotografuoja vėžlius maždaug vieno kilometro ruože, o individams atpažinti pasitelkia dirbtinis intelektas.

    „Dirbtinis intelektas mums, o ypač šiam projektui, tapo tikru lūžio tašku“, – sakė J. Lapeyra.

    Kai tas pats vėžlys vėl pasirodo, mokslininkai gali sudaryti jo judėjimo ir buveinių naudojimo istoriją, įvertinti rizikas bei tinkamai planuoti apsaugą. Per šešis mėnesius 95 proc. J. Lapeyros asmeniškai užfiksuotų vėžlių buvo jaunikliai, o tai laikoma teigiamu signalu populiacijos atsinaujinimui.

    Koralai, kurie išgyvena karštį

    Ne mažiau svarbi kryptis yra koralų rifai. Omano įlankos koralai jau dabar patiria tokias temperatūras, kurios daugelyje kitų regionų sukeltų masinį rifų baltėjimą, todėl ši teritorija tampa natūralia laboratorija ateities scenarijams suprasti.

    Centro tyrimų ir inovacijų vadovas profesorius Henrikas Stahlas pažymi, kad vietos stebėjimai leidžia prognozuoti, kas gali laukti rifų kitose pasaulio dalyse. Praktinėje dalyje atliekama ir atkūrimo veikla: smulkūs koralų fragmentai pritvirtinami prie vadinamųjų darželių konstrukcijų jūros dugne, kad palankiomis sąlygomis užaugtų iki didesnių kolonijų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien rūšies apsauga be buveinės apsaugos dažnai nepasiteisina. Todėl atkūrimo projektai derinami su vandens kokybės stebėsena, taršos mažinimo priemonėmis ir platesniais jūrų teritorijų valdymo sprendimais.

    Saigos, šuliniai ir nykstantis vanduo

    Vidurinėje Azijoje grėsmės gyvūnijai persikelia į milžiniškas sausumos erdves. Uzbekistano Ustiurto plynaukštėje daugiau kaip 600 000 hektarų apimantis Saygachiy kompleksinis kraštovaizdžio draustinis saugo dalį migruojančių saigų arealo, o inspektoriai teigia, kad per kelerius metus pavyko suformuoti nuolatinę vietinę populiaciją.

    Draustinio vyriausiasis inspektorius Ortiqbekas Saydullayev pasakoja, kad darbas čia tęsiasi visus metus: žiemą, kai sniegas užkloja augmeniją, gyvūnams tiekiami pašarai, o vasarą į girdyklas pumpuojamas vanduo. Pasak jo, draustinio teritorijoje įrengti 83 šuliniai, tačiau saigos migruoja ir per valstybių sienas, todėl vien vietinių priemonių nepakanka.

    Kita to paties regiono problema išryškėja Karakalpakstane, kur Sudočjės ežerų sistema, kadaise susijusi su Aralo jūra, patiria nuolatinį vandens mažėjimą. Draustinio specialistai sako, kad mažėjant prietakai didėja druskingumas, o tai keičia buveines ir gali priversti gyvūnus bei paukščius trauktis.

    „Vandens lygis ežeruose kasmet krenta, o mažėjant prietakai didėja druskingumas. Tai veikia gyvūniją ir gali priversti ją palikti teritoriją“, – sakė Tokhtamuradas Aymuradovas.

    Vietos pareigūnai taip pat pabrėžia, kad Sudočjė laikoma vienintele vieta Uzbekistane, kur peri flamingai. Jei vandens lygio kritimas nesustos, ežerai gali prarasti veisimosi funkciją ir likti tik trumpu sustojimu migracijos metu.

    Kalnuose populiacijos auga, bet rizikos lieka

    Pietų Uzbekistano Kugitango kalnuose Surkhano valstybinis gamtos rezervatas saugo markhorą, laukinę ožką su spiralės formos ragais, ir Bucharos urialą, laukinę avį. Rezervatas įkurtas 1986 metais, kai abiejų rūšių populiacijos buvo smarkiai sumažėjusios, o dabar du kartus per metus vykdomos gyvūnų apskaitos.

    Rezervato atstovai nurodo, kad 2025 metų lapkritį suskaičiuota 981 markhoras ir 137 Bucharos urialai. Šiuos duomenis papildo 32 fotospąstai, kurie fiksuoja gyvūnus visą parą ir padeda tyrėjams geriau suprasti elgseną, populiacijų dinamiką bei migracijos kelius.

    Vis dėlto technologijos nepakeičia tiesioginės apsaugos: reindžeriai ir mokslininkai vis dar praleidžia ilgas valandas kalnuose, ypač vakarais, kai gyvūnai suaktyvėja. Nors markhorų skaičius auga, išlieka brakonieriavimo, buveinių fragmentacijos ir konkurencijos su naminiais gyvuliais grėsmės.

    Skirtingose vietose taikomos priemonės rodo bendrą tendenciją: rūšių atkūrimas vis dažniau remiasi ilgalaikiu lauko darbu, duomenų rinkimu ir technologijomis, įskaitant DI. Tačiau galutinis išbandymas yra buveinės, nes net griežčiausia apsauga nekompensuos vandens praradimo ar spartėjančių klimato pokyčių.