CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Vilniaus vandenys“ atskleidė, kas slepiasi už čiaupo: kampanija ir 1 mln. eurų sutaupymai

    Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pristatė naują integruotos komunikacijos kampaniją „Vilniuje tai normalu“. Ja siekiama paprastai paaiškinti gyventojams ir miesto svečiams, kiek nematomo darbo slypi už kasdienio veiksmo atsukus čiaupą.

    Kampanijos žinutė remiasi idėja, kad aukštas vandens paslaugų standartas ilgainiui tampa nepastebima norma. Pasak bendrovės, Vilniuje geriamas vanduo, infrastruktūros priežiūra ir nuotekų tvarkymas yra kasdienė rutina, nors daugelyje pasaulio miestų tokia kokybė vis dar laikoma prabanga.

    „Mūsų tikslas – kad aukšta vandens paslaugų kokybė gyventojams būtų savaime suprantama, tačiau už šio paprastumo slypi sudėtinga infrastruktūra, technologijos ir atsakingas specialistų darbas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė.

    Bendrovė pabrėžia, kad paslaugos teikiamos ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus, Švenčionių bei Šalčininkų rajonuose. Iš viso „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis aptarnauja daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.

    Kampanijoje akcentuojami ir konkretūs procesai, kurių kasdienybėje nematome. Pavyzdžiui, bendrovė skelbia, kad nuotekas išvalo iki 12 mikronų dydžio dalelių, o valymo efektyvumą padeda didinti dirbtinis intelektas, leidžiantis per metus sutaupyti apie 1 000 000 eurų.

    Kita kryptis, kurią „Vilniaus vandenys“ sieja su miesto atsparumu ir tvarumu, yra energijos gamyba iš nuotekų dumblo. Bendrovės duomenimis, taip pagaminama apie 26,4 proc. įmonei reikalingos elektros, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių energijos kainų svyravimų.

    Pristatydama kampaniją įmonė priminė ir investicijų mastą. Per pastaruosius 5 metus į infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybės gerinimą investuota apie 208 mln. eurų, o tai, pasak bendrovės, leidžia nuosekliai atnaujinti tinklus, mažinti avarijų riziką ir užtikrinti paslaugų patikimumą augančiam miestui.

    „Synthesis Consulting Group“ strategas Marius Mozūraitis teigė, kad kampanijos kūrybinė įžvalga gimė iš paradokso, kai patikimai veikiantis aukštas standartas tampa beveik nematomas. Pasak jo, būtent vanduo yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip kasdien naudojamės sudėtingomis sistemomis apie jas negalvodami.

    Kampaniją „Vilniuje tai normalu“ „Vilniaus vandenys“ įgyvendina kartu su „Synthesis Consulting Group“, „Dentsu Lithuania“ ir „Headline“. Bendrovė tikisi, kad komunikacija padės aiškiau suprasti, kodėl vandens ūkis reikalauja nuolatinės priežiūros, investicijų ir technologinių sprendimų.

  • „Stanmore Resources“ perima kokso anglies kasyklą Australijoje: sandoris gali būti užbaigtas 2026 metų pabaigoje

    Australijos bendrovė „Stanmore Resources“ susitarė su Pietų Afrikos kasybos grupe „Exxaro Resources“ dėl kokso anglies kasyklos Moranbah South perėmimo Kvinslande. Sandorio vertė siekia apie 97 milijonus eurų, o jo užbaigimas numatomas 2026 metų ketvirtojo ketvirčio pabaigoje, gavus reguliuotojų leidimus.

    Įsigijimas svarbus dėl to, kad Moranbah South telkinys siejamas su kokso anglimi, naudojama plieno gamyboje. Skirtingai nei energetinė anglis, kokso anglis yra strateginė žaliava aukštakrosnėms, todėl tokie aktyvai išlieka paklausūs net ir griežtėjant klimato politikai bei spartėjant energetikos transformacijai.

    Sandorio sąlygos ir priklausomybės

    Susitarimas yra sąlyginis ir priklauso nuo to, ar „Exxaro Resources“ užbaigs atskirą sandorį, susijusį su 50 proc. dalies perėmimu jungtinėje veikloje. Taip pat minimos pirmumo teisės ir kiti su ankstesniais susitarimais susiję įsipareigojimai, kurie gali turėti įtakos galutinei sandorio struktūrai.

    Tokia schema rodo, kad kasybos sektoriaus M ir A sandoriai vis dažniau tampa kelių etapų procesais, kai galutinis nuosavybės perleidimas priklauso nuo ankstesnių akcininkų sprendimų ir konkurencijos bei investicijų patikrų. Praktikoje tai reiškia, kad rinkos dalyviai vis daugiau dėmesio skiria ne tik kainai, bet ir sandorio įgyvendinimo rizikai.

    Kas žinoma apie Moranbah South

    Skelbiama, kad Moranbah South telkinyje yra apie 724 milijonai tonų kokso anglies išteklių, taip pat nurodomos dvi kasybos koncesijos netoli kitų regiono projektų. Kvinslandas laikomas vienu svarbiausių metalurginės anglies gavybos regionų pasaulyje, todėl vietos logistika ir eksporto infrastruktūra yra reikšmingas konkurencinis pranašumas.

    „Stanmore Resources“ sandorį pristato kaip žingsnį, papildantį bendrovės metalurginės anglies portfelį. Įmonė jau valdo kitus aktyvus Australijoje, o plėtra Kvinslande gali stiprinti tiekimo grandinę klientams, susijusiems su plieno pramone Azijoje ir kituose regionuose.

    Plieno pramonei svarbi žaliava

    Kokso anglis išlieka viena kritinių žaliavų tradicinei plieno gamybai, tačiau sektorius tuo pat metu ieško mažesnių emisijų sprendimų. Dalis gamintojų investuoja į elektrines lankines krosnis ir didesnį metalo laužo panaudojimą, o Europoje ir kitur vyksta bandymai su tiesiogine geležies redukcija, naudojant mažesnės taršos energiją.

    Vis dėlto pereinamasis laikotarpis gali užtrukti, todėl metalurginės anglies aktyvai vis dar laikomi reikšminga pramonės tiekimo dalimi. Šiame kontekste Moranbah South perėmimas gali būti vertinamas kaip bandymas užsitikrinti ilgalaikius išteklius laikotarpiui, kai pasaulio plieno paklausa išlieka didelė, o pasiūla – jautri investicijų ciklams ir reguliaciniams sprendimams.

    „Stanmore Resources“ yra Australijos metalurginės anglies gavybos bendrovė, kurios būstinė yra Brisbene. „Exxaro Resources“ – Pietų Afrikos kasybos grupė, vykdanti veiklą įvairių išteklių gavybos srityse, įskaitant anglį ir geležies rūdą, o jos būstinė yra Centurion.

  • Lenkijos pensijų indeksavimas 2027 metais: minimalios išmokos gavėjams – iki 1 000 eurų daugiau per metus

    Kodėl vėl kalbama apie didesnį indeksavimą?

    Lenkijoje viešojoje erdvėje aptariamos naujausios prielaidos, kad 2027 metais pensijos ir rentos gali būti indeksuojamos labiau, nei prognozuota anksčiau. Tai siejama su atnaujintomis makroekonominėmis prognozėmis, ypač infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčiais.

    Pensijų indeksavimas Lenkijoje paprastai remiasi praėjusių metų kainų augimu ir dalimi realaus darbo užmokesčio didėjimo, todėl infliacijos svyravimai greitai persikelia į išmokų dydį. Kuo didesnis kainų augimas ir atlyginimų dinamika, tuo labiau kyla bazinės socialinio draudimo išmokos.

    Kiek gali paaugti minimali pensija?

    Pagal viešai skelbiamus skaičiavimus, 2027 metais indeksavimo koeficientas gali siekti apie 3,96 proc. Tai reikštų, kad minimali senatvės pensija galėtų didėti nuo 1 978,49 Lenkijos zlotų iki 2 056,84 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus pagal apytikslį 0,23 euro už 1 zlotą kursą, tai būtų augimas nuo maždaug 455 eurų iki apie 473 eurų per mėnesį prieš mokesčius. Mėnesinis skirtumas sudarytų apie 18 eurų, o per metus vien dėl pagrindinės pensijos padidėjimo susidarytų maždaug 216 eurų.

    „Kuo didesnė pensija ar renta, tuo daugiau papildomų pinigų po indeksavimo pasiekia senjorų pinigines“, – pabrėžiama Lenkijos žiniasklaidos skaičiavimuose.

    Kas keisis dėl 13-osios ir 14-osios pensijos?

    Lenkijoje papildomos 13-oji ir 14-oji pensijos yra reikšminga metinių pajamų dalis, o jų dydžiai siejami su minimalia pensija. Dėl to didesnis indeksavimas paprastai automatiškai kelia ir šių išmokų „bazę“.

    13-oji pensija įprastai mokama pavasarį ir atitinka minimalią pensiją, tačiau galutinė suma „į rankas“ mažėja dėl privalomų atskaitymų. 14-oji pensija priklauso nuo pagrindinės pensijos dydžio ir taikomų ribų, todėl ne visi gauna pilną sumą.

    „Galutinis indeksavimo rodiklis paaiškėja tik tada, kai suvedami visi metų duomenys, pirmiausia metinė infliacija“, – akcentuoja ekspertai, primindami, kad prognozės gali kisti.

    Kiek per metus gali susidaryti papildomai?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiama išvada, kad minimalios pensijos gavėjui per metus papildomos pajamos, susumavus indeksavimo poveikį ir susijusias išmokas, gali priartėti prie 4 383 zlotų. Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų apie 1 000 eurų per metus.

    Vis dėlto tai nėra garantuota suma kiekvienam, nes galutinį rezultatą lemia ne tik indeksavimo procentas, bet ir 13-osios bei 14-osios pensijos mokėjimo taisyklės, ribos bei atskaitymai. Aiškesnis vaizdas susiformuoja tik priartėjus oficialiam sprendimui ir paskelbus galutinius rodiklius.

  • Nekilnojamojo turto mokestis gali brangti: teismai plečia „statinio“ sąvoką, klius ir tvoroms

    Kas keičiasi ir kodėl svarbu

    Lenkijoje daugėja ginčų dėl to, kaip taikyti atnaujintas pastato ir statinio apibrėžtis, nuo kurių tiesiogiai priklauso nekilnojamojo turto mokesčio dydis. Administraciniai teismai vis dažniau plačiau aiškina, kokie objektai turi būti laikomi statiniais, todėl daliai savininkų ir įmonių mokesčiai gali pastebimai augti.

    Esminė takoskyra paprasta: pastatai paprastai apmokestinami pagal naudingojo ploto kvadratinius metrus, o statiniai, susiję su ūkine veikla, dažnai apmokestinami pagal jų vertę. Būtent dėl to objekto „perkėlimas“ į statinių kategoriją gali reikšti didesnę mokestinę naštą.

    Kaip tai gali paveikti savininkus

    Teismų praktikoje ryškėja tendencija, kad į statinių sąrašą gali patekti ne tik akivaizdūs inžineriniai objektai, bet ir įvairi infrastruktūra bei įrenginiai, būtini veiklai. Tai aktualu pramonei, logistikai, energetikai ir objektų valdytojams, kurie valdo daug skirtingų konstrukcijų bei įrangos.

    Skelbiama, kad teismai statiniais kai kuriais atvejais linkę pripažinti transformatorius, vėdinimo įrangą, įvairias talpyklas, šilumos punktus ir net žemesnes nei 2,20 metro tvoras. Tokia kryptis reiškia, kad apmokestinimas gali išsiplėsti į objektus, kurie anksčiau mokesčių prasme buvo vertinami švelniau.

    Teismų sprendimai dar nėra galutiniai

    Svarbus niuansas tas, kad dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl situacija gali kisti. Galutinį žodį tokiose bylose dažnai taria aukštesnės instancijos teismas, į kurį nukeliauja kasaciniai skundai.

    Kol nėra suformuota stabili ir vienoda praktika, rizika išlieka abiem pusėms: savininkams sunkiau tiksliai prognozuoti mokestį, o savivaldybėms ir mokesčių administratoriams tenka derinti vertinimus su teismų kryptimi. Dėl to įmonėms patariama iš anksto įsivertinti, ar jų valdomi objektai gali būti priskirti statiniams, ir pasiruošti galimiems mokesčio perskaičiavimams.

  • Brangstant grabui ir ąžuolui, dėmesys krypsta į robiniją akacinę: ar ji kominkui tikrai apsimoka?

    Brangstant malkoms, dalis namų ūkių vėl intensyviau svarsto kūrenimą kietuoju kuru, ypač turint kominką ar krosnį. Tarp populiariausių pasirinkimų ilgą laiką dominavo grabas ir ąžuolas, tačiau jų kainos daugeliui tapo sunkiai „praryjamos“.

    Pastaruoju metu vis dažniau minima robinija akacinė, dar vadinama „akacija“ arba grochodrzevu. Šis kietmedis vertinamas dėl didelės šiluminės vertės ir lėto degimo, todėl gali tapti ekonomiškesne alternatyva, kai tradicinės malkos pabrangsta.

    Malkų kainos ir kodėl ieškoma pakaitalo

    Grabas laikomas vienu efektyviausių lapuočių malkoms: jis tankus, kietas ir pasižymi aukšta šilumine verte. Panašiai vertinamas ir ąžuolas, kurio degimas taip pat stabilus, o šiluma laikosi ilgai.

    Tačiau praktikoje vartotojų pasirinkimą dažnai lemia ne vien „kaloringumas“, o kaina, pristatymas ir paruošimas kūrenimui. Kai grabas ir ąžuolas kainuoja brangiai, natūralu, kad pirkėjai ima ieškoti medienos, kuri duotų panašų rezultatą už mažesnę sumą.

    Robinija akacinė: kuo ji pranaši

    Robinija akacinė priskiriama prie sunkesnių ir tankesnių medienos rūšių, todėl, gerai išdžiovinta, ji gali šildyti labai efektyviai. Dėl tvirtos struktūros ši mediena dažnai dega lėčiau, išlaiko žarijas ir leidžia išgauti stabilesnį šilumos atidavimą.

    Praktinis rodiklis, į kurį dažnai orientuojasi pirkėjai, yra medienos drėgnumas. Optimalu, kai drėgnumas siekia apie 20 proc. ar mažiau, nes tuomet didesnė energijos dalis skiriama šilumai, o ne vandens išgarinimui, be to, mažėja suodžių ir dervų susidarymo rizika dūmtraukyje.

    Ką svarbu žinoti prieš perkant

    Nors robinija akacinė dažnai pristatoma kaip racionalus pasirinkimas, ji turi ir savų minusų. Dėl kietumo ją gali būti sunkiau skaldyti, todėl daugiau kainuoja paruošimas arba tenka investuoti į galingesnę įrangą.

    Taip pat kai kurie kūrentojai mini didesnį pelenų kiekį ir galimą kibirkščiavimą. Dėl to svarbu įvertinti, ar konkretaus tipo židinys ar krosnis turi apsaugas, o kūrenimo įpročiai atitinka saugaus eksploatavimo rekomendacijas.

    Galutinis sprendimas dažniausiai priklauso nuo vietinės rinkos: kainos skiriasi pagal regioną, malkų rūšiavimą, mato vienetus ir pristatymo sąlygas. Vis dėlto, kai prioritetas yra ilgesnis degimas ir panašus šilumos kiekis kaip ąžuolo, robinija akacinė tampa pasirinkimu, į kurį verta įsižiūrėti.

  • Lenkijoje startavo pirmasis didelio masto energijos kaupiklis: 24 MW baterija teiks sistemos paslaugas PSE

    Lenkijoje pradėjo veikti pirmasis didelio masto baterinis energijos kaupiklis, gavęs teisę teikti balansavimo ir kitas sistemos paslaugas perdavimo sistemos operatoriui PSE. Projektą Nowe Czarnowo I valdo „Energix Polska“, o komercinį optimizavimą ir kvalifikacijos procesą koordinuoja „Axpo Polska“.

    Energijos kaupiklio galia siekia 24 MW, o talpa – 56 MWh, todėl jis gali ne tik greitai reaguoti į tinklo poreikius, bet ir sukauptą energiją grąžinti į sistemą didesnio vartojimo momentais. Tokie objektai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, leidžiančių didinti elektros sistemos lankstumą sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių daliai.

    Kaip veiks kaupiklis?

    Nowe Czarnowo I įrengtas netoli Krajnik elektros pastotės ir šalia „Energix Polska“ vėjo bei saulės parkų Vakarų Pamario vaivadijoje. Pasirinkta vieta leidžia efektyviai absorbuoti vietos generacijos perteklių ir mažinti tinklo apkrovų svyravimus.

    Kaupiklis reaguos į realaus laiko sistemos signalus: esant pertekliniam gamybos kiekiui jis krausis, o išaugus paklausai – išsikraus, taip padėdamas palaikyti tinklo balansą. Praktikoje tai reiškia greitesnį dažnio reguliavimą ir mažesnę riziką, kad sistemoje prireiks brangesnių rezervų.

    „Axpo Polska“ vaidmuo rinkoje

    „Axpo Polska“ nurodo, kad kaip balansavimo paslaugų tiekėjas yra atsakinga už kvalifikacijos procedūras, o taip pat už visą komercinį kaupiklio valdymą. Tai apima darbo grafikus, integraciją su didmeninėmis elektros rinkomis ir susijusių sutarčių administravimą.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų optimizuojamas Nowe Czarnowo I sukūrė pagrindą platesniam didelio masto energijos kaupiklių panaudojimui Lenkijoje“, – sakė Kacper Rzeńca.

    Plėtra: Nowe Czarnowo II

    Partneriai taip pat patvirtino bendradarbiavimo plėtrą: pradėtas antrojo, „dvynio“ projekto Nowe Czarnowo II kvalifikacijos procesas. Šio kaupiklio galia numatoma 25 MW, o talpa – 71 MWh, todėl jis galėtų dar labiau sustiprinti vietos tinklo patikimumą ir prisidėti prie sistemos rezervų.

    „Energix Polska“ pabrėžia, kad tokie kaupikliai tampa strategine portfelio dalimi greta atsinaujinančios energetikos, nes padeda stabilizuoti gamybos svyravimus ir gerina projektų ekonominius rodiklius. Europoje ši kryptis laikoma viena aiškiausių tendencijų: didėjant nepastoviai generacijai, kaupimas vis dažniau tampa būtina infrastruktūros dalimi, o ne tik papildomu priedu.

  • Lenkijos Rypine įjungtas 2 MW elektrinis katilas: kaip jis mažins anglies naudojimą ir emisijas

    Lenkijos Rypino mieste veikianti šilumos tiekimo įmonė MPEC į esamą centralizuoto šilumos tiekimo sistemą integravo 2 MW galios varžinį elektrinį katilą. Projektą kaip generalinis rangovas įgyvendino „Dalkia Polska Solutions“ – nuo dokumentacijos parengimo iki paleidimo darbų.

    Naujasis įrenginys prijungtas prie sistemos, kurioje jau veikia ir dujinės kogeneracijos šaltinis, todėl elektrinis katilas tampa papildoma, greitai įjungiamąja šilumos gamybos grandimi. Operatorius gali lanksčiau valdyti šilumos gamybą, derindamas skirtingus šaltinius pagal kainas ir poreikį.

    Kas keičiasi šilumos gamyboje

    Elektrinis katilas leidžia šilumą gaminti tais laikotarpiais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius, ypač didelės atsinaujinančių išteklių gamybos valandomis. Tokiais momentais didmeninės kainos paprastai krenta, o kai kuriais atvejais gali tapti ir neigiamos, todėl šilumos gamyba elektra tampa ekonomiškai patrauklesnė.

    Tokio tipo sprendimai vis dažniau vertinami kaip praktiškas žingsnis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro centralizuotuose šilumos tinkluose. Svarbu ir tai, kad elektriniai katilai gali būti diegiami jau veikiančiose sistemose, neperstatant visos infrastruktūros nuo nulio.

    „Šis projektas rodo, kad šilumos ūkio elektrifikaciją galima sėkmingai diegti ir esamuose tinkluose. Esminis uždavinys buvo taip integruoti naują šaltinį, kad jis bendradarbiautų su esama infrastruktūra ir suteiktų operatoriui papildomų valdymo galimybių“, – sakė Marek Zdanowicz, „Dalkia Polska Solutions“ vadovas.

    Efektyvumas, emisijos ir modernizacija

    Skelbiama, kad 2 MW katilo garantuotas šiluminis naudingumo koeficientas siekia 99 proc. Įgyvendinant projektą buvo sumontuotas katilas, įrengta elektros ir technologinė infrastruktūra, pastatyta transformatorinė bei modernizuota vidutinės įtampos skirstykla, o automatikos sistema suintegruota į bendrą elektrinės valdymą.

    Įmonės vertinimu, jei katilas dirbtų apie 1 800 valandų per metus, anglies sunaudojimas galėtų sumažėti daugiau kaip 740 tonų, o anglies dioksido emisijos – daugiau kaip 1 500 tonų. Taip pat nurodoma, kad sumažėtų apie 7 tonas sieros oksidų ir apie 4 tonas kietųjų dalelių per metus.

    Be tiesioginio poveikio emisijoms, elektrinis katilas padeda sistemai priartėti prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo kriterijų. Tokia statuso kryptis svarbi planuojant tolimesnes investicijas, nes dažnai lemia galimybes pretenduoti į nacionalinį ir Europos Sąjungos finansavimą tinklų modernizacijai.

  • Lenkija kelia PVM kai kuriems gėrimams: nealkoholinis alus su sultimis brangs iki 23 proc.

    Lenkijos finansų ministerija planuoja suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus kai kuriems gėrimams ir panaikinti, jos teigimu, nepagrįstas lengvatas. Vyriausybės tikslas – uždaryti spragas, kai panašūs produktai apmokestinami skirtingai vien dėl sudėties ar pavadinimo.

    Apie būsimus pakeitimus viešai kalbėjo finansų viceministras Jarosławas Nenemanas. Jis atkreipė dėmesį į situaciją, kai nealkoholinis alus be priedų apmokestinamas 23 proc. PVM, o analogiškas gėrimas, papildytas sultimis, gali patekti į 5 proc. tarifą.

    „Norime kiek sutvarkyti kai kurių gėrimų PVM tarifus ir pašalinti dabartinius absurdus. Pavyzdžiui, nealkoholinis alus apmokestinamas 23 proc., o toks pats alus su sultimis – 5 proc. Sulyginsime tarifą iki 23 proc. ir tęsim šiuos veiksmus“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pagal ministerijos kryptį, mažesnis 5 proc. tarifas tokiems gėrimams būtų panaikintas, o taikomas standartinis 23 proc. PVM. Tai reikštų, kad dalis šiandien „maisto kategorijai“ priskiriamų mišrių gėrimų parduotuvėse gali pabrangti, jei verslas mokesčio padidėjimą perkelia į galutinę kainą.

    Viceministras taip pat nurodė, kad valstybė ketina atsisakyti lengvatų nealkoholiniams gėrimams, kurie parduodami pavadinimais ar pakuotėmis, primenančiomis alkoholinius produktus. Panašūs sprendimai numatomi ir energetiniams gėrimams su sultimis, jei jie dėl sudėties patenka į palankesnį tarifą.

    Be PVM korekcijų, Finansų ministerija rengia ir pokyčius alkoholio akcizų srityje. Viešai minėta, kad ankstesni planai didinti kai kurių gėrimų apmokestinimą buvo sustabdyti prezidento veto, tačiau naujame variante numatomas aiškesnis papildomų akcizo pajamų nukreipimas sveikatos apsaugos finansavimui.

    „Nors prezidentas vetavo akcizo didinimą šiems gėrimams, naujame pasiūlyme numatėme, kad papildomos akcizo pajamos tiesiogiai didintų sveikatos sistemos finansavimą. Tai atliepia prezidento argumentus dėl didesnių lėšų sveikatai“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pasak ministerijos atstovo, artimiausiu metu vyriausybė turėtų priimti įstatymo projekto paketą, kuriame šie sprendimai būtų įtvirtinti. Praktikoje tai reikštų, kad dalis rinkos dalyvių turės peržiūrėti produktų klasifikavimą, kainodarą ir ženklinimą, o pirkėjai pokyčius greičiausiai pajus per kainas lentynose.

  • Gynybos pirkimų pertvarka: keičiama Ginkluotės agentūra, akcentas – bandymai ir 70 proc. išlaidos

    Krašto apsaugos ministerija rengia reikšmingą gynybos įsigijimų pertvarką, kuri daugiausia paliestų Ginkluotės agentūrą. Viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad institucija turi keisti vaidmenį ir tapti ne vien pirkėja, bet ir technologijų vertintoja.

    Pasak jos, agentūra turėtų aktyviau testuoti sprendimus, ieškoti naujų technologijų ir vėliau rūpintis įsigytos technikos priežiūra. Tokia kryptis siejama su pasikeitusia saugumo aplinka, kai pirkimai turi būti greitesni, bet kartu labiau pagrįsti realiu naudojimu.

    Kas keistųsi Ginkluotės agentūroje

    Viceministrė pabrėžia, kad viešose diskusijose dažnai per daug dėmesio skiriama vien įsigijimo kainai. Jos vertinimu, pirkimo suma sudaro apie 30 proc. visų kaštų, o likę 70 proc. tenka išlaikymui, remontui, atsargoms, modernizavimui ir personalo parengimui.

    Todėl planuojama, kad agentūra stiprintų pajėgumus vertinti viso gyvavimo ciklo išlaidas ir rizikas. Praktikoje tai reikštų daugiau bandymų poligonuose ir realiomis sąlygomis, aiškesnius reikalavimus dėl aptarnavimo bei tiekimo grandinių, didesnį dėmesį atsarginių dalių ir serviso infrastruktūrai.

    „Dar nesame karo metu, bet jau nebe taikos metu“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Ministerija taip pat signalizuoja, kad pokyčiams gali prireikti teisinių pataisų, todėl projektas derinamas ir instituciniu, ir politiniu lygmeniu. Akcentuojama, kad pertvarkos viziją siekiama pristatyti dar iki dabartinės Seimo kadencijos pabaigos.

    Konkurencija – kaip pramonės variklis

    Kitas akcentas – balanso tarp valstybinio ir privataus gynybos sektoriaus paieška. Viceministrė teigia neskirstanti gamintojų į „valstybinius“ ir „privačius“, o kalbanti apie bendrą nacionalinį gynybos pramonės interesą.

    Jos vertinimu, rinkai naudinga konkurencija, nes ji skatina specializacijas, spartina produktų tobulinimą ir didina atsparumą vieno tiekėjo rizikai. Toks požiūris ypač svarbus srityse, kur technologijų ciklai trumpi, pavyzdžiui, bepiločių sistemų, ryšių ar elektroninės kovos sprendimų segmentuose.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais Europos šalys sparčiai didina gynybos finansavimą ir ieško būdų, kaip greičiau užpildyti pajėgumų spragas, kartu neįklimpstant į brangų ir lėtą aptarnavimą ateityje. Dėl to vis dažniau akcentuojami ne vien įsigijimai, bet ir pasirengimas ilgalaikiam eksploatavimui, atsargoms, mokymams bei modernizacijai.

    KAM planuojama pertvarka signalizuoja siekį pereiti nuo „pirkimo projekto“ prie „pajėgumo projekto“, kai atsakomybė apima ir technikos veikimą, ir jos parengtį per visą tarnybos laikotarpį. Tai būtų esminis pokytis, lemiantis, kaip greitai ir patikimai kariuomenė gauna realiai veikiančias sistemas.

  • Vokietijos dujų saugyklos pildosi lėčiausiai per istoriją: iki šildymo sezono prognozuoja tik 77 proc.

    Dujos prieš žiemą: signalas iš Berlyno

    Vokietija artėjant šildymo sezonui susiduria su neįprastai žemu dujų saugyklų užpildymu. Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis saugyklų operatorių asociacijos Ines duomenimis, skelbia, kad šiuo metu saugyklos užpildytos maždaug 53 proc.

    Asociacijos prognozė rodo, kad iki sezono pradžios užpildymas geriausiu atveju galėtų pasiekti 77 proc. Tai būtų vienas žemiausių lygių per ilgametę stebėseną ir gerokai mažesnis nei įprastas atsargų rezervas prieš žiemą.

    Kodėl 77 proc. kelia nerimą?

    Istoriškai Vokietija į žiemos laikotarpį dažniausiai įžengdavo turėdama apie 95 proc. užpildytas saugyklas, o 80 proc. riba paprastai būdavo viršijama. Dėl to 77 proc. laikoma rizikos signalu, ypač jei rinka susidurtų su papildomais trikdžiais.

    „Der Spiegel“ atkreipia dėmesį, kad jei pastarųjų savaičių pildymo tempas nesikeistų, sezono pradžioje užpildymas galėtų siekti tik apie 63 proc. Tokiu atveju Vokietijos sistema turėtų mažiau „pagalvės“ netikėtam šalčiui ar tiekimo sutrikimams.

    Kas būtų saugomi pirmiausia?

    Galimo trūkumo scenarijuje prioritetas būtų teikiamas gyventojams ir šilumos tiekimui, nes tai laikoma kritiškai svarbiomis, apsaugotomis vartotojų grupėmis. Vis dėlto didžiausia rizika kristų pramonei, kuriai dujų tiekimas galėtų būti ribojamas, jei atsargų neužtektų.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad dujų saugyklos naudojamos ne tik ekstremaliam šalčiui, bet ir nenumatytiems tiekimo sutrikimams amortizuoti. Leidinys pabrėžia, jog esant žiemai, artimai daugiametei temperatūrų normai, 77 proc. teoriškai galėtų būti pakankama, tačiau tai reikštų mažesnę saugumo maržą nei įprastai.