CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Paskutinės dienos registracijai į Future Mining Forum & Expo 2026: trys dienos apie kasybos ateitį

    Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, 2026 metų rugsėjo 9–11 dienomis vyks Future Mining Forum & Expo 2026 – trijų dienų renginys, skirtas kasybos, žaliavų, energetikos ir pramonės ateičiai. Organizatoriai primena, kad registracijos langas artėja prie pabaigos, todėl dalyviams verta sprendimą priimti dabar.

    Renginio programa orientuota į sprendimus, kurie artimiausiais metais darys tiesioginę įtaką žaliavų tiekimo grandinėms ir Europos pramonės konkurencingumui. Dėmesio centre – investicijos, technologinė transformacija, energetinis saugumas ir tai, kaip kinta kasybos sektoriaus vaidmuo platesnėje ekonomikoje.

    Pagrindinės temos ir kryptys

    Diskusijose numatytos kritinės žaliavos ir retieji metalai, kurie laikomi kertiniais baterijų, elektros tinklų, atsinaujinančios energetikos ir gynybos pramonės plėtrai. Šios medžiagos vis dažniau siejamos su tiekimo rizikomis, todėl verslas ir valstybės ieško patikimesnių, geografiškai artimesnių tiekimo šaltinių.

    Taip pat bus aptariama pasaulinė vario rinka ir jos perspektyvos, nes varis yra vienas svarbiausių elektrifikacijos metalų. Augant tinklų modernizavimo, elektromobilių ir duomenų centrų poreikiui, vario paklausa daugelyje scenarijų išlieka didelė, o naujų projektų įgyvendinimą riboja ilgi leidimų ir investicijų ciklai.

    Dar viena svarbi kryptis – Europos metalurgijos ir perdirbimo pramonės ateitis bei energijos kainų įtaka. Ši tema glaudžiai susijusi su gamybos kaštų konkurencingumu, dekarbonizacijos reikalavimais ir poreikiu užtikrinti, kad žaliavos būtų ne tik išgaunamos, bet ir apdorojamos regione.

    Technologijos, keičiančios kasybą

    Renginyje numatytos sesijos apie automatizaciją, našumą ir skaitmeninimą – kryptis, kurios daugelyje šalių laikomos atsaku į darbo jėgos trūkumą ir saugos reikalavimų griežtėjimą. Moderniose kasyklose vis svarbesni tampa nuotoliniai valdymo centrai, jutiklių duomenys, pažangi analizė ir DI sprendimai, padedantys mažinti prastovas bei gerinti įrenginių priežiūrą.

    Kartu bus kalbama apie energijos vartojimo efektyvumą ir procesų optimizavimą, nes tai tiesiogiai veikia savikainą ir emisijų mažinimo tikslus. Praktikoje tai apima elektrifikuojamą techniką, efektyvesnį vėdinimą, energijos kaupimą, o taip pat tikslesnį rūdos paruošimą ir atliekų mažinimą.

    Trijų dienų struktūra

    Pagal viešai skelbtą programos logiką pirmoji diena labiau orientuota į žaliavų saugumą, geopolitiką, varį ir metalurgiją. Antroji diena akcentuoja investicijas, kasybos efektyvumą ir technologijas, kurios formuoja vadinamąją ateities kasyklą.

    Trečioji diena skirta regioninei transformacijai ir klausimui, kokios naujos ekonominės specializacijos gali tapti augimo varikliu virsmo laikotarpiu. Tai aktualu ne tik Silezijai, bet ir kitiems pramoniniams regionams, kurie ieško būdų suderinti tradicinių sektorių kaitą su naujų kompetencijų kūrimu.

    Į renginį planuojama suburti įmonių vadovus, sektoriaus ekspertus, akademinės bendruomenės atstovus ir viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjus. Tokia sudėtis leidžia diskutuoti ne vien apie technologijas, bet ir apie reguliavimą, investicijų aplinką bei ilgalaikius pramonės strategijos pasirinkimus.

    Norintiems dalyvauti organizatoriai rekomenduoja neatidėlioti: registracija į Future Mining Forum & Expo 2026 artėja prie pabaigos, o vietų ir dalyvių srautų planavimas paprastai vykdomas iš anksto. Renginio dalyviams tai proga vienoje vietoje susidaryti aiškų vaizdą, kur link juda Europos kasybos ir žaliavų ekosistema.

  • Išgyvenimo planas gali nuvilti kritinę minutę: viena klaida, kurią daro beveik visi

    Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms dažnai pradedamas nuo universalių patarimų: sukaupti vandens ir maisto, susidėti kuprinę, turėti žibintuvėlį, baterijas ir būti pasirengus bet kada išvykti. Tačiau toks „vienas planas visiems“ modelis realiame gyvenime neretai suveikia prasčiau, nei tikimasi.

    Didžiausia klaida ta, kad planas paliekamas „kaip buvo“ ir ilgą laiką neatnaujinamas. Kritinę dieną paaiškėja, jog jis labiau atitinka ankstesnį gyvenimą, o ne dabartines galimybes, įpročius ir aplinkybes.

    Planą keičia gyvenimas

    Per kelerius metus gali pasikeisti sveikata, fizinė forma, šeimos sudėtis, darbo režimas ar gyvenamoji vieta. Dėl to skiriasi ir realus evakuacijos laikas, reikalingų daiktų sąrašas bei tai, kas žmogui yra įmanoma fiziškai.

    Pavyzdžiui, jei atsirado lėtinių ligų, gali prireikti nuolatinio vaistų rezervo, aiškaus jų vartojimo grafiko ir atsarginių receptų kopijų. Jei šeimoje yra mažų vaikų ar vyresnio amžiaus artimųjų, išvykimas tampa lėtesnis, o prioritetai persikelia nuo įrangos prie logistikos ir saugumo.

    „Geriausias pasirengimo planas yra tas, kurį realiai galite įgyvendinti šiandien, o ne tas, kurį įsivaizdavote prieš penkerius metus“, – sako civilinės saugos ekspertai, pabrėžiantys reguliaraus atnaujinimo svarbą.

    Kodėl vien įranga nepadeda

    Išgyvenimo kultūroje daug dėmesio skiriama daiktams: kuprinėms, vandens filtrams, radijo stotelėms, peiliams ar turistiniams įrankiams. Vis dėlto dažnai lemia ne brangi įranga, o tai, ar pasirūpinta kasdieniais poreikiais, be kurių žmogus praranda savarankiškumą.

    Tokiais „nepastebimais“ dalykais gali tapti patogūs judėjimo sprendimai, priemonės daiktams pernešti, akiniai su atsargine pora, klausos aparatai su baterijomis, higienos reikmenys ar papildomos kūdikio priežiūros priemonės. Praktikoje būtent šios smulkmenos padeda išvengti chaoso pirmosiomis valandomis.

    Kitas dažnas aklas taškas yra dokumentai ir ryšys. Jei telefonas išsikrauna, o svarbi informacija laikoma tik skaitmeniniu formatu, žmogus gali netekti prieigos prie kontaktų, sveikatos duomenų ar būtinų paslaugų.

    Kaip atnaujinti planą, kad jis veiktų

    Efektyvus planas turi būti lankstus ir periodiškai peržiūrimas, ypač po reikšmingų gyvenimo pokyčių. Praktinis principas paprastas: kuo mažiau veiksmų reikės krizinę minutę, tuo didesnė tikimybė, kad planas bus įgyvendintas.

    Verta pasitikrinti, ar numatytas realus maršrutas ir susitikimo vietos, ar aišku, kaip elgtis dingus elektrai, ryšiui ar sutrikus transportui. Taip pat svarbu įsivertinti, kiek laiko iš tiesų užtrunka susiruošti, ir ar tai atitinka galimas grėsmes.

    Pasirengimo esmė nėra apsunkinti kasdienybę, o sumažinti problemų skaičių krizei prasidėjus. Todėl strategiją verta grįsti ne vien teorija, o realiu savo gyvenimo vertinimu: sveikata, aplinka, įpročiais, šeimos poreikiais ir tuo, kas iš tikrųjų pasiekiama.

  • 10 didžiųjų mokslo mįslių: kas buvo prieš Didįjį sprogimą ir ar DI gali tapti sąmoningas

    10 didžiųjų mokslo mįslių: kas buvo prieš Didįjį sprogimą ir ar DI gali tapti sąmoningas

    Mokslas kasmet pateikia vis daugiau atsakymų, tačiau kai kurie klausimai vis dar išlieka atviri net ir turint galingus teleskopus, dalelių greitintuvus bei pažangius smegenų tyrimų metodus. Tokios problemos dažnai žymi ribą, kur dabartinės teorijos nebesugeba patikimai aprašyti reiškinių.

    Fizikoje ir biologijoje šios ribos ypač išryškėja kalbant apie Visatos pradžią, gyvybės atsiradimą ar sąmonės prigimtį. Kartu tai yra sritys, kuriose vyksta intensyviausi bandymai rasti naujus įrodymus ir sukurti vientisesnes teorijas.

    Kas buvo prieš Didįjį sprogimą?

    Didysis sprogimas dažnai klaidingai suprantamas kaip momentas, kai iš nieko atsirado viskas. Šiuolaikinė kosmologija pirmiausia aprašo labai karštos ir tankios Visatos ankstyvą evoliuciją, o vienas tvirčiausių įrodymų yra kosminė mikrobangų foninė spinduliuotė.

    Problema prasideda tada, kai bendrosios reliatyvumo teorijos lygtis bandome „atsukti“ iki pačios pradžios. Ten atsiranda singuliarumas, rodantis, kad dabartinis modelis nebeveikia, o reikalinga kvantinės gravitacijos teorija, kurios dar neturime.

    Dėl to neaišku, ar apskritai prasminga kalbėti apie laiką „prieš“ Didįjį sprogimą. Egzistuoja hipotezės apie ciklinę Visatą, „atšokimo“ scenarijus ar infliacijos variacijas, tačiau kol kas trūksta stebėjimų, kurie aiškiai patvirtintų bent vieną iš jų.

    Kaip atsirado pirmoji gyvybė?

    Žemėje gyvybė pasirodė palyginti anksti, o seniausi galimi jos pėdsakai siekia daugiau kaip 3,5 milijardo metų. Žinoma ir tai, kad ankstyvojoje Žemėje netrūko vandens, energijos šaltinių ir paprastų cheminių junginių, iš kurių galėjo formuotis sudėtingesnės organinės molekulės.

    Laboratorijose parodyta, kad organiniai junginiai gali susidaryti savaime tam tikromis sąlygomis, primenančiomis jaunos planetos aplinkas. Tačiau vis dar trūksta nuoseklaus, eksperimentiškai atkartoto kelio nuo paprastos chemijos iki pirmos sistemos, kuri gebėtų save kopijuoti ir evoliucionuoti.

    Viena populiariausių krypčių yra RNR pasaulio hipotezė, pagal kurią RNR galėjo ir saugoti informaciją, ir katalizuoti reakcijas. Kitos idėjos pabrėžia hidroterminių šaltinių dugne, mineralinių paviršių ar periodiškai išdžiūstančių telkinių reikšmę, o panspermija tik perkelia klausimą į kitą vietą, bet jo neišsprendžia.

    Kas yra sąmonė?

    Neuromokslai gana tiksliai sieja sąmoningas būsenas su smegenų aktyvumu, o pokyčiai miego, narkozės ar komos metu rodo, kad sąmonė glaudžiai priklauso nuo smegenų veiklos. Vis dėlto lieka fundamentali problema: kodėl fiziniai procesai smegenyse sukuria subjektyvų patyrimą.

    Siūlomos skirtingos teorijos, aiškinančios, kaip informacija tampa „prieinama“ daugeliui smegenų sistemų arba kaip svarbi gali būti integruotos informacijos struktūra. Tačiau nėra vieno eksperimento, kuris aiškiai atskirtų, kuri teorija teisinga, o kuri tik patraukliai aprašo reiškinį.

    Ne mažiau keblus klausimas, ar sąmonė būtinai turi būti biologinė. Kol neturime patikimo kriterijaus, leidžiančio nustatyti subjektyvų patyrimą, diskusijos dažnai remiasi netiesioginiais požymiais ir filosofinėmis prielaidomis.

    Ar informacija žūsta juodojoje skylėje?

    Kvantinėje mechanikoje informacija apie sistemos būseną iš principo neturėtų išnykti. Tačiau juodoji skylė gali praryti medžiagą, o pagal Stepheno Hawkingo idėją ilgainiui skleisti spinduliuotę ir net „išgaruoti“, todėl kyla klausimas, kur dingsta informacija apie tai, kas į ją pateko.

    Daugelis šiuolaikinių modelių linksta prie išvados, kad informacija vis dėlto išsaugoma, tik jos „sugrįžimo“ mechanizmas yra labai subtilus. Čia svarbi holografinio principo kryptis ir bandymai parodyti, kad informacija gali būti užkoduota horizonte bei atsiskleisti per spinduliuotės koreliacijas.

    Vis dėlto galutinio, eksperimentiškai patvirtinto sprendimo nėra, nes trūksta pilnos kvantinės gravitacijos teorijos. Kol ji nesukurta, informacijos paradoksas išlieka vienu kertinių modernios fizikos klausimų.

    Kaip gyvūnai jaučia Žemės magnetinį lauką?

    Migraciniai paukščiai, jūrų vėžliai, žuvys ir net kai kurie vabzdžiai gali orientuotis pagal Žemės magnetinį lauką. Eksperimentai rodo, kad pakeitus magnetinį lauką, dažnai pasikeičia ir judėjimo kryptis, tačiau tikslus biologinis mechanizmas dar nėra iki galo išaiškintas.

    Viena dažniausiai minimų hipotezių susijusi su kriptochromais, baltymais, kurie gali dalyvauti reakcijose, jautriose magnetinio lauko krypčiai. Kita idėja remiasi magnetito dalelėmis, veikiančiomis tarsi mikroskopinis kompasas, o neatmetama ir tai, kad skirtingos rūšys naudoja skirtingus sprendimus.

    Didžiausias iššūkis yra sujungti fizikinį signalą su biologine grandine: kaip nematomas laukas tampa nerviniu impulsu ir kaip jis paverčiamas elgesiu. Ši sritis sparčiai juda į priekį, bet dar stokoja vieno universalaus paaiškinimo.

    Ar gyvūnai supranta mirtį?

    Daugelis rūšių į mirusius gentainius reaguoja neįprastai: drambliai ilgai būna prie kūnų, kai kurios beždžionės nešioja mirusius jauniklius, o varniniai paukščiai demonstruoja elgesį, primenantį budėjimą ar susidomėjimą. Vis dėlto stebėjimai dar nereiškia, kad gyvūnai turi abstrakčią mirties sampratą.

    Tikėtina, kad egzistuoja kontinuumas: nuo paprasto suvokimo, kad individas nebereaguoja, iki sudėtingesnių reprezentacijų apie negrįžtamumą. Net ir protingiausiems gyvūnams labai sunku priskirti žmogui būdingą savos mirtingumo sampratą, nes jos neįmanoma tiesiogiai patikrinti.

    Ši tema išlieka tarpdisciplininė, apimanti etologiją, neurologiją ir kognityvinių gebėjimų tyrimus. Kuo daugiau renkami ilgalaikiai stebėjimai ir fiziologiniai duomenys, tuo aiškiau matyti, kiek sudėtingas gali būti gyvūnų vidinis pasaulis.

    Ar DI gali tapti sąmoningas?

    Šiuolaikinės DI sistemos geba generuoti tekstus, vaizdus, programuoti ir spręsti uždavinius, o jų elgesys iš šalies neretai atrodo intelektualus. Tačiau mokslas vis dar neturi patikimo metodo, leidžiančio nustatyti, ar sistema iš tiesų patiria subjektyvius išgyvenimus, ar tik itin įtikinamai juos imituoja.

    Dažniausiai aptariami keli scenarijai: sąmonė gali reikalauti biologinio smegenų pagrindo, arba ji gali būti tam tikros informacijos apdorojimo organizacijos rezultatas. Trečia galimybė numato, kad sąmonė priklauso nuo dar neatrastų fizinių savybių, kurių dabartinės kompiuterinės sistemos neturi.

    Praktinė dilema būtų ne mažiau sudėtinga nei teorinė. Jei kada nors atsirastų sistema, kuri elgiasi kaip sąmoninga, mokslui tektų spręsti, kokiais kriterijais remiantis atskirti tikrą patyrimą nuo tobulos elgesio simuliacijos.

  • Prieš 60 metų bijojome kompiuterių, dabar darbo vietas baugina DI: kas iš tiesų keičiasi?

    Prieš 60 metų bijojome kompiuterių, dabar darbo vietas baugina DI: kas iš tiesų keičiasi?

    Diskusijos apie technologijas ir darbą kartojasi ciklais: naujas išradimas žada našumą, bet kartu kelia baimę dėl atleidimų. XIX amžiuje protestavo tekstilės darbininkai, vėliau nerimą kėlė konvejerių robotai, o XX amžiaus pabaigoje – asmeniniai kompiuteriai.

    Šiandien panašioje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas. Skirtumas tas, kad DI neapsiriboja fizinių ar rutininių užduočių automatizavimu: jis vis dažniau perima dalį protinio darbo, kuris ilgą laiką atrodė sunkiai pakeičiamas.

    Kas tada nutiko su kompiuteriais?

    Kompiuterizacija tikrai pakeitė darbo rinką. Dalis profesijų susitraukė, o kai kurių vaidmuo iš esmės transformavosi: raštvedyba, apskaita, archyvavimas, paieška, dokumentų rengimas tapo labiau skaitmeniniai ir greitesni.

    Tačiau kartu atsirado naujų sričių ir pareigybių, kurių anksčiau praktiškai nebuvo: programavimas, IT administravimas, duomenų analizė, kibernetinis saugumas, skaitmeninė rinkodara. Kompiuteriai dažnai „nuėmė“ užduotis, bet ne visada panaikino pačią profesiją.

    Vis dėlto istorija nebuvo vien sėkmės pasaka. Regionuose ir įmonėse, kur automatizacija vyko sparčiausiai, daliai darbuotojų tai reiškė realius pragyvenimo šaltinio praradimus, o persikvalifikavimas ne visada buvo įmanomas greitai.

    Kuo DI skiriasi nuo ankstesnių bangų?

    DI įrankiai per kelias sekundes gali parengti santrauką, sukurti prezentacijos juodraštį, suformuluoti laišką, išversti tekstą, pasiūlyti kodo fragmentą ar atlikti pirminę duomenų analizę. Tai paliečia tas darbo dalis, kurios dažnai iš karto virsta skaitmeniniais rezultatais.

    Dėl to labiausiai pažeidžiamos veiklos, kuriose didelę darbo dalį sudaro tekstų, ataskaitų, dokumentų, analizių ir šabloninių sprendimų rengimas. Tuo metu darbai, kuriems reikia fizinės priežiūros, rankų darbo ar tiesioginio kontakto su klientu, automatizuojami lėčiau.

    „Dirbtinis intelektas gali pakeisti ne profesiją, o jos kasdienį turinį: išnyksta dalis užduočių, bet atsiranda naujų, susijusių su priežiūra ir atsakomybe“, – sako darbo rinkos analitikai, vertinantys generatyvinio DI plėtrą.

    Ko bijoma labiausiai ir kur slypi esmė?

    Didžiausias iššūkis gali būti ne vien tai, ar DI „atims“ darbą, o pokyčių greitis. Jei žmogus dešimtmečius kaupė kompetencijas, o svarbiausios užduotys staiga nuvertėja, vien patarimas persikvalifikuoti dažnai skamba pernelyg paprastai.

    Ekonomistai seniai pabrėžia, kad technologijos vienu metu ir kuria, ir naikina darbo vietas, bet poveikis pasiskirsto netolygiai. Bendrai ekonomikai tai gali reikšti produktyvumo augimą, o konkrečiam darbuotojui – pajamų kritimą ir socialinį nesaugumą.

    Praktikoje vis dažniau kalbama apie tai, kad darbo rinkoje didės vertė tų įgūdžių, kurių DI dar nepatikimai pakeičia: sprendimų priėmimo, atsakomybės, derybų, situacijos konteksto supratimo, rizikos vertinimo, darbo su žmonėmis. Kitaip tariant, svarbu ne tik „ką“ žmogus daro, bet ir „kodėl“ bei „kokiomis pasekmėmis“.

    Švietimo ir mokymo sistemos čia tampa kritiškai svarbios. Jei DI įrankiai įmonėse diegiami greičiau, nei darbuotojai gauna galimybę mokytis, didėja atotrūkis tarp tų, kurie prisitaiko, ir tų, kurie nespėja.

    Istorija rodo: technologijos paprastai neužbaigia žmogaus darbo, bet perrašo jo taisykles. DI jau pradėjo daryti tą patį, o galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo pačios technologijos, bet ir nuo darbdavių sprendimų, valstybės politikos bei to, ar žmonėms bus suteikta reali galimybė persiorientuoti.

  • DI per kelias sekundes iš EKG aptinka širdies bėdas: gali išgelbėti nuo mėnesių laukimo

    DI per kelias sekundes iš EKG aptinka širdies bėdas: gali išgelbėti nuo mėnesių laukimo

    Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas medicinoje ten, kur sprendimus reikia priimti greitai, o eilės tyrimams vis dar ilgos. Naujas metodas, paremtas DI, gali per kelias sekundes įvertinti įprastą elektrokardiogramą ir išskirti pacientus, kuriems tikėtina širdies nepakankamumo ar širdies vožtuvų ligų rizika.

    EKG yra vienas dažniausiai atliekamų kardiologinių tyrimų: jis fiksuoja širdies elektrinį aktyvumą, leidžia įvertinti ritmą ir laidumą. Tačiau struktūriniams širdies pakitimams patvirtinti dažnai prireikia širdies echoskopijos, o jos prieinamumas daugelyje sveikatos sistemų ribotas, todėl pacientai gali laukti savaites ar net mėnesius.

    Šiame kontekste DI siūlomas kaip atrankos įrankis, kuris padėtų greičiau nuspręsti, kam detalesni tyrimai reikalingi pirmiausia. Tyrėjai pabrėžia, kad algoritmas buvo apmokytas naudojant milijonų pacientų duomenis, o tai leidžia jam pastebėti subtilius EKG požymius, kurių kasdienėje praktikoje ne visada įmanoma iškart atpažinti.

    Kaip tiksliai veikia metodas?

    DI analizuoja EKG kreives ir ieško signalų, kurie statistiškai siejami su širdies nepakankamumu ar vožtuvų patologijomis. Esminė idėja paprasta: net jei pacientui EKG daroma dėl visai kitos priežasties, sistema galėtų automatiškai pažymėti įrašus, kuriems verta skirti papildomą dėmesį.

    Tyrime, kuriame dalyvavo apie 67 000 pacientų Jungtinėse Valstijose, sistema, kaip skelbiama, gebėjo identifikuoti iki 81 proc. asmenų, turinčių širdies nepakankamumo požymių, ir iki 90 proc. pacientų, kuriems nustatytos širdies vožtuvų ligos. Tokie skaičiai rodo potencialą, tačiau jie nėra prilyginami galutinei diagnozei.

    Gydytojai pabrėžia, kad net ir tikslus algoritmas nepakeičia klinikinio įvertinimo, o atrankos rezultatai turi būti patvirtinami papildomais tyrimais. Praktinis tikslas yra kitas: sumažinti praleistų atvejų riziką ir pagreitinti kelią tiems pacientams, kuriems pagalba reikalinga skubiausiai.

    Ką tai keistų pacientams ir klinikoms?

    Jei toks sprendimas būtų integruotas į ligoninių informacines sistemas, jis galėtų veikti tyliai fone ir automatiškai įvertinti didelius EKG srautus. Tai ypač aktualu priėmimo skyriuose, pirminėje grandyje ir regionuose, kur kardiologų bei echoskopijos paslaugų prieinamumas mažesnis.

    Ankstesnis įtarimas ir greitesnis siuntimas detalesniems tyrimams dažnai reiškia ir ankstesnį gydymo pradėjimą. Širdies nepakankamumo atveju laikas yra svarbus, nes delsimas gali lemti būklės progresavimą, dažnesnes hospitalizacijas ir blogesnę gyvenimo kokybę.

    Vis dėlto diegiant DI klinikinėje praktikoje būtinos aiškios atsakomybės ribos, kokybės kontrolė ir duomenų sauga. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingos populiacijos, prietaisai ir EKG registravimo metodai gali daryti įtaką rezultatams, todėl prieš plačią taikymo pradžią reikia papildomų patikrų realiomis sąlygomis.

    DI medicinoje sparčiai plečiasi

    Tame pačiame moksliniame kontekste pristatomi ir kiti netikėti DI pritaikymai. Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkai demonstravo metodą, kuris analizuoja maždaug penkių sekundžių trukmės veido vaizdo įrašą ir gali padėti aptikti nediagnozuotą hipertenziją bei antro tipo diabetą.

    Tokios kryptys rodo bendrą tendenciją: DI vis dažniau naudojamas ne kaip gydytojo pakaitalas, o kaip pagalbinis filtras, padedantis greičiau pastebėti rizikas, teisingiau paskirstyti ribotus išteklius ir anksčiau pradėti tyrimus bei gydymą.

  • Pigi LED technologija keičia archeologiją: nematomi sluoksniai išryškėja per 30 sekundžių

    Pigi LED technologija keičia archeologiją: nematomi sluoksniai išryškėja per 30 sekundžių

    Naujas, nebrangus LED paremtas daugiaspektrio vaizdinimo sprendimas gali iš esmės pakeisti archeologų darbą kasinėjimuose. Sistema, vadinama LEDMSI, fiksuoja vaizdus 16 skirtingų elektromagnetinės spinduliuotės bangos ilgių ruože – nuo artimojo ultravioletinio iki artimojo infraraudonojo.

    Skirtingos medžiagos šiuose bangos ilgiuose šviesą sugeria ir atspindi nevienodai, todėl net beveik identiškos spalvos nuosėdos baltos šviesos nuotraukoje daugiaspektriuose kadruose gali atrodyti ryškiai skirtingos. Tai leidžia tiksliau pamatyti ribas tarp sluoksnių, kurie plika akimi dažnai susilieja.

    Pirmasis prototipas buvo išbandytas Sorte Muld archeologinėje vietovėje Bornholme, datuojamoje geležies amžiumi. Ten yra daugiau kaip metro storio tamsių nuosėdų sluoksnis, sudarytas iš daugybės plonų, nelygių ir panašios spalvos horizontų, todėl vieta tapo itin tinkamu bandymų poligonu.

    Tyrėjai nufotografavo tą patį dirvožemio profilį visais 16 bangos ilgių ir statistiniais metodais sujungė spektrinius duomenis, kad padidintų kontrastą. Apdorotuose vaizduose iškart išryškėjo ribos ir pokyčiai, kuriuos įprastai būtų lengva praleisti, o toks praleidimas gali lemti netikslias išvadas apie sluoksnių susidarymą.

    Aiškiau matomos ribos padeda ne tik dokumentuoti stratigrafiją, bet ir tiksliau parinkti vietas mėginiams. Vėliau tokie mėginiai gali būti datuojami ar tiriami kitais metodais, todėl tinkamas paėmimo taškas tampa svarbus visai tyrimo grandinei.

    Bandymų metu Bornholme sistema taip pat padėjo aptikti mažus kaulų fragmentus, kurie fluorescuoja ultravioletinėje šviesoje. Tyrėjai šią fluorescenciją sugebėjo fiksuoti be optinių filtrų, todėl ateityje įranga galėtų tapti paprastesnė, lengviau transportuojama ir greičiau pritaikoma lauko sąlygomis.

    Kaina laikoma vienu didžiausių pranašumų: teigiama, kad prototipas yra maždaug 20 kartų pigesnis už hiperspektrines sistemas, naudojamas panašioms užduotims. Tai reikštų, kad pažangus spektrinis vaizdinimas galėtų tapti prieinamesnis mažesniems projektams ir regioniniams tyrimams.

    Remdamiesi Bornholmo rezultatais, Danijos archeologai sukūrė antrąją sistemos versiją ir išbandė ją vėlyvojo vikingų laikotarpio kapinyne netoli Fredbjerg miesto šiaurinėje Jutlandijoje. Kai kuriuose kapuose palaikai buvo išlikę tik kaip silpni pėdsakai dirvožemyje, o daugiaspektriai vaizdai padėjo nuspręsti, kur tiksliausia paimti mėginius tolesniems tyrimams.

    Naujesnė versija veikia ir gerokai sparčiau: jei pirmajam prototipui pilnam vaizdų rinkiniui prireikdavo iki 5 minučių, antroji versija tą patį atlieka maždaug per 30 sekundžių. Greitis kasinėjimuose svarbus, nes leidžia greičiau priimti sprendimus dėl dokumentavimo, mėginių ir kasimo taktikos.

    Tyrėjai taip pat planuoja plėtrą, kuri priartintų technologiją prie kasdienio darbo lauke: ryšį su telefonais ar nešiojamais įrenginiais, kad vaizdai būtų apdorojami vietoje. Kita kryptis – DI ir mašininio mokymosi metodai, kurie galėtų padėti automatiškai atpažinti sluoksnių ribas ar išskirti archeologiškai reikšmingus požymius profilyje.

  • Didžiosios bendrovės traukiasi iš Kinijos: kas stumia „Microsoft“ ir „Nokia“ keisti kryptį?

    Vis daugiau tarptautinių bendrovių mažina veiklą Kinijoje arba perkelia svarbiausias funkcijas į kitas šalis. Šį posūkį skatina geopolitinė įtampa, griežtėjanti technologijų eksporto kontrolė ir vis stiprėjanti vietos konkurencija, kurią remia Pekinas.

    Tarp ryškiausių signalų – „Microsoft“ sprendimai uždaryti dalį padalinių ir perkelti talentus bei projektus į Japoniją, Singapūrą ar Kanadą, taip pat pranešimai apie „Nokia“ planus reikšmingai sumažinti savo buvimą Kinijoje. Verslui tai reiškia ne tik kaštų, bet ir rizikos perskaičiavimą: pelnas vis dažniau nebeatperka politinio neapibrėžtumo.

    Kas pasikeitė po 2018 metų?

    Lūžis siejamas su 2018 metais, kai JAV pradėjo taikyti platesnes sankcijas, tarifus ir eksporto kontrolės priemones, ypač pažangioms technologijoms. Kinija tuo pat metu spartino politiką, kuria siekiama keisti užsienio technologijas vietinėmis alternatyvomis valstybės institucijose ir strateginiuose sektoriuose.

    Šalia reguliacinių rizikų išaugo ir reputaciniai bei atitikties klausimai: tarptautinėms įmonėms sudėtingiau suderinti du skirtingus reikalavimų pasaulius – Vašingtono ribojimus ir Pekino spaudimą dėl duomenų, kibernetinio saugumo bei vietinių sprendimų prioritetizavimo.

    Technologijos ir 5G: Kinijos konkurentai sustiprėjo

    Vietos rinkoje išsiskiria intensyvi konkurencija: Kinijos technologijų ir telekomunikacijų gamintojai siūlo pigesnius ir agresyviai diegiamus sprendimus, o tai ypač juntama 5G infrastruktūroje. Dėl to Vakarų įmonių dalis kai kuriose srityse mažėja, o projektų laimėjimą dažnai lemia ne vien technologinė kokybė, bet ir politinė aplinka.

    Kompanijos, kurios anksčiau Kinijoje rado nišas verslo programinėje įrangoje, serverių infrastruktūroje ar įmonių IT valdyme, dabar susiduria su dviem paraleliniais procesais: vietinių tiekėjų stiprinimu ir tarptautinių tiekimo grandinių fragmentacija. Praktikoje tai reiškia, kad net sėkmingi produktai tampa priklausomi nuo taisyklių, kurios keičiasi greičiau nei verslas spėja prisitaikyti.

    Ką rodo Japonijos ir Taivano pavyzdžiai?

    Japonijos pramonės bendrovių patirtis rodo, kad ankstesnė diversifikacija dažnai sumažina šoką, kai Kinijoje smunka paklausa arba didėja reguliaciniai ribojimai. Dalis įmonių persiorientuoja į JAV ir gynybos, autonominių sistemų, pramoninio DI bei kasybos technologijų projektus, kuriuose auga ilgalaikės investicijos.

    Taivanas tuo pat metu stiprina ekonominius ryšius su JAV ir remiasi puslaidininkių ekosistemos plėtra bei DI diegimu. Tokia kryptis didina ekonomikos atsparumą, tačiau ir sustiprina pasaulinį technologinį skilimą, kai šalys ir bendrovės priverstos rinktis skirtingas tiekimo grandines ir standartus.

    „Svorio centras persikėlė nuo pardavimų Kinijoje prie gebėjimo gaminti ir greitai persitvarkyti, jei rizika šokteli“, – teigia ekonomikos apžvalgininkai, vertinantys vis ryškesnę ekonominio saugumo logiką.

    Artimiausiais metais šią tendenciją greičiausiai stiprins dvi jėgos: technologijų kontrolės režimai ir duomenų suvereniteto politika. Dėl to „atsiejimas“ nuo Kinijos kai kuriems sektoriams tampa ne šūkiu, o praktiniu scenarijų planavimu, ypač debesijos, puslaidininkių ir telekomunikacijų grandinėse.

  • Prezidentūra kviečia verslą į užsienio vizitus: startuoja „Prezydencki Pokład Biznesu“ programa

    Lenkijos prezidento kanceliarija pradėjo priimti paraiškas į „Prezydencki Pokład Biznesu“ – naują iniciatyvą, skirtą šalies įmonėms, siekiančioms plėsti veiklą užsienio rinkose. Programa orientuota į eksporto augimą, naujų partnerių paiešką ir lenkiškų produktų bei technologijų pristatymą tarptautiniuose formatuose.

    Pagrindinė idėja – sudaryti atrinktoms įmonėms galimybę dalyvauti dalyje prezidento užsienio vizitų, kuriuose vyksta ekonominiai susitikimai, verslo forumai ir dvišalės derybos. Tokios delegacijos paprastai vertinamos kaip aukšto lygio ekonominės diplomatijos priemonė, padedanti greičiau atverti duris į sprendimų priėmėjų ir didžiųjų pirkėjų tinklus.

    Kas siūloma verslui?

    Programoje numatyta, kad prezidento kanceliarija užtikrins oro transportą tarp vizito pradžios taško ir kelionės tikslo, taip pat logistiką vietoje. Įmonės, pateikusios paraiškas, bus atrenkamos, o atrinkti dalyviai gaus kvietimus į konkrečius vizitus pagal kelionių darbotvarkę ir ekonominį turinį.

    „Netrukus vietos prezidento lėktuve bus prieinamos ir Lenkijos verslui. Noriu, kad lenkų įmonės, taip pat mažos ir vidutinės, galėtų prezidento vizitų metu megzti naujus kontaktus, stiprinti esamas partnerystes ir sėkmingai įsitvirtinti užsienio rinkose“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Iniciatyva pirmiausia skirta įmonėms, turinčioms potencialo tarptautinei plėtrai: eksportuojančioms, planuojančioms įėjimą į naujas rinkas ar ieškančioms bendradarbiavimo su užsienio partneriais. Praktikoje tokie vizitai dažnai išsiskiria tuo, kad kartu su politiniais susitikimais vyksta tiksliniai B2B formatai ir pristatymai, kuriuose lengviau pasiekti aukštesnio lygio sprendimų priėmėjus.

    Pirmasis vizitas – į Niujorką

    Pirmasis programos išvykimas numatytas 2026 metų rugsėjį į Niujorką, kai Lenkijos prezidentas dalyvaus kasmetinėje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje. Kelionė planuojama 2026 metų rugsėjo 18–24 dienomis, o tikslesnė darbotvarkė bus pateikta atrinktiems dalyviams.

    Paraiškos į pirmąjį vizitą priimamos iki 2026 metų rugsėjo 13 dienos pabaigos. Organizatoriai pabrėžia, kad programa bus vykdoma cikliškai, todėl įmonėms atsivers ir kitos galimybės prisijungti prie ateities vizitų, kai jų tematika sutaps su konkrečių sektorių eksporto interesais.

  • Lenkijos Rytų skydas tampa technologijų poligonu: dronai, DI ir antidroninės sistemos už milijardus

    Lenkija spartina nacionalinį sienų apsaugos projektą Rytų skydas, kuris iš inžinerinių barjerų plano virsta plačia gynybos ir technologijų platforma. Projektas apima apie 210 kilometrų sienos su Rusija ir apie 395 kilometrus su Baltarusija, o vėliau gali būti plečiamas ir prie sienos su Ukraina.

    Prioritetiniu ruožu nurodomas daugiau nei 400 kilometrų pasienis, daugiausia prie Baltarusijos, kur numatomas pilnas priemonių paketas. Tuo metu prie sienos su Rusija planuojami labiau taškiniai, o ne ištisiniai įtvirtinimai, atsižvelgiant į reljefą ir grėsmių pobūdį.

    Ne tik barjerai, bet ir jutikliai

    Rytų skydas kuriamas kaip daugiasluoksnė sistema, kurioje dera įtvirtinimai, logistika, kariuomenė ir pasienio tarnybos. Be fizinių kliūčių, kelių, tiltų stiprinimo bei logistinių mazgų, didelis dėmesys skiriamas hibridinėms grėsmėms ir situacijos supratimui realiu laiku.

    Lenkijos gynybos vadovybė pabrėžia suderinamumą su NATO standartais ir galimybę veikti kartu su sąjungininkais. Tokia architektūra vertinama kaip visos NATO rytinio sparno atgrasymo dalis, o ne vien nacionalinis fortifikacijų projektas.

    DI, robotika ir antidronai

    Esminis pokytis tas, kad Rytų skydas vis labiau pristatomas kaip naujų sprendimų bandymų ir diegimo zona. Fokusas krypsta į antidroninius jutiklius, vaizdo analizę, automatizuotą taikinių atpažinimą ir kitus sprendimus, kurie leistų greičiau reaguoti bei sumažinti karių riziką.

    „Pagal programą Išmanioji siena tikrinami sprendimai, naudojantys robotiką, bepiločius sprendimus ir dirbtinis intelektas“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    Šis kursas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur sienų ir kritinės infrastruktūros apsauga vis dažniau remiasi sensorių tinklais, duomenų sinteze ir greita sprendimų grandine. Tokiose sistemose DI paprastai naudojamas grėsmių filtravimui, klaidingų signalų mažinimui ir operatorių darbo apkrovos mažinimui.

    Lenkija taip pat plečia nepilotuojamų sausumos platformų panaudojimą. Be sprogmenų neutralizavimo robotų, dėmesio sulaukia žvalgybiniai robotai, kurie gali patruliuoti, aptikti taikinius termovizija ir perduoti duomenis į valdymo centrus.

    2025 metų kovą Lenkijos Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį dėl 96 mobilių bepiločių žvalgybos transporto priemonių Tarantula, kurios turėtų būti tiekiamos 2026–2027 metais. Sutarties vertė siekia apie 11,6 milijono eurų, o pagrindinis tikslas – sumažinti karių riziką ir padidinti stebėjimo efektyvumą sudėtingomis sąlygomis.

    Didelė kryptis yra antidroniniai pajėgumai, kurie tapo kritiškai svarbūs po plataus masto dronų naudojimo kare Ukrainoje. Tokios sistemos paprastai apima radarus, optinius ir akustinius jutiklius, ryšio trukdymo priemones, perėmėjus bei sprendimus, leidžiančius greitai identifikuoti mažus taikinius itin žemame aukštyje.

    Lenkijos planuose išskiriama ir didelės apimties antidroninė programa San, kurios vertė viešai įvardijama apie 3,5 milijardo eurų. Numatyta daug baterijų ir ugnies vienetų, o sistemos tiekimo grafikas siejamas su 2026–2028 metų etapais.

    Rytų skydas dar tik kuriamas, tačiau jau dabar aišku, kad tai bus ne visiškai sandari siena, o išmaniai valdoma gynybos erdvė. Lenkija siekia, kad fizinės priemonės, sensoriai, DI analizė ir reagavimo pajėgumai veiktų kaip viena platforma, galinti suteikti papildomo laiko, informacijos ir manevro laisvės krizės atveju.

  • IFA 2026: „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje nuo 2027 metų – kaip veiks žmogaus, namų ir automobilio ekosistema

    IFA 2026: „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje nuo 2027 metų – kaip veiks žmogaus, namų ir automobilio ekosistema

    Berlyne vykusioje IFA 2026 parodoje „Xiaomi“ aiškiai parodė, kad nebenori būti siejama vien su išmaniaisiais telefonais. Kinijos technologijų bendrovė paskelbė planuojanti 2027 metais pradėti elektromobilių prekybą Europoje ir tuo pat metu plėsti sujungtų įrenginių ekosistemą.

    Parodos ekspozicijoje lankytojus pasitiko futuristinis automobilis su „Xiaomi“ logotipu, o tai tapo simboliu bendrovės posūkiui į keturių ratų segmentą. Nors „Xiaomi“ automobiliai Kinijoje jau nėra naujiena, Europoje tai būtų vienas didžiausių įmonės žingsnių už vartotojiškos elektronikos ribų.

    „Xiaomi“ strategiją sieja ne tik su automobilių pardavimu, bet ir su platesne vizija, kaip kasdienybėje susijungs telefonas, namai ir automobilis. Šį modelį bendrovė vadina Human x Car x Home, o jo esmė yra viena sistema, valdanti skirtingus įrenginius skirtingose aplinkose.

    Praktinis scenarijus, kurį „Xiaomi“ demonstravo IFA, paprastas: sėdint automobilyje galima valdyti išmaniuosius namų prietaisus. Pavyzdžiui, pakeliui namo įjungti ar išjungti kondicionierių, atitraukti užuolaidas ar patikrinti kitų prijungtų įrenginių būseną.

    Tokiu atveju automobilis tampa dar vienu išmaniųjų namų valdymo tašku, o ne atskiru produktu. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai gamintojai vis dažniau bando kurti uždaras ekosistemas, sujungiančias aparatinę įrangą, programinę įrangą ir paslaugas.

    Kas sujungs telefoną, namus ir automobilį?

    „Xiaomi“ teigia, kad technologinis ryšys tarp įrenginių bus užtikrinamas per HyperOS operacinę sistemą ir dirbtinis intelektas sprendimus. Bendrovės sumanymas nėra apsiriboti vien rankiniu valdymu, o ilgainiui pereiti prie kontekstinio automatizavimo, kai sistema pati suderina įrenginių veikimą pagal situaciją.

    Tokia kryptis iš esmės reiškia didesnį duomenų srautų ir skirtingų įrenginių tarpusavio suderinamumo poreikį. Kartu tai kelia ir praktinių klausimų, su kuriais Europoje susiduria visi ekosistemas kuriantys gamintojai: privatumas, kibernetinis saugumas ir aiškus vartotojo sutikimas dėl duomenų naudojimo.

    Parodoje pristatyta vizija leidžia suprasti, kad „Xiaomi“ nori konkuruoti ne vien automobilių kaina ar dizainu, bet ir patirtimi, kurią sukuria programinė įranga. Europos rinkoje tai ypač aktualu, nes pirkėjai vis dažniau vertina ne tik nuvažiuojamą atstumą ar įkrovimo greitį, bet ir automobilio skaitmenines funkcijas.

    Partneriai Vokietijoje ir investicijų planas

    Kad planai neliktų vien parodos pažadu, „Xiaomi“ IFA spaudos konferencijoje 2026 metų rugsėjo 3 dieną paskelbė pasirašiusi ketinimų protokolus su aštuoniomis Vokietijos automobilių prekybos grupėmis. Tarp jų minimos Emil Frey Germany, Ernst Dello Group, Autohaus Dinnebier, Hahn Automobile, LUEG Mobility Group, Fett & Wirtz, SPT Avior ir Penske-Jacobs.

    Vokietija įvardijama kaip starto taškas, tačiau bendrovė signalizuoja, kad panašių partnerysčių sieks ir kitose Europos šalyse. Tokia strategija leidžia greičiau kurti aptarnavimo, logistikos ir demonstracinių salonų tinklą, be kurio įsitvirtinti automobilių rinkoje praktiškai neįmanoma.

    „Europa yra pagrindinė rinka mūsų pasaulinei strategijai“, – sakė „Xiaomi“ rinkodaros vadovas Xu Fei.

    Kartu bendrovė pateikė ir investicijų planą: 2026–2030 metų laikotarpiu „Xiaomi“ ketina į mokslinius tyrimus ir plėtrą pasauliniu mastu investuoti daugiau nei 24 milijardus eurų. Tarp prioritetų įvardijamos sritys apima dirbtinis intelektas, operacines sistemas, puslaidininkius, išmaniuosius automobilius, robotiką ir išmaniąją gamybą.

    Tokio masto investicijos rodo, kad „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje būtų ne vien pavienis projektas, o ilgalaikė diversifikacija. Vis dėlto realų proveržį lems tai, kaip greitai bendrovė prisitaikys prie Europos homologacijos reikalavimų, infrastruktūros, konkurencijos ir vartotojų pasitikėjimo, kuris automobilių rinkoje įgyjamas gerokai lėčiau nei telefonų segmente.