CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Knygų įrašai internetu: ką keičia planas ir kam teks teikti privalomus prašymus?

    Kas keičiasi?

    Lenkijos Teisingumo ministerija siūlo dar labiau skaitmeninti žemės ir turto registravimo procedūras: prašymus dėl įrašų į nekilnojamojo turto registrus planuojama leisti teikti internetu ne tik profesionalams, bet ir gyventojams bei įmonėms.

    Numatoma, kad užsiregistravus teismų informacinėje sistemoje būtų galima pateikti elektroninį prašymą dėl įrašo ir pridėti dokumentus, kurie yra įrašo pagrindas. Tokiu būdu siekiama mažinti administracinę naštą ir spartinti procesus.

    Elektroninis prašymas ir dokumentai

    Projektas numato, kad elektroninis prašymas turėtų būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, patikimu profiliu arba asmens parašu. Tai reikštų, kad daliai gyventojų pirmiausia tektų pasirūpinti tinkama e. tapatybės priemone.

    Jei dokumentas, kuris yra įrašo pagrindas, neturės elektroninės versijos, popierinį originalą reikės pristatyti į teismą per tris dienas nuo prašymo pateikimo internetu. Taip valdžia siekia suderinti skaitmeninį procesą su situacijomis, kai dokumentai vis dar rengiami tik popieriuje.

    Kam tai taps privaloma?

    Šiuo metu prašymus per sistemą privalomai teikia notarai ir antstoliai. Siūlomuose pakeitimuose numatyta privalomą teikimą išplėsti ir mokesčių administratoriui, pirmiausia mokesčių inspekcijos padalinių vadovams.

    Kartu projektas įtvirtina aiškią taisyklę: popieriniai dokumentai nebebūtų verčiami į elektroninius, o elektroniniai nebebūtų spausdinami ir paverčiami popieriniais vien tam, kad tiktų kitam pateikimo kanalui. Tai turėtų sumažinti dubliavimą ir klaidų riziką.

    Kada įsigalios?

    Didžioji dalis pakeitimų planuojama įsigaliojant apie 2027 ir 2028 metų sandūrą, o šiuo metu vyksta konsultacijos. Pastaboms pateikti numatytas maždaug trijų savaičių laikotarpis.

    Ministerija projektą sieja su nuo 2016 metais vykstančiu proceso skaitmeninimu. Praktikoje tai signalizuoja, kad elektroninis prašymų teikimas artėja prie „numatytojo“ standarto, o daliai institucijų jis taps ne pasirinkimu, o pareiga.

  • Ukraina ruošia keturias dideles privatizacijas: Lenkijos verslas pirmas ES atvirai rodo susidomėjimą

    Privatizacija karo sąlygomis

    Ukraina planuoja iki spalio pabaigos užbaigti bent keturis didelio masto privatizavimo sandorius, teigia Valstybinio turto fondo vadovas Dmytro Natalukha. Pasak jo, procesas nesustojo net vykstant plataus masto karui, o dalis sandorių jau anksčiau siekė šimtus milijonų eurų.

    Didelio masto privatizacija Ukrainoje apima aukcionus, kurių pradinė kaina prasideda maždaug nuo 5 000 000 eurų. Kartu kas savaitę vyksta ir mažesnio masto privatizavimo aukcionai, kurie, anot pareigūnų, administracine prasme vykdomi greičiau.

    Kokie objektai ruošiami pardavimui?

    Į šių metų rudens privatizavimo paketą patenka keli pramoniniai aktyvai, susiję su chemijos, trąšų ir žaliavų sektoriumi. Tarp jų minimas amoniako gamybos objektas netoli Odesos, strategiškai svarbioje Juodosios jūros pakrantės zonoje.

    Taip pat įvardijami chemijos pramonės pajėgumai Sumų regione, automobilių variklių cilindrų gamykla Konotopo apylinkėse ir įmonė, veikianti titano žaliavų bei komponentų grandinėje. Pareigūnų teigimu, kai kurie objektai orientuoti į eksportą ir turi ilgalaikius tarptautinius klientus.

    Nacionalizuotas Rusijos turtas ir teisinė rizika

    Ukraina taip pat aktyviau parduoda sankcionuotą ir nacionalizuotą turtą, perimtą iš Rusijos subjektų bei asmenų. Tokie aktyvai paprastai realizuojami atviruose internetiniuose aukcionuose, o surinktos lėšos, valdžios teigimu, nukreipiamos valstybės poreikiams.

    Vis dėlto investuotojai vertina ir teisinę riziką: buvę savininkai gali ginčyti nacionalizaciją teismuose, o Rusija gali siekti tarptautinių ieškinių. Ukrainos pusė argumentuoja, kad taikomi mechanizmai remiasi tarptautine praktika, naudota konfliktų metu, ir sieja ją su tarptautinėmis rezoliucijomis, kurios Rusiją įvardija agresore.

    Lenkijos įmonės – aktyviausios ES

    D. Natalukhos teigimu, Lenkijos įmonės šiuo metu yra pirmos Europos Sąjungoje, kurios tiesiogiai signalizuoja susidomėjimą didelio masto privatizacija Ukrainoje. Pasak jo, domėjimasis siejamas ne vien su pavieniais objektais, bet ir su platesniu ekonominiu abiejų šalių susiejimu.

    Ukrainos atstovai išskiria tris sritis, kuriose, jų vertinimu, Lenkijos verslas rodo daugiausia entuziazmo: sunkioji technika, chemijos pramonė ir farmacijos sektorius. Anot jo, dalis planuojamų investicijų būtų didelio masto, o viena galėtų patekti į mažesnės apimties privatizavimo kategoriją.

    Ko tikisi iš Europos Komisijos?

    Ukrainos pusė ragina Europos Komisiją aktyviau remti ES įmonių dalyvavimą privatizacijoje, ypač per rizikos pasidalijimo priemones. Svarbiausias prašymas – karo ir politinės rizikos draudimas, kuris, pasak pareigūnų, galėtų sumažinti investuotojų atsargumą.

    Ukraina argumentuoja, kad Europa turi finansinių instrumentų, galinčių prisidėti prie investicijų saugumo, įskaitant tarptautines plėtros ir investicijų institucijas. Kijevas tikisi, kad didesnis ES bendrovių įsitraukimas privatizavimo aukcionuose sustiprintų ekonominę integraciją ir prisidėtų prie šalies atsigavimo.

  • Pamirškite įprastas prognozes: „Google“ pristatė DI modelį, kuris orą atnaujins kas valandą

    Pamirškite įprastas prognozes: „Google“ pristatė DI modelį, kuris orą atnaujins kas valandą

    Prognozė kas valandą

    „Google“ pristatė naują orų prognozavimo modelį „WeatherNext 3“, paremtą dirbtiniu intelektu. Bendrovė teigia, kad sistema gali atnaujinti prognozes kas valandą ir pateikti detalesnį vaizdą mažesniuose plotuose.

    Skirtingai nei dalis ankstesnių sprendimų, kurie mokosi iš klasikinių skaitinių orų modelių išvesties, „WeatherNext 3“ labiau remiasi tiesioginėmis stebėsenomis. Tai svarbu todėl, kad tradiciniuose modeliuose dalis duomenų į prognozę gali patekti su kelių valandų vėlavimu.

    Iš kur gaunami duomenys

    „Google“ nurodo, kad modelis naudoja aktualius geostacionarių palydovų stebėjimus ir meteorologinių stočių duomenis. Tokia kombinacija turėtų padėti geriau fiksuoti vietinius skirtumus, kurie lemia, pavyzdžiui, staigius temperatūros ar vėjo pokyčius.

    Bendrovė akcentuoja ir didesnę erdvinę skiriamąją gebą: temperatūra bei drėgmė prognozuojamos 5 kilometrų tinklelyje, o dalis atmosferos laukų skaičiuojama stambesniu, 25 kilometrų masteliu. Teigiama, kad erdvinis tikslumas taip padidėja kelis kartus.

    Didžiausia problema – krituliai

    Net ir tobulėjant modeliams, krituliai išlieka vienu sudėtingiausių uždavinių. Lietus ir sniegas priklauso nuo labai smulkių mastelių procesų, todėl prognozėse dažnai „išsitrina“ kritulių ribos arba netiksliai nustatoma stiprios liūties ar perkūnijos zona.

    „Google“ skelbia, kad „WeatherNext 3“ apmokytas naudojant NASA palydovinius kritulių duomenis ir įmonės parengtą globalią kritulių analizę. Pasak bendrovės bandymų, tai pagerino kritulių prognozavimo rezultatus, o prognozuojant bent vienai dienai į priekį tikslumas kai kuriais atvejais gali būti iki 50 proc. didesnis.

    Kur jis bus naudojamas

    „WeatherNext 3“ numatoma integruoti į „Google“ paiešką, „Gemini“, „Google Maps“ ir „Google Earth Engine“. Tai reiškia, kad DI generuojamos prognozės gali tapti viena iš informacijos bazių tiek kasdieniams vartotojams, tiek duomenų analitikams ar verslams.

    Modelis taip pat orientuojamas į energetikos poreikius: gali būti prognozuojamas vėjas turbinų aukštyje, debesuotumas ir saulės spinduliuotė. Tokie duomenys padeda tiksliau planuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą bei mažinti disbalanso kaštus elektros sistemoje.

    „Google“ pabrėžia, kad net pažangūs DI modeliai nepanaikina fundamentalaus atmosferos neapibrėžtumo. Esant pavojingiems reiškiniams gyventojams ir toliau rekomenduojama vadovautis oficialiais nacionalinių meteorologijos tarnybų įspėjimais.

  • PKP Cargo restruktūrizacija: teismas pratęsė terminą galutiniams susitarimams su kreditoriais

    Teismas pritarė PKP Cargo prašymui pratęsti terminą, per kurį bendrovė turi parengti ir pateikti galutines restruktūrizavimo susitarimo su kreditoriais sąlygas. Vietoje rugpjūčio 31 dienos terminas perkeltas į rugsėjo 15 dieną, apie tai įmonė pranešė per biržą.

    Kartu pratęsti ir kiti procesiniai terminai, susiję su kreditorių pasiūlymais bei Kreditorių tarybos nuomonės gavimu. Bendrovė akcentuoja, kad papildomas laikas reikalingas deryboms užbaigti ir parengti dokumentams, kurie turės įtakos balsavimui dėl susitarimo.

    Kokie terminai pratęsti?

    Pagal įmonės pateiktą informaciją, kitiems proceso dalyviams, teikiantiems savo pasiūlymus dėl susitarimo, terminas pratęstas iki spalio 15 dienos. Tiek pat laiko suteikta ir tam, kad būtų gauta Kreditorių tarybos nuomonė dėl PKP Cargo pateiktų pasiūlymų.

    PKP Cargo nurodo, kad galutinį pasiūlymų paketą reikia suderinti su kreditoriais, o taip pat pasirengti vidiniams sprendimams. Tokie sprendimai paprastai apima valdymo organų pritarimus, įskaitant ir stebėtojų tarybos bei kitų bendrovės institucijų poziciją.

    Emisija ir finansavimas keičia derybų tempą

    Įmonė pabrėžia, kad derybų grafiką veikia paraleliai vykstantys darbai, susiję su finansavimo užtikrinimu. PKP Cargo primena, kad rugpjūčio 25 dieną pasirašė sutartį su maklerio įmone dėl dalyvavimo akcijų emisijos procese ir lėšų pritraukimo.

    Pasak bendrovės, galimos susitarimo sąlygų korekcijos turi būti vertinamos ir per tai, kaip jos paveiktų planuojamą emisiją bei finansavimo gavimo sąlygas. Maklerio įmonės pozicija turėtų tapti viena iš dedamųjų, formuojant galutinį pasiūlymų kreditoriams variantą, todėl procesui reikalingas papildomas laikas.

    Foną kuria atnaujinti pasiūlymai ir veiklos rezultatai

    Anksčiau PKP Cargo skelbė atnaujinusi pasiūlymus kreditoriams, kurie apėmė reikalavimus, kurių bendra vertė siekė apie 670 000 000 eurų. Lyginant su ankstesniais planais, bendrovė buvo pakeitusi kai kuriuos sprendinius, įskaitant idėjas dėl dalies skolos konvertavimo į akcijas.

    Įmonės restruktūrizavimo kontekstą papildo ir darbo vietų mažinimas: po 2024 metais pradėto restruktūrizavimo proceso PKP Cargo vykdė grupinius atleidimus, o darbuotojų skaičius sumažėjo keliais tūkstančiais. Bendrovė taip pat skelbė, kad 2025 metais fiksavo 39 400 000 zlotų pelną, kai metais anksčiau patyrė didelį nuostolį, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį veiklą baigė nuostolingai.

    PKP Cargo yra Varšuvos biržoje listinguojama akcinė bendrovė, kurios didžiausias akcininkas yra PKP S.A. Bendrovė teikia logistikos paslaugas, apimančias krovinių vežimą geležinkeliais ir kitomis transporto rūšimis, o veiklą vykdo keliose Vidurio Europos šalyse.

  • „Torpol“ portfelis išaugo iki 1,5 mlrd. eurų: pelnas didėja, taikosi į naujus geležinkelių kontraktus

    Lenkijos statybų grupė „Torpol“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį augino pajamas ir pelną, o kartu skelbia matanti palankias perspektyvas geležinkelių infrastruktūros rinkoje. Įmonė teigia, kad artimiausiais metais investicijų apimtis lems valstybinės programos ir Europos Sąjungos finansavimo srautai.

    Grupės pajamos 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 213,0 mln. eurų, kai prieš metus buvo maždaug 198,8 mln. eurų. Veiklos pelnas augo iki maždaug 9,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 7,9 mln. eurų.

    Užsakymų portfelis viršija 1,5 mlrd. eurų

    2026 metų birželio 30 dieną „Torpol“ užsakymų portfelis sudarė apie 1,5 mlrd. eurų be konsorciumo partnerių dalies. Bendrovė pabrėžia, kad per pusmetį stiprino pozicijas geležinkelių segmente, tęsdama darbus ir bendradarbiavimą su infrastruktūros valdytojais, įskaitant PKP PLK.

    Įmonė taip pat akcentuoja siekį plėsti kompetencijas tramvajų infrastruktūros, pastatų statybos ir energetikos projektų srityse. Pasak „Torpol“, augusios pajamos iš dalies siejamos su vykdomų projektų grafiku ir didesniu darbų tempu, kompensuojant ankstesnius vėlavimus.

    Kodėl gerėja marža?

    Bendrovės teigimu, veiklos efektyvumo gerėjimas ir sutarčių indeksavimo sprendimai prisidėjo prie maržos augimo. 2026 metų pirmąjį pusmetį marža sudarė 7,83 proc., kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu buvo 6,87 proc.

    „Torpol“ nurodo, kad didesnę pelno dalį lėmė ir projektų pakeitimai, įgyvendinti pagal užsakovų nurodymus, bei geresnis darbų organizavimas. Tai, anot įmonės, stiprina galimybes konkuruoti dėl naujų geležinkelių infrastruktūros konkursų.

    Kokios rinkos perspektyvos?

    Įmonė teigia, kad pagrindinė jos veiklos rinka išlieka Lenkijos geležinkelių infrastruktūra, kur numatomos „labai geros“ augimo perspektyvos artimiausiais metais. „Torpol“ pabrėžia, kad investicijų tempą reikšmingai veiks Europos Sąjungos paramos pervedimų dinamika, taip pat geopolitiniai veiksniai, įskaitant karo Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose poveikį tiekimo grandinėms ir investicijų rizikai.

    Bendrovė tikina esanti viena geriausiai technika ir žmogiškaisiais ištekliais aprūpintų rangovių geležinkelių infrastruktūros segmente, todėl jos tikslas – išlaikyti reikšmingą rinkos dalį ir nuosekliai didinti kompetencijas su geležinkelių projektais susijusiose statybų srityse. Didžiausias „Torpol“ akcininkas yra Centralny Port Komunikacyjny, valdantis 38 proc. akcijų.

  • Euro grįžta į politinės darbotvarkės viršų: Vengrija taikosi į 2030-uosius, Bulgarija skaičiuoja kainas

    Diskusijos dėl euro Europoje vėl kaista: vienur kalbama apie prisijungimą prie euro zonos, kitur – apie pasitraukimą. Vengrijoje vis garsiau minimas tikslas euro įsivedimą sieti su 2030 metais, o Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų AfD retorikoje atsiranda raginimų grįžti prie markės.

    Tuo pat metu Bulgarija, naujausia euro zonos narė, susiduria su jautriausiu klausimu – kaip suvaldyti kainų kilimą ir piktnaudžiavimą perėjimo laikotarpiu. Euro įvedimas ten tapo ne tik ekonomikos, bet ir vidaus politikos kovos tema.

    Vengrija kalba apie 2030 metus

    Vengrijos politinėje darbotvarkėje euro tema pastaruoju metu stiprėja, o siekis įsivesti bendrą valiutą įvardijamas kaip vidutinio laikotarpio tikslas. Norint prisijungti prie euro zonos, būtina atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: kainų stabilumą, tvarų biudžeto deficitą ir skolą, palūkanų normų bei valiutos kurso stabilumą.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vengrijai iššūkių kelia ne tik viešųjų finansų rodikliai, bet ir valiutos svyravimai. Dalis ekspertų taip pat pabrėžia Vengrijos pramonės ir eksporto priklausomybę nuo Vokietijos ekonomikos ciklų, todėl vien euro tikslas pats savaime neišsprendžia struktūrinių problemų.

    Vokietijoje – spaudimas eurui

    Vokietijoje euro klausimas vėl iškyla politinių ginčų centre: AfD retorikoje euro zona vaizduojama kaip ribojanti šalies ekonominį manevringumą. Nors ekonomistai dažnai tokias idėjas vertina kaip rinkiminės kovos elementą, pats faktas, kad diskusija grįžta į viešąją erdvę, rodo didėjantį visuomenės jautrumą infliacijai ir gyvenimo brangimui.

    Ekspertai sutaria, kad hipotetinis Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos būtų milžiniškas sukrėtimas. Tokia permaina galėtų pakirsti bendros valiutos patikimumą, išprovokuoti finansų rinkų turbulenciją, kapitalo persiskirstymą ir didelį neapibrėžtumą visoje Europoje.

    Bulgarijoje – kainų kontrolės pamokos

    Bulgarija eurą įsivedė 2026 metų pradžioje, tačiau didžiausias iššūkis tapo kainų skaidrumas ir kontrolė pereinamuoju laikotarpiu. Taikant dvigubą kainų žymėjimą, vartotojams turi būti aiškiai pateikiama suma nacionaline valiuta ir eurais, o perskaičiavimas privalo būti atliekamas pagal nustatytą kursą.

    Praktikoje dalis verslų, ypač su turizmu susijusiuose sektoriuose, pasinaudojo proga kelti kainas, o tai smogė vartotojų pasitikėjimui ir išprovokavo politines diskusijas. Kainų šuoliai tapo patogia tema oponentams, siekiant atsakomybę dėl brangimo sieti su euro įvedimu, net jei infliaciją kartu kursto ir kiti veiksniai – nuo energijos kainų iki geopolitinių krizių.

    Bulgarijos patirtis dar kartą primena, kad euro įvedimas nėra vien techninis valiutos pakeitimas. Sėkmę lemia institucijų pasirengimas, rinkos priežiūra, aktyvi vartotojų informavimo kampanija ir greita reakcija į piktnaudžiavimą, kad pereinamasis laikotarpis nevirstų pasitikėjimo krize.

  • Koszalinui – 70 mln eurų vertės atliekų deginimo jėgainė: kas bus daroma su 30 000 tonų per metus

    Koszalino komunalinių paslaugų bendrovė Przedsiębiorstwo Gospodarki Komunalnej pasirašė sutartį su „AB Industry“ dėl komunalinių atliekų terminio apdorojimo įrenginio statybos. Projekto vertė siekia apie 70 mln eurų su mokesčiais, o darbų pabaiga numatyta iki 2029 metų birželio 30 dienos.

    Numatoma, kad įrenginys bus skirtas energetinei komunalinių atliekų frakcijai, kuri nebetinka perdirbimui, sutvarkyti. Toks sprendimas leidžia sumažinti šalinamų atliekų kiekį ir kartu išgauti energiją, kuri vėliau panaudojama šilumos ir elektros gamybai.

    „Tai strateginė investicija Koszalinui ir visam regionui. Kuriame modernaus, saugaus ir efektyvaus atliekų tvarkymo sistemos elementą, kuris leis ne tik atsakingai sutvarkyti atliekas, bet ir atgauti jose esančią energiją“, – sakė Koszalino prezidentas Tomasz Sobieraj.

    Planuojami pajėgumai ir energija

    Pagal pasirašytą sutartį planuojamas įrenginio pralaidumas sieks 30 000 tonų atliekų per metus. Projekte nurodoma, kad skaičiavimai remiasi vidutine atliekų šilumingumo prielaida – 12,9 MJ kilogramui, būdinga vadinamajai energetinei frakcijai.

    Skelbiama, kad per metus būtų galima parduoti apie 172 800 GJ šilumos ir apie 11 020 MWh elektros energijos. Pagaminta šiluma galėtų būti tiekiama į miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, o elektra taptų papildomu atliekų panaudojimo rezultatu.

    Kodėl tokie projektai daugėja?

    Europos Sąjungos atliekų politikoje prioritetas teikiamas atliekų prevencijai ir perdirbimui, tačiau dalis srautų vis tiek lieka netinkami perdirbti. Tokiai likutinei frakcijai vis dažniau pasirenkamas energijos atgavimas, ypač regionuose, kur ribojami sąvartynų pajėgumai ir didėja šalinimo kaštai.

    Koszalino atveju pabrėžiama, kad įrenginys turėtų tapti viso regiono atliekų tvarkymo sistemos dalimi, sprendžiančia būtent neperdirbamų, bet energetinę vertę turinčių atliekų problemą. Miesto valdžia projektą įvardija kaip vieną didžiausių komunalinių investicijų miesto istorijoje.

    Finansavimas ir terminai

    Projektas siejamas su Prioritetine programa 2.1.3 „Racionali atliekų tvarkyba. 3 dalis: alternatyvių degalų panaudojimas energetikai“, o finansavimas numatomas iš Modernizavimo fondo lėšų. Tokie instrumentai dažnai naudojami energetikos ir infrastruktūros projektams, kurie mažina emisijas arba didina sistemos efektyvumą.

    Artimiausiais metais Koszalinui svarbiausia bus užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas laiku, o planuojami energijos kiekiai realiai integruoti į miesto šilumos ūkį. Praktikoje tokių įrenginių sėkmę lemia atliekų srauto stabilumas, šilumos paklausa ir sklandus leidimų bei prijungimo procesas.

  • Lenkija skyrė dar milijardus S19 ir S11: ES lėšos Via Carpatia ir ruožui prie Koszalino

    Lenkijos Kelių generalinė direkcija (GDDKiA) pasirašė dvi naujas sutartis dėl ES finansavimo iš programos FEnIKS, skirtos greitkelių S19 ir S11 statyboms. Bendra Lenkijai šiame programos etape patvirtinta ES parama kelių infrastruktūrai pasiekė apie 3 760 000 000 eurų.

    Šios sutartys apima S19 atkarpas Babica–Jawornik ir Domaradz–Dukla bei S11 ruožą Bobolice–Szczecinek. GDDKiA nurodo, kad daliai projektų finansavimas dar vertinamas, o kitiems rengiama paraiškinė dokumentacija, kad būtų galima pritraukti papildomų ES lėšų.

    Daugiau lėšų S19

    S19 plėtrai Podkarpatės vaivadijoje ES skirs apie 463 000 000 eurų, o visas projektas vertinamas maždaug 1 019 000 000 eurų. Tinkamos finansuoti išlaidos sudaro apie 556 000 000 eurų, o numatyta darbų apimtis siekia 44,5 kilometro.

    Investicija padalyta į keturias įgyvendinimo dalis: Babica–Jawornik, Domaradz–Krosno, Krosno–Miejsce Piastowe ir Miejsce Piastowe–Dukla. GDDKiA primena, kad dvi pastarosios atkarpos nuo 2025 metų gruodžio jau atidarytos eismui.

    Visame projekte suplanuoti keturi kelių mazgai, penkios keliautojų aptarnavimo aikštelės bei kelių priežiūros bazė Miejsce Piastowe. Taip pat bus statomi inžineriniai statiniai, triukšmo slopinimo priemonės ir privažiavimo keliai.

    Strateginis S11 ruožas

    S11 atkarpai Bobolice–Szczecinek ES parama sieks apie 160 000 000 eurų. Bendras projekto biudžetas sudaro apie 326 000 000 eurų, o tinkamos finansuoti išlaidos įvertintos maždaug 189 000 000 eurų.

    Numatoma nutiesti daugiau kaip 24 kilometrų greitkelio, įrengti du mazgus Wierzchowo ir Szczecinek Północ bei porą keliautojų aptarnavimo aikštelių Wierzchowo. Šis ruožas turėtų sujungti Szczecinek aplinkkelį su S11 trasa, vedančia į S6 ties Koszalino kryptimi.

    FEnIKS programa keliams

    GDDKiA skaičiuoja, kad pagal FEnIKS planuojama paremti 30 kelių projektų, o bendra ES parama siektų apie 4 200 000 000 eurų. Programa apima 2021–2027 metų laikotarpį, o ankstyvosiose sutartyse dalis projektų buvo finansuojami vadinamuoju etapiniu principu, derinant skirtingų finansavimo laikotarpių lėšas.

    Pastaraisiais metais ES parama Lenkijos greitkeliams daugiausia nukreipiama į strateginius koridorius, didinančius šalies susisiekimą su Baltijos jūros uostais ir pietryčių kryptimi. Tarp prioritetų išlieka Via Carpatia ašis, kuriai priskiriamas S19, bei jungtys, mažinančios kelionių laiką tarp regioninių centrų.

    „Kiti kelių projektai šiuo metu yra vertinami arba jiems rengiama paraiškinė dokumentacija, siekiant gauti ES finansavimą“, – pranešė GDDKiA.

  • Kuro kainos šoktelėjo po lengvatų pabaigos: benzinas ir dyzelinas brangsta, prognozės niūrios

    Degalinių kainų šuolis per pastarąją savaitę siejamas su pasibaigusia valstybės taikyta laikina mokesčių lengvata. Jai nustojus galioti, benzino litras pabrango daugiau nei 0,20 euro, o dyzelinas – beveik 0,20 euro, rodo rinkos stebėtojų vertinimai.

    Pagrindinis kainų pokyčio veiksnys – pridėtinės vertės mokesčio tarifo grąžinimas nuo 8 proc. iki 23 proc. benzino ir dyzelino produktams. Toks pokytis automatiškai didina galutinę kainą, net jei didmeninės naftos produktų kainos nesikeistų.

    Kainų dinamiką stiprina ir Europoje brangstantys gatavi degalai, kurie tiesiogiai persiduoda į vietinę didmeninę rinką. Analitikai pabrėžia, kad jautrumą didina ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri kelia riziką tiekimo grandinėms ir naftos kainų svyravimams.

    „Rugsėjo pradžioje matomas aiškus benzino ir dyzelino kainų augimas – tai pirmiausia susiję su PVM tarifo sugrąžinimu iki 23 proc. ir didėjančiomis gatavų degalų kainomis Europoje“, – teigė rinkos analitikai.

    Prognozės artimiausioms dienoms išlieka nepalankios – minimi tolesni kelių centų augimai už litrą, jei brangimas didmeninėje rinkoje neslops. Didesnė rizika išlieka dyzelinui, kurio kaina pastaraisiais mėnesiais Europoje buvo ypač jautri tiekimo ir paklausos pokyčiams.

    Pagal rinkos prognozes, 95 oktanų benzinas artimiausią savaitę gali kainuoti apie 1,75–1,79 euro už litrą, o 98 oktanų benzinas – apie 1,94–1,98 euro už litrą. Dyzelino kaina, skaičiuojama, gali siekti maždaug 1,95–1,97 euro už litrą, todėl vairuotojams išlaidos toliau augs.

  • Vokietijos ekonomika rodo atsigavimo ženklus, bet rinkimai Saksonijoje-Anhalte gali pakeisti kryptį

    Vokietijos ekonomika po kelerių vangios plėtros metų rodo atsargius atsigavimo signalus, tačiau diskusijos šalyje vis dažniau sukasi ne tik apie skaičius, bet ir apie politikos kryptį. Reikšmingu nuotaikų barometru laikomi Saksonijos-Anhalto žemės rinkimai, kuriuose apklausos prognozuoja stiprų populistinių jėgų pasirodymą.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad naujausias augimo impulsas siejamas su valstybės skatinimo priemonėmis ir investicijomis, taip pat su išorės paklausos pagerėjimu. Vis dėlto Vokietijos pramonė tebepatiria spaudimą dėl energijos kainų, konkurencingumo ir lėtesnės pasaulio prekybos, o tai didina neapibrėžtumą verslui.

    Rytų Vokietijos iššūkiai

    Saksonija-Anhaltas dažnai minimas kaip regionas, kuriame ekonominis atsigavimas juntamas silpniau nei šalies vidurkis. Čia svarbi pramonės dalis yra energiškai imli chemijos sektoriaus gamyba, todėl energetikos kainų šokai ir struktūriniai pokyčiai smogė stipriau.

    Vietos rinkimų kampanijoje ryškėja pažadai „perkrauti“ ekonomiką, griežtinti migracijos politiką ir keisti Europos integracijos taisykles. Tokių siūlymų kritikai pabrėžia, kad dalis jų reikštų didesnes kliūtis prekybai ir investicijoms, o tai Vokietijai, kaip eksportu paremta ekonomikai, būtų skausminga.

    „Populistinių jėgų stiprėjimą regione lemia ilgalaikis vietinis įsišaknijimas, rytų vokiečių tapatybės akcentavimas ir efektyvi komunikacija internete“, – teigiama analitikų vertinimuose.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    Vokietija yra svarbiausia Lietuvos ir Lenkijos eksporto kryptis Europos Sąjungoje, todėl bet kokie politiniai svyravimai Berlyne ar didesnis neapibrėžtumas verslo aplinkoje greitai persiduoda tiekėjų grandinėms. Jei Vokietijos pramonė lėtėja, pirmieji tai pajunta komponentų, logistikos ir paslaugų eksportuotojai regione.

    Kita vertus, dalis verslo atstovų situaciją vertina pragmatiškai: net ir esant aštresnei retorikai, strateginės sritys paprastai remiasi privačiais kontraktais ir ilgalaikiais interesais. Vokietijos paklausos persiskirstymas gali tapti galimybe kaimyninėms šalims, jei jos geba pasiūlyti konkurencingą kainos ir kokybės santykį bei dirbti pagal vokiškus standartus.