CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Paklausė DI, kaip sulieknėti, ir numetė 16 kg: eksperimentas atskleidė netikėtą dalyką

    JAV vartotojų teisių ir produktų testavimo leidinio Consumer Reports žurnalistas Nikolas De Leonas nusprendė praktiškai patikrinti, ar dirbtinis intelektas gali padėti saugiai ir tvariai sulieknėti. Kelių mėnesių eksperimentas baigėsi akivaizdžiais skaičiais: jis atsikratė apie 16 kilogramų.

    Pradžioje, dar rugsėjį, vyras svėrė apie 88,5 kilogramo, jo ūgis siekė 175 centimetrus, o liemens apimtis buvo maždaug 109 centimetrai. Jis jau buvo bandęs greitą metodą, per du mėnesius numetė apie 9 kilogramus, tačiau vėliau prastai jautėsi ir per metus priaugo svorį atgal.

    Šį kartą tikslas buvo kitoks: mažinti svorį lėčiau, maždaug po 0,5 kilogramo per savaitę, kartu stengiantis išsaugoti raumenų masę. Pirmieji pokyčiai buvo paprasti ir praktiški: daugiau vaikščiojimo, mitybos fiksavimas ir sąmoningas baltymų kiekio sekimas.

    Vėliau žurnalistas į pagalbą pasitelkė „Google“ sprendimą „Gemini“ ir pateikė jam pagrindinius duomenis apie amžių, ūgį, svorį, tikslus bei ankstesnę patirtį sportuojant. DI pasiūlė struktūruotą jėgos treniruočių planą keturis kartus per savaitę, paremtą baziniais pratimais, tokiais kaip pritūpimai, spaudimas gulint ir mirties trauka.

    Kad rekomendacijos būtų patikrintos, De Leonas pradėjo naudoti ir „Anthropic“ sistemą „Claude“, lygindamas dviejų įrankių atsakymus. Jo teigimu, vienas DI tapo treniruočių plano konstravimo pagalbininku, o kitas labiau pasiteisino tikrinant skaičiavimus ir analizuojant progresą.

    Eksperimento metu jis reguliariai svėrėsi, matavo liemens apimtį ir fiksavo treniruočių rezultatus, kad sprendimai būtų paremti duomenimis, o ne nuotaika. Iki birželio pradžios svoris sumažėjo iki maždaug 72,6 kilogramo, o liemens apimtis krito iki maždaug 95 centimetrų, kūno riebalų dalį jis vertino apie 19 proc.

    Šis atvejis gerai atspindi, kaip šiandien DI dažniau naudojamas ne kaip stebuklingas sprendimas, o kaip planavimo ir informacijos suvaldymo priemonė. Vis dėlto specialistai pabrėžia ribas: DI negali realiu laiku įvertinti pratimų technikos, todėl ypač pradedantiesiems svarbu konsultuotis su treneriu ar gydytoju, o esant sveikatos problemoms neeksperimentuoti savarankiškai.

    Pats De Leonas pabrėžė, kad sėkmę lėmė ne vien DI, o nuoseklumas ir aiški sistema, kurios laikytis teko pačiam. DI šiame procese atliko mentoriaus užrašų knygelės vaidmenį: padėjo suformuluoti tikslus, susidėlioti rutiną ir suprasti, ką rodo surinkti duomenys.

  • „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    „STIHL“ vadovas siūlo dirbti 40 valandų be priedų: įvardijo, kas Vokietiją stumia į krizę

    Pasaulyje gerai žinomo grandininių pjūklų gamintojo „STIHL“ vadovas Nikolas Stihl ragina Vokietiją ryžtis gilesnėms reformoms ir didinti bendrą darbo apimtį. Jo teigimu, šalies ekonomika jau kelerius metus įstrigusi struktūrinėje krizėje, o esami sprendimai dar nekuria pakankamo investicijų ir augimo impulso.

    Verslininkas pabrėžia, kad Vokietijos konkurencingumui smogia keli veiksniai vienu metu: didelės energijos, darbo ir mokesčių sąnaudos, pernaininga reguliacinė aplinka bei prastėjantis kvalifikacijos lygis. Prie išorinių spaudimų jis priskiria geopolitines įtampas, tarptautinės prekybos barjerus ir agresyvią Kinijos pramonės politiką.

    „STIHL“ mastas ir fonas

    „STIHL“ skelbia, kad 2025 metais įmonės pajamos siekė 5,48 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius pasaulyje sudarė 20 246. Įmonę 1926 metais įkūrė Andreas Stihl, o 2026 metais bendrovė mini 100 metų sukaktį.

    Nikolas Stihl, įkūrėjo anūkas, viešai teigia, kad per pastaruosius aštuonerius metus Vokietija neteko apie 15 proc. pramonės produkcijos, o kas mėnesį prarandama maždaug 15 000 pramonės darbo vietų. Jo vertinimu, silpnėjanti pramonės bazė kelia riziką šalies gerovei ir socialinės apsaugos modelio tvarumui.

    Reformos, kurios, jo manymu, per silpnos

    Verslininkas palankiai vertina Vyriausybės planuojamas reformas sveikatos draudimo, pensijų, mokesčių ir darbo rinkos srityse, tačiau laiko jas kompromisinėmis ir nepakankamomis. Jis perspėja, kad reformų atsisakymas ar jų išardymas mažintų verslo pasitikėjimą politika ir pailgintų stagnaciją.

    Jo siūlomų priemonių kryptis aiški: mažinti biurokratiją, greitinti leidimų išdavimą, didinti investicijų patrauklumą ir skatinti tyrimus bei plėtrą. Taip pat akcentuojamas valstybės valdymo skaitmeninimas ir procesų supaprastinimas, kad institucijos veiktų labiau kaip paslaugų teikėjos gyventojams ir įmonėms.

    40 valandų be papildomo atlygio

    Daugiausia diskusijų sukėlė siūlymas didinti savaitės darbo laiką iki 40 valandų be papildomo atlygio. Nikolas Stihl aiškina, kad Vokietija nebeturi tokio produktyvumo pranašumo prieš pagrindinius konkurentus, kuris anksčiau pateisindavo aukštus darbo kaštus.

    „Jei norime išlaikyti gerovę ir socialines garantijas, bendra ekonomikoje atliekamo darbo apimtis turi didėti“, – sakė Nikolas Stihl.

    Jis pabrėžia, kad tai nėra kaltinimas darbuotojams, o bandymas prisitaikyti prie demografinių pokyčių ir lėtesnio augimo. Kartu jis siūlo ieškoti būdų, kaip geriau išnaudoti darbo rinkos rezervus, įskaitant nedirbančius asmenis, dalinį užimtumą ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio.

    Dar viena jo minima kryptis – peržiūrėti ligos išmokų taisykles, numatant išmokų mokėjimą nuo antrosios ligos dienos, taip pat atsisakyti kai kurių supaprastintų nedarbingumo patvirtinimo praktikų. Tokie siūlymai Vokietijoje tradiciškai sulaukia griežtos profesinių sąjungų kritikos, nes laikomi socialinių garantijų siaurinimu.

    Nikolas Stihl taip pat kelia „lubų“ idėją ne darbo užmokesčio sąnaudoms, susijusioms su įmokomis socialiniam draudimui. Jo teigimu, 40 proc. nuo bruto darbo užmokesčio yra riba, kurią verslas dar gali pakelti neprarasdamas konkurencingumo.

    Kalbėdamas apie ateities ekonomiką, jis ragina kryptingiau remti sritis, kurios kuria didelę pridėtinę vertę: dirbtinis intelektas pramonėje, robotika, biotechnologijos, medicinos technologijos, kosmoso pramonė ir kvantinės technologijos. Jo vertinimu, vien skaitmenizacijos ir DI teikiami produktyvumo laimėjimai neatsvers visuomenės senėjimo poveikio, todėl būtini ir darbo rinkos sprendimai.

  • Radomas išleido į gatves 10 CNG autobusų: dar 10 atvyks gruodį, daugumą parko jau sudaro „žalieji“

    Lenkijos Radomo miestas 2026 metų rugsėjo 1 dieną į maršrutus išleido 10 naujų autobusų, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis (CNG). Savivaldybės vežėjas Miejskie Przedsiębiorstwo Komunikacji skelbia, kad gruodį parką papildys dar 10 tokių pačių transporto priemonių.

    Naujieji autobusai yra žemagrindžiai, pritaikyti žmonėms su negalia, su kondicionieriais, švieslentėmis, vaizdo stebėjimu ir keleivių skaičiavimo sistema. Taip pat numatyti USB įkrovimo lizdai, o dalis bilietų žymėjimo įrangos gali veikti kaip bekontakčio atsiskaitymo terminalas.

    Investicija į mažesnes emisijas

    Kiekvienas autobusas talpina iki 97 keleivių, iš jų 29 gali sėdėti, įrengta vieta vežimėliui. Radomo miesto vadovybė pabrėžia, kad CNG transportas laikomas tarpine, mažesnių emisijų alternatyva, ypač ten, kur pilnas perėjimas prie elektrinių autobusų užtrunka dėl infrastruktūros ir tinklo pajėgumų.

    „Modernizuojame miesto autobusų parką ir investuojame į šiuolaikines, aplinkai palankesnes transporto priemones. Šiandien į gatves išriedėjo 10 CNG autobusų, kurie prisijungia prie mūsų mažai ir nulinės taršos parko“, – sakė Radomo meras Radosławas Witkowskis.

    Užsakymas vykdomas pagal projektą, kuriuo numatytas 20 CNG autobusų įsigijimas. Vežėjas pažymi, kad pirmieji 10 autobusų pristatyti anksčiau nei planuota, siekiant sustiprinti vežimus mokslo metų pradžioje, kai keleivių srautai išauga.

    Kiek kainuoja ir kas toliau?

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 7 170 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, o projektui pritraukta daugiau kaip 5 840 000 eurų ES lėšų, tai yra per 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Likusieji 10 CNG autobusų turėtų būti perduoti lapkričio ir gruodžio sandūroje.

    MPK nurodo, kad šiuo metu parke yra 45 dujiniai ir 45 elektriniai autobusai. Tai reiškia, kad apie 80 proc. kasdien į Radomo gatves išvažiuojančių autobusų priskiriami nulinės arba mažos taršos kategorijai, o atnaujinimo programa bus tęsiama ir ateinančiais metais.

    „Parko atnaujinimą tęsime: lapkričio ir gruodžio sandūroje gausime likusius 10 dujinių autobusų, o 2027 metų pavasarį pasitiksime 12 naujų elektrinių autobusų“, – sakė MPK vadovas Piotras Szprendałowiczius.

    Radomo miesto vežėjas aptarnauja 25 miesto maršrutus, iš jų 3 naktinius. Transporto parko struktūra rodo bendrą tendenciją Vidurio Europoje, kur miestai derina elektrifikaciją su tarpinėmis technologijomis, kad greičiau sumažintų dyzelinių autobusų dalį ir pagerintų oro kokybę.

  • Rusija pradeda „Vostok Oil“: vienas didžiausių naftos projektų pasaulyje kainuos apie 100 mlrd. eurų

    Startas su politiniu svoriu

    Rusija oficialiai pradėjo „Vostok Oil“ projekto darbus Krasnojarsko krašte – apie startą paskelbta nuotolinėje ceremonijoje, kurioje dalyvavo Vladimiras Putinas. Projektas pristatomas kaip strateginis ir ilgametis, turintis stiprinti Rusijos naftos gavybą Arkties regione.

    Pagal pateikiamus vertinimus, telkiniuose gali būti iki 7 mlrd. tonų mažo sieringumo naftos. Toks mastas „Vostok Oil“ leidžia priskirti prie didžiausių pasaulio išteklių projektų, tačiau jo sėkmė tiesiogiai priklausys nuo eksploatacijos kaštų ir logistikos.

    Ką apima „Vostok Oil“

    Projektas sujungia kelis naftos ir dujų telkinių klasterius, įskaitant Vankoro grupę, taip pat Pajachoskio ir Vakarų Irkino telkinius. Viešai skelbiama, kad bendra išteklių bazė siejama su itin dideliu potencialu, o gavyba planuojama dešimtmečiams.

    Pagal planus, visų telkinių bendra metinė gavyba ateityje galėtų siekti iki 100 mln. tonų naftos. Tai reikštų reikšmingą papildomą srautą į Rusijos eksporto grandines, jei infrastruktūra bus sukurta laiku.

    Kaina, naftos riba ir infrastruktūra

    Numatoma projekto kaina – mažiausiai apie 100 mlrd. eurų, todėl tai vienas brangiausių pramoninių sumanymų regione. Ekspertų vertinimu, projektas būtų pelningas, jei naftos kaina išliktų ne žemesnė nei maždaug 33–38 eurai už barelį.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra: planuojama išgręžti apie 6 500 gręžinių ir nutiesti apie 5 500 kilometrų vamzdynų. Jau pranešta apie pastatytus du oro uostus, jūrinį terminalą iki 100 mln. tonų per metus, taip pat elektros linijas ir kelius.

    Nafta turėtų būti gabenama jūriniu maršrutu palei Sibiro pakrantes, kas didina priklausomybę nuo sezoninių sąlygų ir Arkties logistikos. Tuo pat metu projektas siejamas su ilgalaike Rusijos energetikos kryptimi, kurią veikia sankcijų aplinka, technologijų prieinamumas ir pasaulinės paklausos svyravimai.

    „Tai vienas didžiausių telkinių pasaulyje, o darbai jame planuojami dešimtmečiams – projekto startas yra didelis įvykis šalies ekonomikai“, – sakė Vladimiras Putinas.

  • JAV pasiuntinių ir Putino pokalbis dėl karo pabaigos: Kremlius mini „kelias idėjas“ Ukrainai

    Kremlius šeštadienio vėlų vakarą pranešė, kad Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su JAV prezidento pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jared’u Kushneriu. Pasak Rusijos pusės, pokalbis buvo „neįprastai atviras“ ir skirtas galimoms karo Ukrainoje pabaigos gairėms.

    Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad amerikiečiai į kelionę esą buvo kruopščiai pasirengę ir pateikė „kelias idėjas“ dėl galimų susitarimo kelių. Išsamesnių detalių apie siūlymus Rusija neatskleidė, o nepriklausomo patvirtinimo, kokio lygio pasiūlymai buvo aptarti, kol kas nėra.

    Kas žinoma po derybų?

    Rusijos prezidento patarėjas investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas vizitą pavadino „svarbiu taikos vizitu“. Po maždaug trijų valandų trukusio susitikimo Kremliaus rūmuose JAV delegacija buvo palydėta į Vnukovo oro uostą.

    Kremlius viešai akcentuoja pasitikėjimu grįstą derybų toną, tačiau šis naratyvas dažnai naudojamas ir vidaus auditorijai. Pastaraisiais mėnesiais Vakarų sostinėse vis dažniau kartojama, kad bet koks derybų formatas turi remtis Ukrainos suverenitetu ir tarptautine teise, o ne vien laikinais „pauzių“ susitarimais.

    Kitas sustojimas – Kyjivas

    Skelbiama, kad JAV pasiuntiniai planuoja vykti į Kyjivą ir sekmadienį susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Rusijos šaltiniai pabrėžia, kad šie derybininkai ne kartą lankėsi Maskvoje, tačiau Kyjive anksčiau nesilankė, todėl šis vizitas gali būti vertinamas kaip bandymas subalansuoti kontaktus su abiem pusėmis.

    Tokie maršrutai dažnai signalizuoja siekį rinkti pozicijas ir patikrinti, kur yra raudonosios linijos dėl paliaubų, karo veiksmų sustabdymo ar apsikeitimo belaisviais. Vis dėlto praktikoje derybos stringa dėl fundamentalių nesutarimų: teritorijų kontrolės, saugumo garantijų ir atsakomybės už karo nusikaltimus.

    Trumpalaikės paliaubos ir jų rizikos

    Rusijos pusė taip pat pranešė, kad Putinas nurodė trims dienoms sustabdyti smūgius Kyjivui iki pirmadienio. Ukrainos prezidentas teigė, kad jei Rusija laikysis deklaracijos, Ukraina tuo laikotarpiu neatakuos Maskvos.

    Trumpalaikės paliaubos karo metu dažnai laikomos jautriu instrumentu: jos gali suteikti erdvės humanitarinėms priemonėms ar techninėms konsultacijoms, bet taip pat kelia riziką, kad viena iš pusių pasinaudos pauze pajėgoms pergrupuoti. Dėl to tarptautinėje praktikoje tokie susitarimai paprastai siejami su stebėsenos mechanizmais, tačiau šiame etape apie juos nepaskelbta.

  • Investicijų bumas Lenkijos geležinkeliuose: 12,7 mlrd. eurų yra, bet užsakymai stringa dėl procedūrų

    Milijardai geležinkeliui jau suplanuoti

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūra įžengė į spartesnį investicijų etapą, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa ne vien finansavimas. Valstybinė bendrovė PKP PLK skelbia, kad pagal jau pasirašytas sutartis ir vykstančius konkursus su užtikrintu finansavimu dar liko išleisti apie 12,7 mlrd. eurų.

    Ši suma reikšmingai didesnė nei prieš kelerius metus, todėl rangos rinka tikisi stabilesnio užsakymų portfelio ir aiškesnių žaidimo taisyklių. Vis dėlto rangovai ir užsakovai vis dažniau kalba apie riziką, kad projektų apimtys ims kauptis vienu metu, o procedūros ir pajėgumai nebespės.

    Pinigai yra, bet trūksta pajėgumų

    PKP PLK vadovybė pabrėžia, kad augant investicijų mastui aiškiai matosi siaurieji ruožai rangos pusėje, ypač signalizacijos, eismo valdymo ir kontaktinio tinklo darbuose. Kai kuriuose konkursuose, net ir dėl palyginti nedidelių sprendimų, pasiūlymų apskritai negaunama arba rangovai darbų imtis galėtų tik po kelerių metų.

    Didelę įtampą kelia ir tai, kad infrastruktūros darbai reikalauja specializuotos technikos, kuri užsakoma iš anksto ir kainuoja dešimtis milijonų. Įmonės pabrėžia, kad be kelių metų į priekį matomo projektų „vamzdyno“ sudėtinga planuoti įrangos atnaujinimą bei išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

    Procedūros ir ginčai lėtina konkursus

    Rangovai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų susijusi su administraciniais terminais, derinimais ir skundais pirkimuose. Kai sutartys pasirašomos tik metų viduryje ar pabaigoje, realus darbų langas sutrumpėja, o terminai tampa įtempti tiek užsakovui, tiek vykdytojams.

    Diskutuojama ir apie viešųjų pirkimų sistemos korekcijas, kad skundai būtų naudojami spręsti esminius klausimus, o ne vilkinti konkursus. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be spartesnio ginčų nagrinėjimo investicijų programa gali prarasti tempą net ir esant pinigams.

    Ar padės specialus įstatymas?

    Lenkijos Vyriausybė ruošia specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti strateginių infrastruktūros projektų rengimą ir įgyvendinimą. Numatomos trumpesnės procedūros, aiškesni terminai institucijoms ir prioritetinis svarstymas, į vieną paketą įtraukiant skirtingų sektorių projektus, tarp jų ir geležinkelių.

    Vis dėlto dalis sektoriaus atstovų perspėja, kad vienas bendras sprendimas gali neatsižvelgti į konkrečių sričių specifiką. Ypač jautri vieta išlieka poveikio aplinkai vertinimai: praktikoje daugiausia laiko užima ne „eilė“, o konsultacijos, alternatyvų analizė, protestai ir apskundimai.

    „Matome, kad siaurieji ruožai rangos pusėje ryškėja, ypač eismo valdymo sistemų ir kontaktinio tinklo darbuose“, – sakė PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis.

    Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: geležinkelių investicijų banga gali tapti pagrindiniu infrastruktūros varikliu artimiausiais metais, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks vienu metu sustiprinti tiek rangos pajėgumus, tiek administracinių sprendimų greitį. Priešingu atveju net užtikrintas finansavimas negarantos sklandaus projektų įgyvendinimo.

  • Kas toliau laukia granulių kainų: auga paklausa, o dėl biomasės vyksta vis aštresnė konkurencija

    Medžio granulės šią vasarą išliko brangesnės nei prieš metus, o rinkos dalyviai įspėja, kad spaudimas kainoms gali tęstis ir prasidėjus šildymo sezonui. Pagrindinės priežastys siejamos su išaugusia paklausa, ribotesne biomasės pasiūla ir padidėjusiais gamybos kaštais.

    Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucija UOKiK anksčiau nurodė, kad kainų kilimą labiausiai paskatino granulių katilų populiarėjimas, kai pasiūla nespėjo prisitaikyti. Institucija taip pat skelbė, kad jos analizėse nenustatyta neteisėtų konkurenciją ribojančių susitarimų, todėl dėmesys krypsta į struktūrines rinkos priežastis.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Granulių rinką pastaraisiais metais papildomai išjudino paramos programos, skatinančios keisti šildymo įrenginius į mažiau taršius. Tai didina namų ūkių poreikį granulėms, o pikas dažniausiai pasiekiamas rudenį, kai vartotojai pradeda pildyti atsargas.

    Tuo pat metu gamintojai susiduria su brangstančia žaliava ir energija. Granulių gamyboje ypač svarbūs medienos perdirbimo šalutiniai produktai, tokie kaip pjuvenos ir skiedros, tačiau dėl jų konkuruoja keli sektoriai, todėl kainų jautrumas didėja.

    „Pagrindinis iššūkis yra ne stabilus medienos išgavimas, o efektyvus biomasės išteklių valdymas ir kaskadinis medienos naudojimas“, – teigė Klimato ir aplinkos ministerija.

    Konkurencija dėl biomasės tik aštrėja

    Vyriausybinės institucijos pabrėžia, kad biomasės, ypač medienos kilmės, potencialas yra ribotas, o reikšminga dalis išteklių jau dabar panaudojama. Dėl to susidaro situacija, kai pramonė, energetika, centralizuotas šilumos tiekimas ir namų ūkiai varžosi dėl to paties žaliavų krepšelio.

    Augant konkurencijai, rinkoje labiau juntami trūkumai ir kainų šuoliai, ypač prieš šildymo sezoną. Institucijų vertinimu, problema turi sisteminį pobūdį, nes vidaus pasiūla ne visuomet atitinka realų vartotojų poreikį, o importas ne visada stabilizuoja situaciją.

    „Mūsų analizė rodo, kad kainų augimą lemia sisteminės problemos ir pasiūlos neatitikimas granulių katilų populiarumui; dar ne vėlu imtis veiksmų“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Ar išeitis būtų žemės ūkio biomasė?

    Energetikos institucijos kaip vieną iš kryptžių mini platesnį žemės ūkio kilmės biomasės naudojimą, įskaitant agropeletą. Tokia diversifikacija ilgainiui galėtų sumažinti spaudimą medienos žaliavai ir padėti stabilizuoti tiekimą, tačiau tam reikalingi aiškūs kokybės standartai ir tiekimo grandinės.

    Rinkos atstovai taip pat siūlo vartotojams palankesnes priemones, pavyzdžiui, mokestines lengvatas, tačiau jų poveikis priklausytų nuo to, ar kartu būtų sprendžiami žaliavos trūkumo ir gamybos pajėgumų klausimai. Praktikoje tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kainas labiausiai lems paklausos ir žaliavos balansas, o ilgalaikėje perspektyvoje – šilumos sektoriaus transformacija ir alternatyvios energijos plėtra.

  • Bankomatų naujovė Lenkijoje: 90 dienų vaizdo įrašai ir baudos už operacijas prisidengus veidą

    Lenkijos Teisingumo ministerija parengė siūlymą, kuris iš esmės keistų bankomatų ir įmokų terminalų naudojimo tvarką. Plane numatyta privalomai fiksuoti šių įrenginių naudotojus vaizdo kameromis ir įrašus saugoti mažiausiai 90 dienų po atliktos operacijos.

    Kartu atsirastų nauja atsakomybė: už grynųjų išėmimą ar įmokėjimą prisidengus veidą taip, kad būtų neįmanoma atpažinti asmens. Už tokį elgesį būtų numatyta bauda arba oficialus įspėjimas, o pati veido slėpimo aplinkybė taptų pažeidimo pagrindu.

    Kas siūloma ir kodėl?

    Ministerija argumentuoja, kad finansinių nusikaltimų tyrimuose itin svarbu greitai surinkti ir išanalizuoti įrodymus. Praktikoje tyrėjams dažnai pritrūksta laiku prieinamų bankomatų įrašų, todėl siūlomas konkretus minimalus saugojimo terminas, leidžiantis efektyviau vykdyti ikiteisminius tyrimus.

    Didžiausias dėmesys skiriamas situacijoms, kai nusikaltėliai siekia apsunkinti pinigų kilmės ir judėjimo atsekamumą. Ministerijos teigimu, sukčiai neretai išgrynina lėšas bankomatuose, vėliau jas įmoka per įmokų terminalus, o kai kuriais atvejais pasitelkia ir kitus įrenginius, kad būtų sunkiau nustatyti ryšį su pirminiu nusikaltimu.

    Kas galėtų gauti įrašus?

    Siūloma, kad prieiga prie bankomatų ir įmokų terminalų įrašų galėtų būti suteikiama plačiam institucijų ratui, kai to reikia teisėsaugos ar nacionalinio saugumo funkcijoms. Tarp įvardijamų gavėjų minimi teismai, prokuratūra, Policija, Krajowa Administracja Skarbowa, taip pat saugumo ir specialiosios tarnybos.

    Ministerija taip pat pabrėžia, kad panaši praktika kai kuriose Europos valstybėse laikoma įprasta ir padeda greičiau nustatyti nusikalstamų veikų vykdytojus. Lenkijoje teigiama, jog aiškios nacionalinės taisyklės stoka gali sudaryti prielaidas nusikaltėlių nebaudžiamumui, ypač kai naudojamos veidą dengiančios priemonės.

    Jei siūlymas būtų priimtas, bankomatų naudotojams tai reikštų paprastą, bet aiškų pokytį: atliekant operacijas reikėtų pasirūpinti, kad veidas nebūtų paslėptas taip, jog atpažinimas taptų neįmanomas. Tuo pat metu prasidėtų nauja diskusija apie privatumo ribas ir tai, kaip ilgai bei kam turėtų būti prieinami tokie įrašai.

  • S11 spartins kelionę nuo Baltijos iki Šlėzijos: po sprendimo dėl aplinkos – naujas postūmis statyboms

    S11: sprendimas atveria kelią

    Lenkijoje artėja vieno svarbiausių kelių projektų etapas – greitkelio S11 plėtra. Regiono aplinkos apsaugos institucija Katovicuose priėmė teigiamą sprendimą dėl poveikio aplinkai, todėl galima judėti toliau su techniniais sprendiniais ir rangos pirkimais.

    S11 turėtų tapti šiaurės–pietų ašimi, jungianti Baltijos pakrantę su pietiniais pramonės regionais. Planuojama, kad visas koridorius sieks apie 560 kilometrų ir drieksis per kelias vaivadijas, sujungdamas Kołobrzego kryptį su Piekary Śląskie mazgu prie A1.

    Ką reiškia penkios valandos?

    Skaičiuojama, kad lengvuoju automobiliu maršrutas nuo Kołobrzego iki Piekary Śląskie galėtų būti įveikiamas per kiek daugiau nei penkias valandas. Šiandien vairuotojai naudojasi tik atskiromis atkarpomis, o kelionės trukmė priklauso nuo miestų ruožų, intensyvaus eismo ir alternatyvių kelių pralaidumo.

    Jau dabar dalis maršruto sutampa su S6 ruožu tarp Kołobrzego ir Koszalino, taip pat su A2 aplink Poznanę. Vis dėlto tik nuosekliai sujungtos atkarpos leistų suformuoti vientisą, greitesnį ir saugesnį tranzitinį koridorių.

    Nauja atkarpa ir mazgai

    Sprendimas dėl poveikio aplinkai apima beveik 29 kilometrų S11 ruožą nuo Opolės ir Šlėzijos vaivadijų ribos iki Lublinieco ir Tarnowskie Góry apskričių ribos. Šis dokumentas galutinai įtvirtina pasirinkto trasavimo kryptį ir numato pagrindines aplinkosaugines sąlygas.

    Numatoma įrengti naujus kelių mazgus Sieraków Śląski, Lubliniec Północ ir Lubliniec Południe. Taip pat suplanuotos keliautojų aptarnavimo vietos ir kita būtina infrastruktūra, reikalinga greitkeliui funkcionuoti ir saugiam eismui užtikrinti.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Teigiama aplinkosauginė išvada užbaigia vieną svarbiausių pasirengimo etapų ir leidžia pereiti prie projektavimo bei statybos organizavimo. Nurodoma, kad šiam ruožui jau pasirinktas dokumentacijos rengėjas, o parengiamųjų darbų rezultatas turėtų tapti konkursas projektavimui ir statyboms.

    Tokio tipo sprendimai paprastai sumažina projekto neapibrėžtumą, nes aiškiau apibrėžia trasą, sankasas, jungtis ir aplinkosaugos priemones. Kartu tai leidžia tiksliau įvertinti sąnaudas, rangos apimtį ir terminus, o vėliau spartina faktinį statybų startą.

    Planuojama, kad S11 pagerins susisiekimą tarp šalies šiaurės ir pietų, nukreips dalį srautų nuo esamų nacionalinių kelių ir padės mažinti avaringumą. Be to, tokie koridoriai didina regionų pasiekiamumą, palengvina logistiką ir stiprina ryšį su europine transporto infrastruktūra.

  • Lenkijos anglių kasybos paradoksas: nuostoliai mažėja, bet efektyvumas kyla dėl mažėjančių darbuotojų

    Lenkijos akmens anglių kasybos sektorius ir toliau dirba nuostolingai, tačiau naujausi rodikliai rodo mažesnius praradimus nei prieš metus. Kartu sparčiai kyla darbo našumo statistika, kurią labiausiai stumia mažėjantis darbuotojų skaičius.

    Pirmąjį šių metų pusmetį Lenkijos akmens anglių sektorius patyrė apie 580 000 000 eurų grynojo nuostolio, o pajamos siekė maždaug 3 880 000 000 eurų. Palyginimui, per tą patį 2025 metų laikotarpį nuostolis buvo apie 920 000 000 eurų, pajamoms siekiant apie 3 920 000 000 eurų.

    Našumas auga, darbuotojų mažėja

    Darbo našumas sektoriuje dažniausiai matuojamas kaip išgaunamos produkcijos kiekis vienam darbuotojui. Per pirmąjį 2025 metų pusmetį jis siekė 283,5 tonos, o per pirmąjį 2026 metų pusmetį pakilo iki 301,3 tonos.

    Šis šuolis sutampa su ryškiu užimtumo mažėjimu: per metus, nuo 2025 metų birželio iki 2026 metų birželio, darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 72 500 iki 66 400. Tuo pat metu gavyba didėjo nuo 20 400 000 iki 21 150 000 tonų per pusmetį.

    Ekspertai ragina nepervertinti skaičių

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis „pagerėjimo“ yra matematinė: kai darbuotojų mažėja sparčiau nei keičiasi gavybos apimtys, vienam žmogui tenkanti produkcija neišvengiamai auga. Tai nebūtinai reiškia, kad sektorius tapo struktūriškai konkurencingesnis ar atsparesnis kainų svyravimams.

    „Tai rodo, kaip pokyčiai užimtumo struktūroje gali tiesiogiai pagerinti rodiklius sektoriuje“, – sakė Jerzy Markowski.

    Vis dėlto pati nuostolių dinamika rodo, kad sektorius ieško būdų mažinti sąnaudas ir stabilizuoti finansus. Lenkijai vykdant energetikos transformaciją, anglių kasybos įmonėms tenka derinti trumpalaikį energetinį saugumą su ilgalaikiu iškastinio kuro vaidmens mažėjimu.

    Artimiausiu metu darbuotojų mažėjimas turėtų tęstis ir dviejose didžiausiose bendrovėse. „Polska Grupa Górnicza“ šiemet planuoja sumažinti užimtumą maždaug 5 000 darbuotojų, daugiausia per savanoriško pasitraukimo programas ir natūralų išėjimą į pensiją.

    „Jastrzębska Spółka Węglowa“ 2026 metais planuoja, kad kalnakasių atostogų schemomis pasinaudos 3 092 darbuotojai, o dar apie 1 000 žmonių galėtų pasitraukti su vienkartinėmis išmokomis. Tai signalizuoja, kad sektoriaus persitvarkymas yra ne vienkartinis, o tęstinis procesas.