CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    JAV akcijų rinkos balandį užbaigė įspūdingu šuoliu: „S&P 500“ ir „Nasdaq“ pasiekė naujas aukštumas, o mėnesio prieaugis tapo vienu didžiausių per kelerius metus. Investuotojų nuotaikas ypač pakėlė geresni nei tikėtasi kai kurių didžiųjų bendrovių rezultatai ir sumažėjęs trumpalaikis nerimas dėl geopolitinių rizikų poveikio ekonomikai.

    Prie optimizmo prisidėjo ir puslaidininkių sektorius, kuriam pastaruoju metu itin palankus DI bumo ciklas. Rinka vis dažniau vertina ne tik pardavimus, bet ir tai, ar bendrovės pajėgs užsitikrinti tiekimo grandines, nes didėja atminties ir kitų komponentų paklausos spaudimas.

    „Matome, kad atminties sąnaudos turės vis didesnį poveikį mūsų verslui“, – sakė „Apple“ vadovas Timas Cookas.

    „Apple“ paskelbė viršijusi analitikų lūkesčius pagal pelną ir pajamas bei pateikė geresnes nei prognozuota dabartinio ketvirčio pardavimų gaires. Nors „iPhone“ pardavimai ne visur pasiekė tikslus, telefono segmento pajamos, bendrovės teigimu, augo, o investuotojai reagavo į signalą, kad paklausa išlieka atspari net ir brangstant kai kurioms tiekimo grandinės dedamosioms.

    Atminties kainų tema šią savaitę skambėjo plačiau: panašius argumentus, vertindamos didesnes kapitalo išlaidas, minėjo ir „Microsoft“ bei „Meta“. Rinkoje tai vertinama dvejopai: išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali spausti maržas, tačiau kartu rodo, kad bendrovės ruošiasi ilgalaikei DI infrastruktūros plėtrai.

    Politikos fronte JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė teisės aktą, kuriuo finansuojama didžioji dalis Vidaus saugumo departamento, taip užbaigiant užsitęsusį dalinį federalinės valdžios uždarymą. Vis dėlto dalis su migracijos kontrole susijusių funkcijų finansavimo, kaip skelbiama, liko už šio susitarimo ribų, todėl politinės įtampos tema Vašingtone neišnyko.

    Tuo pat metu JAV Senate priimtas sprendimas dėl draudimo senatoriams prekiauti prognozių rinkose, reaguojant į vis garsiau keltas abejones dėl galimų interesų konfliktų. Finansų rinkų dalyviai tokias iniciatyvas stebi atidžiai, nes jos gali keisti taisykles ir rizikos suvokimą platesniame investavimo ekosistemos kontekste.

    Žaliavų rinkose dėmesį prikaustė išaugusios degalų kainos JAV, ypač Kalifornijoje, kur vidurkiai pasiekė naujas aukštumas. Kainų šuoliai siejami su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos brangstančia nafta, o tai didina infliacijos riziką ir gali koreguoti vartotojų išlaidas artimiausiais mėnesiais.

    Dar viena iš pirmo žvilgsnio netikėta tendencija – auganti kramtomosios gumos ir mėtų produktų paklausa, kurią JAV gamintojai sieja su GLP-1 vaistų vartojimo plėtra. Vis daugiau žmonių renkasi vadinamąjį funkcionalų užkandžiavimą, o svorio mažinimo vaistų rinka, remiantis bendrovių pranešimais, toliau plečiasi, skatindama ir šalutinių vartojimo įpročių pokyčius.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiu metu rinkas judins ne viena kryptis: nuo ketvirčio rezultatų ir DI infrastruktūros investicijų iki energijos kainų, geopolitikos ir reguliavimo iniciatyvų Vašingtone. Tokia aplinka didina dienos svyravimus, tačiau kartu atveria erdvę sektoriams, kurie greičiausiai prisitaiko prie naujos paklausos.

  • Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    Trumpas grasina ES automobiliams: muito tarifas iki 25 proc. – ką tai reikštų Europai?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę ketina padidinti Europos Sąjungos automobiliams ir sunkvežimiams taikomas importo muito tarifas iki 25 proc. Jis taip pat akcentavo, kad tarifų būtų galima išvengti gaminant transporto priemones JAV.

    „Jei jie gamins automobilius ir sunkvežimius JAV gamyklose, muito tarifo nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis pareiškimas nuskambėjo jautriu metu, kai JAV tarifų politika pastaraisiais mėnesiais susidūrė su teisiniais ribojimais. JAV Aukščiausiasis Teismas vasarį paskelbė, kad daliai tarifų, kuriuos administracija grindė neįprasta Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymo interpretacija, trūko teisinio pagrindo.

    Po šio sprendimo Trumpas pasirašė įsaką dėl naujo 10 proc. visuotinio tarifo, siekdamas pakeisti anksčiau taikytas priemones. Vėliau viešai buvo minėta ir didesnė, 15 proc. norma, tačiau dabar akcentuojamas būtent 25 proc. tarifas, nukreiptas į ES automobilių ir sunkvežimių importą.

    Baltaisiais rūmais remiantis, ES esą nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama įsipareigojimus pagal dvišalius susitarimus. Europos Komisija savo ruožtu pabrėžė, kad palaiko nuolatinį ryšį su JAV administracija ir siekia aiškumo dėl JAV įsipareigojimų, kartu palikdama galimybę imtis priemonių ES interesams apsaugoti.

    Praktinis tokio sprendimo poveikis labiausiai paliestų gamintojus, kurie didelę dalį JAV parduodamų automobilių importuoja iš Europos. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „Mercedes-Benz“, „BMW“ ir „Volkswagen“, kurių tiekimo grandinės ir gamybos geografija JAV rinkoje išlieka itin svarbi konkurencingumui.

    Rinkos dalyviams svarbu ir tai, kokiu teisiniu pagrindu tarifai būtų keliami. Pranešimuose nurodoma, kad administracija ketina remtis Prekybos plėtros įstatymo 232 skirsniu, kuris leidžia tarifus motyvuoti nacionalinio saugumo argumentais ir jau anksčiau buvo taikytas transporto priemonių bei jų dalių importui.

    Jei muitai būtų įgyvendinti, trumpuoju laikotarpiu didėtų importuojamų automobilių kaina, o tai galėtų persiskirstyti į galutinę kainodarą ir paklausą JAV rinkoje. Ilgesniu laikotarpiu tokios priemonės dažnai skatina gamintojus spartinti lokalizaciją, didinti surinkimą ar komponentų gamybą JAV, tačiau tai priklauso nuo investicijų apimties, darbo rinkos ir tiekimo grandinių lankstumo.

  • Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    Trumpas apie Irano taikos siūlymą: nesu patenkintas, derybos įšalo, Hormūzo sąsiauris uždarytas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 1 dieną pareiškė, kad nėra patenkintas nauju Irano derybiniu pasiūlymu, nors tarp šalių jau kelias savaites galioja paliaubos. Pasak jo, taikos derybos įstrigo, o Vašingtonas esą nemato pakankamai aiškaus kelio į susitarimą.

    Iranas pasiūlymo tekstą ketvirtadienio vakarą perdavė tarpininkaujančiam Pakistanui, apie tai pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA. Pasiūlymo detalės viešai neatskleidžiamos, o Baltieji rūmai, kaip ir anksčiau, neskuba komentuoti turinio.

    „Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV prezidentas teigė, kad sprendimus Teherane apsunkina vidaus nesutarimai, o Vašingtonas, jo žodžiais, svarsto dvi kryptis: tęsti derybas arba grįžti prie karinės eskalacijos. Jis pridūrė, kad pirmenybę teiktų susitarimui, tačiau neatmetė ir griežtesnio scenarijaus, jei derybos nejudės į priekį.

    Hormūzo sąsiauris ir rinkų nervingumas

    Nors aktyvūs karo veiksmai sustabdyti nuo balandžio 8 dienos, Iranas išlaiko kontrolę Hormūzo sąsiauryje, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų. Užsitęsęs sąsiaurio uždarymas didina spaudimą naftos, dujų ir trąšų tiekimo grandinėms, o tai tiesiogiai atsispindi kainų svyravimuose.

    Rinkos trumpam reagavo optimistiškai: pasirodžius žiniai apie Irano pasiūlymą, naftos kainos smuko beveik 5 proc. Vis dėlto kainos išlieka maždaug 50 proc. aukštesnės nei iki karo pradžios, nes prekybininkai toliau vertina užsitęsusios Hormūzo krizės rizikas.

    Diplomatinėje linijoje aktyviai dalyvauja ir Europos Sąjunga: vienas ES pareigūnas nurodė, kad užsienio politikos vadovė Kaja Kallas telefonu aptarė su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi pastangas atverti sąsiaurį. ES, kuri jautriai reaguoja į energijos ir logistikos sutrikimus, siekia, kad būtų atkurtas laivybos saugumas ir sumažinta eskalacijos grėsmė regione.

    Branduolinė darbotvarkė grįžta į derybas

    Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas anksčiau šią savaitę teikė pataisas ankstesniam pasiūlymui, siekdamas į derybas grąžinti Irano branduolinės programos klausimą. Tai signalizuoja, kad Vašingtonas nori susieti karo deeskalaciją su papildomais apribojimais Teherano branduolinėje veikloje.

    Remiantis viešai cituojamais šaltiniais, JAV taip pat siekia, kad Iranas neišgabentų prisodrinto urano iš anksčiau apgadintų objektų ir neatnaujintų veiklos juose derybų metu. Tokios sąlygos Teheranui istoriškai yra politiškai jautrios, nes režimas jas dažnai pristato kaip spaudimą ir suvereniteto ribojimą.

    Irano pusė tuo pat metu bando parodyti atvirumą deryboms, bet pabrėžia, kad nepripažins primetimų. Šalies teisminės valdžios vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei viešai pareiškė, kad Islamo Respublika nėra vengusi derybų, tačiau nesutiks su sąlygomis, kurios, Teherano vertinimu, būtų diktatas.

    JAV vidaus spaudimas ir sankcijos

    Vašingtone lygiagrečiai vyksta ginčas dėl karo įgaliojimų: diskutuojama, ar prezidentas nepraleido termino, per kurį privalėjo kreiptis į Kongresą dėl leidimo tęsti karinius veiksmus. Administracija tvirtina, kad paliaubos sustabdo terminų skaičiavimą, o Donaldas Trumpas kartoja, jog JAV esą yra „didelės pergalės viduryje“.

    Karo tema JAV tampa vis labiau politiškai rizikinga: didėjanti infliacija, neaiškus strateginis rezultatas ir artėjantys lapkričio mėnesį numatyti vidurio kadencijos rinkimai kelia spaudimą Baltiesiems rūmams ieškoti aiškesnio sprendimo. Tuo metu Iranas taip pat jaučia ekonominį smūgį, kuris dar labiau sustiprėja dėl daugelį metų taikomų tarptautinių sankcijų.

    JAV paskelbė naujas sankcijas trims Irano užsienio valiutos keitimo bendrovėms, taip pat įspėjo, kad mokėjimai Teheranui už „saugų praplaukimą“ per Hormūzo sąsiaurį gali užtraukti sankcijas. JAV kariuomenė skelbė, kad blokada sutrukdė Iranui eksportuoti apie 5 100 000 000 eurų vertės naftos, o infliacija šalyje pastarosiomis savaitėmis perkopė 50 proc.

  • Trumpo blokada Hormūzo sąsiauryje: naftos kainos kyla jau dabar, o spaudimas Iranui gali užsitęsti

    JAV administracija teigia, kad karinių jūrų pajėgų blokada prie Hormūzo sąsiaurio Iraną prie energijos krizės priartino per kelias dienas. Vis dėlto energetikos rinkų analitikai įspėja, kad realus smūgis Irano naftos sektoriui gali būti lėtesnis, o pasaulinei ekonomikai brangimas jau persiduoda.

    Ši įtampa sutapo su staigesniu naftos kainų šuoliu, o degalų brangimas tampa politiniu veiksniu ir JAV vidaus politikoje. Ekspertai akcentuoja, kad rinkos jautriai reaguoja ne tik į faktinius srautus, bet ir į riziką bei draudimo, logistikos ir laivybos kaštų augimą.

    Kodėl Hormūzas taip svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį gabenama reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintųjų dujų prekybos. Net ir riboti trikdžiai šiame maršrute paprastai kelia kainas, nes alternatyvūs keliai ir pajėgumai negali greitai kompensuoti netekčių.

    JAV administracija tvirtina, kad blokada mažina Irano galimybes eksportuoti ir kaupti naftą, o tai turėtų greitai priversti Teheraną nusileisti. Tačiau rinkos dalyviai pastebi, kad tokiais atvejais lemiamas veiksnys dažnai yra ne pareiškimai, o tai, kaip ilgai ir nuosekliai priemonės bus taikomos.

    Ekspertai: spaudimas gali veikti lėčiau

    Energetikos specialistai atkreipia dėmesį, kad Iranas turi daugiau „pagalvės“ nei gali atrodyti iš politinių komentarų: atsargų saugyklas sausumoje, taip pat galimybę laikinai kaupti naftą tanklaiviuose regione. Dėl to kritinis momentas, kai tektų mažinti gavybą dėl užsipildžiusių saugyklų, gali ateiti ne iš karto.

    Analitikai pabrėžia ir kitą aspektą: net jei gavyba būtų laikinai stabdoma, tai nebūtinai reikštų ilgalaikę žalą infrastruktūrai. Istoriškai Iranas yra ne kartą mažinęs gavybą dėl sankcijų ar logistikos ribojimų ir vėliau gana sparčiai ją atstatydavo, kai sąlygos pagerėdavo.

    „Jie nėra nusiteikę pasiduoti. Jie mato, kad laikrodis tiksi ne tik jiems, bet ir JAV bei pasaulio ekonomikai, ir mano, kad jų laikas tiksi lėčiau“, – sakė energetikos sektoriaus ekspertas.

    Ką tai reiškia kainoms ir vartotojams?

    Net jei fizinis naftos trūkumas neatsiranda tą pačią savaitę, kainas kelia padidėjusi rizika: brangsta krovinių draudimas, sudėtingėja maršrutai, didėja pristatymo terminų neapibrėžtumas. Tai galiausiai persiduoda tiek degalų kainoms, tiek transporto ir gamybos sąnaudoms.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar blokada bus „lėto spaudimo“ strategija, kuri tęsis mėnesius. Tokiu atveju didžiausia problema gali būti ne vienkartinis šokas, o užsitęsęs brangimas, kuris slopina vartojimą ir augina infliacijos spaudimą įvairiose ekonomikose.

    Kol kas pagrindinis klausimas lieka įgyvendinimas: ar blokada bus griežtai užtikrinama ir kiek ilgai, nes būtent tai lems, kada Irano eksportui ir pajamoms smūgis taps sisteminis. Tuo pat metu kainų reakcija rodo, kad rinkos „blogiausio scenarijaus“ riziką jau įskaičiuoja dabar.

  • Trumpas grasina kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: ką tai reikštų Europai ir JAV rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad artimiausiu metu ketina padidinti muitus į Jungtines Valstijas importuojamiems Europos Sąjungos automobiliams ir automobilių dalims iki 25 proc. Tokį planą jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, jog ES nevykdo praėjusią vasarą pasiekto prekybos susitarimo sąlygų.

    Pasak D. Trumpo, dabar galiojantys muitai automobiliams ir dalims siekia 15 proc., tačiau jie esą būtų pakelti jau kitą savaitę. Tokia retorika atgaivina įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio prekybos partnerių ir kelia riziką gamintojams, kurių verslo modelis remiasi eksportu į JAV.

    Susitarimas ir auganti įtampa

    Praėjusią vasarą JAV ir ES paskelbė pasiekusios vadinamąjį Turnberry susitarimą, kuriuo buvo siekiama stabilizuoti prekybinius santykius ir sumažinti dalį tarifų. Pagal jį ES turėjo mažinti tarifus daliai JAV pramonės prekių, didinti energijos pirkimus ir skatinti investicijas, o JAV mainais įtvirtino mažesnį tarifą ES automobiliams ir dalims.

    Vis dėlto abiejose pusėse liko neišspręstų klausimų. ES kritikuoja tai, kad JAV plieno ir aliuminio tarifai toliau veikia įvairius gaminius, o Vašingtonas nepatenkintas lėtesniu, nei tikėtasi, susitarimo įgyvendinimu Europoje, kur sprendimai dažnai reikalauja ilgesnių derybų tarp valstybių narių ir Europos Komisijos.

    Europos Parlamente jau skamba kritika

    Praėjusią savaitę į Vašingtoną vyko ES prekybos pareigūnas Marošas Šefčovičius, po susitikimų jis viešai leido suprasti, kad susitarimas išlieka tvirtas. Tačiau po D. Trumpo pareiškimo Europos Parlamente pasigirdo griežtesni vertinimai.

    „Prezidento Trumpo elgesys nepriimtinas; mes ES, Europos Parlamente, laikomės susitarimo. Šiuo metu rengiame teisės aktus ir siekiame juos užbaigti birželį, tačiau JAV ne kartą pažeidė susitarimą“, – sakė Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange.

    Kas labiausiai nukentėtų ir kokios pasekmės?

    Automobilių muitai yra vienas jautriausių instrumentų, nes tiesiogiai smogia į ES eksporto flagmaną, ypač Vokietijos automobilių pramonę. Didesni tarifai paprastai reiškia brangesnius importuojamus automobilius JAV pirkėjams, mažesnius pardavimus, spaudimą tiekimo grandinėms ir galimą gamintojų sprendimą dalį kaštų perkelti vartotojams.

    Tokie tarifai taip pat gali paskatinti atsakomąsias priemones iš ES pusės arba bent jau sugriežtinti derybinę liniją, ypač jei Briuselis vertintų, kad vienašališkas muitų kėlimas prieštarauja susitarimo dvasiai. Praktikoje tai didina neapibrėžtumą rinkose ir sunkina planavimą tiek gamintojams, tiek tiekėjams, tiek logistikos bendrovėms.

    Ši situacija taip pat parodo, kaip greitai politiniai signalai gali pakeisti prekybos aplinką: net ir esant formaliam susitarimui, jo įgyvendinimo tempas bei skirtingas šalių vertinimas tampa pretekstu naujiems tarifams. Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar muitų didinimas bus įgyvendintas ir kokių konkrečių atsakomųjų žingsnių gali imtis Europos Sąjunga.

  • Trumpas kelia muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi prekybos santykiuose su JAV

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jau kitą savaitę planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. Anot jo, sprendimas siejamas su kaltinimais, kad ES nevisiškai laikosi su JAV suderėto prekybos susitarimo.

    Apie planuojamus pokyčius D. Trumpas paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“. Jis teigė, kad didesni tarifai būtų taikomi transporto priemonėms, įvežamoms iš ES, o pati priemonė, pasak prezidento, turėtų paskatinti gamybą JAV ir sumažinti importo apimtis.

    „Kadangi Europos Sąjunga nevisiškai laikosi mūsų sutarto prekybos susitarimo, kitą savaitę padidinsiu muitus už iš ES į JAV įvežamus automobilius ir sunkvežimius iki 25 proc.“, – sakė Donaldas Trumpas.

    D. Trumpas taip pat akcentavo, kad JAV automobilių sektoriuje esą didėja vidaus investicijos ir šalyje statoma daugiau gamyklų. Jis nurodė, kad nauji projektai, jo vertinimu, viršija 92 milijardus eurų ir turėtų kurti darbo vietas JAV darbuotojams.

    Platesniame kontekste tokie pareiškimai signalizuoja galimą naują įtampos etapą JAV ir ES prekybos santykiuose, ypač automobilių pramonėje. Šis sektorius tradiciškai yra vienas jautriausių tarifų politikai, nes didesni muitai tiesiogiai veikia automobilių kainą, tiekimo grandines, atsarginių dalių logistiką ir gamintojų sprendimus, kur vykdyti surinkimą.

    Pareiškimas siejamas ir su anksčiau skelbtu JAV ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pasiektu politiniu susitarimu, kuriuo buvo siekta mažinti prekybos įtampą. Pagal tuo metu aptartą kryptį buvo kalbama apie bazinį maždaug 15 proc. tarifų lygį platesnei prekių grupei, kaip laikino stabilizavimo priemonę po įtemptų mėnesių.

    Jeigu muitai iš tiesų būtų padidinti iki 25 proc., didžiausią riziką pirmiausia jaustų į JAV eksportuojantys Europos gamintojai ir jų tiekėjai. Praktikoje tai gali reikšti arba brangesnes galutines kainas vartotojams JAV, arba spaudimą gamintojams didinti gamybos apimtis Šiaurės Amerikoje, kad būtų išvengta aukštesnių tarifų.

    Kol kas ES institucijos oficialios reakcijos į šį pareiškimą tekste nepateikia, tačiau istorija rodo, kad tokie sprendimai dažnai išprovokuoja atsakomąsias priemones arba derybų intensyvėjimą. Artimiausiomis dienomis rinkos ir pramonė lauks konkrečių detalių, kada tiksliai įsigaliotų tarifas, ar bus numatytos išimtys ir kokioms transporto priemonių kategorijoms jis būtų taikomas.

  • Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    Trumpas žada nuo kitos savaitės kelti muitus ES automobiliams iki 25 proc.: kas keičiasi

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo kitos savaitės planuoja padidinti muitus iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iki 25 proc. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle, teigdamas, kad ES „nesilaiko visiškai suderintos prekybos sutarties“.

    Konkrečių priežasčių, kodėl muitai turėtų būti keliami, Trumpas nenurodė. Vis dėlto pareiškimas pasirodė itin įtemptu JAV ir ES santykių laikotarpiu, kai prekybos politika vėl tampa geopolitinių derybų ir vidaus politikos įrankiu.

    Kas numatyta ankstesniame susitarime

    2025 metais Donaldas Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo sutarę dėl prekybos pagrindų, pagal kuriuos daugumai prekių buvo nustatyta 15 proc. muito „lubų“ riba. Šis susitarimas viešai buvo siejamas su vadinamuoju Turnberry susitarimu, pavadintu pagal D. Trumpo golfo klubą Škotijoje.

    Po to, kai 2026 metais JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, jog prezidentas neturėjo pakankamų įgaliojimų skelbti ekonominę ekstremaliąją padėtį ir šiuo pagrindu taikyti muitus ES prekėms, susitarimo ateitis tapo neapibrėžta. Tuo metu buvo pranešta, kad muitų riba praktiškai sumažėjo iki 10 proc., administracijai pradėjus remtis kitais teisės aktais.

    Smūgis labiausiai grėstų Vokietijai

    Didžiausią riziką dėl 25 proc. muito pirmiausia patirtų ES automobilių ir detalių eksportuotojai, o ypač Vokietija, kuri sudaro reikšmingą Europos automobilių eksporto į JAV dalį. Padidėję importo mokesčiai paprastai reiškia aukštesnes kainas galutiniams pirkėjams arba mažesnes gamintojų maržas, jei šie dalį kaštų prisiima patys.

    ES anksčiau skelbė, kad dvišalis prekybos susitarimas galėjo padėti Europos automobilių gamintojams sutaupyti apie 500–600 milijonų eurų per mėnesį. Tokie skaičiai paprastai siejami su mažesniais tarifais, stabilesnėmis tiekimo grandinėmis ir aiškesnėmis planavimo sąlygomis, kurios ypač svarbios automobilių pramonei.

    Europos Komisija: susitarimų reikia laikytis

    Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo Europos Komisija pabrėžė, kad susitarimai turi būti vykdomi, o prekybiniai įsipareigojimai negali būti keičiami vienašališkai. ES tikisi, kad jos produkcija JAV rinkoje ir toliau turės konkurencingas sąlygas, o muitai nebus didinami virš anksčiau aiškiai apibrėžtos ribos.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – teigė Europos Komisija, akcentuodama, kad ES, būdama didžiausia JAV prekybos partnerė, tikisi analogiško įsipareigojimų vykdymo iš Vašingtono.

    Platesnis fonas: tyrimai ir prekybos režimo peržiūra

    JAV administracija tuo pat metu vykdo tyrimus dėl prekybos disbalansų ir nacionalinio saugumo rizikų, kurie gali tapti pagrindu naujam muitų režimui. Tokios procedūros dažnai naudojamos kaip teisinė bazė tarifų plėtrai, net jei ankstesni susitarimai numatė aiškias ribas.

    Papildomos įtampos JAV ir Europos santykiams suteikia ir tarptautinis kontekstas: pasaulio ekonomika jau patiria didesnį neapibrėžtumą dėl karinių konfliktų ir energetikos svyravimų, todėl staigūs muitų pokyčiai gali sustiprinti rinkų nervingumą. Artimiausiomis dienomis daug dėmesio bus skiriama tam, ar po D. Trumpo pareiškimo seks formalūs sprendimai ir kaip į juos reaguos Europos Komisija.

  • JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV telkia Hormuzo sąsiaurio koaliciją: Prancūzija tikina, kad tai ne grėsmė jos planui

    JAV paskelbė apie naują jūrų koaliciją, kurios tikslas – atkurti saugų laivybos koridorių per Hormuzo sąsiaurį. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pareiškė, kad amerikiečių iniciatyva turėtų papildyti, o ne konkuruoti su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės rengiamu planu.

    Abu Dabyje kalbėjęs ministras teigė, kad apie britų ir prancūzų iniciatyvą jau informavo Persijos įlankos partnerius, o pasirengimas, pasak jo, yra pažengęs. Tuo pat metu JAV Valstybės departamentas pranešė apie „Maritime Freedom Construct“ – mechanizmą, kuris numato operatyvios informacijos teikimą, saugumo rekomendacijas ir koordinavimą, kad laivai galėtų saugiai kirsti šiuos vandenis.

    Kas vyksta Hormuzo sąsiauryje?

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį tradiciškai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute greitai persiduoda pasaulinėms kainoms, draudimo įmokoms ir tiekimo grandinėms.

    Tekste nurodoma, kad sąsiaurio laivyba faktiškai paralyžiuota Irano veiksmais, o kainų šuoliai ir prekybos sutrikimai jau juntami plačiau. Prie įtampos prisideda ir JAV taikomos priemonės Irano uostams bei laivams, kurios dar labiau mažina srautą ir didina rizikos vertinimus.

    Du planai ir vienas tikslas

    Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paraleliai derina atskirą jūrinę misiją, dėl kurios jau vyko susitikimas su daugiau kaip 50 valstybių. Barrot pabrėžė, kad JAV projektas yra kitokios prigimties, todėl jį mato kaip papildomą instrumentą, o ne alternatyvą.

    „JAV iniciatyva nėra tokio paties pobūdžio kaip ta, kurią kuriame mes – ji veikiau ją papildo“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Paklaustas, ar Prancūzija prisijungs prie JAV iniciatyvos, ministras teigė, kad šiuo etapu to komentuoti negali. Jis pridūrė, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės misijos planavimas užbaigtas, o dabar partneriams regione pristatoma jos koncepcija.

    Iranas signalizuoja apie derybas, bet kelia sąlygas

    Irano teisminės valdžios vadovas Gholamhossein Mohseni Ejei pareiškė, kad Teheranas išlieka atviras pokalbiams su JAV, tačiau esą nepriims to, ką pavadino politikos primetimu. Jo teigimu, Iranas nenori karo ir nenori jo tęsimo, bet kartu neketina atsisakyti savo principų.

    „Mes nesiekiame karo ir nenorime jo tęsinio, bet nepriimsime primetimo“, – sakė Gholamhossein Mohseni Ejei.

    Tekste taip pat minima, kad balandžio viduryje Pakistanе įvykęs JAV ir Irano derybų raundas proveržio neatnešė, o procesas vėliau įstrigo. Tuo pat metu Irano vidaus situaciją apsunkina ekonominiai sukrėtimai ir spaudimas energetikos sektoriui, didinant politinę kainą ilgesniam konflikto užsitęsimui.

  • Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    Trumpas perspėja dėl JAV karių mažinimo Vokietijoje: aštrus atsakas kancleriui Merzui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino viešą kritiką Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, ragindamas Berlyno lyderį daugiau dėmesio skirti Rusijos karui prieš Ukrainą ir Vokietijos vidaus problemoms. Jo pareiškimai pasirodė po Merzo pastabų apie JAV derybines pozicijas Irano klausimu.

    Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad Vokietijos vadovas turėtų labiau koncentruotis į karo Europoje pabaigos paieškas, o ne vertinti JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Kartu jis išvardijo temas, kurias, jo nuomone, Vokietija turėtų spręsti pirmiausia, įskaitant migraciją ir energijos politiką.

    „Vokietijos kancleris turėtų daugiau laiko skirti tam, kad būtų užbaigtas karas tarp Rusijos ir Ukrainos, ir sutvarkyti savo šalies problemas, o ne kištis į kitų sprendimus“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Įtampą dar labiau pakurstė Trumpo užuomina, kad Vašingtonas gali peržiūrėti JAV karių dislokavimą Vokietijoje. Jis nurodė, kad sprendimas dėl galimo karių skaičiaus mažinimo galėtų būti priimtas artimiausiu metu, nors konkrečių skaičių ar terminų nepateikė.

    „Jungtinės Valstijos svarsto ir peržiūri galimą karių mažinimą Vokietijoje, sprendimas bus priimtas artimiausiu laikotarpiu“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika yra reakcija į kanclerio Merzo pasisakymus, kad JAV esą patiria spaudimą Irano vadovybės akivaizdoje, o derybose neturi pakankamai įtikinamos strategijos. Merzas taip pat kritikavo Vašingtono požiūrį į karo pradžią ir pabaigą, kalbėdamas apie sprendimų nuoseklumą ir ilgalaikius tikslus.

    Vokietijos kancleris, lankydamasis pas kariškius ir komentuodamas transatlantinius ryšius, akcentavo partnerystės tęstinumą. Jis pabrėžė, kad Berlynas palaiko nuolatinį kontaktą su sąjungininkais, įskaitant Vašingtoną, ir akcentavo abipusės pagarbos bei atsakomybės dalijimosi principą.

    Diskusija dėl JAV karių buvimo Europoje tęsiasi ne pirmus metus, tačiau dažnėjantys vieši signalai apie galimus pokyčius didina neapibrėžtumą NATO planavime. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie pareiškimai veikia atgrasymo patikimumą ir skatina Europos valstybes spartinti savo gynybos pajėgumų stiprinimą.

    NATO kolektyvinės gynybos pagrindas yra 5 straipsnis, numatantis, kad išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Būtent todėl bet kokios užuominos apie JAV įsipareigojimų masto peržiūrą Vokietijoje ar kitur Europoje yra atidžiai stebimos tiek sostinėse, tiek Aljanso kariniuose štabuose.

    Pastaruoju metu Trumpo užsienio politikos pareiškimai ne kartą kėlė įtampą su sąjungininkais, ypač kai kalbama apie paramos ir naštos pasidalijimo klausimus. Tuo pat metu Europoje vis dažniau akcentuojama strateginės autonomijos idėja, įskaitant didesnes investicijas į gynybą ir pramonę, kad žemynas būtų atsparesnis politiniams svyravimams Vašingtone.

  • JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    JAV siekia blokuoti laivybos anglies mokestį: IMO posėdyje platinami skaičiavimai kelia abejonių

    Jungtinės Valstijos tęsia pastangas sustabdyti tarptautinį mokestį už laivybos sektoriaus išmetamą anglies dioksidą ir šią savaitę Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) aktyviai įtikinėja kitas šalis dėl galimų kaštų. Derybos vyksta Londone, kur svarstoma sistema, skirta mažinti laivybos taršą.

    Pasak su pokalbiais susipažinusio asmens, JAV delegacija posėdžių metu platina skrajutes su ekonomine analize, kuri, oponentų teigimu, pateikiama šališkai. Keli derybų eigą žinantys žmonės nurodė, kad dokumentuose akcentuojama, jog mokesčio našta kai kurioms valstybėms galėtų siekti šimtus milijonų eurų per metus.

    Skrajutėse teigiama, kad laivų savininkai šiuos kaštus greičiausiai perkeltų klientams per didesnius frachtavimo tarifus, o tai esą tiesiogiai didintų prekybos kainą importuojančioms ir eksportuojančioms šalims. Tokia argumentacija atitinka platesnę Donaldo Trumpo administracijos kryptį kritikuoti, jos vertinimu, verslui per daug kainuojančias klimato priemones.

    IMO svarstomas vadinamasis Net Zero Framework numato, kad laivams būtų taikomas griežtėjantis anglies intensyvumo standartas, skatinantis atsisakyti iškastinio kuro ir rinktis mažiau taršius degalus. Laivai, neatitinkantys reikalavimų, turėtų mokėti įmoką, o surinktos lėšos būtų naudojamos perėjimui prie švaresnių degalų ir paramai besivystančioms šalims.

    Šį planą remia Europos Sąjunga, Kenija ir kitos valstybės, žadančios ginti priemonę derybose. Tuo metu JAV pareigūnai jau anksčiau signalizavo, kad pasauliniu mastu suderinti anglies mokestį laivybai, jų vertinimu, beveik nėra šansų.

    Ekspertai tvirtina, kad JAV platinami skaičiavimai kertasi su įprastai naudojamomis analizėmis ir neįvertina galimos naudos, kurią duotų taršos mažinimo sistema. Vienas mokslininkas nurodė „atsekęs“ metodiką ir aptikęs esminių trūkumų, ypač vertinant degalų kainos dalį bendruose prekybos kaštuose.

    „Nors matyti ne viena problema, didžiausia yra tai, kad pernelyg išpučiama degalų sąnaudų įtaka bendrai prekybos kainai. Dėl to smarkiai pervertinami laikymosi reikalavimų kaštai ir iškreipiamas poveikis“, – sakė UCL Energy Institute tyrėjas Jamesas Stewartas.

    Transporto ir aplinkosaugos organizacijų atstovai taip pat kritikuoja JAV kampaniją, teigdami, kad tai labiau politinis spaudimas nei patikima ekonominė analizė. Jų vertinimu, IMO jau turi pakankamai duomenų apie perėjimo prie švaresnės laivybos kainą, o alternatyvūs pasiūlymai duotų menką klimato efektą ir keltų teisingumo klausimų.

    Baltoji rūmų administracija ir JAV Valstybės departamentas į žurnalistų prašymus pakomentuoti skrajutėse pateikiamus skaičius viešai neatsakė. Derybos IMO tęsiasi, o sprendimai dėl galutinio modelio gali nulemti, kaip greitai laivybos sektorius pereis prie mažiau taršių technologijų ir degalų.