CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Naftos kainos šauna aukštyn: JAE traukiasi iš OPEC, o dėl Irano paliaubų – įtampa

    Pasaulio naftos rinkose balandžio 29 dieną fiksuotas naujas kainų šuolis: investuotojai vienu metu vertina Jungtinių Arabų Emyratų pasitraukimą iš OPEC ir vis dar trapią Irano karo paliaubų situaciją. Pagrindiniu nervingumo židiniu išlieka Hormūzo sąsiauris, per kurį teka reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    JAE sprendimą trauktis iš OPEC ir platesnės OPEC+ grupės rinkos iš pradžių priėmė kaip signalą, kad šalis galėtų lanksčiau didinti gavybą ir taip didinti pasiūlą. Dėl to trumpam buvo išaugę lūkesčiai, kad kainas spaustų galimos perteklinės apimtys, tačiau netrukus viršų paėmė geopolitinė rizika ir tiekimo maršrutų nesaugumas.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Prekybininkai į naftos kainas įskaičiuoja papildomą rizikos priemoką, nes bet koks ilgiau trunkantis tiekimo trikdis Artimuosiuose Rytuose gali greitai sukelti fizinį žaliavos deficitą. Didžiausią įtaką daro Hormūzo sąsiaurio pralaidumo klausimas, nes jo uždarymas ar ribojimas tiesiogiai paveiktų eksporto srautus į Europą ir Aziją.

    Rinkos dalyviai taip pat seka signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes derybų pauzės ar jų žlugimas dažnai padidina kainų svyravimus. Tokiomis sąlygomis trumpalaikiai gavybos planai ar net atskirų šalių sprendimai dėl kvotų tampa mažiau svarbūs už saugumo ir logistikos rizikas.

    JAE pasitraukimas ir įtrūkimai OPEC+

    JAE pasitraukimas laikomas rimtu smūgiu OPEC vienybei, nes organizacijai svarbiausia yra koordinuotas tiekimo valdymas. Jei kartelis praranda discipliną, didėja tikimybė, kad kitos šalys taip pat sieks daugiau savarankiškumo, o tai ilgainiui gali padidinti kainų nepastovumą.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgiau rusenusia įtampa dėl gavybos kvotų ir investicijomis į pajėgumų didinimą. JAE per valstybės kontroliuojamą bendrovę „Abu Dhabi National Oil Company“ siekė išplėsti gavybos potencialą, tačiau OPEC kvotų sistema dalį pajėgumų palikdavo neišnaudotų, todėl šalis vis atviriau akcentavo nacionalinį interesą.

    Derybos dėl sąsiaurio ir JAV pozicija

    Įtampos mažėjimo scenarijus šiuo metu priklauso nuo to, ar pavyks grąžinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje ir ar bus atnaujintas politinis dialogas. Iranas viešai teikė pasiūlymus dėl laivybos atnaujinimo, tačiau mainais kelia sąlygas, susijusias su blokados nutraukimu ir karo veiksmų stabdymu.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis komentavo, kad Irano pasiūlymai esą tapo geresni, tačiau galutinio susitarimo nepatvirtino. Tokie pareiškimai dažnai kuria trumpalaikes kainų bangas, nes rinka bando nuspėti, ar paliaubos išsilaikys, ar konfliktas vėl įsiliepsnos.

    Šioje situacijoje energetikos bendrovių akcijos išlieka santykinai atsparios, nes aukštesnė naftos kaina paprastai gerina didžiųjų integruotų gamintojų pinigų srautus. Vis dėlto vartotojams ir verslams Europoje tokie svyravimai reiškia didesnę riziką degalų ir logistikos kainoms, ypač jei sutriktų jūrų maršrutai ir pabrangtų transportavimo bei draudimo kaštai.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas vėl grasina Iranui, „Brent“ perkopė 114 dolerių ribą

    Naftos kainos trečiadienį tęsė kelių dienų kilimą, rinkoms vertinant mažėjančias viltis dėl greitos karo su Iranu pabaigos ir galimų tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje. Didžiausią įtampą kelia rizika, kad sutriks naftos srautai per strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pakilo iki maždaug 105 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ – iki maždaug 95 eurų už barelį. Kainų šuolį palaiko ir tai, kad rinkoje daugėja apsidraudimo sandorių, o prekybininkai į skaičiavimus įtraukia didesnę geopolitinę rizikos premiją.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pareiškė, kad Teheranas „turėtų greitai susiprasti“, ir apkaltino Irano vadovybę nesugebant priimti sprendimų. Rinkos tai interpretuoja kaip signalą, jog Vašingtonas gali griežtinti spaudimą Iranui, įskaitant priemones, ribojančias laivybą ir naftos eksportą.

    „Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas dėl Hormūzo sąsiaurio, tuo didesnė tikimybė, kad naftos kainose išsilaikys padidėjusi rizikos premija“, – sako rinkos analitikai, vertindami pastarųjų dienų kainų judėjimą.

    Situaciją papildomai komplikuoja Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas pasitraukti iš OPEC, kuris rinkoje sukėlė klausimų dėl kartelio įtakos ateityje. Tačiau artimiausiu laikotarpiu dauguma analitikų pagrindiniu kainų veiksniu vis tiek laiko ne OPEC sprendimus, o įvykių dinamiką Persijos įlankoje ir realią naftos srautų per sąsiaurį riziką.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks laivybos ribojimas ar atakų grėsmė paprastai greitai persiduoda į degalų kainas ir infliacijos lūkesčius. Dėl to naftos brangimas gali daryti spaudimą ir Europos ekonomikai, ypač transporto, logistikos bei pramonės sektoriams.

    Rinka artimiausiomis dienomis stebės, ar JAV imsis papildomų veiksmų, taip pat ar pasirodys signalų apie derybų atnaujinimą. Kol kas investuotojai labiau linkę tikėtis užsitęsusios įtampos, todėl didesni kainų svyravimai išlieka tikėtini.

  • Reuters/Ipsos: Donaldo Trumpo reitingai smuko iki 34 proc. – amerikiečius slegia kainos ir Iranas

    JAV prezidento Donaldo Trumpo palaikymas nusileido iki žemiausio lygio per jo antrąją kadenciją – jį palankiai vertina 34 proc. amerikiečių, rodo agentūros Reuters ir „Ipsos“ apklausa. Tai 2 procentiniais punktais mažiau nei ankstesniame, balandžio 21 dieną skelbtame matavime, kai palaikymas siekė 36 proc.

    Apklausos duomenys išryškina dvi temas, kurios labiausiai veikia nuotaikas: pragyvenimo išlaidų augimas ir JAV veiksmai Irano atžvilgiu. Būtent šių veiksnių derinys, anot Reuters, didina visuomenės nuovargį ir mažina pasitikėjimą prezidento darbotvarke.

    Kainos ir karas – pagrindiniai priekaištai

    Reuters nurodo, kad daliai respondentų svarbiausias klausimas išlieka kasdienės išlaidos, o prezidento pastangos jas mažinti vertinamos itin prastai. Apklausos duomenimis, tik 22 proc. amerikiečių teigiamai vertina Donaldo Trumpo veiksmus dėl pragyvenimo kaštų mažinimo, kai ankstesnėje apklausoje taip manė 25 proc.

    Nuotaikas pakurstė ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Po JAV ir Izraelio vasario 28 dieną pradėtų antskrydžių Irane, pasak Reuters, Teheranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų regione, o tai prisidėjo prie didesnio neapibrėžtumo naftos rinkoje.

    Tekste pažymima, kad JAV degalų kainos pakilo iki daugiau nei 4 JAV dolerių už galoną. Perskaičiavus pagal 3,785 litro ir suapvalinus, tai sudaro apie 0,98 euro už litrą, nors galutinė kaina vairuotojams JAV paprastai skiriasi priklausomai nuo mokesčių ir valstijos.

    Apklausa taip pat rodo atsargų požiūrį į karinę kryptį: JAV veiksmus prieš Iraną šiuo metu palaiko tie patys 34 proc. respondentų. Tai reiškia, kad užsienio politikos sprendimai visuomenėje netapo aiškiu mobilizuojančiu faktoriumi, o greičiau prisidėjo prie bendro nepasitenkinimo.

    Respublikonų bazė išlieka, bet įtampa auga

    Nors Donaldas Trumpas ir toliau remiamas daugumos Respublikonų partijos šalininkų, apklausa atskleidžia ir trintį partijos viduje. Reuters/Ipsos duomenimis, tarp respublikonų prezidentą palaiko 78 proc., tačiau dalis rinkėjų kritiškai vertina būtent ekonominę darbotvarkę.

    Apklausoje nurodoma, kad 41 proc. Respublikonų partijos rinkėjų nepritaria tam, kaip prezidentas tvarkosi su augančiomis pragyvenimo išlaidomis. Tai svarbus signalas, nes ekonomika tradiciškai yra vienas jautriausių rinkėjų pasirinkimą lemiančių veiksnių.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad Donaldas Trumpas į Baltuosius rūmus grįžo po 2024 metų rinkimų, kampanijoje pabrėždamas kovą su infliacija. Lūkesčiai, kad kainų spaudimas bus greitai suvaldytas, daliai visuomenės akivaizdžiai nepasiteisino.

    Artėjant rinkimams lems nepriklausomi

    Reuters primena, kad lapkritį JAV vyks kadencijos vidurio rinkimai į Kongresą, kurie dažnai tampa referendumu dėl prezidento politikos. Respublikonai sieks išsaugoti daugumą Atstovų Rūmuose ir, tikėtina, taip pat Senate, todėl net ir nedideli nuotaikų pokyčiai gali turėti didelę reikšmę.

    Apklausa rodo, kad nepriklausomi rinkėjai šiuo metu labiau linksta į demokratus: 34 proc. jų palankiau vertina demokratus, o 20 proc. – respublikonus. Toks atotrūkis signalizuoja, kad kova dėl politinio centro gali tapti lemiamu veiksniu rinkimų finišo tiesiojoje.

    Reuters taip pat atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis atsakymų surinkta dar iki šaudymo incidento Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos renginyje, kuriame dalyvavo Donaldas Trumpas. Todėl kol kas neaišku, ar šis įvykis vėliau pakeitė visuomenės vertinimus.

  • Melanios Trump kritika Jimmy Kimmel juokui atsisuko prieš ją: internete primena Donaldo retoriką

    Melanios Trump kritika Jimmy Kimmel juokui atsisuko prieš ją: internete primena Donaldo retoriką

    Juokas, sukėlęs politinę audrą

    JAV televizijos laidų vedėjas Jimmy Kimmel pateko į politinių ginčų centrą po monologo, kuriame pašiepiamai paminėjo Melanią Trump. Pokštas nuskambėjo likus kelioms dienoms iki šaudymo incidento per Baltųjų rūmų korespondentų vakarienės renginius Vašingtone.

    Po incidento į viešą erdvę grįžo klausimas, kur baigiasi satyra ir prasideda pavojinga retorika, ypač kai įtampa šalyje nuolat auginama socialiniuose tinkluose. Šįkart diskusijos epicentre atsidūrė ne tik komikas, bet ir pirmoji ponia.

    Reakcija iš Baltųjų rūmų ir spaudimas ABC

    Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad televizijos tinklas ABC turėtų atsisveikinti su Kimmel, o Melania Trump socialiniuose tinkluose teigė, jog „tokie žmonės kaip Kimmel neturėtų kas vakarą ateiti į mūsų namus ir skleisti neapykantos“. Ji pabrėžė, kad monologas esą nėra komedija, o žodžiai, jos vertinimu, „ėda“ visuomenę ir gilina politinį susiskaldymą.

    Toks tonas tapo dar vienu epizodu platesnėje JAV politinės komunikacijos istorijoje, kai pramoginis turinys, žiniasklaidos platformos ir politika susipina iki nebeatskiriamumo. Kimmel laida anksčiau jau buvo trumpam stabdyta, o pats vedėjas ne kartą kritikavo smurtą ir ginklų kultūrą JAV.

    Kimmel gina satyrą, o internete įsižiebia „dvigubų standartų“ diskusija

    Jimmy Kimmel atsakė, kad pasakytas juokas buvo lengvas „roastas“, nukreiptas į poros amžiaus skirtumą ir viešą Melanios elgsenos interpretaciją. Vedėjas akcentavo, kad tai nebuvo raginimas smurtui, o bandymas politinę realybę atspindėti satyros priemonėmis.

    Jis taip pat priminė, kad JAV Konstitucijos Pirmoji pataisa gina žodžio laisvę, tačiau kartu sutiko, jog neapykantos ir smurtą romantizuojanti retorika yra problema, kurią reikėtų mažinti. Kimmel teigė manantis, kad pokalbį apie tai vertėtų pradėti ir pačioje Trumpo aplinkoje.

    Vis dėlto būtent Melanios pareiškimai netruko sulaukti atoveiksmio internete. Socialinių tinklų vartotojai ėmė dalintis pavyzdžiais, kai Donaldo Trumpo pasisakymai ar dalijimasis įrašais buvo vertinami kaip agresyvūs, žeminantys ar kurstantys susipriešinimą, ir kaltino pirmąją ponią dvigubais standartais.

    Ši istorija dar kartą parodė, kaip greitai politiniai pareiškimai virsta reputacine rizika, o auditorija vis dažniau tikrina ne tik žodžius, bet ir jų nuoseklumą. Publikavimo metu Jimmy Kimmel darbą tęsia, o diskusija dėl satyros ribų JAV politikoje, panašu, tik stiprėja.

  • Melania Trump ir karalienė Camilla Baltuosiuose rūmuose: apranga išdavė daugiau nei žodžiai

    Melania Trump ir karalienė Camilla Baltuosiuose rūmuose: apranga išdavė daugiau nei žodžiai

    Apranga, kuri kalba už politiką

    Didžiosios politikos renginiuose apranga retai būna tik skonio klausimas. Susitikimuose, kuriuose dalyvauja pirmosios ponios ir monarchijos atstovai, spalvos, siluetai ir detalės neretai virsta tyliomis žinutėmis apie santykių toną, pagarbą ir statusą.

    Būtent taip buvo ir Baltuosiuose rūmuose, kai Melania Trump ir Jungtinės Karalystės karalienė Camilla atsidūrė dėmesio centre. Nors vizitas įvardytas kaip santūrus, viešoji dalis iš karto tapo vizualiosios diplomatijos pavyzdžiu.

    Melanios Trump pasirinkimas: autoritetas ir švelnumas

    Melania Trump pasirinko šviesiai gelsvą, vadinamą sviestinę geltoną, spalvą, kuri pastaraisiais sezonais vis dažniau matoma tiek podiumuose, tiek oficialiuose įvaizdžiuose. Dviejų eilių švarkas ir griežtesnė konstrukcija kūrė aiškų autoriteto signalą, o švelnus atspalvis jį sušvelnino.

    Įvaizdį papildė ryškesnės detalės, kurios suteikė charakterio, bet neperėmė dėmesio. Glotniai sušukuoti plaukai ir natūralesnis makiažas sustiprino bendrą žinutę apie kontrolę, ramybę ir apgalvotą viešą laikyseną.

    Karalienė Camilla: tradicija ir neutralumas

    Karalienė Camilla susitikimui rinkosi šviesią, neutralią gamą, artimą klasikinei oficialių vizitų estetikai. Tokie sprendimai paprastai pabrėžia tęstinumą ir stabilumą, kurie yra svarbūs britų monarchijos viešajame įvaizdyje.

    Subtilios detalės prie apykaklės ir priekyje kūrė santūrų, bet išbaigtą vaizdą, o bendra stilistika neskaldė, bet derėjo su susitikimo atmosfera. Tai signalas, kad akcentuojama pagarba protokolui ir tarpusavio suderinamumas, o ne individuali konkurencija.

    Vizualinė harmonija apėmė ir kitus susitikimo dalyvius. Karalius Karolis III ir Donaldas Trumpas pasirinko klasikinius, tamsesnių tonų kostiumus, kurie įprastai siejami su formalumu ir valdžios institucijų rimtimi.

    Tokio tipo suderinta paletė dažnai vertinama kaip sąmoningas sprendimas: kai nė vienas asmuo vizualiai neužgožia kito, lengviau išlaikyti santūrią, diplomatišką nuotaiką. Baltųjų rūmų interjero kontekste neutralūs tonai dar labiau pabrėžė tvarkingą, apgalvotą įspūdį.

    Ekspertai, nagrinėjantys politinę komunikaciją, vis dažniau kalba apie vizualiąją diplomatiją, kai žinutė perduodama ne frazėmis, o įvaizdžiu. Spalvos, fasonai ir detalės tampa būdu iš anksto nustatyti susitikimo toną, o auditorijai pateikti aiškų signalą apie pusiausvyrą ir pagarbą.

    Šis susitikimas parodė, kad net ir trumpas pasirodymas prieš kameras gali būti sukalbėtas iki smulkmenų. Kartais būtent tokie subtilūs sprendimai ir pasako daugiausia apie tai, kokią žinią siekiama išsiųsti pasauliui.

  • „Steam“ tyliai išėmė žaidimą po šaudymo į Trumpą: paaiškėjo ryšys su įtariamuoju

    „Steam“ tyliai išėmė žaidimą po šaudymo į Trumpą: paaiškėjo ryšys su įtariamuoju

    Po pranešimų apie šaudymą renginyje, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, platformoje „Steam“ dingo vienas nepriklausomas vaizdo žaidimas. Jis nebeišvardijamas kaip parduodamas, nors pats puslapis sistemoje išliko, o oficialaus paaiškinimo viešai nepateikta.

    Žiniasklaidai nagrinėjant įtariamojo biografiją, iškilo faktas, kad jis anksčiau kūrė vaizdo žaidimus ir buvo išleidęs autorinį projektą. Būtent šis ryšys ir tapo pagrindu svarstymams, ar žaidimo pašalinimas susijęs su reputacine rizika, ar su platformos taisyklėmis.

    Kas žinoma apie pašalintą žaidimą?

    Minimas žaidimas buvo pristatomas kaip tinklinė šaudyklė su bullet-hell elementais, įkvėpta fizikos ir elektronų sąveikos tematikos. Aprašyme akcentuota netradicinė žaidimo idėja ir keli režimai, o kūrėjas bandė išskirti projektą originaliu moksliniu kontekstu.

    „Steam“ vartotojai pastebėjo, kad žaidimo neįmanoma įsigyti jokia forma, o paieškoje jis neberodomas kaip aktyvus produktas. Tokie pokyčiai paprastai reiškia, kad leidėjas arba pati platforma apribojo platinimą.

    Kodėl „Valve“ sprendimas kelia klausimų?

    Platformos operatorė „Valve“ viešai nepatvirtino, dėl kokių priežasčių priimtas sprendimas, todėl internete kilo diskusijos. Vieni vartotojai teigia, kad teisėsauga pirmiausia turi atlikti savo darbą, o su byla nesusijęs produktas neturėtų būti baudžiamas iš anksto.

    „Net jei žmogus įtariamas nusikaltimu, ką tai turi bendra su žaidimu? Teisinis procesas turi vykti savo keliu, o platforma neturėtų spręsti dėl elgesio už jos ribų“, – sakė vienas socialinių tinklų vartotojas.

    Kiti atkreipia dėmesį, kad platformos dažnai laikosi griežtesnės praktikos, kai situacija susijusi su politiniu smurtu ar terorizmu, nes tai gali paveikti auditoriją, reklamos partnerius ir mokėjimų tiekėjus. Tokiais atvejais įmonės neretai siekia sumažinti riziką dar iki galutinių teismo išvadų.

    „Politiškai motyvuotas smurtas dažnai vertinamas kaip teroro aktas, todėl įmonės gali nenorėti platinti ar reklamuoti produktų, siejamų su asmenimis, kurie įtariami ar nuteisti dėl terorizmo“, – sakė kitas diskusijos dalyvis.

    Platesnis kontekstas: moderavimas ir reputacinė rizika

    Pastaraisiais metais skaitmeninės parduotuvės ir platformos vis dažniau sprendžia ne tik turinio kokybės, bet ir reputacijos klausimus, ypač kai įvykiai susiję su smurtu, neapykantos kurstymu ar politiniu ekstremizmu. Net ir nesant tiesioginio ryšio tarp kūrinio turinio ir nusikaltimo, platformos gali vertinti galimą žalą prekės ženklui.

    Toks požiūris dažnai kritikuojamas dėl skaidrumo stokos, nes vartotojams neaišku, ar sprendimą nulėmė taisyklių pažeidimai, ar išorinės aplinkybės. Kol „Valve“ nepateikia komentaro, lieka neatsakytas esminis klausimas: ar tai buvo techninis leidėjo sprendimas, ar platformos reakcija į rezonansinę bylą.

  • JAV: Jamesas Comey vėl apkaltintas dėl įrašo apie 86 47 – pareigūnai tai sieja su grėsme Trumpui

    JAV: Jamesas Comey vėl apkaltintas dėl įrašo apie 86 47 – pareigūnai tai sieja su grėsme Trumpui

    Buvęs JAV Federalinio tyrimų biuro (FBI) vadovas Jamesas Comey antradienį antrą kartą sulaukė kaltinimų byloje dėl socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo, kurį pareigūnai įvertino kaip galimą grėsmę prezidentui Donaldui Trumpui. JAV žiniasklaida, remdamasi keliais šaltiniais, skelbia, kad tyrimas susijęs su paplūdimyje iš kriauklių sudėliotais skaičiais 86 47.

    Kokie konkretūs kaltinimai pareikšti, iš karto nebuvo paskelbta. Pats J. Comey anksčiau aiškino, kad skaičių kombinaciją suprato kaip politinę žinutę, o ne raginimą smurtauti, ir įrašą netrukus pašalino.

    Kas sukėlė tyrimą?

    Tyrimo ašimi tapo socialiniuose tinkluose paviešinta nuotrauka, kurioje matyti kriauklėmis sudėliota frazė 86 47. JAV politinėje ir interneto kultūroje tokios skaičių kombinacijos kartais interpretuojamos kaip užuominos į pašalinimą ar atsikratymą, todėl dalis administracijos pareigūnų teigė įžvelgiantys grėsmę.

    J. Comey gegužę buvo apklaustas JAV Slaptojoje tarnyboje, kai kilo viešas ginčas dėl įrašo prasmės. Po to jis teigė nesupratęs, kad dalis žmonių šiuos skaičius sieja su smurtu, ir pabrėžė esąs prieš bet kokią prievartą.

    „Nesupratau, kad dalis žmonių šiuos skaičius sieja su smurtu. Esu prieš bet kokį smurtą, todėl įrašą pašalinau“, – sakė J. Comey.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais kaltinimais?

    Tai jau antra baudžiamoji byla, kurią Teisingumo departamentas per pastarąjį laiką sieja su J. Comey. Ankstesnėje byloje jis buvo apkaltintas melu ir trukdymu Kongresui, tačiau ji vėliau buvo nutraukta teisėjui nustačius, kad prokuroras buvo paskirtas neteisėtai.

    Ši aplinkybė, kartu su nauju tyrimu dėl socialinių tinklų įrašo, tikėtina, sustiprins gynybos argumentus, kad buvęs FBI vadovas tapo politinių kovų taikiniu. Teisininkai tokiose bylose dažnai akcentuoja įrodymų standartą, tyčios klausimą ir tai, ar žinutė realiai gali būti laikoma tiesiogine grėsme.

    Įtempta Trumpo ir Comey istorija

    J. Comey vadovavo FBI, kai D. Trumpas pradėjo kadenciją 2017 metais, tačiau jų santykiai greitai pašlijo. Viešai minėta, kad J. Comey atsisakė asmeniškai prisiekti lojalumą prezidentui, o pats buvęs vadovas tą epizodą fiksavo tarnybiniuose užrašuose.

    D. Trumpas J. Comey atleido 2017 metų gegužę, kai FBI vykdė tyrimą dėl galimų ryšių tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos. Vėliau tyrimą perėmęs specialusis prokuroras Robertas Muelleris konstatavo Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimus, tačiau neįžvelgė pakankamai įrodymų kriminaliniam susimokymui įrodyti.

    Šiandien J. Comey byla dėl skaičių 86 47 papildomai kursto politines diskusijas apie žodžio laisvės ribas, grėsmių vertinimo praktiką ir tai, kaip interneto simbolika gali virsti teisine problema. Kol kas neaišku, kokį tikslų teisinį pagrindą pasirinks prokurorai ir kaip bus interpretuota įrašo prasmė teisme.

  • JAE traukiasi iš OPEC ir OPEC+: sprendimas kerta per Saudo Arabijos lyderystę naftos rinkoje

    JAE traukiasi iš OPEC ir OPEC+: sprendimas kerta per Saudo Arabijos lyderystę naftos rinkoje

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pranešė pasitraukiantys iš OPEC ir platesnio formato OPEC+ – tai žingsnis, galintis pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulinėje naftos rinkoje. Sprendimas ypač jautrus tuo metu, kai energetikos kainos išlieka nervingos, o geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose didina tiekimo rizikas.

    OPEC – tai 1960 metais įkurta naftą eksportuojančių valstybių organizacija, koordinuojanti gavybos politiką ir siekianti stabilizuoti kainas. OPEC+ veikti pradėjo 2016 metais, kai prie OPEC šalių prisijungė ir dideli gamintojai už organizacijos ribų, įskaitant Rusiją, taip sustiprindami poveikį pasiūlai.

    Kas pastūmėjo JAE?

    Prieš pasitraukimą JAE diplomatinė vadovybė viešai kritikavo Persijos įlankos valstybes dėl, jų vertinimu, nepakankamai tvirtos politinės ir karinės laikysenos reaguojant į Irano atakas. Tokie pareiškimai parodė augančią trintį regione ir platesnį nesutarimų foną, kuris gali persikelti ir į energetikos sprendimus.

    „Logistiškai Persijos įlankos valstybės viena kitą rėmė, tačiau politiškai ir kariškai jų pozicija buvo silpniausia per ilgą laiką“, – sakė JAE diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas.

    Rinkai svarbiausia tai, kad JAE – reikšmingas naftos tiekėjas, o bet koks koordinavimo silpnėjimas gali mažinti OPEC+ gebėjimą greitai ir vieningai valdyti pasiūlą. Investuotojai tokius signalus paprastai vertina kaip papildomą neapibrėžtumo veiksnį, galintį didinti kainų svyravimus.

    Ką tai reiškia OPEC ir kainoms?

    Analitikų akimis, pasitraukimas yra simbolinis ir praktinis smūgis blokui, kurio neformaliu lyderiu laikoma Saudo Arabija. Jei narės ima dažniau rinktis savarankišką kursą, tampa sunkiau suderinti gavybos ribojimus ar didinimus, ypač krizinių sukrėtimų metu.

    Trumpuoju laikotarpiu naftos kainų kryptį lems ne vien OPEC+ disciplina, bet ir paklausos tempas, atsargų pokyčiai bei transporto maršrutų saugumas regione. Ilgesnėje perspektyvoje rinka stebės, ar JAE sprendimas netaps precedentu kitoms šalims, siekiančioms daugiau lankstumo eksporto strategijoje.

    Politinė dimensija ir JAV spaudimas

    OPEC pastaraisiais metais ne kartą atsidūrė politinių ginčų epicentre, ypač JAV vidaus politikoje. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra kaltinęs naftą eksportuojančias šalis palaikant per aukštas kainas, o Vašingtonas periodiškai spaudžia gamintojus didinti pasiūlą, kai brangsta degalai.

    „OPEC valstybės užkelia kainas ir taip apiplėšinėja likusį pasaulį“, – yra sakęs Donaldas Trumpas.

    JAE pasitraukimas šį politinį foną dar labiau paryškina: energetika vėl tampa ne tik ekonomikos, bet ir saugumo klausimu. Artimiausi mėnesiai parodys, ar OPEC+ sugebės išlaikyti įtaką, kai dalis narių linksta į labiau nacionaliniais interesais paremtus sprendimus.

  • Benzino kainos JAV vėl kyla iki rekordų: rinkėjų nuotaikos prastėja, spaudimas Trumpui auga

    Benzino kainos JAV vėl kyla iki rekordų: rinkėjų nuotaikos prastėja, spaudimas Trumpui auga

    Kiek dabar kainuoja benzinas

    Jungtinėse Valstijose vidutinė benzino kaina pasiekė apie 4,18 JAV dolerio už galoną, tai yra maždaug 1,01 euro už litrą. Tokį lygį amerikiečiai paskutinį kartą plačiau jautė 2022 metais, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą energijos rinkose kilo chaosas.

    Kainų šuolis fiksuotas ir pastarosiomis dienomis: vieną dieną vidurkis ūgtelėjo apie 1,6 proc., o tai yra didžiausias paros procentinis pokytis per daugiau nei mėnesį. JAV vartotojams benzinas yra viena matomiausių infliacijos eilučių, todėl net nedideli svyravimai greitai tampa politiniu klausimu.

    Kodėl kainos šoka

    Pagrindinis veiksnys išlieka naftos kainų ir geopolitinės rizikos derinys: įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų baimė dėl tiekimo sutrikimų paprastai akimirksniu persikelia į degalinių švieslentes. Prie kainų prisideda ir sezoninis paklausos augimas, kai prasideda aktyvesnis kelionių laikotarpis.

    JAV degalų kainą paprastai formuoja keli sluoksniai: pasaulinė žaliavinės naftos kaina, perdirbimo pajėgumai, logistikos kaštai ir mokesčiai, kurie skiriasi tarp valstijų. Dėl to net ir esant panašiam šalies vidurkiui, reali kaina Kalifornijoje ar Niujorke gali smarkiai skirtis nuo pietinių ar vidurio valstijų.

    Politinis spaudimas Donaldui Trumpui

    Brangstantys degalai tampa nepalankiu fonu Donaldui Trumpui ir Respublikonų partijai, ypač artėjant rinkimų kovoms dėl Kongreso. Degalų kainos JAV rinkėjams yra paprastas ir kasdienis rodiklis, pagal kurį vertinama bendra ekonomikos kryptis, net jei Baltieji rūmai tiesiogiai jų nekontroliuoja.

    Gallup apklausos rodo, kad didelė visuomenės dalis jaučiasi finansiškai prasčiau: 55 proc. amerikiečių teigia, jog jų situacija blogėja, ir tai aukščiausias rodiklis per 25 metus. Palyginimui, 2025 ir 2024 metais taip manė atitinkamai 53 ir 47 proc. respondentų.

    Toks fonas didina spaudimą administracijai imtis veiksmų, net jei realios priemonės dažnai yra ribotos: galima kalbėti apie strateginių rezervų panaudojimą, diplomatinį spaudimą naftą išgaunančioms šalims ar vidaus reguliavimo sprendimus. Vis dėlto rinkos paprastai reaguoja į lūkesčius ir riziką, todėl politiniai pareiškimai ne visada greitai virsta pigesniu kuru.

  • Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius ragina reaguoti ramiai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Prancūzijos vynui ir šampanui gali būti įvestas 200 proc. muitas. Pramonės atstovai pabrėžia, kad tokie signalai yra ne vien apie gėrimus, o apie platesnę geopolitiką ir ES bei JAV prekybos santykius.

    Grasinimas nuskambėjo tęsiantis transatlantinei įtampai, kuri paaštrėjo po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią 2025 metais. JAV išlieka didžiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl net ir retoriniai muitų pažadai kelia riziką tiek užsakymams, tiek kainoms, tiek investicijoms į sektorių.

    Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacija (FEVS) pareiškė, kad situacija turi būti sprendžiama Europos lygiu, vieningai ir koordinuotai. Organizacija priminė, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl dvišaliai spaudimo signalai iš esmės paliečia visos ES interesus.

    „Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus ribas“, – sakė FEVS atstovai.

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pagal praėjusią vasarą pasiektą ES ir JAV prekybos susitarimą vynui ir stipriesiems gėrimams nebuvo suteikta išimtis nuo 15 proc. JAV muitų. Europos Komisija siekė palankesnio režimo, tačiau derybos dėl specifinių lengvatų užsitęsė, o politinis fonas, kaip rodo pastarųjų mėnesių pareiškimai, tapo dar labiau nenuspėjamas.

    Europos vyno bendrovių komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte aiškino, kad vynas dažnai tampa taikiniu dėl savo simbolinės reikšmės ir žinomų prekių ženklų. Pasak jo, būtent todėl sektorius ne kartą atsidūrė kaip šalutinė žala platesniuose ES ir JAV ginčuose.

    „Kai kalbame apie vyną, kalbame apie terroir produktus, gerai žinomus prekės ženklus; tai ikoniškas produktas Prancūzijoje ir Europoje“, – sakė Ignacio Sánchez Recarte.

    Pramonės atstovai viliasi, kad šią savaitę Davose vykstantys aukšto lygio politiniai susitikimai padės sumažinti įtampą ir sugrąžinti derybas į pragmatišką kelią. Vis dėlto sektorius pripažįsta, kad rizika išlieka, nes net ir laikini muitų signalai gali paskatinti JAV importuotojus keisti pirkimo planus arba atidėti užsakymus.

    Duomenys rodo, kad tarifų grėsmė jau daro apčiuopiamą įtaką prekybai. Eurostato skaičiavimais, ES stipriųjų gėrimų eksporto apimtys 2025 metų rugpjūčio–lapkričio laikotarpiu buvo 25 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, o tai siejama su paklausos svyravimais ir rinkos prisitaikymu prie naujų muitų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąjį išankstinį apsirūpinimą atsargomis, kai importuotojai prieš galimus tarifų pokyčius padidina pirkimus, o vėliau seka ryškesnis nuosmukis. Dėl šios priežasties trumpalaikiai eksporto šuoliai gali klaidinti, o tikrieji padariniai dažniau matomi vėlesniais mėnesiais, kai sandėliai jau užpildyti ir nauji užsakymai pristabdomi.

    Rinkai svarbus ir kainų aspektas: 200 proc. muitas JAV vartotojams reikštų radikalų europietiško vyno ir šampano pabrangimą, o daliai produktų tai praktiškai užvertų kelią į lentynas. Europos gamintojams tai reikštų spaudimą ieškoti alternatyvių rinkų, didinti pardavimus ES viduje arba peržiūrėti kainodarą, tačiau tokie pokyčiai paprastai užtrunka ir reikalauja papildomų kaštų.