CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Benzinas JAV brangsta iki 4,52 dolerio už galoną: kas kelia kainas ir ką siūlo Donaldas Trumpas

    Jungtinėse Valstijose sparčiai brangsta benzinas, o kainos degalinėse vėl tampa vienu ryškiausių pragyvenimo brangimo simbolių. Automobilių asociacijos AAA skelbiamais duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje pakilo iki 4,52 dolerio už galoną, tai yra apie 1,11 euro už litrą.

    Palyginti su kovo pabaiga, kai buvo peržengta 4 dolerių riba, šuolis per maždaug mėnesį siekė 0,38 dolerio už galoną. Metinis pokytis dar ryškesnis: vidutinė kaina yra apie 1,38 dolerio didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindiniu veiksniu laikoma įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstanti nafta, kuri pasaulinėse rinkose tiesiogiai veikia degalų kainas JAV. Net ir būdamos viena didžiausių naftos gavybos valstybių, JAV degalų kainomis iš esmės seka globalias tendencijas, o ne vien vietinę pasiūlą.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniškumas. Artėjant vasarai JAV tradiciškai prasideda intensyvesnių kelionių laikotarpis, vadinamas driving season, kai smarkiau auga benzino paklausa ir spaudimas tiekimo grandinei.

    Rinkos stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį į rafinavimo maržas: naftai brangstant ir rafinerijoms didinant antkainius, galutinis kainų šuolis degalinėse tampa dar labiau juntamas. Dalis valstijų prieš vasaros sezoną importuoja reikšmingus kiekius benzino, todėl kainos jautriai reaguoja į tarptautinę logistiką ir geopolitines rizikas.

    Kodėl nepadeda JAV naftos gavyba?

    Nors JAV yra tarp didžiausių pasaulio naftos gamintojų, tai nereiškia, kad šalies vairuotojai apsaugoti nuo pasaulinio kainų kilimo. Vidaus rinkoje kainas formuoja tarptautiniai etalonai, o degalų produktai yra aktyviai eksportuojami ir importuojami priklausomai nuo regiono poreikių bei infrastruktūros.

    Tokia padėtis gali veikti kaip saugumo buferis, jei grėstų fizinis naftos ar degalų trūkumas, tačiau ji nesuteikia „imuniteto“ kainų šuoliams, kai geopolitinė rizika didina naftos kainą visame pasaulyje.

    Trumpo idėja: laikinas mokesčio stabdymas

    Prezidentas Donaldas Trumpas viešai svarstė galimybę laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį, siekiant sumažinti vairuotojų patiriamas išlaidas. Administracijos atstovai signalizavo, kad ieško priemonių, galinčių trumpuoju laikotarpiu bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį.

    „Manau, kad tai puiki idėja. Taip, laikinai panaikinsime degalų mokestį, o kai benzino kainos nukris, leisime jam palaipsniui sugrįžti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto rinkose išlieka baimė, kad vidutinė kaina gali priartėti prie 5 dolerių už galoną ribos, jei įtampa regione neslūgs ir tiekimo rizikos išliks. Degalų brangimas dažniausiai persiduoda ir į platesnę infliaciją, nes energijos kainos veikia transporto, logistikos ir daugelio vartojimo prekių savikainą.

    Naujausi infliacijos rodikliai JAV rodo, kad energijos kategorija per metus brango dviženkliu tempu, o bendras vartotojų kainų indeksas balandį pakilo iki 3,8 proc. Tokia dinamika apsunkina ir centrinių bankų pastangas stabilizuoti kainas, nes degalų šuoliai greitai „išsilieja“ į kitas ekonomikos sritis.

  • Australijoje žlugo 940 mln. eurų „Trump Organization“ bokštas: vystytojas prabilo apie toksišką vardą

    Australijoje žlugo 940 mln. eurų „Trump Organization“ bokštas: vystytojas prabilo apie toksišką vardą

    Projektas sustabdytas Gold Coast

    Australijoje sustabdytas planuotas 91 aukšto viešbučio ir apartamentų bokštas, kurį ketinta vystyti su „Trump Organization“ vardu. Projekto vertė siekė apie 940 mln. eurų, o jį planuota statyti rytinėje šalies pakrantėje, Gold Coast regione.

    Vasario mėnesį „Trump Organization“ buvo pranešusi apie ambicingą projektą, akcentuodama prabangą ir išskirtinę pajūrio lokaciją. Tačiau po kelių mėnesių susitarimas subyrėjo, o vystytojas pripažino, kad sprendimą lėmė reputacinės rizikos.

    Vystytojas: vardas tapo toksiškas

    Australų nekilnojamojo turto bendrovės Altus Property Group vadovas Davidas Youngas teigė, kad planai buvo atšaukti todėl, jog „Trump“ prekės ženklas vietos rinkoje tapo toksiškas. Pasak jo, toks kontekstas apsunkino projekto įgyvendinimą ir didino riziką pritraukti pirkėjus bei partnerius.

    „Buvo aišku, kuo viskas baigsis, todėl pradėjau kalbas su daugeliu aukščiausios klasės prabangos prekės ženklų“, – sakė D. Youngas.

    Jis pabrėžė, kad sieks tęsti statybas, tačiau su kitu vardu ir kitu licencijavimo partneriu. Tai reiškia, kad pats nekilnojamojo turto projektas gali būti išgelbėtas, tik pakeitus prekinį ženklą ir rinkodaros kryptį.

    Skirtingos versijos dėl pasitraukimo

    D. Youngas aiškino, kad tarp jo ir „Trump Organization“ konflikto nėra, o sprendimas esą buvo grynai verslo. Jis taip pat pažymėjo, kad organizaciją valdo suaugę Donaldo Trumpo sūnūs, o ne pats JAV prezidentas.

    „Tarp manęs ir Trumpo šeimos nėra jokio priešiškumo. Tai grynai verslas“, – sakė D. Youngas.

    Tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad būtent „Trump Organization“ pasitraukė iš susitarimo. Organizacijos atstovė nurodė, jog projektas priklausė nuo licencijavimo partnerio įsipareigojimų, tačiau jie esą nebuvo įvykdyti.

    Visuomenės spaudimas ir reputacijos kaina

    Projektui kliudė ne tik verslo derybos, bet ir visuomenės nuotaikos. Internetinė peticija, raginusi vietos valdžią nepritarti projektui, surinko daugiau nei 124 000 parašų, o joje kritikuotas D. Trumpo požiūris į demokratines normas.

    Ši istorija atspindi platesnę tendenciją, kai dideli nekilnojamojo turto projektai vis dažniau vertinami ne vien pagal ekonominę logiką, bet ir pagal reputacinę riziką. Prabangos segmente prekės ženklas gali tapti tiek pagrindiniu pardavimo argumentu, tiek didžiausia kliūtimi, ypač kai jis susijęs su stipriai poliarizuojančiais politiniais vertinimais.

  • ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    Europos Parlamento (EP) ir ES valstybių narių derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl vienos jautriausių ES ir JAV prekybos susitarimo dalių – vadinamojo apsaugos mechanizmo, kuris leistų laikinai sustabdyti susitarimą, jei JAV importo šuolis išbalansuotų Europos rinką. Apie tai pranešama remiantis deryboms artimais šaltiniais.

    Šis žingsnis laikomas bandymu sumažinti rizikas, kurios išryškėjo po to, kai buvo sutarta mažinti muitus JAV pramonės prekėms iki nulio. EP nariai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad susitarimas negali tapti spaudimo priemone prieš ES ir turi turėti aiškius saugiklius.

    Stabdis importo šuolio atveju

    Derybose suderėta kryptis, kad ES galėtų vėl įvesti muitus JAV pramonės prekėms, jei importo augimas sukeltų reikšmingą rinkos sutrikdymą, pavyzdžiui, staigų kainų kritimą, gamybos nuostolius ar konkurencijos iškraipymą. Formuluotės detalės dar derinamos, todėl galutinė mechanizmo apimtis priklausys nuo kompromiso tarp EP, Europos Komisijos ir valstybių narių.

    Toks saugiklis yra įprasta prekybos susitarimų praktika, tačiau šiuo atveju jis tapo politiškai ypač svarbus dėl įtempto transatlantinių santykių fono. EP siekia aiškesnio ir greitesnio instrumentų įjungimo, kad ES nereikėtų ilgai laukti, kol žala vietos pramonei taps negrįžtama.

    Laikrodis tiksi: kada pradėti taikyti?

    Didžiausia įtampa, derybų dalyvių teigimu, kyla dėl vadinamosios įsigaliojimo pradžios nuostatos, kuri apibrėžtų, nuo kada susitarimas realiai pradedamas taikyti. EP pozicija – susitarimo taikymas turi startuoti tik tada, kai Vašingtonas laikosi sutartų muitų lubų ir neviršija 15 proc. ribos.

    Europos Komisija, savo ruožtu, nepritaria sąlygai, kuri susietų įsigaliojimą su JAV muitų praktika, ir siekia kuo greitesnio susitarimo pritaikymo. Skirtumas tarp šių požiūrių gali lemti, ar EP spės laiku surengti balsavimą ir išvengti naujo muitų eskalavimo.

    Numatomas galiojimo terminas ir ginčas dėl apsaugos priemonių

    Derybininkai taip pat iš esmės sutarė dėl nuostatos, kuri automatiškai nutrauktų susitarimą, jeigu jis nebūtų atnaujintas po nustatyto laikotarpio. EP iš pradžių siekė, kad susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovą, tačiau galutinis terminas dar nėra galutinai įtvirtintas.

    Kartu Komisija, anot šaltinių, siekia iš susitarimo teksto pašalinti nuorodas į ES Kovos su ekonomine prievarta priemonę, kuri laikoma vienu griežčiausių ES rinkos gynybos instrumentų. EP daliai šis įrankis svarbus kaip atgrasymas, jei prekyba būtų naudojama spaudimui ar grasinimams.

    „Europos Parlamentas nori aiškaus principo: susitarimas negali veikti tol, kol kita pusė jo pati nesilaiko“, – sakė deryboms artimas šaltinis.

    Pagal derybose minimą grafiką, ES institucijos siekia užbaigti kompromisą iki birželio, kad tą patį mėnesį EP galėtų balsuoti plenariniame posėdyje. Spaudimą didina ir tai, kad JAV pusė yra siejusi greitesnį įgyvendinimą su grasinimais dar labiau didinti muitus Europos automobiliams, jei iki liepos 4 dienos sprendimas nebus priimtas.

  • Trumpas atvyksta į Kiniją su „Nvidia“, „Apple“ ir „Tesla“ vadovais: kas bus sprendžiama?

    Trumpas atvyksta į Kiniją su „Nvidia“, „Apple“ ir „Tesla“ vadovais: kas bus sprendžiama?

    Verslo desantas Pekine

    JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį atvykstant į Pekiną susitikti su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kartu keliauja ir aukšto rango JAV verslo delegacija. Į ją įtraukti technologijų, finansų ir gamybos sektorių vadovai, kurių dalyvavimas signalizuoja apie derybų svorį.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, vizito tikslas yra atverti kanalus pokalbiams dėl prekybos kliūčių, pažangių technologijų eksporto ir platesnio ekonominio stabilumo. Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos santykiuose būtent technologijos ir tiekimo grandinės tapo vienu jautriausių klausimų.

    „Nvidia“ vadovas prisijungė paskutinę minutę

    Vienu svarbiausių vizito akcentų laikomas „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus Jenseno Huango prisijungimas prie delegacijos. Pranešama, kad sprendimas įtraukti puslaidininkių rinkos lyderį priimtas vėlai, o jo dalyvavimas išryškina lustų eksporto klausimų svarbą.

    JAV taiko griežtus apribojimus pažangiems DI lustams ir jų tiekimui į Kiniją, argumentuodama rizikomis, susijusiomis su galimu pritaikymu karinėms reikmėms. Tokiame kontekste „Nvidia“ vadovo buvimas šalia politinių derybininkų rodo siekį rasti aiškesnes taisykles, kurios apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis gali pasiekti Kinijos rinką.

    „Ilgalaikiai apribojimai gali skatinti Kiniją dar sparčiau kurti savas alternatyvas ir kartu užverti JAV bendrovėms vieną didžiausių pasaulio rinkų“, – sakė su pozicija susipažinęs šaltinis, apibendrindamas „Nvidia“ argumentus.

    Muskas ir Cookas – skirtingi interesai, tas pats jautrumas

    Delegacijoje taip pat dalyvauja Elonas Muskas ir Timas Cookas. „Tesla“ vadovo vaidmuo JAV ir Kinijos ekonominiuose santykiuose išlieka reikšmingas dėl bendrovės gamybos pajėgumų šalyje ir Kinijos vartotojų rinkos svarbos elektromobilių paklausai.

    Tuo metu „Apple“ vadovui tai gali būti vienas paskutinių tokio lygio diplomatinių vizitų einant pareigas, nes skelbiama, kad jis planuoja pasitraukti iš generalinio direktoriaus pareigų nuo rugsėjo 1 dienos. „Apple“ ilgą laiką balansavo tarp investicijų JAV ir gamybos Azijoje, o bet kokie nauji tarifai ar eksporto ribojimai tiesiogiai veiktų tiek kainodarą, tiek tiekimo grandines.

    Skelbiama, kad „Apple“ yra įsipareigojusi investuoti JAV apie 510,8 milijardo eurų, siekdama amortizuoti tarifų poveikį ir išlaikyti stabilumą pagrindinėse produktų grandinėse. Toks mastas rodo, kad technologijų milžinams tampa vis svarbiau turėti argumentų tiek Vašingtone, tiek derybose su užsienio partneriais.

    Wall Street ir gamybos sektoriaus spaudimas

    Prie delegacijos prisijungė ir gamybos bei aviacijos sektoriaus atstovai, tarp jų „Boeing“ vadovas Kelly Ortbergas. Bendrovei ypač svarbios lėktuvų užsakymų ir pristatymų derybos, o prekybiniai ginčai gali turėti tiesioginį poveikį tiek paklausai, tiek reguliavimo aplinkai.

    Šaltiniai nurodo, kad kartu vyksta ir Volstrito lyderiai, įskaitant „BlackRock“, „Goldman Sachs“ ir „Citigroup“ vadovus, taip pat minima, kad delegacijoje yra „Meta“, „Mastercard“ ir „Visa“ atstovų. Toks spektras rodo, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie investicijų režimą, mokėjimų infrastruktūrą, duomenų reguliavimą bei prieigą prie rinkos.

    Bendras tikslas yra stabilizuoti santykius, kuriuos vis labiau apibrėžia protekcionizmas ir konkurencija dėl pažangių technologijų. Derybose Pekine dėmesys krypsta į tai, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų įtampą, bet kartu nepanaikintų JAV taikomų saugumo ribojimų.

  • Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyko į Pekiną trijų dienų vizito, kurio baigtis gali nulemti ne tik dvišalius santykius, bet ir pasaulio ekonomikos kryptį. Tai pirmas JAV vadovo valstybinis vizitas Kinijoje nuo 2017 metų, todėl dėmesys sutelktas į prekybą, technologijas ir geopolitiką.

    Vizitas vyksta gerokai labiau įtemptame fone nei prieš beveik dešimtmetį. Konfliktai Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą spaudimą energijos rinkoms ir jūrų logistikai, o didžiosios valstybės vis aktyviau varžosi dėl įtakos tiekimo grandinėse.

    Kinija pastaraisiais metais siekė įsitvirtinti kaip ekonominio stabilumo ir tęstinumo partnerė, plėsdama ryšius Pietryčių Azijoje, Persijos įlankos šalyse, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje. JAV tuo pat metu stiprina pozicijas Vakarų pusrutulyje, siekdamos mažinti Kinijos įtaką strateginėse infrastruktūrose ir žaliavų maršrutuose.

    JAV turtingesnės, bet Kinija vejasi

    Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, kad 2026 metais JAV nominalusis bendrasis vidaus produktas turėtų viršyti 25,5 trilijono eurų, o Kinijos siekti apie 17 trilijonų eurų. Tai atitinkamai sudarytų maždaug 25 proc. ir 17 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau Kinija pastaraisiais metais augo greičiau.

    Pagal TVF skaičiavimus, nuo 2017 metų Kinijos realusis BVP vidutiniškai augo apie 5,48 proc. per metus, o JAV – apie 2,5 proc. Šiemet Kinijai prognozuojamas 4,4 proc. augimas, JAV – 2,3 proc., o pasaulio ekonomikai – apie 3,1 proc.

    Vis dėlto pragyvenimo lygio skirtumai išlieka ryškūs: TVF vertinimu, 2026 metais JAV BVP vienam gyventojui gali viršyti 79 850 eurų, Kinijoje jis siektų apie 12 750 eurų. Kinijai papildomų iššūkių kelia silpnesnis vidaus vartojimas, nekilnojamojo turto sektoriaus lėtėjimas ir demografinis senėjimas.

    Tiekimo grandinės, lustai ir eksportas

    Prekybos įtampa išlieka centrine JAV ir Kinijos santykių ašimi, net jei per pastaruosius metus vyko ne viena derybų banga. Nesutarimai tęsiasi dėl puslaidininkių, elektromobilių, DI ir kritinių mineralų, o technologijų kontrolė vis dažniau siejama su nacionaliniu saugumu.

    Kartu su Trumpu į Kiniją atvyko ir dalis ryškiausių JAV verslo lyderių, o tai signalizuoja, kad darbotvarkėje dominuos investicijos, eksporto ribojimai ir aukštųjų technologijų tiekimas. JAV riboja pažangių lustų eksportą į Kiniją, argumentuodamos galimomis karinėmis taikymo rizikomis, o Kinija šiuos ribojimus vertina kaip bandymą stabdyti jos technologinę pažangą.

    Įtampa kyla ir dėl strateginių logistikos mazgų, įskaitant uostus ir jūrų koridorius, kurie svarbūs globaliai prekybai. Tai didina riziką, kad ekonominė konkurencija vis dažniau persikels į infrastruktūros ir reguliavimo kovas.

    Aukso atsargos, gynyba ir DI varžybos

    Kinija turi didžiausias pasaulyje užsienio valiutos atsargas, kurios viršija 2,8 trilijono eurų, ir tai suteikia didelę erdvę stabilizuoti finansų sistemą bei valdyti svyravimus. JAV valiutos atsargos mažesnės, tačiau Vašingtonui išlieka itin svarbus dolerio vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir centrinių bankų rezervuose.

    Gynybos srityje konkurencija taip pat aštrėja. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, didžiausios karinės išlaidos pasaulyje tenka JAV, Kinijai ir Rusijai, o šios trys valstybės kartu sudaro apie 51 proc. pasaulio karinių išlaidų.

    Technologijų fronte DI tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų, glaudžiai susietu su puslaidininkių gamyba, debesijos infrastruktūra ir duomenų centrais. Kinija tuo pat metu išlaiko didelę įtaką atsinaujinančios energetikos ir baterijų tiekimo grandinėse: analitikai pažymi, kad Kinijos įmonėms tenka daugiau nei 90 proc. pasaulinės saulės fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų ir per 70 proc. elektromobilių baterijų rinkos.

    Taivanas išlieka jautriausias politinis klausimas, nes sala yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybai ir globaliai elektronikos pramonei. Dėl to bet kokie įtampos šuoliai regione gali tiesiogiai paveikti technologijų tiekimą ir kainas visame pasaulyje.

    Šis Trumpo vizitas greičiausiai bus vertinamas ne tiek pagal pasirašytus susitarimus, kiek pagal tai, ar pavyks pristabdyti santykių blogėjimą. JAV išlaiko finansinį ir karinį pranašumą, tačiau Kinija toliau stiprina pramoninį mastą, eksporto galią ir įtaką pasaulinėms tiekimo grandinėms.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.

  • Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo delegacijos kelionėje į Kiniją po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, jog jis iš pradžių nebuvo įtrauktas į vykstančių vadovų sąrašą. Pasak su situacija susipažinusio šaltinio, sprendimą pakeitė asmeninis D. Trumpo skambutis.

    Teigiama, kad J. Huang išvyko į Aliaską, kur prisijungė prie prezidento lėktuvo. Baltieji rūmai iš karto nepateikė komentarų, tačiau pats D. Trumpas socialiniame tinkle patvirtino, kad „Nvidia“ vadovas yra delegacijoje.

    Susitikimai Pekine ir verslo darbotvarkė

    D. Trumpas šią savaitę į Pekiną atsivežė daugiau nei keliolika JAV verslo vadovų, o darbotvarkėje numatyti susitikimai su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. JAV prezidentas viešai pabrėžė, kad vienas pagrindinių jo siekių yra didesnis Kinijos atvirumas JAV įmonėms.

    „Jensen dalyvauja susitikime prezidento Trumpo kvietimu, siekdamas paremti Ameriką ir administracijos tikslus“, – sakė „Nvidia“ atstovas.

    Lustų apribojimai ir DI lenktynės

    J. Huango įtraukimas į delegaciją vyksta itin jautriame kontekste: per pastaruosius ketverius metus JAV nuosekliai griežtino pažangių lustų eksporto ribojimus į Kiniją. Būtent tokie lustai yra esminiai kuriant ir treniruojant didelio masto DI modelius, o „Nvidia“ šioje rinkoje išlieka viena svarbiausių žaidėjų.

    „Nvidia“ yra nurodžiusi, kad JAV valdžios patvirtintos kai kurių lustų versijos vis dar nebuvo leistos į Kinijos rinką. Dėl to Kinija spartina pastangas kurti vietines alternatyvas tiek puslaidininkių, tiek DI modelių srityse, siekdama mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

    Ką reiškia Huango dalyvavimas

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir simboliniai gestai, tokie kaip pagrindinių technologijų sektoriaus vadovų dalyvavimas aukšto lygio vizituose, gali signalizuoti apie bandymą atnaujinti dialogą dėl prekybos ir technologijų ribojimų. Vis dėlto lūkesčiai dėl greitų sprendimų išlieka riboti, nes eksporto kontrolė JAV politikoje siejama su nacionalinio saugumo argumentais.

    Viešojoje diskusijoje taip pat akcentuojama, kad puslaidininkiai tapo viena centrinių JAV ir Kinijos varžybų ašių, o DI proveržiai didina spaudimą abiem pusėms užsitikrinti tiekimo grandines ir skaičiavimo pajėgumus. Tai reiškia, kad verslo delegacijų sudėtis ir jų siunčiami signalai Pekine gali turėti įtakos ne tik prekybai, bet ir technologijų politikai artimiausiais mėnesiais.

  • JAV ruošia draudimą kiniškiems prijungtiems automobiliams: įsigalios nuo 2027, baimė – dėl duomenų

    JAV ruošia draudimą kiniškiems prijungtiems automobiliams: įsigalios nuo 2027, baimė – dėl duomenų

    JAV Kongrese pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siūloma uždrausti Kinijoje pagamintus prijungtus automobilius, taip pat su jais susijusią programinę ir techninę įrangą JAV rinkoje. Iniciatyvą pateikė abiejų partijų atstovai iš Mičigano, argumentuodami nacionalinio saugumo ir duomenų apsaugos rizikomis.

    Projektas numato, kad apribojimai prijungtų automobilių programinei įrangai įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, o techninei įrangai – 2030 metų sausio 1 dieną. Taip pat siūloma analogiškas nuostatas taikyti transporto technologijoms iš Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano.

    Kas yra prijungtas automobilis?

    Prijungti automobiliai – tai transporto priemonės, turinčios interneto ryšį ir belaidę sąsają, leidžiančią keistis duomenimis su kitomis sistemomis. Šios funkcijos naudojamos navigacijai, nuotoliniams atnaujinimams, pagalbos kelyje paslaugoms ir pažangioms saugos sistemoms.

    Įstatymo šalininkai teigia, kad tokios technologijos gali gerinti eismo saugą, tačiau kartu jos sukuria naujus kibernetinio saugumo taikinius. Kritikai pabrėžia, kad duomenys apie judėjimą, vietą, ryšius ir vairavimo įpročius gali būti jautrūs, o jų valdymas priklauso nuo tiekimo grandinės ir programinės įrangos kilmės.

    Kodėl taikinys – Kinija?

    Pagrindinis argumentas – galimybė, kad užsienio gamintojų technologijos galėtų būti panaudotos duomenų rinkimui ar nuotoliniam poveikiui sistemoms. JAV teisėkūros iniciatoriai akcentuoja ir platesnį ekonominį kontekstą: baiminamasi, kad stipriai subsidijuojami Kinijos gamintojai galėtų agresyviai mažinti kainas ir spausti JAV pramonės bazę.

    „Mes nekonkuruojame vienodomis sąlygomis, kai Kinija subsidijuoja gamintojus, manipuliuoja valiuta ir naudojasi priverstiniu darbu. Tai nėra sąžininga konkurencija“, – sakė Debbie Dingell.

    Siūlymas pateiktas tuo metu, kai JAV politikoje tęsiasi diskusijos dėl to, ar ir kokiomis sąlygomis Kinijos automobilių gamintojai galėtų veikti JAV, įskaitant gamyklų statybą ir darbuotojų įdarbinimą vietoje. Dalis įstatymų leidėjų siekia aiškiai įtvirtinti taisykles, kurios ribotų prieigą prie rinkos, kol nėra užtikrintas technologijų ir duomenų saugumas.

  • Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    Trumpo retorika prieš vėjo elektrines persimeta į Europą: socialiniuose tinkluose plinta melagienos

    JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika prieš vėjo energetiką ima aidėti ir Europoje: socialiniuose tinkluose daugėja kampanijų, kurios skleidžia klaidinančius teiginius apie vėjo jėgainių žalą. Tyrėjai fiksuoja augantį įrašų srautą, kuriame vėjo elektrinėms priskiriami nepagrįsti kaltinimai dėl sveikatos sutrikimų ar geriamojo vandens taršos.

    Naujoje ataskaitoje, parengtoje Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tyrimų bendrovės CASM Technology ir užsakytoje Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope, teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus aktyvumas išaugo keliose platformose. Analizuota daugiau nei 500 paskyrų, kurios generavo dešimtis tūkstančių neigiamų įrašų apie vėjo energetiką.

    Tyrimo duomenimis, didžiausias anti vėjo turinio kiekis fiksuotas Švedijoje, o toliau rikiuojasi Prancūzija, Norvegija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Patys autoriai pabrėžia, kad šalis reitinguoti sudėtinga dėl duomenų prieigos ir atrankos ribojimų, tačiau Šiaurės šalys išryškėjo kaip vienas aktyviausių židinių.

    Kas dažniausiai teigiama?

    Ataskaitoje aprašomas pasikartojančių naratyvų rinkinys: nuo gąsdinimų dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų iki kaltinimų, kad vėjo jėgainės esą kelia onkologinių ligų riziką. Taip pat dažnai akcentuojamos laukinės gyvūnijos žūtys ar tariamas kraštovaizdžio niokojimas, nors teiginių pagrįstumas neretai neparemtas patikimais duomenimis.

    Tyrėjai pastebi, kad skirtingose šalyse išryškėja skirtingi akcentai. Pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje dažniau išnaudojamos baimės dėl kainų, tinklo stabilumo ir užtemimų, o Norvegijoje bei Italijoje labiau dominuoja aplinkosauginių žalų tema.

    Kartu tai tampa ne vien internetine diskusija: tokios žinutės, pasak ataskaitos autorių, gali skatinti vietos pasipriešinimą konkretiems projektams. Tai virsta skundais, teisiniais ginčais, politiniu spaudimu ir galiausiai vėlavimais, kai leidimų išdavimas ar infrastruktūros prijungimas užsitęsia.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais siekia spartinti elektrifikaciją ir atsinaujinančių išteklių plėtrą, kad mažėtų priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir didėtų energijos saugumas. Vėjo energetika kartu su saulės elektrinėmis išlieka vienu pagrindinių šios krypties ramsčių, todėl visuomenės pasitikėjimas technologija tiesiogiai veikia investicijų tempą.

    WindEurope atstovai įspėja, kad klaidinanti informacija gali tapti rimta kliūtimi bendram tikslui užsitikrinti daugiau vietoje pagaminamos elektros. Asociacijos atstovo teigimu, problema nėra vien atskiri projektai ar viena pramonės šaka, o platesnė rizika, kai sprendimus pradeda lemti melagingi įsitikinimai.

    „Jei klaidinanti informacija ir dezinformacija stojasi skersai kelio, turime rimtą problemą“, – sakė WindEurope atstovas Christophas Zipfas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad interneto erdvėje persipina skirtingų šalių politinės kultūros, o kai kurie JAV politinėje retorikoje įsitvirtinę motyvai pernaudojami Europos energetikos diskusijose. Tyrėjai nurodo, kad dalis turinio remiasi teiginiais apie tariamus elitų ar globalių darbotvarkių planus, taip kurstant nepasitikėjimą institucijomis.

    Naujas frontas: DI atsakymai

    Tyrėjai perspėja, kad kova dėl naratyvų gali persikelti ir į DI sistemas, kurios vis dažniau naudojamos informacijai rasti ir apibendrinti. Preliminariuose bandymuose nustatyta, kad kai kurios anti vėjo svetainės gali būti cituojamos DI modelių atsakymuose į klausimus apie vėjo energetiką, todėl melagienos rizikuoja įgyti papildomo patikimumo įspūdį.

    Ekspertai pabrėžia, kad šioje situacijoje ypač svarbus tampa šaltinių patikimumo vertinimas, institucijų komunikacija ir skaidrūs duomenys apie projektų poveikį aplinkai bei tinklo patikimumą. Kuo daugiau aiškių, patikrintų faktų pateikiama viešai, tuo mažiau erdvės lieka manipuliacijoms, kurios stabdo energetikos pertvarką.

  • JAV infliacija vėl paspartėjo: energijos kainų šuolis kelia nerimą, Trumpas siūlo mažinti mokesčius

    JAV infliacija vėl paspartėjo: energijos kainų šuolis kelia nerimą, Trumpas siūlo mažinti mokesčius

    BLS: kainos kyla sparčiau

    Jungtinių Valstijų Darbo statistikos biuro (BLS) paskelbti duomenys rodo, kad balandį vartotojų kainos kilo antrą mėnesį iš eilės. Per mėnesį infliacija siekė 0,6 proc., kai kovą buvo 0,9 proc.

    Metinis vartotojų kainų indeksas (CPI) padidėjo iki 3,8 proc., palyginti su 3,3 proc. kovą. Tokia dinamika reiškia, kad kainų spaudimas išlieka platesnis, nei tikėtasi, ir gali apsunkinti infliacijos grąžinimą prie ilgalaikio tikslo.

    Infliaciją labiausiai kurstė energija

    Kaip ir mėnesiu anksčiau, didžiausią įtaką kainų augimui turėjo energijos segmentas. BLS duomenimis, brango benzinas ir šildymui skirti degalai, o energijos kainų šuolis sudarė reikšmingą viso infliacijos padidėjimo dalį.

    Kartu didėjo ir kitos kasdienės išlaidos: nuomos įkainiai, maisto produktų ir drabužių kainos. Tai rodo, kad kainų augimas išlieka ne vien pavienėse kategorijose, o persiduoda į platesnį vartojimo krepšelį.

    Bazinis rodiklis mažiau aštrus, bet viršija lūkesčius

    Bazinis CPI, kuris neįtraukia energijos ir maisto kainų, augo lėčiau nei bendras indeksas, tačiau taip pat paspartėjo. Metinis bazinės infliacijos tempas balandį siekė 2,8 proc., kai kovą buvo 2,6 proc.

    Rinkos dalyviai ir ekonomistai dažnai bazinį rodiklį vertina kaip geresnį ilgalaikių kainų tendencijų signalą, nes jis mažiau priklauso nuo trumpalaikių šokų. Vis dėlto šįkart ir jis pasirodė kiek aukštesnis, nei buvo prognozuota.

    Reakcijos: degalų mokestis ir vartotojų nuotaikos

    Augant degalų kainoms, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį. Toks sprendimas reikalautų Kongreso pritarimo, o jo poveikis kainoms galėtų būti ribotas, nes mokestis sudaro palyginti nedidelę galutinės kainos dalį.

    Augančios pragyvenimo išlaidos didina spaudimą namų ūkiams, o vartotojų lūkesčiai dėl kainų ateityje tampa jautresni energijos ir būsto išlaidų pokyčiams. BLS duomenų kontekste investuotojai paprastai iš naujo vertina, kiek ilgai gali užsitęsti griežtesnė pinigų politika ir kokia bus palūkanų normų trajektorija.