CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    Trumpas sustabdė DI įsakymą: Baltieji rūmai pripažino, kas kelia didžiausią nerimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės 21 dieną netikėtai atidėjo planuotą vykdomojo įsakymo dėl dirbtinio intelekto pasirašymo ceremoniją. Sprendimą jis paaiškino tuo, kad jam nepatiko kai kurie dokumento aspektai, todėl norima tekstą peržiūrėti.

    Pasak prezidento, JAV šiuo metu turi pranašumą prieš Kiniją ir kitas valstybes DI srityje, todėl bet kokie politiniai sprendimai, jo vertinimu, neturi trukdyti šiam lyderystės išlaikymui. Jis akcentavo, kad DI kuria daug naudos, tačiau prastai sukalibruotos taisyklės galėtų tapti kliūtimi inovacijoms.

    Kas buvo numatyta įsakyme

    Žiniasklaidoje skelbta, kad vykdomasis įsakymas būtų suteikęs JAV valdžios institucijoms daugiau įgaliojimų iš anksto vertinti DI modelius. Pagrindinis tikslas būtų identifikuoti saugumo spragas ir rizikas dar iki plataus tokių sistemų panaudojimo.

    Tokia kryptis atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama pažangių modelių testavimui, vadinamajam raudonajam komandos testavimui ir atsparumo patikrai. Praktikoje tai apima vertinimus, ar modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar kitoms didelės žalos rizikoms.

    Pramonės investicijos ir politinis spaudimas

    DI sektoriaus plėtrą JAV pastaraisiais metais skatina milžiniškos technologijų bendrovių investicijos į skaičiavimo infrastruktūrą, duomenų centrus ir didžiuosius kalbos modelius. Rinkose DI tema išlieka viena svarbiausių, o investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą reguliavimo griežtinimą.

    Kartu stiprėja ir politinis spaudimas aiškiau apibrėžti atsakomybę: nuo autorių teisių ir duomenų naudojimo iki saugumo standartų, skaidrumo bei poveikio rinkai. Šiame kontekste Baltieji rūmai balansuoja tarp tikslo spartinti inovacijas ir poreikio mažinti sistemines rizikas.

    Ką rodo naujausi žingsniai Vašingtone

    Nors administracija dažnai pabrėžia DI palankią kryptį, pastaruoju metu imtasi ir papildomų priežiūros elementų. Gegužę federalinis DI standartų ir inovacijų centras paskelbė susitarimus su „Google“ „DeepMind“, „Microsoft“ ir Elono Musko „xAI“, pagal kuriuos institucija gali vertinti DI modelius dar iki jų viešo išleidimo.

    Tokie susitarimai rodo bandymą sukurti savanoriškos, bet labiau struktūruotos kontrolės modelį, kai saugumo patikros vykdomos anksčiau, o ne po to, kai technologija jau plačiai paplitusi. Vis dėlto sprendimas atidėti vykdomąjį įsakymą leidžia suprasti, kad galutinis reguliavimo paketas dar derinamas, o kompromisą tarp inovacijų ir kontrolės rasti sudėtinga.

    „Nenoriu daryti nieko, kas trukdytų mūsų pranašumui, todėl kai kurie punktai turi būti peržiūrėti“, – sakė Donaldas Trumpas.

  • Trumpas atidėjo sprendimą dėl DI reguliavimo: Baltuosiuose rūmuose auga įtampa dėl ribojimų

    Trumpas atidėjo sprendimą dėl DI reguliavimo: Baltuosiuose rūmuose auga įtampa dėl ribojimų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidėjo planuotą pasirašyti vykdomąjį įsaką dėl dirbtinio intelekto reguliavimo. Ceremonija turėjo vykti su aukščiausio lygio technologijų bendrovių vadovais, tačiau sprendimas pakeistas likus vos kelioms valandoms iki renginio, skelbia AFP.

    Pasak Trumpo, atidėjimą lėmė turinio detalės, kurios jam pasirodė nepriimtinos. Prezidentas leido suprasti, kad dalis nuostatų galėtų per griežtai apriboti JAV bendrovių DI plėtrą ir taip pakenkti šalies konkurencingumui.

    Kas turėjo keistis?

    Rengtas vykdomasis įsakas, remiantis AFP informacija, numatė didesnę pažangių DI modelių priežiūrą. Praktikoje tai reikštų daugiau reikalavimų kuriant ir diegiant galingiausias sistemas, o didesnį vaidmenį gautų nacionalinio saugumo srityje dirbančios agentūros.

    Tokia kryptis atspindi platesnę diskusiją JAV: kaip suderinti inovacijų greitį su rizikų valdymu, kai DI gali būti pritaikomas kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar jautrių duomenų apdorojimui. Kuo pajėgesni modeliai, tuo daugiau klausimų kyla dėl jų testavimo, atsekamumo ir atsakomybės.

    „Kadangi man nepatiko tam tikri aspektai, perkėliau ceremoniją“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Augantis visuomenės skepticizmas

    AFP atkreipia dėmesį, kad sprendimas sutapo su stiprėjančia kritika DI JAV. Technologija vis dažniau vertinama per darbo rinkos, švietimo ir informacinio saugumo prizmę, o viešose diskusijose ryškėja nerimas dėl to, kaip DI keis profesijas ir kas prisiims atsakomybę už klaidas.

    Skepticizmą, pasak agentūros, atspindi ir viešos reakcijos akademinėje aplinkoje bei apklausos, rodančios atsargesnį visuomenės požiūrį į DI. Tai didina politinį spaudimą ieškoti sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų kontrolę, bet nepaverstų reguliavimo kliūtimi konkurencijai.

    Baltųjų rūmų ginčai ir Bideno palikimas

    DI klausimas, anot AFP, tapo ir vidinių nesutarimų priežastimi Baltuosiuose rūmuose. Dalis administracijos atstovų siekia aiškesnių saugiklių, ypač ten, kur DI sprendimai galėtų turėti įtakos finansų sistemai ar suteikti nesąžiningiems veikėjams papildomų galimybių.

    Kita stovykla baiminasi, kad griežtesni reikalavimai stabdytų JAV įmones tuo metu, kai globali konkurencija DI srityje aštrėja, o svarbiausiu varžovu dažnai įvardijama Kinija. Ši įtampa siejasi ir su ankstesnėmis diskusijomis: 2023 metais Joe Bidenas buvo pasirašęs vykdomąjį įsaką, kuriuo prašyta dalintis pažangiausių modelių saugumo testų rezultatais su valdžios institucijomis, tačiau Trumpas vėliau šią kryptį kritikavo kaip ribojančią konkurencingumą.

    Kol kas neaišku, ar atidėtas įsakymas bus perrašytas, sušvelnintas, ar grįš su naujomis nuostatomis. Vis dėlto pats atidėjimas signalizuoja, kad DI reguliavimas JAV artimiausiu metu bus ne tik technologijų politikos, bet ir vidaus politinių kovų ašis.

  • Trumpo planas dėl pažangių DI modelių: savanoriška peržiūra prieš viešą paleidimą ir naujos taisyklės

    Kas numatyta Baltųjų rūmų projekte

    JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rengia vykdomąjį įsaką, kuriuo būtų sustiprinta pažangių dirbtinio intelekto modelių, ypač susijusių su kibernetiniu saugumu, priežiūra. Su projektu susipažinę šaltiniai teigia, kad dokumente numatoma, jog technologijų bendrovės tam tikrus modelius teiktų peržiūrai federalinėms agentūroms dar prieš juos paviešinant.

    Pagal aptariamą tvarką peržiūra būtų savanoriška, tačiau joje dalyvaujantys kūrėjai turėtų suteikti valdžios institucijoms prieigą prie konkrečių modelių maždaug 90 dienų iki jų viešo paleidimo. Tokia schema vertinama kaip kompromisas tarp siekio mažinti rizikas ir noro išlaikyti inovacijoms palankų reguliavimo toną.

    Kokios agentūros būtų įtrauktos

    Dokumente minimas nacionalinio saugumo ir civilinių institucijų vaidmuo, o viena iš krypčių būtų susijusi su vadinamaisiais fronto modeliais, t. y. pažangiausiais ir didžiausią poveikį galinčiais turėti DI sprendimais. Projekte taip pat numatomas atskiras dėmesys kibernetiniam saugumui ir kritinei infrastruktūrai.

    Su planu siejamos tokios institucijos kaip Iždo departamentas, Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra bei Nacionalinis standartų ir technologijų institutas. Taip pat minimas ir Nacionalinės saugumo agentūros vaidmuo priimant galutinius sprendimus, konsultuojantis su kitomis agentūromis.

    Benchmarkai, terminai ir kibernetinis saugumas

    Vienas svarbiausių numatomų žingsnių būtų sukurti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas konkrečiai laikytina „aprėptu“ fronto modeliu. Tam būtų kuriamas įslaptintas testavimo ir lyginamosios analizės procesas, kuris leistų įvertinti modelių pajėgumus ir galimą žalą, įskaitant piktnaudžiavimo scenarijus.

    Projekte taip pat kalbama apie trumpus įgyvendinimo terminus kibernetinio saugumo priemonėms. Numatoma, kad dalis veiksmų būtų skirti federalinių tinklų apsaugai, o kita dalis apimtų DI taikymą valstybinėse sistemose ir kritinės infrastruktūros sektoriuose, kur pažeidžiamumai gali turėti realių pasekmių paslaugų tęstinumui.

    Kodėl šis žingsnis atsirado dabar

    Diskusijos dėl griežtesnės pažangių DI modelių kontrolės suaktyvėjo augant nerimui, kad naujos kartos kibernetinėms užduotims pritaikyti modeliai gali pagreitinti įsilaužimų paiešką, automatizuoti pažeidžiamumų išnaudojimą ar sumažinti barjerus piktybiškai veiklai. Dėl to valdžios institucijos ieško mechanizmų, kaip anksčiau sužinoti apie itin pajėgių modelių paleidimą ir įvertinti rizikas.

    Vis dėlto pati idėja reikalauti išankstinės privalomos federalinės peržiūros, dar prieš modeliams pasirodant rinkoje, pastarosiomis savaitėmis buvo vertinama prieštaringai. Todėl dabartinis projektas, kaip teigiama, labiau remiasi savanoriška partneryste su kūrėjais, o ne formaliu leidimų režimu.

    „Įtraukti visi, todėl klausimas tai atsiranda darbotvarkėje, tai vėl nuo jos dingsta“, – sakė su procesu susipažinęs asmuo.

    Jei vykdomasis įsakas būtų pasirašytas, jis galėtų tapti reikšmingu signalu DI rinkai: daliai pažangių modelių JAV būtų siūlomas ankstyvas institucinis vertinimas ir saugumo koordinavimas. Tuo pat metu tai paliktų erdvės diskusijai, ar savanoriškas modelis bus pakankamas, kai technologijų plėtra spartėja, o kibernetinės grėsmės tampa vis labiau automatizuotos.

  • Trumpas atideda DI vykdomąjį įsaką: kas kliuvo planui ir ką tai reiškia JAV technologijų rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai atidėjo planuotą vykdomojo įsako dėl dirbtinio intelekto pasirašymą, nors Baltieji rūmai jau buvo parengę dokumentą ir su juo supažindinę dalį technologijų sektoriaus atstovų. Į pasirašymo ceremoniją, turėjusią vykti Baltuosiuose rūmuose, buvo kviesti ir didžiųjų DI bendrovių vadovai.

    Sprendimą atidėti pasirašymą Trumpas komentavo viešai, pabrėždamas, kad jam nepatiko kai kurios parengto dokumento dalys. Pasak jo, pagrindinis rūpestis buvo rizika, jog naujos nuostatos gali tapti kliūtimi JAV siekiui išlaikyti lyderystę DI srityje ir konkurencinį pranašumą prieš Kiniją.

    Kas buvo numatyta įsake?

    Pagal viešai aptartus planus vykdomasis įsakas turėjo reaguoti į augančius nacionalinio saugumo ir kibernetinio saugumo iššūkius, kylančius dėl pažangiausių DI modelių. Tarp svarstytų priemonių minėta savanoriška federalinė pažangių DI produktų peržiūra dar iki jų viešo išleidimo.

    Buvo kalbama, kad peržiūros laikotarpis galėtų siekti iki 90 dienų, o procese dalyvautų kelios institucijos, atsakingos už finansinį ir nacionalinį saugumą bei kibernetinę politiką. Toks modelis leistų anksčiau identifikuoti galimas rizikas, tačiau kartu keltų klausimų dėl reguliacinės naštos ir inovacijų tempo.

    Kodėl atidėjimas svarbus rinkai?

    DI reguliavimas JAV pastaraisiais metais tapo jautria tema, nes rinka spaudžiama veikti greitai, o valstybė siekia sumažinti grėsmes, susijusias su kritinės infrastruktūros atakomis, duomenų sauga ir pažangių modelių panaudojimu kenkėjiškiems tikslams. Todėl bet koks signalas, kad administracija persvarsto pasirinktą kryptį, iškart keičia verslo lūkesčius.

    Įsakų atidėjimas taip pat parodo, kad ieškoma balanso tarp savireguliacijos ir griežtesnės priežiūros. Viena vertus, per ankstyvas ar per platus įpareigojimas gali pristabdyti produktų kūrimą, kita vertus, per silpna priežiūra didina incidentų tikimybę ir ilgainiui gali paskatinti dar griežtesnius ribojimus.

    Kada įsaką gali pasirašyti?

    Kada pasirašymas bus perplanuotas, aiškumo kol kas nėra. Tarp aptariamų aplinkybių minėta ir praktinė pusė, kad į ceremoniją negalėjo atvykti dalis kviestų technologijų lyderių, tačiau vien dalyvių grafikai vargu ar paaiškina sprendimą, kai dokumentas jau buvo parengtas pasirašyti.

    Kol kas tikėtina, kad Baltieji rūmai bandys koreguoti formuluotes taip, kad jos labiau atitiktų prezidento deklaruojamą prioritetą neužkirsti kelio DI plėtrai, kartu išlaikant saugumo tikslus. Tokios korekcijos gali pakeisti ir verslui svarbius terminus, ir tai, ar peržiūros mechanizmai liktų savanoriški, ar ilgainiui virstų privalomais.

    „Man nepatiko tam tikri aspektai. Aš tai atidėjau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis epizodas rodo, kad JAV DI politika artimiausiu metu gali būti formuojama ne vien instituciniu lygiu, bet ir per politinius prioritetus, susijusius su konkurencija, darbo vietomis ir nacionaliniu saugumu. Technologijų bendrovėms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą, o investuotojams ir vartotojams – signalą, kad reguliavimo kryptis dar gali keistis.

  • Stephenas Colbertas atsisveikina su The Late Show: finalas, svečiai ir kodėl CBS uždarė laidą

    Stephenas Colbertas atsisveikina su The Late Show: finalas, svečiai ir kodėl CBS uždarė laidą

    Pabaiga po 33 metų eteryje

    JAV televizijos late-night žanrui artėja reikšminga riba: CBS skelbia užbaigianti laidą The Late Show, kurios veidu pastarąjį dešimtmetį buvo Stephenas Colbertas. Paskutinis epizodas numatytas gegužės 21 dieną, o finalui žadama ilgesnė nei įprasta trukmė.

    The Late Show CBS tinkle startavo 1993 metais, kai laidą pradėjo vesti Davidas Lettermanas. 2015 metais vairą perėmęs S. Colbertas įtvirtino laidą kaip vieną ryškiausių politinės satyros platformų JAV televizijoje.

    Ko tikėtis iš finalo?

    Paskutinės laidos svečių sąrašas oficialiai laikomas paslaptyje, tačiau pastarosiomis dienomis eteryje pasirodė keli ryškūs vardai, rodantys, kad atsisveikinimas bus didelio masto. Skelbta, kad priešpaskutėje laidoje planuojamas Bruce’o Springsteeno pasirodymas.

    Taip pat į finalinę savaitę sugrįžta vienas žiūrovų mėgstamiausių segmentų The Colbert Questionert, tik šįkart klausimus esą atsakys pats vedėjas. Toks apsikeitimas vaidmenimis dažnai naudojamas kaip simbolinis atsisveikinimo gestas, leidžiantis žiūrovams pamatyti mažiau viešą vedėjo pusę.

    „Laukiu, kada pasirodys piktas Stephenas. Noriu pamatyti, kaip tu iš tiesų išsitaškai“, – sakė Jimmy Kimmelis, kalbėdamas apie finalinę laidą.

    Pastaruoju metu S. Colbertą studijoje aplankė ir kiti garsūs vedėjai, tarp jų Jimmy Fallonas, Sethas Meyersas, Johnas Oliveris. Jie priminė apie anksčiau susikūrusią iniciatyvą Strike Force Five, kuri 2023 metais buvo skirta paremti scenaristus JAV scenaristų gildijos streiko metu.

    Kodėl CBS nutraukia laidą?

    CBS sprendimą aiškina finansiniais motyvais ir tvirtina, kad tai nėra susiję su laidos turiniu ar reitingais. Vis dėlto viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė diskusijų bangą, nes laidos uždarymas sutapo su įtampos kupinais procesais, susijusiais su CBS patronuojančios grupės „Paramount Global“ sprendimais ir politiniais ginčais.

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad S. Colbertas buvo viešai kritikavęs „Paramount Global“ sprendimą sudaryti susitarimą su Donaldu Trumpu dėl ginčo, susijusio su 60 Minutes interviu. Vedėjas tokį susitarimą vadino papirkinėjimu, o ši frazė tapo plačiai cituojama JAV žiniasklaidoje.

    „Jis buvo atsikratytas, nes tie, kurie parduoda tinklą, nusprendė, kad su tuo žmogumi nebus bėdų. Jie meluoja“, – sakė Davidas Lettermanas, komentuodamas laidos uždarymo priežastis.

    Į situaciją reagavo ir pats D. Trumpas, socialiniuose tinkluose sprendimą išnaudojo kaip politinį signalą. JAV late-night formatas jau seniai yra tapęs ne tik pramogos, bet ir politinio komentaro dalimi, todėl tokie pareiškimai tik didina įtarimus, kad sprendimą galėjo veikti ne vien ekonominiai skaičiavimai.

    Kas bus rodoma vietoje laidos?

    CBS pranešė, kad įprastą The Late Show laiką užpildys laida Comics Unleashed with Byron Allen. Tai apvalaus stalo formato projektas, kuriame vedėjas su kitais komikais dalijasi istorijomis ir juokais, o dalis auditorijos šį pasirinkimą vertina kaip bandymą išlaikyti humoristinį toną, bet sumažinti didelės produkcijos kaštus.

    Tokie pokyčiai atitinka platesnę JAV televizijų tendenciją perskirstyti biudžetus, kai dalis auditorijos migruoja į srautines platformas, o reklamos pajamos tradiciniuose kanaluose patiria spaudimą. Dėl to late-night projektai vis dažniau peržiūrimi per kaštų ir grąžos prizmę.

    Kas toliau Stephenui Colbertui?

    S. Colbertas viešai yra užsiminęs apie kūrybinius planus už televizijos studijos ribų. Tarp aptariamų projektų minima jo sąsaja su nauju Žiedų valdovo kino projektu, kurį jis esą rengia kartu su kūrybine komanda ir savo sūnumi.

    Viešojoje erdvėje kartkartėmis pasigirsta ir svarstymų apie jo galimą įsitraukimą į politiką, tačiau pats vedėjas tai yra vertinęs skeptiškai. Vis dėlto jo įtaka JAV viešajam diskursui išlieka didelė, todėl natūralu, kad klausimas, kur jis pasuks po finalo, tampa viena labiausiai aptariamų šios istorijos dalių.

  • Bruce’as Springsteenas pas Colbertą kirto Donaldui Trumpui: kas slypi už „The Late Show“ pabaigos

    Bruce’as Springsteenas pas Colbertą kirto Donaldui Trumpui: kas slypi už „The Late Show“ pabaigos

    Paskutinis vakaras prieš finalą

    Roko legenda Bruce’as Springsteenas pasirodė Stephen’o Colbert’o laidoje „The Late Show“ priešpaskutinį kartą, likus vos dienai iki paskutinės laidos. Pokalbyje ir pasirodyme jis aštriai kritikavo Donaldą Trumpą, o laidų uždarymą susiejo su politiniu spaudimu ir žiniasklaidos savicenzūra.

    Springsteenas laidos vedėją pavadino žmogumi, kuris, jo akimis, neteko eterio todėl, kad JAV prezidentas „negali priimti juokų“. Toks vertinimas nuskambėjo tuo metu, kai JAV viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie televizijų savininkų įtaką redakcinėms kryptims ir sprendimams.

    Užuominos apie „Paramount“ vadovus

    Muzikantas taip pat kritiškai paminėjo „Paramount“ vadovus, teigdamas, kad kai kurie įtakingi žmonės esą siekia įsiteikti politikams, kad gautų jiems reikalingus sprendimus. Ši pastaba sustiprino viešai aptarinėjamas prielaidas, kad laidos uždarymas gali turėti ne vien ekonominių priežasčių.

    Viešojoje erdvėje pastarosiomis savaitėmis buvo aptariama ir tai, kad „The Late Show“ uždarymas paskelbtas netrukus po to, kai Colbertas laidoje pašiepė didelės vertės susitarimą su Donaldu Trumpu. Kritikai tokius sutapimus vertina kaip galimą signalą apie didėjantį jautrumą politinei kritikai didžiuosiuose TV tinkluose.

    Protesto daina apie ICE ir Minneapolis

    Laidoje Springsteenas atliko protesto dainą „Streets of Minneapolis“, nukreiptą prieš JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos veiksmus. Daina, pristatyta 2026 metų sausį, remiasi konkrečiomis istorijomis ir vardais, o jos žinutė siejama su socialinio teisingumo ir valdžios atskaitomybės temomis.

    Pasirodymo metu fone buvo projektuojama JAV vėliava ir žodžiai, perteikiantys pasipriešinimo bei vilties motyvus. Kūrinyje Springsteenas taip pat kritikuoja kai kuriuos politikų aplinkos veikėjus, kaltindamas juos melagingais pareiškimais ir bandymais diskredituoti tragedijų aukas.

    „Aš čia šį vakarą palaikyti Stepheno, nes jis pirmas žmogus Amerikoje, kuris neteko laidos todėl, kad prezidentas nemoka juoktis“, – sakė Bruce’as Springsteenas.

    Colberto laidos uždarymo šešėlis

    Stephenas Colbertas „The Late Show“ vedė nuo 2015 metų, o jo laida ilgą laiką buvo viena ryškiausių JAV politinės satyros platformų. Nors oficialiai kalbama apie programinius pokyčius, dalis žiūrovų ir kolegų viešai svarsto, ar sprendimas nebuvo paveiktas politinio klimato.

    Į Colberto išėjimą reagavo ir kiti žinomi svečiai bei televizijos veteranai, pabrėžę, kad vėlyvo vakaro laidų tradicija JAV remiasi aštria ironija ir kritika valdžiai. Tuo pat metu Springsteeno pasirodymas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip popkultūros figūros naudoja eterį politinei žinutei, ypač artėjant svarbiems politiniams ciklams.

    Paskutinė „The Late Show with Stephen Colbert“ laida numatyta gegužės 21 dieną JAV vakare, o Europos žiūrovams ji bus matoma ankstyvą gegužės 22 dienos rytą. Kol kas neaišku, kokį formatą CBS rinksis toliau ir ar vėlyvo vakaro satyra išlaikys ankstesnį aštrumą.

  • Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas ketvirtadienį pranešė peržiūrintis naujausią Jungtinių Valstijų pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti karą. Tai įvyko po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad atsakymo iš Teherano jis pasirengęs laukti dar kelias dienas.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei teigė, kad Islamo Respublika gavo JAV poziciją ir ją vertina. Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, kontaktai tarp Teherano ir Vašingtono pastaruoju metu vyko per tarpininkus.

    Pakistanas lieka tarpininku

    Irano pusė nurodo, kad tarpininkavimo vaidmenį toliau atlieka Pakistanas, kuris anksčiau priėmė JAV ir Irano derybinius kontaktus. Teigiama, kad jau įvyko kelios apsikeitimo žinutėmis bangos, paremtos Irano anksčiau išdėstyta 14 punktų pozicija.

    Iranui svarstant pasiūlymą, diplomatinis fonas išlieka įtemptas, o derybos pastarosiomis savaitėmis nedavė aiškaus proveržio. Abi pusės viešai tęsia griežtą retoriką ir paraleliai demonstruoja pasirengimą eskalacijai.

    Trumpo ultimatumai ir grasinimai

    Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad jei atsakymai iš Teherano netenkins, situacija gali pasikeisti labai greitai. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV esą yra pasirengusios imtis veiksmų, jei susitarimas nebus pasiektas.

    „Patikėkite, jei negausime tinkamų atsakymų, viskas gali vykti labai greitai. Mes visi pasirengę“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Paklaustas, kiek laiko jis pasiruošęs laukti, JAV prezidentas nurodė, kad tai gali būti kelios dienos, tačiau procesas gali ir staiga paspartėti. Pastaruoju metu jis ne kartą skelbė apie galimus terminus, tačiau juos atidėdavo.

    Hormūzo sąsiauris ir naftos šuolis

    Derybų baigtį atidžiai stebi energijos rinkos, nes konfliktas tiesiogiai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų tranzito kelių. Iki karo per šį sąsiaurį tekėdavo apie penktadalis pasaulinės naftos ir SGD srautų.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba regione smarkiai susitraukė, o tai rinkose didina tiekimo sutrikimų riziką. Ketvirtadienį naftos kainos kilo: „Brent“ rūšies ateities sandoriai pasiekė apie 99 eurus už barelį, o „West Texas Intermediate“ – apie 93 eurus.

    Irano Revoliucinė gvardija tuo pat metu perspėjo, kad nauji smūgiai prieš Iraną galėtų išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Tokie pareiškimai, kartu su neapibrėžtomis derybomis, didina geopolitinę riziką ir spaudimą rinkoms.

  • Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    Jeffas Bezosas stojo ginti milijardierių ir pagyrė Trumpą: ką sako apie DI ir mokesčius?

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas interviu CNBC kalbėjo apie augančią kritiką milijardieriams, mokesčių politiką ir dirbtinio intelekto įtaką ekonomikai. Jo teigimu, visuomenėje ryškėja dviejų skirtingų patirčių ekonomika: vieni gyvena vis geriau, kitiems vis sunkiau sudurti galą su galu.

    J. Bezosas pabrėžė, kad dalis politinių diskusijų apie turtinguosius esą remiasi patogiu priešo paieškos principu, tačiau realių problemų tai neišsprendžia. Jis taip pat gynė kitus turtingus verslo lyderius, kritikuodamas viešą jų demonizavimą.

    Mokesčių idėja ir ginčas

    Kalbėdamas apie mokesčius, J. Bezosas pritarė idėjai mažinti pajamų mokesčius mažiau uždirbantiems žmonėms. Jis akcentavo, kad daliai darbuotojų mokesčių našta gali atrodyti neproporcinga, ypač kai brangsta būstas ir kasdienės paslaugos.

    Tuo pačiu J. Bezosas atmetė teiginius, kad nemoka mokesčių, ir tikino, kad į biudžetus sumoka milijardines sumas. Jo argumentas buvo aiškus: net ir padvigubinus jo mokamus mokesčius, tai savaime nepadidintų mažesnes pajamas gaunančių žmonių gerovės, jei nebus sprendžiamos sisteminės problemos.

    „Žmonės kartais sako, kad aš nemoku mokesčių. Tai netiesa. Aš moku milijardus dolerių mokesčių“, – sakė J. Bezosas.

    Ar turtingieji išnaudoja spragas?

    Interviu metu jis taip pat neigė populiarius kaltinimus, kad itin turtingi žmonės masiškai naudojasi schema, kai turtas laikomas akcijomis, o pragyvenimui skolinamasi prieš jas, taip atidedant mokesčius. J. Bezosas teigė reguliariai parduodantis „Amazon“ akcijas, todėl, jo vertinimu, tai nėra universali ar automatiškai veikianti mokesčių spraga.

    Kartu jis pripažino, kad jei tam tikros skolinimosi prieš turtą praktikos iš tiesų sudaro nepagrįstą privilegiją, tai turėtų būti taisoma politiniais sprendimais. Tačiau ir šiuo atveju jis grįžo prie minties, kad vien turtingųjų apmokestinimas nebūtinai taps tiesioginiu atsakymu į vidurinės klasės problemas.

    DI: mažiau baimės, daugiau produktyvumo

    Didelę interviu dalį užėmė dirbtinio intelekto tema. J. Bezosas teigė, kad baimės dėl masinio darbo vietų praradimo yra perdėtos, o DI, jo vertinimu, labiau papildys darbuotojų galimybes nei juos pakeis.

    Jis prognozavo, kad produktyvumo augimas ilguoju laikotarpiu gali mažinti kai kurių prekių ir paslaugų kainas, ypač jei technologijų plėtra nebus pernelyg anksti „užsmaugta“ griežtu reguliavimu. Pastaruoju metu visuomenės nuotaikos dėl DI išties tampa skeptiškesnės, nes daugėja diskusijų apie privatumo rizikas, kūrybos nuvertėjimą ir poveikį darbo rinkai.

    Kalbėdamas apie DI įrankius programavimui, jis teigė, kad jie gali pakeisti darbo pobūdį, bet nebūtinai sumažins programuotojų poreikį. Jo logika paprasta: automatizuojant rutiną, daugiau laiko lieka sudėtingesnėms užduotims ir problemų sprendimui.

    Požiūris į Trumpą

    J. Bezosas interviu taip pat pasisakė apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, teigdamas, kad dabar jis esą labiau disciplinuotas ir brandesnis nei per pirmąją kadenciją. Jis pridūrė, kad kai kuriais klausimais D. Trumpui reikia pripažinti nuopelnus, nors konkrečių pavyzdžių nepateikė.

    Be to, jis atmetė interpretacijas, kad kai kurie „Amazon“ verslo sprendimai yra bandymas pelnyti politinę įtaką. J. Bezosas aiškino palaikantis ryšį su skirtingų politinių pažiūrų lyderiais ir pabrėžė, kad verslo atstovų dialogas su valdžia yra būtinas nepriklausomai nuo to, kas yra prezidentas.

    „Manau, kad jis yra brandesnė, labiau disciplinuota savo paties versija nei per pirmąją kadenciją“, – sakė J. Bezosas.

  • Melanios Trump suknelė vėl sukėlė ažiotažą: „Valentino“ rožinis modelis tapo jos vasaros klasika

    Melanios Trump suknelė vėl sukėlė ažiotažą: „Valentino“ rožinis modelis tapo jos vasaros klasika

    Melania Trump šių metų Kongreso piknike vėl patraukė dėmesį elegantišku, vasarišku įvaizdžiu. Renginiui ji pasirinko mados namų „Valentino“ ilgą maxi suknelę, siūtą iš šilkinio krepdešino, kuri dėl spalvų ir rašto išsiskyrė net tarp oficialaus protokolo aprangos.

    Suknelėje derėjo pudrinės rožinės ir fuksijos tonai, o kompoziciją užbaigė dideli, ryškūs gėlių motyvai. Tamsiai mėlyni, raudoni ir žydri akcentai suteikė deriniui išraiškingumo, todėl įvaizdis atitiko vasaros priėmimų sode nuotaiką, bet išlaikė prabangos įspūdį.

    Aprangos siluetas buvo pritaikytas patogumui: maxi ilgis vizualiai ilgina figūrą, o liemenį paryškinantis, nuimamas diržas leidžia suknelę dėvėti skirtingai. Ilgos rankovės su rankogaliais, šoninės kišenės ir subtilus užsegimas nugaroje priminė, kad prabangūs drabužiai vis dažniau kuriami galvojant ir apie praktiškumą.

    Didžiausią aptarimą sukėlė ne tik pats modelis, bet ir faktas, kad Melania Trump šią suknelę vilkėjo jau ne pirmą kartą. Viešumoje ji su tuo pačiu „Valentino“ kūriniu pasirodė ir 2024, ir 2025 metais, o dabartinis pasirodymas tapo trečiuoju.

    Nors vieši žmonės dažnai vengia kartoti įvaizdžius, mados industrijoje ryškėja priešinga kryptis: vis labiau vertinamas ilgaamžiškumas ir atsakingesnis vartojimas. Aukštos kokybės drabužių dėvėjimas pakartotinai prabangos segmente vis dažniau laikomas ne stiliaus klaida, o sąmoningu pasirinkimu, ypač kai kalbama apie laikui nepavaldžius kirpimus ir natūralius audinius.

    Melanios Trump stilius pastaraisiais metais išlieka nuoseklus: ji dažniausiai renkasi klasikinius siluetus, santūrią prabangą ir žinomų mados namų kūrinius, vengdama trumpalaikių, agresyvių tendencijų. Būtent todėl gėlėta „Valentino“ suknelė, suderinanti efektą su saiku, kaskart sugrįžusi į jos garderobą vėl tampa aptarinėjama.

  • Trumpas apie Raulio Castro kaltinimus JAV: „didelis momentas“, bet eskaluoti Kuba neketina

    Trumpas apie Raulio Castro kaltinimus JAV: „didelis momentas“, bet eskaluoti Kuba neketina

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į JAV Teisingumo departamento paviešintą kaltinamąjį aktą buvusiam Kubos vadovui Rauliui Castro. Jis šį žingsnį pavadino svarbiu, tačiau pabrėžė nematantis poreikio didinti įtampą su Havana.

    Pasak Trumpo, Kuba šiuo metu išgyvena gilias vidaus problemas, todėl, jo teigimu, papildoma eskalacija nebūtų prasminga. Kaltinimai Rauliui Castro paskelbti tuo metu, kai Vašingtono retorika dėl Kubos ateities vėl kelia diskusijas apie galimą spaudimo didinimą.

    Kas numatyta kaltinimuose

    JAV prokurorai nurodo, kad kaltinamasis aktas susijęs su 1996 metų incidentu, kai Kubos naikintuvai numušė du neginkluotus civilinius lėktuvus, priklausiusius organizacijai Brothers to the Rescue. Žuvo keturi asmenys, o trečiasis lėktuvas, kuriuo skrido grupės lyderis, pasitraukė.

    Dokumente minimi kaltinimai dėl nužudymo, sąmokslo nužudyti JAV piliečius ir orlaivių sunaikinimo. JAV pareigūnai teigia, kad sprendimas atidengti ugnį buvo priimtas aukščiausiu lygiu, o Raulio Castro vaidmuo įvardijamas kaip esminis.

    „Manau, kad tai buvo labai didelis momentas“, – sakė Donaldas Trumpas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie JAV pareikštus kaltinimus Rauliui Castro.

    „Eskalacijos nebus. Nemanau, kad jos reikia“, – pridūrė jis.

    Ką tuo metu darė Brothers to the Rescue

    Organizacija Brothers to the Rescue pradėjo veikti 10-ajame dešimtmetyje, reaguodama į padidėjusį kubiečių bandymų pasiekti JAV skaičių. Jos nariai skrisdavo virš Floridos sąsiaurio, mėgindami aptikti jūroje plaukiančius pabėgėlius, numesdavo jiems atsargų ir informuodavo JAV pakrančių apsaugą.

    Laikui bėgant šios misijos tapo politiškai jautrios, nes dalis skrydžių artėdavo prie Kubos oro erdvės, o Havana tai laikė provokacija. JAV administracijos tuo laikotarpiu taip pat koregavo migracijos taisykles, siekdamos mažinti pavojingas keliones savadarbiais laivais.

    Kubos atsakas ir realios pasekmės

    Kubos vadovas Miguelis Díaz-Canelis viešai atmetė JAV sprendimą, pavadindamas jį politiniu veiksmu be teisinio pagrindo. Jo teigimu, kaltinimai gali būti naudojami siekiant pateisinti griežtesnę JAV politiką Kubos atžvilgiu.

    JAV laikinasis generalinis prokuroras Toddas Blanche’as pareiškė, kad aukų šeimos beveik tris dešimtmečius laukė teisingumo, ir užsiminė, jog Vašingtonas tikisi Raulio Castro atsidūrimo JAV teisingumo sistemos rankose. Vis dėlto praktinė tokio scenarijaus tikimybė išlieka menka, nes nėra požymių, kad Kuba bendradarbiautų dėl buvusio vadovo perdavimo.

    Raulis Castro perėmė valdžią iš brolio Fidelio Castro 2006 metais, o 2018 metais prezidento pareigas perdavė Migueliui Díaz-Caneliui. Nors 2021 metais jis pasitraukė iš Kubos komunistų partijos vadovybės, tarptautiniai stebėtojai ilgą laiką jam priskyrė reikšmingą įtaką šalies sprendimams užkulisiuose.

    Teisininkai ir buvę prokurorai JAV pabrėžia, kad tokie kaltinamieji aktai dažnai turi ir simbolinę, ir politinę reikšmę: jie gali stiprinti spaudimą dėl kitų derybinių klausimų, pavyzdžiui, politinių kalinių ar užsienio įtakos saloje. Tuo pat metu bet kokie konkretūs veiksmai priklausytų nuo Vašingtono strategijos ir realių svertų, kuriuos JAV gali pritaikyti Kubos režimui.