CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Vašingtonas žada 25 proc. muitus ES automobiliams: Europos Komisija atmeta kaltinimus

    JAV administracija pareiškė ketinanti didinti muitus automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc., argumentuodama, kad Briuselis esą neįgyvendino anksčiau suderintų prekybos įsipareigojimų. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras, pabrėžęs, jog sprendimas susijęs su derybose pasiektu, tačiau, Vašingtono vertinimu, stringančiu susitarimu.

    Pasak J. Greero, planuota, kad JAV sumažins tarifus europietiškiems automobiliams, o ES savo ruožtu priims sprendimus, kurie palengvintų prekybą ir sumažintų kliūtis amerikietiškam eksportui. JAV pusė teigia nematanti pakankamos pažangos, o Europos Parlamento teisėkūros tempą įvardija kaip pernelyg lėtą.

    „Europos pusė iš esmės neįgyvendino to, dėl ko buvo sutarta, todėl prezidentas nusprendė, kad JAV taip pat neprivalo vykdyti susitarimo visa apimtimi“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau užsiminė, kad naujieji tarifai galėtų įsigalioti artimiausiomis dienomis, nors viešojoje erdvėje akcentuojama, kad formalūs sprendimai dar turi būti įtvirtinti dokumentais. Neapibrėžtumas dėl įsigaliojimo datos kelia papildomą įtampą rinkoms ir automobilių tiekimo grandinėms, kuriose kainodara dažnai planuojama mėnesiams į priekį.

    Vašingtonas taip pat signalizuoja, kad automobilių muitai yra tik dalis platesnio prekybinio konflikto su ES. JAV prekybos atstovo biuro komunikacijoje pabrėžiama, kad vykdomi tyrimai dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų, o jų išvados galėtų tapti pagrindu platesniems tarifų paketams vėlesniu laikotarpiu.

    Į šiuos pareiškimus sureagavo Europos Komisija, atmesdama kaltinimus, jog ES nevykdo įsipareigojimų. Briuselio pozicija išlieka tokia, kad ES yra patikimas prekybos partneris, o įgyvendinant bendrus susitarimus laikomasi nuoseklumo ir teisinio tikrumo principų.

    „Kai pasirašai susitarimą su Europos Sąjunga, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko sutarei, todėl nuo pirmos dienos įgyvendiname bendrą pareiškimą“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat pabrėžia turinti priemonių ginti ES interesus, jei JAV žingsniai virs realiais tarifais. Praktikoje tai gali reikšti atsakomąsias priemones, derybų intensyvinimą arba ginčų sprendimo mechanizmų taikymą pagal tarptautines taisykles, priklausomai nuo to, kokios apimties ir kokioms prekių grupėms muitai būtų pritaikyti.

    Tokie pareiškimai ypač jautrūs Europos automobilių sektoriui, kuris yra vienas didžiausių ES eksportuotojų ir darbdavių, o JAV rinka daugeliui gamintojų išlieka strategiškai svarbi. Net ir be galutinio sprendimo dėl įsigaliojimo, vien tarifų grėsmė paprastai didina verslo kaštus, nes įmonės pradeda perskaičiuoti kainas, peržiūri tiekimo maršrutus ir atsargų planavimą.

    Artimiausiomis dienomis dėmesys kryps į tai, ar Vašingtonas pateiks galutinius dokumentus dėl 25 proc. muitų ir kokią konkrečią apimtį jie turės. Ne mažiau svarbu ir tai, ar pavyks atnaujinti derybas taip, kad būtų išvengta platesnio masto tarifų spiralės, kuri galėtų paveikti tiek gamintojus, tiek vartotojus abipus Atlanto.

  • Lenkijos finansų ministras apie JAV muitus automobiliams: kas sumokės kainą ir kodėl tai svarbu eksportui

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis teigia, kad JAV muitų politika ir Europos Sąjungos prekybiniai santykiai su Vašingtonu artimiausiu metu bus aptariami Briuselyje, euro zonos finansų ministrų susitikimo metu. Pasak jo, nors tema bendrai aktuali visai ES, praktiniai pokalbiai greičiausiai vyks dvišaliu formatu.

    Ministras pabrėžė, kad muitai tiesiogiai didina verslo kaštus, o galiausiai juos pajunta gyventojai, nes brangsta prekės ir paslaugos. Jo vertinimu, aiškus signalas svarbus ir rinkoms, ir įmonėms, planuojančioms gamybą bei tiekimo grandines ilgesniam laikotarpiui.

    „Muitai kenkia įmonėms ir kenkia namų ūkiams, nes būtent vartotojai galiausiai apmoka padidintų muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas

    A. Domańskis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga su JAV yra išsiderėjusi susitarimą, kurį, jo teigimu, reikėtų patvirtinti kuo greičiau. Pasak ministro, pastarosiomis savaitėmis procedūriniai darbai, reikalingi susitarimui įgyvendinti, pastebimai paspartėjo.

    Ministro teigimu, ES siekia užbaigti procesą be papildomos įtampos eskalavimo, nes prekybiniai ginčai paprastai išplečia neapibrėžtumą ir mažina investicijų apetitą. Tai ypač svarbu sektoriams, kuriuose kainą lemia didelės apimtys ir ilgalaikės sutartys.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija į JAV paprastai neeksportuoja daug galutinių automobilių, tačiau tiekia dalis ir komponentus. Šie komponentai patenka į automobilius, gaminamus kitose ES valstybėse, o vėliau tokie automobiliai parduodami JAV rinkoje.

    Todėl, ministro vertinimu, papildomi muitai automobiliams gali netiesiogiai smogti ir Lenkijos įmonėms, veikiančioms tiekimo grandinėje, net jei galutinis produktas iš šalies į JAV neiškeliauja. Jo teigimu, palankiausias scenarijus būtų išvengti naujų muitų ir išlaikyti anksčiau suderėtą lygį.

    „Akivaizdu, kad norėtume, jog naujų muitų nebūtų ir jie liktų anksčiau išderėtame lygyje. Tai būtų naudinga ir Lenkijos ekonomikai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trumpo planai: 25 proc. muitai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis šią savaitę padidinti muitus iš ES importuojamiems lengviesiems ir sunkvežimiams iki 25 proc. Jis tvirtino, kad ES esą nevykdo prekybos susitarimo su JAV sąlygų, tačiau detalių, kokių konkrečiai įsipareigojimų, neįvardijo.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras nurodė, kad muitų didinimas bus įgyvendintas, nors Vašingtonas dėl to ir toliau tariasi su europiniais partneriais. Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier informavo, kad Komisija šioje situacijoje išlaiko ramią poziciją ir vertina tolesnius žingsnius.

  • Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europos Parlamento narė prancūzė Aurore Lalucq pareiškė, kad Europos Sąjunga neturėjo pasirašyti prekybos susitarimo su JAV administracija, kuria, jos teigimu, neįmanoma pasitikėti. Politikė vadovauja Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, todėl jos kritika Briuselyje vertinama kaip reikšmingas signalas.

    Įtampa atsinaujino po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti 25 proc. muitus Europos Sąjungos automobiliams. Tai viršytų 15 proc. ribą, kuri, pasak straipsnyje aptariamo susitarimo logikos, turėjo būti „lubos“ ir verslui suteikti daugiau apibrėžtumo.

    „Nesuprantu, kaip galima sudaryti sandorį su administracija, kuri nesilaiko savo žodžio“, – sakė Aurore Lalucq.

    Susitarimas, apie kurį kalbama, buvo pasiektas 2025 metais per JAV prezidento ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimą Škotijoje. Juo Europos Sąjunga būtų sumažinusi muitus daliai JAV prekių iki nulio, o pati būtų susidūrusi su 15 proc. tarifais ir įsipareigojimais dėl didesnių investicijų JAV.

    Šis modelis sulaukė kritikos ir dėl asimetrijos, ir dėl to, kad tarifai tapo politinio spaudimo priemone. Straipsnyje minima, kad anksčiau susitarimas buvo sustabdytas Europos Parlamento narių, kai tarifų grėsmės esą buvo naudotos kaip svertas spaudžiant dėl Grenlandijos klausimo.

    Skilimas tarp socialistų

    A. Lalucq pozicija išryškino nesutarimus Socialistų ir demokratų frakcijoje, kuri yra antra pagal dydį Europos Parlamente. Kita įtakinga šios frakcijos figūra, prekybos komiteto pirmininkas Bernd Lange, esą ragino judėti į priekį, bet siekti papildomų saugiklių.

    Šis nesutarimas atspindi platesnę tendenciją, kai šalių pozicijas formuoja jų ekonominiai interesai. Valstybės, kurių eksportas į JAV didesnis ir kurios jautriau reaguoja į tarifų riziką, dažniau renkasi mažiau konfrontacinę liniją, net jei viešai pabrėžia griežtesnių garantijų poreikį.

    Kas toliau: saugikliai ir terminas

    Europos Sąjungoje aptariami keli galimi mechanizmai, kurie turėtų apriboti riziką, jei Vašingtonas nukryptų nuo susitarimo. Tarp svarstomų idėjų minimas principas, kad tarifų mažinimas JAV pramonės prekėms galėtų įsigalioti tik tada, jei JAV pilnai laikysis susitarimo sąlygų.

    Taip pat aptariama vadinamoji saulėlydžio nuostata, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo mėnesį, jei nebūtų atnaujintas. Tuo pat metu ES sostinės išlieka pasidalijusios: straipsnyje teigiama, kad Vokietija ir Italija labiau linksta išsaugoti pirminį Europos Komisijos išderėtą variantą.

    Europos pareigūnai tikisi įtampą sumažinti per numatytą ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir JAV prekybos atstovo Jamiesono Greer susitikimą Paryžiuje. Po paskutinio grasinimo muitais daugelis ES lyderių viešai reagavo atsargiai, siekdami neeskaluoti situacijos.

  • Trumpas žada JAV pagalbą laivams Hormūzo sąsiauryje: ką reiškia „Project Freedom“ ir rizikos rinkoms

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinės Valstijos pradės padėti iš Hormūzo sąsiaurio išvesti laivus, kurie dėl įtampos regione įstrigo ribotuose laivybos keliuose. Pasak jo, operacija turėtų prasidėti pirmadienio rytą Artimųjų Rytų laiku.

    Trumpas teigė, kad pagalbos prašė kelios šalys, tiesiogiai nedalyvaujančios JAV ir Izraelio kare su Iranu. Dalis laivų, anot jo, susiduria su atsargų trūkumu, o laivybos apribojimai apsunkina įprastą komercinių krovinių judėjimą.

    „Dėl Irano, Artimųjų Rytų ir JAV gerovės šių šalių laivus lydėsime saugiai per ribotus vandenis, kad jos galėtų tęsti verslą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    „Project Freedom“ ir galimos pasekmės

    Prezidentas operaciją pavadino „Project Freedom“ ir perspėjo, kad JAV atsakys jėga, jei Iranas bandytų trukdyti laivų išvedimui. Tokia formuluotė rodo, kad Vašingtonas ketina ne tik diplomatiškai remti laivybą, bet ir aktyviai užtikrinti saugumą jūroje.

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos ir krovinių maršrutų, todėl bet koks jo ribojimas tiesiogiai didina rizikas tiekimo grandinėms. Ilgiau trunkant apribojimams, išauga transportavimo kaštai, didėja draudimo įmokos, o naftos ir degalų kainos tampa jautresnės kiekvienai naujienai iš regiono.

    Diplomatinis fonas ir energijos kainų spaudimas

    Pranešimas pasirodė tuo metu, kai Trumpas viešai užsiminė vertinantis naują Irano pasiūlymą dėl karo pabaigos, tačiau abejojo jo priimtinumu. Kartu jis tvirtino, kad JAV derybininkai esą turi pozityvių pokalbių su Iranu, palikdamas erdvės politiniam sprendimui.

    Tuo pat metu degalų kainos pasaulyje išlieka padidėjusios, nes komercinė laivyba sąsiauryje ilgą laiką veikia su dideliais apribojimais, o saugumo situacija regione išlieka nepastovi. JAV administracijos atstovai viešai kartoja, kad kainos turėtų mažėti, kai laivyba bus pilnai atkurta, tačiau rinkos paprastai reaguoja ne į pažadus, o į realius pokyčius jūroje.

  • 25 proc. JAV muitai europietiškiems automobiliams: Lenkija perspėja dėl smūgio tiekėjams ir kainoms

    JAV planas kelia įtampą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis Briuselyje pareiškė, kad JAV planuojami 25 proc. muitai automobiliams iš Europos Sąjungos pakenktų abiem pusėms. Jo teigimu, papildomi tarifai didintų verslo sąnaudas, o galiausiai būtų perkeliami vartotojams per didesnes kainas.

    Ministras šią temą ketino aptarti euro zonos finansų ministrų susitikimo kuluaruose, daugiausia dvišaliuose pokalbiuose. Pasak jo, ES ir JAV prekybiniai santykiai dabar yra jautrioje fazėje, todėl svarbiausia išvengti eskalacijos.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Nors Lenkija į JAV reikšmingų automobilių kiekių tiesiogiai neeksportuoja, jos ekonomika glaudžiai įsipynusi į Europos automobilių pramonės tiekimo grandines. Lenkijos įmonės tiekia dalis ir komponentus automobiliams, kurie surenkami kitose ES valstybėse ir vėliau parduodami JAV rinkoje.

    Dėl to bet koks staigesnis muitų padidėjimas gali sumažinti europietiškų automobilių konkurencingumą Amerikoje, atšaldyti užsakymus ir netiesiogiai smogti komponentų gamintojams. Domańskio vertinimu, tai būtų nepalanku ir Lenkijos ekonomikai, ir Europos pramonei plačiąja prasme.

    „Muitai kenkia įmonėms ir iš esmės kenkia namų ūkiams, nes būtent klientai galiausiai sumoka didesnių muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas dar ant stalo

    Ministras priminė, kad ES ir JAV jau buvo išderėję prekybinį susitarimą, kuris, jo manymu, turėtų būti kuo greičiau priimtas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis susitarimo įgyvendinimo procedūros pastebimai paspartėjo, tačiau neaiškumų dėl JAV pozicijos vis dar išlieka.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad ketina pakelti muitus automobiliams iš ES iki 25 proc., teigdamas, jog Europos Sąjunga neįgyvendino anksčiau sutartų sąlygų. Tuo metu JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai patvirtino, kad muitų didinimo planas bus vykdomas, nors derybos su europiniais partneriais tęsiasi.

    Platesniame kontekste tokie tarifai paprastai veikia keliais kanalais: brangsta importuojami automobiliai, dalis paklausos persiskirsto į vietinius ar kitų regionų gamintojus, o gamintojai Europoje gali peržiūrėti gamybos apimtis ir investicijų planus. Būtent todėl, kaip pabrėžia Lenkijos pusė, klausimas svarbus ne tik automobilių eksportuojančioms valstybėms, bet ir visam regionui, kuris uždirba iš dalių gamybos bei tiekimo logistikos.

  • Trumpas vėl gyrėsi kognityviniu testu: jo matematikos pavyzdys ir procentai sukėlė pašaipas

    Trumpas vėl gyrėsi kognityviniu testu: jo matematikos pavyzdys ir procentai sukėlė pašaipas

    Kas nuskambėjo Floridos mitinge

    Donaldas Trumpas per mitingą Floridoje dar kartą tikino „puikiai“ atlikęs kognityvinius testus ir taip siekęs atremti viešas abejones dėl savo psichologinės būklės. 79 metų politikas aiškino, kad testuose esą būna ir paprastų užduočių, pavyzdžiui, gyvūnų atpažinimas, ir sudėtingesnių klausimų.

    Kalbėdamas apie tariamai sunkiausią dalį, Trumpas pateikė aritmetinį pavyzdį su keliais veiksmais. Jis tvirtino atsakymą gavęs teisingą, nors būtent ši vieta socialiniuose tinkluose greitai tapo pašaipų objektu.

    Matematikos užduotis ir tikrasis rezultatas

    Trumpo išsakytas veiksmas buvo toks: paimti 99, padauginti iš 9, padalyti iš 3, pridėti 4 293, gautą sumą padalyti iš 2, atimti 93, padalyti iš 9. Suskaičiavus nuosekliai, galutinis rezultatas nėra sveikasis skaičius.

    Skaičiavimo seka veda prie 244,666… pasikartojančio skaičiaus, todėl daliai komentatorių kilo klausimas, ar politikas apskritai turėjo omenyje šį veiksmą, ar pateikė jį improvizuodamas. Internete netruko pasirodyti įrašų, kuriuose pabrėžiama, kad užduotis iš tiesų labiau primena dėmesio ir atminties patikrą, o ne aiškų „vieną teisingą“ atsakymą be kalkuliatoriaus.

    Procentai, kurie „nesueina“

    Po pasakojimo apie testą Trumpas perėjo prie ekonominių pažadų ir teigė, kad amerikiečiams pavyko pasiekti „rekordinių nuolaidų“, minėdamas 400, 500, 600, 700 ar net 800 proc. sumažėjimus. Toks teiginys vėl sulaukė kritikos, nes 100 proc. sumažėjimas reikštų kainą, nukritusią iki nulio.

    Vėliau jis bandė aiškinti, kad „galima sakyti ir 80, 90, 70“, priklausomai nuo to, kaip formuluojamas teiginys, tačiau pridūrė, jog „tai nesvarbu“. Vis dėlto būtent toks laisvas elgesys su procentais tapo dar vienu argumentu kritikams, akcentuojantiems, kad viešuose pasisakymuose skaičiai turi būti vartojami tiksliai.

    Į situaciją sureagavo ir dalis JAV politikų, viešai pašiepusių procentų logiką bei Trumpo pasitikėjimą savo atsakymu. Diskusiją dar labiau kaitino tai, kad įrašai iš mitingo sparčiai plito socialiniuose tinkluose, o vartotojai masiškai dalijosi perskaičiavimais ir interpretacijomis.

    Šis epizodas parodė, kaip greitai politiniai pasisakymai, ypač susiję su skaičiais ir tikslumu, gali virsti virusiniu turiniu. Kartu tai priminė, kad rinkėjai ir oponentai vis dažniau tikrina teiginius čia pat, o klaidos ar dviprasmybės akimirksniu tampa viešų debatų dalimi.

  • D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    D. Trumpas grasina 25 proc. muitu ES automobiliams: vokiečiai sako, kad taikosi į Vokietiją

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis įvesti 25 proc. muitą iš Europos Sąjungos importuojamiems automobiliams, o Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange įspėja, kad šis žingsnis gali būti nukreiptas pirmiausia prieš Vokietijos gamintojus. Pasak europarlamentaro, sprendimas neturi nei aiškaus teisinio, nei ekonominio pagrindo ir labiau primena politinį spaudimą.

    „Nėra nei teisinių, nei ekonominių priežasčių tokiems muitams. Tai iš esmės yra politiškai nukreipta prieš Vokietiją“, – sakė Berndas Lange.

    Diskusijos paaštrėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kritikavo JAV poziciją Irano atžvilgiu ir JAV karinius veiksmus regione. JAV prezidentas savo ruožtu kaltino kai kurias Europos valstybes nepakankamai prisidedant prie Vašingtono karinių operacijų ir pranešė apie planus iš Vokietijos išvesti 5 000 JAV karių.

    Muitai gali griauti susitarimą

    Europos Parlamento atstovai primena, kad galimi 25 proc. muitai prieštarautų 2025 metų liepą paskelbtam ES ir JAV prekybos susitarimo principui, kuriame buvo numatyta 15 proc. riba automobilių tarifams. Pagal šią logiką naujas tarifas reikštų ne tik politinę eskalaciją, bet ir riziką sužlugdyti jau pasiektus įsipareigojimus.

    „Nesu tikras, kad galime taip tęsti“, – sakė Berndas Lange, vertindamas susitarimo ateitį.

    ES institucijose vis garsiau kalbama apie atsakomąsias priemones, jei JAV imtųsi vienašališkų sprendimų. Europos Sąjunga pastaraisiais metais stiprino vadinamąjį anti-prievartos priemonių rinkinį, kuris numato galimybes reaguoti į ekonominį spaudimą, įskaitant atsakomuosius muitus ar eksporto ribojimus.

    ES viduje – skirtingos stovyklos

    Pasak B. Lange, po kelių ankstesnių prekybinių ginčų ES nuotaikos tapo griežtesnės, o atsakomųjų veiksmų scenarijai dabar vertinami rimčiau. Tarp valstybių narių išlieka nesutarimų, kiek ryžtingai reikėtų spausti Vašingtoną ir kokias apsaugos priemones įrašyti į bendrus dokumentus.

    Europos Parlamente buvo siūlyta įtvirtinti papildomas saugiklines nuostatas, kad tarifų mažinimas įsigaliotų tik JAV vykdant įsipareigojimus, o pats susitarimas turėtų aiškią pabaigos datą 2028 metų kovą. Tačiau dalis ES šalių šias nuostatas vertino atsargiau, baimindamosi dar didesnės prekybos konfrontacijos.

    Vokietijai ši tema ypač jautri, nes automobilių pramonė yra vienas svarbiausių ekonomikos sektorių, o JAV rinka – reikšminga eksporto kryptis. Dėl to bet koks tarifų šuolis galėtų didinti kaštus tiek gamintojams, tiek pirkėjams, o kartu paaštrintų ir politinę įtampą tarp transatlantinių partnerių.

  • Derybos Paryžiuje įkaitina atmosferą: Trumpas grasina 25 proc. muitais ES automobiliams

    Derybos Paryžiuje įkaitina atmosferą: Trumpas grasina 25 proc. muitais ES automobiliams

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius antradienį turėtų susitikti su JAV prekybos vadovu Jamiesonu Greeru, kai transatlantinėje darbotvarkėje vėl išryškėjo muitų grėsmė. Įtampą pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie galimus 25 proc. muitus į ES eksportuojamiems automobiliams.

    Susitikimas planuojamas prieš G7 prekybos ministrų susitikimą Paryžiuje ir iš pradžių buvo numatytas dar iki naujausių viešų grasinimų tarifais. Vis dėlto dabar jis vertinamas kaip proga abiem pusėms sumažinti įtampą ir išsiaiškinti, ar Vašingtonas nesirengia veiksmų, kurie prieštarautų ankstesniems politiniams įsipareigojimams.

    Praėjusią vasarą Škotijoje pasiektas Turnberry politinis susitarimas tarp Donaldo Trumpo ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen numatė viršutinę ribą JAV muitams ES prekėms. Pagal viešai aptariamas gaires, muitai ES prekėms neturėtų viršyti 15 proc., o mainais ES turėtų judėti link kai kurių tarifų mažinimo JAV prekėms.

    Europos Komisija pirmadienį siekė pademonstruoti santūrumą ir pabrėžė, kad laikosi bendro pareiškimo nuostatų. Komisijos atstovas Thomas Regnier akcentavo, kad Briuseliui svarbiausia stabilumas ir prognozuojamumas, kurių tikisi tiek įmonės, tiek vartotojai.

    „Tai ne pirmas kartas, kai girdime grasinimus. Išliekame ramūs ir sutelkti į bendro pareiškimo įgyvendinimą mūsų įmonių ir piliečių interesais“, – sakė Thomas Regnier.

    Įtampa sutapo ir su platesniu politiniu fonu: viešojoje erdvėje aptarti nesutarimai dėl JAV požiūrio į karą Irane, taip pat Vašingtono pranešimai apie planuojamą 5 000 JAV karių išvedimą iš Vokietijos. Tokie signalai prisideda prie bendro neapibrėžtumo, kuris tarptautinėje prekyboje dažnai tiesiogiai veikia investicijų sprendimus.

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange teigė, kad tarifų grėsmė gali būti nutaikyta būtent į Vokietijos automobilių gamintojus. Automobilių sektorius yra viena jautriausių sričių ES ir JAV prekyboje, nes tiekimo grandinės glaudžiai susietos, o bet koks muitų didinimas greitai persiduoda kainoms ir užsakymų apimtims.

    JAV pusė taip pat viešai kritikavo ES dėl pernelyg lėto susitarimo įgyvendinimo. Briuselis aiškina, kad Turnberry susitarimo dalis ES viduje dar turi pereiti teisinius ir politinius derinimus, nes tam reikia valstybių narių ir Europos Parlamento sprendimų.

    Šiuo metu ES institucijos derasi dėl mechanizmo, kaip pagal susitarimą mažinti ES tarifus JAV prekėms iki nulio. Europos Parlamento nariai lygiagrečiai įtvirtina saugiklius, kad ES nebūtų vienintelė šalis, besilaikanti įsipareigojimų, ir kad būtų sumažinta rizika, jog ateityje tarifai vėl taps politinio spaudimo priemone.

    Europos Komisija pabrėžė, kad jei JAV veiksmai būtų laikomi nesuderinamais su politiniu susitarimu, Briuselis pasilieka teisę svarstyti visas galimybes. Tai apima tiek klasikines prekybos apsaugos priemones, tiek platesnį atsako spektrą, kurį ES pastaraisiais metais stiprino siekdama atgrasyti nuo ekonominio spaudimo.

    Praėjusiais metais ES buvo parengusi atsakomųjų priemonių paketą, nukreiptą į apie 95 mlrd. eurų vertės JAV produktų importą, tačiau vėliau šios priemonės buvo sustabdytos. Kai kurios ES valstybės tuo metu ragino aktyviau taikyti ir ES kovos su ekonomine prievarta instrumentą, leidžiantį reaguoti ribojant licencijas ar tam tikras intelektinės nuosavybės teises.

    Rinkoms ir gamintojams itin svarbu, ar šio savaitės dialogas sustabdys eskalaciją. Automobiliams taikomi papildomi muitai greitai paveiktų tiek eksportuotojus Europoje, tiek JAV vartotojus, nes didesnės importo sąnaudos paprastai virsta aukštesnėmis galutinėmis kainomis ir mažesne paklausa.

  • Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Naftos kaina kyla dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje: D. Trumpas žada veiksmus, Iranas atmeta

    Pasaulio naftos rinkose pirmadienį fiksuotas nedidelis kainų kilimas, investuotojams vertinant įtampos dėl Hormūzo sąsiaurio raidą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie planuojamą veiksmų paketą laivybai užtikrinti. Rinkos dalyviai stebi, ar konfliktas regione neperaugs į ilgalaikį tiekimo sutrikimą.

    Prekybos pradžioje Šiaurės jūros „Brent“ nafta pabrango maždaug 1 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos, o JAV WTI etalonas taip pat kilo apie 1 proc., laikydamasis kiek žemiau 100 eurų už barelį. Kainų dinamika išlieka jautri bet kokiems signalams apie tanklaivių judėjimą ir draudimo kaštus regione.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį iš Persijos įlankos kasdien gabenama reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų. Net ir trumpalaikis apribojimas gali sukelti tiekimo grandinės trikdžius, išauginti frachto kainas ir paskatinti kainų šuolius biržose.

    Pasak JAV prezidento, nuo pirmadienio turėtų startuoti iniciatyva, skirta padėti laivams išplaukti iš sąsiaurio ir sumažinti spūstis. Iranas viešai atmetė tokį planą, todėl rinkose padidėjo neapibrėžtumas dėl praktinio įgyvendinimo ir galimos eskalacijos jūroje.

    „Naftos rinka išlieka pagrindinis svertas, nes šimtai tanklaivių ir krovininių laivų vis dar įstrigę įlankoje, o sandėliavimo ribojimai verčia dalį gamintojų mažinti gavybą vien todėl, kad nebelieka kur kaupti atsargų“, – teigė SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas.

    Tuo pat metu Europos akcijų rinkos savaitę pradėjo be aiškios krypties: pagrindiniai regiono indeksai svyravo siaurame intervale, investuotojams derinant du priešingus veiksnius. Viena vertus, įtampa dėl energijos kainų didina infliacijos ir ekonomikos lėtėjimo rizikas, kita vertus, didžiųjų įmonių rezultatai palaiko akcijų paklausą.

    Azijoje išsiskyrė technologijų sektoriaus įtaka: dalyje rinkų fiksuotas ryškesnis kilimas, o kai kurias prekybos sesijas ribojo šventinis laikotarpis. JAV indeksai ankstesnės savaitės pabaigoje taip pat išlaikė augimo tendenciją, investuotojams teigiamai įvertinus dalies bendrovių pelno rodiklius.

    Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis naftos kainų kryptį lems du signalų rinkiniai: realūs pokyčiai laivybos koridoriuose ir bet kokie oficialūs pranešimai apie karinių pajėgų dislokavimą ar taisyklių sugriežtinimą regione. Kol rizika Hormūzo sąsiauryje išlieka padidėjusi, naftos rinkoje gali išsilaikyti rizikos priemoka, kuri tiesiogiai persiduoda degalų kainoms ir verslo sąnaudoms Europoje.

  • Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Europos biržos nusidažė raudonai: Trumpas grasina 25 proc. muitais automobiliams

    Rinkas smukdo geopolitika ir muitai

    Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko investuotojams vertinant įtampą Artimuosiuose Rytuose ir atsinaujinančias transatlantinės prekybos rizikas. Plačiausias regiono indeksas „Stoxx 600“ dienos eigoje krito apie 0,5 proc., nors ryte buvo bandęs kilti.

    Didžiųjų Europos biržų kryptys išsiskyrė: Vokietijos DAX svyravo netoli nulio, Prancūzijos CAC 40 smuko ryškiau, o Italijos FTSE MIB taip pat leidosi žemyn. Londono FTSE 100 nebuvo skaičiuojamas dėl Jungtinės Karalystės šventinės nedarbo dienos.

    Skaudžiausiai kirto automobilių sektoriui

    Didžiausią spaudimą patyrė Europos automobilių gamintojai ir jų tiekėjai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis svarsto pakelti tarifus automobiliams ir sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc. Tokie signalai paprastai iškart mažina lūkesčius dėl eksporto apimčių ir pelningumo.

    Investuotojai ypač jautriai reaguoja todėl, kad automobilių pramonė Europoje išlieka viena svarbiausių eksportui ir darbo rinkai, o tiekimo grandinės yra glaudžiai integruotos per kelias šalis. Muitai reikštų brangesnes galutines kainas JAV rinkoje ir galimą paklausos persiskirstymą.

    Europos Komisija pranešė stebinti situaciją ir vertinanti galimus atsako scenarijus. Praktikoje tai gali apimti derybas, ginčus pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles arba atsakomąsias priemones, jei tarifai būtų įvesti.

    Nafta ir Hormuzo sąsiauris grąžina rizikos premiją

    Įtampą rinkoms didino ir žinios apie incidentus netoli Hormuzo sąsiaurio, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų maršrutų. Bet koks sutrikimas šiame koridoriuje paprastai kelia transportavimo, draudimo ir energijos kainų riziką.

    Naftos kainos dienos pradžioje judėjo žemyn, tačiau išliko istoriškai aukštame lygyje, todėl investuotojai toliau skaičiuoja, kaip brangesnė energija paveiktų infliaciją ir centrinių bankų sprendimus. Energetikos kainų šuoliai dažniausiai smogia vartojimui ir didina sąnaudas pramonei.

    „Rinkos vienu metu vertina ir prekybos ribojimų, ir geopolitinės eskalacijos scenarijus, todėl svyravimai artimiausiomis dienomis gali išlikti padidėję“, – sakė rinkų strategas.

    Ryškesni judesiai telekomunikacijose

    Tuo metu dalis sektorių laikėsi tvirčiau: telekomunikacijų bendrovės kilo, o investuotojų dėmesį traukė sandorių naujienos. Suomijos bendrovės „Nokia“ akcijos šoktelėjo po pranešimo apie jos fiksuoto belaidžio ryšio prieigos verslo įsigijimą.

    Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas perskirstyti investicijas į pelningesnes kryptis, ypač kai 5G ir plačiajuosčio ryšio rinkose didėja konkurencija, o operatoriai griežčiau kontroliuoja išlaidas. Vis dėlto bendras rinkos tonas išliko atsargus dėl muitų ir saugumo rizikų.