CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą atvyko į Pekiną valstybinio vizito, kurį per iškilmingą sutikimo ceremoniją pasitiko Kinijos viceprezidentas Han Zheng. Vizitas, numatytas gegužės 13–15 dienomis, laikomas bandymu stabilizuoti įtemptus Vašingtono ir Pekino santykius.

    Pats D. Trumpas teigė, kad pagrindinis pokalbių su Kinijos vadovu Xi Jinpingu akcentas bus prekyba. Anot jo, JAV sieks susitarimų, kurie paskatintų Kiniją pirkti daugiau amerikietiškų žemės ūkio produktų ir orlaivių, taip mažinant dvišalės prekybos disbalansą.

    Poveikis po prekybos karo

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos prekybos santykius smarkiai apsunkino tarifai, eksporto kontrolės ir technologijų ribojimai, o įmonės abiejose Ramiojo vandenyno pusėse buvo priverstos peržiūrėti tiekimo grandines. Dėl šių priemonių dalis prekybos srautų persiorientavo į kitas rinkas, o verslas aktyviau ieškojo alternatyvių gamybos ir logistikos maršrutų.

    Šio vizito metu abi pusės, tikėtina, sieks bent jau sumažinti neapibrėžtumą, kuris slopina investicijas ir apsunkina ilgalaikius kontraktus. Prekybos klausimai šiuo metu glaudžiai susiję ir su nacionalinio saugumo argumentais, todėl susitarimams paprastai reikia politinės valios iš abiejų sostinių.

    Verslo lyderiai Pekine

    Į Pekiną su D. Trumpu atvyko aukšto rango JAV verslo ir technologijų sektoriaus vadovai. Tarp jų minimi Elonas Muskas, „NVIDIA“ vadovas Jensenas Huangas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat kitų didžiųjų bendrovių vadovai.

    Tokia delegacijos sudėtis signalizuoja, kad šalia politinių pareiškimų bus ieškoma ir praktinių sprendimų dėl prekybos, gamybos grandinių, technologijų eksporto bei prieigos prie rinkų. Technologijų įmonėms Kinija išlieka viena svarbiausių tiek kaip vartotojų rinka, tiek kaip gamybos ekosistemos dalis, tačiau rizikos vertinimas ir reguliacinė aplinka pastaruoju metu tapo griežtesni.

    Ko tikėtis iš susitikimo?

    Nors oficialiai skelbiama, kad dėmesio centre bus prekyba, derybos greičiausiai apims ir platesnį klausimų spektrą, nuo investicijų taisyklių iki aukštųjų technologijų ribojimų. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į pasiektus susitarimus, bet ir į toną bei ženklus, ar abi pusės pasirengusios mažinti įtampą.

    Artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio bus skiriama konkretiems rezultatams, ar pavyks susitarti dėl papildomų Kinijos pirkimų, ar bus paskelbti bendri principai dėl tolimesnių derybų. Net ir riboti susitarimai gali turėti apčiuopiamą poveikį sektoriams, kurie tiesiogiai priklauso nuo tarptautinės prekybos ir globalių tiekimo grandinių.

  • Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Globali Europa po senų aljansų: europarlamentarai aiškinasi, ar ES tampa savarankiška galia

    Pirmasis Europos politinės bendrijos susitikimas Pietų Kaukaze parodė, kaip plečiasi Europos kontūrai ne tik geografine, bet ir politine bei strategine prasme. Renginio pasirinkta vieta ir dalyvių spektras atspindi siekį telkti platesnį demokratinių valstybių ratą už Europos Sąjungos ribų.

    Susitikimas Armėnijoje vyko augant pasauliniam nestabilumui ir ryškėjant naujiems ekonominiams bei saugumo iššūkiams. Vienas jautriausių klausimų Europai išlieka prekybos įtampa su Jungtinėmis Valstijomis, ypač dėl grasinimų didinti muitus europiniams automobiliams.

    Kodėl kalbama apie globalią Europą?

    Didėjant konkurencijai tarp didžiųjų valstybių, Europa vis dažniau pristatoma kaip erdvė, su kuria kiti nori sietis, derinti interesus ar bent jau laikytis arčiau. Nuo Kanados ir Jungtinės Karalystės iki Islandijos bei Balkanų šalys ieško naujų formatų, kurie leistų stiprinti ekonominius ryšius ir politinį saugumą.

    Tokioje aplinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar Europos Sąjunga gali tapti savarankišku geopolitiniu žaidėju, o ne tik reaguoti į kitų sprendimus. Diskusijose pabrėžiama, kad tam gali prireikti gilesnės integracijos, spartesnio sprendimų priėmimo ir didesnių investicijų į gynybą bei pramonės konkurencingumą.

    Europarlamentarų ginčas dėl krypties

    Šias temas laidoje The Ring aptarė du Europos Parlamento nariai: vokietis Damian Boeselager (Volt), dirbantis su žaliųjų frakcija, ir austras Helmut Brandstätter iš Renew. Abu kalbėjo apie glaudesnio koordinavimo poreikį, kad Europa galėtų stiprinti demokratinį atsparumą tiek savo viduje, tiek kaimynystėje.

    Diskusijoje akcentuota, kad geopolitiniai pokyčiai verčia Europą vienu metu spręsti kelias užduotis: didinti karinį pasirengimą, mažinti priklausomybes kritinėse tiekimo grandinėse ir kurti patikimesnius prekybos susitarimus. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs, kai protekcionizmas grįžta į svarbiausių partnerių darbotvarkę.

    Kanados signalas ir Armėnijos pasirinkimai

    Europos politinės bendrijos susitikime dalyvavusi Kanada tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip keičiasi partnerystės. Kanados ministras pirmininkas Mark Carney delegatams perdavė žinią, kad šalis sieks naujo prekybos ir diplomatinių ryšių tinklo, kai dalis prieigos prie JAV rinkos tampa mažiau patikima.

    „Esu pasiryžęs kurti naują prekybos ir diplomatinių aljansų tinklą, nes dalis JAV rinkų tampa mažiau prieinama“, – sakė Mark Carney.

    Carney dalyvavimas kartu buvo ir politinis signalas paremti Armėniją, kuri pastaraisiais metais siekia stiprinti demokratines reformas ir atsargiai tolsta nuo Rusijos įtakos. Tai įgauna papildomo svorio tuo metu, kai Vakarų laikysena Rusijos oponentų, įskaitant Ukrainą, atžvilgiu ne visada yra vienodai aiški.

    Nors Kanados diplomatai atmetė prielaidas, kad Otava galėtų siekti Europos Sąjungos narystės, abu europarlamentarai tokią idėją vertino palankiai kaip politinę viziją. Vis dėlto praktikoje tai reikštų precedento neturintį sprendimą ir reikalautų politinės valios bei teisinio kelio, kuriam šiandien nėra aiškaus mandato.

    Laidą The Ring veda Stefanas Grobe, ją prodiusavo Luis Albertos ir Amaia Echevarria, redagavo Vassilis Glynos. Diskusija atskleidžia, kad klausimas dėl globalios Europos šiandien yra ne tiek šūkis, kiek bandymas rasti veiksmingą atsaką į kintančią pasaulio tvarką.

  • JAV Senato „Clarity Act“ balsavimas: virš 100 pataisų dėl stabilkoinų, DI ir etikos kartina diskusijas

    JAV Senato „Clarity Act“ balsavimas: virš 100 pataisų dėl stabilkoinų, DI ir etikos kartina diskusijas

    Kas vyksta prieš balsavimą?

    JAV įstatymų leidėjai prieš planuojamą Senato Bankininkystės komiteto posėdį pateikė daugiau nei 100 pataisų, skirtų plataus masto skaitmeninio turto reguliavimui. Pataisos apima stabilkoinų, sankcijų, decentralizuotų finansų ir etikos klausimus, kurie pastaraisiais mėnesiais tapo pagrindiniais ginčų taškais.

    Komitetas turi svarstyti ir balsuoti dėl rinkos struktūros reguliavimo paketo, neoficialiai vadinamo „Clarity Act“. Tai vienas ambicingiausių bandymų pirmą kartą sukurti aiškesnę federalinę sistemą kriptoturto rinkai, tačiau kelias į kompromisą išlieka sudėtingas.

    Stabilkoinų atlygių ribojimas ir bankų spaudimas

    Viena jautriausių temų išlieka stabilkoinų atlygiai už laikymą, kurie bankų sektoriui kelia „indėlių nutekėjimo“ rizikos argumentą. Dalis įstatymų leidėjų siekia užkirsti kelią praktikai, kai stabilkoinų turėtojams mokamos į palūkanas panašios grąžos formos, kad tokie produktai nekonkuruotų su tradiciniais indėliais.

    Demokratas senatorius Jackas Reedas pateikė beveik 20 pataisų, įskaitant siūlymą pakoreguoti formuluotes apie tai, kaip vertinami stabilkoinų atlygiai. Derybos dėl šio punkto anksčiau buvo viena priežasčių, kodėl įstatymo pažanga strigo, o kompromisą bandyta derinti su Baltųjų rūmų, bankų ir kriptosektoriaus atstovais.

    CBDC draudimas, DeFi ir vykdymo priemonės

    Respublikonų pusėje matomas siekis aiškiai uždrausti JAV centrinio banko skaitmeninę valiutą. Senatorius Billas Hagerty pateikė pataisą, kuri ribotų Federalinio rezervo galimybes judėti šia kryptimi, nors pats Federalinis rezervas yra ne kartą pabrėžęs, kad be aiškaus Kongreso mandato tokio sprendimo nesiimtų.

    Tuo pat metu dalis pataisų orientuotos į vykdymo ir priežiūros stiprinimą. Senatorius Andy Kimas siūlo atkurti Nacionalinę kriptovaliutų vykdymo komandą, kuri JAV Teisingumo departamente buvo įsteigta 2021 metais ir dirbo su reikšmingomis bylomis, tačiau vėliau buvo panaikinta.

    Decentralizuotų finansų tema taip pat įgauna svorio. Senatorius Markas Warneris pasiūlė naują skirsnį apie atsakingą inovaciją decentralizuotuose finansuose, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti, kada asmenys ar grupės, realiai kontroliuojančios decentralizuotos prekybos veikimą, turi laikytis vertybinių popierių reguliavimo reikalavimų.

    Etika ir interesų konfliktai tampa kertine sąlyga

    Po to, kai stabilkoinų atlygių klausimu atsirado kompromiso kontūrai, į pirmą planą iškilo etikos nuostatos. Įstatymų leidėjai viešai akcentuoja, kad skaitmeninio turto rinkos reguliavimas neturi palikti „pilkųjų zonų“, ypač kai kyla įtarimų dėl galimų interesų konfliktų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

    „Nė vienas įstatymas neturėtų judėti per komitetą be realių etikos saugiklių“, – sakė senatorė Elizabeth Warren.

    Senatorius Chrisas Van Hollenas pateikė pataisą, kuria būtų siekiama apriboti prezidento, viceprezidento, kitų federalinių pareigūnų ir jų šeimų galimybes turėti ar reklamuoti skaitmeninį turtą. Tuo pačiu metu senatorė Kirsten Gillibrand yra viešai sakiusi, kad be etikos nuostatų paketas gali nesulaukti pakankamos paramos.

    Derybos dėl etikos kalbos vyksta intensyviai ir už uždarų durų. Viena iš pagrindinių derybininkių, senatorė Cynthia Lummis, teigė, kad pažanga daroma, bet kartu užsiminė, jog galutinis politinis pritarimas priklausys ir nuo to, ar nuostatos nebus suvokiamos kaip nukreiptos prieš konkretų asmenį.

    Kas toliau?

    Pramonės asociacijos ir dalis didžiųjų rinkos dalyvių viešai remia siekį sukurti aiškesnę reguliavimo sistemą, argumentuodami, kad taisyklių apibrėžtumas padėtų inovacijoms likti JAV, o ne persikelti į kitas jurisdikcijas. Bankų sektorius tuo metu ragina senatorius atidžiai vertinti stabilkoinų atlygių nuostatas ir jų galimą poveikį tradicinei indėlių rinkai.

    Net jei komitete įstatymo projektas pajudės į priekį, jis dar turės būti suderintas su kitų komitetų ir Atstovų Rūmų versijomis. Tik tuomet būtų įmanomas galutinis balsavimas Kongrese ir dokumento pateikimas prezidentui pasirašyti.

  • JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą FED vadovu: ką tai gali reikšti palūkanoms ir kriptoturtui

    JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą FED vadovu: ką tai gali reikšti palūkanoms ir kriptoturtui

    Kas nuspręsta Vašingtone

    JAV Senatas patvirtino prezidento Donaldo Trumpo pasirinktą kandidatą Keviną Warshą vadovauti Federalinei rezervų sistemai (FED). Už jo kandidatūrą balsavo 54 senatoriai, prieš buvo 45.

    K. Warshas pareigas eis ketverių metų kadenciją, perimdamas vairą iš Jerome’o Powello. J. Powello, kaip FED pirmininko, kadencija baigiasi penktadienį, tačiau viešai nurodoma, kad jis ketina likti FED valdyboje iki 2028 metų.

    Kas yra Kevinas Warshas

    K. Warshas nėra naujokas JAV centrinio banko sistemoje. Jis jau dirbo FED valdyboje 2006–2011 metais, kai JAV ekonomika išgyveno finansų krizę ir buvo priimami precedento neturintys sprendimai dėl finansų sistemos stabilizavimo.

    Prieš ir po darbo FED jis turėjo patirties privačiame sektoriuje, įskaitant veiklą investicinėje bankininkystėje „Morgan Stanley“. Šis derinys dažnai vertinamas kaip signalas, kad naujasis vadovas gali gerai išmanyti tiek finansų rinkų mechaniką, tiek centrinių bankų politikos ribas.

    Palūkanos, politika ir kriptoturtas

    Patvirtinimo procesą lydėjo klausimai apie palūkanų normų kryptį ir FED nepriklausomumą, nes pastaraisiais metais santykiai tarp D. Trumpo ir J. Powello buvo tapę viešai įtempti. Palūkanų tema JAV išlieka viena jautriausių, nes ji tiesiogiai veikia būsto paskolas, vartojimą, įmonių skolinimąsi ir dolerio kursą.

    K. Warshas viešai yra pripažinęs, kad bitkoinas yra svarbus turtas, galintis suteikti įžvalgų politikos formuotojams. Ši pozicija rinkose neretai interpretuojama kaip santūriai palankesnis požiūris į kriptoturtą, nors tai savaime nereiškia liberalesnės reguliavimo linijos.

    Finansinių interesų deklaracijos, viešintos kandidatūros svarstymo metu, rodė, kad K. Warshas turi investicijų, susijusių su keliomis kripto sektoriaus įmonėmis ir projektais, taip pat su kai kuriais žetonais. Tokia informacija paprastai kelia papildomų klausimų dėl interesų konflikto valdymo, todėl tikėtina, kad jo sprendimai bus atidžiai stebimi.

    Lygiagrečiai viešojoje erdvėje buvo aptariama ir tai, kad JAV Teisingumo departamentas buvo pradėjęs tyrimą dėl J. Powello, susijusį su teiginiais apie centrinio banko būstinės renovaciją. Vėliau pranešta, kad tyrimo atsisakoma, o klausimai perduodami FED generaliniam inspektoriui, taip atveriant kelią vadovybės kaitai be papildomos teisinės įtampos.

    Rinkoms artimiausiu metu svarbiausia bus tai, kokius signalus K. Warshas siųs dėl infliacijos kontrolės, palūkanų mažinimo tempo ir finansinio stabilumo rizikų. Kriptoturto rinkai papildomą reikšmę gali turėti tai, ar FED komunikacijoje atsiras daugiau dėmesio skaitmeniniam turtui ir jo poveikiui pinigų politikos perdavimo mechanizmui.

  • Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Europa tarp dviejų supervalstybių

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas Pekine Europoje vertinamas ne tik kaip dvišalis Vašingtono ir Pekino santykių epizodas. Briuselyje daug svarbiau, ar Europos Sąjunga netaps šalutine derybų auka, kai dėl prekybos, technologijų, energetikos ir saugumo sprendžia kiti.

    Europos diplomatai ir pramonės atstovai baiminasi scenarijaus, kuriame abi supervalstybės pasiekia taktinį susitarimą, o Europos interesai lieka nuošalyje. Tokia padėtis ypač pavojinga tuo metu, kai ES bando mažinti priklausomybes strategiškai svarbiose tiekimo grandinėse.

    Retieji žemės elementai ir pramonės rizika

    Didžiausias trumpalaikis nerimas siejamas su retųjų žemės elementų tiekimu, kuris yra kritiškas elektrinių automobilių, puslaidininkių, atsinaujinančios energetikos įrangos ir gynybos sistemų gamybai. Kinija išlieka dominuojanti šioje grandinėje, todėl eksportą ribojantys sprendimai greitai virsta pramonės išbandymu Europai.

    ES pareigūnai nuogąstauja, kad galimas JAV ir Kinijos susitarimas galėtų prioritetą suteikti amerikiečių prieigai prie Kinijos žaliavų. Tokiu atveju Europa rizikuotų likti labiau pažeidžiama dėl tiekimo sutrikimų, kvotų ar licencijavimo, o tai reikštų tiesioginį spaudimą gamybos apimtims ir kainoms.

    „Kinija, panašu, selektyviai išduoda eksporto licencijas ir išlaiko svertus tiekimo grandinėse, laikomose strategiškai jautriomis, ypač gynybos ar pažangių technologijų srityse“, – sakė konsultacijų bendrovės Arthur Little atstovas Ilya Epikhin.

    Vokietijos pramonė kartu su partneriais Azijoje jau investuoja į alternatyvias tiekimo grandines, tačiau visiškas priklausomybės sumažinimas išlieka ilgo laikotarpio užduotis. Rinkos analitikai pabrėžia, kad naujų telkinių, perdirbimo ir rafinavimo pajėgumų sukūrimas užtrunka, o Kinijos konkurencinį pranašumą palaiko mastas ir valstybės parama.

    Elektromobilių kainos ir „valdomos prekybos“ grėsmė

    Europos sostinėse aptariamas ir kitas nepalankus scenarijus: jei Vašingtonas su Pekinu sutaria dėl vadinamosios valdomos prekybos, ES gali likti priversta absorbuoti pasekmes. Viena jų būtų didesnis kiniškų prekių srautas į Europos rinką, ypač elektromobilių, baterijų ir kitų pramonės gaminių segmente.

    Šis spaudimas jau jaučiamas dėl kainų skirtumų: kiniški elektromobiliai dažnai pagaminami reikšmingai pigiau nei europietiški analogai. Kaip iliustracija, Kinijos kompaktiškas SUV MG4 kai kuriose rinkose kainuoja apie 30 000 eurų, kai panašaus segmento europietiški modeliai, tokie kaip Volkswagen ID.3, startuoja maždaug nuo 40 000 eurų.

    Analitikai neatmeta, kad Trumpo ir Xi derybos gali dar labiau išryškinti dvišalį formatą, kuriame ES balsas menkai girdimas. Tai didina riziką, kad sprendimai bus orientuoti į trumpalaikius politinius ir ekonominius laimėjimus, o ne į platesnį transatlantinį ar daugiašalį suderinamumą.

    „Realistiškai Trumpo ir Xi pokalbiai tampa labai dvišaliai. Ir vienas dalykas aiškus: Trumpas kalbės tik už save“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo Indo Ramiojo vandenyno programos atstovas Jonas Parello-Plessner.

    Prie įtampos prisideda ir tai, kad Donaldas Trumpas signalizuoja apie galimus naujus muitus Kinijos prekėms, ieškodamas būdų pakeisti anksčiau teismų panaikintas priemones. Tuo pat metu Kinija vis dažniau demonstruoja, kad yra pasirengusi atsakyti atsakomosiomis priemonėmis, pasitelkdama savo ekonominius svertus.

    ES institucijos viešai kartoja, kad yra pasirengusios ginti Europos gamintojus ir darbo vietas, jei konkurencija bus vertinama kaip nesąžininga. Tačiau pats Pekino viršūnių susitikimas daugeliui Briuselyje primena nepatogią realybę: reikšminga Europos ekonominės ir pramoninės ateities dalis priklauso nuo dviejų didžiausių pasaulio galių sprendimų.

  • Benzinas JAV brangsta iki 4,52 dolerio už galoną: kas kelia kainas ir ką siūlo Donaldas Trumpas

    Jungtinėse Valstijose sparčiai brangsta benzinas, o kainos degalinėse vėl tampa vienu ryškiausių pragyvenimo brangimo simbolių. Automobilių asociacijos AAA skelbiamais duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje pakilo iki 4,52 dolerio už galoną, tai yra apie 1,11 euro už litrą.

    Palyginti su kovo pabaiga, kai buvo peržengta 4 dolerių riba, šuolis per maždaug mėnesį siekė 0,38 dolerio už galoną. Metinis pokytis dar ryškesnis: vidutinė kaina yra apie 1,38 dolerio didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindiniu veiksniu laikoma įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstanti nafta, kuri pasaulinėse rinkose tiesiogiai veikia degalų kainas JAV. Net ir būdamos viena didžiausių naftos gavybos valstybių, JAV degalų kainomis iš esmės seka globalias tendencijas, o ne vien vietinę pasiūlą.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniškumas. Artėjant vasarai JAV tradiciškai prasideda intensyvesnių kelionių laikotarpis, vadinamas driving season, kai smarkiau auga benzino paklausa ir spaudimas tiekimo grandinei.

    Rinkos stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį į rafinavimo maržas: naftai brangstant ir rafinerijoms didinant antkainius, galutinis kainų šuolis degalinėse tampa dar labiau juntamas. Dalis valstijų prieš vasaros sezoną importuoja reikšmingus kiekius benzino, todėl kainos jautriai reaguoja į tarptautinę logistiką ir geopolitines rizikas.

    Kodėl nepadeda JAV naftos gavyba?

    Nors JAV yra tarp didžiausių pasaulio naftos gamintojų, tai nereiškia, kad šalies vairuotojai apsaugoti nuo pasaulinio kainų kilimo. Vidaus rinkoje kainas formuoja tarptautiniai etalonai, o degalų produktai yra aktyviai eksportuojami ir importuojami priklausomai nuo regiono poreikių bei infrastruktūros.

    Tokia padėtis gali veikti kaip saugumo buferis, jei grėstų fizinis naftos ar degalų trūkumas, tačiau ji nesuteikia „imuniteto“ kainų šuoliams, kai geopolitinė rizika didina naftos kainą visame pasaulyje.

    Trumpo idėja: laikinas mokesčio stabdymas

    Prezidentas Donaldas Trumpas viešai svarstė galimybę laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį, siekiant sumažinti vairuotojų patiriamas išlaidas. Administracijos atstovai signalizavo, kad ieško priemonių, galinčių trumpuoju laikotarpiu bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį.

    „Manau, kad tai puiki idėja. Taip, laikinai panaikinsime degalų mokestį, o kai benzino kainos nukris, leisime jam palaipsniui sugrįžti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto rinkose išlieka baimė, kad vidutinė kaina gali priartėti prie 5 dolerių už galoną ribos, jei įtampa regione neslūgs ir tiekimo rizikos išliks. Degalų brangimas dažniausiai persiduoda ir į platesnę infliaciją, nes energijos kainos veikia transporto, logistikos ir daugelio vartojimo prekių savikainą.

    Naujausi infliacijos rodikliai JAV rodo, kad energijos kategorija per metus brango dviženkliu tempu, o bendras vartotojų kainų indeksas balandį pakilo iki 3,8 proc. Tokia dinamika apsunkina ir centrinių bankų pastangas stabilizuoti kainas, nes degalų šuoliai greitai „išsilieja“ į kitas ekonomikos sritis.

  • Australijoje žlugo 940 mln. eurų „Trump Organization“ bokštas: vystytojas prabilo apie toksišką vardą

    Australijoje žlugo 940 mln. eurų „Trump Organization“ bokštas: vystytojas prabilo apie toksišką vardą

    Projektas sustabdytas Gold Coast

    Australijoje sustabdytas planuotas 91 aukšto viešbučio ir apartamentų bokštas, kurį ketinta vystyti su „Trump Organization“ vardu. Projekto vertė siekė apie 940 mln. eurų, o jį planuota statyti rytinėje šalies pakrantėje, Gold Coast regione.

    Vasario mėnesį „Trump Organization“ buvo pranešusi apie ambicingą projektą, akcentuodama prabangą ir išskirtinę pajūrio lokaciją. Tačiau po kelių mėnesių susitarimas subyrėjo, o vystytojas pripažino, kad sprendimą lėmė reputacinės rizikos.

    Vystytojas: vardas tapo toksiškas

    Australų nekilnojamojo turto bendrovės Altus Property Group vadovas Davidas Youngas teigė, kad planai buvo atšaukti todėl, jog „Trump“ prekės ženklas vietos rinkoje tapo toksiškas. Pasak jo, toks kontekstas apsunkino projekto įgyvendinimą ir didino riziką pritraukti pirkėjus bei partnerius.

    „Buvo aišku, kuo viskas baigsis, todėl pradėjau kalbas su daugeliu aukščiausios klasės prabangos prekės ženklų“, – sakė D. Youngas.

    Jis pabrėžė, kad sieks tęsti statybas, tačiau su kitu vardu ir kitu licencijavimo partneriu. Tai reiškia, kad pats nekilnojamojo turto projektas gali būti išgelbėtas, tik pakeitus prekinį ženklą ir rinkodaros kryptį.

    Skirtingos versijos dėl pasitraukimo

    D. Youngas aiškino, kad tarp jo ir „Trump Organization“ konflikto nėra, o sprendimas esą buvo grynai verslo. Jis taip pat pažymėjo, kad organizaciją valdo suaugę Donaldo Trumpo sūnūs, o ne pats JAV prezidentas.

    „Tarp manęs ir Trumpo šeimos nėra jokio priešiškumo. Tai grynai verslas“, – sakė D. Youngas.

    Tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad būtent „Trump Organization“ pasitraukė iš susitarimo. Organizacijos atstovė nurodė, jog projektas priklausė nuo licencijavimo partnerio įsipareigojimų, tačiau jie esą nebuvo įvykdyti.

    Visuomenės spaudimas ir reputacijos kaina

    Projektui kliudė ne tik verslo derybos, bet ir visuomenės nuotaikos. Internetinė peticija, raginusi vietos valdžią nepritarti projektui, surinko daugiau nei 124 000 parašų, o joje kritikuotas D. Trumpo požiūris į demokratines normas.

    Ši istorija atspindi platesnę tendenciją, kai dideli nekilnojamojo turto projektai vis dažniau vertinami ne vien pagal ekonominę logiką, bet ir pagal reputacinę riziką. Prabangos segmente prekės ženklas gali tapti tiek pagrindiniu pardavimo argumentu, tiek didžiausia kliūtimi, ypač kai jis susijęs su stipriai poliarizuojančiais politiniais vertinimais.

  • ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    Europos Parlamento (EP) ir ES valstybių narių derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl vienos jautriausių ES ir JAV prekybos susitarimo dalių – vadinamojo apsaugos mechanizmo, kuris leistų laikinai sustabdyti susitarimą, jei JAV importo šuolis išbalansuotų Europos rinką. Apie tai pranešama remiantis deryboms artimais šaltiniais.

    Šis žingsnis laikomas bandymu sumažinti rizikas, kurios išryškėjo po to, kai buvo sutarta mažinti muitus JAV pramonės prekėms iki nulio. EP nariai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad susitarimas negali tapti spaudimo priemone prieš ES ir turi turėti aiškius saugiklius.

    Stabdis importo šuolio atveju

    Derybose suderėta kryptis, kad ES galėtų vėl įvesti muitus JAV pramonės prekėms, jei importo augimas sukeltų reikšmingą rinkos sutrikdymą, pavyzdžiui, staigų kainų kritimą, gamybos nuostolius ar konkurencijos iškraipymą. Formuluotės detalės dar derinamos, todėl galutinė mechanizmo apimtis priklausys nuo kompromiso tarp EP, Europos Komisijos ir valstybių narių.

    Toks saugiklis yra įprasta prekybos susitarimų praktika, tačiau šiuo atveju jis tapo politiškai ypač svarbus dėl įtempto transatlantinių santykių fono. EP siekia aiškesnio ir greitesnio instrumentų įjungimo, kad ES nereikėtų ilgai laukti, kol žala vietos pramonei taps negrįžtama.

    Laikrodis tiksi: kada pradėti taikyti?

    Didžiausia įtampa, derybų dalyvių teigimu, kyla dėl vadinamosios įsigaliojimo pradžios nuostatos, kuri apibrėžtų, nuo kada susitarimas realiai pradedamas taikyti. EP pozicija – susitarimo taikymas turi startuoti tik tada, kai Vašingtonas laikosi sutartų muitų lubų ir neviršija 15 proc. ribos.

    Europos Komisija, savo ruožtu, nepritaria sąlygai, kuri susietų įsigaliojimą su JAV muitų praktika, ir siekia kuo greitesnio susitarimo pritaikymo. Skirtumas tarp šių požiūrių gali lemti, ar EP spės laiku surengti balsavimą ir išvengti naujo muitų eskalavimo.

    Numatomas galiojimo terminas ir ginčas dėl apsaugos priemonių

    Derybininkai taip pat iš esmės sutarė dėl nuostatos, kuri automatiškai nutrauktų susitarimą, jeigu jis nebūtų atnaujintas po nustatyto laikotarpio. EP iš pradžių siekė, kad susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovą, tačiau galutinis terminas dar nėra galutinai įtvirtintas.

    Kartu Komisija, anot šaltinių, siekia iš susitarimo teksto pašalinti nuorodas į ES Kovos su ekonomine prievarta priemonę, kuri laikoma vienu griežčiausių ES rinkos gynybos instrumentų. EP daliai šis įrankis svarbus kaip atgrasymas, jei prekyba būtų naudojama spaudimui ar grasinimams.

    „Europos Parlamentas nori aiškaus principo: susitarimas negali veikti tol, kol kita pusė jo pati nesilaiko“, – sakė deryboms artimas šaltinis.

    Pagal derybose minimą grafiką, ES institucijos siekia užbaigti kompromisą iki birželio, kad tą patį mėnesį EP galėtų balsuoti plenariniame posėdyje. Spaudimą didina ir tai, kad JAV pusė yra siejusi greitesnį įgyvendinimą su grasinimais dar labiau didinti muitus Europos automobiliams, jei iki liepos 4 dienos sprendimas nebus priimtas.

  • Trumpas atvyksta į Kiniją su „Nvidia“, „Apple“ ir „Tesla“ vadovais: kas bus sprendžiama?

    Trumpas atvyksta į Kiniją su „Nvidia“, „Apple“ ir „Tesla“ vadovais: kas bus sprendžiama?

    Verslo desantas Pekine

    JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį atvykstant į Pekiną susitikti su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kartu keliauja ir aukšto rango JAV verslo delegacija. Į ją įtraukti technologijų, finansų ir gamybos sektorių vadovai, kurių dalyvavimas signalizuoja apie derybų svorį.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, vizito tikslas yra atverti kanalus pokalbiams dėl prekybos kliūčių, pažangių technologijų eksporto ir platesnio ekonominio stabilumo. Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos santykiuose būtent technologijos ir tiekimo grandinės tapo vienu jautriausių klausimų.

    „Nvidia“ vadovas prisijungė paskutinę minutę

    Vienu svarbiausių vizito akcentų laikomas „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus Jenseno Huango prisijungimas prie delegacijos. Pranešama, kad sprendimas įtraukti puslaidininkių rinkos lyderį priimtas vėlai, o jo dalyvavimas išryškina lustų eksporto klausimų svarbą.

    JAV taiko griežtus apribojimus pažangiems DI lustams ir jų tiekimui į Kiniją, argumentuodama rizikomis, susijusiomis su galimu pritaikymu karinėms reikmėms. Tokiame kontekste „Nvidia“ vadovo buvimas šalia politinių derybininkų rodo siekį rasti aiškesnes taisykles, kurios apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis gali pasiekti Kinijos rinką.

    „Ilgalaikiai apribojimai gali skatinti Kiniją dar sparčiau kurti savas alternatyvas ir kartu užverti JAV bendrovėms vieną didžiausių pasaulio rinkų“, – sakė su pozicija susipažinęs šaltinis, apibendrindamas „Nvidia“ argumentus.

    Muskas ir Cookas – skirtingi interesai, tas pats jautrumas

    Delegacijoje taip pat dalyvauja Elonas Muskas ir Timas Cookas. „Tesla“ vadovo vaidmuo JAV ir Kinijos ekonominiuose santykiuose išlieka reikšmingas dėl bendrovės gamybos pajėgumų šalyje ir Kinijos vartotojų rinkos svarbos elektromobilių paklausai.

    Tuo metu „Apple“ vadovui tai gali būti vienas paskutinių tokio lygio diplomatinių vizitų einant pareigas, nes skelbiama, kad jis planuoja pasitraukti iš generalinio direktoriaus pareigų nuo rugsėjo 1 dienos. „Apple“ ilgą laiką balansavo tarp investicijų JAV ir gamybos Azijoje, o bet kokie nauji tarifai ar eksporto ribojimai tiesiogiai veiktų tiek kainodarą, tiek tiekimo grandines.

    Skelbiama, kad „Apple“ yra įsipareigojusi investuoti JAV apie 510,8 milijardo eurų, siekdama amortizuoti tarifų poveikį ir išlaikyti stabilumą pagrindinėse produktų grandinėse. Toks mastas rodo, kad technologijų milžinams tampa vis svarbiau turėti argumentų tiek Vašingtone, tiek derybose su užsienio partneriais.

    Wall Street ir gamybos sektoriaus spaudimas

    Prie delegacijos prisijungė ir gamybos bei aviacijos sektoriaus atstovai, tarp jų „Boeing“ vadovas Kelly Ortbergas. Bendrovei ypač svarbios lėktuvų užsakymų ir pristatymų derybos, o prekybiniai ginčai gali turėti tiesioginį poveikį tiek paklausai, tiek reguliavimo aplinkai.

    Šaltiniai nurodo, kad kartu vyksta ir Volstrito lyderiai, įskaitant „BlackRock“, „Goldman Sachs“ ir „Citigroup“ vadovus, taip pat minima, kad delegacijoje yra „Meta“, „Mastercard“ ir „Visa“ atstovų. Toks spektras rodo, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie investicijų režimą, mokėjimų infrastruktūrą, duomenų reguliavimą bei prieigą prie rinkos.

    Bendras tikslas yra stabilizuoti santykius, kuriuos vis labiau apibrėžia protekcionizmas ir konkurencija dėl pažangių technologijų. Derybose Pekine dėmesys krypsta į tai, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų įtampą, bet kartu nepanaikintų JAV taikomų saugumo ribojimų.

  • Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyko į Pekiną trijų dienų vizito, kurio baigtis gali nulemti ne tik dvišalius santykius, bet ir pasaulio ekonomikos kryptį. Tai pirmas JAV vadovo valstybinis vizitas Kinijoje nuo 2017 metų, todėl dėmesys sutelktas į prekybą, technologijas ir geopolitiką.

    Vizitas vyksta gerokai labiau įtemptame fone nei prieš beveik dešimtmetį. Konfliktai Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą spaudimą energijos rinkoms ir jūrų logistikai, o didžiosios valstybės vis aktyviau varžosi dėl įtakos tiekimo grandinėse.

    Kinija pastaraisiais metais siekė įsitvirtinti kaip ekonominio stabilumo ir tęstinumo partnerė, plėsdama ryšius Pietryčių Azijoje, Persijos įlankos šalyse, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje. JAV tuo pat metu stiprina pozicijas Vakarų pusrutulyje, siekdamos mažinti Kinijos įtaką strateginėse infrastruktūrose ir žaliavų maršrutuose.

    JAV turtingesnės, bet Kinija vejasi

    Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, kad 2026 metais JAV nominalusis bendrasis vidaus produktas turėtų viršyti 25,5 trilijono eurų, o Kinijos siekti apie 17 trilijonų eurų. Tai atitinkamai sudarytų maždaug 25 proc. ir 17 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau Kinija pastaraisiais metais augo greičiau.

    Pagal TVF skaičiavimus, nuo 2017 metų Kinijos realusis BVP vidutiniškai augo apie 5,48 proc. per metus, o JAV – apie 2,5 proc. Šiemet Kinijai prognozuojamas 4,4 proc. augimas, JAV – 2,3 proc., o pasaulio ekonomikai – apie 3,1 proc.

    Vis dėlto pragyvenimo lygio skirtumai išlieka ryškūs: TVF vertinimu, 2026 metais JAV BVP vienam gyventojui gali viršyti 79 850 eurų, Kinijoje jis siektų apie 12 750 eurų. Kinijai papildomų iššūkių kelia silpnesnis vidaus vartojimas, nekilnojamojo turto sektoriaus lėtėjimas ir demografinis senėjimas.

    Tiekimo grandinės, lustai ir eksportas

    Prekybos įtampa išlieka centrine JAV ir Kinijos santykių ašimi, net jei per pastaruosius metus vyko ne viena derybų banga. Nesutarimai tęsiasi dėl puslaidininkių, elektromobilių, DI ir kritinių mineralų, o technologijų kontrolė vis dažniau siejama su nacionaliniu saugumu.

    Kartu su Trumpu į Kiniją atvyko ir dalis ryškiausių JAV verslo lyderių, o tai signalizuoja, kad darbotvarkėje dominuos investicijos, eksporto ribojimai ir aukštųjų technologijų tiekimas. JAV riboja pažangių lustų eksportą į Kiniją, argumentuodamos galimomis karinėmis taikymo rizikomis, o Kinija šiuos ribojimus vertina kaip bandymą stabdyti jos technologinę pažangą.

    Įtampa kyla ir dėl strateginių logistikos mazgų, įskaitant uostus ir jūrų koridorius, kurie svarbūs globaliai prekybai. Tai didina riziką, kad ekonominė konkurencija vis dažniau persikels į infrastruktūros ir reguliavimo kovas.

    Aukso atsargos, gynyba ir DI varžybos

    Kinija turi didžiausias pasaulyje užsienio valiutos atsargas, kurios viršija 2,8 trilijono eurų, ir tai suteikia didelę erdvę stabilizuoti finansų sistemą bei valdyti svyravimus. JAV valiutos atsargos mažesnės, tačiau Vašingtonui išlieka itin svarbus dolerio vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir centrinių bankų rezervuose.

    Gynybos srityje konkurencija taip pat aštrėja. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, didžiausios karinės išlaidos pasaulyje tenka JAV, Kinijai ir Rusijai, o šios trys valstybės kartu sudaro apie 51 proc. pasaulio karinių išlaidų.

    Technologijų fronte DI tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų, glaudžiai susietu su puslaidininkių gamyba, debesijos infrastruktūra ir duomenų centrais. Kinija tuo pat metu išlaiko didelę įtaką atsinaujinančios energetikos ir baterijų tiekimo grandinėse: analitikai pažymi, kad Kinijos įmonėms tenka daugiau nei 90 proc. pasaulinės saulės fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų ir per 70 proc. elektromobilių baterijų rinkos.

    Taivanas išlieka jautriausias politinis klausimas, nes sala yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybai ir globaliai elektronikos pramonei. Dėl to bet kokie įtampos šuoliai regione gali tiesiogiai paveikti technologijų tiekimą ir kainas visame pasaulyje.

    Šis Trumpo vizitas greičiausiai bus vertinamas ne tiek pagal pasirašytus susitarimus, kiek pagal tai, ar pavyks pristabdyti santykių blogėjimą. JAV išlaiko finansinį ir karinį pranašumą, tačiau Kinija toliau stiprina pramoninį mastą, eksporto galią ir įtaką pasaulinėms tiekimo grandinėms.