Tag: Dronai

  • „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    „Rheinmetall“ vadovas įspėja: Vokietijos raketų atsargos pavojingai menkos – kas toliau?

    Vokietija spartina gynybos stiprinimą, tačiau vien amunicijos ir raketų didinimo nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, dronams ir naujoms technologijoms, įskaitant kosmoso sprendimus bei robotiką.

    Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris, pabrėžęs, kad raketų atsargos šalyje išlieka keliančios nerimą. Jo teigimu, gamybos plėtra susiduria su struktūriniais ribojimais, todėl vien politinių deklaracijų nepakanka.

    „Raketų taip greitai neprigaminsi, o didžiausi kamščiai yra raketų varikliai ir kovinės galvutės“, – sakė A. Pappergeris.

    Pasak jo, įtampos laikotarpis Europoje išryškino tai, ką seniai akcentuoja NATO ir Vokietijos institucijos: atsargų lygis ir tiekimo grandinės turi atitikti realų grėsmės mastą. Būtent todėl, anot vadovo, pramonė pradeda plataus masto investicijas, tačiau šios duos rezultatą ne iškart.

    Vienas iš prioritetų – trumpojo nuotolio oro gynyba, kurią Vokietija sieja ir su dronų, ir su sparnuotųjų raketų keliamomis rizikomis. „Rheinmetall“ vadovas teigė, kad „Skyranger“ sistemų serijinius pristatymus pagal sutartį planuojama pradėti 2027 metais, o dabartiniai vėlavimai esą minimalūs.

    „Pagal sutartį serijinius „Skyranger“ pristatymus turime pradėti 2027 metais, ir taip ir bus“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis aiškino, kad integruojant sistemą tenka atnaujinti kelias kritines dedamąsias: važiuoklę, radarus ir į bendrą platformą įjungiamas raketas. Kartu pabrėžiama, kad gamybos apimtys turėtų augti, o nuo kitų metų pabaigos įmonė tikisi pasiekti pajėgumą pagaminti iki 400 vienetų per metus.

    Kitas interviu akcentas – vadinamosios giluminio smūgio galimybės ir partnerystės, kurios turėtų pagreitinti tam tikrų ginkluotės tipų kūrimą. A. Pappergeris teigė, kad bendros įmonės su „Lockheed Martin“ ir „Destinus“ yra paskutinėje stadijoje prieš pasirašymą: viena kryptis apima artilerijos raketas, kita – sparnuotąsias raketas.

    Diskutuodamas apie pamokas iš karo Ukrainoje, „Rheinmetall“ vadovas pripažino, kad masiškai gaminami paprastesni sprendimai yra svarbūs, tačiau ne visur jie išsprendžia problemą. Jo teigimu, šiuolaikinė oro grėsmė kinta itin greitai, todėl daliai užduočių reikalingos pažangesnės, kelių pajėgumų sistemos.

    Gynybos pramonės plėtra, pasak vadovo, daro vis didesnį poveikį darbo rinkai. Jis nurodė, kad „Rheinmetall“ gynybos segmente dirba apie 34 000 žmonių, o įmonė auga maždaug po 10 000 darbuotojų per metus ir iki 2030 metų siekia 70 000.

    „Turime investicijų programą, kurios vertė per šešerius metus siekia 30 milijardų eurų“, – sakė A. Pappergeris.

    Jis pateikė pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus didintos gamybos apimtys: vidutinio kalibro šaudmenų gamyba augo iki 4 milijonų vienetų, artilerijos šaudmenų – iki 1,5 milijono, o tankų šaudmenų – iki 240 000. Vis dėlto vadovas pabrėžė, kad plėtrai reikalingas aiškus ir ilgalaikis užsakymų portfelis, kad pajėgumai būtų naudojami tvariai.

    Kalbėdamas apie ateities kryptis, „Rheinmetall“ vadovas išskyrė dvi sritis, kurios sparčiai didina reikšmę: robotiką ir kosmosą. Jo teigimu, įmonė Brėmene vysto humanoidinių robotų tyrimus, o kosmoso srityje investuoja į palydovų gamybą bei palydovinės informacijos apdorojimą ir ryšius.

    „Robotai ateis, tai visiškai aišku“, – sakė A. Pappergeris.

    Jo vertinimu, šiuolaikinėje karyboje išlieka būtinas skirtingų pajėgumų derinys: artilerija, šarvuota technika, įprastinė amunicija, dronai ir raketos. Pagrindinis klausimas, anot jo, yra proporcijos ir tai, kaip greitai valstybės sugebės prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių ir pramonės gamybos realybės.

  • „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ žada naują simuliatorių: dronais gelbėsi ten, kur žmonės nepasiekia

    „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ žada naują simuliatorių: dronais gelbėsi ten, kur žmonės nepasiekia

    Gelbėjimo misijos po katastrofų

    „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ pristatomas kaip gelbėjimo darbų simuliatorius, kuriame žaidėjas siunčiamas į situacijas, kai įvyksta gaisrai, sprogimai, stichinės nelaimės ar infrastruktūros avarijos. Kampanijoje teks greitai įvertinti grėsmes, pasirinkti tinkamą droną ir priimti sprendimus veikiant laiko spaudimui.

    Kūrėjai pabrėžia, kad tai ne paprasta skraidanti kamera, o fiziškai modeliuojama mašina, kurią reikia išmokti valdyti. Drono elgseną turėtų lemti masė, inercija, trauka, aerodinamika, baterijos resursas, pažeidimai ir oro sąlygos.

    Reali fizika ir du valdymo režimai

    Žaidime numatoma, kad vėjas gali nublokšti droną nuo trajektorijos, o papildomas krovinio svoris pakeis reakciją į valdymą. Taip pat akcentuojama, jog dar prieš misiją dirbtuvėse paruošta konfigūracija gali turėti realią įtaką rezultatui, todėl svarbus taps ne tik pilotavimas, bet ir pasirengimas.

    Numatyti du valdymo režimai: Simulator orientuotas į artimesnę realybei patirtį, o Arcade turėtų padėti greičiau įsitraukti ir tiems, kurie su dronais nėra susidūrę. Tarp operacijų žaidėjas galės tobulinti bei modifikuoti techniką, parenkant dalis, darančias įtaką greičiui, patvarumui ir skrydžio charakteriui.

    Antro šanso idėja ir artima ateitis

    Pavadinime esantis Second Chance, anot kūrėjų, taikomas ne tik žmonėms, kuriuos teks gelbėti misijų metu. Pasakojimo centre – patyrę specialistai, kurie po nelaimių, ligų, amžiaus pokyčių ar trauminių išgyvenimų nebegali dirbti taip, kaip anksčiau, tačiau technologija leidžia sugrįžti prie prasmę teikiančios veiklos.

    „Technologija nepakeičia jų žinių, patirties ar instinktų, bet leidžia juos vėl panaudoti – veikti iš saugaus atstumo ir pasiekti vietas, kur žmogus negali įžengti“, – teigiama projekto pristatyme.

    Žaidimo veiksmas vyks netolimoje ateityje, tačiau vizualinis stilius sąmoningai tolsta nuo sterilaus mokslinės fantastikos įvaizdžio. Audiovizualiniai sprendimai, kaip skelbiama, remsis industrinėmis erdvėmis, analoginės elektronikos nuotaika, fizinėmis valdymo panelėmis ir darbo įrangos estetika, primenančia 8–9 dešimtmečius.

    Prie projekto dirba studija „The Farm 51“, o kūrybinėje komandoje minimi vadovai Wojciech Pazdur ir Artur Fojcik. Skelbiama, kad „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ turėtų pasirodyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį asmeniniams kompiuteriams per „Steam“, taip pat „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“, planuojant vienu metu išleisti visas versijas.

  • Rusijos provokacijos prie Kaliningrado: dronų incidentai Lenkijoje ir Lietuvoje kelia klausimų NATO

    Rusija pastarosiomis savaitėmis vėl siunčia signalus, kurie regione vertinami kaip provokacijos. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva esą „užtikrins Kaliningrado srities saugumą“, reaguodamas į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žodžius apie atidų šio regiono stebėjimą.

    Kaliningrado sritis, įsiterpusi tarp Lenkijos ir Lietuvos, išlieka vienu jautriausių NATO flangų taškų. Ji siejama ne tik su karine infrastruktūra ir raketų sistemomis, bet ir su vadinamuoju Suvalkų koridoriumi, kuris laikomas kritiniu sausumos ryšiu tarp Baltijos valstybių ir likusios Aljanso dalies.

    Dronų incidentai regione

    Įtampą dar labiau pakurstė keli pastaruoju metu fiksuoti bepiločių orlaivių incidentai. Lenkijoje prie Baltijos jūros pakrantės buvo rastas rusų jūrinis dronas, o Lietuvoje NATO naikintuvas numušė į šalies oro erdvę įskridusį bepiločio tipo objektą.

    Po numušimo Lietuvos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis svarstė, kad dronas galėjo nukrypti nuo kurso, tačiau neatmetė ir sąmoningo nukreipimo versijos. Tyrimas turėtų atsakyti, ar tai buvo klaida, ar tikslinga provokacija, galinti testuoti reagavimo laiką ir sprendimų grandinę.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie incidentai tampa vis dažnesne „pilkojoje zonoje“ naudojama priemone. Dronai ir kiti mažo dydžio objektai leidžia kelti įtampą, patikrinti oro gynybos procedūras ir kartu palikti erdvės neigimui.

    Vilniaus gynyba ir oro skydas

    Lietuvos karinės aplinkos ekspertai pabrėžia, kad ypatingas iššūkis yra geografinis artumas: Vilnius nuo Baltarusijos sienos nutolęs maždaug 40 kilometrų. Tai reiškia, kad galimo incidento atveju sprendimams ir reagavimui lieka itin mažai laiko.

    Vienas dažniausiai minimų prioritetų yra oro gynybos „sutankinimas“ ir gebėjimas veikti prieš mažus bepiločius taikinius. Lygiagrečiai akcentuojama energetikos infrastruktūros apsauga ir praktiniai sprendimai, leidžiantys greičiau aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti objektus, kurie gali būti naudojami tiek žvalgybai, tiek provokacijoms.

    „Pastarasis incidentas parodė, kad reikės tvirtesnio atsako ir gerokai didesnio dėmesio oro erdvės apsaugai, ypač sostinės kryptimi“, – sakė Lietuvos ekspertas Artur Płokszto.

    Pobūris į šaukimą ir sąjungininkų buvimą

    Augant nerimui dėl saugumo, Lietuvoje svarstoma pereiti prie universalesnio šaukimo modelio. Diskusijose pabrėžiama, kad didžiausia kliūtis šiuo metu yra infrastruktūra: trūksta kareivinių, mokymo pajėgumų ir instruktorių, todėl pilnas pasirengimas tokiam pokyčiui siejamas su laikotarpiu iki 2030 metų.

    Tuo pat metu Lietuvos saugumo architektūroje itin svarbus NATO vaidmuo. Aljanso oro policijos misija ir sąjungininkų rotacijos regione išlieka vienu iš pagrindinių atgrasymo elementų, o Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje laikomas ilgalaikiu politiniu bei kariniu signalu.

    Kaliningrado kryptis taip pat siejama su platesnėmis rizikomis, įskaitant elektroninius trikdžius Baltijos regione. Pastaraisiais metais dažniau fiksuojami navigacijos signalų sutrikimai, kurie gali paveikti civilinę aviaciją ir jūrų transportą, o kartu didina bendrą neapibrėžtumo lygį.

    Lenkija ir Lietuva, reaguodamos į pasikartojančius incidentus, pabrėžia koordinacijos su NATO būtinybę ir oro gynybos stiprinimą. Regiono saugumo dinamika rodo, kad net ir pavieniai dronų atvejai gali turėti platesnių politinių pasekmių, ypač kai jie vyksta šalia strategiškai svarbių teritorijų.

  • Vilniaus rajone NATO pratybos su šarvuota technika: kur bus ribojamas eismas ir kada laukti triukšmo

    Vilniaus rajone NATO pratybos su šarvuota technika: kur bus ribojamas eismas ir kada laukti triukšmo

    2026 metais spalio 16–29 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės Kalvelių, Šatrininkų ir Rukainių seniūnijose vyks NATO sąjungininkų ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių pratybos. Gyventojai iš anksto įspėjami, kad dalis veiksmų vyks civilinėse teritorijose, todėl kai kur gali keistis įprastas eismas ir kasdienė rutina.

    Pranešama, kad pratybų aktyvioji fazė planuojama 2026 metais spalio 22 dieną ir spalio 29 dieną. Būtent šiomis dienomis tikėtinas intensyvesnis karinės technikos judėjimas ir taktiniai veiksmai, kurie gali būti labiau pastebimi vietos bendruomenėms.

    Pratybų metu numatytas šarvuotos karinės technikos judėjimas, o tam tikrose atkarpose laikinai bus ribojamas eismas. Tokie ribojimai paprastai taikomi siekiant užtikrinti tiek civilių, tiek karių saugumą, taip pat sudarant sąlygas sklandžiai vykdyti pratybų scenarijus.

    Su turto savininkais suderintose vietose planuojama įrengti laikinas pratybų zonas. Jose bus naudojama sprogimus imituojanti pirotechnika ir imitaciniai šaudmenys, todėl gyventojai gali girdėti stipresnius garsus, ypač pratybų aktyviosios fazės metu.

    Taip pat nurodoma, kad pratybose bus naudojami dronai. Šiuolaikinėse pratybose bepiločiai orlaiviai dažniausiai pasitelkiami žvalgybai, situacijos stebėjimui ir ryšio bei koordinavimo užduotims, todėl jų pasirodymas danguje gali būti dažnesnis nei įprastai.

    Informaciją apie pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos. Gyventojams rekomenduojama planuojant keliones įsivertinti galimus trumpalaikius eismo ribojimus ir, esant poreikiui, sekti papildomus vietos institucijų pranešimus artėjant aktyviausioms pratybų dienoms.

  • Paleido „Mołnia“ droną ir sustingo: po kelių sekundžių jis apsisuko ir sprogo šalia operatoriaus

    Paleido „Mołnia“ droną ir sustingo: po kelių sekundžių jis apsisuko ir sprogo šalia operatoriaus

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš karo Ukrainoje, kuriame užfiksuota rusų kario valdoma „Mołnia“ tipo amunicija: netrukus po paleidimo dronas praranda stabilumą, ore kelis kartus apsisuka ir nukrenta visai šalia operatoriaus. Po smūgio į žemę įvyksta sprogimas, o filmuojantis karys instinktyviai krenta ant žemės.

    Pagal matomus kadrus, karys sprogimą, tikėtina, išgyveno, tačiau incidentas parodo, kokią riziką kelia net ir savoms pajėgoms prastai sureguliuota ar nekokybiškai surinkta ginkluotė. Karo sąlygomis tokie gedimai dažnai baigiasi ne tik užduoties žlugimu, bet ir sužeidimais.

    „Mołnia“ dažnai apibūdinama kaip pigi, greitai surenkama platforma, kurios dalis įrangos gali būti pritaikoma iš lengvai gaunamų komponentų. Tokie sprendimai leidžia masiškai gaminti dronus lauko sąlygomis, tačiau kartu didina broko tikimybę: kritiškos yra elektronikos patikimumas, ryšio kanalas, saugikliai ir užtaiso inicijavimo grandinė.

    Vaizdo įraše matoma drono elgsena labiau primena valdymo praradimą arba stabilizacijos sistemos sutrikimą, o ne operatoriaus klaidą. Tokį scenarijų gali lemti neteisingai sukalibruotas autopilotas, netolygus svorio paskirstymas, variklio ar propelerio gedimas, taip pat ryšio trukdžiai, kurie fronto zonoje yra plačiai taikomi abiejų pusių.

    Šio tipo dronai paprastai naudojami kaip amunicija, galinti smogti taikiniui, o jų veikimo nuotolis viešai aprašomas maždaug 30–35 kilometrų ribose, priklausomai nuo modifikacijos ir sąlygų. Kai kuriais atvejais minima, kad kovinė galvutė gali siekti iki 5 kilogramų, o tai reiškia, jog gedimo atveju pavojus operatoriui yra realus net ir paleidžiant iš priedangos.

    Pastaraisiais metais kare Ukrainoje fiksuojama aiški tendencija: dronų karo priemonės tampa vis labiau standartizuojamos ir tobulinamos, tačiau lygiagrečiai išlieka ir improvizuotų sprendimų banga. Būtent ši dviejų krypčių raida lemia, kad fronte galima pamatyti ir techniškai pažangias sistemas, ir labai paprastus, bet pavojingai nepatikimus aparatus.

    Rusijos pusėje taip pat viešai aptarinėjamos naujesnės „Mołnia“ versijos, kurioms priskiriamas didesnis nuotolis ir didesnis užtaisas, o kai kuriais atvejais minima galimybė valdyti per šviesolaidinį ryšį. Tokie sprendimai siejami su noru sumažinti radijo trukdžių poveikį, tačiau praktikoje patikimumas ir saugus eksploatavimas vis tiek priklauso nuo gamybos kokybės ir operatorių parengimo.

    Incidentas primena, kad dronų karas nėra tik technologijų varžybos: net pigiausia platforma, turinti sprogmenį, tampa didelės rizikos įrankiu, jei trūksta kokybės kontrolės. O kai paleidimas vyksta iš apkaso ar pastato, kelių metrų paklaida gali kainuoti gyvybę pačiam operatoriui.

  • Virš Lietuvos numuštas dronas su sprogmeniu: į veiksmą įsitraukė NATO naikintuvai, tariamasi su Lenkija

    Po vidurnakčio virš Lietuvos numuštas į šalies oro erdvę įskridęs dronas, kuris, pirminiais duomenimis, gabeno sprogstamąjį užtaisą. Įvykio vietoje dirbę išminuotojai sprogmenį neutralizavo, o bepilotis aparatas toliau tiriamas.

    Pasak Lietuvos institucijų, dronas į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos pusės. Jį numušė Šiauliuose dislokuotos NATO oro policijos misijos naikintuvai, apie sužeistuosius ar žalą nepranešta.

    Ką pranešė Krašto apsaugos ministerija?

    Lietuvos krašto apsaugos ministras pranešė, kad naujausi duomenys patvirtino sprogmens buvimą, o neutralizavimo darbai atlikti incidento vietoje. Ministras pabrėžė, jog specialistai ir toliau analizuos drono kilmę, jo skrydžio kelią ir galimą paskirtį.

    „Pagal paskutinius duomenis nustatytas sprogstamasis užtaisas. Išminuotojai jį neutralizavo“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.

    Incidentas aptartas ir su Italijos gynybos ministru, nes NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja sąjungininkų pajėgos. Lietuvos pusė akcentavo, kad oro gynybos budėjimas regione tampa vis svarbesnis dėl išaugusio bepiločių grėsmės fono prie rytinių NATO sienų.

    Tariasi su Lenkija dėl trajektorijos

    Ministras taip pat nurodė, kad naktį kontaktavo su Lenkijos gynybos ministru ir sutarė dėl bendrų veiksmų bei pajėgų mobilizacijos, siekiant kuo greičiau išsiaiškinti aplinkybes. Aptariama ir galima drono trajektorija, nes pastarosiomis dienomis regione fiksuoti keli su bepilotėmis priemonėmis susiję incidentai.

    Lenkijos pusė viešai teigė, kad vertinant turimą informaciją dronas galėjo anksčiau skristi per Lietuvos teritoriją ir būti ieškotas dar savaitgalį. Aptariant galimą maršrutą minimas ir judėjimas prie Baltijos jūros, todėl tyrimui svarbūs tiek radarų duomenys, tiek liudininkų pranešimai.

    Lietuvoje šis atvejis įvardijamas kaip precedento neturintis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, nes iki šiol būta įspėjimų apie galimą pavojų iš oro, tačiau dronas šalies teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas. Panašių įvykių anksčiau pasitaikė ir kitose Baltijos šalyse, o NATO ir nacionalinės tarnybos pabrėžia būtinybę sparčiau stiprinti aptikimo bei reagavimo grandines.

  • „Sceye“ balionas apskriejo 29 000 km: internetas iš stratosferos veikė įprastuose telefonuose

    „Sceye“ balionas apskriejo 29 000 km: internetas iš stratosferos veikė įprastuose telefonuose

    Internetas iš dangaus be telefono pakeitimų

    Stratosferoje skraidanti „Sceye“ platforma per bandomąją misiją Service Test 1 nuo rugpjūčio 9 dienos įveikė apie 29 000 kilometrų ir parodė, kad mobilųjį internetą galima perduoti tiesiai į įprastus, niekaip nemodifikuotus išmaniuosius telefonus.

    Per 13 dienų platforma pasiekė Japoniją, kur kartu su „SoftBank“ buvo atlikta testų serija. Esminis bandymas buvo ryšio teikimas naudojant SceyeCELL sistemą, kurią kūrėjai apibūdina kaip mobiliojo ryšio bokštą danguje.

    Ką gali pakeisti HAPS platformos

    „Sceye“ skelbia, kad galutinėje konfigūracijoje viena HAPS tipo platforma teoriškai galėtų suteikti aprėptį, prilygstančią maždaug 500 antžeminių bazinių stočių darbui. Tokia idėja orientuota į vietoves, kur ryšio infrastruktūrą brangu tiesti ar sudėtinga prižiūrėti.

    Bandymuose buvo tikrinamas ne tik įprastas duomenų perdavimas, bet ir ryšys su dronais, taip pat sprendimai, skirti veikti nelaimių ir krizių metu. Platforma testavo ir kritines funkcijas, įskaitant pagalbos skambučių aptarnavimą bei įspėjamuosius pranešimus.

    Duomenų apdorojimas arčiau vartotojo

    Viena įdomiausių misijos dalių buvo bandymas dalį skaičiavimų atlikti pačioje platformoje, neperkeliant visko į nutolusią interneto debesiją. HAPS buvo įdiegti serveris ir mobiliojo ryšio branduolinis tinklas, todėl dalis operacijų vyko arčiau naudotojo.

    „Sceye“ nurodo, kad vidutinis atsako laikas siekė 68 milisekundes, o tai reiškė daugiau nei 40 proc. mažesnę delsą, palyginti su apdorojimu debesijoje. Bendrovė tai įvardija kaip pirmą sėkmingą tokios architektūros bandymą, kai ir ryšio branduolys, ir duomenų serveris veikia ant tos pačios HAPS platformos.

    Kodėl stratosfera laikoma alternatyva palydovams

    Stratosferos ryšio platformos dažnai pristatomos kaip kompromisas tarp antžeminės infrastruktūros ir palydovinio ryšio. Jos veikia gerokai arčiau Žemės nei palydovai, todėl teoriškai galima pasiekti plačią aprėptį su mažesne delsos rizika ir lankstesniu pajėgumų valdymu.

    „Sceye“ teigia, kad tokios platformos gali išlaikyti poziciją per dienos ir nakties ciklus, veikdamos panašiai kaip geostacionarūs palydovai, tačiau būdamos maždaug 1 800 kartų arčiau Žemės. Tai svarbu, kai siekiama stabilaus ryšio didelėse teritorijose.

    Po bandymų Japonijoje platforma rugsėjo 4 dieną grįžo virš JAV teritorijos, o kitą dieną pasiekė „Sceye“ bazės apylinkes Moriarty mieste Naujojoje Meksikoje. Ten atlikus papildomus patikrinimus, platforma buvo tyčia nuleista ant žemės.

  • Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas priminė skolą Rusijai: prašo naujų dronų Gieran-5, kuriuos sunkiau numušti

    Iranas, ilgą laiką tiekęs Rusijai „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, dabar, kaip skelbiama, siekia atsiskaitymo kita forma – prašo naujausių modernizuotų rusiškų versijų. Vakarų žiniasklaida praneša, kad Teheranas kelia klausimą dėl savotiškos „skolos“ ir nori gauti pažangesnių Gieran serijos dronų.

    Ankstesniais etapais Maskva už Irano dronus daugiausia mokėjo tiesiogiai, tačiau vėliau perėjo prie licencijos ir gamybos perkėlimo į Rusijos teritoriją. Nutekėję duomenys apie sandorį leido daryti išvadą, kad į paketą galėjo įeiti technologijų perdavimas, įranga, tūkstančiai komplektų bei programinė įranga.

    Nutekintuose dokumentuose minėta bendra 108,5 mlrd. rublių vertė, kuri pagal tuo metu plačiai cituotą vertinimą siekė apie 1,75 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,6 mlrd. eurų. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad bazinė „Shahed-136“ konstrukcija laikoma palyginti paprasta, tačiau Rusijai svarbiausia buvo mastas ir galimybė sparčiai plėsti gamybą.

    Vėlesniais vertinimais, kuriuos viešino Ukrainos šaltiniai, vieno rusiškai gaminamo „Shahed“ tipo drono kaina, lyginant su pirmosiomis siuntomis iš Irano, galėjo reikšmingai kristi. Kartu Rusija gavo erdvės modifikuoti platformą pagal savo poreikius: gerinti ryšio sprendimus, didinti nuotolį, keliamą naudingąją apkrovą ir atsparumą trukdymui.

    Ko iš Rusijos nori Iranas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau pasirodė pranešimų, kad Iranas galėjo naudoti Gieran-2 versiją, o tai susieta su dronų žymėjimais po atakų regione. Dabar teigiama, kad Teheranas taikosi į dar naujesnę modifikaciją – Gieran-5, kuri siejama su reaktyviniu varikliu.

    Remiantis žiniasklaidoje cituojamais duomenimis, Gieran-5 gali pasiekti apie 600 kilometrų per valandą greitį, gabenti maždaug 90 kilogramų kovinę galvutę ir smogti taikiniams iki 1 000 kilometrų atstumu. Palyginimui, ankstesnės kartos dronai buvo ženkliai lėtesni ir paprastai turėjo mažesnę kovinę galvutę.

    Kodėl tai keičia oro gynybos taisykles

    Didesnis greitis ir kitokia skrydžio dinamika apsunkina perėmimą, todėl reaktyviniai smogiamieji dronai tampa rimtesniu iššūkiu oro gynybai. Ukrainos oro pajėgų atstovų viešai aptartuose vertinimuose nurodyta, kad tokių greitesnių taikinių numušimo rodikliai gali būti mažesni nei lėtesnių, senesnių modelių.

    Skelbiama, kad naujesnės modifikacijos savo koncepcija vis labiau artėja prie pigaus sparnuotojo ginklo, o ne prie lėto kamikadzės drono. Taip pat minimos papildomos technologijos – termovizija, didesnį atsparumą trukdymui suteikiančios antenos, tinklinio ryšio sprendimai ir vis dažniau aptariamas DI taikymas taikinių paieškai bei navigacijai.

    Regioninė rizika ir platesnis kontekstas

    Jei Iranas iš tiesų gautų pažangesnių Gieran-5, tai galėtų pakeisti grėsmių balansą Artimuosiuose Rytuose, ypač didesnės įtampos su Izraeliu ar JAV scenarijuose. Tokios sistemos didina spaudimą oro gynybos sistemoms, priverčia investuoti į radarų atnaujinimą, elektroninę kovą ir pigesnes perėmimo priemones.

    Kartu tai rodo ir platesnę tendenciją: smogieji dronai sparčiai evoliucionuoja, o technologijų perdavimo grandinės tampa vis sudėtingesnės. Net ir palyginti nebrangios platformos, pritaikius naujus ryšio, navigacijos ir DI sprendimus, gali tapti gerokai sunkiau sustabdomos nei ankstesnės kartos analogai.

  • Netikėtas radinys prie Rusinowo: įtaria rusišką medinį droną, skirtą apgauti oro gynybą

    Netikėtas radinys prie Rusinowo: įtaria rusišką medinį droną, skirtą apgauti oro gynybą

    Lenkijoje, netoli Rusinowo, rastas bepilotis orlaivis sukėlė klausimų dėl jo kilmės ir paskirties. Apie radinį socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz, nurodęs, kad pirminė apžiūra leidžia įtarti rusišką karinį droną.

    Vėliau viešojoje erdvėje pasirodė kadras, kuris, žiniasklaidos vertinimu, gali rodyti vadinamąjį „Gerbera“ tipo aparatą. Tai kol kas nėra galutinis patvirtinimas, tačiau aptariami konstrukcijos bruožai dera su anksčiau fiksuotais tokio tipo dronais.

    Kas yra „Gerbera“ dronai?

    „Gerbera“ dažniausiai apibūdinamas kaip rusiškas dronas-masalas, Ukrainoje pastebėtas 2024 metais. Jo esmė ne smūgio galia, o siekis imituoti kovinių bepiločių ar sparnuotųjų taikinių požymius ir taip apkrauti oro gynybos sistemas.

    Tokie aparatai paprastai gaminami iš pigių medžiagų, tarp jų gali būti medienos, putplasčio ar faneros elementų. Dėl to jie pigesni, greičiau pagaminami ir tinkami masiškam naudojimui, kai tikslas yra priversti gynybą švaistyti resursus į netikrus taikinius.

    Kuo svarbus galimas nuotolis?

    Viešai aptariama, kad bazinis „Gerbera“ nuotolis gali siekti apie 600 kilometrų, tačiau analitikai yra kėlę prielaidų apie modifikacijas ilgesniems skrydžiams. Viena iš versijų siejama su didesniais ar pakeistais degalų bakais, kurie teoriškai galėtų reikšmingai padidinti pasiekiamą atstumą.

    Tokios diskusijos ypač aktualios regionui, nes dronų naudojimo taktika pastaraisiais metais kinta: vis dažniau derinami smogiamieji ir masaliniai aparatai, siekiant prisotinti radarus, priversti įjungti oro gynybą ir išryškinti jos pozicijas.

    Kaip dronas galėjo atsidurti prie kranto?

    Lenkijos kariuomenės atstovai viešai svarstė, kad rastas aparatas galėjo atplaukti iš tarptautinių vandenų. Tai reikštų, kad jis galėjo nukristi ar nusileisti kitur, o vėliau būti atneštas srovių, tačiau tikslios aplinkybės kol kas neaiškios.

    Kol vyksta vertinimas, svarbiausi klausimai lieka du: ar tai iš tiesų „Gerbera“ tipo dronas ir ar jo atsiradimas susijęs su platesniais karinės žvalgybos ar taktinio spaudimo scenarijais. Oficialūs tyrimo rezultatai turėtų atsakyti, ar radinys buvo atsitiktinis incidentas, ar platesnės veiklos požymis.

  • Ukraina gavo netikėtą Europos ginklą: „RapidRanger“ žada medžioti dronų spiečius

    Ukraina gavo netikėtą Europos ginklą: „RapidRanger“ žada medžioti dronų spiečius