CP v2

Tag: Dronai

  • Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusija vis dažniau pasitelkia elektroninės kovos priemones, kad išmuštų iš kurso Ukrainos tolimojo nuotolio dronus ir nukreiptų juos į NATO valstybių oro erdvę. Baltijos šalyse ir Suomijoje fiksuoti incidentai vertinami kaip sąmoninga hibridinė taktika, skirta kelti nerimą ir silpninti paramą Ukrainai.

    Ekspertų vertinimu, svarbiausias įrankis šioje schemoje yra GPS signalo trikdymas ir klastojimas, kai vietoje tikro palydovinio signalo pateikiamas galingesnis, netikras. Tokiu būdu drono navigacija gali „patikėti“ klaidingomis koordinatėmis ir nukrypti nuo planuoto maršruto.

    Kaip aiškinama, tokie trikdžiai ypač pavojingi, nes dronų maršrutas gali pasislinkti į vakarus ir kirsti Estijos, Latvijos ar Lietuvos teritoriją. Tai sukuria situaciją, kai incidentas tampa ne tik Ukrainos ir Rusijos karo dalimi, bet ir tiesioginiu saugumo iššūkiu NATO rytiniam sparnui.

    Ukraina tokiais atvejais paprastai pabrėžia, kad dronai nėra sąmoningai nukreipiami į NATO teritoriją, ir atsiprašo už netyčinius pažeidimus. Tuo pat metu regiono politikai ir saugumo ekspertai akcentuoja, kad atsakomybė tenka Rusijai, kuri aktyviai plečia elektroninės kovos poveikį už fronto ribų.

    „Rusija tyčia perima dronų navigaciją ir kartu stiprina propagandą, kad sukeltų baimę bei suabejojimą parama Ukrainai“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhij Tychyj.

    Analitikų teigimu, Kremliaus tikslas gali būti paprastas: priversti visuomenes klausti, ar parama Ukrainai neperkelia karo į jų pačių dangų. Tokia komunikacinė ataka dažnai derinama su informacinėmis operacijomis, kuriose bandoma sukurti įspūdį, esą incidentai yra Ukrainos veiksmų pasekmė.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien naikintuvais tokių grėsmių suvaldyti nepakanka, nes dronų incidentai gali būti dažni, o reagavimas brangus ir ne visada proporcingas. Vis dažniau kalbama apie sluoksniuotą priešdroninę gynybą, kuri apimtų radarus, pasyvius jutiklius, akustinę detekciją, elektroninės kovos indikatorius ir operatyvius žvalgybos duomenis.

    Kartu akcentuojama praktinės partnerystės su Ukraina svarba, nes šalis sukaupė unikalią patirtį dronų karo sąlygomis. Ukraina taip pat tobulina sprendimus, kurie didina atsparumą navigacijos klastojimui, pavyzdžiui, inercinę navigaciją ir alternatyvius valdymo ryšius.

    Incidentai regione primena, kad šiuolaikinis karas vis dažniau persikelia į elektroninę ir informacinę erdvę, o jo efektas gali būti juntamas toli nuo fronto linijos. NATO valstybėms tai reiškia būtinybę spartinti technologinį pasirengimą ir gerinti tarpusavio koordinavimą, kad hibridinės provokacijos nevirstų didesne krize.

  • Kuprinėje telpanti sistema vietoj radaro: „OpenWorks Engineering“ „Vision Guard“ keičia kovą su dronais

    Kuprinėje telpanti sistema vietoj radaro: „OpenWorks Engineering“ „Vision Guard“ keičia kovą su dronais

    Australija kuria daugiasluoksnę gynybą

    Maža Jungtinės Karalystės bendrovė „OpenWorks Engineering“, iki šiol labiau žinoma dėl dronų perėmimo sprendimų, gavo svarbų įvertinimą tarptautinėje rinkoje. Jos sistema „Vision Guard“ atrinkta vertinimui Australijos programoje Land 156, skirtoje stiprinti kariuomenės apsaugą nuo bepiločių.

    Land 156 laikoma vienu ambicingiausių priešdroninės gynybos projektų regione. Australija planuoja per 10 metų investuoti apie 1,2 mlrd. eurų, kad sukurtų aptikimo ir neutralizavimo priemonių visumą, pritaikomą skirtingiems padaliniams ir užduotims.

    Programoje bandoma daugiau nei 120 technologijų, apimančių radarus, akustinius sprendimus, pasyvius jutiklius ir kinetines priemones. Integravimo darbus vykdo „Leidos Australia“, o modelis paremtas nuolatiniais bandymais ir greitu sprendimų atnaujinimu.

    „Skaitmeninė signalizacija“ pėstininkams

    „Vision Guard“ kuriama kaip ankstyvo perspėjimo priemonė pėstininkams, kai reikia greitai suprasti, ar viršuje veikia mažas dronas. Vietoje rankinio aplinkos stebėjimo sistema naudoja panoraminę, nuolatinę oro erdvės stebėseną.

    Sprendimas remiasi jutiklių duomenų sujungimu ir DI algoritmais, kurie padeda aptikti, sekti ir atpažinti mažus bepiločius net sudėtingomis apšvietimo sąlygomis. Sistema gali būti komplektuojama su skirtingais sensoriais, todėl ją galima derinti prie miesto aplinkos, atvirų teritorijų ar mišrių sąlygų.

    Kodėl svarbus kuprinės formatas

    Vienas didžiausių „Vision Guard“ privalumų yra kompaktiškumas ir mažos energijos sąnaudos, projektuojant pagal SWaP principą. Gamintojo teigimu, įranga telpa standartinėje karinėje kuprinėje ir gali būti parengiama darbui per mažiau nei dvi minutes.

    Toks mobilumas leidžia mažiems pėstininkų vienetams turėti savarankišką perspėjimo priemonę, nesiremiant dideliais stacionariais radarais. Tai ypač aktualu šiuolaikiniuose konfliktuose, kur plačiai naudojami pigūs ir masiškai gaminami dronai, o grėsmės gali pasirodyti staiga ir iš skirtingų krypčių.

    Svarbu ir tai, kad „Vision Guard“ orientuota į aptikimą, o ne neutralizavimą. Praktikoje vis dažniau akcentuojamas funkcijų atskyrimas, kai viena sistema greitai identifikuoja grėsmę, o kita ją slopina ar fiziškai perima, taip kuriant lankstesnę, daugiasluoksnę apsaugą.

  • JAV kariuomenė pademonstravo 2 viename lazerį: ir perduoda energiją, ir numuša dronus

    JAV kariuomenė pademonstravo 2 viename lazerį: ir perduoda energiją, ir numuša dronus

    JAV karinio jūrų laivyno Naval Research Laboratory pademonstravo lazerinę platformą, galinčią atlikti dvi užduotis tuo pačiu įrenginiu: belaidžiu būdu perduoti energiją ir prireikus veikti kaip priešlėktuvinė gynybos priemonė prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Toks sprendimas laikomas svarbiu žingsniu siekiant sumažinti kariuomenės priklausomybę nuo sudėtingos energijos logistikos, kai lauko sąlygomis tenka gabenti degalus generatoriams ir palaikyti didelius atsargų srautus.

    Kaip veikė demonstracija?

    Per bandymus tyrėjai pirmiausia lazerio spinduliu perdavė energiją į nuotoliniu būdu esančius imtuvus poligono teritorijoje, o vėliau tą pačią sistemą greitai perjungė į gynybinį režimą. Kitaip tariant, platforma galėjo maitinti įrangą, o po akimirkos reaguoti į ore pasirodžiusį taikinį.

    Projektas vystomas kartu su JAV gynybos institucijomis ir pramonės partneriais, įskaitant „Boeing“, taip pat su skirtingomis JAV ginkluotųjų pajėgų grandimis, kad technologija būtų pritaikoma įvairiems scenarijams.

    Kodėl kariuomenei tai svarbu?

    Pagrindinis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo tradicinių degalų tiekimo ir sumažinti logistines rizikas. Karo istorija rodo, kad aprūpinimo grandinės, ypač degalų konvojai, yra vienas pažeidžiamiausių taikinių, todėl energijos tiekimo alternatyvos gali didinti dalinių mobilumą ir išgyvenamumą.

    Lazerinis energijos perdavimas teoriškai leistų sumažinti poreikį vežtis dalį generatorių, kabelių ir atsarginių baterijų, o energiją tiekti ten, kur jos reikia, per trumpesnį laiką. Vis dėlto tokios sistemos turi veikti patikimai, nes kovinėse sąlygose energijos tiekimas yra kritinis.

    Didžiausi iššūkiai: oras ir patikimumas

    Skirtingai nei ankstesniuose bandymuose laboratorijose, šį kartą sistema buvo tikrinama lauko sąlygomis, įskaitant stiprų vėją ir intensyvų snygį. Tyrėjai rinko duomenis ir esant prastam matomumui, nes atmosferos sąlygos gali silpninti spindulio stabilumą ir efektyvumą.

    „Tik bandydami realiomis sąlygomis suprasime tikruosius technologijos apribojimus ir tai, kas būtina, kad ji veiktų lauke“, – sakė NRL fizikas Justinas Lorentzenas.

    Demonstracijoje taip pat akcentuota galimybė greitai šalinti gedimus vietoje. Bandymų metu buvo sutvarkytas vienas svarbus komponentas ir sistema per palyginti trumpą laiką grįžo į darbą, o tai gali būti lemiama, kai kiekviena minutė svarbi.

    Artimiausiuose etapuose platformą planuojama toliau demonstruoti JAV jūrų pėstininkams, sausumos pajėgoms ir kariniam jūrų laivynui, kad būtų surinkta grįžtamoji informacija ir tikslinami techniniai sprendimai prieš galimą platesnį diegimą.

  • Ukraina atveria slaptą „TrophyLab“ bazę: kas joje apie Rusijos ginklus ir ką tai keičia kare

    Ukraina atveria slaptą „TrophyLab“ bazę: kas joje apie Rusijos ginklus ir ką tai keičia kare

    Ukrainos gynybos sektorius paskelbė apie platformą „TrophyLab“, kurioje vienoje vietoje kaupiami duomenys apie Rusijos ginkluotę, paimtą iš mūšio lauko ir išanalizuotą laboratorijose. Skelbiama, kad sistema skirta sąjungininkų vyriausybėms, kariuomenėms, tyrimų institutams ir gynybos pramonei, siekiančiai greičiau suprasti priešo technologijas.

    Platformoje žadama pateikti inžinerinius duomenis, technines analizes ir dokumentaciją apie perimtus rusiškus ginklus bei jų komponentus. „TrophyLab“ savo kataloge nurodo turinti 115 vienetų iš 79 kategorijų, todėl tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti, kaip veikia skirtingos sistemos ir kur jų silpnosios vietos.

    Ko tikisi Ukraina ir sąjungininkai?

    Ukrainos tikslas yra sutrumpinti laiką nuo naujos grėsmės aptikimo iki realių kontrpriemonių atsiradimo fronte. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį elektroninės kovos priemonių pritaikymą, tikslesnį oro gynybos algoritmų derinimą ar veiksmingesnę apsaugą nuo dronų ir valdomų šaudmenų.

    „Per šią saugią platformą sąjungininkų vyriausybės, laboratorijos ir gynybos technologijų gamintojai gauna prieigą prie detalių techninių duomenų, ataskaitų ir pažeidžiamumų“, – sakė Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas.

    Jis pabrėžė, kad naudotojai gali prašyti ir fizinių pavyzdžių bandymams, taip esą spartinant priemonių kūrimo ciklą. Vis dėlto viešai nenurodoma, ar prieiga bus apmokestinta, kokiomis sąlygomis ir ar visi prašymai dėl fizinių pavyzdžių bus tenkinami.

    Fiziniai pavyzdžiai ir saugumo filtras

    „TrophyLab“ idėja apima ne tik dokumentus, bet ir galimybę gauti įrangą neinvazinei analizei, o kai kuriais atvejais ir bandymams, kuriems reikalingas visiškas išardymas ar sistemos sunaikinimas. Gynybos pramonėje būtent tokie testai dažnai duoda didžiausią praktinę naudą, nes leidžia patikrinti realias medžiagas, modulius, jutiklius ir jų atsparumą trikdymui.

    Kartu akcentuojama, kad prieiga bus ribojama ir turės atitikti saugumo reikalavimus. Toks filtras būtinas, kad Rusija ar su ja susiję tarpininkai neįsiskverbtų į sistemą, nes Maskva nuosekliai ieško būdų apeiti ribojimus ir gauti jautrias technologijas, komponentus ar informaciją.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    Platforma teoriškai gali būti aktuali ir valstybėms, kurios remia Ukrainą ir pačios spartina gynybos modernizavimą. Platesnė, centralizuota prieiga prie duomenų apie realiai panaudotą rusišką techniką gali padėti greičiau įvertinti grėsmes, planuoti pirkimus ir pritaikyti nacionalines pajėgas pagal fronto patirtį.

    Iki šiol informacijos apsikeitimas vyko ir kitais kanalais, įskaitant atskirus perimtos technikos perdavimus sąjungininkams analizei. „TrophyLab“ siekis yra tokią praktiką sisteminti ir standartizuoti, kad tyrėjai bei gamintojai gautų palyginamą, patikrinamą medžiagą vienoje vietoje.

    Kol kas atviri lieka keli klausimai: kiek plačiai bus dalijamasi fiziniais pavyzdžiais, kokie bus atrankos kriterijai privačioms bendrovėms ir ar prieiga taps mokama paslauga. Aišku viena: duomenų karas, kuriame sprendžia inžinerija ir analizė, tampa ne mažiau svarbus už mūšius lauke.

  • Taivanas rengia civilius valdyti dronus: Ukrainos karo pamokos ir planas Kinijos grėsmei

    Taivanas rengia civilius valdyti dronus: Ukrainos karo pamokos ir planas Kinijos grėsmei

    Tylioji revoliucija Taipėjuje

    Taipėjuje, toli nuo fronto linijų, vyksta intensyvūs civilinių dronų valdymo mokymai, į kuriuos renkasi įvairaus amžiaus žmonės – nuo paauglių iki senjorų. Taivanas šias programas pristato kaip praktinį pasirengimą krizinėms situacijoms, kurios regiono įtampų fone nebeatrodo hipotetinės.

    Mokymų kryptį stipriai formuoja Ukrainos karo patirtis, parodžiusi, kad pigūs ir greitai pritaikomi bepiločiai orlaiviai gali pakeisti situacijos žvalgybą, taikinių nustatymą ir net taktinių sprendimų greitį. Taivane tai verčiama į konkretų tikslą – didinti visuomenės technologinius įgūdžius ir atsparumą.

    Ką mokoma ir kodėl tai veikia

    Programos orientuotos į pradedančiuosius: mokoma ne tik pilotavimo pagrindų, bet ir to, kaip dronus naudoti paieškos, stebėsenos bei informacijos perdavimo užduotims. Mokymų organizatoriai pabrėžia, kad krizinėse situacijose svarbus ne vien skrydis, bet ir gebėjimas greitai perduoti tikslius duomenis.

    Dalis užsiėmimų remiasi sąmoningu technologinių „patogumų“ atsisakymu. Naudojami lengvi Taivane pagaminti dronai, kurie neturi GPS ar autonominio skrydžio režimų, nes realiame konflikte šiuolaikinės sistemos gali sutrikti dėl elektroninės kovos ir signalo slopinimo.

    Augantis susidomėjimas ir platesnė gynybos logika

    Susidomėjimas mokymais sparčiai auga: organizatoriai skelbia, kad vietos užsipildo iš anksto, o į kursus registruojasi skirtingų profesijų ir patirčių žmonės. Taivano kontekste tai siejama su visuomenės nuostata, kad saugumas prasideda nuo asmeninių įgūdžių ir pasirengimo.

    Ši dronų mokymų banga dera su platesniu civilinės gynybos stiprinimu: saloje veikia dešimtys civilinės gynybos grupių, populiarėja pirmosios pagalbos, evakuacijos ir sužeistųjų transportavimo mokymai. Ekspertai akcentuoja pokytį nuo pasyvios gynybos prie aktyvaus dalyvavimo, kai civiliai gali prisidėti prie situacijos stebėsenos ir operatyvaus informacijos perdavimo.

    Taivanas taip pat siekia stiprinti vietinę dronų ekosistemą ir tiekimo grandines, mažinant priklausomybę nuo Kinijos technologijų. Ukrainos patirtis išryškino dar vieną tendenciją: masiškai naudojami, pigesni ir vietoje surenkami dronai dažnai tampa ne mažiau svarbūs nei brangios, sudėtingos sistemos.

    „Ukrainos patirtis parodė, kad dronai šiandien lemia ne tik mūšio lauko vaizdą, bet ir sprendimų greitį, todėl mokomės veikti tada, kai technologijos nepadeda“, – sakė mokymų organizatoriai.

  • Dronų ataka Maskvoje baigėsi fiasko: sprogimą naftos perdirbimo gamykloje sukėlė savi

    Dronų ataka Maskvoje baigėsi fiasko: sprogimą naftos perdirbimo gamykloje sukėlė savi

    Per Ukrainos dronų ataką Maskvos pakraštyje esančioje Kapotnios teritorijoje užfiksuotas sprogimas naftos perdirbimo gamykloje, o vaizdo įrašai greitai išplito socialiniuose tinkluose. Naujai pasirodžiusi medžiaga leidžia įtarti, kad vieną iš talpyklų galėjo kliudyti ne dronas, o pačios Rusijos oro gynybos ugnis.

    Įrašuose matyti, kaip po smūgio vienos talpyklos dangtis pakyla į viršų ir nuskrieja dešimtis metrų. Analitikai, remdamiesi raketos skrydžio trajektorija ir sprogimo pobūdžiu, kelia versiją, kad incidentą galėjo sukelti Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema, tarp minimų variantų – „Pancyr“.

    Atakos naktį Maskvos oro gynybos veiksmus lydėjo chaosas ir fragmentiški sprendimai. Vietos įrašuose taip pat matyti kariai su nešiojamaisiais priešlėktuviniais kompleksais, bandantys apšaudyti danguje skrendančius taikinius miesto aplinkoje, šalia judančių automobilių.

    Kapotnios naftos perdirbimo gamykla laikoma viena didžiausių Rusijoje: viešai skelbiama, kad jos pajėgumai siekia apie 17 milijonų tonų per metus. Tokie objektai svarbūs ne tik civilinei rinkai, bet ir logistikai, todėl smūgiai energetikos infrastruktūrai pastaraisiais mėnesiais tapo viena ryškiausių karo tendencijų.

    Pastaruoju metu dronų atakos vis dažniau nukreipiamos į naftos perdirbimo ir degalų saugojimo grandis, nes net laikini sutrikimai gali paveikti tiekimo grandines, kainodarą ir rezervų paskirstymą. Dėl šios priežasties Rusija stiprina oro gynybą aplink strategiškai svarbius objektus, tačiau praktika rodo, kad tankioje miesto aplinkoje klaidų rizika išlieka didelė.

    Maskva po atakos viešai kartojo grasinimus atsakomaisiais smūgiais Ukrainai. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams Maskvoje teigė, kad Vladimiras Putinas esą pasiryžęs tęsti masines atakas.

    „Vladimiras Putinas yra pasiryžęs vykdyti tolesnes plataus masto atakas“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Nepriklausomas incidento priežasčių patvirtinimas iš patikimų oficialių šaltinių kol kas ribotas, tačiau viešojoje erdvėje daugėja požymių, kad dalį žalos galėjo lemti netikslus oro gynybos darbas. Tai dar kartą atkreipia dėmesį į problemą, su kuria susiduria abi kariaujančios pusės: masiniai, pigesni dronai priverčia brangias gynybos sistemas veikti ekstremaliomis sąlygomis, kur kiekviena klaida kainuoja labai brangiai.

  • NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO ir ES skelbia milžinišką paramą Ukrainai: raketos, dronai ir naujos gamyklos Europoje

    NATO sąjungininkai ir Europos Sąjungos valstybės pastarosiomis dienomis paskelbė apie naują, didelės apimties paramos paketą Ukrainai. Jis apima ne tik ginkluotės tiekimą, bet ir bendrus gamybos projektus Europoje bei Ukrainoje, kad pagalba taptų pastovesnė ir lengviau didinama.

    Ši kryptis dera su platesnėmis Vakarų pastangomis pereiti nuo vienkartinių siuntų prie ilgalaikio gynybos pramonės įdirbio. Praktikoje tai reiškia investicijas į raketų, bepiločių sistemų ir kitos technikos gamybą, taip pat į finansinius mechanizmus, leidžiančius greičiau užsakyti reikalingą ginkluotę.

    Raketos, dronai ir robotika

    Vienas ryškesnių pranešimų – Europos raketų gamintojos „MBDA“ susitarimas su Ukrainos konstravimo biuru „Luch“ dėl atnaujintos sparnuotosios raketos „Neptune“ versijos. Skelbiama, kad europietiškos svarbiausios posistemės būtų integruojamos Ukrainoje, taip stiprinant šalies tolimosios ugnies galimybes.

    Kitas pavyzdys – Ispanijos gynybos sektoriaus sprendimai, susiję su tikslesniu šaudymu sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis. Pabrėžiama, kad Ukrainai perduodami sprendimai orientuoti į efektyvesnį esamos amunicijos panaudojimą, kai ryšio ir navigacijos signalai yra trikdomi.

    Tuo metu Vokietijoje stiprinama partnerystė dėl antžeminių robotinių platformų. Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojas „Tencore“ paskelbė apie bendrą įmonę, kuri turėtų didinti antžeminių robotų gamybą, o tai ypač svarbu logistikai, sužeistųjų evakuacijai ir paramai fronto padaliniams.

    Šimtai milijonų eurų ir nauji finansavimo keliai

    Nyderlandai paskelbė apie papildomas lėšas Ukrainai, dalį jų nukreipiant į dronų kūrimą ir gamybą. Taip pat akcentuojama, kad auga bendrų pirkimų ir finansavimo schemų vaidmuo, kai partneriai ne tik perduoda turimą techniką, bet ir apmoka naujų pajėgumų sukūrimą.

    Norvegija pranešė apie paramą, skirtą amunicijai ir aviacijos pajėgumams, įskaitant su F-16 susijusias reikmes. Tokia pagalba tampa svarbi ne vien kaip vienkartinis įnašas, bet ir kaip ilgalaikio Ukrainos kariuomenės išlaikymo bei modernizavimo dalis.

    Prie finansinių mechanizmų jungiasi ir daugiau šalių, taip plečiant šalių ratą, galintį prisidėti prie ginkluotės įsigijimų. Ukrainos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad dalis tolimosios amunicijos ir oro gynybos priemonių reikalinga kuo greičiau, nes tai tiesiogiai lemia miestų ir infrastruktūros apsaugą.

    Kodėl tai keičia karo logiką

    Gynybos ekspertai pažymi, kad ši paramos banga rodo pokytį: Vakarai siekia ne tik užkamšyti spragas fronte, bet ir kurti tvarų tiekimo stuburą. Tai padeda Ukrainai planuoti operacijas ilgesniam laikui, o Europos gynybos pramonei – greičiau plėsti gamybą ir mažinti priklausomybę nuo sandėlių likučių.

    Tokia strategija taip pat siunčia signalą Rusijai, kad parama neapsiribos atskirais paketais, o pereina į sisteminį režimą. Ilgainiui tai gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių Ukrainos atsparumą ir Europos saugumo architektūros stiprinimą.

  • Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įrengti rusiški ryšio retransliatoriai, anot Kyjivo, padeda koordinuoti dronų smūgius į šiaurinius Ukrainos regionus. Jis įspėjo Aliaksandrą Lukašenką, jog įrangai išjungti duoda savaitę, o nesulaukus reakcijos Ukraina imsis veiksmų pati.

    Zelenskis teigė, kad įranga esą sumontuota ant ryšio bokštų Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina. Pasak jo, tokie techniniai mazgai leidžia tikslinti dronų skrydžius ir smūgius vietovėse, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai, tačiau nukenčia civiliai.

    „Jo teritorijoje, palei dvi su Ukraina besiribojančias sritis, yra įranga, nukreipianti ugnį prieš civilius. Ten yra retransliatoriai. Tegul jis šią įrangą pašalina, tegul ją išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad savaitė, jo vertinimu, yra pakankamas terminas sprendimui priimti ir įgyvendinti. Zelenskis taip pat akcentavo, kad kasdieniai dronų smūgiai, ypač prieš miestus ir infrastruktūrą, didina aukų skaičių ir kelia papildomą grėsmę vaikams.

    Kyjivas ne kartą yra įspėjęs, kad Baltarusija, net ir oficialiai nedalyvaudama kare, sudaro sąlygas Rusijai veikti iš jos teritorijos. 2022 metais Rusija invazijos pradžioje naudojo Baltarusijos teritoriją kaip vieną iš puolimo krypčių, o vėliau – kaip logistinį užnugarį ir platformą įvairiems kariniams veiksmams.

    Zelenskis priminė ir Lukašenkos anksčiau išsakytus teiginius, jog Baltarusija nenori būti įtraukta į karą. Ukrainos prezidento vertinimu, net jei Minskas deklaruoja neutralumą, Rusijos infrastruktūra Baltarusijoje gali faktiškai įtraukti šalį į konfliktą, nes ji tampa operacijų dalimi.

    Tame pačiame kontekste Zelenskis atkreipė dėmesį į Baltarusijos ekonominę ir logistinę paramą Rusijai, įskaitant produktų tiekimą, kurie gali būti svarbūs karo reikmėms. Oficialios Minsko reakcijos į ultimatumą kol kas nepaskelbta, o situaciją atidžiai stebi ir Ukrainos partneriai, vertinantys regiono eskalacijos rizikas.

  • Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Lenkų ginkluotės šou Paryžiuje: „Piorun“, „Borsuk“ ir dronai, kuriais vilioja pirkėjus

    Eurosatory 2026 Paryžiuje

    Parodoje „Eurosatory 2026“ Paryžiuje Lenkijos gynybos pramonė siekia parodyti, kad gali pasiūlyti ne tik pavienius ginklus, bet ir pilnus sprendinius sausumos bei oro pajėgoms. Didžiausią dėmesį traukia valstybinis koncernas PGZ ir privati WB Group, kuri specializuojasi bepiločiuose sprendimuose.

    Ši paroda tradiciškai laikoma viena svarbiausių Europoje, kur vyksta ne vien technologijų pristatymai, bet ir derybos dėl eksporto bei bendrų gamybos programų. Pastaraisiais metais didžiausią paklausą skatina karas Ukrainoje ir spartus Europos šalių gynybos biudžetų augimas.

    PGZ akcentuoja sausumos techniką

    PGZ stende pristatomi įvairių grupės įmonių gaminiai, kuriuos kuria ir gamina tokios bendrovės kaip Mesko, PIT-Radwar, Huta Stalowa Wola ir Belma. Lenkija siekia pabrėžti, kad gali pasiūlyti modernizacijos kelią nuo atskirų sistemų iki integruotos ginkluotės.

    Vienas ryškiausių eksponatų yra vadinamasis eksporto „Borsuk“ variantas, kuriame derinama lenkiška vikšrinė platforma su slovakišku nuotoliniu bokšteliu. Tokia koncepcija siunčia aiškią žinutę pirkėjams: bazinė platforma gali būti pritaikoma skirtingiems bokšteliams ir ginkluotei, priklausomai nuo šalies poreikių.

    Paryžiuje taip pat pristatomas ratinis taktinės paskirties 4×4 šarvuotis „Waran“ su nuotoliniu ginklo moduliu, kurį galima komplektuoti 30 arba 40 mm kalibro automatine patranka. Platforma sukurta bendradarbiaujant su Čekijos partneriais, o eksportui svarbu tai, kad modulinė architektūra leidžia greitai keisti konfigūracijas.

    „Piorun“ ir kova su dronais

    Didelį susidomėjimą kelia Mesko gaminamas nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas „Piorun“, jau eksportuotas į kelias Europos šalis ir Ukrainą. Šių sistemų paklausa išaugo dėl poreikio turėti mobilią, palyginti nebrangią oro gynybą, kuri galėtų dengti tiek padalinius, tiek kritinę infrastruktūrą.

    Lenkijos gamintojai parodoje akcentuoja ir prieštankinius sprendimus, įskaitant lazeriu valdomos raketos eksporto versiją „Jack-S“, kuri siejama su „Pirat“ projektu. Tokios sistemos atitinka tendenciją, kai kariuomenės ieško lengvesnių, pėstininkams pritaikytų priemonių, galinčių papildyti brangesnes sunkias prieštankines raketas.

    Kita ryški kryptis yra kova su bepiločiais. PIT-Radwar demonstruoja radarų sprendimus, skirtus mažiems dronams aptikti, o tokie produktai ypač aktualūs dėl sparčiai išplitusių mažų, pigiai gaminamų bepiločių, kurie dažnai naudojami žvalgybai ir atakoms.

    Belma pristato nuotoliniu būdu valdomas sausumos platformas ir minavimo sprendinius, kurie atspindi dar vieną aktualią pamoką iš šiuolaikinių konfliktų: autonomiškos arba nuotolinės sistemos mažina riziką kariams ir leidžia užduotis atlikti ten, kur žmogui būtų pernelyg pavojinga.

    WB Group daugiausia dėmesio skiria bepiločių ekosistemai, tarp jų ir „Warmate“ klajojančiai amunicijai bei žvalgybiniams dronams „FlyEye“ ir „FT5 Łoś“. Tokie sprendimai atitinka rinkos kryptį, kai valstybės perka ne vien atskirus dronus, o visą grandinę nuo sensorių iki ryšio, valdymo ir duomenų perdavimo sistemų.

    Ekspertai pabrėžia, kad gynybos pramonėje vis svarbesnės tampa gamybos apimtys ir tiekimo grandinių patikimumas. Todėl parodose kaip „Eurosatory“ gamintojai konkuruoja ne tik techninėmis charakteristikomis, bet ir gebėjimu greitai pristatyti užsakymus, užtikrinti aptarnavimą bei gamybos lokalizavimą partnerių šalyse.

  • Vėjo jėgainėms žadėjo beveik nulinę priežiūrą, tačiau aukštai aptikta problema: išeitis netikėta

    Vėjo jėgainėms žadėjo beveik nulinę priežiūrą, tačiau aukštai aptikta problema: išeitis netikėta

    Vėjo jėgainės ilgą laiką buvo pristatomos kaip švarios energijos simbolis, kuriam reikia palyginti mažai priežiūros. Tačiau realybėje šios konstrukcijos nuolat patiria stiprių vėjų, temperatūrų kaitos ir, jūroje, druskos poveikį, todėl gedimų rizika išlieka.

    Didžiausias iššūkis slypi aukštai virš žemės ar bangų, kur patekti sudėtinga. Modernių jėgainių mentės yra milžiniškos, o apžiūrėti jų paviršių ir vidines pažaidas per tūkstančius įrenginių yra brangu ir užima daug laiko.

    Kas slepiasi mentėse?

    Dažniausiai problemos prasideda nuo smulkių įtrūkimų, erozijos ar laminato pažeidimų, kurie plika akimi ankstyvoje stadijoje gali būti nematomi. Laiku nepastebėti defektai didėja, mažina efektyvumą ir gali baigtis ilgu prastovos laikotarpiu.

    Tradicinė apžiūra neretai reiškė žmonių darbą aukštyje, naudojant virves, platformas ar kranus, o tai didina riziką ir beveik visada reikalauja stabdyti jėgainę. Jūrinėse elektrinėse situaciją dar labiau apsunkina bangavimas, vėjas ir riboti langai, kada apskritai įmanoma prisišvartuoti.

    Autonominiai dronai keičia žaidimą

    2026 metais Danijoje pademonstruotas sprendimas parodė, kad dalį šios problemos galima spręsti ne žmonėmis, o autonominiais dronais. Pranešta, kad „Quali Drone“ kartu su RWE ir partneriais atliko jūrinės vėjo jėgainės apžiūrą dronu jėgainei veikiant, jos nestabdant.

    Tokiose sistemose derinama termovizija, kompiuterinė rega ir DI, kad būtų aptinkami paviršiaus pažeidimai bei įtariami defektai po išoriniu sluoksniu. Praktinė nauda operatoriams aiški: apžiūros, kurios anksčiau trukdavo dienas, gali sutrumpėti iki valandų, o prastovos rizika mažėja.

    Kodėl tai ypač svarbu jūroje?

    Jūriniai vėjo parkai plečiasi ir keliasi vis toliau nuo krantų, todėl prieiga prie įrangos sunkėja, o kiekviena prastovos diena kainuoja brangiau. Vieno įrenginio gedimas gali reikšti ne tik remonto sąnaudas, bet ir prarastą elektros gamybą, kuri ypač juntama, kai energijos paklausa didelė.

    Autonominiai dronai leidžia pereiti nuo reaktyvios priežiūros prie prevencinės: mažus defektus fiksuoti anksti ir planuoti remontą tada, kai tai patogiausia, o ne tada, kai gedimas jau sustabdė gamybą. Tai taip pat mažina poreikį siųsti žmones į pavojingas darbo sąlygas aukštyje ir atviroje jūroje.

    Energetikos sektoriuje ši kryptis siejasi su platesne tendencija: daugiau nuotolinių sensorių, duomenų analizės ir automatizuotų patikrų. Kitaip tariant, vis dažniau jėgaines prižiūri kitos mašinos, kad didieji rotoriai suktųsi patikimiau ir ilgiau.