Tag: Dronai

  • 1 214 dronai smogė Rusijai: taikiniu tapo Maskva, JAV prabilo apie lūžį kare

    1 214 dronai smogė Rusijai: taikiniu tapo Maskva, JAV prabilo apie lūžį kare

    Rusija pranešė per vieną naktį atrėmusi beprecedentę bepiločių ataką: esą numušta 1 214 dronų, o smūgiai fiksuoti beveik dvidešimtyje regionų. Maskvos kryptimi ir Maskvos srityje, anot rusų pareiškimų, skrido daugiau nei 613 bepiločių, todėl laikinai ribotas darbas Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose.

    Ataka sutapo su Maskvoje vykusiu Afrikos valstybių lyderių susitikimu, o tai, stebėtojų vertinimu, padidino incidento politinį rezonansą. Socialiniuose tinkluose, įskaitant OSINT bendruomenės paskyras, Rusijos skelbiami numušimų skaičiai lyginti su vaizdais iš vietos, kur matyti gaisrai ir sprogimų padariniai.

    Dronų smūgiai ir žala

    Baškirijos Sterlitamako mieste, kaip skelbta, drono nuolaužos apgadino Baškirų sodos kompanijos gamyklą, siejamą su komponentų tiekimu apsaugos priemonėms. Samaros srityje, Novokuibyševske, pranešta apie gaisrą „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykloje, o tokie objektai pastaraisiais mėnesiais laikomi vienu svarbiausių taikinių Ukrainos tolimojo nuotolio kampanijoje.

    Nepriklausomi analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad net ir esant didelei oro gynybos apkrovai, dalis bepiločių prasimuša dėl masės efekto. Dronų atakos paprastai planuojamos taip, kad apkrautų priešlėktuvinę gynybą, priverstų naudoti brangias raketas ir sukeltų logistikos trikdžius, įskaitant aviacijos apribojimus.

    JAV spaudimas ir pauzės pabaiga?

    Tekste cituojama informacija, kad Jungtinės Valstijos pastarosiomis savaitėmis ragino Kyjivą riboti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, argumentuodamos galimu poveikiu dyzelino kainoms ir derybų aplinkai. Skelbta, jog nuo spalio vidurio galėjo galioti neoficiali pauzė, kai kai kurie padaliniai buvo raginami neplanuoti naujų misijų prieš rafinerijas.

    Tačiau smūgis Novokuibyševsko rafinerijai, kaip teigiama, buvo pirmasis per beveik dvi savaites, todėl tai vertinama kaip ženklas, kad ribojimai baigėsi arba buvo sušvelninti. Ukrainos pozicija viešai ne kartą buvo siejama su principu, kad deeskalacija įmanoma tik esant abipusiškumui ir aiškioms saugumo garantijoms.

    Vašingtono reakcija: pasikeitusi karo dinamika

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio komentaruose teigė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos gilumoje pakeitė konflikto dinamiką, faktiškai perkeldami karo realybę į Rusijos teritoriją. Pasak jo, Vašingtonas pasirengęs vertinti, ar ši nauja situacija gali atverti kelią rimtesnėms deryboms, nors abi pusės ir toliau laikosi griežtų raudonųjų linijų.

    Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad bepiločiai vis labiau keičia karo eigą, nes leidžia santykinai pigiai pasiekti už šimtų kilometrų esančius taikinius ir kelti spaudimą kritinei infrastruktūrai. Kartu tai didina riziką civilinei aviacijai ir priverčia šalis stiprinti oro erdvės kontrolę, ypač aplink sostines ir strateginius pramonės mazgus.

  • JAV parodė ateities tanką M1E3: važiuos tyliai kaip elektromobilis, o Abrams svoris kris

    JAV parodė ateities tanką M1E3: važiuos tyliai kaip elektromobilis, o Abrams svoris kris

    JAV Sausumos pajėgos pristatė naujos kartos pagrindinio mūšio tanko M1E3 kryptį, kuri turėtų pakeisti senstantį M1 „Abrams“ šeimos potencialą. Po dešimtmečius trukusių modernizacijų dabartinės M1A2 versijos tapo itin sunkios ir logistiškai brangios, todėl tolesni atnaujinimai pradėjo riboti mobilumą.

    Viešai aptariamas tikslas – reikšmingai sumažinti masę iki maždaug 60–66 tonų, kai naujausios M1A2 modifikacijos dažnai peržengia 70 tonų ribą. Kartu siekiama, kad konstrukcija turėtų daugiau rezervų augančiam elektros poreikiui, kurį kelia jutikliai, ryšio sistemos ir elektroninės kovos priemonės.

    M1E3 numatoma pereiti prie hibridinės dyzelinės ir elektrinės pavaros, kuri leistų dalį kelio važiuoti vien elektra ir sumažintų degalų sąnaudas. Tai suteiktų ir taktinį pranašumą, nes tylesnis judėjimas bei mažesnis šiluminis pėdsakas gali apsunkinti aptikimą, ypač dronų ir šiuolaikinių žvalgybos priemonių aplinkoje.

    Dar vienas esminis pokytis – planuojamas perėjimas prie beįgulos bokštelio ir automatinio užtaisytojo, todėl įgula galėtų sumažėti nuo keturių iki trijų karių. Įgulos narius numatoma perkelti į labiau apsaugotą kapsulę korpuse, kas turėtų pagerinti išgyvenamumą, jei tankas atakuojamas iš viršaus ar šonų.

    Projektuojant M1E3 aiškiai matoma pastarųjų metų karo Ukrainoje pamokų įtaka, kai tankų nuostolius dažnai lemia dronai, viršutinę ataką vykdanti amunicija ir greitas taikinių aptikimas. Todėl didelis dėmesys skiriamas integruotiems aktyvios apsaugos sprendimams ir didesnėms elektros galios atsargoms, kurios gali būti būtinos ir kovai su bepiločiais.

    JAV kariuomenė programą stumia pagreitintu tempu: ankstyvieji prototipai viešumoje pasirodė 2026 metų pradžioje, o bandymai, įskaitant šaudymo testus, jau vyksta poligonuose Teksase. Planuojama, kad pirmieji bandomieji vienetai bus perduodami koviniams daliniams vertinti, o serijinės gamybos startas siejamas su 2028 metais.

    Nors M1E3 nėra visiškai nuo nulio kuriamas tankas, JAV akcentuoja, kad tai bus gili „Abrams“ evoliucija, orientuota į mobilumą, mažesnes eksploatacijos sąnaudas ir didesnį išgyvenamumą. Šiuolaikinėje karyboje tai reiškia ne tik storesnius šarvus, bet ir geresnę jutiklių ekosistemą, apsaugą nuo dronų bei gebėjimą greitai modernizuoti sistemas neperkonstruojant viso tanko.

  • Ukrainiečiai numušė rusų droną „motiną“: „Molnija“ gabeno dar du FPV aparatus

    Ukrainiečiai numušė rusų droną „motiną“: „Molnija“ gabeno dar du FPV aparatus

    Ukrainos Nacionalinės gvardijos 25-osios brigados kariai pranešė sunaikinę rusų droną „Molnija“, kuris fronte veikė kaip vadinamoji drono motina. Paviešintame įraše matyti, kaip į taikinį pataikoma ore, o kartu netenkama ir jo gabentų mažesnių bepiločių.

    Ukrainos kariškių teigimu, „Molnija“ atliko transporto platformos vaidmenį dviem FPV tipo dronams. Vienas jų, kaip nurodoma, buvo skirtas žvalgybai, kitas – smūgiams į taikinius, todėl numušus nešiklį vienu metu eliminuotos kelios grėsmės.

    „Molnija“ yra fiksuotų sparnų rusiškas bepiločio orlaivio modelis, naudojamas įvairioms užduotims. Tokie aparatai gali nešti kovinį užtaisą ir atakuoti patys, tačiau jų konstrukcija leidžia pritaikyti platformą ir mažesnių dronų pernešimui.

    Drono motinos taktika leidžia FPV aparatams pasiekti kovos zoną nešiklio pagalba ir būti paleistiems jau arčiau tikslo. Taip padidinamas praktinis veikimo nuotolis ir sumažinamas atstumas, kurį mažasis dronas turi įveikti savarankiškai, ypač kai trukdoma ryšiui ar veikia oro gynyba.

    Kartu tai didina riziką pačiai atakai: aptikus ir sunaikinus nešiklį dar iki paleidimo, priešininkas vienu smūgiu sužlugdo kelias planuotas užduotis. Vis dėlto toks sprendimas rodo, kaip Rusijos ir Ukrainos kare greitai evoliucionuoja bepiločių naudojimas, ieškant būdų apeiti trukdymą, išplėsti nuotolį ir smogti netikėtai.

    Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sudėtiniams bepiločių sprendimams, kai vienas aparatas tampa kitų platforma, ryšio retransliatoriumi ar klaidinimo priemone. Šią tendenciją skatina ir technologijų prieinamumas, ir nuolatinės varžybos tarp elektroninės kovos priemonių bei vis tobulesnių dronų valdymo sistemų.

  • Nufilmuota, kaip imperatoriškų pingvinų jaunikliai pirmąkart šoka į vandenį nuo 15 metrų ledo šelfo

    Dokumentalistams pavyko nufilmuoti retą kadrą iš imperatoriškų pingvinų gyvenimo: jaunikliai pirmą kartą neria į vandenį ne nuo lygios pakrantės, o nuo maždaug 15 metrų aukščio ledo šelfo krašto. Vaizdo įraše matyti, kaip paukščiai susitelkia ant atbrailos, tarsi laukdami, kas išdrįs pirmas.

    Tokie momentai gamtoje fiksuojami itin retai, nes kolonijos dažnai įsikūrusios sunkiai pasiekiamose vietose, o sąlygos Antarktidoje greitai keičiasi. Nedidelis dronas leido priartėti neardant paukščių elgsenos ir išlaikyti saugų atstumą.

    „Tai buvo neįtikėtinas vaizdas. Net neįsivaizdavau, kad jaunikliai galės atlikti tokį didžiulį šuolį ir ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai nuplaukti kartu“, – sakė operatorius Bertie Gregory.

    Mokslininkai pastaraisiais metais vis dažniau fiksuoja, kad dalis imperatoriškų pingvinų kolonijų peri ne vien ant plūduriuojančio jūrinio ledo, bet ir ant ledo šelfų. Manoma, kad tai gali būti prisitaikymo strategija, nes jūrinis ledas kai kuriose Antarktidos dalyse tampa mažiau patikimas, ypač šylant klimatui ir dažnėjant nestabiliems sezonams.

    Specialistai pabrėžia, kad jauniklių pirma kelionė į vandenį yra vienas svarbiausių jų gyvenimo etapų: nuo šio momento prasideda aktyvesnis savarankiškas maisto paieškos ir judėjimo vandenyne laikotarpis. Kartu tai ir didžiausios rizikos metas, nes staigus kritimas, šaltis ir plėšrūnai vandenyje reikalauja greitos adaptacijos.

    Kadrai nufilmuoti rengiant dokumentinį „National Geographic“ projektą apie pingvinus, kurio kūrėjai kelis sezonus dirbo Antarktidoje. Filmavimo komanda dalį laiko praleido prie Ekströmo ledo šelfo, kur stebima didelė imperatoriškų pingvinų kolonija.

    Tyrėjai tikisi, kad tokie įrašai pravers ne tik edukacijai, bet ir geriau suprantant, kaip pingvinai keičia elgseną reaguodami į besikeičiančias aplinkos sąlygas. Pastaraisiais metais didelį dėmesį gauna klausimas, kaip jūrinio ledo pokyčiai veikia perėjimo sėkmę ir jauniklių išgyvenamumą skirtinguose regionuose.

  • Suomijos „Arctic RAVN“ prieš pirmąjį startą užsitikrino 2,5 mln. eurų dronų elektronikai

    Suomijos „Arctic RAVN“ prieš pirmąjį startą užsitikrino 2,5 mln. eurų dronų elektronikai

    Logo

    HomeFinland-StartupsFinnish DefenceTech Arctic RAVN secures €2.5 million in loan commitments before its…

    Finnish DefenceTech Arctic RAVN secures €2.5 million in loan commitments before its first product launch

    Arctic RAVN, an Espoo-based DefenceTech startup, has secured €2.5 million in convertible loan commitments, surpassing its original €2 million target in under a week.

    The round, launched in October 2026, saw investor commitments arrive within just five days, a pace that is a reflection of mounting demand for European-made drone components as Western militaries push to reduce reliance on Chinese-origin supply chains.

    “Investors committed to the round within days, even though we have not yet officially launched a single product,” said Matti Vansén, CEO, Arctic RAVN.

    Arctic RAVN was founded in 2025 as a studio company within Finnish Defence House, a DefenceTech venture studio that identifies, funds and builds companies. The company manufactures drone electronics designed specifically for battlefield conditions, and its product range includes electronic speed controllers (ESCs), flight controllers (FCs), motors, and a modular frame system.

    All products are engineered and assembled in Finland, with components sourced entirely from Europe and NATO-allied countries. The company explicitly positions itself as an answer to Western defence’s long-standing dependency on Chinese-origin drone components.

    Arctic RAVN says it has already invested more than €1 million in scaling up manufacturing of its electronic speed controller and aims to produce tens of thousands of ESC units before the end of 2026, with a significant share already reserved by customers. The company says its customers already include several well-known European defence industry players, though it has not publicly named them.

    With the next production phase, it plans to shift its focus to flight controllers. Arctic RAVN’s raise comes as European governments and NATO allies accelerate their effort to move away from Chinese-origin drone components and build indigenous drone supply chains.

    Arctic RAVN structured the raise as a convertible loan, a financing instrument commonly used by early-stage companies that allows investors to convert their debt into equity at a later date, typically at a discount. With the loan commitments closing 25% above target without a single product launched, it shows demand for the company’s products and trust in its ability to execute.

    “Follow-up orders and discussions with several leading defence manufacturers indicate a need for high-performance European drone electronics. We are now scaling our manufacturing capabilities for industrial-level output and strengthening Europe’s ability to produce critical drone electronics,” added Vansén.

    The fresh capital will support two immediate priorities: production scale-up and product development. The startup says it has already received follow-up orders and is in active discussions with several leading European defence manufacturers. 

    It has set itself an ambitious target of annual production capacity of up to two million circuit boards per year, the scale that would immediately position it as one of Europe’s major producers of drone electronics.

    Rahul Raj

    Rahul Raj

    Rahul is an experience tech journalist and the former Editor-in-Chief of SiliconCanals. In December of 2025 he joined EU-Startups as News Contributor, covering Europe’s biggest startup stories on a daily basis.
  • Sunkiai sužeistiems nebuvo šansų: Ukrainoje į pagalbą atskrido „skraidantis medtaxi“ StarGate

    Sunkiai sužeistiems nebuvo šansų: Ukrainoje į pagalbą atskrido „skraidantis medtaxi“ StarGate

    Ukrainos kariuomenė mūšio lauke vis dažniau remiasi bepiločiais ne tik žvalgybai ar smūgiams, bet ir gyvybiškai svarbai užduočiai – sužeistųjų evakuacijai. Apie vieną tokių operacijų pranešė padalinys CODE 9.2, pasitelkęs droną „StarGate“, pritaikytą gabenti sužeistuosius ten, kur sausumos kelias tampa pernelyg pavojingas.

    Anot padalinio, du kariai buvo sunkiai sužeisti vadinamojoje pilkojoje zonoje, maždaug 5 kilometrų ruože netoli sienos su Rusija. Sužeidimai buvo tokie, kad delsiant rizika gyvybei augo, tačiau tradicinė evakuacija šarvuota technika ar automobiliais buvo praktiškai neįmanoma.

    Sausumos maršrutą blokavo sudėtingas reljefas, vandens kliūtys ir nuolatinė grėsmė iš Rusijos FPV dronų. Tokiose situacijose, kai kiekvienas judėjimas atviroje vietovėje gali būti greitai pastebėtas ir apšaudytas, oro transportas tampa vienintele realia galimybe pasiekti sužeistąjį.

    Operacijų metu, siekiant sumažinti riziką evakuacijos komandai, buvo pasitelkti ir sunkieji smogiamieji dronai „Wampir“, kurie turėjo dengti veiksmus ir atakuoti priešo pozicijas. Papildomu iššūkiu tapo elektroninės kovos priemonės, kuriomis Rusijos pajėgos bandė slopinti palydovinę navigaciją ir ryšį.

    CODE 9.2 teigimu, „StarGate“ misiją pavyko tęsti dėl operatorių patirties ir borto navigacijos sprendimų, kuriems naudojamas dirbtinis intelektas. Vieno skrydžio metu dronas įveikė beveik 30 kilometrų iki sužeistojo vietos ir panašų atstumą atgal, jau gabendamas kariškį į saugesnę teritoriją.

    Padalinys nurodė, kad abi evakuacijos baigėsi sėkmingai. Ruošiant ir vykdant operacijas dalyvavo ir „SkyFall“ komanda, kuri kūrė bei gamina „StarGate“ platformą.

    Kas yra „StarGate“ ir kuo jis išsiskiria

    „StarGate“ – Ukrainoje sukurta bepiločio orlaivio platforma, nuo pradžių projektuota sužeistųjų evakuacijai iš kovos zonos. Tokios sistemos orientuotos į scenarijus, kai sausumos kelias nepasiekiamas arba evakuacija ratuotomis priemonėmis reikštų per didelę riziką gelbėtojams.

    Skelbiama, kad platforma gali gabenti iki 150 kilogramų krovinį ir pasiekti iki 105 kilometrų per valandą greitį. Evakuacijos modulis pritaikytas medicininiams neštuvams, o ryšio ir navigacijos sprendimai projektuojami taip, kad dronas galėtų tęsti užduotį net esant GPS trikdymui ar nutrūkus ryšiui.

    Kodėl dronų evakuacija tampa nauja norma

    Pastaraisiais metais kare Ukrainoje ryškėja tendencija, kad fronto linijoje didžiausią pavojų kelia greitai reaguojančios dronų sistemos ir artilerija, o judėjimas atvirose vietovėse tampa itin rizikingas. Dėl to vis dažniau kuriami sprendimai, leidžiantys sužeistuosius pasiekti be tiesioginio ekipažo pavojaus.

    CODE 9.2 vadas Oleksandras Nastenka yra sakęs, kad padalinys nori sukauptą patirtį panaudoti mokant daugiau įgulų ir paversti evakuaciją oru reguliaria praktika. Tai reikštų ne pavienes gelbėjimo misijas, o sistemingai veikiančią taktinę grandį, kuri galėtų sumažinti laiką iki pagalbos ir padidinti išgyvenamumą.

  • Virš 50 oro gynybos bokštų saugo Putino rezidenciją Valdajuje: kas juos išdavė?

    Virš 50 oro gynybos bokštų saugo Putino rezidenciją Valdajuje: kas juos išdavė?

    Rusijoje plečiamos oro gynybos priemonės, skirtos apsaugoti strategiškai svarbius objektus nuo dronų atakų. Naujausi palydoviniai vaizdai rodo, kad aplink Vladimiro Putino rezidenciją Valdajuje atsirado papildomų specialių bokštų, kuriuose gali būti dislokuojami oro gynybos kompleksai.

    Radio Svoboda kartu su OSINT analitiku, viešai veikiančiu slapyvardžiu @jembob, skelbia identifikavę daugiau nei 15 naujų konstrukcijų. Dėl to 50 kilometrų spinduliu nuo rezidencijos esančių oro gynybos pozicijų skaičius, vertinimais, jau viršija 50.

    Naujas gynybos žiedas pietuose

    Vertinant išdėstymą, naujos pozicijos formuoja išorinį gynybos žiedą, kuris labiausiai plečiamas pietinėje kryptimi, tai yra pusėje, nukreiptoje Ukrainos link. Analitikų teigimu, tokiose vietose teoriškai galėtų būti statomi kompleksai „Pancir“ arba „Tor“.

    Šie sprendimai primena anksčiau fiksuotą praktiką, kai oro gynybos sistemos keliamos ant specialių platformų ar bokštų, siekiant padidinti apžvalgos ir aptikimo galimybes. Ukrainos kariai panašias konstrukcijas yra praminę „nevilties bokštais“, pabrėždami jų reakciją į dronų keliamą grėsmę.

    Susiję objektai ir infrastruktūra

    Pranešimuose taip pat minimas rajonas prie Chotiľovo aviacijos bazės, kuri, kaip teigiama, gali būti naudojama kaip alternatyvi nusileidimo vieta. Nurodoma, kad su rezidencija ji siejama specialiai nutiesta geležinkelio atkarpa, kas rodo iš anksto planuotą logistinės apsaugos modelį.

    Kitos pozicijos, anot tyrėjų, fiksuotos netoli Vyšnevoločko tvenkinio. Ten minima Lisij saloje esanti laboratorinio komplekso infrastruktūra, kuri, pagal ankstesnius žurnalistinius tyrimus, galėjo būti siejama su jautriomis karinėmis programomis, o netrukus toje vietovėje pradėti ir oro gynybos statybos darbai.

    Kas paskatino spartų stiprinimą?

    Radio Svoboda pabrėžia, kad gynybos plėtra paspartėjo po to, kai Rusijos institucijos sausį pareiškė, esą Ukraina bandė atakuoti rezidenciją dronais. Ukraina šiuos kaltinimus atmetė, o dalis nepriklausomų ekspertų viešai kėlė klausimų dėl pateikiamos įvykių versijos.

    Kontekstas platesnis: didėjant dronų naudojimui kare, Rusija vis dažniau imasi tiek aktyvios, tiek pasyvios gynybos priemonių. Be oro gynybos pozicijų, pastaraisiais mėnesiais viešai fiksuotos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, tinklų ar fizinių barjerų diegimas virš infrastruktūros objektų, siekiant sumažinti smūgio dronų efektyvumą.

    Šaltinių vertinimu, saugumo mastas aplink Valdajų išsiskiria lyginant su gyventojų skaičiumi regione. Teigiama, kad daugiau nei 50 pozicijų gali saugoti teritoriją, kurioje gyvena mažiau nei 100 000 žmonių, kai tuo metu Maskvoje ir Maskvos srityje, kur gyvena per 20 mln. gyventojų, panašių konstrukcijų skaičius siekia 98.

  • Ukraina: „Starlink“ ir „Starshield“ ryšys vėl pilnu greičiu, kariuomenė atgauna dronų valdymą

    Ukraina: „Starlink“ ir „Starshield“ ryšys vėl pilnu greičiu, kariuomenė atgauna dronų valdymą

    Ukrainoje atkurta „SpaceX“ palydovinio ryšio paslaugų „Starlink“ ir „Starshield“ sparta, o ryšys, šalies gynybos ministerijos teigimu, vėl leidžia kariuomenei efektyviai valdyti dronus dideliu greičiu. Apie tai šeštadienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara.

    Ministro teigimu, gynybos ministerijos stebėsenos sistemos rodo, kad ryšio parametrai grįžo į įprastą lygį. Pasak jo, fiksuojamas stabilus ryšys, o greičio ribojimai, trukdę vykdyti užduotis, nebesijaučia.

    Pastarąją savaitę Ukraina viešai signalizavo apie ryšio ribojimus „Starshield“ tinkle, kuris laikomas karinio lygio sprendimu ir naudojamas jautresnėms užduotims. Dėl sulėtėjimo buvo apsunkintas dronų darbas, ypač situacijose, kai reikalingas greitas duomenų perdavimas ir stabilus valdymo kanalas.

    Ukrainos pareigūnai anksčiau buvo nurodę, kad dronai prarasdavo signalą, kai jų greitis viršydavo maždaug 160 kilometrų per valandą. Šie sutrikimai, pasak Ukrainos pusės, turėjo tiesioginę įtaką ir gynybinėms operacijoms, ir logistikai, ir ryšio palaikymui fronto linijoje.

    Ryšys svarbus frontui

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad stabilus palydovinis internetas yra kritinis, kai antžeminė infrastruktūra apšaudoma ar sutrinka. Tokiose sąlygose palydovinis ryšys tampa vienu patikimiausių būdų palaikyti duomenų perdavimą tarp padalinių ir valdymo centrų.

    Jevhenijus Chmara teigė, kad atkurta sparta yra „pirminės svarbos“ frontui, kariams, dronų operacijoms, logistikai ir ryšiui. Pasak jo, ministerija ir toliau stebės „Starlink“ ir „Starshield“ veikimą bei fiksuos galimus pokyčius.

    Politinis fonas ir įtampa

    Ryšio ribojimai sutapo su padidėjusia politine įtampa tarp Vašingtono ir Kyjivo, kuri viešojoje erdvėje buvo aptarinėjama dėl skirtingų pozicijų karo eigos ir paramos klausimais. Tokios aplinkybės sustiprino nerimą, kad technologinė priklausomybė nuo privačių tiekėjų gali tapti papildomu pažeidžiamumu.

    Nors konkrečios techninės ribojimų priežastys nebuvo detaliai paaiškintos, incidentas dar kartą išryškino, kokią didelę reikšmę šiuolaikiniame kare turi ryšys, duomenys ir nuotolinis valdymas. Ukrainos institucijos teigia stebėseną tęsiančios, kad panašūs sutrikimai būtų kuo greičiau pastebėti ir įvertinti.

  • Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukrainos oro gynyba vis dažniau susiduria su masiniais „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų antskrydžiais, kuriais Rusija atakuoja miestus ir energetikos infrastruktūrą. Kadangi tokie taikiniai dažnai skrenda palyginti lėtai, bet jų būna daug, Ukraina ieško sprendimų, kurie būtų greitesni diegti ir pigesni už tradicinius raketinius kompleksus.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodė vaizdai, rodantys naują praktinį sprendimą: modernizuotą Mi-8 sraigtasparnį, pritaikytą dronų perėmimui. Ant abiejų fiuzeliažo pusių sumontuoti raketų blokai, o tokia konfigūracija leidžia įgulai veikti iš didesnio nuotolio ir aprėpti platesnį oro erdvės plotą.

    Iki šiol sraigtasparnių įguloms dažnai tekdavo remtis kulkosvaidžiais ar greitašaudėmis sistemomis, kurios reikalauja priartėti prie taikinio. Raketų salvinis panaudojimas, nors ir nėra preciziškas, gali padidinti tikimybę pataikyti į mažus, žemai skrendančius objektus, ypač kai jų atskrenda keliolika ar daugiau vienu metu.

    Toks metodas atspindi platesnę Ukrainos taktiką: maksimaliai išnaudoti turimas platformas ir jas sparčiai pritaikyti besikeičiančiai grėsmei. Ekspertai pabrėžia, kad dronų medžioklei pritaikyti sraigtasparniai gali sumažinti spaudimą brangiai priešlėktuvinei amunicijai ir padėti užpildyti spragas regionuose, kur klasikinė oro gynyba nespėja sureaguoti.

    „Masyvūs dronų antskrydžiai verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų greitai didinti perėmimų skaičių ir nešvaistyti ribotų raketų atsargų“, – sako karinės aviacijos analitikai, vertinantys Ukrainos improvizacijas fronte.

    Ši patirtis svarbi ne tik Ukrainai. „Shahed“ tipo dronų keliamą riziką jaučia ir platesnis regionas, nes incidentai prie kaimyninių valstybių sienų parodė, kad nuklydę taikiniai gali tapti tarpvalstybiniu saugumo iššūkiu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais oro gynyboje vis labiau derės skirtingi sluoksniai: elektroninės kovos priemonės, artilerija, mobilios ugnies grupės, perėmėjai ore ir DI paremti aptikimo sprendimai. Ukrainos pavyzdys rodo, kad net seni orlaiviai gali tapti efektyvia nišine priemone, kai grėsmė yra masinė ir nuolat kintanti.

  • Odrzutowe dronai prie rytinės sienos: ką rodo Ukrainos pamokos ir ko dar trūksta Lenkijos gynybai

    Turbojėtiniais varikliais varomi smogiamieji dronai tampa vienu greičiausiai augančių pavojų oro gynybai, o karo Ukrainoje patirtys rodo, kad vien įprastų sprendimų nebeužtenka. Rusija vis dažniau naudoja greitesnius „Geraň“ šeimos dronus, galinčius įveikti šimtus kilometrų, o jų greitis ir skrydis mažame aukštyje sutrumpina reakcijos laiką iki kelių minučių.

    Ukrainos pareigūnai viešai pripažino, kad pasikeitus atakų profiliui krenta perėmimo rezultatai: lėtesnius, propelerinius taikinius naikinti buvo gerokai lengviau nei naują greitų dronų kartą. Tai svarbu ir Lenkijai, kuri stiprina oro gynybą bei rytinės sienos stebėseną, tačiau susiduria su klausimu, ar dabartinis pajėgumų komplektas yra pakankamai vientisas.

    Laikas reakcijai trumpėja

    Pagrindinis turbojėtinio drono pranašumas nėra vien greitis, o tai, kaip jis suspaudžia visą sprendimų grandinę. Jei taikinys skrenda apie 600 kilometrų per valandą greičiu, per minutę jis įveikia maždaug 10 kilometrų, todėl nuo aptikimo iki sprendimo atidaryti ugnį gali likti vos kelios minutės.

    Žemo aukščio skrydis papildomai riboja antžeminių radarų matomumą dėl Žemės kreivumo ir vietovės reljefo, todėl kritiškai svarbūs tampa ankstyvo perspėjimo jutikliai, duomenų perdavimas ir automatinis taikinio paskirstymas tam efektoriui, kuris realiai spės sureaguoti.

    Ne visada reikia greitesnio perėmėjo

    Ukrainos praktika rodo, kad perėmimo dronas nebūtinai turi būti greitesnis už taikinį. Efektyviausia taktika dažnai remiasi ne vijimusi iš paskos, o išankstiniu trajektorijos numatymu ir perėmimu susidūrimo kurse, kai perėmėjas atsiduria „reikiamoje vietoje reikiamu metu“.

    „Oro gynyboje beveik niekada nesivaikoma taikinio iš galo, svarbiausia laiku užimti susidūrimo kursą“, – sakė Ukrainos oro pajėgų atstovas, komentuodamas perėmimo dronų vaidmens augimą.

    Tačiau toks metodas kelia aukštus reikalavimus aptikimo sistemoms ir valdymui: būtina greitai gauti patikimus taikinio parametrus, atnaujinti juos manevruojant dronui ir be delsos perduoti perėmėjui ar ugnies priemonei. Jei procedūros, ryšys ar programinė įranga pritaikyta lėtesniems taikiniams, langas perimti greitą droną gali tapti pernelyg siauras.

    Kuo gali remtis Lenkija

    Lenkijos gynybos architektūroje jau yra keli elementai, kurie teoriškai tinka kovai su greitesniais dronais. Tai ir vietos pramonės kuriami radarai, ir trumpojo nuotolio oro gynybos priemonės, ir vis plečiama žvalgybos grandis, kuri turėtų suteikti daugiau laiko sprendimams.

    Tarp aptariamų sprendimų dažnai minimi ir perėmimo dronai, kuriuos Lenkija sieja su kuriama antidronine kryptimi. Tokie aparatai, net jei jų maksimalus greitis mažesnis už taikinio, gali būti naudingi, jei paleidžiami iškart po aptikimo ir dirba pagal susidūrimo kursą, o operatorius gauna pakankamai laiko patvirtinti sunaikinimą.

    Kita svarbi kryptis yra artilerinės sistemos ir programinė įranga, leidžianti skaičiuoti šaudymo sprendinius realiu laiku. Modernizuotos 23, 30 ar 35 milimetrų klasės zenitinės patrankos, turinčios balistinius kompiuterius ir DI pagalbą, gali efektyviai kurti skeveldrų lauką prieš taikinį, o ne „šaudyti į patį droną“.

    Lenkija taip pat turi nešiojamų priešlėktuvinių raketų, tokių kaip Grom ir Piorun, kurios yra pakankamai greitos naikinti oro taikinius, įskaitant greitesnius dronus. Vis dėlto masinių atakų scenarijuose lemiamas tampa ne vien turimų raketų tipas, o jų kiekis, logistinė parengtis ir gebėjimas greitai paskirstyti taikinius tarp skirtingų efektorių.

    Didžiausias iššūkis išlieka sistemos vientisumas. Net ir geriausi ginklai nebus maksimaliai efektyvūs be tankios jutiklių tinklo, elektroninės kovos priemonių, patikimo ryšio bei automatizuoto valdymo, kuris per sekundes suformuoja sprendimą ir parenka tinkamiausią ugnies priemonę. Karo Ukrainoje tendencijos rodo, kad kova su dronais vis dažniau virsta kova dėl sekundžių ir duomenų kokybės, o ne tik dėl ugnies galios.