CP v2

Tag: Dronai

  • Lenkai diegia „Pustułka“: akustiniai jutikliai virš miesto aptiks dronus, šūvius ir lenktynes

    Lenkai diegia „Pustułka“: akustiniai jutikliai virš miesto aptiks dronus, šūvius ir lenktynes

    Lenkijos Kielcuose ant pastatų stogų planuojama įrengti akustinių jutiklių tinklą, kuris realiuoju laiku stebės triukšmo lygį, bet svarbiausia – padės aptikti neteisėtus dronų skrydžius, įskaitant galimai žvalgybinius. Sistema taip pat turėtų fiksuoti nelegalias gatvės lenktynes ir šūvius, kad tarnybos galėtų reaguoti greičiau.

    Ketinimų protokolas dėl sistemos „Pustułka“ diegimo pasirašytas Švento Kryžiaus vaivadijos Pagrindinės matų tarnybos miestelyje. Projekte dalyvauja Pagrindinė matų tarnyba, Aplinkos apsaugos institucijos, Kielcų policija, miesto savivaldybė ir akademiniai partneriai, atsakingi už duomenų apdorojimą.

    Sistemos principas paprastas, tačiau technologiškai sudėtingas: ant stogų įrengti garso lygio matuokliai įrašo aplinkos garsus, o algoritmai analizuoja signalus ir ieško specifinių akustinių „parašų“. Tokiu būdu galima atpažinti drono rotorių ūžesį, automobilio variklio gausmą nelegalių lenktynių metu ar šūvio garsą.

    „Garso lygio matuokliai kartu su specialia sistema įraše gali aptikti konkrečius akustinius reiškinius, pavyzdžiui, drono skrydį, nelegalias gatvės lenktynes ar šūvius, kad policija galėtų gerokai greičiau reaguoti“, – sakė Pagrindinės matų tarnybos generalinis direktorius Piotras Ziółkowskis.

    Sprendimas siejamas su pastarųjų metų patirtimis Ukrainoje, kur akustiniai metodai tapo svarbia papildoma priemone aptinkant žemai skrendančius dronus, kurių ne visuomet „pamato“ radarai. Akustinė detekcija paprastai veikia kaip ankstyvo perspėjimo ar verifikavimo grandis, ypač urbanizuotoje aplinkoje.

    Pilotinis diegimas Kielcuose, skelbiama, turėtų kainuoti apie 2,3 mln. eurų, o rudenį konsorciumas ketina siekti Europos Sąjungos finansavimo. Planuojama, kad sistema pradėtų veikti per maždaug dvejus metus, o vėliau galėtų būti plečiama ir už miesto ribų.

    Ilgalaikėje vizijoje „Pustułka“ numatoma integruoti su „mObywatel“, kad savanoriškai prisijungę gyventojai išmaniuoju telefonu galėtų prisidėti kaip papildomi jutikliai. Tokia kryptis kelia ir privatumo klausimų, todėl diegiant būtų būtini aiškūs duomenų tvarkymo principai, ribota įrašų saugojimo trukmė ir skaidri kontrolė.

  • Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Lazeris kuprinėje: Kinija rodo ginklą, galintį per sekundes numušti dronus

    Kinija pristato nešiojamus aukštos energijos lazerių sprendimus „Lijian“, skirtus kovai su dronais. Gamintojo teigimu, didesni stacionarūs variantai gali veikti iki 1 200 metrų atstumu, o mobilios versijos taikinius neutralizuoja maždaug 500 metrų nuotolyje.

    Didžiausio dėmesio sulaukė „Lijian II“ ir „Lijian III“. Šie modeliai sudaryti iš trijų dalių: lazerio spindulio generatoriaus, oru aušinamos sistemos ir rankinio valdymo terminalo, o komplektą galima susipakuoti į kuprinę ir nešti vienam ar dviem kariams.

    Sistemos masė, priklausomai nuo versijos, siekia apie 25–30 kilogramų, iš kurių pats lazerio generatorius sudaro apie 15 kilogramų. Konstrukcija leidžia keisti šaudymo kampą daugiau nei 90 laipsnių, todėl lengviau atakuoti skirtingame aukštyje ir skirtingomis kryptimis judančius dronus.

    Gamintojas nurodo, kad „Lijian III“ droną gali sunaikinti maždaug per 4 sekundes. Po šūvio įrangai esą reikia trumpesnės nei 5 sekundžių pauzės atvėsti, kad būtų galima tęsti darbą.

    Dar vienas akcentas – energijos poreikis: deklaruojama apie 2 kilovatų darbinė galia, todėl tokį sprendimą lengviau panaudoti lauko sąlygomis. Palyginimui, galingesnėms stacionarioms lazerinėms sistemoms dažnai reikia apie 10 kilovatų ar daugiau bei sudėtingesnio, skysčiu aušinamo modulio.

    „Lijian“ nėra izoliuotas įrenginys ir gali būti integruojamas į platesnę oro gynybos schemą. Skelbiama, kad jis gali veikti su radarais ir išorinėmis aptikimo priemonėmis, o taikinių atpažinimui gali būti naudojami DI algoritmai.

    Toks miniatiūrizuotos lazerinės ginkluotės posūkis siejamas su pastarųjų metų karo patirtimis, kai pigūs ir masiškai naudojami dronai tapo žvalgybos bei smūgių priemone. Analitikai pažymi, kad tokie sprendimai teoriškai gali pigiau papildyti artimo nuotolio oro gynybą, ypač ten, kur raketinės sistemos būtų per brangios ar per lėtos reaguoti.

    Gamintojas taip pat pateikia kainos orientyrą: vienas komplektas gali kainuoti apie 250 000 eurų. Tokia suma rodo, kad tai nėra pigi priemonė, tačiau lazerio logika paprasta: brangiausia yra pati sistema, o vieno numušimo savikaina ilgainiui gali mažėti, jei užtenka energijos ir komponentų resurso.

  • Netoli Kremliaus iškilo S-400: saugo su Putino šeima siejamą „nemirtingumo“ projektą?

    Netoli Kremliaus iškilo S-400: saugo su Putino šeima siejamą „nemirtingumo“ projektą?

    Moskvėje, Žvirblių kalvose šalia Maskvos valstybinio universiteto, pastebėta dislokuota moderni Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 baterija. Vieta yra mažiau nei 10 kilometrų nuo Kremliaus ir siejama su fondu „Innopraktika“, kuriam vadovauja Vladimiro Putino jaunesnioji dukra Katerina Tichonova.

    Apie šį dislokavimą pranešta remiantis palydoviniais vaizdais ir nepriklausomų šaltinių patvirtinimais. Kartu su radiolokacine infrastruktūra tai laikoma dalimi tankėjančio oro gynybos žiedo aplink Rusijos sostinės centrą, kur pastaraisiais metais daugėjo pranešimų apie dronų keliamas grėsmes.

    Kas yra S-400 ir ką ji gali

    S-400 yra tolimojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta aptikti ir naikinti įvairius taikinius ore: lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir dalį balistinių grėsmių. Praktinis jos efektyvumas priklauso nuo radarų darbo sąlygų, šaudmenų tipo, įgulos parengimo ir bendros integracijos su kitomis oro gynybos priemonėmis.

    Žvirblių kalvos pasirinktos neatsitiktinai: aukštumos gerina radaro matomumą ir leidžia efektyviau stebėti didesnę teritoriją. Tokios pozicijos vertinamos kaip patogios kuriant ankstyvo perspėjimo bei greitos reakcijos zoną sostinės prieigose.

    Ryšys su „Innopraktika“ ir technologijų projektais

    „Innopraktika“ dažnai apibūdinamas kaip struktūra, telkianti mokslinių ir technologinių projektų finansavimą, glaudžiai susijusį su didžiosiomis Rusijos įmonėmis ir valstybės prioritetais. Su fondu siejamas ilgalaikis planas plėtoti didelį mokslo ir technologijų centrą universiteto aplinkoje.

    Nepriklausomuose tyrimuose ir žiniasklaidos publikacijose šalia oficialiai deklaruojamų tikslų minimos ir jautresnės kryptys: biotechnologijos, genetika, sveikos ilgaamžiškumo studijos. Tokios temos viešojoje erdvėje neretai interpretuojamos kaip elitui aktualūs projektai, tačiau patikimos, viešai patikrinamos informacijos apie konkrečius tikslus bei apimtis išlieka nedaug.

    Kodėl dabar stiprinama Maskvos oro gynyba

    Pastaraisiais metais Rusija vis dažniau skelbia apie sostinės ir strateginių objektų apsaugos stiprinimą, argumentuodama išaugusia dronų ir raketų atakų rizika. Dėl to oro gynybos priemonės pastebimos ne tik karinėse bazėse, bet ir arčiau administracinių, infrastruktūrinių bei akademinių teritorijų.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad tokie dislokavimai atspindi prioritetus: saugomi ne vien tradiciniai kariniai taikiniai, bet ir politinei vadovybei svarbūs projektai bei institucijos. Nauja S-400 pozicija sostinėje tampa ir praktiniu gynybos elementu, ir signalu, kokie objektai Maskvoje laikomi kritiškai svarbiais.

  • Pietų Korėja spartina dronų programą: iki 2029 metų planuoja 110 000 ir moko 500 000 karių

    Pietų Korėjos gynybos ministerija paskelbė iki 2029 metų planuojanti pagaminti 110 000 dronų ir apmokyti 500 000 karių juos valdyti. Seulo sprendimas siejamas su didėjančiu Šiaurės Korėjos keliamu saugumo iššūkiu ir sparčiai besikeičiančiu šiuolaikinio karo pobūdžiu.

    Gynybos ministras An Gju Bakas pabrėžė, kad pigūs, masiškai naudojami dronai iš esmės keičia karo veiksmus, nes leidžia greitai vykdyti žvalgybą ir smūgius mažesnėmis sąnaudomis. Pietų Korėja kaip rizikas įvardija ne tik karinę infrastruktūrą, bet ir kritinius objektus bei civilių teritorijas.

    „Pigūs dronai, naudojami dideliu mastu, iš esmės keičia karo veiksmų pobūdį“, – sakė An Gju Bakas.

    Seulas akcentuoja, kad naujoji programa remsis vidaus pramone ir vietoje gaminamais komponentais, taip mažinant priklausomybę nuo importo tiekimo grandinių. Į planus įtraukiamas ir ilgo nuotolio dronų sistemos K-Lucas diegimas, apie kurį Pietų Korėjos žiniasklaida skelbė kaip apie projektą, vystytą pasitelkiant ir atvirųjų šaltinių analizę.

    Be to, iki 2030 metų kariuomenė ketina įsigyti daugiau kaip 20 000 nebrangių žvalgybinių dronų. Lygiagrečiai vystomos vadinamųjų spiečių koncepcijos, kai keli ar keliolika bepiločių veikia koordinuotai, o jų užduotys paskirstomos automatizuotai, pasitelkiant DI sprendimus.

    Pietų Korėjos valdžia pabrėžia ir demografinį aspektą: šalyje ilgainiui mažėjant šauktinių ir profesinės tarnybos rezervui, didesnė automatizacija laikoma vienu iš būdų išlaikyti pajėgumus. Dronai čia matomi kaip priemonė sumažinti riziką kariams ir kompensuoti personalo trūkumą tam tikrose užduotyse.

    Kartu pranešta apie reikšmingą valdymo pertvarką. Prezidento biuro sprendimu panaikinama ankstesnė dronų operacijų vadovybė, o nauja institucija prie gynybos ministerijos koncentruosis į ginkluotės politiką ir įsigijimus, kai operacinės funkcijos bus paskirstytos skirtingoms kariuomenės rūšims.

    Pokyčiai siejami ir su ankstesniu incidentu, sukėlusiu politinį skandalą: 2024 metų spalį Pietų Korėjos dronų įskridimas į Šiaurės Korėjos teritoriją tapo vidaus politikos krize, po kurios buvo peržiūrėtas dronų panaudojimo kontrolės mechanizmas. Dabar Seulas bando suderinti spartų technologijų diegimą su aiškesne atsakomybių sistema ir sprendimų priėmimo grandine.

    Regiono saugumo kontekste dronų plėtra tampa vis labiau „naujaisiais artilerijos ir žvalgybos sparnais“, ypač kai vis daugiau valstybių remiasi masine gamyba, standartizuotais komponentais ir greita modernizacija. Pietų Korėjos planai rodo siekį ne tik atremti tiesiogines grėsmes, bet ir sukurti pramoninę bazę, leidžiančią greitai didinti bepiločių skaičių krizės atveju.

  • Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Naujas JAV ginklas Ukrainoje: MAAWLR iš vaizdo įrašo gali šluoti rusų dronų spiečius

    Socialiniuose tinkluose pasirodęs vaizdo įrašas, nufilmuotas iš atakuojančio rusų drono perspektyvos, pirmą kartą leidžia identifikuoti Ukrainoje naudojamą JAV sukurtą trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą MAAWLR. Kadruose matomas mobilus automobilis su bokšteliu ir raketų paleidimo įranga, kurios požymiai sutampa su „Sierra Nevada Corp“ pristatytu sprendimu.

    MAAWLR pavadinimas reiškia Mobile Anti-Air Weapons Launcher – Reconfigurable, o jo esmė yra modulinė, greitai perkonfigūruojama platforma, skirta kovai su masiniais ir palyginti pigiais taikiniais. Tokios sistemos aktualumas Ukrainoje ypač išaugo dėl nuolatinių rusų dronų atakų, kai svarbus tampa ne tik efektyvumas, bet ir perėmimo kaina bei šaudmenų prieinamumas.

    Sistema sukurta remiantis kitu „Sierra Nevada Corp“ projektu BRAWLR, tik MAAWLR yra labiau mobilus variantas, pritaikytas montuoti ant lengvesnės transporto priemonės. Vaizdo įraše matomas sprendimas atitinka idėją greitai perkelti oro gynybą ten, kur jos labiausiai reikia, ypač ginant logistinius mazgus ar fronto užnugarį.

    Remiantis viešai pristatytais techniniais sprendimais, MAAWLR naudoja du RPS-82 radarus, veikiančius X diapazone, bei MX-15 optoelektroninį ir infraraudonųjų spindulių stebėjimo įrenginį. Toks jutiklių derinys leidžia aptikti ir sekti mažus, žemai skrendančius taikinius, įskaitant dronus, o tai yra viena sudėtingiausių šiuolaikinės oro gynybos užduočių.

    Didžiausias MAAWLR pranašumas yra integracija su skirtingų tipų priešlėktuvine amunicija, įskaitant AIM-9, AIM-120, AIM-132, APKWS II ir IRIS-T, o teoriniame scenarijuje minimos ir kitų standartų raketos. Priklausomai nuo naudojamų ginklų, nurodomas apytikris veikimo nuotolis siekia apie 6–15 kilometrų, o taikinių spektras apima dronus, sraigtasparnius ir žemai skrendančius orlaivius.

    „Sierra Nevada Corp“ anksčiau skelbė, kad nuo 2023 metų BRAWLR tipo sistemos iš viso numušė apie 400 oro taikinių, nors konkrečių naudotojų bendrovė neįvardijo. Taip pat buvo minėta 20 sistemų tiekimo partija ir dar 10 vienetų siunta tolesniam diegimui, todėl MAAWLR pasirodymas Ukrainoje sustiprina prielaidas, kad JAV gamintojų sprendimai čia naudojami ir realiomis kovos sąlygomis tikrinami dėl atsparumo, greičio ir patikimumo.

    Ukrainai tai gali reikšti dar vieną pastangų kryptį užlopyti taktinės oro gynybos spragas, kai fronto linijoje ir miestuose vienu metu reikia atremti tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius dronus. Augant atakų mastui, vis dažniau akcentuojama mišri gynyba, kurioje derinami radarai, optiniai jutikliai, raketinės sistemos ir kitos priemonės, kad būtų galima efektyviau reaguoti į spiečių taktiką.

  • Amerikiečiai muša pavojaus varpais: Lenkija ruošėsi ne tam karui – ko dabar trūksta?

    Amerikiečiai muša pavojaus varpais: Lenkija ruošėsi ne tam karui – ko dabar trūksta?

    Lenkija per pastaruosius metus sparčiai stiprino konvencinius pajėgumus ir šiandien laikoma viena tvirčiausių NATO rytinio flango kariuomenių Europoje. Tačiau 2025 metų pabaigos ir 2026 metų pradžios incidentai išryškino, kad didžiausią spaudimą kelia ne tik klasikinės invazijos scenarijus, bet ir hibridinės atakos.

    Tarptautinėje analizėje pabrėžiama, kad modernizacija ilgą laiką buvo orientuota į sunkiosios ginkluotės įsigijimą, karių skaičiaus didinimą ir atgrasymą. Vis dėlto realūs iššūkiai vis dažniau pasireiškia masiniu pigių dronų naudojimu, sabotažu ir bandymais trikdyti kritinę infrastruktūrą.

    Dronai ir infrastruktūra tapo taikiniu

    2025 metų rugsėjo 9 dienos ir rugsėjo 10 dienos naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė 19–23 Rusijos dronai, daugiausia įvardijami kaip pigesni modeliai. Dalis jų buvo numušti, įsitraukiant ir sąjungininkų aviacijai, o situacija baigėsi laikinais ribojimais kai kuriuose oro uostuose.

    Po šio epizodo Lenkija aktyvavo NATO sutarties 4 straipsnio konsultacijų mechanizmą, kuris taikomas, kai valstybė narė mato grėsmę savo saugumui. Tai buvo vienas ryškiausių oro erdvės pažeidimų nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.

    2025 metų lapkričio 16 dieną įvyko sprogimas geležinkelio linijoje Varšuva–Liublinas netoli Mikos vietovės, apgadintas bėgis tuo metu, kai važiavo krovininis traukinys. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas incidentą pavadino beprecedenčiu sabotažo aktu, o ši kryptis laikoma svarbia logistikai, susijusiai su parama Ukrainai.

    Hibridinės atakos tampa kasdienybe

    Analitikai teigia, kad šie atvejai įsilieja į platesnį Rusijos hibridinių veiksmų modelį, kuris 2025 metais suintensyvėjo. Be oro erdvės pažeidimų, fiksuojami bandymai smogti transporto ir logistikos mazgams, daugėja kibernetinių incidentų bei mėginimų verbuoti asmenis žvalgybinėms ar diversinėms užduotims.

    Lenkijos saugumo iššūkis yra ne tik atremti atskiras atakas, bet ir užtikrinti sisteminę atsparumo grandinę: ankstyvą aptikimą, greitą reagavimą ir aiškią atsakomybę tarp kariuomenės, vidaus saugumo institucijų bei civilinės infrastruktūros valdytojų.

    Ką keisti, kad spraga neužsidarytų per vėlai

    Ekspertų vertinimu, vien modernūs tankai ar artilerija neapsaugo nuo pigių dronų spiečių, diversijų ar koordinuotų kibernetinių atakų. Dėl to prioritetu tampa priešdroninė gynyba, kritinės infrastruktūros apsauga, rezervo ir civilinės saugos mokymai, taip pat operatyvesnė žvalgybos informacijos sklaida.

    Lenkija pastaraisiais mėnesiais skelbia spartinanti priešdroninių sprendimų plėtrą ir stiprinanti veikimą NATO formatuose, susijusiuose su rytinio flango stebėsena. Vis dėlto pabrėžiama, kad sėkmę lems ne vien technika, bet ir koordinacija, pratybos bei visuomenės pasirengimas veikti krizėje.

    Šiandienos saugumo aplinkoje, kur grėsmės dažnai ateina be fronto linijos, Lenkijai tenka persiorientuoti nuo vien tik konvencinio atgrasymo prie plataus atsparumo modelio. Būtent tai, pasak ekspertų, gali nulemti, ar hibridinės atakos bus suvaldytos dar iki joms peraugant į didesnę krizę NATO teritorijoje.

  • Nyderlandai ruošiasi blogiausiam: 7 000 karių pratybos imituoja Ukrainos frontą ir dronus

    Nyderlandai ruošiasi blogiausiam: 7 000 karių pratybos imituoja Ukrainos frontą ir dronus

    Nyderlandų kariuomenė per didžiausias per daugiau nei du dešimtmečius pratybas „Exercise Fighter Lion“ treniruojasi sąlygomis, artimomis Ukrainos fronte matomai realybei. Manevruose dalyvauja beveik 7 000 karių, o pagrindinis dėmesys skiriamas bepiločių grėsmei, elektroniniams trikdžiams ir greitai diegiamiems apsaugos sprendimams.

    Pratybos vyksta dideliuose poligonuose šiaurės Vokietijoje, o scenarijus, nors ir fiktyvus, aiškiai atspindi NATO planavimą. Pagal jį priešininkas, panašus į Rusiją, pradeda puolimą į Vakarų Europą, o Nyderlandų pajėgos turi stabdyti veržimąsi taikydamos realias NATO procedūras.

    Vienas svarbiausių šių metų akcentų – veiksmų perdavimo manevras, kai skirtingi vienetai perima kovą ne stabdydami operaciją, o ją tęsdami. Toks koordinacijos modelis, dažnai vadinamas Forward Passage of Lines, laikomas kritiniu, kai reikia greitai keisti gynybos ir puolimo grandis išlaikant tempą bei ryšį.

    Didžiausias pokytis – ne karių skaičius ar technika, o pati mūšio aplinka. Pratybose nuolat imituojamos dronų atakos ir elektroninės kovos priemonės, kurios trikdo ryšį, navigaciją ir žvalgybą, priversdamos vadus sprendimus priimti greičiau ir su mažiau patikimos informacijos.

    Siekiant kuo tiksliau atkartoti šiuolaikinį mūšio lauką, veikia specialios dronų komandos, imituojančios priešininko veiksmus. Jos naudoja tiek žvalgybinius, tiek smogiamuosius bepiločius, taip sukurdamos nuolatinės stebėsenos ir staigių smūgių riziką, kuri šiandien yra viena didžiausių grėsmių sausumos pajėgoms.

    Pratybų teritorijoje testuojami ir praktiniai sprendimai, atsiradę būtent fronte: kelių atkarpas dengiantys tinklų tuneliai, maskavimo priemonės ir mobilios priedangos, skirtos sumažinti transporto bei pozicijų aptikimą iš oro. Nors tokios priemonės nėra universalus atsakymas, jos gali pailginti reakcijos laiką ir apsunkinti taikinių atpažinimą.

    Lygiagrečiai Nyderlandai plečia mokymąsi naudojant simuliatorius ir nuotolinio valdymo elementus, ypač šarvuotosios technikos įguloms. Tokie metodai leidžia greičiau kartoti scenarijus, mažinti logistines sąnaudas ir treniruotis situacijose, kurias realiame poligone saugiai atkurti būtų sudėtinga.

    „Exercise Fighter Lion“ apima ne tik veiksmus ant žemės: scenarijus integruoja oro erdvę, kibernetinę ir elektromagnetinę aplinką. Šiuolaikiniame kare ryšio trikdymas, signalų slopinimas ir gebėjimas veikti nuolatinės stebėsenos sąlygomis tampa tokie pat svarbūs kaip ir šaudmenys ar šarvai.

    Tokios pratybos atspindi platesnę NATO tendenciją perkelti dėmesį į pamokas, kurias atnešė Rusijos karas prieš Ukrainą. Dronų masiškumas, pigių priemonių efektyvumas ir elektroninės kovos reikšmė keičia mokymų standartus, o kariuomenės vis dažniau siekia nebe analizuoti, o kuo greičiau diegti patikrintas taktikas.

  • F-15 pilotas prabilo apie dronų spiečių virš Irano: tai atrodė kaip medūza ir nulėmė viską

    F-15 pilotas prabilo apie dronų spiečių virš Irano: tai atrodė kaip medūza ir nulėmė viską

    JAV žvalgybos bendruomenėje dėmesio sulaukė pasakojimas apie incidentą virš Irano, kuriame dalyvavo naikintuvo F-15 pilotas. Pasak tarptautinės žiniasklaidos cituojamų su įvykiu susipažinusių šaltinių, jo liudijimas užfiksuotas oficialiame apklausos raporte.

    Pilotas teigė, kad prieš pat numušimą ore pamatė kelių Irano dronų formaciją, judėjusią neįprastai tiksliai ir sinchroniškai. Jo aprašymas išsiskyrė palyginimu, kad spiečius priminė medūzą, o visa situacija atrodė tarsi ore suformuotas minų laukas.

    Kas iš tiesų galėjo vykti ore?

    Liudijime minėta, kad mažesni dronai galėjo būti išsidėstę po didesniais, taip sukuriant struktūrą, vizualiai panašią į organizmą su ataugomis. Dalis pareigūnų tokį vaizdą vertino atsargiai, nes po katapultavimosi patirtas šokas galėjo paveikti suvokimą.

    Vis dėlto net ir atsargiai vertinamas pasakojimas paskatino diskusiją, ar pilotas galėjo susidurti su dronų spiečiaus technologija, kuri leidžia daugeliui platformų veikti kaip vieningai valdomai sistemai. Šiuolaikinėse kariuomenėse tokios koncepcijos vystomos tam, kad spiečius galėtų keisti formaciją, išsklaidyti riziką ir prisitaikyti prie gynybos priemonių.

    Kodėl dronų spiečiai kelia nerimą?

    Karinės analizės kontekste dronų spiečiai laikomi viena sudėtingiausių grėsmių, nes jie gali perkrauti oro gynybos sistemas ir priversti gynybą eikvoti brangias raketas prieš palyginti pigius taikinius. Net jei atskiri dronai nėra itin pažangūs, masiškumas ir koordinacija gali suteikti taktinį pranašumą.

    Tokiose schemose dažnai aptariami tinklinio ryšio principai, kai dronai dalijasi informacija tarpusavyje ir išlaiko užduotį net praradę dalį ryšio ar atskirus vienetus. Praktikoje tai gali reikšti, kad operatoriui nereikia tiesiogiai valdyti kiekvieno drono, o pakanka nurodyti tikslą ar užduotį.

    Atsargus vertinimas ir platesnis kontekstas

    Šaltinių teigimu, tyrėjai apklausose akcentavo poreikį patikrinti, ar pilotas yra tikras dėl to, ką matė. Tokį atsargumą lemia ir tai, kad ekstremaliose situacijose greitis, aukštis, apšvietimas bei priešlėktuvinių priemonių poveikis gali iškraipyti vaizdą.

    Tačiau net jei medūzos palyginimas nėra pažodinis, pati idėja apie koordinuotus dronų spiečius atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai valstybės vis aktyviau investuoja į bepiločių sistemų masiškumą, ryšį ir autonomijos elementus. Karo planuotojams tai reiškia, kad oro gynybos ir elektroninės kovos sprendimai turi būti pritaikyti ne vien pavieniams taikiniams, bet ir dinamiškoms, sparčiai besikeičiančioms grupėms.

  • Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įranga, kuri, pasak jo, buvo naudojama Rusijos dronams valdyti, po savaitės nustojo veikti. Tai įvyko po to, kai Kyjivas viešai pareikalavo per nustatytą terminą išjungti arba pašalinti įrenginius netoli Ukrainos sienos.

    Pasak V. Zelenskio, ultimatumą Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai jis paskelbė birželio 19 dieną, suteikdamas 7 dienas veiksmams. Ukrainos vadovas nurodė, kad kalbama apie ryšio retransliatorius Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina.

    „Nereikia jokių perteklinių žodžių. Jo teritorijoje stovi įranga, kuria nukreipiami smūgiai prieš Ukrainos civilius. Tegul ją pašalina arba išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas tvirtino, kad tokia infrastruktūra leidžia Rusijai tiksliau vykdyti dronų atakas prieš šiaurinius Ukrainos regionus, net ir ten, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai. Jo teigimu, tai didina grėsmę civiliams ir kritinei infrastruktūrai, todėl Kyjivas esą būtų svarstęs priemones šiai rizikai neutralizuoti.

    V. Zelenskis taip pat akcentavo platesnį Baltarusijos vaidmenį Rusijos karo logistikoje. Jo vertinimu, Minskas išlieka svarbus tiekimo kanalas, ypač degalų ir kitų resursų srityse, todėl bet kokie sprendimai riboti paramą Maskvai tiesiogiai veiktų Rusijos gebėjimus tęsti karą.

    Šis epizodas dar kartą išryškino, kad Baltarusijos teritorija, nors formaliai nedalyvauja karo veiksmuose, yra jautrus veiksnys Ukrainos saugumui. Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios ne kartą naudojosi Baltarusija kaip karinės infrastruktūros ir dislokavimo erdve, o Kyjivas nuolat pabrėžia, kad bet koks tokios veiklos suaktyvėjimas bus atidžiai stebimas.

    Kol kas nebuvo pateikta išsamių nepriklausomų patvirtinimų, ar įranga buvo tik laikinai išjungta, ar demontuota. V. Zelenskis teigė, kad Ukraina stebės situaciją ir vertins, ar pokyčiai yra ilgalaikiai.

  • Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas ėmėsi naujos gudrybės: karo laivus aptraukė „sodo“ tinklu nuo dronų

    Rusijos Baltijos laivynas vis dažniau imasi improvizuotų priemonių, bandydamas apsisaugoti nuo bepiločių atakų jūroje. Naujausiose nuotraukose matyti, kad dalis laivų virš antstato ir denio zonų uždengiami plonu apsauginiu tinklu, primenančiu buityje naudojamą sodo ar vabzdžių tinklelį.

    Tokio tipo uždanga pristatoma kaip fizinė kliūtis, kuri turėtų sutrikdyti drono skrydį arba priversti sprogmenį detonuoti dar neatsitrenkus į laivo konstrukcijas. Tačiau net ir Rusijos karo komentatoriai pripažįsta, kad tai tik dalinis sprendimas, tinkantis nebent paprastesniems FPV tipo dronams.

    Analitikai pabrėžia, kad tinklas dažnai dengia tik ribotą plotą, todėl pažeidžiamiausios vietos gali likti atviros. Matomuose vaizduose apsauga neapima visos laivo viršutinės dalies, o kai kurie svarbūs elementai, įskaitant stebėjimo ir valdymo zonas, gali būti nepakankamai uždengti.

    Kontekstas aiškus: bepiločių panaudojimas kare sparčiai evoliucionuoja, o atakos jūroje tampa vis įvairesnės ir sunkiau prognozuojamos. Be lengvų FPV dronų, vis didesnę grėsmę kelia sunkesni smogiamieji modeliai, galintys nešti didesnį sprogmenų kiekį ir būti pritaikyti būtent taikiniams vandenyje.

    Tinklai nėra naujovė Rusijos ginkluotėje: panašios konstrukcijos anksčiau fiksuotos ant šarvuotos technikos, virš apkasų ar logistikos kelių atkarpų. Pastaruoju metu tokios priemonės pastebėtos ir karinėse bazėse, kur bandoma pridengti ypač vertingus taikinius, įskaitant strateginės paskirties laivus.

    Nuotraukose dėmesį patraukė ir palydos sudėtis: krovininį laivą lydi desantinis laivas, sukurtas kariams ir technikai gabenti į krantą, o ne konvojams saugoti nuo oro grėsmių. Tai gali reikšti, kad Baltijos laivyno galimybės vykdyti klasikinę palydą ir oro gynybą jūroje yra ribotos, todėl tenka remtis tuo, kas tuo metu pasiekiama.

    Pastaraisiais metais Baltijos jūroje didėja įtampa dėl sugriežtėjusių patikrų, sankcijų vykdymo ir karinių incidentų rizikos, todėl laivų apsauga tampa itin svarbi. Tokios improvizuotos priemonės siunčia signalą, kad net ir jūroje dronų grėsmė vertinama rimtai, tačiau kartu atskleidžia ir spragas, kurias bandoma užlopyti greitais, bet ne visada patikimais sprendimais.