CP v2

Tag: Dronai

  • Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Didelis lūžis fronte: „Shahed“ dronai su naujomis trukdymo sistemomis tampa dar pavojingesni

    Ukrainos radiotechnikos ir bepiločių ekspertas Serhijus Beskrestnovas, žinomas kaip Flash, įspėja apie ryškėjančią tendenciją fronte: Rusijos toliašaudžiai kamikadzės tipo „Shahed“ vis dažniau komplektuojami elektroninės kovos priemonėmis.

    Pasak jo, pranešimų iš Ukrainos karių daugėja, o tai leidžia įtarti, kad anksčiau pavieniai sprendimai pamažu virsta beveik norma. Kartu minimi ir „Gerbera“ tipo masalai, skirti klaidinti oro gynybą ir apsunkinti perėmimą.

    Kaip veikia trukdymas

    Ekspertas aiškina, kad elektroninės kovos moduliai „Shahed“ dronuose siekia užgožti vaizdo perdavimo ryšį tarp Ukrainos perėmėjo drono ir antžeminio imtuvo. Jei trukdiklio signalas imtuve tampa stipresnis už perėmėjo siųstuvą, operatorius ant žemės iš esmės nebemato vaizdo.

    Toks scenarijus ypač pavojingas, kai perėmimas remiasi realaus laiko vaizdu ir tikslia korekcija paskutinėmis sekundėmis. Praktikoje tai reiškia mažesnę sėkmingo numušimo tikimybę ir didesnę riziką, kad dronas pasieks taikinį.

    Kodėl tai tampa problema Ukrainai

    Pasak Flash, Rusija gali naudotis viešai prieinama technine informacija, kad identifikuotų dažnius, kuriais dirba Ukrainos perėmėjai ir antžeminės stotys. Dėl to vienu svarbiausių atsakų tampa reguliarus dažnių ir ryšio profilių keitimas, kad trukdymo sprendimai greičiau pasentų.

    Ekspertas atkreipia dėmesį ir į praktinę detalę: nors pranešimų daugėja, jis pats teigia dar nematęs tokio elektroninės kovos modulio nuolaužose, kai analizuojami numušti bepiločiai. Tai gali reikšti ir papildomas sąnaudas, ir integravimo sunkumus, tačiau neatmeta, kad sprendimai testuojami ir plečiami.

    Ginklų varžybos ore

    Dronų karas evoliucionuoja itin greitai: atsiranda vis naujų perėmimo konfigūracijų ir nestandartinių metodų, o kita pusė iškart kuria atsakomąsias priemones. Ši dinamika verčia nuolat atnaujinti ir ryšio apsaugą, ir perėmimo taktiką.

    Flash teigimu, Ukraina taip pat turėtų plačiau diegti elektroninės kovos sprendimus savo toliašaudžiuose dronuose, nes tai gali realiai didinti jų išgyvenamumą ir misijų sėkmę. Kuo daugiau kovoje atsiranda trukdymo, tuo svarbesnis tampa atsparus ryšys, alternatyvūs valdymo kanalai ir operatyvus prisitaikymas.

    „Jei rytoj atsiranda naujas kardas, iškart atsiras ir skydas, todėl elektroninė kova dronų kare jau tapo kasdienybe“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

  • Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš okupuotos Ukrainos pietų, kuriame matyti kelias, nusėtas sudegusiais vilkikais, priekabomis ir cisternomis. Kadrų fone – didžiulis ugnies kamuolys ir juodi dūmai, kylantys virš dar vienos degančios cisternos.

    Minima atkarpa driekiasi per Mariupolį, Berdianską ir Melitopolį ir yra viena svarbiausių sausumos maršrutų, kuriais Rusija aprūpina okupuotą Krymą. Šis kelias siejamas su buvusiomis Ukrainos magistralėmis M14 ir M18, o Rusijos logistikoje jis laikomas pagrindine arterija pietų kryptimi.

    Ukrainos šaltiniai šią trasą jau kurį laiką vadina Autostrada liepsnose, nes joje dažnai fiksuojami smūgių padariniai ir degantys krovininiai automobiliai. Pastaraisiais mėnesiais atakos, anot Ukrainos pranešimų, tapo intensyvesnės, o taikiniais dažnai įvardijami degalų, amunicijos ir aprūpinimo konvojai.

    Ukrainos karinėse komunikacijose akcentuojama, kad smūgiai logistikai yra būdas mažinti Rusijos pajėgų galimybes palaikyti karo veiksmus pietuose. Pranešimuose minimos vidutinio nuotolio dronų operacijos, kai taikiniai pasiekiami dešimtimis ar net šimtais kilometrų už fronto linijos.

    Šio spaudimo poveikis, kaip teigiama, ypač juntamas Kryme, kur periodiškai atsiranda degalų tiekimo sutrikimų ir ribojimų. Okupacinė administracija kai kuriais laikotarpiais buvo įvedusi pardavimo limitus, įskaitant 20 litrų vienam automobiliui, o tai tampa signalu apie trapias tiekimo grandines.

    Rusija bando dalį srautų nukreipti alternatyviais keliais ir jūrų maršrutais, tačiau ir jie, Ukrainos vertinimu, išlieka pažeidžiami. Tuo pat metu Krymo tiltas tebėra jautrus taikinys: jo pralaidumas ir saugumas lemia, kiek greitai į pusiasalį galima perkelti degalus, šaudmenis ir atsargas.

    Analitikai pažymi, kad logistika šiame kare tapo vienu svarbiausių frontų: sunaikinta cisterna ar vilkikas reiškia ne tik vieną prarastą transporto priemonę, bet ir grandininį efektą visoje tiekimo sistemoje. Dėl to kelių, mazgų ir sandėlių apsauga, taip pat atstumų įveikimas dronais, vis dažniau nulemia operacijų tempą.

  • Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Rusija ruošia masines reaktyvinių „Shahed“ atakas: Ukrainos oro gynybai – rimtas išbandymas

    Nauja „Shahed“ evoliucija

    Rusija vis intensyviau modernizuoja Irano kilmės „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus ir pereina prie reaktyvinių variklių naudojimo. Ukrainos analitikų teigimu, toks žingsnis gali iš esmės pakeisti iki šiol taikytą kovos su šiais taikiniais praktiką ir padidinti spaudimą oro gynybai.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų vertinimuose minimos modernizuotos versijos „Geran-3“, „Geran-4“ ir „Geran-5“, siejamos su „Shahed“ šeima. Esminis pokytis – vietoje įprastų stūmoklinių variklių diegiamos kompaktiškos turboreaktyvinės jėgainės.

    Ką keičia reaktyvinis variklis

    Pagrindinis tokios modernizacijos efektas – gerokai didesnis greitis, kuris sutrumpina Ukrainos pajėgų reakcijos laiką ir apsunkina perėmimą trumpesnio nuotolio priemonėmis. Kai kurie šaltiniai mini kiniškus „Telefly“ serijos variklius, kurių parametrai leidžia dronams skristi kelis kartus greičiau nei ankstesnėms, lėtesnėms modifikacijoms.

    Iki šiol daug „Shahed“ tipo dronų būdavo numušami priemonėmis, kurios veiksmingiausios prieš lėtai ir žemai skrendančius taikinius, įskaitant mobilias ugnies grupes. Tačiau didėjant greičiui, taikinių perėmimo langas mažėja, o klaidos kaina tampa didesnė, ypač kai atakos vykdomos masiškai.

    Greitis turi kainą, bet grėsmė auga

    Kartu su greičiu atsiranda ir apribojimų: reaktyvinės jėgainės paprastai naudoja daugiau degalų, todėl realus veikimo nuotolis gali sumažėti. Skelbiama, kad kai kurių versijų nuotolis gali kristi nuo anksčiau minimų labai didelių distancijų iki maždaug 1 000 kilometrų ar net mažiau, priklausomai nuo modelio ir skrydžio profilio.

    Vis dėlto net ir trumpesnis nuotolis nereiškia mažesnės rizikos, nes tokie dronai gali būti naudojami iš arčiau esančių paleidimo rajonų, o didesnis greitis padeda prasiskverbti pro dalį gynybos sluoksnių. Be to, masinis panaudojimas išlieka vienu svarbiausių Rusijos taktikos elementų, siekiant išsekinti oro gynybos resursus.

    Papildomą nerimą kelia pranešimai, kad dalis naujesnių dronų gali būti komplektuojami su kameromis ir kompiuterinio matymo sprendimais. Tai leistų tiksliau atpažinti ir sekti judančius taikinius, tokius kaip transporto priemonės ar logistinės grandys, didinant smūgių tikslumą.

    Ukrainos pusė viešai kalba apie poreikį spartinti naujų perėmimo sprendimų kūrimą ir bandymus, kad jie galėtų veikti didesniu greičiu ir aukščiu. Tokia technologinė „gaudynių“ dinamika rodo, kad dronų karas regione pereina į naują etapą, kuriame greitis ir autonomija taps dar svarbesniais veiksniais.

  • JAV ruošia lazerių ginklą: „AeroVironment“ sistema gali pakeisti kovą su dronais fronte

    JAV ruošia lazerių ginklą: „AeroVironment“ sistema gali pakeisti kovą su dronais fronte

    JAV kariuomenė svarsto artimiausiu metu įsigyti iki 20 lazerinės ginkluotės sistemų E-HEL, kurias kuria bendrovė „AeroVironment“. Ši kryptinė energija paremta sistema skirta naikinti mažus ir vidutinio dydžio dronus, į juos nukreipiant koncentruotą lazerio spindulį.

    Remiantis JAV kariuomenės dokumentuose aprašytais reikalavimais, E-HEL turėtų būti pritaikytas kovai su 1–3 dronų grupėmis. Nurodoma, kad taikiniais laikomi įvairių klasių bepiločiai, kurių masė gali siekti nuo 9 iki 600 kilogramų.

    Patirtis su DE M-SHORAD

    Nauji planai siejami su ankstesne programa Directed Energy Maneuver-Short Range Air Defense, kai ant šarvuoto „Stryker“ platformos buvo integruotas maždaug 50 kilovatų galios lazeris. Bandymų metu patvirtinta, kad aukštos energijos lazerį įmanoma įtraukti į manevrinės oro gynybos sudėtį.

    Vis dėlto praktika atskleidė ir rimtus inžinerinius iššūkius. Didelės galios elektros generavimo, aušinimo, spindulio valdymo įrangos ir jutiklių sutalpinimas šarvuotoje mašinoje bei patikimas darbas nuolatinių taktinių operacijų sąlygomis tapo vienu didžiausių ribojančių veiksnių.

    Kodėl svarbus ne tik kilovatų skaičius

    JAV kariuomenė signalizuoja perėjimą prie kompaktiškesnės ir modulinės lazerinių sistemų architektūros. Tai reiškia, kad prioritetu laikoma ne vien maksimali galia, o galimybė greitai dislokuoti, lengvai prižiūrėti, stabiliai maitinti ir integruoti sprendimą skirtingose misijose.

    Kitaip tariant, mažesnės nominalios galios lazeris gali būti vertingesnis už galingesnį analogą, jei jis yra patikimesnis lauke ir paprasčiau įtraukiamas į esamas oro gynybos grandis. Dronų grėsmė dažnai yra masinė ir dinamiška, todėl svarbus ne tik vieno taikinio sunaikinimas, bet ir nuolatinis sistemos prieinamumas.

    Kas daro lazerius patrauklius

    Lazerinė ginkluotė visame pasaulyje sulaukia dėmesio dėl potencialiai mažesnės vieno „šūvio“ kainos, lyginant su raketomis ar kitais brangiais perėmimo būdais. Teoriškai tokio sprendimo sąnaudos labiau priklauso nuo energijos tiekimo ir logistinio užtikrinimo nei nuo kiekvieno atskiro šaudmens.

    Taip pat pabrėžiama, kad kalbant apie aukštos energijos lazerius, omenyje turimi spinduliai, galintys kaitinti ir pažeisti konstrukcijas, pavyzdžiui, sparnus, korpusą ar kritinius mazgus. Tuo pat metu mažesnės energijos lazeriai mūšio lauke gali būti naudojami ir kitoms užduotims, pavyzdžiui, optinių sistemų apakinimui ar jutiklių veikimo trikdymui.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos nėra universalus atsakymas į visas grėsmes, nes jų efektyvumą gali riboti oro sąlygos, dūmai, dulkės ar poreikis užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą. Vis dėlto planai dėl E-HEL rodo aiškią kryptį: kova su dronais tampa viena svarbiausių oro gynybos užduočių, o lazeriai gali tapti reikšminga šios mozaikos dalimi.

  • Bulgarijoje prie Transbalkaninio dujotiekio sprogo dronas: premjeras įspėja dėl nematomų grėsmių

    Bulgarijoje, šalies šiaurės rytuose netoli Kardamo gyvenvietės ir sienos su Rumunija, ryte įvyko incidentas, susijęs su į šalies oro erdvę įskridusiu dronu. Kaip pranešė Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas, neatpažintos kilmės bepilotis orlaivis sprogo netoli Transbalkaninio dujotiekio infrastruktūros.

    Pasak premjero, sprogimas įvyko maždaug už kilometro nuo dujų kompresorinės, tačiau žmonės per incidentą nenukentėjo. Dronas nukrito į saulėgrąžų lauką, o įvykio vietoje buvo matyti juodi dūmai.

    Kas žinoma apie incidentą?

    Premjeras teigė, kad drono ūžesį pirmiausia girdėjo Rumunijos pasienio pareigūnai, o Bulgarijos policijos patrulis netrukus pranešė apie stiprų sprogimą. Anot jo, įrenginys nebuvo iš anksto aptiktas nei Bulgarijos, nei Rumunijos stebėjimo sistemų.

    Rumenas Radevas pabrėžė, kad tokio tipo dronų aptikimas ir neutralizavimas išlieka sudėtingas uždavinys, ypač kai kalbama apie greitai judančius mažo radarinio matomumo taikinius. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nebuvo pramoginis dronas, o didesnis aparatas.

    „Akivaizdu, kad dronas gabeno reikšmingą sprogmenų kiekį, jei jį buvo galima girdėti iš didesnio atstumo, o po sprogimo kilo daug juodų dūmų“, – sakė Rumenas Radevas.

    Kodėl tai svarbu dujų tiekimui?

    Transbalkaninis dujotiekis yra viena iš svarbių regiono dujų transportavimo arterijų, jungianti Turkiją su kryptimi į Ukrainą per Balkanų regioną. Nors premjeras nurodė, kad sprogimas įvyko šalia infrastruktūros, apie pažeidimus ar tiekimo sutrikimus viešai nepranešta.

    Energetikos infrastruktūra, įskaitant dujotiekius, kompresorines ir elektros perdavimo objektus, yra laikoma kritine, todėl net ir incidentai be tiesioginės žalos gali sukelti didesnį saugumo institucijų atsaką. Tokiose situacijose paprastai vertinama ne tik fizinė žala, bet ir rizika, kad tai galėjo būti žvalgybinis ar testinis veiksmas.

    Augantis dronų incidentų fonas regione

    Pastaraisiais mėnesiais Rytų Europoje fiksuojama daugiau incidentų, susijusių su bepilotėmis skraidyklėmis, ypač valstybėse, priklausančiose NATO ir remiančiose Ukrainą. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir žvalgybai, elektroniniam trikdymui ar diversijoms, o jų kilmę nustatyti gali būti sunku.

    Bulgarijos premjeras išreiškė viltį, kad artimiausiu metu pavyks nustatyti drono tipą ir kilmę. Kol kas pareigūnai akcentuoja, kad incidentas atskleidžia platesnę problemą: net ir turint stebėjimo sistemas, mažesni arba specialiai pritaikyti bepilotiai gali praslysti nepastebėti.

  • Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Sprogęs neatpažintas dronas Bulgarijoje: 1 000 m iki dujų vamzdyno, klausimų daugiau nei atsakymų

    Kas nutiko pasienyje?

    Bulgarijoje, netoli sienos su Rumunija, šeštadienį sprogo kol kas neatpažintas dronas. Incidentas užfiksuotas prie buvusio Kardamo pasienio punkto, o įvykio vietoje pradėtas tyrimas.

    Bulgarijos pareigūnai nurodė, kad sprogimas įvyko maždaug už 1 000 metrų nuo Transbalkaninio dujotiekio kompresorių stoties. Teigiama, jog žmonės per incidentą nenukentėjo, taip pat neužfiksuota žalos pastatams ar infrastruktūrai.

    Kaip dronas nebuvo pastebėtas?

    Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas teigė, kad dronas į Bulgarijos oro erdvę įskrido iš Rumunijos. Pasak jo, nei Bulgarijos, nei Rumunijos institucijos laiku neužfiksavo objekto judėjimo per jų oro erdves.

    „Drono keliamą triukšmą užfiksavo Rumunijos pasienio policija, o vėliau General Toševo patrulis išgirdo garsų sprogimą“, – sakė Rumenas Radevas.

    Po įvykio paskelbta, kad regione bus stiprinamos stebėjimo ir kontrolės priemonės. Tyrėjai aiškinasi, kokio tipo dronas buvo panaudotas, kokiu maršrutu jis skrido ir ar incidentas susijęs su platesniais saugumo iššūkiais Juodosios jūros regione.

    Kodėl svarbi dujų infrastruktūra?

    Opozicijos parlamentaras Ivailo Mirčevas atkreipė dėmesį, kad Kardamo apylinkės siejamos su Vertikaliuoju dujų koridoriumi. Tai strateginis maršrutas, skirtas gamtinių dujų srautams per Pietryčių ir Vidurio Europą, jungiantis Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Ukrainą.

    Tokių objektų apsauga pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Europos darbotvarkių dėl karo Ukrainoje, diversijų grėsmės ir dažnėjančių incidentų prie kritinės infrastruktūros. Energetikos tinklai laikomi itin jautriais, nes net ir ribotas sutrikimas gali turėti poveikį tiekimui bei kainoms regione.

    Fonas: incidentų daugėja

    Šis atvejis įvyko po to, kai Rumunija liepos pabaigoje per kelias dienas pranešė numušusi tris dronus savo oro erdvėje. Rumunijos pareigūnai yra nurodę, kad bent vienas iš jų buvo Shahed tipo, siejamas su Rusijos pajėgų naudojamomis sistemomis kare prieš Ukrainą.

    Rumunija ir Bulgarija, esančios NATO rytiniame flange ir turinčios priėjimą prie Juodosios jūros, pastaruoju metu susiduria su padidėjusia oro erdvės pažeidimų bei klaidžiojančių dronų rizika. Tokie incidentai dažniausiai siejami su kovinių veiksmų geografija, elektroninės kovos trikdžiais ir maršrutų nukrypimais.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau yra pabrėžusi, kad panašūs įvykiai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Šiame kontekste Bulgarijos ir Rumunijos institucijoms didėja spaudimas stiprinti oro erdvės stebėseną ir greito reagavimo procedūras.

    Kol kas neatsakyta į esminį klausimą, kieno dronas sprogo Bulgarijoje ir ar tai buvo atsitiktinis nukrypimas, ar sąmoningas bandymas priartėti prie strateginės infrastruktūros. Tyrimo išvados turėtų paaiškinti tiek drono kilmę, tiek jo užduotį.

  • Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad vienas sunkiausių iššūkių fronte tapo masiškai naudojami nedideli dronai, kurie vis dažniau veikia spiečiais ir nuolat žvalgo bei atakuoja pozicijas. Ypač daug problemų kelia vadinamieji šviesolaidžiu valdomi dronai, nes jų ryšio grandinę sunkiau paveikti įprastomis elektroninės kovos priemonėmis.

    Ieškodami greitų ir pigių sprendimų, ukrainiečiai ėmė bandyti netikėtą taktiką: kitais dronais gaudyti priešo bepilotes skraidykles, į jas paleidžiant tinklą. Tokia priemonė iš esmės sukuria „oro medžioklę“, kai vienas kvadrokopteris prisiartina prie taikinio ir bando jį apvynioti ar užkabinti tinklu.

    „Kova ore vis dažniau vyksta tarp dronų, o ne tik tarp drono ir žemės taikinio“, – sakė Ukrainos kariškių atstovai, komentuodami augantį bepiločių vaidmenį mūšio lauke.

    Tinklų sprendimas turi ir ribojimų: reikia priartėti prie taikinio, tiksliai pataikyti, o visa operacija vyksta sąlygomis, kai erdvėje gali būti keli taikiniai, o operatorius patiria trikdymą ir laiko spaudimą. Vis dėlto tokia taktika vertinama kaip praktiška tada, kai reikia greitai neutralizuoti pigų, bet pavojingą droną ir kartu sumažinti sprogmenų ar šaudmenų naudojimą.

    Panašūs „dronų gaudytojų“ konceptai buvo pristatomi dar iki plataus masto karo Ukrainoje. Anksčiau rinkoje buvo demonstruoti sprendimai, kai dronas numeta ar iššauna tinklą, o vėliau taikinį nutempia žemyn, tačiau plačiai neprigijo dėl sudėtingumo ir riboto efektyvumo prieš greitai besikeičiančias grėsmes.

    Ukrainoje papildomą postūmį tokiems bandymams suteikia ir turimų priemonių prieinamumas. Tinklai fronte naudojami ne tik gaudymui ore, bet ir kaip papildomas fizinis barjeras virš pozicijų ar ant pastatų, kad įsirėžęs dronas būtų sustabdytas arba prarastų galimybę tiksliai smogti taikiniui.

    Analitikai pabrėžia, kad dronų karas Ukrainoje sparčiai evoliucionuoja: derinamos elektroninės kovos sistemos, fizinės užtvaros, perėmimo dronai ir improvizuotos priemonės. Kuo daugiau atsiranda sunkiai slopinamų ryšio technologijų ir autonominių funkcijų, tuo labiau auga poreikis paprastiems, greitai pritaikomiems sprendimams, kurie veiktų net tada, kai trikdymas tampa neveiksmingas.

  • Kinija smogia JAV prieš Xi vizitą: dronų eksportas ribojamas, šešios įmonės atsidūrė juodajame sąraše

    Kinija smogia JAV prieš Xi vizitą: dronų eksportas ribojamas, šešios įmonės atsidūrė juodajame sąraše

    Įtampa kyla prieš Xi kelionę

    Kinija paskelbė naują ekonominių atsakomųjų priemonių paketą Jungtinėms Valstijoms: griežtinama bepiločių orlaivių eksporto kontrolė ir ribojami ryšiai su šešiomis JAV organizacijomis. Žingsnis žengtas artėjant planuojamam Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitui JAV rugsėjo mėnesį.

    Pekinas aiškina, kad priemonės yra atsakas į Vašingtono sprendimus, kurie, Kinijos vertinimu, riboja Kinijos technologijų įmonių galimybes ir daro įtaką dvišalei prekybai. Nors po Xi susitikimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Pekine gegužės mėnesį buvo matyti santykių atšilimo ženklų, nauji sprendimai rodo, kad įtampa išlieka.

    Dronų eksportas bus tikrinamas atskirai

    Kinijos Prekybos ministerija pranešė, kad bepiločių orlaivių, jų pagrindinių komponentų ir susijusių technologijų eksportui bus taikomas vertinimas kiekvienu atveju atskirai. Tai reiškia, kad eksportuotojai turės įrodyti, jog prekės nebus panaudotos kariniams tikslams ar kitai jautriai veiklai.

    Tokie ribojimai siejami su dvigubos paskirties prekių logika, kai civilinės technologijos gali būti pritaikomos gynybai, žvalgybai ar infrastruktūros atakoms. Dronų rinka pastaraisiais metais tapo viena jautriausių grandžių JAV ir Kinijos technologiniame ginče, nes būtent čia susikerta tiek vartotojų, tiek saugumo interesai.

    „Kinija neturi kito pasirinkimo, kaip imtis būtinų atsakomųjų priemonių“, – teigiama Kinijos Prekybos ministerijos pareiškime.

    Juodasis sąrašas ir sertifikavimo pokyčiai

    Kinija taip pat uždraudė šešioms JAV organizacijoms vykdyti prekybą ar kitą veiklą su Kinijos subjektais. Tarp įvardytų subjektų minimos Applied DNA Sciences ir nevyriausybinė organizacija Human Rights in China.

    Atskiru sprendimu Pekinas uždraudė bendrovei Compliance Testing LLC vykdyti veiklą Kinijoje, tvirtindamas, kad ji veikė kartu su JAV Federaline ryšių komisija ir prisidėjo prie sprendimų, kurie, Kinijos vertinimu, kenkia šalies saugumui ir suverenitetui.

    Be to, Kinijos Valstybinė rinkos reguliavimo administracija pakeitė taisykles dėl CCC sertifikavimo, kuris taikomas elektronikos gaminių saugos standartams. Nuo šiol JAV įmonės, atliekančios gamyklų patikras Kinijos subjektų vardu, nebegalės išduoti tokių sertifikatų, todėl gamintojams gali tekti samdyti auditorius už JAV ribų.

    Šie sprendimai gali didinti administracinę naštą tiekėjams ir gamintojams bei ilginti produktų pateikimo į rinką terminus. Praktikoje tai tampa dar vienu netarifiniu barjeru pasaulinėse tiekimo grandinėse, kurios jau ir taip jautriai reaguoja į geopolitinius sprendimus.

    Kas išprovokavo atsaką

    Pekinas tiesiogiai sieja savo priemones su pastaruoju metu JAV įvestais ribojimais. Tarp jų minima JAV Federalinės ryšių komisijos politika dėl Kinijoje pagamintų dronų importo, taip pat JAV Vidaus saugumo departamento sprendimai įtraukti dešimtis Kinijos įmonių į sąrašus, susijusius su priverstinio darbo prevencija.

    Kinija pabrėžia, kad veikia santūriai ir ragina Vašingtoną atšaukti, jos vertinimu, klaidingus sprendimus. Tačiau kartu perspėja, kad JAV įvedus naujus ribojimus, atsakomosios priemonės gali būti plečiamos.

    Analitikai tokius veiksmus vertina kaip signalą, kad technologijų ir prekybos konfliktas vis dažniau persikelia į reguliacinių priemonių lygmenį. Dronai, humanoidiniai robotai, energijos keitikliai ir sertifikavimo procedūros tampa sritimis, kuriose konkurencija grindžiama ne vien kainomis ar inovacijomis, bet ir nacionalinio saugumo argumentais.

  • Ukrainos dronai sumedžiojo itin retą 2S44 Hiacynt-K: tai tik antras patvirtintas nuostolis

    Ukrainos dronai sumedžiojo itin retą 2S44 Hiacynt-K: tai tik antras patvirtintas nuostolis

    Ukrainos kariuomenė pranešė sunaikinusi retai fronte matomą Rusijos savaeigę artilerijos sistemą 2S44 Hiacynt-K. Vaizdo įraše, kurį paviešino 151-oji atskiroji mechanizuotoji brigada, matomas tikslus smūgis į už fronto linijos aptiktą taikinį.

    Karo analitikai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo technika Ukrainoje fiksuojama itin retai. Pagal viešai prieinamą informaciją, tai gali būti tik antras patvirtintas 2S44 Hiacynt-K praradimas nuo plataus masto invazijos pradžios.

    Ukrainos kariai, komentuodami medžiagą, pabrėžė, kad toliau ieškos ir naikins retus, didelę vertę turinčius artilerijos taikinius. Tokios operacijos dažniausiai remiasi žvalgybinių ir smogiamųjų dronų deriniu, leidžiančiu greitai aptikti, patikslinti koordinates ir smogti net ir toliau nuo tiesioginės fronto linijos.

    2S44 Hiacynt-K yra naujesnės koncepcijos rusiška 152 mm kalibro ratinė savaeigė patranka, sukurta didesniam mobilumui. Sistema sumontuota ant keturašės 8×8 važiuoklės BAZ-6910-027, artimos platformai, naudotai 2S43 Malwa projekte.

    Pagrindinis ginklas – 2A36 Hiacynt-B, anksčiau plačiau žinotas kaip velkamosios artilerijos patranka. Ilgesnis vamzdis ir didesnis pradinis sviedinio greitis paprastai leidžia pasiekti didesnį šaudymo nuotolį nei daugeliui klasikinių haubicų: standartine skeveldrine fugasine amunicija – iki 30,5 km, o naudojant reaktyvinę amuniciją – iki 33,1 km.

    Rusijos sprendimas derinti esamą platformą su anksčiau gaminta 2A36 sistema siejamas su bandymu greičiau atkurti ir plėsti artilerijos pajėgumus, remiantis turimomis atsargomis ir komponentais. Tačiau Ukrainos dronų veikla, vis dažniau nutaikyta į brangesnius taikinius, rodo, kad net mobilios ir palyginti naujos sistemos išlieka pažeidžiamos.

    Skelbiama, kad ratinė važiuoklė leidžia 2S44 Hiacynt-K keliuose pasiekti iki 80 km/h greitį, o kovinė masė siekia apie 32 tonas. Įgulą paprastai sudaro penki kariai, o didesnis mobilumas turėtų padėti greičiau keisti pozicijas po šūvių, tačiau praktikoje tai ne visuomet apsaugo nuo dronų žvalgybos ir smūgių.

  • Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkai kuria „kietą skydą“ tankams: be jos „Abrams“ ir „Leopard“ prieš dronus – pažeidžiami

    Lenkijos kariuomenė ieško aktyvios apsaugos sistemų, vadinamųjų hard-kill, kurios galėtų tapti papildomu skydu tankams ir kitiems šarvuotiems kovos vienetams. Apie vykstančias rinkos konsultacijas pranešta remiantis Lenkijos gynybos ministerijos komunikacija.

    Tokios sistemos svarstomos diegti tankams M1A2 SEPv3 „Abrams“, K2 „Black Panther“, „Leopard 2“, taip pat pėstininkų kovos mašinoms Borsuk ir ratiniams šarvuočiams „Rosomak-L“. Esminis tikslas – sumažinti grėsmes nuo valdomų prieštankinių raketų, kumuliacinių šaudmenų ir sparčiai plintančių mažų dronų.

    Ukrainoje vykstantis karas parodė, kad net ir labai gerai šarvuota technika nėra apsaugota nuo pigesnių, masiškai naudojamų priemonių. Maži dronai, galintys numesti sprogmenis ar nukreipti artileriją, tapo viena didžiausių grėsmių šarvuotosioms pajėgoms.

    Kuo skiriasi soft-kill ir hard-kill

    Aktyvios apsaugos sistemos paprastai skirstomos į soft-kill ir hard-kill. Soft-kill sprendimai siekia suklaidinti ar sutrikdyti atakos priemones, pavyzdžiui, aptikus lazerinį taikymą ar raketos taikiklius laiku paleidžia dūmų uždangą ar trukdžius.

    Hard-kill veikia kitaip: ji aptinka grėsmę, ją seka ir fiziškai perima dar prieš smūgį į mašiną. Tokia apsauga projektuojama taip, kad per itin trumpą laiką numuštų artėjančią raketą ar šaudmenį, o dabar vis dažniau keliami reikalavimai veikti ir prieš mažus bepiločius orlaivius.

    Konsultacijose dalyvauja keturios bendrovės

    Lenkijos ginkluotės agentūra konsultacijose vertina rinkoje siūlomas technologijas pagal kelis kriterijus: sistemos efektyvumą, integravimo į konkrečias platformas galimybes, modernizavimo perspektyvą, saugą šalia esantiems kariams ir veikimą platesnėje pajėgų apsaugos architektūroje.

    Gynybos ministerija nurodo, kad konsultacijose dalyvauja „Elbit Systems Ltd.“, „Rafael Advanced Defense Systems Ltd.“, „Konsorcjum EuroTrophy“ ir „Rheinmetall Protection Systems“. Šios įmonės siejamos su plačiai aptariamais sprendimais, tokiais kaip „Iron Fist“, „Trophy“ ir „StrikeShield“.

    „Vertinamas ir Lenkijos gynybos pramonės potencialas bei galimybės dalyvauti kuriant, integruojant, gaminant, prižiūrint ir modernizuojant apsaugos sistemas“, – teigiama ministerijos pozicijoje.

    Kodėl klausimas tapo skubus

    Nors Lenkija sparčiai modernizuoja sausumos pajėgas ir yra sudariusi didelės apimties tankų įsigijimo sutartis, šiuo metu jos šarvuota technika neturi hard-kill klasės aktyvios apsaugos, kuri būtų standartinė visame parke. Dėl to didėja poreikis sprendimui, kurį būtų galima diegti skirtinguose modeliuose ir gauti per palyginti trumpą laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad aktyvi apsauga gali lemti ne tik mašinos išlikimą, bet ir įgulos galimybę pasitraukti iš užpuolimo zonos. Šiuolaikinėje karyboje, kur grėsmės ateina ne tik nuo tankų ar artilerijos, bet ir iš oro, net ir maži sprendimai dažnai tampa kritiškai svarbūs.

    Lenkijos pusėje taip pat akcentuojama, kad sprendimas turėtų būti suderinamas su ilgalaikiais pajėgumais, o ne vien greitu pirkimu. Todėl kartu su technologijų paieška keliami ir reikalavimai dėl integracijos, aptarnavimo ir galimos vietinės pramonės įtraukties.