Tag: Dronai

  • TEKEVER plečiasi į Daniją: Odensėje kurs veiklą, o EIFO jungiasi prie 580 mln. dolerių investicijų raundo

    TEKEVER plečiasi į Daniją: Odensėje kurs veiklą, o EIFO jungiasi prie 580 mln. dolerių investicijų raundo

    Gynybos technologijų bendrovė TEKEVER paskelbė planus įkurti veiklos padalinį Odensėje – tai būtų pirmasis įmonės operacinis buvimas Šiaurės šalių regione. Šis žingsnis turėtų sustiprinti TEKEVER darbą visame regione.

    Apie plėtrą pranešta po susitikimo Kopenhagoje su Danijos gynybos ministru Jeppe Bruus. Įmonė nurodo, kad vietinė veikla Danijoje bus vystoma etapais – atsižvelgiant į paklausą ir reikiamus patvirtinimus.

    TEKEVER kuria ir tiekia dirbtiniu intelektu paremtas autonomines sistemas gynybos, saugumo ir civilinėms reikmėms. Kartu su plėtros planais bendrovė taip pat pritraukia naują investuotoją iš Danijos.

    Prie TEKEVER 580 mln. JAV dolerių „Series D“ finansavimo raundo uždarymo prisijungs EIFO – Danijos eksporto ir investicijų fondas. Šis raundas pirmą kartą viešai paskelbtas 2026 metų rugsėjo 23 dieną, tuomet bendrovė buvo vertinama 6,4 mlrd. JAV dolerių.

    Kodėl pasirinkta Odensė

    TEKEVER teigimu, Odensė pasirinkta dėl čia susiformavusio dronų ir robotikos ekosistemos. Mieste veikia tokios iniciatyvos kaip Odense Robotics, taip pat UAS Denmark tarptautinis bandymų centras.

    Prie vietinių pajėgumų priskiriamas ir Pietų Danijos universiteto SDU Drone Centre bei Flight Lab. Tai, pasak bendrovės, suteikia prieigą prie Danijos bandymų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros, specializuotų įmonių ir talentų.

    Įmonė: plėtra vyks etapais

    TEKEVER vadovas Ricardo Mendes pabrėžė, kad pirmasis operacinis buvimas Danijoje įmonei suteiks platformą dirbti su klientais ir partneriais visame regione. Jis taip pat akcentavo, kad EIFO investicija yra svarbus etapas uždarant naują finansavimo raundą.

    Vadovo teigimu, įmonės veiklos plėtra Danijoje bus vystoma etapais, reaguojant į paklausą ir patvirtinimus. Bendrovė taip pat mini savivaldybės palaikymą ir pažangą bendradarbiaujant su vietiniais partneriais.

    Ką darys pritraukus lėšų

    Įmonė skelbia jau dirbanti su Danijos partneriais ir matanti bendradarbiavimo galimybių gynybos, saugumo bei technologijų srityse. Taip pat planuojama su Danijos suinteresuotomis pusėmis svarstyti, kaip dvejopo naudojimo sistemos galėtų prisidėti stebint kritinę jūrinę energetikos infrastruktūrą.

    EIFO vadovas Peder Lundquist teigia, kad ši investicija turėtų paremti TEKEVER augimą ir priartinti vieną iš pirmaujančių Europos gynybos bendrovių prie Danijos. Jo vertinimu, tai gali atverti kelią didesniam bendradarbiavimui, technologijų plėtrai ir didesniam Danijos pramonės dalyvavimui Europos gynybos sektoriuje.

    TEKEVER nurodo, kad Danijos padalinys taps platesnio Europos tinklo dalimi: jis apima Portugaliją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir Estiją. Bendrovė taip pat primena neseniai Miunchene atidarytą Vokietijos centrą, o pritrauktas finansavimas bus skirtas tolesnei tarptautinei plėtrai, pramoninių ir technologinių pajėgumų stiprinimui bei strateginiams įsigijimams.

  • „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    „Leonardo“ užsakymų portfelis perkopė 60,4 mlrd. eurų: per devynis mėnesius augo 28 proc.

    Italijos gynybos ir aviacijos pramonės grupė „Leonardo“ pirmą kartą pranešė sulaukusi užsakymų, viršijančių 60 mlrd. eurų. Bendrovės teigimu, tai reikšmingas jos veiklos masto ir paklausos šuolis.

    Kaip skelbia „Euronews“, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius užsakymų apimtis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 28 proc. ir pasiekė 60,4 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Lorenzo Mariani pareiškė, kad devynių mėnesių rezultatai patvirtina pasirinkto augimo krypties tvarumą: finansinį stabilumą, stiprų komercinį pasiūlymą, platų produktų portfelį ir didinamą gamybos pajėgumą.

    Jo teigimu, vienas artimiausių uždavinių – geriau paversti didelį užsakymų portfelį realia gamybos ir pristatymų apimtimi, nes to reikalauja dabartinė rinkos situacija.

    Kas lėmė užsakymų šuolį

    „Leonardo“ nurodo, kad užsakymų augimą skatino didėjančios pajamos visuose sektoriuose, kuriuose grupė veikia – gynyboje ir kosmoso bei aviacijos srityse.

    Prie portfelio padidėjimo prisidėjo ir sandoris: maždaug 6 mlrd. eurų siejami su „Iveco Group“ gynybos padalinio įsigijimu, kurį „Leonardo“ užbaigė praėjusių metų kovą.

    Įmonės valdyba trečiadienį patvirtino 2026 metų pirmųjų trijų ketvirčių rezultatus, o vadovybė teigia, kad jie suteikia prielaidų pozityviai žvelgti į artimiausią laikotarpį.

    Dronai, naikintuvas GCAP ir kosmoso aljansas

    Kalbėdamas apie strategines kryptis, L. Mariani akcentavo platformų integraciją ir skaitmeninimą, pramoninių partnerysčių plėtrą bei tikslinius įsigijimus ir susijungimus.

    Tarp konkrečių projektų jis įvardijo naujo naikintuvo GCAP programą, bendras įmones su „Rheinmetall“ ir „Baykar“ kuriant naujas transporto priemones bei dronus, taip pat aljansą su „Airbus“ ir „Thales“, kuriuo siekiama sukurti europinį kosmoso operatorių.

    Be to, paminėta ir technologinė „Michelangelo Dome“ vystymo kryptis, kuri, pasak vadovybės, yra dalis platesnio plano stiprinti pozicijas tarptautinėje aviacijos, gynybos ir saugumo pramonėje.

    Valstybės dalyvavimas ir bendrovės statusas

    „Leonardo“ yra biržoje listinguojama bendrovė, kurioje Italijos valstybė turi dalį akcijų per Ekonomikos ir finansų ministeriją.

    Bendrovė pabrėžia, kad didėjantis užsakymų portfelis ir gamybos pajėgumų plėtra turėtų padėti geriau reaguoti į kintančius gynybos ir kosmoso rinkos poreikius.

  • Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Dohoje vykusioje „Milipol Qatar“ parodoje saugumo ir gelbėjimo tarnyboms pristatyti dronai, robotai ir dirbtiniu intelektu paremti sprendimai, skirti darbui pavojingose vietose.

    Kaip skelbia „Euronews“, renginyje dalyvavo apie 280 įmonių iš 33 šalių, demonstravusių technologijas nuo stebėjimo iki paieškos ir gelbėjimo operacijų.

    Tarp ryškiausių eksponatų – dronas, galintis gabenti šviesoforus, mikroautobusas, įrengtas kaip mobilus vadavietės centras, ir nuotoliniu būdu valdomas robotas.

    Parodos dalyviai akcentavo bendrą tikslą: surinkti daugiau informacijos ir atlikti užduotis ten, kur žmonėms būtų per daug rizikinga dirbti tiesiogiai.

    Dronai ir robotai – nuo eismo iki paieškos

    Parodoje demonstruota, kaip bepiločiai orlaiviai galėtų prisidėti prie eismo valdymo, pavyzdžiui, laikinai pakeičiant ar papildant infrastruktūrą, kai to reikia vietoje.

    Taip pat pristatyti sprendimai, paremti aerofotografija: iš oro darytos nuotraukos gali padėti greičiau apžvelgti teritorijas ir ieškoti dingusių žmonių.

    Be oro technologijų, dėmesio sulaukė ir autonomiškesni sprendimai vandenyje – pristatyta, kaip laivai galėtų vykdyti misijas be žmonių įgulos.

    DI kontrolė ir žmogaus vaidmuo

    Šalia praktinių demonstracijų parodos dalyviai aptarė, kad net ir pažangiausioms sistemoms reikia aiškių patikrų, ypač kai sprendimuose naudojamas dirbtinis intelektas.

    Pasak pristatymų, daugelyje scenarijų numatomas žmogaus operatoriaus vaidmuo – nuo sprendimų tvirtinimo iki nuotolinio įrangos valdymo.

    Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją saugumo srityje: dalį pavojingiausių darbų perkelti į nuotolines ar automatizuotas sistemas, kartu išlaikant atsakomybės ir kontrolės mechanizmus.

  • InnoWeek 2026 Taškente: robotai gaisrams, žemės ūkio dronai ir studentų žaliosios idėjos

    InnoWeek 2026 Taškente: robotai gaisrams, žemės ūkio dronai ir studentų žaliosios idėjos

    Uzbekistane vykusiame „InnoWeek 2026“ renginyje Taškente pristatyti sprendimai, kurių tikslas – realiai spręsti pramonės saugos, žemės ūkio ir energijos efektyvumo problemas: nuo nuotoliniu būdu valdomo gaisrų gesinimo roboto iki daugiafunkcių dronų ir studentų kuriamų elektrinių transporto bei atsinaujinančios energijos projektų.

    Kaip skelbia „Euronews“, vienas ryškiausių eksponatų – vikšrinis prototipas, galintis privažiuoti prie ugnies židinio ten, kur žmonėms būti pavojinga, ir nukreipti vandens patranką į liepsnas. Tokia technika, kūrėjų teigimu, galėtų padėti dirbant degalinėse ar kitose didelės rizikos vietose.

    Renginyje savo idėjas demonstravo ne tik įmonės ir tyrėjai, bet ir studentai. Parodoje akcentuota, kad inovacijos kuriamos ne vien laboratorijoms – ieškoma būdų, kaip prototipus paversti produktais, kuriuos būtų galima gaminti serijiniu būdu ir siūlyti rinkai.

    Nors pristatytos technologijos apima skirtingas sritis – aviaciją, robotiką, švariąją energiją – bendras vardiklis tas pats: siekis sumažinti riziką, didinti našumą ir energijos taupymą, o kartu atrasti eksporto galimybių artimiausiame regione.

    Nuotoliniu būdu valdomas gaisrų gesinimo robotas

    Gaisrų gesinimo robotas, sukurtas Uzbekistane, valdomas iš 500–800 metrų atstumo. Tai leistų ugniagesiams likti atokiau nuo karščio, dūmų ar galimų sprogimo rizikų, o pavojingiausias zonas patikėti technikai.

    Kūrėjai aiškina, kad roboto vikšrai suprojektuoti taip, kad atlaikytų bent 500 laipsnių temperatūrą, o metalinių vikšrų versija – iki 1 000 laipsnių. Taip pat dirbama ties dirbtinio intelekto integracija, įskaitant automatizuotą vandens patrankos valdymą.

    Projektas vystomas bendradarbiaujant su Uzbekistano Nepaprastųjų situacijų ministerija, tačiau kol kas tai – prototipas, kuriam pateikta patentinė paraiška. Prie projekto prisidedantis ekonomikos mokslų daktaras Qudratjon Yusupov sako, kad analogiški sprendimai egzistuoja, bet paprastai kainuoja brangiai.

    Pasak jo, Uzbekistane kuriamo prototipo kaina galėtų siekti apie 8 100 eurų, kai panašus modelis iš Kinijos – apie 15 300 eurų. Kūrėjai potencialiais pirkėjais įvardija degalines ir dujų pildymo stotis, taip pat svarsto eksportą į Kirgiziją ir Tadžikistaną.

    Dronai žemės ūkiui ir ekstremalioms situacijoms

    Parodoje pristatyti ir bepilotės aviacijos sprendimai. Gamintojas „Sahro Drone Industry“ teigia kuriantis dronus ne tik karinėms reikmėms, bet ir žemės ūkiui bei ekstremalių situacijų valdymui.

    „InnoWeek 2026“ metu įmonė demonstravo daugiafunkcį droną, galintį gabenti iki 50 kilogramų krovinį. Keičiant platformą ir talpą, tas pats aparatas gali būti pritaikomas purškimui laukuose arba gaisrų gesinimo užduotims.

    Žemės ūkyje tokie dronai gali paskirstyti trąšas ar kitas priemones virš jau užaugusių pasėlių – taip išvengiama traktorių, kurie, važiuodami per laukus, gali apgadinti augalus. Įmonės atstovas Shavkat Quchqorov nurodė, kad apie 90 proc. gamybos skirta kariniams tikslams, o likusi dalis – civilinėms sritims.

    Pasak jo, šiuo metu įmonė gamina 14 tipų karinių dronų, o apie 70 proc. komponentų yra lokalizuoti. Eksportą planuojama pradėti 2027 metais, o galimi gamybos mastai, priklausomai nuo paklausos, įvardijami nuo maždaug 100 didesnių dronų per metus iki 60 000 mažesnių modelių.

    Studentų projektai: nuo „energetinio medžio“ iki elektrinio bolido

    Universitetų komandos renginyje rodė ir atsinaujinančios energijos bei elektrinio transporto prototipus. Kimyo tarptautinio universiteto studentai sukūrė medžio formos instaliaciją, kuri sujungia saulės modulius ir vėjo turbinas – elektra būtų skirta lauko apšvietimui ir apsaugos kameroms, o dalis energijos kaupiama baterijose.

    Universitetas skaičiuoja, kad galutinis vienetas gamyboje galėtų kainuoti apie 2 000 JAV dolerių, o pardavimo kaina siektų 2 200–2 500 JAV dolerių. Prorektorius Ulugbek Vosikov aiškino, kad pagal pasirinktą modelį pirmasis studentų sukurtų sprendimų klientas gali būti pats universitetas.

    Idėja tokia: institucija atrenka perspektyviausius projektus, juos finansuoja, o vėliau gali nupirkti ir įdiegti universiteto teritorijoje. Pajamos grąžinamos į mokslinių tyrimų ir plėtros centrą, kad būtų finansuojamos kitos inovacijos.

    Tuo metu Turino politechnikos universiteto Taškente studentai pristatė 250 kilogramų elektrinę transporto priemonę, skirtą energijos efektyvumo varžyboms. „Cosmos Innovation“ komanda teigia pasiekusi 0,6 kilovatvalandės energijos sąnaudas 10 kilometrų ir tikisi dalyvauti 2027 metų „Shell Eco-marathon“ JAV.

    Didžiausias iššūkis – kelias nuo prototipo iki rinkos

    Nors parodoje netrūko praktinių sprendimų, jų kelias iki masinio pritaikymo nėra paprastas. Leibniz universiteto Hanoveryje profesorius Georg Guggenberger renginio kontekste pabrėžė, kad mokslininkams, inovatoriams ir verslui būtina glaudžiau bendradarbiauti, kad tyrimai virstų realiais produktais.

    Uzbekistano Inovatyvios plėtros agentūra siekia stiprinti ryšius tarp mokslo ir pramonės, skatindama „spin-off“ tipo įmones ir bendrai finansuojamus tyrimus. Agentūros direktoriaus pavaduotojas Javlonbek Abdujalilov teigė, kad „InnoWeek 2026“ dalyvavo 20 tokių bendrovių.

    Anot jo, nauji finansavimo mechanizmai turėtų leisti verslui ir valdžios institucijoms dalytis mokslinių projektų kaštais. Tokiu būdu tikimasi paspartinti inovacijų perkėlimą iš prototipų stadijos į gamybą ir platesnį komercinį pritaikymą.

  • Rusija stiprina radarus Kaliningrade: Lietuva ir NATO rengia rytinio flango gynybos planus

    Kaliningrado srityje, maždaug 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos, fiksuojamos naujos radarų ir antenų laukų statybos, kurios, kaip teigiama, galėtų stebėti oro erdvę net iki 3 tūkst. kilometrų atstumu.

    Šiuos darbus, apie kuriuos rašo portalas WNP, pavyko identifikuoti remiantis palydoviniais duomenimis. Kalbama apie „Over-The-Horizon“ tipo sprendimus, leidžiančius aptikti taikinius, kurių paprastesni radarai nemato.

    Lietuvos karo akademijos dėstytojas Arturas Płokszto aiškina, kad regione veikia daug žvalgybinių ir elektroninės kovos sistemų, o naujos antenų konstrukcijos netoli Gvardeisko, pasak jo, skirtos aptikti raketas ar lėktuvus iš labai didelių nuotolių, naudojant trumpąsias bangas, atspindimas nuo jonosferos.

    Ši raida vyksta platesniame įtampos fone: minimi Rusijos pareiškimai apie NATO ir Kaliningrado grėsmes, taip pat ankstesnės Maskvos reakcijos į Lietuvos sprendimus dėl ES sankcijomis apimtų prekių tranzito ribojimų į Kaliningradą.

    Kas fiksuojama Kaliningrado srityje

    Pasak pateikiamos informacijos, Kaliningrado srityje veikia ir daugiau nei 20 mažesnių signalų žvalgybos bei elektroninės kovos stočių. Taip pat minima, kad Baltijske įrengtos rampos mobiliosioms priešlėktuvinėms sistemoms S-400.

    Be radarų, kalbama ir apie karinę infrastruktūrą – naujas kareivines, sandėlius bei mokymo centrus. Vakarų analitikų stebėtojai taip pat pastebėjo laivus, kurie, teigiama, į Baltijsko karinį uostą artėjo išjungtais atsakikliais (transponderiais).

    A. Płokszto vertinimu, tokio tipo dideli antenų kompleksai labiau naudingi taikos metu, o karo atveju taptų greitais taikiniais. Jis pabrėžia, kad didesnį nerimą kelia branduolinės infrastruktūros klausimas: minima, jog žinomos vietos, kur teoriškai tokia ginkluotė galėtų būti laikoma, o dalis bunkerių esą modernizuojami.

    NATO ir Lietuvos pasirengimas rytiniame flange

    Tekste teigiama, kad NATO šalys, turėdamos palydovinių vaizdų, galėjo detaliau įvertinti darbų progresą, o Aljanso aviacija suintensyvino misijas virš Baltijos jūros, taip pat Lenkijos ir Baltijos šalių oro erdvėje.

    Minima ir tai, kad regione veikia NATO žvalgybiniai orlaiviai, renkantys radioelektroninius duomenis ir vertinantys trukdymo (signalo slopinimo) priemones. Tikslas – kuo geriau suprasti ir prireikus neutralizuoti Rusijos radarinių sistemų pajėgumus.

    Lietuvoje, pasak pašnekovo, vyksta pasirengimas galimiems provokacijų scenarijams: pratybose svarstomi ne tik gynybos, bet ir Rusijos pajėgumų Baltijos regione ribojimo variantai. Kartu akcentuojama logistikos reikšmė – Europoje kariuomenės ir technikos perdislokavimo pajėgumai vertinami kaip nepakankami, todėl atsakomybė gintis pirmiausia tektų Baltijos regiono valstybėms ir Norvegijai.

    Vienu pagrindinių Lietuvos projektų įvardijama NATO standartus atitinkančios nacionalinės divizijos kūrimas. Taip pat išskiriama dronų sistemų plėtra – tiek atakuojančių, tiek oro gynybos nuo bepiločių priemonių, kartu pabrėžiant, kad universalaus „šimtu procentų“ veikiančio sprendimo pasaulyje kol kas nėra.

    Naujas akcentas Lenkijoje ir nuotaikos Kaliningrade

    Lenkijoje tuo metu kuriamas Sienos gynybos komponentas Teritorinės gynybos pajėgose. Teigiama, kad 4-oji Varmijos-Mozūrijos teritorinės gynybos brigada iki metų pabaigos turėtų tapti Varmijos-Mozūrijos Sienos gynybos brigada, kurios viena užduočių – ginti sieną su Kaliningrado sritimi.

    Tekste pateikiamas ir buvusio Kaliningrado opozicinių medijų leidėjo, dabar Rusijos disidento Igorio Rudnikovo pasakojimas apie nuotaikas pačiame regione. Jis teigia turintis kontaktų su vietos gyventojais ir kalba apie kritiškesnį požiūrį į valdžią, kurį sieja su srities izoliacija nuo likusios Rusijos.

    I. Rudnikovas taip pat tvirtina, kad dalis gyventojų palankiai vertina kaimyninių šalių – Lenkijos ir Lietuvos – žmones, tačiau viešose nuostatose atsikartoja Maskvos propaganda, o politinės temos, anot jo, dėl represijų baimės vengiamos net šeimose.

    Jo pasakojime skamba ir ekonominiai motyvai: sankcijos bei sumažėjusios kelionių galimybės esą smarkiai paveikė vietos verslą, o pragyvenimo sąlygos prastėja. Kartu jis teigia matantis augančią regioninio savitumo nuotaiką, nors bet kokios viešos protesto formos esą slopinamos represine sistema.

  • Droną akademike surinkęs konstruktorius pasiekė beveik 800 km/val. greitį

    Droną akademike surinkęs konstruktorius pasiekė beveik 800 km/val. greitį

    Vienas konstruktorius akademiko kambaryje surinko reaktyvinį droną, kuris bandomojo skrydžio metu pasiekė 491 mph – tai yra apie 790 km/val. greitį.

    Modelis pavadintas „Reaper“: jam sukurta autorinė, formuojama anglies pluošto korpuso apdaila, o vidinė konstrukcija išpjauta lazeriu. Visa sistema sveria apie 5 kg, o projektas, teigiama, kainavo maždaug 13 tūkst. JAV dolerių.

    Už trauką atsakingas 250 N reaktyvinis variklis, o specialus titano antgalis pagamintas 3D spausdinimo būdu. Rekordinio bandymo metu „Reaper“ dar gabeno 1,2 kg krovinį.

    Skelbiama, kad pilnas degalų bakas tokiu greičiu leidžia skristi apie keturias minutes, o iki beveik 2 000 metrų aukščio dronas gali pakilti per mažiau nei 20 sekundžių. Esant maksimaliam greičiui, teoriškai būtų įveikiamas maždaug 50 kilometrų atstumas.

    Iki oficialaus rekordo – dar vienas žingsnis

    Nors pasiektas rezultatas skamba įspūdingai, jis dar neįrašytas į Gineso rekordų knygą. Nurodoma, kad oficialus reaktyvinio RC modelio rekordas šiuo metu yra 465 mph ir priklauso Nielsui Herbrichui.

    Projektas sulaukė ir pramonės dėmesio: „Boom Supersonic“ vadovas Blake’as Schollas įsteigė „Boom Prize“ apdovanojimą, kurio vertė – 800 tūkst. JAV dolerių. Laimėtojui žadama 750 tūkst. JAV dolerių grynaisiais ir dar 50 tūkst. JAV dolerių vertės bendrovės akcijų.

    „Boom Prize“ sąlygos: vien greičio neužtenka

    Vien pagerinti RC modelių greičio rekordą nepakanka – konstrukcija turi peržengti garso barjerą. Tai reiškia, kad skrydyje reikia pasiekti bent Mach 1 (apie 1 235 km/val.) ir tokiu greičiu išsilaikyti mažiausiai penkias sekundes horizontaliai skrendant arba kylant.

    Taisyklės numato ir daugiau ribojimų: negalima naudoti raketų ar bortinių oksidatorių, aparatas turi saugiai nutūpti ir tą pačią dieną atlikti antrą skrydį. Svarbi detalė – abu skrydžiai turi būti atlikti tuo pačiu egzemplioriumi su tuo pačiu varikliu, sparnais ir borto kompiuteriu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad prizas skirtas individualiems kūrėjams ir mažoms komandoms, o ne korporacijoms ar projektams, finansuojamiems rizikos kapitalo fondų ar valdžios.

    Konkurentai ir didžiausias iššūkis

    Dėl rezultatų kovoja ir „Mach Initiative“ komanda, sukūrusi 3D spausdinimu paremtą reaktyvinį modelį „Kingchaser“. Jo variklio trauka didesnė – 300 N, tačiau per iki šiol vykusį bandymą aparatas pasiekė 273 mph.

    Komanda aiškina, kad ribojantis veiksnys buvo per trumpa įsibėgėjimo atkarpa, o tinkamomis sąlygomis „Kingchaser“ esą galėtų pasiekti iki 550 mph.

    Kol kas „Reaper“ atrodo tvirtas favoritas, tačiau iki garso barjero dar trūksta apie 445 km/val. – tad didžiausias iššūkis dar priešakyje.

  • Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina gynybos projektams su ES partneriais planuoja nukreipti iki 1 mlrd. eurų ES paskolų

    Ukraina planuoja iki 1 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos paskolų nukreipti į programą, skirtą bendrai gynybos pramonei su Europos partneriais stiprinti. Pinigai būtų orientuoti į oro ir priešraketinę gynybą, dronus, antidronų sistemas bei amuniciją.

    Kaip rašo „Euronews“, toks pervedimas numatomas pagal konfidencialų Europos Komisijos dokumentą, kuriame kalbama apie dalies Ukrainos paramos paskolos lėšų perkėlimą į Ukrainos paramos priemonę (Ukraine Support Instrument).

    Šis žingsnis reikštų reikšmingą priemonės finansavimo šuolį: dabar jos vertė siekia apie 300 mln. eurų. Priemonė sukurta skatinti bendrą Ukrainos ir Europos gynybos produkcijos gamybą – per bendras įmones, licencijavimo susitarimus ir bendrus pirkimus, įtraukiant abiejų pusių gamintojus.

    Platesniame kontekste Briuselis ir Kyjivas siekia kuo glaudžiau integruoti gynybos pramonę ir didinti ginklų gamybą, pasitelkiant Ukrainos karo sąlygomis išbandytas technologijas bei Europos pramonės pajėgumus. Tai aktualu ir ES valstybėms, kurios ieško būdų, kaip greičiau didinti gynybos gamybos apimtis.

    Kas numatyta ES paskolų schemoje

    Pagal Ukrainos paramos paskolą (Ukraine Support Loan, USL) ES 2026 ir 2027 metais Ukrainai numato 90 mlrd. eurų paramą jos karo pastangoms. Didėjant finansavimo poreikiui, ES taip pat yra sutarusi dalį mokėjimų paankstinti, kad būtų lengviau užkamšyti biudžeto spragas.

    Dokumente nurodoma, kad Kyjivas galėtų perkelti iki 1 mlrd. eurų iš šios paskolos į Ukrainos paramos priemonę, susietą su Europos gynybos pramonės programa. Pagrindinė idėja – sudaryti sąlygas daugiau projektų vykdyti kartu su Europos įmonėmis ir institucijomis.

    Gynybos pramonės paktas ir kliūčių mažinimas

    Finansavimo didinimas įvardijamas kaip ES ir Ukrainos strateginės gynybos pramonės partnerystės dalis. Ji pradėta 2026 metų liepą, pasirašius ketinimų protokolą, o Europos Komisija, remdamasi tuo, rengia vadinamąjį gynybos pramonės paktą.

    Pagrindiniai pakto tikslai – greitesnis gynybos produktų tiekimas Ukrainai ir lygiagrečiai didinami bei integruojami Ukrainos ir Europos gynybos pramonės pajėgumai. Tarp svarstomų priemonių – reguliacinių kliūčių mažinimas bendradarbiavimui ir platesni susitarimai dėl dronų bei raketų technologijų.

    Lygiagrečiai numatomas ir atskiras kelias, kuriuo būtų siekiama paskatinti ES nares nepanaudotas programos „Security Action for Europe“ (SAFE) paskolas skirti bendriems projektams su Ukrainos pramone, nors valstybės narės tam negali būti priverstos.

    Kokie tolesni žingsniai

    Iniciatyvą pirmą kartą turėtų aptarti ES ambasadoriai, o tikslas – paktą užbaigti iki metų pabaigos. Vėliau galutinį tekstą dar turės patvirtinti valstybės narės.

    Europos Komisija tikisi, kad šios priemonės padėtų sukurti vadinamąjį „gynybos langą“, kuris 2027 metais pakeltų ES gynybos gamybą. Tokiu atveju Ukraina galėtų USL lėšomis pirkti didesnius kiekius iš Europos gamintojų už mažesnę kainą.

    Kartu dokumente minima ir dar viena kryptis – skatinti nacionalines vyriausybes mažinti savo arsenalų atsargas, kad karinės tiekimo grandinės Ukrainai būtų palaikomos greitai ir nuolat.

  • Lenkas dingo po žygio Tatruose: naktinė gelbėjimo drama baigėsi Slovakijoje

    Tatruose dingusio 44 metų Lenkijos turisto paieškos virto naktine gelbėjimo operacija. Vyras, išėjęs į žygį į Švinicos viršūnę, negrįžo į Murowaniec kalnų prieglobstį Hala Gąsienicowa rajone, todėl buvo sutelktos Lenkijos ir Slovakijos gelbėjimo pajėgos.

    Gelbėtojai nurodė, kad žygį apsunkino prastos oro sąlygos ir ribotas matomumas, dėl kurių kalnuose ypač lengva prarasti orientaciją. Įtariama, kad turistas suklydo pasirinkdamas nusileidimo kryptį ir vietoje grįžimo į Lenkijos pusę pasuko Slovakijos link.

    Paieška naktį ir technologijos

    Slovakijos gelbėjimo tarnybos pradėjo paiešką dar sutemus, nes tokiose situacijose laikas yra kritinis veiksnys. Operacijos metu pasitelktas dronas su termovizoriumi, leidžiančiu aptikti žmogų pagal kūno skleidžiamą šilumą net tamsiu paros metu.

    Taip pat naudota ryšio signalų paieškos įranga, padedanti tikslinti mobiliojo telefono buvimo vietą. Gelbėtojai pabrėžia, kad tokie sprendimai spartina paiešką didelėse ir sudėtingose kalnų teritorijose, tačiau jie nepanaikina oro sąlygų ir reljefo keliamų rizikų.

    Laiminga atomazga Slovakijos pusėje

    Paieška baigėsi sėkmingai: vyras rastas Tyliojoje slėnyje Slovakijos pusėje. Apie operacijos baigtį pranešė Slovakijos kalnų gelbėjimo tarnyba, nurodžiusi, kad turistas nenukentėjo ir medicininės pagalbos neprireikė.

    Gelbėtojai palydėjo jį iki tako pradžios, kad jis saugiai pasiektų civilizuotas vietas. Pasak specialistų, net ir be traumų tokiose situacijose didžiausią grėsmę kelia hipotermija, išsekimas bei greitai besikeičiantis oras.

    Gelbėtojai primena, kad rudenį ir pereinamuoju sezonu aukštuose kalnuose sąlygos gali keistis per minutes. Rūkas, trumpėjanti diena ir staigūs temperatūros kritimai didina tikimybę pasiklysti, todėl prieš žygius būtina įvertinti maršruto sudėtingumą, numatyti grįžimo laiką ir pasirūpinti ryšio priemonėmis.

  • Ukraina sudegino Rusijos Mi-8: smogė „Hornet“ dronais į kuro bakus ir laukė nusileidimo

    Ukraina sudegino Rusijos Mi-8: smogė „Hornet“ dronais į kuro bakus ir laukė nusileidimo

    Ukrainos 3-oji šturmo brigada pranešė, kad jos dronų operatoriai per operaciją prieš Rusijos tiekimo linijas sunaikino sraigtasparnį Mi-8. Pasak brigados, taikinys iš pradžių buvo pastebėtas ore, tačiau galutinis smūgis suduotas jau jam nusileidus.

    Brigada nurodė, kad pirmasis „Hornet“ dronas mėgino perimti sraigtasparnį skrydžio metu, bet rusų įgula, pastebėjusi grėsmę, pakeitė kursą. Dėl didesnio greičio Mi-8 nuo bepilotės skraidyklės atitrūko, todėl ukrainiečiai pasirinko laukti momento, kai sraigtasparnis nutūps.

    „Mes nenutraukėme veiksmų: sulaukėme nusileidimo ir smogėme dviem „Hornet“ dronais į kuro bakų zoną“, – sakė Ukrainos 3-iosios šturmo brigados atstovai.

    Ukrainos pusė teigia, kad po smūgio Mi-8 visiškai sudegė. Tiksli atakos vieta ir laikas nebuvo atskleisti, o Rusijos institucijos viešai šios informacijos nepatvirtino ir nekomentavo, kaip dažnai nutinka pranešimų apie prarastą techniką atvejais.

    Mi-8 yra vienas plačiausiai naudojamų rusiškų sraigtasparnių modelių, pritaikomas karių ir krovinių transportui, sužeistųjų evakuacijai bei ugnies paramai. Tokių orlaivių netektys reiškia ne tik brangios technikos praradimą, bet ir mažesnes galimybes greitai perdislokuoti pajėgas bei palaikyti logistiką fronto užnugaryje.

    Ataka taip pat atspindi platesnę tendenciją kare, kai dronai vis dažniau naudojami medžioti aviaciją ant žemės. Daugelis bepilocių aparatų negali pavyti sraigtasparnių horizontaliame skrydyje, todėl operatoriai dažnai renkasi taktiką sekti taikinį ir smogti jam nutūpus, pataikant į pažeidžiamas vietas, tokias kaip degalų sistema.

    „Hornet“ šiame kontekste minimas kaip sparnuotas smogiamasis dronas, kurį ukrainiečių daliniai naudoja smūgiams į logistinius taikinius ir techniką už fronto linijos. Tokie sprendimai, derinami su žvalgyba ir tiksliais smūgiais, leidžia daryti spaudimą Rusijos užnugario infrastruktūrai ir mažinti oro paramos bei transporto galimybes konkrečiuose sektoriuose.

  • Atrodo kaip metaliniai karstai: Ukraina pristatė šarvuotas kapsules sužeistųjų evakuacijai

    Atrodo kaip metaliniai karstai: Ukraina pristatė šarvuotas kapsules sužeistųjų evakuacijai

    Ukrainoje kuriama nauja sužeistųjų evakuacijos koncepcija, kuri iš pirmo žvilgsnio primena metalines kapsules. Idėja paprasta: maksimaliai apsaugoti sužeistąjį ir sumažinti riziką medikams bei evakuacijos komandai, kai prie fronto linijos dirbti tampa ypač pavojinga.

    Gamintojas „Robotic Complexes“ skelbia, kad svarbiausia sistemos dalis yra šarvuota kapsulė, pagaminta iš „Armox 500T“ plieno, kurio storis siekia 3,5 milimetro. Kapsulės vidus išklotas HDPE 1000 polietilenu, o šoninės ir galinės durys leidžia sužeistąjį įkelti iš skirtingų pusių ir pasiekti transportavimo metu.

    Kapsulėje įrengta ventiliacija, šildymas, apšvietimas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Taip pat numatyta dieninio ir naktinio stebėjimo kamera bei dvipusio balso ryšio sistema, kad operatoriai galėtų matyti situaciją viduje ir palaikyti kontaktą su evakuojamu kariu.

    Ryšiui planuojama naudoti kelis kanalus, įskaitant ELRS, LTE, „Starlink“ ir šviesolaidinį ryšį. Pasak kūrėjų, net atjungus kapsulę nuo pagrindinės platformos, turėtų išlikti aktyvūs du nepriklausomi ryšio kanalai, kad būtų sumažinta ryšio praradimo rizika.

    Kūrėjai taip pat dirba ties gyvybinių rodiklių stebėjimo sistemų integracija. Tikslas yra perduoti medikams informaciją apie sužeistojo būklę dar transportavimo metu, kad atvykus į medicinos punktą būtų galima greičiau priimti sprendimus ir paruošti reikalingą pagalbą.

    Numatoma, kad apsaugą nuo grėsmių iš oro papildys pasyvios priemonės prieš dronus, tinklų paleidimo sprendimai ir elektroninės kovos sistemos. Elektrinė pavara turi mažinti platformos pastebimumą, nes tokios transporto priemonės gali turėti mažesnį akustinį ir šiluminį pėdsaką.

    Platforma „Murakha“ varoma dviem elektriniais varikliais, kurių bendra sukimo momento vertė siekia 1 600 Nm. Energiją tiekia 35 kWh baterija, o deklaruojamas nuotolis gali siekti iki 80 kilometrų, priklausomai nuo sąlygų ir apkrovos.

    „Robotic Complexes“ taip pat pranešė apie kapsulės konstrukcijoje naudojamo plieno balistinius bandymus, atliktus 50 metrų atstumu, šaudant skirtingo kalibro šaudmenimis. Lygiagrečiai vystomas papildomas grotelių tipo šarvas, kuris turėtų padidinti atsparumą FPV dronų atakoms.

    „Murakha“ šeimos platformos Ukrainos kariuomenei nėra visiška naujiena: anksčiau jos naudotos logistinei veiklai netoli fronto, gabenant įrangą ir atsargas. CASEEVAK modulis turėtų praplėsti šių bepilotžių sprendimų paskirtį, orientuojantis į vieną jautriausių užduočių kare, sužeistųjų evakuaciją iš pavojingų zonų.