CP v2

Tag: Dronai

  • Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina skelbia gavusi du didelės apimties dokumentus, kuriuose aprašomi Rusijos planai dėl galimos žiemos kampanijos prieš šalies infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos pareigūnai, pabrėždami, kad numatomi taikiniai apimtų ne vien elektrines.

    Teigiama, kad planuose išskiriami objektai, susiję su elektros gamyba ir perdavimu, taip pat šilumos ūkis, vandentiekis bei nuotekų sistema. Atskirai įvardijamos ir jungtys su Europa, leidžiančios importuoti elektrą, kurios galėtų tapti vienu svarbiausių spaudimo instrumentų.

    Dokumentuose, kaip nurodoma, pateiktos detalios lentelės, kuriose aprašoma, kiek ir kokių priemonių reikėtų konkretiems objektams sunaikinti. Minimos įvairios atakų priemonės, įskaitant balistines raketas ir skirtingų tipų dronus, tarp jų ir greitesnius, reaktyviniu varikliu varomus aparatus.

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad atskiri planai esą parengti didžiausiems miestams, įskaitant Kyjivą, Charkivą ir Odesą. Tokia informacija, jų vertinimu, leistų tiksliau paskirstyti oro gynybos ir fizinės apsaugos resursus ten, kur rizika didžiausia.

    Ukraina taip pat nurodo jau įrengusi daugiau kaip 200 apsauginių konstrukcijų prie itin svarbių infrastruktūros objektų. Lygiagrečiai kaupiami atsarginiai transformatoriai, kabeliai, generatoriai ir kita įranga, kad avarijų atveju būtų galima greičiau atkurti tiekimą.

    Rengiantis žiemai remiamasi ir tarptautine parama, o energetikos pagalbos mechanizmai išlieka vienu svarbiausių Ukrainos atsparumo elementų. Skelbiama, kad per paramos fondus ir partnerių iniciatyvas Ukrainai tiekiama įranga, reikalinga tinklų remontui ir kritinių mazgų apsaugai.

    Pastarųjų sezonų patirtis rodo, kad smūgiai energetikai gali sukelti plataus masto pasekmes civilinei gyventojų gerovei: avarinius elektros atjungimus, šilumos tiekimo sutrikimus ir ribotas vandens tiekimo galimybes. Žiemą tai ypač pavojinga, nes net trumpalaikiai pažeidimai gali virsti ilgalaikiais nepatogumais milijonams žmonių.

    Nepriklausomi tarptautiniai vertinimai anksčiau yra fiksavę šimtus atakų prieš energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo objektus bei dešimtis smūgių į šilumos infrastruktūrą per vieną šildymo sezoną. Dėl to Ukraina vis daugiau dėmesio skiria ne tik oro gynybai, bet ir infrastruktūros atsparumui, decentralizuotoms energijos tiekimo schemoms bei greito remonto pajėgumams.

  • „DeltaQuad“ pristatė droną „Evo-LE“: ore gali išbūti iki 8 valandų ir nuskristi 480 km

    „DeltaQuad“ pristatė droną „Evo-LE“: ore gali išbūti iki 8 valandų ir nuskristi 480 km

    Nyderlandų bendrovė „DeltaQuad“ pristatė naują vertikalaus kilimo ir tūpimo droną „Evo-LE“, skirtą žvalgybai, patruliavimui ir stebėsenai. Gamintojo teigimu, tai platforma, sukurta ilgalaikėms misijoms, kai svarbiausia kuo rečiau keisti orlaivį ore.

    „DeltaQuad“ skelbia, kad „Evo-LE“ ore gali išbūti iki 8 valandų, o maksimalus deklaruojamas nuotolis siekia 480 kilometrų. Toks derinys išskiria šį modelį iš daugelio VTOL tipo sprendimų, kuriuose dažniau akcentuojamas manevringumas, o ne ilga skrydžio trukmė.

    Vis dėlto realus veikimo laikas priklausys nuo sąlygų ir užduoties profilio. Pačios platformos konstrukcija sveria apie 13 kilogramų, o skrydžio parametrus gali mažinti naudingosios apkrovos masė, vėjas, temperatūra ir pasirinktas skrydžio režimas.

    „Daugiau laiko ore virš dominančios teritorijos operatoriams užtikrina didesnį informacijos rinkimo tęstinumą ir sumažina poreikį misijos metu keisti sistemas“, – sakė Rossas Jacksonas.

    Gamintojas taip pat nurodo iki 120 kilometrų radijo ryšio nuotolį ir iki 1,5 kilogramo naudingąją apkrovą. „Evo-LE“ gali būti komplektuojamas su specializuotais jutikliais, o stebėsenai deklaruojamas 360 laipsnių matymo laukas, kuris aktualus patruliavimo ir teritorijų kontrolės scenarijuose.

    „Evo-LE“ papildo ankstesnę „DeltaQuad“ „Evo“ liniją, tačiau šį kartą esminis prioritetas buvo ištvermė. Pasak bendrovės, sprendimai parinkti remiantis operatorių atsiliepimais ir patirtimi, sukaupta per tūkstančius operacinių skrydžių valandų.

    „Tokiai skrydžio trukmei pasiekti reikėjo keisti visą platformą, o ne vien didinti akumuliatorių talpą“, – sakė Markas van Schie.

    Siekiant didesnės ištvermės, „DeltaQuad“ pasirinko didesnio energijos tankio akumuliatorius ir dviejų baterijų sistemą, taip pat atnaujino pavarą ir elektros architektūrą. Skrydžio metu dronas naudoja fiksuotus sparnus, o vertikalaus kilimo galimybė leidžia startuoti ir leistis ten, kur nėra paruoštos tako infrastruktūros.

    Bendrovė neatskleidžia, kiek tiksliai naudingosios apkrovos masė sutrumpina maksimalų laiką ore, tačiau tokia praktika įprasta, nes rezultatai smarkiai kinta pagal užduotį. Papildomai numatytos galimybės didinti ryšio saugumą, mažinti trikdžių poveikį ir diegti autonominės navigacijos sprendimus, kurie tampa vis svarbesni dirbant sudėtingoje elektromagnetinėje aplinkoje.

  • Mįslingi akmenų ratai aukštai Anduose pribloškė mokslininkus: kam jie buvo skirti?

    Mįslingi akmenų ratai aukštai Anduose pribloškė mokslininkus: kam jie buvo skirti?

    Atradimas prasidėjo nuo palydovų

    Atokioje Argentinos Andų dalyje, Cordillera del Tigre kalnų ruože, aptiktas neįprastas akmeninių konstrukcijų kompleksas. Pirmieji jo kontūrai išryškėjo ne ekspedicijos metu, o peržiūrint palydovines nuotraukas ir skaitmeninius žemėlapius.

    Geometrines formas pastebėjo tyrinėtojas Carlosas Gobbi, ieškojęs senųjų akmens statinių pėdsakų. Palydoviniuose vaizduose aiškiai matėsi taisyklingi apskritimai ir linijos, išsiskiriantys iš aplinkinio kalnų reljefo.

    Kelias iki vietos užtruko keturias dienas

    Pasiekti vietovę pasirodė gerokai sunkiau nei ją rasti ekrane. Pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, o sėkmingai į žygį Gobbi išsiruošė vasario 14 dieną kartu su Adriánu Radichu ir Gabrieliu Orofinu.

    Ekspedicija iki objekto truko beveik keturias dienas: vietovėje trūksta vandens, nėra mobiliojo ryšio, o aukštikalnių sąlygos ir staigūs reljefo pokyčiai stipriai riboja judėjimą. Tokia izoliacija paaiškina, kodėl kompleksas ilgą laiką liko menkai žinomas net regione dirbantiems tyrėjams.

    Atvykę keliautojai pamatė struktūras, kurios nuo žemės atrodo fragmentiškai, tačiau iš aukščio atsiskleidžia kaip vientisas planas. Akmenys sudaro apskritas erdves, sujungtas tarsi koridoriais, vietomis matyti į žemę įgilintos atkarpos ir elementai, primenantys griovius ar kanalus.

    Didžiausių identifikuotų ratų skersmuo siekia maždaug 27–35 metrus. Tyrėjų teigimu, tik žvilgsnis iš viršaus leidžia suprasti, kad tai ne atsitiktinės akmenų sankaupos, o sąmoningai suformuotas geometrinis kompleksas.

    Ritualai, ženklai ar kelio infrastruktūra?

    Objektas greitai pradėtas lyginti su Peru Naskos geoglifais, tačiau panašumas daugiausia vizualinis, matomas iš oro. Skirtingai nei Naskoje, čia kol kas neidentifikuota atpažįstamų figūrų, o dominuoja apskritimai, perėjimai ir taisyklingos erdvės.

    Didžiausia mįslė išlieka paskirtis. Per pirmuosius apsilankymus paviršiuje neaptikta aiškių keramikos šukių ar maisto likučių, kurie paprastai padeda nustatyti nuolatinės gyvenvietės pėdsakus, o vandens stoka ir atšiaurios sąlygos menkina „įprastos“ gyvenvietės versiją.

    Dėl to archeologai svarsto, kad struktūros galėjo būti ritualinės, simbolinės ar susijusios su periodiniu susibūrimu, o ne kasdieniu gyvenimu. Tarp hipotezių minimas ir galimas ryšys su inkų laikotarpiu arba ankstesnėmis ikikolumbinėmis Andų bendruomenėmis, tačiau kol kas tai tėra kryptys, kurias reikia patikrinti.

    Ką turėtų atskleisti dronai ir datavimas

    Tyrimus koordinuoja tarptautinis projektas ArqueoAndes, suburiantis mokslininkus iš Argentinos ir Ispanijos. Darbams vadovauja Cristina Prieto-Olavarría ir Horacio Chiavazza, į veiklas įtraukti ir kitų Argentinos mokslo institucijų specialistai bei Jaén universiteto komanda.

    Grupė planuoja grįžti į vietovę gruodį ir pasitelkti dronus, detalesnį kartografavimą, nuosėdų bei aplinkos analizę. Esminis žingsnis bus konstrukcijų amžiaus nustatymas, nes tik patikimas datavimas leis atsakyti, ar kompleksas sietinas su inkų epocha, ankstesnėmis kultūromis, ar visai kitu laikotarpiu.

    Mokslininkai taip pat sieks tiksliau įvertinti, kaip buvo statomos atskiros struktūros ir kaip jos tarpusavyje susijusios. Tokie duomenys dažnai padeda suprasti, ar tai vienkartinis projektas, ar ilgiau trukusios veiklos vieta, kuri buvo perstatoma ir plečiama per kelis istorinius etapus.

  • Prie pat Baltarusijos sienos pastebėtas prancūziškas šnipinėjimo dronas: ką jis veikė?

    Prie pat Baltarusijos sienos pastebėtas prancūziškas šnipinėjimo dronas: ką jis veikė?

    Skrydis palei rytinę sieną

    Viešai prieinamų skrydžių duomenų analizę atliekantis profilis „Coffe Report“ socialiniame tinkle X atkreipė dėmesį į virš Lenkijos užfiksuotą nepilotuojamą orlaivį. Skrydžio pėdsakas rodė, kad jis judėjo keli kilometrai nuo sienos su Baltarusija ir skrido į šiaurę.

    Pagal matomus parametrus apie 16.50 Lenkijos laiku orlaivis buvo maždaug 1 800 metrų aukštyje, o greitis žemės atžvilgiu siekė apie 117 kilometrų per valandą. Registruota maršruto atkarpa driekėsi iš rytinių Varšuvos apylinkių per Sokoluvo Podlaskį ir Siemiatyčes, vėliau palei Lenkijos ir Baltarusijos pasienį.

    Vieši duomenys neleidžia patikimai nustatyti, iš kur dronas pakilo ir kiek laiko išbuvo pasienio zonoje. Lenkijos institucijos taip pat nepateikė oficialaus paaiškinimo, kas vykdė šį skrydį ir kokia buvo jo užduotis.

    Koks tai dronas ir ką jis gali

    Skrydžių stebėsenos sistemoje „Flightradar24“ orlaivis buvo pažymėtas kaip „Safran S-15 Patroller“ ir priskirtas karinių arba vyriausybinių orlaivių kategorijai. Tačiau viešai nebuvo nurodyta registracija, operatorius ar valstybė, todėl tiksliai identifikuoti jo priklausomybę sudėtinga.

    „Safran Patroller“ yra Prancūzijoje sukurtas nepilotuojamas orlaivis, skirtas ilgai trunkančioms stebėjimo ir žvalgybos misijoms. Platforma sukurta remiantis motosklandytuvo „Stemme S15“ konstrukcija, o į Prancūzijos sausumos pajėgų tarnybą „Patroller“ įvestas 2023 metais.

    Šio tipo dronai gali ore išbūti apie 20–30 valandų ir gabenti iki 250 kilogramų naudingosios apkrovos. Priklausomai nuo komplektacijos, jie gali būti aprūpinti optoelektroninėmis stebėjimo sistemomis, antžeminius judančius taikinius aptinkančiu radaru ar ryšių signalų žvalgybos įranga.

    Kokia konkreti įranga buvo sumontuota stebėtame orlaivyje, iš viešai matomų duomenų nustatyti neįmanoma. Dėl to lieka neatsakytas ir klausimas, ar skrydis buvo tik treniruotė, ar realios žvalgybinės užduoties dalis.

    Kodėl skrydis kelia klausimų

    Lenkija viešai neskelbė įsigijusi „Patroller“ tipo dronų, o pagal oficialiai skelbtą informaciją vienintelis eksportinis šio modelio klientas iki šiol buvo Graikija. Dėl to neatmetama versija, kad skrydis galėjo būti susijęs su sąjungininkų veikla, tačiau be patvirtinimo tai lieka prielaida.

    Šis atvejis užfiksuotas tuo metu, kai Lenkija stiprina rytinės sienos apsaugą ir investuoja į stebėjimo bei antidronines priemones. Pasienio regione diegiami papildomi sensoriai, o infrastruktūra derinama su platesniais gynybos sprendimais, skirtais greičiau aptikti mažus nepilotuojamus taikinius.

    Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas yra viešai kalbėjęs apie planus skirti daugiau kaip 2 mlrd. eurų antidroninės sistemos kūrimui palei sieną su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi. Tarp minėtų priemonių buvo ir aukštose bokštinėse konstrukcijose montuojami radarai, skirti geresnei žemų aukščių kontrolei.

    NATO kontekste oro erdvės stebėsena ir atsakas į nepilotuojamas grėsmes pastaraisiais metais tapo vienu prioritetų rytiniame flange. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju nepatvirtinta, ar užfiksuotas „Patroller“ skrydis buvo susijęs su Aljanso misijomis, todėl situacija ir toliau išlieka miglota.

  • JAV tyliai kelia apsaugą Artimuosiuose Rytuose: nauji anti­dronų skydai siunčia signalą Iranui

    JAV tyliai kelia apsaugą Artimuosiuose Rytuose: nauji anti­dronų skydai siunčia signalą Iranui

    JAV jūrų pėstininkai Artimuosiuose Rytuose dislokavo mobilią priešdroninę sistemą L-MADIS, skirtą mažo aukščio grėsmėms aptikti ir neutralizuoti. Ši priemonė diegiama JAV Centrinės vadavietės atsakomybės zonoje, kur dronų atakų rizika pastaraisiais metais tapo viena didžiausių.

    Sistema sukurta taip, kad apsauga neapsiribotų stacionariomis bazėmis. L-MADIS gali būti perkeliamas kartu su manevruojančiais padaliniais ir greitai suformuoti lokalią gynybos zoną ten, kur jos reikia čia ir dabar.

    Kas yra L-MADIS ir kaip veikia?

    Naujausiose JAV gynybos viešinimo platformos DVIDS nuotraukose matyti, kaip kariai konfigūruoja L-MADIS jutiklius, radarą ir elektroninės kovos įrangą. Sistemos esmė yra sujungti aptikimą, valdymą ir poveikį į vieną mobilų sprendimą.

    Jūrų pėstininkų korpusas L-MADIS apibūdina kaip dviejų ultralengvų taktinių transporto priemonių kompleksą, kurį aptarnauja keturi operatoriai. Viena transporto priemonė skirta vadovavimui ir kontrolei, kita vykdo elektroninio poveikio veiksmus prieš bepilotes sistemas.

    Kodėl tai svarbu regione?

    Operatorių užduotis yra aptikti, sekti, identifikuoti ir neutralizuoti taikinius, sutrumpinant sprendimų grandinę iki mažos, mobilios komandos. L-MADIS leidžia derinti aktyvų ir pasyvų aptikimą, veikti elektromagnetinėje erdvėje ir, prireikus, panaudoti ginkluotę prieš taikinius ore.

    Tokia architektūra ypač aktuali ten, kur atakoms dažnai pasitelkiami pigesni, masiškai naudojami dronai, o grėsmės pobūdis kinta greitai. Mobilūs sprendimai mažina priklausomybę nuo vienos vietos oro gynybos ir sudaro sąlygas saugiau veikti išskaidytomis pajėgomis.

    Signalas Iranui ir nauja tendencija

    JAV kariuomenė regione pastaruoju metu nuosekliai stiprina priešdronines priemones, nes UAS tapo pagrindiniu žvalgybos, taikinių paieškos ir smūgių įrankiu. Dronų keliamą riziką didina tai, kad jie gali skristi žemai, būti sunkiau pastebimi ir būti naudojami bangomis.

    „Mobilumas tampa tokia pat svarbia gynybos savybe kaip ir ugnies galia“, – pabrėžia JAV jūrų pėstininkų korpuso komunikacijoje aprašoma L-MADIS koncepcija.

    Praktikoje tai reiškia, kad gynybos zona vis dažniau juda kartu su saugoma formacija. Tokia kryptis laikoma atsaku į regione išaugusią dronų panaudojimo taktiką ir įtampą, kurioje Vašingtonas siunčia aiškų signalą, kad savo pajėgų saugumą stiprins ne tik bazėse, bet ir operacijų maršrutuose.

  • Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Naujas etapas Čekijos gynyboje

    Čekija tapo pirmąja NATO valstybe, į operacinę tarnybą priėmusia Izraelio trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „SPYDER“. Čekijos kariuomenė skelbia, kad pilnas komplektas jau tarnyboje ir simboliškai užbaigia ilgai trukusį sovietinės kilmės 2K12 Kub sistemų pakeitimą.

    Viešas pilnos baterijos pristatymas įvyko NATO dienų renginyje Ostravoje. Čekijos gynybos institucijos akcentuoja, kad nauja sistema turėtų pastebimai padidinti kritinės infrastruktūros ir gyventojų saugumą, ypač augant grėsmei iš dronų ir sparnuotųjų raketų.

    Kas yra „SPYDER“ ir ką ji gali

    „SPYDER“ yra mobili oro gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sraigtasparnius, bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir dalį didelio tikslumo amunicijos. Sistemos veikimo nuotolis priklauso nuo naudojamų raketų ir, pagal viešai skelbiamas specifikacijas, siekia maždaug nuo 15 iki 80 kilometrų.

    Tipinę bateriją sudaro radaras, valdymo ir ryšių punktas, kelios paleidimo įrenginių mašinos ir transporto priemonės raketoms papildyti. Čekijos kariuomenė nurodo, kad sistema sukurta greitam dislokavimui ir gali būti parengta darbui per kelias minutes.

    Kontraktas, terminai ir pramonės dalis

    Sistemą Čekija užsakė 2021 metais tarpvyriausybiniu susitarimu su Izraeliu, o gamintoju įvardijama bendrovė „Rafael“. Pranešama, kad numatytos keturios baterijos: dvi jau perduotos, likusios turėtų atvykti artimiausiu metu, tačiau dar vyksta validacijos bandymai ir sąveikos su NATO standartais pratybos.

    2021 metais skelbta sutarties vertė siekė apie 557 000 000 eurų. Čekijos pusė teigia, kad vietos pramonės dalis programoje viršija 30 proc., o prie integravimo ir tiekimo grandinės prisideda keli nacionaliniai gamintojai bei technologijų institutai.

    „Šios sistemos įvedimas reiškia reikšmingą technologinį šuolį ir svarbų žingsnį link sluoksniuotos oro erdvės gynybos“, – sakė Čekijos gynybos ministro pareigas einantis Jaromír Zůna.

    Kodėl tai svarbu NATO kontekste

    Čekijai tai yra ne tik senos sovietinės technikos atsisakymas, bet ir žingsnis prie modernesnės, tinklinės oro gynybos, kur itin svarbūs duomenų mainai, greita taikinių identifikacija ir darbas prieš mažus, pigiai gaminamus dronus. Ši tendencija Europoje ryškėja nuo 2022 metų, kai oro gynybos poreikis tapo vienu svarbiausių gynybos planavimo prioritetų.

    Čekijos kariuomenė pripažįsta, kad keturios baterijos neuždengs visos šalies, tačiau leis sukurti apsaugos zonas aplink strategiškai svarbius objektus. Praha taip pat viešai svarsto tolesnius žingsnius, įskaitant priešraketinės gynybos ir specializuotų priešdroninių sprendimų plėtrą.

  • Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Pranešimai iš Donbaso fronto

    Rusijos šaltiniai skelbia, kad Donecko kryptimi įvykdytame puolime T-90 serijos tankai esą pralaužė ukrainiečių gynybines linijas ir atvėrė kelią lengvesnei technikai. Minimas 228-asis gvardijos mechanizuotųjų šaulių pulkas, priklausantis 90-ajai gvardijos tankų divizijai.

    Tokios žinutės vertintinos atsargiai, nes mūšio lauko informacija dažnai naudojama propagandai ir ne visada gali būti nepriklausomai patvirtinta. Vis dėlto pats epizodas atspindi platesnę tendenciją, kai abi pusės ieško būdų prisitaikyti prie dronų dominavimo.

    Tankas, kuris atlaikė dronų atakas

    Pasakojime išskiriamas T-90M, kuris, kaip teigiama, vadovavo atakai ir esą prasiveržė iki 12 kilometrų per intensyviai kontroliuojamą zoną. Nurodoma, kad į tanką galėjo pataikyti apie 40 dronų, tačiau jis kurį laiką išliko kovinis.

    Teigiama, kad tanką gelbėjo šarvai ir papildomi priešdroniniai patobulinimai, tačiau nuolatinė ugnis vis tiek sukėlė kritinių gedimų. Pasak aprašymo, buvo apgadintos stebėjimo priemonės, pabūklo mazgai, ugnies valdymas ir ventiliacija, o galiausiai įgula paliko sustojusį tanką.

    Kodėl dronai ne visada sustabdo šarvuotį

    Ukrainos ir Rusijos kare dronai tapo viena svarbiausių priemonių žvalgybai ir smūgiams, tačiau jie nėra universalus atsakymas į šarvuotą techniką. Šarvuotis gali išlikti pavojingas, jei turi papildomą apsaugą, veikia su pėstininkais ir artilerija, o dronų operatoriams trukdo elektroninė kova.

    Didelę reikšmę turi ir tai, kiek laiko tankas išsilaiko aktyvus mūšyje. Net jei galiausiai jis imobilizuojamas, keliolika ar keliasdešimt minučių išlaikytas spaudimas gali būti pakankamas pralaužti pozicijas, išprovokuoti atsitraukimą ar priversti gynėjus atskleisti ugnies taškus.

    Apsaugos sistemos ir galimos puolimo užuominos

    Tekste pabrėžiama, kad šis pralaužimas esą įvyko be aktyvios apsaugos sistemų „Arena-M“, kurios rusų technikoje pastaruoju metu minimos vis dažniau. Aktyvios apsaugos sistemos teoriškai skirtos numušti artėjančius sviedinius ar raketas, tačiau reali jų veikimo sėkmė priklauso nuo taktikos ir konkrečių grėsmių.

    Taip pat cituojami teiginiai, kad Rusija gali ruoštis didesnio masto šarvuotos technikos puolimui rudenį Donecko srityje, įvardijant Dobropolio kryptį. Jei tokios operacijos vyktų, jos tikėtina remtųsi ne vien tankais, bet ir elektronine kova, artilerija, dronų masiniu naudojimu bei oro žvalgyba.

    Šis atvejis rodo, kad fronte tęsiasi technologijų ir kontrtechnologijų lenktynės: dronų vaidmuo auga, tačiau kartu tobulinamos ir priemonės jų efektyvumui mažinti. Dėl to sunkioji šarvuota technika, nepaisant didelių nuostolių, kol kas nepraranda reikšmės kaip priemonė pramušti gynybą ir išlaikyti tempą.

  • Ukrainos dronai smogė Maskvai: ataka prieš „Gazprom Neft“ rafineriją – Rusijoje nerimas

    Ukrainos dronai smogė Maskvai: ataka prieš „Gazprom Neft“ rafineriją – Rusijoje nerimas

    Naktį iš rugsėjo 19 į 20 dieną Ukrainos dronai ir raketos smogė „Gazprom Neft“ Maskvos naftos perdirbimo gamyklai Kapotnios rajone, už keliolikos kilometrų nuo Kremliaus. Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad po šios atakos esą jau išjungta daugiau kaip 45 proc. Rusijos naftos perdirbimo pramonės projektinių pajėgumų.

    Maskvos naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių šalyje ir svarbi sostinės regiono degalų tiekimui. Joje perdirbama žaliava virsta benzinu, dyzelinu ir aviaciniu kuru, todėl net laikini sustojimai gali sukelti tiekimo trikdžių riziką ir didinti spaudimą vidaus rinkai.

    Pasak Ukrainos pareiškimų, smūgis pažeidė pirminės distiliacijos kompleksą AVT-6 ir izomerizacijos įrenginį, kuris svarbus aukštesnės kokybės benzinui gaminti. Tarptautinės žiniasklaidos cituojami pramonės šaltiniai teigė, kad po gaisrų pagrindiniuose distiliacijos įrenginiuose perdirbimas buvo sustabdytas, o remonto darbai gali užtrukti kelias savaites.

    Atakų kampanija prieš naftos infrastruktūrą

    Smūgis Kapotnioje įvyko po kelių dienų intensyvių atakų prieš kitus Rusijos naftos pramonės objektus. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuosekliai taikosi į perdirbimo gamyklas ir kuro bazes, siekdama mažinti pajamas iš naftos produktų ir apsunkinti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos minimi 45 proc. dažniausiai siejami su nominaliomis, projektinėmis pajėgomis, kurios ne visada sutampa su realia tuo metu vykdoma gamyba. Vis dėlto net ir laikini didelių įrenginių sustabdymai paprastai reiškia mažesnę benzino ir dyzelino pasiūlą, o tai gali didinti vidaus kainų spaudimą ir skatinti administracinius ribojimus rinkoje.

    Maskvos reakcija ir saugumo signalas

    Rusijos valdžia atakų mastą Maskvos regione pavadino beprecedenčiu, pranešta ir apie žuvusius žmones. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad smogta svarbiam Rusijos naftos pramonės objektui, o Maskvos meras Sergejus Sobianinas pripažino, kad įmonės teritorijoje buvo apgadinta infrastruktūra.

    Šis smūgis turi ir simbolinę reikšmę, nes dar kartą parodė, kad karas pasiekia ir Rusijos sostinės prieigas. Vietos pranešimuose minimos eilės degalinėse ir padidėję srautai keliuose, nors tokie epizodai dažnai priklauso nuo konkretaus regiono logistikos ir informacinio fono.

    Kuo smūgiai svarbūs pasaulinei rinkai

    Naftos perdirbimo infrastruktūra yra viena jautriausių grandžių, nes ji tiesiogiai susijusi su galutiniais degalais, o ne vien žaliavos gavyba. Ilgesni remonto darbai didelėse gamyklose paprastai lemia poreikį perskirstyti srautus, didinti importą arba mažinti eksportą, o tai gali turėti įtakos ir regioninėms kainoms.

    Ukraina teigia naudojanti įvairius tolimojo nuotolio dronus ir raketas, kurių spektras pastaruoju metu plečiasi. Tokia technologinė raida rodo didėjantį gebėjimą pasiekti strategiškai svarbius objektus giliai Rusijos teritorijoje, tačiau realų poveikį ilgainiui lems tai, kaip greitai Rusija atkurs pajėgumus ir prisitaikys prie pasikartojančių smūgių.

  • Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Naktį iš rugsėjo 16 į rugsėjo 17 dieną Ukraina surengė smūgį Rostovo prie Dono Rostov-Centralny oro uostui Rusijoje. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad operacijai buvo pasitelkti tolimojo nuotolio dronai.

    Ukrainos teigimu, taikiniu tapo oro uoste buvę orlaiviai, tarp jų vienas transporto lėktuvas An-12, du An-26 ir trys sraigtasparniai. Konkrečios sraigtasparnių modifikacijos neįvardytos, o pateikta informacija kol kas nepriklausomai patvirtinta tik iš dalies.

    An-12 yra didelis sovietinės konstrukcijos keturių turbopropelerinių variklių transporto lėktuvas, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos naudoja personalui ir kroviniams gabenti. An-26 yra mažesnis dviejų variklių transporto orlaivis, taip pat plačiai naudojamas logistikos ir pagalbinėms užduotims.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad visi įvardyti orlaiviai buvo apgadinti. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas ataką, padėkojo kariškiams ir pabrėžė, kad veiksmai apėmė kelis taikinius Rusijos teritorijoje, įskaitant infrastruktūros objektus.

    Rusijos pareigūnai tuo metu pripažino, kad po atakos kilo gaisras. Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras pranešė, jog dronų nuolaužos apgadino transformatorinę pastotę, todėl keturiuose Rostovo prie Dono rajonuose laikinai sutriko elektros tiekimas.

    Rusijos teigimu, per incidentą žuvusių ar sužeistų nebuvo, o gaisras buvo užgesintas. Tačiau šie pranešimai neatsako į klausimą, ar būtent orlaiviai tapo pagrindiniu smūgio padarinių objektu.

    Gaisro židinius šalia oro uosto fiksavo ir NASA sistema FIRMS, kuri naudoja palydovinius duomenis gaisrams aptikti. Nepriklausomas Rusijos kanalas Astra nurodė, kad gaisro vieta sutapo su oro uosto teritorija netoli stovėjimo aikštelių, kur įprastai būna karinė aviacija.

    Vien gaisro fiksavimas vis dėlto neleidžia patvirtinti, kad apgadinti visi šeši Ukrainos minėti orlaiviai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad viešai nėra aišku, kokios būklės jie buvo iki smūgio ir ar visi buvo tinkami skrydžiams.

    Rostov-Centralny oro uostas jau anksčiau ne kartą minėtas kaip Ukrainos dronų taikinys, o pranešimai apie gaisrus šioje teritorijoje pasirodydavo ir ankstesniais mėnesiais. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas trikdyti Rusijos logistiką, technikos dislokavimą ir aprūpinimo grandines net ir toliau nuo fronto linijos.

  • Naujas „Rescue Drone Simulator“ žada realizmą: vėjas, baterija ir klaidos kainuos misiją

    Naujas „Rescue Drone Simulator“ žada realizmą: vėjas, baterija ir klaidos kainuos misiją

    „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ pristatomas kaip dronų gelbėjimo simuliatorius, kuriame įrenginys nėra tik skraidanti kamera. Kūrėjai akcentuoja fizikinį modelį: žaidėjui teks išmokti valdyti realistiškai besielgiančią mašiną, kurios skrydis priklauso nuo daugybės kintamųjų.

    Žaidime svarbi drono masė, inercija, trauka ir aerodinamika, taip pat baterijos resursas, galimi pažeidimai bei oro sąlygos. Vėjas gali nustumti nuo trajektorijos, papildomas krovinys pakeis reakciją į valdymą, o dar prieš misiją dirbtuvėse paruošta komplektacija gali nulemti, ar operacija pavyks.

    Numatyti du valdymo režimai: Simulator ir Arcade. Simulator turėtų būti artimesnis tikram drono pilotavimui, o Arcade pasiūlys daugiau pagalbos ir leis greičiau įsitraukti net neturintiems patirties su dronais.

    Tarp operacijų žaidėjai galės tobulinti ir modifikuoti savo įrenginius, parinkdami dalis, kurios keis našumą, ištvermę ir paties skrydžio charakterį. Tokia progresijos sistema primena realų dronų paruošimą darbui, kai kompromisai tarp galios, svorio ir patikimumo tampa kasdienybe.

    Pavadinime esanti Second Chance, anot kūrėjų idėjos, susijusi ne tik su gelbstimais žmonėmis. Komandos branduolį sudaro patyrę specialistai, kurie dėl nelaimių, ligų, amžiaus ar trauminių patirčių nebegali dirbti ankstesnio darbo įprastu būdu, tačiau technologijos suteikia galimybę sugrįžti į gelbėjimo veiklą.

    „Technologija nepakeičia jų žinių ar instinkto, bet leidžia vėl juos panaudoti, dirbant iš saugaus atstumo ir pasiekiant vietas, kur žmogus neįžengtų“, – teigiama projekto pristatyme.

    Nors veiksmas vyksta netolimoje ateityje, žaidimas sąmoningai vengia sterilaus mokslinės fantastikos įvaizdžio. Audiovizualinis stilius semiasi įkvėpimo iš 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių industrinių erdvių, analoginės elektronikos ir fizinių valdymo pultų estetikos.

    „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ planuojama išleisti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Projektas numatytas PC per „Steam“, taip pat „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“, o studija „Anraga Studios“ žada vienalaikę premjerą visose platformose.