CP v2

Tag: Dronai

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Įtartinas dronas danguje, telefone gautas perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas įtartinas daiktas – situacijos, kurios gali sukelti paniką. Tačiau civilinė sauga remiasi paprasta logika: pirmiausia apsisaugoti, tada informuoti tarnybas ir nesudaryti papildomos rizikos nei sau, nei kitiems.

    Svarbiausia taisyklė visais atvejais – veikti ramiai ir vadovautis oficialiais nurodymais. Jei kyla grėsmė, skambinama numeriu 112, o informaciją geriausia sekti per patikimus valstybės kanalus ir nacionalinį transliuotoją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmas žingsnis – pasitraukti iš atviros vietos. Saugiausia eiti į pastato vidų, rūsį ar kitą priedangą, vengti balkonų, kiemų ir vietų prie langų.

    Praktikoje dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, slėptis verta patalpoje, kuri neturi lango į lauką. Pavyzdžiui, daugiabutyje dažnai saugesnis pasirinkimas yra koridorius ar vonios patalpa, o ne kambarys prie lango.

    Priartėti prie nukritusio drono ar bandyti jį paimti yra pavojinga, nes toks objektas gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų rizikų. Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą bei šią informaciją perduokite numeriu 112.

    Verta vengti filmuotos medžiagos skelbimo socialiniuose tinkluose, net jei atrodo, kad tai tik smalsumo vedamas įrašas. Tokia informacija gali atskleisti vietoves, žmonių judėjimą ar infrastruktūros detales ir tapti naudinga priešiškiems veiksmams.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą – kas svarbiausia?

    Jei išgirdote sirenas arba gavote pranešimą apie oro pavojų telefone, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą. Būdami lauke, ieškokite artimiausio pastato, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia fizinę apsaugą nuo skeveldrų ir smūgio bangos.

    Jei priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį arba patalpą be langų ir su tvirtesnėmis sienomis. Namuose taip pat verta užtraukti užuolaidas, išjungti šviesas, laikytis atokiau nuo stiklų, įleisti augintinius į vidų.

    Informaciją rekomenduojama sekti per radiją ar televiziją, nes mobilusis ryšys gali būti apkrautas. Skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o trumpą žinutę dažnai pavyksta išsiųsti patikimiau nei prisiskambinti.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami, kiek leidžia laikas, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, vandenį, būtinus vaistus ir minimalų būtiniausių daiktų rinkinį, kad nereikėtų grįžti į nesaugią zoną.

    Rastas įtartinas daiktas: ko nedaryti

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, svarbiausia jo neliesti ir nejudinti. Net jei objektas atrodo senas ar nekenksmingas, bet koks bandymas jį apžiūrėti iš arčiau gali kelti realią grėsmę.

    Reikėtų tuo pačiu keliu atsitraukti į saugesnę vietą ir įvertinti aplinką: ar netoliese nėra langų, žmonių susibūrimo, viešo transporto stotelės. Tuomet apie radinį praneškite policijai arba numeriu 112 ir aiškiai nurodykite vietą.

    Kol atvyksta pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos zonos. Jei įmanoma, paprašykite aplinkinių pagalbos atitraukiant praeivius saugiu atstumu ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo iš anksto apgalvotų veiksmų: kur slėptumėtės namuose, kaip pasiektumėte artimiausią priedangą ir ką įsidėtumėte į būtiniausių daiktų rinkinį. Kuo aiškesnis planas, tuo mažiau chaoso situacijai užklupus netikėtai.

  • Dronas danguje ar įtartinas radinys: ką daryti iškart gavus oro pavojaus perspėjimą

    Dronas danguje ar įtartinas radinys: ką daryti iškart gavus oro pavojaus perspėjimą

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, o ypač toms, kurios gali būti susijusios su oro grėsmėmis. Net jei situacija atrodo neaiški ar kelia nerimą, svarbiausia išlikti ramiems, nepasiduoti panikai ir vadovautis oficialiais nurodymais.

    Dažniausi klausimai kyla trimis atvejais: pastebėjus droną, gavus oro pavojaus perspėjimą telefonu ar išgirdus sirenas, taip pat radus įtartiną daiktą, kuris gali būti pavojingas. Tokiose situacijose klaidos dažniausiai įvyksta dėl skubėjimo, bandymo viską išspręsti pačiam arba neatsakingo informacijos viešinimo.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pastebėjote neaiškios paskirties droną ar jis elgiasi įtartinai, pirmas tikslas yra sumažinti riziką sau ir aplinkiniams. Saugiausia kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba į priedangą ir vengti atvirų erdvių, balkonų bei langų.

    Praktikoje verta prisiminti vadinamąją dviejų sienų taisyklę: jei grėsmė yra lauke, saugiau būti patalpoje, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis. Daugiabutyje tai dažnai reiškia koridorių ar vidinį kambarį be langų, o ne patalpą, kurios langai išeina į lauką.

    Nesiartinkite prie nukritusio ar ant žemės pastebėto drono, nebandykite jo liesti, gaudyti ar ardyti. Tokie objektai gali būti su sprogstamaisiais elementais, turėti pavojingų dalių ar būti panaudoti kaip provokacija.

    Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite drono kryptį, aukštį, judėjimo trajektoriją ir laiką, kada jį matėte. Šią informaciją perduokite skubios pagalbos numeriu 112, tačiau neviešinkite vaizdų ar tikslios vietos socialiniuose tinkluose, nes tai gali pakenkti saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Jeigu telefone gavote perspėjimo pranešimą arba išgirdote sirenas, pirmiausia pasitikrinkite, ar tai oficialus civilinės saugos signalas, ir sekite tolesnes instrukcijas. Patikimiausia informacija tokiais atvejais paprastai teikiama per nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per oficialius institucijų kanalus.

    Jei signalas užklupo lauke, nedelskite ir ieškokite artimiausios priedangos: tinka požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos konstrukcijos, suteikiančios fizinę apsaugą. Kai priedangos pasiekti greitai neįmanoma, rinkitės artimiausio pastato saugiausią vietą, dažniausiai patalpą be langų arba rūsį.

    Jei liekate namuose, uždarykite langus ir, kiek įmanoma, sumažinkite buvimą prie jų. Pravartu būti tamsesnėje patalpoje, užtraukti užuolaidas, pasirūpinti, kad augintiniai būtų viduje, o šeimos nariai žinotų, kur susirinkti ir kaip susisiekti.

    Rekomenduojama iš anksto turėti paruoštą būtiniausių daiktų rinkinį: geriamojo vandens, vaistų, dokumentų, įkroviklių, žibintuvėlį ir pirmosios pagalbos priemonių. Jei institucijos nurodo evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus, užrakinkite duris.

    Ryšys krizinėmis akimirkomis gali būti perkrautas, todėl stenkitės be būtino reikalo neskambinti daugeliui žmonių. Jei reikia pranešti artimiesiems, dažnai patikimiau yra trumpa žinutė, o skambučius palikti skubiai pagalbai ir kritiniams atvejams.

    Radote įtartiną daiktą?

    Pastebėjus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį galioja paprasta taisyklė: nelieskite, nejudinkite ir nebandykite apžiūrėti iš arti. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti kuo toliau ir, jei įmanoma, pasislėpti už tvirtos konstrukcijos, vengiant vietų po langais.

    Apie radinį nedelsdami praneškite policijai arba skubios pagalbos numeriu 112, aiškiai nurodydami vietą ir tai, ką matėte. Jums nereikia įrodinėti, kad tai tikrai sprogmuo, nes įvertinti riziką ir atlikti patikrą yra specialistų darbas.

    Kol atvyks pareigūnai, pasistenkite, kad kiti žmonės neprisiartintų prie pavojingos zonos, tačiau nekelkite sumaišties ir nerizikuokite savo saugumu. Svarbu sulaukti pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą ir paaiškinti aplinkybes.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo ir iš anksto aptartų veiksmų šeimoje, darbe ar bendruomenėje. Kuo aiškiau suprantate, kaip elgtis pastebėjus droną, gavus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą, tuo mažesnė tikimybė pasimesti kritiniu momentu.

  • Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Dronas virš galvos, oro pavojaus signalas ar įtartinas radinys: ką daryti ir ko vengti

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną, svarbiausia nebandyti jo sekti ar filmuoti iš arti ir kuo greičiau pereiti į saugesnę vietą. Praktikoje didžiausios rizikos kyla atvirose erdvėse, prie langų, balkonuose ar bandant „įsitikinti, kas tai“, todėl geriau rinktis pastato vidų arba priedangą.

    Patekę į patalpas, laikykitės vadinamos dviejų sienų taisyklės: jei objektas yra lauke, saugiau būti patalpoje, kuri nėra tiesiogiai prie išorės sienos su langu. Užverkite langus ir duris, atsitraukite nuo stiklo, o vaikus, senjorus ir augintinius nusiveskite į vidinę, tvirtesnę patalpos dalį.

    Nukritusio drono ar jo dalių neliesti ir nesiartinti, nes įrenginys gali būti nestabilus, turėti baterijų pažeidimų ar kitų pavojingų elementų. Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, vietą ir laiką, o informaciją perduokite telefonu 112, neskelbdami vaizdų viešai.

    Jei droną pastebite vairuodami, nebandykite jo „sekti“ ar filmuoti kelyje. Sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga viršuje, įvertinkite aplinką ir vykdykite pareigūnų bei oficialių kanalų nurodymus.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmiausia patikrinkite oficialią informaciją ir nepasikliaukite gandais socialiniuose tinkluose. Jei esate lauke, ieškokite artimiausios priedangos: tinka požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar kitos tvirtos konstrukcijos, kurios sumažina skeveldrų ir smūgio bangos poveikį.

    Jei priedanga pasiekiama per kelias minutes, apsirenkite ir judėkite ten nedelsdami, bet ramiai, nesistumdant ir neblokuojant įėjimų. Su savimi pasiimkite dokumentus, telefoną, vandenį, būtiniausius vaistus ir pirmosios pagalbos priemones, o taip pat iš anksto įkrautą bateriją ar atsarginį energijos šaltinį, jei tokį turite.

    Jeigu liekate namuose, rinkitės patalpą be langų arba rūsį, sumažinkite riziką nuo stiklo duženų ir, jei įmanoma, užtraukite užuolaidas. Ryšio linijų neapkraukite skambučiais be būtino poreikio, nes ekstremaliose situacijose svarbu, kad 112 ir kitos tarnybos išliktų pasiekiamos.

    Evakuacijos atveju elkitės pagal nurodymus: prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Susitarkite su artimaisiais dėl vieno kontaktinio asmens ir susitikimo taško, kad sutrikus ryšiui būtų aiškus veiksmų planas.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus griežtai draudžiama liesti, judinti ar bandyti „patikrinti“, kas tai per radinys. Saugiausia tuo pačiu keliu atsitraukti, įvertinti, ar viršuje nėra langų ar kitų trapių konstrukcijų, ir pasitraukti už tvirto uždango, pavyzdžiui, pastato sienos.

    Apie radinį nedelsiant praneškite telefonu 112, nurodykite tikslią vietą, orientyrus ir, jei įmanoma, trumpai apibūdinkite daiktą. Nebūtina „tiksliai žinoti“, ar tai sprogmuo: sprendimą priima specialistai, o pranešimas leidžia greičiau užkirsti kelią galimam pavojui.

    Kol atvyksta pareigūnai, pasirūpinkite, kad į teritoriją nepatektų kiti žmonės, ir paprašykite aplinkinių pagalbos nukreipiant srautus. Svarbu sulaukti pareigūnų, nes būtent radinį pastebėjęs žmogus dažniausiai tiksliausiai gali nurodyti vietą ir aplinkybes.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur artimiausia priedanga, ką daryti gavus perspėjimą ir kaip greitai surinkti būtiniausius daiktus. Kuo aiškesnis planas šeimoje ar darbovietėje, tuo mažiau chaoso, kai laikas sprendimams matuojamas minutėmis.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą: ką daryti, kad išvengtumėte rizikos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes net ir nedidelis sprogimas ar smūgio banga dažniausiai sužeidžia dėl skeveldrų ir dūžtančių stiklų.

    Jei galite, stebėkite drono kryptį saugiu atstumu, tačiau nesiartinkite ir nebandykite jo gaudyti ar numušti. Nukritęs dronas ar jo dalys gali kelti papildomą riziką, todėl geriausia laikytis atstumo ir apie situaciją pranešti telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas perduokite tik atsakingoms tarnyboms ir neviešinkite socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali atskleisti vietą, judėjimo kryptį ar kitą jautrią informaciją, kuri ekstremaliose situacijose tampa reikšminga saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, nedelskite ir įsiklausykite į oficialius nurodymus per radiją ar televiziją, taip pat patikrinkite patikimus valstybinių institucijų pranešimus. Tokie signalai reiškia, kad gali būti reali grėsmė, todėl svarbiausia greitai rasti saugiausią vietą.

    Jeigu esate lauke ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, ieškokite bet kokios apsaugos nuo viršaus ir šonų: požeminės perėjos, tunelio, rūsio, tvirto pastato laiptinės ar patalpos be langų. Patekę į vidų, laikykitės vadinamosios dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis.

    Likę namuose, užverkite langus, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo stiklų ir rinkitės kambarį be langų, koridorių ar rūsį. Turėkite po ranka telefoną, vandens, būtinų vaistų, dokumentus ir minimalų pirmosios pagalbos rinkinį, kad nereikėtų išeiti į nesaugią aplinką.

    Jeigu gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Ryšio tinklai krizės metu gali būti apkrauti, todėl skambinkite tik esant būtinybei, o artimuosius informuokite trumpomis žinutėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Radus įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite perkelti, ardyti ar tikrinti. Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikykitės kuo didesnio atstumo, ypač jei aplink yra stiklinių fasadų ar langų.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą, kuo daiktas panašus į pavojingą, ar matote laidus, talpas, neįprastas detales. Jūs neprivalote nustatyti, ar tai tikrai sprogmuo, saugiau klysti ir iškviesti tarnybas, nei rizikuoti pasekmėmis.

    Kol atvyks pareigūnai, stenkitės perspėti aplinkinius ir nukreipti žmones nuo pavojingos zonos, tačiau nekelkite panikos ir neblokuokite tarnybų privažiavimo. Jei įmanoma, pasilikite netoliese saugioje vietoje, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas prasideda nuo aiškių veiksmų plano: kur slėpsitės, kaip susisieksite su artimaisiais ir ką pasiimsite, jei reikėtų skubiai išeiti. Tokiose situacijose svarbiausia remtis oficialiais nurodymais ir nekartoti nepatikrintos informacijos.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad nekiltų rizika?

    Įtartinas dronas danguje, telefono perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas neaiškus daiktas gali sukelti stresą, tačiau svarbiausia tokiose situacijose yra aiškūs, iš anksto žinomi veiksmai. Specialistai pabrėžia, kad daugiausia nelaimių nutinka dėl smalsumo, filmavimo iš arti ar bandymo „pasitikrinti“ pačiam.

    Lietuvoje civilinės saugos institucijos ragina remtis oficialiais pranešimais, o kilus įtarimui nedelsiant skambinti 112. Kuo mažiau spėlionių ir kuo daugiau struktūruoto elgesio, tuo mažesnė rizika jums ir aplinkiniams.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmiausia reikėtų pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų arba priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes būtent ten esate labiausiai pažeidžiami.

    Praktinė taisyklė, kurią primena civilinės saugos specialistai, yra vadinamoji dviejų sienų taisyklė: geriau būti patalpoje, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidiniame kambaryje. Jei situacija užklumpa lauke, ieškokite vietos, kuri suteikia pridengimą iš viršaus ir šonų.

    Labai svarbu nesiartinti prie nukritusio ar įtartinai žemai nusileidusio drono. Tokie objektai gali turėti sprogstamųjų, degių ar kitų pavojingų komponentų, todėl bandymas jį paimti, ardyti ar „patraukti į šalį“ gali baigtis sužeidimais.

    Jei galite tai padaryti saugiai, įsidėmėkite drono kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite numeriu 112. Vaizdo medžiagos viešinimas socialiniuose tinkluose gali pakenkti operatyvinei reakcijai ir saugumui, todėl ją verčiau perduoti atsakingoms tarnyboms, o ne skelbti viešai.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, prioritetas yra kuo greičiau pasiekti priedangą ar saugiausią vietą pastate. Jei per kelias minutes priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės rūsį, cokolines patalpas arba kambarį be langų ir su tvirtesnėmis sienomis.

    Likdami namuose, uždarykite langus, atsitraukite nuo stiklinių paviršių ir, jei įmanoma, būkite vidinėje patalpoje. Specialistai taip pat rekomenduoja turėti paruoštą minimalų skubios pagalbos rinkinį: vandens, pagrindinių vaistų, dokumentų, įkrautą telefoną ir nešiojamą radijo imtuvą su baterijomis.

    Jei perspėjimas užklumpa lauke, ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio ar rūsio. Venkite atvirų aikščių, tiltų viršaus, stotelių su stiklinėmis sienelėmis ir vietų prie aukštų pastatų vitrinių.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur nesate atviroje erdvėje, įsijungti radiją ir sekti oficialią informaciją. Be būtino reikalo neapkraukite ryšio tinklų skambučiais, o jei reikia informuoti artimuosius, dažnai pakanka trumpos žinutės.

    Radote įtartiną daiktą: kas svarbiausia?

    Rastus įtartinus daiktus ar galimus sprogmenis griežtai draudžiama liesti, kelti, kratyti ar bandyti pernešti. Net jei daiktas atrodo „nekenksmingas“, jo turinys ir būklė gali būti pavojingi, o menkiausias judesys kartais tampa kritiniu veiksniu.

    Saugiausia yra tuo pačiu keliu pasitraukti į saugų atstumą, perspėti aplinkinius ir, jei įmanoma, apriboti priėjimą, kol atvyks tarnybos. Skambinant 112 verta aiškiai pasakyti vietą, ką matote ir ar šalia yra žmonių, vaikų ar intensyvus eismas.

    Institucijos primena, kad gyventojas neprivalo „įrodyti“, jog tai tikrai sprogmuo: įtarimo pakanka, kad situaciją įvertintų specialistai. Geriau vienas papildomas patikrinimas, nei delsiant prarastas laikas, kuris galėtų kainuoti sveikatą ar gyvybę.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų įpročių: žinoti artimiausias priedangas, turėti svarbiausius daiktus vienoje vietoje ir nepasiduoti smalsumui, kai rizika nėra iki galo aiški. Kilus pavojui, svarbiausia yra jūsų pačių saugumas ir operatyvus pranešimas tarnyboms.

  • Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagono sprendimas dėl pigių dronų

    JAV gynybos departamentas plečia bendradarbiavimą su gynybos technologijų startuoliu „Shield AI“, siekdamas greičiau diegti pigesnius nepilotuojamus sprendimus. Šį žingsnį skatina augančios medžiagų ir gamybos sąnaudos bei karo veiksmų su Iranu kontekstas, kuriame ypač išryškėjo pigių dronų poveikis.

    Už gynybos tyrimus ir inžineriją atsakingas Pentagono padalinys pranešė, kad integruos „Shield AI“ autonomijos platformą „Hivemind“. Ji turėtų tapti vadinamojo LUCAS tipo nepilotuojamų atakos sistemų pagrindu, kad tokie dronai galėtų veikti koordinuotai ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų.

    Kas yra „Hivemind“ ir ką keičia DI

    „Hivemind“ apibūdinama kaip autonomijos programinė įranga, leidžianti nepilotuojamoms platformoms atlikti užduotis su mažesniu tiesioginiu žmogaus įsikišimu. Praktikoje tai reiškia galimybę valdyti kelių dronų grupes, planuoti maršrutus, koreguoti elgesį ir tęsti misiją net esant trikdžiams.

    Tokio tipo DI sprendimai gynybos sektoriuje vertinami dėl dviejų priežasčių: jie mažina vieneto kainą, o kartu didina pajėgumų mastelį. Kitaip tariant, vietoj kelių itin brangių platformų galima naudoti daugiau pigesnių, prarandamų sistemų, kurios vis tiek sukuria reikšmingą kovinį efektą.

    „Galiausiai tai naudinga mokesčių mokėtojams, nes taikinį sunaikinti pigiau, o kariai tampa saugesni“, – sakė „Shield AI“ vienas iš įkūrėjų ir prezidentas Brandonas Tsengas.

    Kaina ir pamokos iš šiuolaikinių konfliktų

    Straipsnyje minimas LUCAS tipo dronas kainuoja apie 35 000 JAV dolerių, o tai sudaro maždaug 32 000 eurų. Tai kelis ar net keliasdešimt kartų mažiau nei daugelio pažangių oro gynybos raketų ar sudėtingų dronų platformų vieneto kaina, todėl pigūs dronai tampa patrauklia priemone masiškumui užtikrinti.

    LUCAS dronus gamina Arizonoje įsikūrusi bendrovė „SpektreWorks“, o pats modelis apibūdinamas kaip įkvėptas Irano naudotų pigių smogiamųjų dronų. Pastarieji įvairiuose konfliktuose parodė, kad nebrangios, masiškai naudojamos platformos gali išsekinti brangias oro gynybos sistemas ir priversti keisti gynybos planavimą.

    „Shield AI“ teigimu, jų autonomijos programinė įranga gali padėti tokioms platformoms veikti efektyviau net ir tada, kai ryšys sutrikdomas ar mūšio laukas sparčiai kinta. Tai ypač aktualu aplinkoje, kur elektroninė kova ir ryšio slopinimas tampa kasdienybe.

    Gynybos technologijų bumas ir investuotojų pinigai

    Gynybos technologijų rinka JAV pastaraisiais metais sparčiai auga, o investuotojai vis aktyviau finansuoja įmones, kuriančias autonomines sistemas, jutiklius ir valdymo programinę įrangą. „Shield AI“ neseniai užbaigė apie 2 mlrd. JAV dolerių finansavimo etapą, tai yra maždaug 1,85 mlrd. eurų, o įmonės vertė siekė apie 12,7 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 11,8 mlrd. eurų.

    „Shield AI“ platforma „Hivemind“ jau diegiama skirtinguose nepilotuojamuose sprendimuose ir turi klientų ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, įskaitant Indijos kariuomenę. Bendrovė taip pat skelbia apie bandymus su įvairiomis platformomis, siekdama įrodyti, kad autonomija gali būti perkeliama tarp skirtingų dronų tipų.

    Pasak B. Tsengo, sistema pilnai veikti turėtų artimiausiais mėnesiais, po to prasidės karinis testavimas. Gynybos sektoriuje tokie terminai dažnai priklauso nuo bandymų rezultatų, saugumo reikalavimų ir integracijos su esama infrastruktūra, todėl galutinis įdiegimo tempas gali kisti.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: ką daryti ir ko vengti, kad apsaugotumėte save

    Ramybė ir oficiali informacija

    Pastebėjus neįprastą objektą danguje, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, svarbiausia yra ne panikuoti ir veikti pagal aiškias, iš anksto žinomas taisykles. Tokiose situacijose didžiausią riziką dažnai sukuria smalsumas, delsimas arba bandymas viską aiškintis patiems.

    Specialistai pabrėžia, kad saugumą didina paprasti sprendimai: slėptis pastato viduje, vengti langų, nesibūriuoti lauke ir sekti tik oficialius pranešimus. Informacijos perteklius socialiniuose tinkluose gali klaidinti, todėl prioritetas turėtų būti institucijų pateikiami nurodymai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Jei pamatėte įtartinai besielgiantį droną, pirmas veiksmas yra kuo greičiau pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Atvirose erdvėse, balkonuose ar prie langų rizika išauga, todėl geriau rinktis patalpą toliau nuo išorinių sienų ir langų.

    Praktiškai veikia vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, saugesnė vieta yra už dviejų sienų nuo išorės, pavyzdžiui, koridorius ar patalpa be langų. Taip sumažinama tikimybė nukentėti nuo skeveldrų, dūžtančio stiklo ar smūgio bangos.

    Nukritusio ar įtartino drono liesti negalima, jo negalima nei nešti, nei ardyti, nei bandyti „patikrinti“, kas viduje. Net jei objektas atrodo nekenksmingas, jis gali kelti grėsmę, todėl apie situaciją reikia pranešti telefonu 112 ir laikytis nurodymų.

    Jei turite galimybę, svarbu įsidėmėti kryptį, aukštį ir judėjimo pobūdį, bet tai daryti tik iš saugaus atstumo. Vaizdų ir informacijos apie tokius objektus neviešinimas yra saugumo klausimas, nes realiu laiku paskelbti įrašai gali būti panaudoti kenkėjiškiems tikslams.

    Gavote perspėjimą apie oro pavojų?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, reikia nedelsiant pereiti prie patikimų informacijos šaltinių ir vykdyti nurodymus. Jei esate lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį, o jei tokios galimybės nėra, tinka reljefo įduba ar griovys.

    Jei esate namuose, rekomenduojama trauktis į patalpą be langų arba rūsį, uždaryti langus ir duris, pasirūpinti vaikais, senjorais ir augintiniais. Langai yra viena pažeidžiamiausių vietų, todėl buvimas šalia jų didina sužalojimų riziką net ir tuo atveju, jei sprogimas įvyktų atokiau.

    Automobilyje svarbu sustoti saugioje vietoje, kur transporto priemonė būtų kuo labiau pridengta, ir klausytis informacijos per radiją. Ryšio linijos tokiais momentais gali būti perkrautos, todėl skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o informaciją perduoti trumpais, aiškiais pranešimais.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, būtina veikti metodiškai: išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus, užrakinti duris ir pasiimti svarbiausius daiktus. Tam pravartu iš anksto turėti paruoštą krepšį su dokumentais, vandeniu, būtiniausiais vaistais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pagrindinė taisyklė radus įtartiną daiktą yra jo neliesti ir nejudinti. Net ir nedidelis veiksmas gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikytis kuo didesnio atstumo.

    Jei įmanoma, reikėtų pasislėpti už tvirtos konstrukcijos ar pastato ir įvertinti aplinką: pavojų kelia ir virš galvos esantys langai, nes sprogimo atveju stiklo šukės gali sužeisti dideliu spinduliu. Apie radinį būtina pranešti telefonu 112 ir tiksliai nurodyti vietą.

    Kol atvyks pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės neprieitų prie teritorijos, tačiau tai daryti reikia neartėjant prie radinio. Jei esate ne vienas, paprašykite pagalbos nukreipiant žmones ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti, kur pastebėjote objektą.

    Ekspertai pabrėžia, kad geriau pranešti ir suklysti, nei nutylėti realų pavojų: gyventojai neprivalo nustatyti, ar daiktas yra sprogmuo. Tokiose situacijose sprendimą priima specialistai, o gyventojo užduotis yra užtikrinti saugų atstumą ir laiku perduoti informaciją.

    Pasirengimas prasideda nuo įpročių: žinoti, kur artimiausia priedanga, turėti susitartą šeimos ryšio planą ir laikyti būtiniausius daiktus lengvai pasiekiamoje vietoje. Tokie sprendimai padeda sutaupyti brangaus laiko, kai kiekviena minutė gali būti svarbi.

  • Virš Estijos numuštas Ukrainos dronas: NATO F-16 sprendimas ir Rusijos grasinimai Baltijai

    Virš Estijos numuštas Ukrainos dronas: NATO F-16 sprendimas ir Rusijos grasinimai Baltijai

    Virš pietinės Estijos antradienį NATO oro policijos misiją vykdantis naikintuvas F-16 numušė, kaip manoma, į Baltijos regioną nuklydusį Ukrainos droną. Tai pirmas viešai įvardijamas atvejis, kai NATO orlaivis Baltijos šalių danguje numuša, kaip teigiama, Ukrainai priskiriamą bepilotį aparatą.

    Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad sprendimą lėmė drono skrydžio trajektorija ir rizika saugumui. Pasak jo, vertinant skrydžio kryptį, buvo nuspręsta, kad objektą būtina neutralizuoti dar ore.

    Estijos sprendimas ir Ukrainos atsiprašymas

    Estijos pareigūnai nurodė, kad dronas, tikėtina, nebuvo nukreiptas į Estijos taikinius, o galėjo būti skirtas smūgiams prieš Rusijos objektus. Vis dėlto patekęs į šalies oro erdvę jis tapo neatidėliotinu oro gynybos klausimu, todėl buvo pasirinktas numušimo scenarijus.

    Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pranešė, kad Ukrainos ir Estijos specialistai dirba kartu, siekdami išsiaiškinti incidento aplinkybes ir sumažinti panašių atvejų riziką ateityje. Kyjivas viešai atsiprašė Estijos ir pabrėžė, kad situacija vertinama kaip netyčinis incidentas.

    „Atsiprašome Estijos ir visų mūsų Baltijos draugų dėl tokių netyčinių incidentų“, – sakė Heorhii Tykhyi.

    Ukrainos pusė taip pat teigė, kad Rusija esą sąmoningai bando nukreipti Ukrainos dronus Baltijos šalių kryptimi, pasitelkdama elektroninės kovos priemones. Pasak Kyjivo, tokie veiksmai gali būti derinami su dezinformacijos kampanijomis, siekiant kelti įtampą tarp Ukrainos ir ją remiančių valstybių.

    Rusijos pareiškimai ir Baltijos šalių reakcija

    Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) pareiškė, kad Ukraina neva rengia dronų atakas prieš Rusiją, pasitelkdama Baltijos šalių teritoriją, ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais. Maskva savo teiginiuose ypač minėjo Latviją, tvirtindama, kad Ryga esą sutiko leisti vykdyti operacijas iš Latvijos teritorijos.

    Latvija ir Ukraina tokius kaltinimus atmetė, pavadindamos juos dar viena dezinformacijos kampanija. Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa viešai pareiškė, kad šalis niekada nesuteikė leidimo naudoti savo teritoriją ar oro erdvę smūgiams prieš Rusiją ar bet kurią kitą valstybę.

    „Rusija yra agresorė, o Ukraina turi teisę gintis“, – sakė Evika Siliņa.

    Kodėl tokie incidentai tampa vis jautresni

    Karui Ukrainoje tampant vis labiau dronų ir elektroninės kovos konfliktu, vis dažniau fiksuojami atvejai, kai bepiločiai aparatai nuklysta už planuotos skrydžio zonos ribų. Tokie incidentai ypač jautrūs NATO rytiniame flange, kur bet koks oro erdvės pažeidimas vertinamas per kolektyvinės gynybos, eskalacijos ir civilinės saugos prizmę.

    Praktikoje tai reiškia, kad valstybės, vykdančios oro policijos misijas, turi priimti sprendimus realiu laiku, remdamosi objekto elgsena, skrydžio parametrais ir galimu pavojumi ant žemės. Nors tokiais atvejais siekiama maksimaliai sumažinti įtampą, kiekvienas numuštas dronas tampa informacinio karo dalimi, kurioje Maskva ir Kyjivas pateikia skirtingas įvykių versijas.

    Šis epizodas, be kita ko, išryškina ir poreikį stiprinti regioninį koordinavimą: nuo greito oro erdvės stebėjimo duomenų apsikeitimo iki aiškių procedūrų, kaip elgtis, kai į NATO oro erdvę patenka nežinomas ar galimai kovinis bepilotis aparatas.

  • Kuba įsiuto dėl JAV sankcijų: kaltina Vašingtoną klastojant pretekstą karinei akcijai

    Kuba įsiuto dėl JAV sankcijų: kaltina Vašingtoną klastojant pretekstą karinei akcijai

    Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canélis pasmerkė JAV sankcijas, vadindamas jas „amoraliomis, neteisėtomis ir nusikalstamomis“, ir pareiškė, kad Vašingtonas didina ekonominį spaudimą salai. Havanos teigimu, priemonės ypač skaudžiai smogia energetikai, nes šalis susiduria su kuro trūkumu ir dažnais elektros sutrikimais.

    Šie pareiškimai pasirodė po naujausio JAV sprendimo sankcionuoti 11 Kubos pareigūnų ir pagrindinę šalies žvalgybos instituciją. JAV argumentuoja, kad sankcijos skirtos atsakui į režimo veiksmus, o Kuba tai vertina kaip ilgalaikės spaudimo kampanijos tąsą.

    Kas įtraukta į sankcijas

    Kubos valdžia daugiausia kritikuoja JAV vykdomuosius sprendimus, kurie, anot Havanos, daro spaudimą ir trečiosioms šalims. Kubos teigimu, tai atgraso įmones nuo investicijų, trukdo tiekimui ir apsunkina net bazinių prekių bei paslaugų gavimą.

    „Toliau griežčiausiu ir ryžtingiausiu būdu smerksime žmones smaugiančią apsiaustį“, – sakė Miguelis Díazas-Canélis.

    Kuba pabrėžia, kad priemonės prisideda prie chroniškų degalų tiekimo sutrikimų, o tai grandinine reakcija veikia transportą, elektros gamybą ir svarbias paslaugas. Energetikos problemos saloje pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių socialinės įtampos veiksnių.

    Karinės eskalacijos šešėlis

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje daugėja kalbų apie galimą karinę eskalaciją. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Kuba galėjo įsigyti daugiau nei 300 karinių dronų iš Rusijos ir Irano, o esą svarstomi scenarijai, kaip jie galėtų būti panaudoti prieš JAV taikinius regione.

    Minimi potencialūs taikiniai apima JAV bazę Gvantaname, karinius laivus bei JAV teritorijas, esančias netoli Kubos. Oficialaus nepriklausomo patvirtinimo dėl konkrečių planų viešai pateikta nedaug, tačiau tokie signalai didina nervingumą abiejose pusėse.

    „JAV grasinimai karine agresija yra žinomi, o jei tai virstų veiksmais, pasekmės būtų neapskaičiuojamos“, – sakė Miguelis Díazas-Canélis.

    Havana: kuriamas netikras pretekstas

    Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas Parrilla teigė, kad šalis nei grasina, nei siekia karo. Pasak jo, Vašingtonas esą kasdien kuria informacinį ir politinį pagrindą, kuris galėtų pateisinti dar griežtesnę ekonominę kampaniją ar net karinį veiksmą.

    „Be jokio teisėto pagrindo JAV valdžia diena iš dienos lipdo apgaulingą bylą, kad pateisintų ekonominį karą ir galimą karinę agresiją“, – sakė Bruno Rodríguezas Parrilla.

    Tuo metu JAV administracija viešai kol kas atsargiai komentuoja galimus tolesnius žingsnius, o situaciją dar labiau komplikuoja platesnis geopolitinis fonas ir karinės technologijos plitimas regione. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ekonominės sankcijos, energetikos krizė ir saugumo naratyvai šiuo metu susipina į vieną, didinantį eskalacijos riziką.

  • Gynyba vilioja verslą: DI, kosmosas ir dronai vis dažniau taikosi į karinius užsakymus

    Gynybos sektorius vis aktyviau traukia civilines įmones, kurios mato augančią paklausą technologijoms, pritaikomoms ir kasdienėse, ir karinėse srityse. Lenkijoje atlikta verslo apklausa rodo, kad technologijos, vadinamos dvigubos paskirties, vis dažniau įvardijamos kaip reali plėtros kryptis.

    Ši tendencija apima ne tik tradicinę gynybos pramonę, bet ir pažangias sritis, kuriose sprendimai kuriami civilinei rinkai, o vėliau gali būti greitai adaptuojami saugumo poreikiams. Daugiausia dėmesio tenka kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui, pažangiai sensorių ir stebėsenos įrangai, autonominėms sistemoms bei kosmoso technologijoms.

    Kas yra dvigubos paskirties technologijos?

    Dvigubos paskirties technologijomis laikomi produktai ar sprendimai, kurie sukurti civiliniam naudojimui, tačiau gali būti pritaikyti ir gynybos tikslams. Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms nebūtina gaminti amunicijos ar kurti išskirtinai karinės paskirties įrangos, kad jos galėtų dalyvauti gynybos tiekimo grandinėje.

    Pavyzdžiui, duomenų analizės platformos, vaizdo atpažinimo sprendimai, ryšio saugumo įrankiai ar jutiklių sistemos gali būti diegiami infrastruktūros apsaugai, pasienio stebėsenai ar kritinių objektų saugumui. Dėl sparčios technologijų raidos tokie sprendimai neretai tampa patrauklūs ir viešiesiems pirkimams.

    Kosmoso sektorius įgauna svorį

    Ypatingas dėmesys skiriamas kosmoso pramonei, nes palydovinės technologijos tiesiogiai siejasi su stebėsena, ryšiu ir situacijos supratimu. Tokios sistemos praverčia ne tik komercinėms reikmėms, bet ir valstybės saugumo uždaviniams, įskaitant monitoringo bei krizinių situacijų valdymą.

    Kosmoso sprendimų komercializacija didina ir jų reikšmę gynybos srityje, nes valstybės ieško patikimų duomenų šaltinių bei atsparių ryšio kanalų. Dėl to įmonės, dirbančios su palydovais, nuotoliniu stebėjimu ar duomenų apdorojimu, vis dažniau mato galimybę augti greta gynybos užsakymų.

    Verslas planuoja R&D ir naujas pajamas

    Apklausos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė pramonės ir technologijų įmonių jau vykdo arba per artimiausius 12–24 mėnesius planuoja pradėti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, susijusius su dvigubos paskirties sprendimais. Tai signalizuoja, kad dvigubos paskirties rinka nebėra tik nišinė, o tampa sistemingo planavimo dalimi.

    Įmonės skirtingai vertina šios krypties svarbą: daliai tai atrodo kaip nuolatinė papildoma verslo linija, kitos ją mato kaip pavienių projektų ir rinkos testavimo galimybę. Reikšminga dalis dvigubos paskirties technologijas įvardija kaip vieną pagrindinių augimo variklių artimiausiais metais.

    „Kalbama ne apie amunicijos gamybą ar išskirtinai karinių produktų kūrimą, o apie civilinius sprendimus, kuriuos galima greitai pritaikyti gynybos reikmėms“, – sakė tyrimą cituojantys apžvalgininkai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dvigubos paskirties technologijų augimą skatina keli veiksniai: didesnis gynybos finansavimas, NATO šalių siekis stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir spartėjantis inovacijų diegimas. Verslui tai reiškia daugiau galimybių, bet kartu ir griežtesnius reikalavimus dėl eksporto kontrolės, tiekėjų patikimumo bei informacijos saugumo.