CP v2

Tag: Dronai

  • Šepetos durpyne kilo gaisras: degimo židiniai apie 15 ha, gyventojai raginami saugotis dūmų

    Šepetos durpyne kilo gaisras: degimo židiniai apie 15 ha, gyventojai raginami saugotis dūmų

    Gegužės 4 dieną Šepetos durpyne kilo gaisras. Į įvykio vietą sutelktos gausios ugniagesių pajėgos, o situacija, pareigūnų teigimu, šiuo metu yra valdoma.

    15.50 valandą paskelbta atnaujinta informacija: bendras durpyno plotas siekia apie 50 hektarų, o preliminariais duomenimis gaisro židiniai gesinami maždaug 15 hektarų teritorijoje. Gaisravietėje dirba apie 30 pareigūnų ir 10 automobilinių cisternų.

    Siekiant tiksliau įvertinti situaciją ir nustatyti aktyviausius degimo plotus, numatyta atlikti žvalgybą iš oro pasitelkiant dronus. Toks stebėjimas padeda greičiau įvertinti gaisro plitimo kryptį ir parinkti efektyviausią gesinimo taktiką, ypač kai matomumą blogina dūmai.

    Dėl stipraus vėjo į aplinką kyla tiršti dūmai, kurie gali pasklisti į gretimas vietoves. Gyventojai raginami užsidaryti langus, vengti būti lauke ir, jei įmanoma, neplanuoti buvimo gaisro zonos apylinkėse.

    Specialistai primena, kad dūmai gali dirginti kvėpavimo takus, o jautresniems žmonėms, ypač vaikams, senjorams ir sergantiems kvėpavimo ligomis, rekomenduojama papildomai riboti fizinį aktyvumą lauke. Apie situacijos pokyčius žadama informuoti papildomai.

  • Kėdainių rajone gegužės 11 dieną vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus dronų ir ginklų

    Kėdainių rajone gegužės 11 dieną vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus dronų ir ginklų

    Kas vyks Kėdainių rajone?

    2026 metais gegužės 11 dieną Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje vyks Lietuvos kariuomenės tarptautinės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos kariai ir užsienio partnerių pajėgos, todėl dalyje vietovių gali padaugėti karinės technikos, uniformuotų asmenų ir judėjimo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pratybos yra planinės ir suderintos, o veiksmai vyks laikantis nustatytų procedūrų. Tokie mokymai reguliariai rengiami siekiant palaikyti parengtį ir užtikrinti sąveiką su sąjungininkais.

    Ką gyventojai gali pastebėti?

    Pratybų metu kariai gali būti tiek su karinėmis uniformomis, tiek su civiliais drabužiais, priklausomai nuo užduočių pobūdžio. Taip pat jie su savimi turės ginklus, todėl gyventojams rekomenduojama neišsigąsti pamačius ginkluotus karius viešesnėse erdvėse ar prie kelių.

    Informuojama, kad bus naudojami bepiločiai orlaiviai, todėl danguje gali pasirodyti dronai. Tokios priemonės pratybose įprastai naudojamos žvalgybai, situacijos stebėjimui ir ryšio ar koordinavimo užduotims, tačiau jų veikimas turi būti organizuojamas laikantis saugos reikalavimų.

    Sauga ir tvarka pratybų metu

    Pranešime akcentuojama, kad pratybų metu bus laikomasi visų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų. Tai reiškia, kad veiksmai turi būti planuojami taip, kad nekeltų nepagrįstos rizikos gyventojams, turtui ir aplinkai.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiais ir supratingais, jei pratybų dieną trumpam padidėtų triukšmas ar judėjimas. Jei atskirose vietose būtų taikomi laikini ribojimai ar nukreipimai, įprastai apie tai informuojama papildomai vietos kanalais.

  • Rusijos taikiniai Ukrainoje: Oryx skaičiuoja 44 iš rikiuotės išmuštas lenkiškas Krab haubicas

    Atvirųjų šaltinių analitikų grupė Oryx, kaupianti vizualiai patvirtintus karo nuostolių duomenis, skelbia, kad Ukrainoje iš rikiuotės buvo išmuštos 44 lenkiškos savaeigės haubicos AHS Krab. Į šį skaičių paprastai įtraukiama ne tik visiškai sunaikinta, bet ir apgadinta ar palikta technika, kai ji nebegali grįžti į kovą.

    Vertinimuose pabrėžiama, kad pastaruoju metu Krab nuostolių tempas mažesnis nei ankstesniais etapais, kai šios sistemos buvo intensyviai naudojamos sunkiausiuose fronto ruožuose. Tokiais laikotarpiais artilerija dažniau dirba iš trumpesnių pozicijų, o tai didina riziką būti aptiktai ir atakuotai.

    Kaip medžiojama artilerija

    Analitikai ir įvairūs karo eigos stebėtojai dažnai išskiria rusiškų klajojančių šaudmenų ir dronų keliamą grėsmę artilerijai. Minimos ir sistemos, panašios į „Lancet“, kurios gali būti nukreipiamos į aptiktus pabūklus, ypač jei šie nespėja greitai pakeisti pozicijos po šūvių.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie FPV dronų naudojimą, kai ataka organizuojama greitai, o taikinys parenkamas remiantis žvalgybos dronų perduodama informacija. Tokia taktika ypač pavojinga, kai artilerijos vienetai dirba arti fronto ir priversti dažniau judėti ribotais maršrutais.

    Ką reiškia Krab Ukrainai

    AHS Krab yra Lenkijoje gaminama 155 mm kalibro savaeigė haubica, sukurta naudoti NATO standartinę amuniciją. Tokia savybė Ukrainai svarbi dėl tiekimo lankstumo, nes 155 mm šaudmenys yra plačiai paplitę tarp sąjungininkų.

    Viešojoje erdvėje dažnai minimos prielaidos, kad Ukraina galėjo gauti bent 108 Krab sistemas, dalį jų gavusi kaip paramą, o dalį įsigijusi. Net ir esant nuostoliams, tokios haubicos išlieka reikšmingu ugnies paramos elementu, tačiau intensyvus karas reiškia, kad bet kuri artilerija tampa nuolatiniu aukštos vertės taikiniu.

  • Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Ukrainos pareigūnai praneša, kad per pastarąsias 24 valandas Rusijos smūgiai įvairiuose šalies regionuose nusinešė mažiausiai 10 žmonių gyvybių, o sužeistųjų skaičius viršijo 70. Atakos fiksuotos keliuose miestuose ir gyvenvietėse, o dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra.

    Vienas naujausių epizodų – balistinės raketos smūgis į pietuose esantį Mykolajivą. Į įvykio vietą atvykusios tarnybos skelbė, kad sužeisti mažiausiai penki žmonės, jie išvežti į ligonines, tačiau sužalojimų sunkumas iš karto nebuvo detalizuotas.

    Ukraina skelbia apie masinę ataką

    Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad atakų banga apėmė dronus ir raketas, o į šalies oro erdvę buvo įskridę šimtai bepiločių. Pasak Kyjivo, buvo aptikta mažiausiai 268 dronai, o 249 iš jų, kaip teigiama, pavyko numušti ar neutralizuoti.

    Karinė vadovybė taip pat nurodė, kad dalis dronų vis dėlto pasiekė taikinius, o smūgiai buvo išskaidyti per kelias dešimtis lokacijų. Ukrainos pusė pabrėžia, kad tokio pobūdžio atakos vis dažniau tampa mišrios, kai vienu metu naudojami skirtingų tipų ginklai, siekiant apkrauti oro gynybą.

    Daugiausia pranešimų iš fronto regionų

    Rytinėje Donecko srityje, kuri laikoma viena aktyviausių fronto zonų, pranešta apie žuvusiuosius Dobropilės ir Mykolajivkos apylinkėse. Regiono vadovybė skelbė, kad per atskirus smūgius taip pat buvo sužeistų žmonių, o situacija vietoje išlieka įtempta.

    Pietuose, Zaporižios srityje, per apšaudymus žuvo du žmonės, pranešta ir apie sužeistuosius, tarp jų – vaikas. Chersono srityje pareigūnai teigė, kad smūgiai kliudė gyvenamuosius rajonus keliose dešimtyse gyvenviečių, o žuvusiųjų skaičius čia siekė tris.

    Zelenskis kalba apie smūgius jūroje

    Tuo pat metu Ukraina teigia tęsianti veiksmus prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, įskaitant objektus sausumoje ir jūroje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad paryčiais buvo atakuoti du laivai prie įėjimo į Novorosijsko uostą Juodojoje jūroje.

    „Šie tanklaiviai buvo aktyviai naudojami naftai gabenti – dabar jau nebe“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pusė pabrėžia, kad sieks nuosekliai plėtoti tolimojo nuotolio pajėgumus ore, sausumoje ir jūroje. Novorosijsko uostas, kaip nurodoma, Rusijai įgijo didesnę reikšmę dėl karinių ir logistinių funkcijų, o Ukraina jį įvardija kaip vieną iš svarbesnių taškų, susijusių su naftos gabenimu.

    Nepriklausomas realaus laiko patvirtinimas apie visus minimus smūgius ir jų mastą dažnai būna apsunkintas, ypač fronto ir apšaudomose teritorijose. Vis dėlto Ukrainos institucijos ragina gyventojus laikytis oro pavojaus signalų, o gelbėjimo tarnybos tęsia darbą nukentėjusiose vietovėse.

  • Lenkijoje atgaivinama tankų gamyba: K2PL polonizacija turi tapti žingsniu link savos platformos

    Lenkija po beveik trijų dešimtmečių grąžina tankų gamybą į savo gynybos pramonę. 2026 metais paskelbtas „Bumar-Łabędy“ ir „Hyundai Rotem“ susitarimas atveria kelią K2 tankų gamybai lenkiškoje versijoje K2PL ir technologijų perkėlimui į šalies įmones.

    Šis žingsnis Varšuvai svarbus ne tik dėl papildomų šarvuotosios technikos vienetų kariuomenei. Ne mažiau reikšminga tai, kad pereinama nuo greitų pirkimų „nuo lentynos“ prie ilgalaikių kompetencijų kūrimo, apimančių surinkimą, remontą, modernizaciją ir dalies komponentų gamybą vietoje.

    Kas keičiasi su K2PL?

    Pagal planuojamą modelį dalis naujų K2PL tankų turi būti pagaminta Lenkijoje, o pradžioje pirmuosius vienetus pagamins Pietų Korėjos gamintojas. Kartu su tankais numatoma lokalizuoti ir dalį lydinčios technikos gamybos bei aptarnavimo, kad Lenkija taptų regioniniu K2 šeimos priežiūros centru Europoje.

    K2PL nėra paprastas esamo K2 pritaikymas lipdukais ar ryšio įrangos pakeitimu. Lenkijos kariuomenė tikisi sunkesnės, labiau Europoje vykstančiam karui pritaikytos versijos, kuri geriau atitiktų ilgesnių fronto linijų, purvynų, žiemos ir intensyvaus artilerijos bei dronų naudojimo realijas.

    Didžiausi techniniai klausimai: apsauga, masė ir variklis

    Vienas esminių K2PL modernizacijos tikslų yra didesnė apsauga, tačiau tai automatiškai didina masę ir kelia reikalavimus važiuoklei bei pakabai. Šarvuotos technikos projektuose toks kompromisas visada brangus: didesnis svoris reiškia didesnes apkrovas, sudėtingesnę logistiką ir griežtesnius reikalavimus tiltams bei keliams.

    Ne mažiau jautri tema yra jėgainė. K2 programoje jėgainės sprendiniai jau anksčiau kėlė diskusijų, todėl K2PL atveju svarstoma alternatyva, paremta Vokietijos technologijomis ar licencijuotu variantu. Tai leistų užtikrinti didesnį patikimumą ir supaprastinti aptarnavimą NATO grandinėje, tačiau gali didinti kainą ir priklausomybę nuo tiekimo grandinių.

    Dronų era ir tankų vaidmuo

    Karas Ukrainoje parodė, kad didžiausia šiuolaikinių tankų grėsmė dažnai yra ne kitas tankas, o dronai, amunicija iš viršaus ir tiksliai nukreipiama artilerija. Dėl to tankai vis dažniau priversti veikti paslėptai, o išėjimas į atvirą poziciją tampa trumpa, gerai suplanuota operacija, kuri remiasi žvalgyba ir oro erdvės kontrole.

    „Tankai liks būtini, nes jokia kita platforma taip nesujungia ugnies galios, atsparumo ir gebėjimo pralaužti gynybą, tačiau keičiasi jų naudojimo būdas“, – sakė atsargos generolas Leonas Komornickis.

    K2PL kryptis Lenkijoje siejama su idėja, kad tankas neturi būti „vienišas kolosas“. Modernioje koncepcijoje jis tampa tinklo dalimi, kur veikia kartu su artilerija, žvalgyba, elektronine kova, oro gynyba ir bepilotėmis sistemomis, kurios gali aptikti taikinius, atakuoti ir saugoti šarvuotą techniką nuo dronų.

    Lenkijos pramonė taip pat mato galimybes plėtoti ryšio, mūšio valdymo ir jutiklių sprendimus, kurie padidina įgulos situacinį suvokimą. Tokie sprendimai gali apimti pažangias termovizijas, 360 laipsnių kameras, įgulos apsaugos priemones, taip pat aktyvios apsaugos sistemas, kurios skirtos numušti artėjančius sviedinius ar raketas.

    Gamybos atnaujinimas turi ir platesnę ekonominę logiką: pramoninis gebėjimas gaminti ir remontuoti tankus reiškia darbo vietas, mokslinių tyrimų poreikį, investicijas į metalo apdirbimą, optoelektroniką, ryšius ir tiekimo grandines. Vis dėlto ilgalaikė sėkmė priklausys nuo to, ar technologijų perkėlimas bus realus, o ne formalus, ir ar programa išlaikys tempą biurokratijos bei kainų spaudimo sąlygomis.

  • Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainiečiai įvertino Lenkijos Tarčą Rytuose: kas bandoma saugant NATO sieną?

    Ukrainos kariniai analitikai atkreipė dėmesį į Lenkijoje vykdomus naujų technologijų bandymus, skirtus programai „Tarča Rytuose“. Jų vertinimu, dalis sprendimų jau pasiteisino realiose kovos sąlygose Ukrainoje, ypač kovojant su dronų ir raketų grėsmėmis.

    Bandymų epicentre – akustinės žvalgybos sistemos, galinčios nustatyti garso šaltinio vietą ir kryptį bei aptikti artėjančius bepiločius orlaivius. Tokie sprendimai dažniausiai remiasi jutiklių tinklais ir DI, kuris padeda atskirti skirtingus objektus, įvertinti jų trajektoriją ir perduoti duomenis į valdymo grandinę.

    Kas iš tikrųjų bandoma?

    Lenkijoje testuojami keli akustiniai sprendimai, skirti dronų aptikimui ir oro objektų klasifikavimui. Esminė tokių sistemų vertė ta, kad jos gali veikti kaip papildomas ankstyvo perspėjimo sluoksnis ten, kur vien radarų nepakanka arba kur reikia tankesnio, pigiau išplečiamo stebėjimo.

    Greta akustikos vertinamos ir radioelektroninės kovos priemonės, susijusios su ryšio, valdymo ir navigacijos signalų aptikimu bei trikdymu. Praktika Ukrainoje parodė, kad efektyviausia yra ne viena priemonė, o kelių sluoksnių sistema, kai aptikimas, identifikavimas ir neutralizavimas sujungti į vieną veikimo grandį.

    Ką rodo Ukrainos karo patirtis?

    Ukrainos karo patirtis ypač išryškino masinių dronų atakų problemą ir poreikį turėti daug pigesnių sensorių, kurie papildytų tradicines oro gynybos priemones. Akustiniai sprendimai tokiame kontekste tampa svarbūs, nes jie gali padėti aptikti žemai skrendančius taikinius ir greičiau nukreipti kitus sensorius ar ginkluotę.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad dronai nuolat keičia taktiką: skrenda žemiau, naudoja sudėtingesnius maršrutus, o kartais ir mažiau pastebimus ryšio kanalus. Dėl to NATO šalys vis dažniau kalba apie poreikį didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir sparčiau diegti technologijas, kurias galima greitai atnaujinti.

    „Tarča Rytuose“ ir NATO flango saugumas

    „Tarča Rytuose“ pristatoma kaip didelio masto rytinės Lenkijos sienos ir NATO rytinio flango stiprinimo programa. Joje derinami fizinės infrastruktūros sprendimai, stebėjimo ir perspėjimo sistemos bei priemonės nuo bepiločių orlaivių.

    Lenkijos gynybos politikos kryptis vis dažniau akcentuoja vietos pramonės, startuolių ir mokslo įstaigų įtraukimą, kad dalis technologijų būtų kuriama šalies viduje, o ne vien perkama. Tokia strategija padeda greičiau prisitaikyti prie fronto pamokų, nes dronų ir elektroninės kovos srityje technologiniai ciklai trumpėja.

    Bandymų rezultatai paprastai apibendrinami ataskaitomis, pagal kurias sprendžiama dėl platesnio diegimo ir integracijos į esamas vadovavimo bei stebėjimo sistemas. Ukrainos ekspertų susidomėjimas šiais testais rodo, kad regiono šalys vis labiau mokosi viena iš kitos ir ieško praktinių, greitai pritaikomų atsakymų į naujo tipo grėsmes.

  • Londono biržoje – lūžis Ukrainai: į fondą įtrauktos 3 įmonės, pinigų banga tik prasideda

    Londono biržoje – lūžis Ukrainai: į fondą įtrauktos 3 įmonės, pinigų banga tik prasideda

    Londono vertybinių popierių biržoje pradėtas kotiruoti fondas, skirtas Ukrainos atstatymui, pirmą kartą įtraukė pačios Ukrainos įmonių akcijas. Tai reikšmingas posūkis investuotojams, kurie iki šiol dažniau rinkosi tarptautines bendroves, tik netiesiogiai susijusias su šalies ekonomika.

    Į „HANetf“ valdomą „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ įtrauktos trys bendrovės: dronų programinės įrangos įmonė „Swarmer“, telekomunikacijų bendrovė „Kyivstar“ ir geležies rūdos gamintoja „Ferrexpo“. Fondo tikslas – sudaryti paprastesnį ir reguliuojamą kelią investuoti į verslus, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį šalies atsigavime.

    Šis žingsnis svarbus ir dėl karo ekonomikos realijų: Ukrainos įmonėms trūksta užsienio kapitalo, o rizikos vertinimas išlieka aukštas. Tuo pat metu atstatymo sąnaudos tarptautiniuose vertinimuose jau siekia daugiau kaip 420 mlrd. eurų ir toliau didėja, todėl Kijevas pabrėžia, kad vien valstybės ir Vakarų parama ilgainiui gali būti nepakankama.

    Kaip veikia atstatymo ETF?

    ETF yra biržoje prekiaujamas fondas, leidžiantis investuotojams vienu sandoriu įsigyti kelių įmonių akcijų krepšelį. „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ veikia pagal UCITS taisykles, kurios Europoje laikomos vienu griežčiausių standartų dėl rizikų valdymo, skaidrumo ir investuotojų apsaugos.

    Fondo bazinis indeksas buvo perbalansuotas taip, kad dalis Ukrainos įmonių atitiktų likvidumo ir rinkos kapitalizacijos reikalavimus, būtinus UCITS produktui. Praktikoje tai reiškia, kad investuotojams atsiranda daugiau aiškumo dėl prekybos sąlygų, o įmonėms – didesnė galimybė būti pastebėtoms institucinių investuotojų.

    „Ukrainos poreikiams patenkinti reikės sutelkti ir viešąjį, ir privatų kapitalą“, – sakė „HANetf“ bendraįkūrėjas Hectoras McNeilas.

    Kodėl tai gali pakeisti žaidimo taisykles?

    Iki šiol daugelis atstatymo tematikos produktų rėmėsi įmonėmis, kurių ryšys su Ukraina buvo ribotas, pavyzdžiui, per projektus regione ar tiekimo grandines. Vietinių bendrovių įtraukimas leidžia fondui tiksliau atspindėti realius ekonomikos variklius, kurie išliks ir po karo.

    Tokio tipo fondai sukuria kitokią logiką nei dvišalė parama: investuotojas prisiima riziką, tačiau gauna ir finansinį interesą, jei įmonių veikla atsigauna. Vis dėlto rizikos išlieka didelės – nuo karo eigos ir infrastruktūros pažeidimų iki reguliavimo, valiutos ir likvidumo iššūkių, todėl tokios investicijos paprastai vertinamos kaip didesnės rizikos kategorija.

    „Swarmer“ tuo pačiu įtraukta ir į kitą „HANetf“ produktą – „Drone UCITS ETF“, kurio rinkos vertė, kaip skelbiama, yra kiek daugiau nei 15 mln. eurų. Tai rodo, kad su gynybos technologijomis susiję sprendimai Europos rinkose tampa atskira investavimo tema, ypač augant dronų vaidmeniui moderniuose konfliktuose ir saugumo politikoje.

    Rinkos dalyviai šį sprendimą vertina kaip signalą, kad didėja pasitikėjimas Ukrainos verslų integracija į platesnę Europos finansų ekosistemą. Tačiau fondo sėkmė priklausys ne tik nuo emocinio palaikymo, bet ir nuo įmonių gebėjimo užtikrinti veiklos tęstinumą, finansinę drausmę ir skaidrumą karo sąlygomis.

  • Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos dronai Kryme smogė „Iskander“ bazei: įrašai rodo gaisrus gelžbetonio slėptuvėse

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos naktį surengė dronų ataką prieš paslėptą Rusijos operatyvinių taktinių raketų sistemų „Iskander“ sandėlį laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos vertinimu, tai buvo reikšmingas operacinis taikinys, siejamas su raketinių smūgių rengimu prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino raketų ir dronų atakas, o „Iskander-M“ išlieka vienu pagrindinių ginklų, naudojamų preciziškiems smūgiams greta „Shahed“ tipo dronų ir jų rusiškų versijų. Šios sistemos gali smogti per palyginti trumpą laiką, o jų mobilumas apsunkina žvalgybą ir perėmimą.

    Pranešimuose nurodoma, kad smūgis buvo nukreiptas į buvusią raketinę bazę netoli Ovriažkų gyvenvietės, maždaug 40 kilometrų į rytus nuo Simferopolio. Ukrainos šaltinių teigimu, Rusijos pajėgos šią teritoriją buvo pritaikiusios kaip užnugarinę aikštelę „Iskander“ kompleksams, kad šie galėtų greitai vykdyti smūgius tiek fronte, tiek toliau esančiuose miestuose.

    Teigiama, kad Rusijos kariuomenė bandė apsaugoti paleidimo įrenginius ir įrangą, slėpdama juos gelžbetonio slėptuvėse. Vis dėlto, pasak Ukrainos pusės, koviniai dronai prasiskverbė į statinių vidų ir apgadino ten laikytą techniką.

    Socialiniuose tinkluose platinamuose įrašuose matyti gaisrai taikiniuose, o tai leidžia spėti apie didelę žalą infrastruktūrai ir galimai sandėliuotai įrangai. Taip pat skelbiama, kad ugnies židiniai kelias valandas buvo fiksuojami palydovinių gaisrų stebėsenos sistemose, kurios registruoja intensyvius šilumos šaltinius.

    Šio taikinio svarba siejama ne tik su sandėliavimo funkcija, bet ir su geografine padėtimi Kryme, leidžiančia Rusijos pajėgoms greitai parengti smūgius ir sutrumpinti laiką, per kurį Ukraina galėtų sureaguoti oro gynyba. Ukrainos pusė taip pat pabrėžia, kad taikinio aktyvumą iš anksto stebėjo okupuotose teritorijose veikiantis pasipriešinimas.

    Rusijos okupuoto Krymo administracija ryte patvirtino dronų ataką, tvirtindama, kad oro gynyba numušė 20 bepiločių. Nepriklausomai patikrinti tikslaus numuštų dronų skaičiaus ir sunaikinimo masto iš karto nebuvo galimybės, tačiau gaisrų vaizdai ir netiesioginiai palydoviniai požymiai rodo, kad smūgis galėjo būti veiksmingas.

    Ataka Kryme įsilieja į platesnę balandžio pabaigoje fiksuotą Ukrainos smūgių seriją okupuotose teritorijose, kai taikiniais tampa amunicijos sandėliai, artilerijos priemonės ir vadavietėms priskiriama infrastruktūra. Tokie veiksmai paprastai siejami su siekiu mažinti Rusijos atsargų prieinamumą ir trikdyti smūgių logistiką prieš Ukrainą.

  • Ukraina prašė karinės pagalbos, o Škotija siunčia 220 žvejybos tinklų: kam jų reikia fronte?

    Ukraina prašė karinės pagalbos, o Škotija siunčia 220 žvejybos tinklų: kam jų reikia fronte?

    Ukrainos prašymu Škotijos vyriausybė nusprendė perduoti daugiau kaip 220 naudotų žvejybos tinklų, kurie bus pritaikyti apsaugai nuo dronų. Apie siuntą skelbta po to, kai informaciją paviešino Jungtinės Karalystės ambasada Kyjive.

    Nurodoma, kad tinklai surinkti iš lašišų auginimo ūkių ir anksčiau buvo laikomi perdirbimui. Visa siunta sveria apie 280 tonų, o jos parengimo ir logistikos išlaidos siekia maždaug 250 000 eurų.

    Kodėl žvejybos tinklai tapo gynybos priemone?

    Iš pirmo žvilgsnio tokia parama gali atrodyti neįprasta, tačiau karo realijos ją pavertė praktišku sprendimu. Tinklai naudojami kaip fizinė kliūtis, galinti sutrikdyti mažų bepiločių skrydį ir sumažinti smūgio tikslumą.

    Pastaraisiais metais fronte ypač išaugo pigių dronų kamikadzių ir improvizuotų atakų mastas, todėl ieškoma priemonių, kurias būtų galima greitai įrengti dideliais kiekiais. Tinklai leidžia palyginti nebrangiai pridengti kelius, logistikos maršrutus ir svarbią infrastruktūrą.

    „Ukrainos ministras dėl bendruomenių plėtros tiesiogiai kreipėsi į Škotiją, prašydamas naudotų tinklų, kuriuos būtų galima perdaryti į antidronines užtvaras viešuosiuose keliuose Rytų Ukrainoje“, – sakė Škotijos vyriausybės užsienio reikalų sekretorius Angusas Robertsonas.

    Tinklų tuneliai virš kelių

    Ukrainoje vis dažniau įrengiamos tinklais dengiamos atkarpos, primenančios tunelius virš kelių. Tokia konstrukcija skirta sumažinti riziką transportui, kuris tampa dažnu nedidelių dronų taikiniu.

    Tinklai taip pat naudojami pridengti artilerijos pozicijas, sandėlius, ryšių ar energetikos infrastruktūrą, o kai kuriais atvejais ir civilinius objektus. Tokios priemonės nepakeičia priešlėktuvinės gynybos, tačiau gali padėti apsaugoti nuo dalies atakų ir laimėti laiko reagavimui.

    Škotijos sprendimas nėra vienintelis: panašūs naudotų žvejybos tinklų perdavimai Ukrainai anksčiau buvo organizuoti ir kitų Europos šalių. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai gynybai ieškoma greitai pritaikomų, lengvai gaunamų sprendimų, galinčių sumažinti dronų grėsmę.

  • Ukraina atveria ginklų eksportą per Drone Deals: kas galės pirkti dronus, o kam durys liks užvertos

    Ukraina atveria ginklų eksportą per Drone Deals: kas galės pirkti dronus, o kam durys liks užvertos

    Ukraina pradeda atverti kelią savo ginklų eksportui į užsienio rinkas, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, tai bus daroma per vadinamuosius Drone Deals susitarimus, tačiau prieiga prie Ukrainos kovos sąlygomis išbandytų technologijų bus suteikta ne visoms šalims.

    V. Zelenskis teigė, kad valstybės institucijų lygmeniu jau patvirtintos eksporto taisyklės ir veikimo modelis, o prioritetas išliks Ukrainos kariuomenės aprūpinimas. Kartu numatoma supaprastinti biurokratines procedūras, išlaikant eksporto kontrolę ir aiškius leidimų mechanizmus verslui.

    Kas yra Drone Deals?

    Drone Deals apima ne tik pagamintų dronų ar kitos ginkluotės pardavimą, bet ir bendrą gamybą, tiekimą bei technologinį bendradarbiavimą. Į šiuos paketus gali patekti dronai, raketos, šaudmenys, kita karinė technika, programinė įranga, taip pat Ukrainos sukaupta praktinė patirtis ir technologijų mainai.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad bendradarbiavimo rėmai bus nustatomi tarpvalstybiniu lygmeniu, vadovaujantis abipusiškumo principu. Vėliau procesas pereis į institucijų ir gamintojų lygį, kad sandoriai būtų įgyvendinami greičiau ir aiškiau.

    Eksportas bus ribojamas

    V. Zelenskis aiškino, kad eksportas pirmiausia bus atvertas toms šalims, kurios rėmė Ukrainą po Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Kartu jis nurodė parengti valstybių sąrašą, į kurias ginklų eksportas negalimas dėl jų ryšių ir bendradarbiavimo su agresoriumi.

    Anot Ukrainos prezidento, pagrindinis iššūkis yra užkirsti kelią tam, kad Ukrainos technologijos ar ginkluotė nepatektų į Rusijos rankas. Todėl sprendimuose dalyvaus Užsienio reikalų ministerija, žvalgybos tarnybos ir Ukrainos saugumo tarnyba.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar?

    Ginklų gamintojai Ukrainoje šio sprendimo laukė ilgą laiką, nes dalis pramonės pajėgumų, kaip teigiama, jau viršija vidaus poreikius. Skelbiama, kad šalyje veikia apie 800 gynybos pramonės gamintojų, o kai kuriose kategorijose pertekliniai pajėgumai gali siekti iki 50 proc.

    Taip pat viešai minėta, kad Ukraina per metus pagamina daugiau kaip 4 milijonus dronų ir, turėdama pakankamą finansavimą, galėtų šį skaičių didinti. Dėl to eksporto atvėrimas vertinamas kaip būdas pritraukti papildomų pajamų, stiprinti gynybos pramonę ir kartu išlaikyti tvarų tiekimą frontui.

    Kurios rinkos gali būti pirmos?

    V. Zelenskis nurodė, kad Drone Deals formatas jau taikomas bendradarbiaujant su partneriais Artimuosiuose Rytuose, Persijos įlankos regione, Europoje ir Kaukaze. Jis taip pat patvirtino, kad pasiūlymas pateiktas ir JAV partneriams, tačiau pabrėžė, kad sąlygos turi būti palankios Ukrainai ir numatyti aiškią priežiūrą.

    Ukraina pastaraisiais metais ypač plėtojo ir jūrinių dronų kryptį, o tokios sistemos, kaip teigiama, prisidėjo prie Rusijos pajėgų nuostolių Juodojoje jūroje. Kyjivas siekia šį karo metu sukauptą technologinį pranašumą paversti ilgalaikiu geopolitiniu svertu, pereinant nuo pagalbos gavėjos prie saugumo sprendimų tiekėjos.