CP v2

Tag: Dronai

  • Triesto įlankoje daugėja eršketrųjų rajų: mokslininkai ieško, kaip apsaugoti midijų ūkius

    Triesto įlankoje daugėja eršketrųjų rajų: mokslininkai ieško, kaip apsaugoti midijų ūkius

    Italijos Triesto įlankoje per pastaruosius trejus metus vis dažniau pastebimos eršketrinės rajos, vietos žvejų vadinamos vaccarelle. Mokslininkai teigia, kad tokių stebėjimų mastas ir reguliarumas Viduržemio jūroje išsiskiria, o šią vasarą fiksuojami ir būriai iki 50 individų.

    Rajos priskiriamos saugomoms rūšims, tačiau jų gausėjimas turi ir labai praktišką pasekmę: jos vis dažniau lankosi prie midijų ūkių. Midijų virvės rajoms tampa lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu, todėl augintojai praneša apie vis dažniau patiriamus nuostolius.

    „Tai pirmi metai, kai matome tiek daug kartu besitelkiančių rajų, o būrių dydis siekia iki 50 individų“, – sakė WWF Miramare jūrinės saugomos teritorijos stebėsenos veiklų vadovas Saulas Ciriaco.

    Pasak tyrėjų, tokie susitelkimai gali būti susiję ne tik su maitinimusi, bet ir su dauginimusi, kai patinai ir patelės dažniau susitinka toje pačioje teritorijoje. Triesto įlankos forma, seklesni pakrančių vandenys ir žmonių sukurti maisto „taškai“ gali skatinti gyvūnus užsibūti ilgiau.

    Kas keičiasi Triesto įlankoje?

    Rajos Viduržemio jūroje buvo žinomos ir anksčiau, tačiau Triesto įlankoje jų pasirodymai tapo nuoseklūs: vasaros sezonu pranešimai pasiekia maždaug vieną kartą per savaitę. Mokslininkai pabrėžia, kad išskirtinis ne pats faktas, jog rūšis aptinkama regione, o tai, kaip dažnai ir kiek daug individų matoma vienu metu.

    Viena iš galimų priežasčių – švelnėjančios žiemos ir kylanti jūros vandens temperatūra, dėl kurios rajoms tampa lengviau ištverti šaltojo sezono sąlygas šiaurinėje Adrijos dalyje. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad jei anksčiau įlanka galėjo būti tik migracijos maršruto dalis, dabar ji vis labiau tinka ilgesniam buvimui.

    Kita svarbi aplinkybė – žvejybos reguliavimas ir mažesnė atsitiktinė sugaunamų rajų dalis. Griežtesnės ir selektyvesnės taisyklės kai kuriose teritorijose gali reikšti, kad daugiau individų sulaukia brandos ir sėkmingiau dauginasi, o tai ilgainiui atsispindi stebėjimuose.

    Kodėl nukenčia midijų ūkiai?

    Eršketrinės rajos minta kietą kiautą turinčiais organizmais, pavyzdžiui, moliuskais ir vėžiagyviais. Įprastai jos ieško maisto dugne, tačiau midijų ūkiai sukuria ypač patogią „bufeto“ situaciją, kai maistas sukabintas ant virvių ir pasiekiamas be ilgesnių paieškų.

    Augintojai teigia, kad žalos mastą tiksliai įvertinti sudėtinga, nes midijų derlių veikia ir kiti veiksniai, tarp jų karščio bangos jūroje ar kiti plėšrūnai. Vis dėlto sutapimas tarp rajų stebėjimų dažnėjimo ir ūkių pažeidimų pranešimų pastaraisiais metais, anot mokslininkų, yra akivaizdus.

    „Tokios rajų ir žmogaus veiklos sąveikos anksčiau nebuvome matę“, – sakė jūrų biologė ir organizacijos MedSharks mokslinė vadovė Simona Clò.

    Sprendimų paieška ir stebėsena

    Triesto įlankoje vykdomos stebėsenos programos apima didelį pakrantės ruožą, todėl svarbi tampa tiksli individų apskaita. Tyrėjai naudoja dronus, kad iš viršaus fiksuotų būrius ir rinktų nuotraukas, reikalingas atpažinimui bei duomenų bazėms.

    Vienas iš metodų – fotoidentifikacija pagal ant nugaros matomus raštus, leidžianti atskirti atskirus individus ir suprasti, ar į įlanką grįžta tie patys gyvūnai. Tai padeda tiksliau vertinti populiacijos dydį, sezoninius pokyčius ir galimą įsitvirtinimą regione.

    Lygiagrečiai ieškoma priemonių, kurios leistų apsaugoti midijų ūkius nekenkiant saugomai rūšiai. Vienas bandymų – ant midijų virvių diegiami magnetiniai ar elektromagnetiniai atbaidymo sprendimai, kurie turėtų trikdyti rajas, bet jų nesužaloti.

    Bandymams pradėjus veikti tik neseniai, mokslininkai pabrėžia, kad rezultatams įvertinti reikia laiko. Jei metodas pasiteisins, bus vertinama ne tik biologinė nauda, bet ir praktinis pritaikomumas, sąnaudos bei tai, ar sprendimas įmanomas dideliame ūkių plote.

    Vietos institucijos ir mokslininkai taip pat svarsto, kaip suvaldyti situaciją bendradarbiaujant su pakrančių apsauga ir regiono valdžia. Greta ūkinių sprendimų aptariamos ir platesnės sugyvenimo priemonės, pavyzdžiui, aiškiai apibrėžtos zonos stebėjimui po vandeniu, kurios galėtų tapti papildomu impulsu vietos turizmui.

  • Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusijoje pristatytas naujas fizinės apsaugos sprendimas, kurį kūrėjai vadina „Voratinkliu“ ir teigia, kad jis turėtų padėti sulaikyti dronus, taikomus į naftos ir energetikos infrastruktūrą. Sistema buvo sukurta bendrovės „RT-Project Technologies“ kartu su „Standard Electric“ ir pademonstruota Rostec regioninės misijos metu Tverės srityje.

    Gamintojai nurodo, kad sprendimas šiuo metu pereina pilotinius bandymus keliuose kuro ir energetikos sektoriaus objektuose. „Voratinklis“ esą skirtas apsaugoti naftos saugyklas, kuro terminalus, naftos perdirbimo gamyklas, elektros pastotes, sandėlius ir kitus kritinės infrastruktūros elementus.

    Kaip veikia „Voratinklis“?

    Pagal viešai aprašytą koncepciją, aplink saugomą objektą įrengiama ištisinė atraminių kolonų, laikiklių ir plieninio tinklo konstrukcija. Rostec atstovas Aleksandras Nazarovas teigė, kad tokia nuolatinė „užtvara“ turėtų fiziškai „pagauti“ į objektą skrendančius dronus.

    Kūrėjai pabrėžia, kad konstrukcija montuojama tik varžtiniais sujungimais, be suvirinimo. Tai turėtų būti aktualu vietose, kur erdvė ribota arba kur suvirinimo darbai laikomi papildoma gaisro rizika, pavyzdžiui, šalia degių produktų talpyklų.

    Ką žada gamintojai ir ko trūksta?

    Teigiama, kad sistema gali būti pritaikoma objektams, kurių aukštis viršija 25 metrus, o saugomas plotas gali būti praktiškai bet kokio dydžio. Taip pat skelbiama, kad konstrukcija esą praėjo pilno masto seisminio atsparumo bandymus, o plieninės dalys gamybos etape cinkuojamos karštuoju būdu, kad būtų atsparesnės korozijai.

    Vis dėlto šiuo metu didžioji dalis informacijos apie efektyvumą remiasi pačių gamintojų ir valstybinės korporacijos Rostec pateikiamais teiginiais. Nepriklausomų bandymų rezultatų, kurie leistų patvirtinti deklaruojamą veiksmingumą prieš realius dronų tipus ir skirtingus smūgio scenarijus, viešai nepateikta.

    Platesnis kontekstas: dronai keičia infrastruktūros apsaugą

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos naftos perdirbimo, kuro bazės ir naftos sandėliavimo objektai ne kartą tapo dronų atakų taikiniais, o tai siejama su Ukrainos pastangomis trikdyti logistiką ir mažinti kuro tiekimo stabilumą. Dėl to visame regione auga paklausa priemonėms, kurios mažintų nuostolius ne tik nuo sprogmenų, bet ir nuo gaisrų bei antrinių avarijų.

    Ekspertinėje praktikoje pabrėžiama, kad infrastruktūros apsauga nuo dronų paprastai remiasi kelių lygių principu: aptikimu, elektroninėmis priemonėmis ir fizinėmis kliūtimis. „Voratinklis“ aiškiai pozicionuojamas kaip paskutinės grandies, pasyvi, tačiau potencialiai greitai įrengiama priemonė, kurios reali vertė priklausys nuo to, kaip ji atlaikys įvairius smūgio kampus, greičius ir skirtingą dronų masę.

  • Pentagonas stabdo vėjo elektrinių plėtrą: 155 projektai įšaldyti dėl galimų trikdžių kariniams radarams

    Pentagonas stabdo vėjo elektrinių plėtrą: 155 projektai įšaldyti dėl galimų trikdžių kariniams radarams

    JAV keliuose regionuose vėjo energetikos plėtra įstrigo: mažiausiai 155 projektai 24 valstijose laikinai nepajuda iš vietos, nes JAV Gynybos departamentas kelia riziką kariniams radarams. Dėl šio sprendimo stabdomi leidimai, be kurių projektai paprastai negauna finansavimo ir draudimo.

    Didžiausia įšaldytų projektų koncentracija minima Teksase, Kolorade ir Vašingtone, tačiau poveikis apima gerokai platesnę geografiją. Viešai nurodoma, kad sustabdymo priežastis susijusi su naujomis grėsmėmis, įskaitant mažų dronų aptikimą šalia karinių radarų zonų.

    Kas sustojo ir kodėl

    Vėjo jėgainių statyba JAV dažnai reikalauja papildomų suderinimų, kai projektai planuojami teritorijose, galinčiose paveikti gynybos infrastruktūrą. Šis derinimas tapo kritiniu „butelio kakleliu“, nes be aiškaus sprendimo paraiškos lieka „pakibusios“ ir statybos realiai neprasideda.

    Gynybos departamento argumentas remiasi radarų veikimo specifika: vėjo jėgainių mentės ir bokštai gali sukurti trukdžius, kurie ekranuose atrodo kaip judantys objektai, o tai apsunkina atskyrimą nuo realių taikinių. Toks efektas, žinomas jau seniai, anksčiau buvo sprendžiamas techninėmis priemonėmis ir papildomais reikalavimais projektų vystytojams.

    Naujas akcentas, kurį iškelia kariuomenė, yra mažų dronų rizika. Teigiama, kad žemai skrendantys, lėčiau judantys objektai gali būti sunkiau aptinkami, o kai kurie ankstesni radarų „filtravimo“ sprendimai, skirti sumažinti jėgainių keliamą triukšmą, teoriškai gali dar labiau apsunkinti tokių grėsmių identifikavimą.

    Finansinė kaina ir teisinis ginčas

    Vystytojai tvirtina, kad užsitęsęs leidimų proceso sustabdymas didina projektų sąnaudas ir kelia riziką prarasti finansavimo sąlygas. Rinkoje minima, kad dėl prastovų, sutarčių persiderėjimo ir atidėjimų papildomos išlaidos jau skaičiuojamos milijardais, o dalis projektų gali taip ir nepasiekti statybų etapo.

    Situacija perauga į teisinį konfliktą: atsinaujinančios energetikos bendrovių koalicija kreipėsi į teismą, siekdama priversti atnaujinti procesą arba pateikti aiškų, formaliai pagrįstą sprendimo paaiškinimą. Vystytojai pabrėžia, kad užsitęsusi „pauzė“ praktiškai prilygsta politikos pokyčiui, nors oficialiai gali būti vadinama tik vėlavimu.

    „Tai iš esmės yra institucijos neveikimas, tai yra vėlavimas, todėl nėra veiksmų, dėl kurių reikėtų viešų konsultacijų“, – teismo dokumentuose nurodė JAV Gynybos departamento teisininkai.

    Kritikai atkerta, kad beveik metus trunkantis sustojimas, paliečiantis šimtus paraiškų, realiame gyvenime veikia kaip taisyklė, net jei taip neįvardijamas. Buvę pareigūnai, prisidėję prie ankstesnės derinimo sistemos kūrimo, viešai ragina daugiau skaidrumo ir aiškių terminų, kad rinka galėtų planuoti.

    Ką tai reiškia vėjo energetikai

    Šis sustabdymas svarbus ne tik pavieniams projektams: JAV sausumos vėjo energetika sudaro didelę visos sektoriaus plėtros dalį, todėl ilgalaikė nežinomybė gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek elektros gamybos planavimą. Energetikos vystytojams svarbu turėti prognozuojamą leidimų grafiką, nes finansavimo sprendimai remiasi aiškiomis datomis ir rizikos vertinimu.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į teismo proceso eigą, Kongreso spaudimą dėl informacijos ir tai, ar bus paskelbti aiškesni techniniai kriterijai. Jei derinimo procedūros nebus atnaujintos, rinkoje gali daugėti projektų atšaukimų, o investuotojai gali labiau vengti teritorijų, kurios patenka į karinių radarų įtakos zonas.

  • Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Lenkija parodė naują droną „Hornet“: ukrainiečiai įvertino, kad pasiektų ir Maskvos prieigas

    Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Defence Express atkreipė dėmesį, kad Lenkija oficialiai pristatė naują „kamikadzės“ tipo droną „Hornet“, kuriamas pagal programą PLargonia. Analitikai jį lygina su Irano „Shahed-136“ ir Rusijos „Geran-2“, kuriais Rusija masiškai atakuoja Ukrainos infrastruktūrą ir miestus.

    Pasak Ukrainos apžvalgininkų, Varšuva taip žengė į svarbią fazę, kai kuriami nacionaliniai nuotolinio smūgio pajėgumai, nepriklausomi nuo importo. „Hornet“ numatomas kaip viena iš priemonių, leidžiančių turėti didesnį atgrasymo potencialą regione, ypač didėjant bepiločių vaidmeniui šiuolaikiniame kare.

    Du „Hornet“ variantai

    Viešai minimos dvi pagrindinės versijos. „Hornet“ PL-AT-1 apibūdinamas kaip oro taikinys, skirtas priešlėktuvinės gynybos mokymams, o „Hornet“ PL-OWA – smogiamoji versija, galinti gabenti 15–20 kilogramų kovinę galvutę.

    Skelbiama, kad dabartinis kovinis variantas gali skristi maždaug 400 kilometrų, o ateityje planuojama toliašaudė modifikacija, kurios nuotolis siektų apie 900–1 000 kilometrų. Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams Rusijos gilumoje, įskaitant Maskvos apylinkes, jei būtų leidžiama ir priimtas atitinkamas politinis sprendimas.

    Ką žinoma apie konstrukciją

    Apžvalgose nurodoma, kad dronas turi delta tipo sparnų schemą ir stūmoklinį variklį, o jo maksimalus greitis siekia apie 185 kilometrus per valandą. Teigiama, kad aparatas sveria apie 85 kilogramus, yra maždaug 2,6 metro ilgio, o sparnų mojis – apie 2,2 metro.

    Akcentuojama ir praktinė detalė: „Hornet“ turėtų būti leidžiamas iš mobilios antžeminės paleidimo sistemos, todėl jam nereikia aerodromo infrastruktūros. Tokia logika atitinka Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose matytą tendenciją, kai pigesni, paprasčiau paleidžiami dronai tampa masinės ugnies priemone.

    Gamyba ir platesnė strategija

    Lenkijos gynybos vadovybė viešai kalba apie spartesnę bepiločių plėtrą ir didesnę gamybą, siekiant, kad kritiniu metu būtų įmanoma greitai didinti apimtis. Skelbta, kad gamybos linija buvo pristatyta bendrovėje „Hornet – Polskie Drony“, kuri vystoma kartu su Instytutu Techniczny Wojsk Lotniczych ir „Grupa Boryszew“.

    Lenkijos pareigūnai projektą yra pavadinę „lenkišku Shahed“ ir žada platesnį bepilotes technikos spektrą, įskaitant didesnio nuotolio platformas. Ukrainos analitikai pabrėžia, kad tokius sprendimus paskatino pamokos iš karo Ukrainoje, kur dronai tapo ne tik žvalgybos, bet ir sisteminių smūgių bei logistikos trikdymo įrankiu.

    Projektas PLargonia, kaip nurodoma viešojoje erdvėje, pradėtas apie 2023 metais, o ankstyvieji prototipai vėliau buvo demonstruojami parodose. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis bus ne vien sukurti modelį, bet užtikrinti patikimą serijinę gamybą, tiekimo grandines ir elektronikos atsparumą trikdymui.

  • Vokiečiai pristatė beveik 700 km/h droną: „Quantum Systems“ užsiminė, kas laukia toliau

    Vokiečiai pristatė beveik 700 km/h droną: „Quantum Systems“ užsiminė, kas laukia toliau

    Vokietijoje sukurtas eksperimentinis dronas, kuris, gamintojo teigimu, bandymuose pasiekė beveik 700 km/h greitį. Už projektą atsakinga N3XT komanda – vidinė „Quantum Systems“ tyrimų ir plėtros grupė, dirbanti su pačiomis drąsiausiomis ir rizikingiausiomis konstrukcijomis.

    Pasak bendrovės, prototipo kūrimas truko daugiau nei metus ir pareikalavo daugybės techninių iteracijų bei bandymų. Šis dronas nėra planuojamas kaip masinės prekybos produktas – tai technologijų demonstratorius, skirtas patikrinti aerodinamikos, pavaros ir valdymo sprendimų ribas.

    Tokio greičio pasiekimas dronų rinkoje laikomas ne tik inžineriniu rezultatu, bet ir signalu, kaip sparčiai keičiasi bepiločių galimybės. Didesnis greitis reiškia platesnį panaudojimą, tačiau kartu kelia vis daugiau reikalavimų stabilumui, ryšio patikimumui, energijos valdymui ir saugiam skrydžių planavimui.

    „Tai buvo ilgas, iššūkių kupinas prototipavimo procesas, pareikalavęs daug bandymų ir korekcijų“, – sakė „Quantum Systems“ vyresnysis prototipavimo inžinierius Robertas Gardeminas.

    „Quantum Systems“ pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – sukauptas technologijas perkelti į būsimus civilinius ir gynybinius sprendimus. Europoje bepiločių rinka auga dėl kelių priežasčių: nuo infrastruktūros stebėsenos ir gelbėjimo darbų iki žvalgybos, pasienio kontrolės bei elektroninės kovos poreikių.

    Įmonė taip pat mini, kad jos bepilotės platformos kuriamos kaip modulinės, todėl gali būti pritaikomos skirtingoms užduotims, keičiant jutiklius, ryšio įrangą ar naudingojo krovinio sprendimus. Tokia kryptis ypač svarbi institucijoms ir organizacijoms, siekiančioms mažinti vieno tiekėjo priklausomybę ir greičiau integruoti naujas technologijas.

    Šalia N3XT, „Quantum Systems“ ekosistemoje veikia ir WIY Drones komanda, kuri, bendrovės teigimu, rengiasi rekordiniams bandymams Ukrainoje. Po Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais ši šalis tapo viena intensyviausių modernių bepiločių technologijų testavimo ir tobulinimo erdvių Europoje.

    WIY Drones planuoja siekti rekordų su STRILA Interceptor ir SPYS prototipais, įskaitant didžiausią nuotoliniu būdu valdomo FPV drono greitį, kai jis gabena apie 0,5 kilogramo krovinį, ir greito perėmimo bepiločio koncepciją priešlėktuvinei gynybai. Tokie bandymai rodo kryptį, kur link juda rinka: nuo pavienių dronų prie specializuotų perėmimo, kovos su dronais ir didesnio autonomiškumo sprendimų.

    Įmonė kaip svarbų elementą išskiria ir „Mosaic UXS“ programinę įrangą, skirtą valdyti bepiločių parką bei koordinuoti misijas pasitelkiant DI. Tokie valdymo sprendimai tampa kritiškai svarbūs, kai vienu metu reikia planuoti kelių platformų darbą, užtikrinti ryšio atsparumą ir greitai perskirstyti užduotis dinamiškoje aplinkoje.

    Nors rekordai dažnai atrodo kaip rinkodaros triukas, gynybos ir saugumo srityje jie dažnai atspindi realius poreikius. Greitesni dronai gali reikšti trumpesnį reagavimo laiką, didesnę išgyvenamumo tikimybę ir platesnes perėmimo galimybes, tačiau kartu jie kelia ir naujų reguliavimo klausimų, susijusių su bandymų sauga, rizikų valdymu ir integracija į bendrą oro erdvę.

  • Rusija rado naują būdą vilioti paauglius: žaidimas „Dronų mūšis: Ukraina“ veda į darbą

    Rusija rado naują būdą vilioti paauglius: žaidimas „Dronų mūšis: Ukraina“ veda į darbą

    Rusijoje vis ryškiau matomas bandymas pritraukti paauglius į su karine pramone susijusias veiklas, tam pasitelkiant vaizdo žaidimų ir e. sporto elementus. Tyrime, kurį paskelbė T-invariant, teigiama, kad šalia tradicinio techninio ugdymo kuriama atskira įtraukimo sistema, paremta žaidybinimu ir varžybomis.

    Dėmesio centre – Tatarstane veikianti specialioji ekonominė zona Alabuga, siejama su dronų, naudojamų atakoms Ukrainoje, surinkimu. Pasak tyrimo autorių, šioje struktūroje rekrutavimas stiprinamas vaizdo žaidimu „Dronų mūšis: Ukraina“, kuris pristatomas kaip taktinis simuliatorius, leidžiantis valdyti bepiločių vienetus.

    Tyrime teigiama, kad žaidimas nėra vien pramoga ir integruojamas į projektą „Stalino sakalai“, kuriuo esą siekiama pritraukti jaunus žmones dirbti su Rusijos bepiločių programa. Projekto komunikacijoje skelbiami pasiūlymai inžinieriams, dronų operatoriams ir padalinių vadams, taip formuojant aiškią karjeros trajektoriją.

    Žaidybinimas siejamas ir su gyvais renginiais: tyrime minima, kad dalyvavimas dronų pilotavimo varžybose Maskvoje buvo susietas su atranka per „Dronų mūšis: Ukraina“. Taip pat nurodoma, kad iki 2026 metų liepos žaidime buvo sukurta daugiau nei 41 000 paskyrų, o tai rodo kryptingą auditorijos auginimą.

    Dar vienas kanalas – DroneCon kibernetiniai turnyrai, kuriuose, kaip teigiama, dalyvavimui būtinas išankstinis mokymas naudojant simuliatorių. Tyrime minima, kad bendras prizinis fondas siekia apie 33 000 eurų, todėl konkurencinis formatas tampa papildomu motyvatoriumi jaunimui įsitraukti.

    Alabugos atvejis įsilieja į platesnę tendenciją, kai valstybės ir su jomis siejamos struktūros technologijų ugdymą susieja su gynybos sektoriumi, o vaizdo žaidimai pasitelkiami kaip ankstyvas interesų formavimo įrankis. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad tokios priemonės ypač veiksmingos paauglių auditorijai, nes sukuria įspūdį, jog karinės technologijos yra įprasta ir patraukli technologijų karjeros dalis.

    Tyrime taip pat primenama, kad nuo 2023 metais Alabugoje surinkinėjami dronai, siejami su Irano „Shahed“ konstrukcijomis, o greta veikia Alabuga Polytech, kur mokiniai įtraukiami į gamybos procesus. 2026 metų pavasarį, kaip teigiama, buvo vykdyta paaugliams skirta reklaminė kampanija apie uždarbį, o dabar komunikaciją dar labiau sustiprina vaizdo žaidimas ir jo sklaida socialiniuose tinkluose.

  • Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos bepilotes sistemas naudojančios pajėgos naktį iš liepos 9 į liepos 10 dieną surengė masinę ataką prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną prie okupuoto Krymo prieigų. Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, per vieną naktį buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta 13 plaukiojančių vienetų, daugiausia tanklaivių, gabenusių degalus.

    Apie operaciją viešai informavo Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų vadavietėje tarnaujantis Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu Magyar. Jo teigimu, per pastarąsias 120 valandų Ukrainos dronai iš viso smogė 48 Rusijos laivams, o 13 taikinių buvo pasiekti per maždaug 12 valandų.

    „Per pastarąsias 120 valandų dronai smogė 48 Rusijos laivams, o 13 jų pasiekėme per 12 valandų“, – sakė Robertas Brovdis.

    Ukrainos pusė taip pat paskelbė naktinių smūgių vaizdo įrašą, kuriame, pasak kariškių, matyti taikinių paieška termovizoriumi, o po to sprogimai ir gaisrai laivų deniuose. Nepriklausomo patvirtinimo apie visų paminėtų laivų būklę iš karto nebuvo, o Rusijos institucijos detalaus komentaro nepateikė.

    Šešėliniu laivynu paprastai vadinami tanklaiviai ir kiti laivai, kuriais Maskva, Vakarų šalių vertinimu, bando apeiti naftos ir naftos produktų eksporto ribojimus. Tokie laivai neretai būna seni, registruoti trečiųjų valstybių vėliavomis, o jų automatinės identifikavimo sistemos signalai gali būti išjungti arba manipuliuojami, kad būtų sunkiau sekti maršrutus.

    Ukrainos kariuomenės komunikacijoje akcentuojama, kad smūgiai jūroje siejami ir su logistika okupuotame Kryme, kur degalų tiekimas yra svarbus Rusijos kariniams pajėgumams. Pastaruoju metu Kyjivas vis dažniau kalba apie vadinamąsias kinetines sankcijas, kai sankcijų apėjimui naudojama infrastruktūra yra fiziškai trikdoma ar naikinama.

    Kol kas nėra išsamios informacijos apie įgulų likimą ir galimą žalą aplinkai, jei degalai būtų išsilieję į jūrą. Situacija išlieka dinamiška, o papildomų detalių tikimasi sulaukti, kai atsiras daugiau nepriklausomų patvirtinimų apie smūgių padarinius ir konkrečius apgadintus laivus.

  • „L3Harris“ modernizuos JAV skrydžių sekimo tinklą: daugiau saugumo ir dronų stebėsena

    „L3Harris“ modernizuos JAV skrydžių sekimo tinklą: daugiau saugumo ir dronų stebėsena

    JAV Federalinė aviacijos administracija sudarė sutartį su „L3Harris Technologies“ dėl nacionalinės oro erdvės stebėsenos tinklo modernizavimo. Pagal planą bus atnaujinta daugiau kaip 700 antžeminių stočių, kurios dispečeriams realiu laiku perduoda orlaivių buvimo vietos duomenis, renkamus ir per palydovines sistemas.

    Atnaujinimas numato ne tik naują įrangą ir programinės įrangos pakeitimus, bet ir stipresnes kibernetinio saugumo priemones. Tikslas – geriau apsaugoti kritinius oro erdvės duomenis ir sumažinti rizikas, susijusias su išpuoliais ar sistemų sutrikimais, kurie galėtų paveikti skrydžių saugą.

    „L3Harris“ teigimu, modernizuota infrastruktūra padės įgyvendinti FAA modernizavimo viziją ir didins visų oro erdvės naudotojų saugą.

    Ši pertvarka siejama su platesne FAA programa NextGen, kuri orientuota į efektyvesnį ir saugesnį JAV Nacionalinės oro erdvės sistemos veikimą. Pastaraisiais metais aviacijos srautai ir technologijos keičiasi sparčiai, todėl stebėsenos sprendimai turi prisitaikyti prie naujų veiklos scenarijų.

    Vienas svarbiausių pokyčių – didesnė aprėptis, kad būtų galima patikimiau stebėti ne tik lėktuvus ir sraigtasparnius, bet ir dronus, kurių skaičius bei panaudojimas auga. Be to, modernizavimas numato pasirengimą naujų tipų orlaiviams, įskaitant vertikalaus kilimo ir tūpimo aparatus, kurie ateityje gali tapti dalimi miesto oro judumo sprendimų.

    Pranešimuose nurodoma, kad sutarties vertė neįvardijama, o darbai suplanuoti ilgam laikotarpiui – iki 2045 metų. Tai reiškia, kad oro erdvės stebėsenos tinklas bus tobulinamas etapais, derinant techninę plėtrą su besikeičiančiais reguliavimo, saugos ir operaciniais reikalavimais.

  • Rusija tobulina pigius „Gerbera“ dronus: du pakeitimai gali padidinti jų nuotolį ir grėsmę

    Rusija tobulina pigius „Gerbera“ dronus: du pakeitimai gali padidinti jų nuotolį ir grėsmę

    Rusija tęsia pigių „Gerbera“ tipo dronų modernizavimą, o naujausi pastebėti pakeitimai rodo siekį didinti šių aparatų efektyvumą per atakas prieš Ukrainą. Tokie dronai dažnai gaminami iš lengvai gaunamų medžiagų ir naudojami tiek smūgiams, tiek kaip masalas, apkraunantis oro gynybą.

    Apie naujas modifikacijas pranešė Ukrainos savanorių iniciatyva Sternenko Community, kuri analizuoja nuolaužas ir viešai fiksuoja pokyčius mūšio lauke. Nors Maskva techninių detalių neatskleidžia, konstrukcijos kryptis leidžia daryti išvadą, kad dronų galimybės didinamos nuosekliai.

    Wingletai: mažesnis pasipriešinimas, didesnis nuotolis

    Ryškiausias pokytis – ant sparnų galų atsiradę vertikalūs elementai, vadinami wingletais. Aviacijoje jie naudojami dešimtmečius, nes mažina sūkurius sparnų galuose ir taip sumažina aerodinaminį pasipriešinimą.

    Praktinė nauda paprasta: tam pačiam atstumui įveikti reikia mažiau energijos, o tai gali reikšti ilgesnį skrydžio laiką arba didesnį nuotolį nekeičiant sparnų mojų. Tokie patobulinimai ypač svarbūs pigiems dronams, kurių efektyvumą riboja paprasta aerodinamika ir ribotas kuro kiekis.

    Išoriniai kuro bakai: daugiau degalų ir daugiau vietos viduje

    Antras pastebėtas pakeitimas – prie fiuzeliažo tvirtinami išoriniai kuro bakai, montuojami viršutinėje drono dalyje. Papildomas kuras tiesiogiai didina skrydžio trukmę ir veikimo nuotolį, o tai gali išplėsti taikinių pasirinkimą.

    Kartu toks sprendimas gali atlaisvinti vietos korpuso viduje: daugiau erdvės gali būti skiriama didesnei kovinei galvutei, papildomai elektronikai ar ryšio įrangai. Tai ypač aktualu, kai siekiama išlaikyti mažą gamybos kainą, bet didinti smūgio ar apgaulės efektyvumą.

    Ką tai reiškia Ukrainos oro gynybai

    „Gerbera“ tipo dronai vertinami kaip viena iš priemonių, leidžiančių agresoriui masiškai kelti grėsmę ir kartu sekti bei varginti oro gynybos sistemų darbą. Net ir pigūs aparatai tampa pavojingesni, jei jų nuotolis auga, o skrydžio profilis tampa stabilesnis ir ekonomiškesnis.

    „Rusijos dronų raida verčia taip pat greitai stiprinti jų aptikimo ir numušimo pajėgumus“, – sakė Sternenko Community atstovai.

    Analitikai pabrėžia, kad tokių dronų evoliucija paprastai vyksta trumpais ciklais: greitai išbandomi konstrukciniai sprendimai, o sėkmingi pakeitimai diegiami į naujas partijas. Dėl to Ukrainai svarbūs ne tik priešlėktuviniai ginklai, bet ir žvalgyba, elektroninė kova, ankstyvojo perspėjimo tinklai bei priemonės, leidžiančios ekonomiškai neutralizuoti masines atakas.

  • Su-57 nepadėjo: Ukrainos dronai smogė Omsko naftos gigantui už 2 500 km nuo sienos

    Su-57 nepadėjo: Ukrainos dronai smogė Omsko naftos gigantui už 2 500 km nuo sienos

    Smūgis į strateginį objektą Sibire

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios tolimojo nuotolio dronų ataką prieš Omsko naftos perdirbimo gamyklą, esančią Sibire, daugiau kaip 2 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Tai vienas didžiausių Rusijos naftos perdirbimo objektų, turintis reikšmingą vaidmenį šalies degalų grandinėje.

    Ukrainos pusė nurodė, kad ataką įvykdė modernizuoti tolimojo nuotolio dronai, o vienas jų esą įveikė daugiau nei 3 400 kilometrų. Tokie atstumai rodo didėjančias Ukrainos galimybes smogti giliai Rusijos teritorijoje, pasitelkiant bepilotę aviaciją.

    Su-57 misija nepavyko

    Rusijos informaciniuose kanaluose, stebinčiuose oro grėsmes, buvo teigiama, kad virš Omsko veikė penktosios kartos naikintuvai Su-57, kuriems pavesta numušti į miestą skridusius dronus. Vis dėlto skelbta, kad buvo neutralizuotas tik vienas bepilotis, o kiti pasiekė taikinį.

    Tokie pranešimai papildo klausimus dėl realių Su-57 pajėgumų ir jų panaudojimo masto. Šis modelis Rusijoje pristatomas kaip technologinis lūžis, tačiau programą ilgus metus lydėjo gamybos ir tiekimo iššūkiai, kuriuos dar labiau apsunkino sankcijos ir ribotas modernių komponentų prieinamumas.

    Gaisrai ir oficialūs patvirtinimai

    Po smūgio socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti virš pramoninės zonos kylantys tiršti juodi dūmai ir liepsnos. Omsko srities gubernatorius Vitalijus Chocenka patvirtino, kad dronai pasiekė šiaurinę miesto pramoninę dalį, tačiau detalių apie žalą nepateikė.

    Ukrainos generalinis štabas taip pat viešai patvirtino ataką ir pabrėžė, kad tai pirmasis smūgis šiam objektui. Iki šiol Omsko gamykla buvo minima tarp nedaugelio stambių Rusijos naftos perdirbimo įmonių, kurios anksčiau nebuvo apgadintos bepilotėmis atakomis.

    Kodėl rafinerijos tapo prioritetu

    Omsko naftos perdirbimo gamykla laikoma reikšminga visos Rusijos degalų rinkai, o jos pajėgumai siejami su maždaug 8 proc. šalies naftos perdirbimo galios. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgių kampanija prieš naftos perdirbimą ir degalų infrastruktūrą tapo sisteminė, nes tai tiesiogiai veikia tiek vidaus degalų pasiūlą, tiek eksporto galimybes.

    Analitikai pabrėžia, kad net laikini tokių objektų veiklos sutrikimai gali sukelti degalų logistikos trikdžius, padidinti rafinuotų produktų deficitą ir priversti Rusiją pergrupuoti tiekimo srautus. Tai taip pat didina išlaidas remontui ir apsaugai, o kartu spaudžia sektorių, kuris finansuoja reikšmingą valstybės biudžeto dalį.

    Šis smūgis į Omską rodo ir platesnę tendenciją: karas vis labiau persikelia į infrastruktūrų varžybas, kuriose svarbus ne tik fronto linijos pokytis, bet ir gebėjimas sutrikdyti priešininko ekonomiką bei logistiką. Tolimojo nuotolio dronai tampa viena iš priemonių tą daryti, mažinant riziką pilotams ir leidžiant pasirinkti taikinius giliai už fronto.