CP v2

Tag: Dronai

  • Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė informavo, kad dėl galimo drono buvo kilusi tikėtino oro pavojaus situacija, tačiau šiuo metu oro pavojaus nėra. Gyventojams pranešta, kad jie gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas.

    Kariuomenės teigimu, situacija įvertinta ir papildomų veiksmų gyventojams šiuo metu imtis nereikia. Vis dėlto pabrėžiama, kad svarbu išlikti budriems ir sekti oficialią informaciją.

    Ką reiškia tokie pranešimai?

    Tokio pobūdžio įspėjimai paprastai skelbiami, kai gaunama pirminė informacija apie galimą grėsmę ore ir reikia greitai įvertinti aplinkybes. Vėliau, patikslinus duomenis, institucijos atnaujina žinutę ir nurodo, ar realus pavojus išlieka.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dronų naudojimas regione pastaraisiais metais tapo dažnesnis, todėl didėja ir reagavimo svarba. Kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad tiesioginės grėsmės nebuvo.

    Kaip elgtis, jei įspėjimai kartotųsi?

    Gyventojams rekomenduojama pasitikėti tik oficialiais kanalais ir neplatinti nepatvirtintos informacijos. Jei būtų paskelbtas konkretus pavojus, institucijos paprastai nurodo, ar būtina slėptis, vengti langų, ar laikytis kitų civilinės saugos rekomendacijų.

    Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad šiuo metu oro pavojaus nėra, tačiau gyventojų prašoma išlikti budriems. Informacija gali būti atnaujinama, jei situacija keistųsi.

    „Oro pavojaus nėra. Gyventojai, galite palikti priedangas ar saugias vietas. Išlikite budrūs“, – sakė Lietuvos kariuomenė.

  • Antidronų sistemos kritinei infrastruktūrai stringa: savivaldybės sako, kad trukdo teisės spragos

    Augant dronų keliamai rizikai Europoje, savivaldybės ir kritinės infrastruktūros valdytojai vis dažniau kalba apie akivaizdžią spragą: poreikis apsisaugoti yra, tačiau teisinės ir finansavimo taisyklės ne visur leidžia greitai įsigyti ir naudoti antidronų sprendimus. Praktikoje tai reiškia, kad vandenvietės, nuotekų valyklos, energetikos objektai ar masiniai renginiai gali likti be papildomos apsaugos.

    Problema ypač išryškėja ten, kur antidronų technologijos remiasi radijo ryšio slopinimu ar perėmimu. Tokios priemonės gali paveikti teisėtą ryšį ir navigaciją, todėl daugelyje valstybių jų naudojimas paliekamas tik policijai, kariuomenei ar kitoms specialiosioms tarnyboms, o civiliniai objektų valdytojai be aiškaus mandato rizikuoja pažeisti taisykles.

    Kur stringa pirkimai ir naudojimas

    Kritinės infrastruktūros apsauga nuo dronų dažniausiai prasideda nuo aptikimo, identifikavimo ir sprendimo, ką daryti toliau. Aptikimo sistemos, tokios kaip radarai, radijo dažnių jutikliai ar optinės kameros, paprastai kelia mažiau teisinių klausimų, tačiau neutralizavimo etapas tampa sudėtingas.

    Neutralizavimo priemonės apima ryšio slopinimą, navigacijos trikdymą, perėmimą arba fizinį drono sustabdymą. Būtent radijo ryšio slopinimas, dažnai vadinamas slopintuvais, daug kur laikomas griežtai reguliuojama priemone, nes gali sutrikdyti teisėtų vartotojų ryšį ir kelti riziką aviacijos saugai.

    Kodėl savivaldybėms neužtenka vien noro

    Savivaldybės argumentuoja, kad dronai naudojami ne tik teisėtiems tikslams, bet ir provokacijoms, draudžiamam filmavimui, panikos kėlimui ar net bandymams sutrikdyti svarbių objektų veiklą. Todėl jos nori turėti mobilias antidronų komandas, kurias būtų galima greitai perdislokuoti į renginių vietas ar prie svarbių objektų.

    Tačiau net ir įsigijus sistemą, praktinis jos panaudojimas dažnai priklauso nuo to, ar vietoje gali veikti teisę neutralizuoti turinčios tarnybos. Tai sukuria situaciją, kai civilinis objektų valdytojas gali aptikti grėsmę, bet galutinį veiksmą privalo perduoti institucijoms, kurių resursai riboti.

    „Norime apsaugoti renginius ir kritinę infrastruktūrą, bet be aiškių taisyklių ir finansavimo sprendimai stringa“, – sakė vienos savivaldybės atstovas.

    Rizika: nuo renginių iki infrastruktūros sabotažo

    Masiniuose renginiuose dronai gali tapti incidentų katalizatoriumi, nes užtenka vieno skrydžio virš minios, kad kiltų sumaištis. Kitu atveju dronas gali gabenti nedidelius pavojingus krovinius arba būti naudojamas žvalgybai, renkant vaizdus ir informaciją apie apsaugos perimetrą.

    Kritinės infrastruktūros atveju pavojus yra sisteminis: vandens tiekimo, nuotekų valymo ar energetikos objektuose net trumpalaikis sutrikdymas gali turėti plataus masto pasekmių. Dėl to ES lygmeniu vis garsiau kalbama apie būtinybę stiprinti atsparumą, o antidronų priemonės vis dažniau vertinamos kaip bendros saugos sistemos dalis.

    Ką keistų aiškesnis reguliavimas

    Aiškesnės taisyklės paprastai reikštų tris dalykus: kas tiksliai gali naudoti neutralizavimo priemones, kokiomis sąlygomis ir kaip dokumentuojamas sprendimas. Tai leistų savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams planuoti pirkimus nebijant, kad įranga liks nepanaudojama dėl teisinės rizikos.

    Kartu svarbus ir finansavimo klausimas, nes antidronų sprendimai dažnai reikalauja ne tik įrangos, bet ir apmokytų operatorių, integracijos su stebėjimo sistemomis bei nuolatinės priežiūros. Be stabilaus finansavimo modelio apsauga dažnai lieka fragmentiška, priklausoma nuo atskirų projektų ar tarnybų galimybių.

  • Oro pavojus dėl drono: gyventojams nurodyta skubiai slėptis ir laukti tolesnių pranešimų

    Oro pavojus dėl drono: gyventojams nurodyta skubiai slėptis ir laukti tolesnių pranešimų

    Gyventojams išplatintas perspėjimas apie oro pavojų dėl drono. Pranešime nurodoma nedelsiant vykti į priedangą arba kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių rekomendacijų.

    Taip pat pabrėžiama, kad apie pavojaus pabaigą bus informuota atskiru pranešimu. Civilinės saugos specialistai primena, kad svarbu išlikti ramiems ir laikytis oficialių nurodymų.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Gavus tokio pobūdžio pranešimą, rekomenduojama kuo greičiau pasitraukti nuo langų ir išorinių sienų bei rinktis artimiausią priedangą. Jei priedangos nėra, saugiausia vieta dažniausiai laikoma pastato vidinė dalis, žemesniuose aukštuose.

    Taip pat patariama turėti įkrautą telefoną, sekti oficialius institucijų kanalus ir nevykdyti nepatikrintos informacijos sklaidos. Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems negalią asmenims gali prireikti papildomos pagalbos, todėl svarbu įsitikinti, kad jie nėra palikti vieni.

    Kur ieškoti patikimų rekomendacijų?

    Aktualios civilinės saugos rekomendacijos ir pasirengimo situacijoms informacija skelbiama svetainėje lt72.lt. Joje pateikiami patarimai, kaip elgtis pavojaus metu, ką turėti išvykimo krepšyje ir kaip pasiruošti galimiems ryšio sutrikimams.

    Specialistai ragina įspėjimų metu nesibūriuoti lauke ir nefotografuoti ar nefilmuoti galimos grėsmės vietų, nes tai gali kelti papildomą riziką. Svarbiausia laikytis nurodymų, kol bus paskelbta apie pavojaus pabaigą.

  • Oro pavojus Lietuvoje: radarai fiksuoja drono požymių objektą, NATO naikintuvai pakelti

    Oro pavojus Lietuvoje: radarai fiksuoja drono požymių objektą, NATO naikintuvai pakelti

    Kas pranešta apie grėsmę

    Institucijos pranešė apie suaktyvintą oro pavojaus režimą, kai radarų duomenys parodė drono požymių turinčio objekto judėjimą. Vertinama, kad objektas gali būti Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, jog į ją įskris.

    Pagal pateiktą informaciją į galimą taikinį nukreipti NATO oro policijos naikintuvai. Tokiais atvejais pagrindinis tikslas yra kuo greičiau identifikuoti objektą, įvertinti jo keliamą riziką ir, jei reikia, imtis neutralizavimo priemonių.

    Ką reiškia raudonas lygis

    Gyventojams akcentuojama, kad raudonas lygis siejamas su realia arba labai tikėtina grėsme: objektas jau yra oro erdvėje arba gali į ją įskristi ir kelti pavojų. Praktikoje tai reiškia, kad situacija laikoma dinamiška, o nurodymai gali būti atnaujinami priklausomai nuo objekto trajektorijos ir identifikavimo rezultatų.

    Oro erdvės pažeidimų ar neidentifikuotų objektų atvejais sprendimai priimami remiantis radarų stebėsena, vizualiniu patvirtinimu ir ryšių patikra. Vien tai, kad objektas įvardijamas kaip turintis drono požymių, dar nereiškia galutinio identifikavimo, todėl institucijos paprastai prašo vengti spėlionių ir vadovautis oficialiais pranešimais.

    Ką daryti gyventojams

    Gyventojams nurodoma nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos nėra, rinktis saugią patalpą ir joje pasilikti, kol bus paskelbta apie pavojaus atšaukimą. Taip pat raginama sekti tik oficialią informaciją ir laikytis institucijų nurodymų.

    Specialistai primena, kad tokiose situacijose svarbu sumažinti riziką: likti patalpose, atsitraukti nuo langų, pasirūpinti ryšio priemonėmis ir informuoti artimuosius. Taip pat prašoma dalintis patikrinta informacija, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių pranešimų, kurie gali apsunkinti reagavimą.

  • Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus atstovai Salantuose dalyvavo praktiniuose mokymuose, skirtuose invazinių augalų rūšių kontrolei. Renginyje daugiausia dėmesio skirta priemonėms, padedančioms mažinti invazinių rūšių paplitimą ir užkirsti kelią jų atžėlimui.

    Mokymai vyko įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos 2021–2027 projekto LL-00262 Protecting Biodiversity from Invasive Alien Species veiklas. Projekto tikslas – stiprinti institucijų gebėjimus ir taikyti praktinius sprendimus, kurie realiai prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos.

    Įranga ir duomenys laukuose

    Renginio metu pristatyta Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos įsigyta įranga, skirta invazinių rūšių kontrolei. Taip pat aptartos dronų panaudojimo galimybės pilotinėse teritorijose ir tai, kaip nuotoliniai stebėjimai gali padėti greičiau identifikuoti plitimo židinius.

    Dalyviai diskutavo apie duomenų rinkimo metodiką ir technikas, kurios leidžia palyginti skirtingų priemonių efektyvumą. Praktikoje tai reiškia ne tik fiksuoti, kur invazinės rūšys auga, bet ir įvertinti, kaip keičiasi jų plotai po šalinimo darbų.

    Kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Po teorinės dalies dalyviai vyko į demonstracinę teritoriją, kur apžiūrėjo praėjusių metų Sosnovskio barščio tvarkymo rezultatus. Lauko darbų metu šalinti naujai atžėlę augalai, o praktinė dalis leido įvertinti, kokių organizacinių sprendimų reikia, kad kontrolė būtų nuosekli.

    Specialistai akcentavo, kad vienkartinis šalinimas dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato, todėl svarbūs pakartotiniai darbai ir reguliarus stebėjimas. Taip pat aptarta, kaip planuoti darbus taip, kad teritorijos netaptų pakartotinės invazijos židiniais.

    Skuodo patirtis ir teritorijų priežiūra

    Antroje renginio dalyje pristatyta Skuodo rajono savivaldybės patirtis įgyvendinant veiklas, susijusias su invazinių rūšių naikinimu. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai pasiteisina skirtingose vietovėse ir kaip suderinti resursus su realiais poreikiais.

    Taip pat kalbėta apie pievų tvarkymą po invazinių rūšių išnaikinimo ir ilgalaikes teritorijų priežiūros priemones. Renginį užbaigė klausimų ir atsakymų sesija su ekspertais, kurioje aptarti praktiniai iššūkiai ir dažniausios klaidos.

  • Prienų rajone gegužės 22–24 dienomis vyks karinės pratybos: judės ginkluoti kariai ir dronai

    Prienų rajone gegužės 22–24 dienomis vyks karinės pratybos: judės ginkluoti kariai ir dronai

    Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė praneša, kad 2026 metais gegužės 22–24 dienomis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje vyks karinės pratybos.

    Pratybos numatytos Prienlaukio, Klebiškio, Mikalinės, Leskavos, Skersabalio, Jiestrakio, Plutiškės, Mačiūnų, Strielčių, Ašmintos, Dambravos, Pakuonio, Linksmakalnio, Ilgakiemio ir Išlaužo apylinkių miškingose vietovėse.

    Kariai pratybose dalyvaus tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu. Nurodoma, kad jie vilkės Lietuvos kariuomenės uniformą, judės su ginklais, bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir skraidinami dronai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad sunkioji vikšrinė technika naudojama nebus, o transporto priemonės judės tik keliais. Taip pat teigiama, kad bus laikomasi priešgaisrinių, gamtos apsaugos ir kelių eismo taisyklių, todėl civilių kasdienė veikla turėtų nebūti trikdoma.

    Gyventojų prašoma atsižvelgti į galimus laikinus nepatogumus miškuose ir prie jų esančiuose keliuose, ypač vakare ir naktį, kai pratybų aktyvumas gali būti didesnis. Jei tuo laikotarpiu pratybų teritorijoje suplanuota kita veikla, rekomenduojama iš anksto suderinti laiką su nurodytu kontaktiniu asmeniu.

    Už ryšį su gyventojais atsakingas kontaktinis asmuo – kapitonas Simonas Martinaitis, telefonas +370 657 77 155.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamatę neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną pirmiausia įvertinkite aplinką ir venkite atviros vietos. Jei įmanoma, pasitraukite į pastatą ar kitą priedangą, o vaikų ir augintinių nepalikite be priežiūros.

    Nepriartėkite prie vietos, virš kurios dronas skraido žemai, ir nesistenkite jo numušti ar gaudyti. Tokie veiksmai gali sukelti sužalojimų, o nukritęs aparatas gali turėti pavojingų dalių ar būti naudojamas neteisėtai veiklai.

    Jei dronas kelia realių įtarimų, fiksuokite faktus saugiai: užsirašykite laiką, vietą, kryptį, apytikslį aukštį, ar matėte operatorių. Prireikus kreipkitės skubios pagalbos numeriu 112 ir pateikite aiškią informaciją, nes tai padeda tarnyboms greičiau įvertinti situaciją.

    Ką daryti gavus oro pavojaus perspėjimą?

    Gavę perspėjimą apie oro pavojų telefone ar išgirdę sirenas, veikite nedelsdami ir vadovaukitės oficialiais nurodymais. Patikimiausia informacija paprastai skelbiama valstybės institucijų kanalais, todėl venkite remtis gandais socialiniuose tinkluose.

    Kuo greičiau pasitraukite į priedangą: geriausia į rūsį, požeminę stovėjimo aikštelę ar kitą tvirtą patalpą be langų. Jei tokios vietos nėra, rinkitės pastato vidines patalpas, laikykitės atokiau nuo langų ir išorinių sienų.

    Jei esate lauke ar automobilyje, ieškokite artimiausio pastato, o ne likite atviroje erdvėje. Apie savo buvimo vietą informuokite artimuosius, tačiau ryšį naudokite saikingai, kad neapkrautumėte tinklų, kai jie gali būti svarbūs skubiai komunikacijai.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą?

    Radę įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį jo neliesti, nejudinti ir nebandyti atidaryti. Atsitraukite į saugų atstumą ir perspėkite aplinkinius, ypač vaikus, kad nepriartėtų.

    Nedarykite nuotraukų iš arti ir nesibūriuokite, nes smalsuolių susitelkimas didina riziką. Jei įmanoma, pažymėkite vietą iš tolo ir užtikrinkite, kad niekas neitų arčiau, kol atvyks tarnybos.

    Skambinkite numeriu 112 ir aiškiai pasakykite, kur esate, ką radote ir ar šalia yra žmonių. Toliau vykdykite operatoriaus nurodymus ir nelaukite vietoje, jei tai nesaugu.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo ir iš anksto sutartų šeimos veiksmų. Vertinga iš anksto aptarti susitikimo vietą, turėti įkrautą telefoną, pagrindinių dokumentų kopijas ir būtiniausių priemonių rinkinį, kad kritinėje situacijoje sprendimai būtų greitesni.

  • Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastebėjote droną šalia namų? Aiškūs žingsniai gyventojams ir kada skambinti 112

    Pastaraisiais metais dronų skrydžių daugėja: juos naudoja filmavimui, siuntų bandymams, infrastruktūros apžiūrai, o kartais ir neaiškiais tikslais. Pamačius neįprastai besielgiantį ar įtartinos paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir pirmiausia pasirūpinti savo saugumu.

    Jei dronas skraido žemai, juda chaotiškai, ilgai kabo vienoje vietoje ar artėja prie žmonių, nedelsdami pasitraukite į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų, o slėpdamiesi laikykitės dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri neturi lango į lauką, pavyzdžiui, koridorių.

    Priėję prie nukritusio ar ant žemės pastebėto drono galite rizikuoti, nes įrenginys gali turėti pavojingų detalių, baterijų pažeidimų ar kitų rizikų. Nesiartinkite, nebandykite jo paimti, gaudyti ar sunaikinti, taip pat nelieskite jokių šalia esančių dalių.

    Jeigu įmanoma, stebėkite drono kryptį ir judėjimą iš saugaus atstumo. Turimą informaciją ar vaizdus fiksuokite tik tiek, kiek tai netrukdo pasislėpti, ir jų neviešinkite, nes tokia medžiaga gali paskatinti klaidinančią informaciją ar padėti piktavaliams.

    Apie įtartiną situaciją praneškite telefonu 112, nurodykite vietą, laiką, drono kryptį, skrydžio aukštį ir tai, ar jis kelia tiesioginę grėsmę žmonėms. Taip pat vykdykite atsakingų institucijų nurodymus ir sekite oficialius pranešimus, o šalia esantiems vaikams, senjorams ir gyvūnams padėkite kuo greičiau pasiekti saugią vietą.

    Jei esate automobilyje, sustokite saugioje vietoje, kur yra priedanga iš viršaus, pavyzdžiui, po tiltu ar stogu, ir likite transporto priemonėje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte galimų skeveldrų ar smūgio bangos riziką, o ilgesnei situacijai verta turėti paruoštą skubios pagalbos rinkinį su vandeniu, dokumentais ir pirmosios pagalbos priemonėmis.

  • Pastebėtas dronas ar gautas oro pavojaus signalas: LT72 primena, ką daryti per pirmas minutes

    Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema LT72 atnaujino rekomendacijas, kaip elgtis keliuose dažniausiuose rizikos scenarijuose: pastebėjus droną, gavus pranešimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą. Specialistai pabrėžia, kad pirmos minutės svarbiausios ne herojiškiems veiksmams, o ramiai savisaugai ir aiškiam ryšiui su tarnybomis.

    Pastebėjus droną ar kitą neįprastą objektą danguje, rekomenduojama nedelsiant pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Reikėtų laikytis toliau nuo langų, balkonų ir atvirų erdvių, nes net ir nedidelis sprogimas ar nuolaužos gali sukelti pavojų šalia esantiems žmonėms.

    LT72 nurodo nesiartinti prie nukritusio drono ar jo detalių, jų neliesti ir nebandyti pernešti. Apie situaciją svarbu pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112, nurodant vietą ir tai, ką tiksliai matėte.

    Taip pat raginama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, ypač jei matyti tiksli vieta ar judėjimo kryptis. Tokie įrašai gali klaidinti, kelti paniką ar net padėti piktavaliams įvertinti situaciją realiu laiku.

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu, pirmiausia rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir kuo greičiau slėptis. Saugiausia vieta yra priedanga, rūsys arba patalpa be langų, o jei tokios nėra, verta rinktis kuo labiau nuo išorės atitvertą erdvę.

    Kol galioja oro pavojaus signalas, be būtinybės nereikėtų eiti į lauką, o ryšio linijų svarbu neapkrauti skambučiais. Vietoj to patariama trumpais pranešimais informuoti artimuosius, kad esate saugūs, ir toliau laukti oficialių nurodymų.

    Radus įtartiną daiktą, LT72 principas paprastas: nelieskite, atsitraukite ir perspėkite kitus. Rekomenduojama pasitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, kad netyčia nepriartėtumėte prie galimai pavojingos zonos, ir iškart pranešti numeriu 112.

    Kol atvyksta pareigūnai, patariama neleisti žmonėms artintis prie radinio, tačiau patiems nebandyti jo „saugoti“ iš arti. Svarbiausia išlaikyti saugų atstumą ir aiškiai perduoti informaciją tarnyboms.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga šalia namų, darbovietės ar ugdymo įstaigos. LT72 primena, kad pasirengimas iš anksto sumažina sumaištį kritiniu momentu, kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Be to, naudinga telefone turėti įdiegtą LT72 programėlę, kurioje pateikiami veiksmai skirtingų grėsmių atvejais ir aktualūs patarimai. Tokia informacija gali būti ypač svarbi, kai situacija keičiasi greitai, o patikimi nurodymai padeda išvengti klaidų.

  • Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kai gyventojai pastebi neaiškius objektus danguje, sulaukia perspėjimų telefonu ar aptinka įtartinus daiktus viešose vietose. Tokiose situacijose svarbiausia išlikti ramiems, greitai sumažinti riziką sau ir aplinkiniams bei vadovautis oficialiais nurodymais.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausios klaidos dažniausiai kyla iš smalsumo ir skubėjimo: žmonės priartėja prie galimai pavojingo objekto, filmuoja ir skelbia vaizdus socialiniuose tinkluose arba ignoruoja įspėjimus. Tuo metu saugiausias pasirinkimas yra atsitraukti, susirasti priedangą ir informaciją perduoti atsakingoms tarnyboms.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius įtartinai besielgiantį droną, pirmiausia verta pasitraukti iš atvirų erdvių ir eiti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Ypač svarbu neiti prie langų, nelikti balkonuose ir vengti vietų, kur virš galvos nėra jokios dangos.

    Jei dronas skrenda lauke, patariama laikytis vadinamosios dviejų sienų taisyklės: slėptis patalpoje, kuri nėra su langais į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje laiptinės dalyje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte sužeidimų riziką nuo galimų skeveldrų ar smūgio bangos.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, perkelti, ar juo labiau ardyti. Net ir vizualiai „nekaltas“ objektas gali kelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti ir apie situaciją pranešti numeriu 112.

    Jei turite galimybę, užfiksuokite kryptį, laiką ir vietą, bet neskelbkite vaizdo įrašų ar nuotraukų viešai. Tokia informacija socialiniuose tinkluose gali pakenkti saugumui, todėl ją geriausia perduoti tik tarnyboms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, būtina sekti oficialius pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus institucijų kanalus. Signalai ir pranešimai skirti tam, kad žmonės kuo greičiau persikeltų į saugesnę vietą ir sumažintų buvimą atvirose teritorijose.

    Jei pavojus užklumpa lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo galimų smūgių ir skeveldrų. Jei tokios vietos greitai pasiekti nepavyksta, verta rinktis artimiausią tvirtesnę pastato dalį be langų.

    Jeigu liekate namuose, patariama užtraukti užuolaidas, išjungti ryškų apšvietimą, būti patalpoje be langų arba rūsyje ir į vidų įleisti augintinius. Skambučius artimiesiems reikėtų riboti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbiausią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis, jei tinklas leidžia.

    Jei gautumėte nurodymą evakuotis, prieš išeinant būtina užsukti vandens ir dujų sklendes, išjungti elektrą, uždaryti langus ir užrakinti duris. Su savimi verta pasiimti dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir nedidelį kiekį negendančio maisto.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Radus įtartiną daiktą, pagrindinė taisyklė yra paprasta: neliesti, nejudinti ir nebandyti „patikrinti“, kas tai yra. Net nedidelis judesys gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra kuo greičiau pasišalinti tuo pačiu keliu ir perspėti kitus laikytis atstumo.

    Patariama atsitraukti kuo toliau ir, jei įmanoma, prisidengti patvaria konstrukcija arba pastatu, vengiant vietų po langais. Langų duženos sprogimo atveju yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių, todėl atvira erdvė šalia stiklo fasadų nėra saugi.

    Apie radinį nedelsiant praneškite policijai arba numeriu 112 ir aiškiai nurodykite vietą. Nereikia bijoti, kad „sukelsite nepagrįstą aliarmą“: gyventojai neprivalo tiksliai nustatyti daikto pobūdžio, o patikra yra geriau nei pavėluotas reagavimas.

    Kol atvyks pareigūnai, jei tai įmanoma saugiai, padėkite kitiems žmonėms neįeiti į pavojingą zoną ir pasitraukti į šalį. Svarbu ir tai, kad liktumėte netoliese saugiu atstumu, jog galėtumėte tiksliai parodyti, kur objektas buvo pastebėtas.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo aiškių veiksmų plano: žinojimo, kur yra artimiausia priedanga, kaip gauti oficialią informaciją ir ką daryti, kad nepakenktumėte nei sau, nei tarnybų darbui. Kuo ramiau ir tiksliau reaguojama, tuo mažesnė tikimybė, kad incidentas virs nelaime.