CP v2

Tag: Dronai

  • Lenkija tobulina „Piorun“ prieš dronus: naujas valdymas, UV kanalas ir tikslesnė detonacija

    Lenkijos gynybos pramonė planuoja reikšmingai modernizuoti nešiojamą priešlėktuvinę raketų sistemą „Piorun“, kuri laikoma viena svarbiausių priemonių kovai su dronais, sraigtasparniais ir žemai skrendančiais orlaiviais. Sistemos gamintojas MESKO skelbia atliekantis tyrimų ir plėtros darbus, apimančius praktiškai visus raketos mazgus – nuo taikymo galvutės iki variklio ir sprogdiklio.

    Modernizacijos tikslas – padidinti efektyvumą prieš mažus ir sunkiau aptinkamus taikinius, ypač atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį ir sparčiai kintančias dronų taktikas. Įmonė pabrėžia, kad kol kas vystomi atskiri technologiniai sprendimai, todėl apie pilną prototipą dar anksti kalbėti.

    Kas keisis raketoje?

    Vienas svarbiausių planuojamų pakeitimų – taikinių sekimo ir nutaikymo galvutė. Šiuo metu ji naudoja du infraraudonųjų spindulių kanalus, leidžiančius fiksuoti šilumos šaltinius, pavyzdžiui, drono ar sraigtasparnio variklio išmetamąsias dujas.

    Modernizuotoje koncepcijoje numatomas trečias, ultravioletinis kanalas. Jis turėtų pagerinti taikinių aptikimą sudėtingame fone, pavyzdžiui, kai taikinys matomas saulės kryptimi, ir padidinti atsparumą šiluminėms apgaulėms.

    „Norime, kad net palyginti maži taikiniai nepraslystų tarp lazerio signalų“, – sakė MESKO technologijų padalinio vadovas Marekas Skowronas.

    Dar vienas pokytis – artumo jutiklis ir detonacijos inicijavimas. Skelbiama, kad bus didinamas lazerinio artumo jutiklio jautrumas, kad sprogdiklis patikimiau suveiktų, kai taikinys mažas arba sunkiau „pagautinas“ greitai besikeičiančioje situacijoje.

    Naujas valdymas ir variklio darbai

    Didelė modernizacijos dalis siejama su raketos valdymu. MESKO ketina atsisakyti dujinio dinaminio valdymo ir pereiti prie pilnai elektromechaninio, proporcinio valdymo – tai turėtų „išlyginti“ raketos skrydžio trajektoriją ir potencialiai padidinti efektyvų nuotolį.

    „Tam dar reikės skrydžio bandymų, bet vien trajektorijos išlyginimas tikėtina didins nuotolį“, – sakė Marekas Skowronas.

    Gamintojas taip pat vertina įvairias kovinės galvutės koncepcijas bei dirba su raketos varomąja dalimi. Tarp prioritetų – startinio variklio technologinis supaprastinimas, kad jo gamyba būtų greitesnė, ir galimybės gerinti žygio variklio parametrus.

    Užsakymai ir gamybos spartinimas

    „Piorun“ Lenkijoje perkamas nuo 2016 metų, o didžiausias vartotojas yra Lenkijos gynybos institucijos. Nurodoma, kad ankstesniais metais pasirašytų užsakymų apimtys siekė kelis tūkstančius raketų ir šimtus paleidimo įrenginių, o tiekimai planuojami keleriems metams į priekį.

    Viešai skelbiama, kad gamybos pajėgumai per pastaruosius metus buvo didinami, o MESKO paraleliai siekia labiau automatizuoti atskirus „Piorun“ gamybos procesus. Tai vertinama kaip kritiškai svarbu, nes didėjant paklausai svarbi ne tik technologinė pažanga, bet ir stabilus tiekimo tempas.

    Be vidaus poreikio, „Piorun“ laikomas ir reikšmingu eksporto produktu: sistema naudota realiose kovos sąlygose Ukrainoje, o tai daugeliui šalių tampa papildomu argumentu vertinant įsigijimus. Būtent dėl to modernizacijos kryptis – geresnis darbas prieš mažus taikinius ir atsparumas trikdžiams – laikoma ne tik techniniu, bet ir komerciniu pranašumu.

  • Tusko susitikimas su kariuomenės vadais: po dronų incidentų planuojama stiprinti Lenkijos sienas

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas rugsėjo 14 dieną sušaukė posėdį su ministrais, Lenkijos kariuomenės vadais ir tarnybomis, kuriame aptartos tolesnės priemonės stiprinant šalies sienų saugumą. Pasak premjero, sprendimai susiję su augančia įtampa regione ir pastaraisiais incidentais netoli Lenkijos ir Ukrainos pasienio.

    Susitikime dalyvavo gynybos, užsienio reikalų, vidaus reikalų ir finansų sričių vadovai bei specialiųjų tarnybų koordinavimą kuruojantis ministras. Premjeras akcentavo, kad svarbiausias tikslas yra sustiprinti pasienio apsaugą taip, kad būtų užtikrintas ir saugumas, ir sklandus judėjimas per sieną.

    Sienų saugumas po dronų incidentų

    Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė pranešimai apie dronų smūgius Ukrainos pusėje, labai arti sienos su Lenkija. Tarp minimų atvejų buvo incidentas, kurio metu apgadinta lokomotyvo technika geležinkelio stotyje netoli pasienio, taip pat smūgis prie degalinės šalia Dorohusko–Jagodzino pasienio perėjos.

    Tokie epizodai kelia papildomų rizikų ne tik infrastruktūrai, bet ir pasienio logistikai, todėl Lenkijos valdžia ieško sprendimų, kaip sumažinti galimų atakų pasekmes ir užkirsti kelią panašiems incidentams. Viena aptariamų krypčių yra glaudesnė skirtingų institucijų koordinacija ir operatyvesnė reakcija į grėsmes.

    Koordinacija tarp tarnybų ir srautų valdymas

    Donaldas Tuskas viešai pabrėžė, kad bendras darbas tarp muitinės, policijos, sienos apsaugos ir kariuomenės turi būti maksimaliai suderintas. Jo teigimu, svarbu ne tik stiprinti apsaugą, bet ir užtikrinti, kad pasienyje nesusidarytų spūstys, kurios gali tapti papildomu pažeidžiamumu krizių ar atakų atveju.

    Lenkijos vyriausybės atstovai taip pat nurodė, kad prie sprendimų prisideda ir finansų institucijos, nes bet kokios papildomos priemonės pasienyje dažnai reiškia tiek daugiau išteklių, tiek naujus techninius ar organizacinius sprendimus. Praktikoje tai gali apimti papildomą patruliavimą, stebėjimo priemonių stiprinimą ir veiksmų planus, kaip greičiau identifikuoti oro erdvės pažeidimus.

    Rastas dronas prie Baltijos jūros

    Tą pačią dieną Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad netoli Rusinovo, prie Jaroslaveco (Vakarų Pamario vaivadija), kariuomenė aptiko ir iš jūros paėmė droną. Pirminės apžiūros duomenimis, tai gali būti karinės paskirties bepilotis iš Rusijos.

    Šis pranešimas dar labiau sustiprino argumentus dėl platesnio pasienio ir strateginių šalies teritorijų stebėjimo. Lenkija, būdama NATO rytiniame flange, pastaraisiais metais daugiau investuoja į oro gynybą, žvalgybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o dronų keliamos grėsmės tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio saugumo iššūkių regione.

  • Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Rusijos dronas smogė keleiviniam traukiniui netoli Lenkijos sienos: ką tai reiškia NATO?

    Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ pranešė, kad Rusijos dronas smogė keleivinio traukinio lokomotyvui Voluinės srityje, maždaug 2 kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos. Pirminiais duomenimis, per incidentą žmonės nenukentėjo, o keleivių saugumas buvo užtikrintas.

    Pasak bendrovės, grėsmę laiku pastebėjo už oro pavojų stebėseną atsakinga komanda, todėl traukinio įgula spėjo imtis apsaugos priemonių. „Ukrzaliznytsia“ nurodė, kad ir toliau stebi situaciją bei siekia palaikyti sklandų traukinių eismą, kiek įmanoma mažinant rizikas keleiviams ir darbuotojams.

    Smūgis prie Lenkijos sienos įvyko platesnio masto Rusijos oro atakų fone. Ukrainos karinės oro pajėgos skelbė, kad per naktį buvo panaudota daugiau nei 450 įvairių tipų dronų, tarp jų ir reaktyvinių, taip pat vadinamųjų raketinių dronų.

    Ukrainos institucijų duomenimis, per naktines atakas žuvo mažiausiai 3 žmonės, dar 36 buvo sužeisti. Smūgiai fiksuoti ir vakarų Ukrainos regionuose, besiribojančiuose su Lenkija, todėl trumpam buvo ribojamas eismas kai kuriuose Lenkijos ir Ukrainos pasienio kontrolės punktuose.

    Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad dėl saugumo priežasčių naktį buvo laikinai sustabdyti patikrinimai, tačiau vėliau veikla atnaujinta ir judėjimas grįžo į įprastą ritmą. Lenkijos pareigūnai taip pat nurodė, kad tiesioginės grėsmės pačiuose kontrolės punktuose neužfiksuota.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad tokie smūgiai yra signalas ne tik Ukrainai, bet ir jos partneriams Europoje.

    „Tai yra teroras, kuris beldžiasi tiesiai į Europos Sąjungos ir NATO duris“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ministras ragino partnerius griežtinti spaudimą Maskvai ir imtis ryžtingesnių priemonių, įskaitant papildomas sankcijas Rusijos karinei pramonei. Ukrainos diplomatai ne kartą pabrėžė, kad dronų ir raketų atakos prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant energetiką ir transportą, yra sisteminė karo taktika.

    Reaguodamos į smūgius vakarų Ukrainoje, Lenkijos ginkluotosios pajėgos ėmėsi priemonių oro erdvės saugumui užtikrinti. Buvo aktyvuoti budintys naikintuvai F-16, taip pat kitos stebėsenos ir prevencinės priemonės, o gyventojams prie rytinės šalies sienos išplatintas perspėjimas apie padidintą karinį aktyvumą.

    Lenkijos operacinė vadovybė vėliau pranešė, kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista, o papildomos priemonės buvo atšauktos. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad anksti ryte aptiktos atakos vakarų Ukrainoje, tačiau pasienyje užtikrintas sustiprintas budrumas.

    Analitikai pažymi, kad smūgiai vis arčiau NATO sienos didina eskalacijos ir incidentų riziką, net jei tiesioginio sienos pažeidimo nėra. Dronų karo mastas rodo, kad oro gynybos klausimas išlieka vienu svarbiausių tiek Ukrainos, tiek kaimyninių šalių saugumo darbotvarkėje.

    Ukrainos geležinkeliai nuo plataus masto invazijos pradžios tapo kritiškai svarbia logistikos ir evakuacijos grandimi, todėl jų infrastruktūra yra nuolatinis taikinys. Kiekvienas smūgis transportui gali turėti poveikį ne tik vidaus susisiekimui, bet ir humanitarinių bei karinių krovinių judėjimui.

  • Rusų dronas smogė traukiniui Kijivas–Varšuva netoli Lenkijos sienos: ką pranešė Ukraina ir PKP

    Netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos rusų dronas smogė keleivinio traukinio Kijivas–Varšuva lokomotyvui, pranešė Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė Ukrzaliznycia. Incidentas įvyko Volynės srityje maždaug 2 kilometrų atstumu nuo sienos, tačiau žmonės nenukentėjo.

    Ukrainos geležinkeliai nurodė, kad traukinio įgula apie grėsmę buvo perspėta iš anksto, todėl spėta imtis saugumo veiksmų. Po smūgio eismas organizuotas taip, kad sąstatas galėtų tęsti kelionę, o keleivių saugumas išliktų prioritetu.

    „Jau antrą dieną iš eilės priešas atakuoja geležinkelius. Šiandien Volynės srityje, maždaug 2 kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos, buvo smogta keleivinio traukinio lokomotyvui“, – pranešė Ukrzaliznycia.

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity pabrėžė, kad įvykis nutiko Ukrainos teritorijoje, dar iki sąstatą perimant Lenkijos pusei. Pasak bendrovės, traukiniu tuo metu važiavo 206 žmonės, tarp jų nebuvo Lenkijos piliečių.

    Dėl incidento traukinys Lenkijos pusėje buvo priimtas smarkiai vėluodamas, o pasienyje Dorohuske atlikus formalumus turėjo tęsti maršrutą Varšuvos kryptimi. Tokie smūgiai prie tarptautinių maršrutų pabrėžia, kad rizikos civilinei infrastruktūrai išlieka didelės net ir toli nuo fronto linijos.

    Geležinkeliai Ukrainoje nuo plataus masto karo pradžios tapo viena svarbiausių logistikos ir evakuacijos arterijų, todėl atakos prieš bėgius, stotis ar riedmenis turi ir praktinį, ir psichologinį tikslą. Ekspertai ne kartą yra pažymėję, kad bepiločių atakų mastas ir geografija plečiasi, o tai verčia vežėjus didinti stebėseną ir taikyti papildomas apsaugos priemones.

  • JAV ruošia ginklų perversmą: „RTX“ ir „Xcimer“ kuria didelės galios lazerius prieš dronų spiečius

    JAV ruošia ginklų perversmą: „RTX“ ir „Xcimer“ kuria didelės galios lazerius prieš dronų spiečius

    JAV gynybos pramonėje bręsta dar vienas reikšmingas pokytis: „RTX“ ir „Xcimer“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo siekiama integruoti „Xcimer“ impulsinių eksimerinių lazerių technologiją į „RTX“ kuriamas gynybos sistemas. Partneriai pabrėžia, kad tai galėtų atverti naujas nukreiptos energijos ginkluotės galimybes, ypač kovai su oro grėsmėmis.

    Nukreiptos energijos ginklai, tokie kaip didelės galios lazeriai, jau kurį laiką vertinami kaip atsakas į sparčiai besikeičiantį mūšio lauką. Didžiausias jų pranašumas siejamas su tuo, kad vieno paleidimo savikaina gali būti palyginti maža, o efektyvumas ypač ryškus prieš pigesnius, masiškai naudojamus taikinius.

    Kas stabdo lazerių proveržį?

    Didžiausias iššūkis, kurį akcentuoja tiek lazerinės gynybos, tiek lazerinės sintezės technologijų kūrėjai, yra tas pats: sukurti lazerį, kuris galėtų patikimai ir dažnai kartoti impulsus, išlaikydamas mažą vieno impulso kainą. Ne mažiau svarbu, kad sistema būtų pritaikyta masinei gamybai, būtų energiškai efektyvi, lengvai prižiūrima ir patikima realiomis sąlygomis.

    „Xcimer“ teigia kurianti eksimerinio tipo lazerių sprendimą, kuris ilgainiui galėtų užtikrinti didesnį veikimo nuotolį ir didesnį efektyvumą nei dalis šiuo metu rinkoje ar bandymų stadijoje esančių nukreiptos energijos sistemų. Tokie parametrai ypač aktualūs, kai kalbama apie greitai judančius oro taikinius ir situacijas, kuriose reikia didelio šūvių tempo.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai?

    Partnerystė grindžiama paprasta logika: „Xcimer“ atneša lazerių technologijos kompetenciją, o „RTX“ turi ilgametę patirtį kuriant ir integruojant gynybos sistemas, kurios turi veikti patikimai ir būti pritaikomos kariuomenės poreikiams. Tikslas yra ne tik laboratorinis rezultatas, bet ir praktiškai diegiami sprendimai.

    Didelės galios lazeriai dažnai įvardijami kaip vienas racionaliausių atsakų į dronų spiečius ir kitas masines, santykinai pigias oro grėsmes. Tradicinė oro gynyba tokiais atvejais susiduria su ekonominiu spaudimu, nes brangios raketos gali būti naudojamos prieš pigius taikinius, o lazeriai teoriškai leidžia mažinti vieno numušimo kainą ir didinti reakcijos greitį.

    „Kai JAV sparčiai judama prie naujos kartos oro gynybos sprendimų, prieinami ir lengvai plečiami nukreiptos energijos ginklai tampa reikalingi kaip niekada anksčiau“, – sakė „Xcimer“ bendraįkūrėjas, vadovas ir mokslinis direktorius Conneris Galloway.

    Sąsajos su lazerine sinteze

    „RTX“ investicija, kaip nurodoma, siejama ir su platesniu „Xcimer“ technologijų planu – lazerine sinteze paremta energetika. „Xcimer“ projektas yra įtrauktas į JAV Energetikos departamento patvirtintą programą, kurioje plėtra grindžiama etapais ir pasiektais rezultatais, o tai rodo, kad technologija vertinama ne tik gynybos, bet ir energetikos kontekste.

    Nors gynybos lazeriai ir sintezės įrenginiai yra skirtingos paskirties, juos vienija tas pats technologinis branduolys: galingas, patikimas ir dažnai pulsuojantis lazeris su aiškiai prognozuojamomis eksploatavimo sąnaudomis. Jei ši kryptis pasiteisins, ji galėtų turėti įtakos ne tik oro gynybos modernizavimui, bet ir platesnei lazerių pramonės plėtrai.

  • Dronas su sprogmenimis prie Leipcigo oro uosto: tyrėjai įtaria GRU pėdsaką ir plataus masto tinklą

    Dronas su sprogmenimis prie Leipcigo oro uosto: tyrėjai įtaria GRU pėdsaką ir plataus masto tinklą

    Vokietijos saugumo tarnybos tęsia tyrimą dėl bandymo panaudoti droną su sprogmenimis Leipcigo ir Halės oro uoste, kur taikiniu galėjo tapti ukrainietiškas transporto lėktuvas. Tyrimo medžiaga, apie kurią anksčiau viešai nebuvo skelbta, leidžia manyti, kad incidentas gali būti susijęs su Rusijos karinės žvalgybos GRU aplinka.

    Pagal viešai aptariamus duomenis, tyrėjų dėmesio centre atsidūrė du įtariamieji: Rusijos pilietis Olegas Le. ir Baltarusijos pilietis Andrejus Ka. Vokietijos pareigūnai svarsto versiją, kad vienas jų galėjo rūpintis logistika, o kitas – tiesioginiu vykdymu.

    Kas įvyko oro uoste

    Incidentas, apie kurį pranešama, įvyko rugpjūčio 4 dieną Leipcigo ir Halės oro uoste. Dronas su sprogmenimis priartėjo prie ukrainietiško „Antonov“ tipo transporto orlaivio, tačiau buvo aptiktas ir neutralizuotas.

    Tyrėjai taip pat vertina informaciją, kad galėjo būti naudoti ir kiti dronai, kurie nesuveikė arba buvo sunaikinti dar iki bandymo priartėti prie taikinio. Apylinkėse rastos nuolaužos, kaip teigiama, sustiprino versiją apie iš anksto suplanuotą operaciją.

    Didžiausią nerimą kelia galimos pasekmės, jei sprogmuo būtų detonavęs. Skelbiama, kad planuota panaudoti apie 1,8 kilogramo plastinio sprogmens, o lėktuve tuo metu galėjo būti apie 25 000 litrų reaktyvinio kuro.

    DNA pėdsakas ir ryšiai Europoje

    Vokietijos tyrėjai, kaip teigiama, šį atvejį vertina platesniame Europos saugumo kontekste, ieškodami sąsajų su kitais galimo sabotažo incidentais. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojamos vadinamosios hibridinės grėsmės, kai taikomi sunkiai atsekami metodai ir pasitelkiami tarpiniai vykdytojai.

    Svarbiu tyrimo elementu įvardijamas DNA pėdsakas, aptiktas ant įrangos, kuri galėjo būti naudojama drono valdymui. Skelbiama, kad šie duomenys galėjo sutapti su anksčiau fiksuotais pėdsakais kitose šalyse, todėl Andrejus Ka. pateko į tyrėjų akiratį.

    Tokio pobūdžio schemose, saugumo ekspertų vertinimu, dažnai matomas pasikartojantis modelis: vykdytojais tampa kriminalinę praeitį turintys asmenys, o tikrieji organizatoriai lieka šešėlyje. Tai apsunkina įrodymų rinkimą ir leidžia užsakovams neigti tiesioginį ryšį.

    Diplomatinės pasekmės ir tolesnis tyrimas

    Byla jau turėjo politinių ir diplomatinių padarinių. Vokietija paskelbė apie priemones prieš Rusiją, tarp jų – sprendimus dėl Rusijos diplomatinio ir kultūrinio atstovavimo apribojimų, o Rusija atsakė analogiškais veiksmais.

    Maskva viešai atmeta kaltinimus, teigdama, kad pateikiamų įrodymų nepakanka tiesioginiam valstybinių struktūrų vaidmeniui pagrįsti. Tuo metu Vokietijos pareigūnai siekia sustiprinti surinktą įrodymų bazę ir aiškiau nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir galimus organizatorius.

    Leipcigo ir Halės oro uosto atvejis taip pat išryškina augančią kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo problemą. Dronų technologijų prieinamumas, mažos operacijos sąnaudos ir sudėtingas atsekamumas verčia valstybes sparčiau investuoti į oro uostų apsaugą, antidronines sistemas ir žvalgybinės informacijos mainus.

  • Dronų kompetencijų centras Druckūnuose: Vyriausybė perdavė Šauliams 51,9 ha valstybinės žemės

    Vyriausybė pritarė sprendimui Varėnos seniūnijoje, Druckūnų kaime, perduoti Lietuvos šaulių sąjungai 51,9 hektaro valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise. Šiame sklype planuojama steigti Lietuvos šaulių sąjungos Dronų kompetencijų centrą, skirtą mokymams ir gebėjimų stiprinimui.

    Patikėjimo teisė reiškia, kad žemė ir toliau lieka valstybės nuosavybė, tačiau Šaulių sąjunga įgyja teisę sklypą valdyti, naudoti ir vystyti jame numatytą infrastruktūrą pagal nustatytas sąlygas. Tokia schema dažnai taikoma, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti viešąjį interesą atitinkančius projektus.

    Numatoma, kad teritorijoje galėtų atsirasti infrastruktūra, skirta Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus regionams, vystant dronų bei priešdroninių sistemų pajėgumus. Akcentuojama, jog dronai būtų naudojami tik mokymo tikslais, todėl triukšmo poveikis aplinkai, tikėtina, būtų ribotas.

    Dronų ir priešdroninių sprendimų plėtra pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės gynybos prioritetų Europoje, ypač įvertinus karo Ukrainoje patirtis. Praktinis operatorių rengimas, saugus treniruočių laukas ir gebėjimas testuoti taktikas realiomis sąlygomis laikomi esminiais elementais kuriant veiksmingą teritorinės gynybos sistemą.

    Tikėtina, kad toks centras gali prisidėti ir prie standartizuotų mokymų, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis bei greitesnio naujų technologijų įsisavinimo. Kartu tai gali stiprinti visuomenės pasirengimą krizinėms situacijoms, kai bepiločių orlaivių panaudojimas aktualus ne tik gynyboje, bet ir žvalgyboje, paieškos bei gelbėjimo darbuose.

    Apie konkrečius centro įrengimo terminus, planuojamas investicijas ir infrastruktūros apimtį šiame etape detaliai neskelbiama. Sprendimo pagrindas siejamas su krašto apsaugos sistemos poreikiu nuosekliai auginti dronų operatorių rengimo ir priešdroninių priemonių taikymo kompetencijas.

  • Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija negaus Izraelio išeities kodo oro gynybos tinklo Achilo skydas komandų ir valdymo sistemai, kuri laikoma viso projekto šerdimi. Tai patvirtino Izraelio Raketų gynybos organizacijos vadovas, komentuodamas licencijos sąlygas.

    Sprendimas apsunkina Atėnų siekį užsitikrinti kuo didesnį savarankiškumą: be išeities kodo sudėtingiau pačioms prižiūrėti, modifikuoti ir atnaujinti sistemą, o priklausomybė nuo tiekėjo didėja. Tokia priklausomybė ypač jautri srityje, kur sprendimai priimami realiu laiku ir yra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.

    Kas yra Achilo skydas?

    Achilo skydas yra integruotas oro gynybos tinklas, skirtas apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų grėsmių. Sutartis tarp Graikijos ir Izraelio buvo suderinta 2024 metų rugpjūčio 31 dieną, o projekto vertė siekia apie 3 mlrd. eurų.

    Tokio tipo sistemos paprastai sujungia skirtingus jutiklius, radarus ir perėmimo priemones į vieną valdymo grandinę, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau. Būtent komandų ir valdymo programinė įranga dažnai lemia, kaip efektyviai veikia visas tinklas.

    Kodėl išeities kodas taip svarbus?

    Išeities kodas suteikia galimybę pačiai šaliai daryti gilesnius programinius pakeitimus, greičiau reaguoti į naujas taktikas ir grėsmes, taip pat nepriklausomai integruoti naujus sprendimus. Net ir turint prieigą prie nustatymų ar vartotojo lygmens konfigūracijų, be išeities kodo paprastai lieka ribotos galimybės keisti sistemos logiką.

    Graikijos gynybos ministerija viešai akcentavo, kad nenori tapti priklausoma net ir nuo artimiausių partnerių. „Tapti įkaitais, net ir draugiškiausios užsienio šalies ar sąjungininko, yra visiškai neįmanoma“, – sakė Graikijos gynybos ministras Nikos Dendias.

    Izraelio siūlomas kompromisas

    Vėliau Izraelio gynybos ministerija patikslino, kad žinios ir technologinė patirtis bus perduodama Graikijos įmonėms, dalyvausiančioms projekte. Idėja tokia, kad jos galėtų sukurti vadinamąjį graikišką išeities kodą, kuris būtų valdomas pačios Graikijos.

    Toks modelis teoriškai gali sumažinti priklausomybę, tačiau praktikoje viskas priklausys nuo to, kokio gylio prieiga bus suteikta ir kokias funkcijas apims Graikijoje kuriamas programinis sluoksnis. Kritinis klausimas išlieka, ar tai bus pilnavertė alternatyva pagrindinei komandų ir valdymo programinei įrangai, ar tik atskiras papildomas modulis.

    Ši istorija atspindi platesnę Europos tendenciją: didėjant saugumo rizikoms, valstybės sparčiai perka pažangias gynybos sistemas, tačiau kartu siekia technologinio suverenumo. Kuo modernesnės sistemos, tuo dažniau esminė kontrolė persikelia į programinę įrangą ir jos licencijų sąlygas.

  • 2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    2 977 dronai virš Niujorko atkartoję WTC bokštus sujaudino: kiekviena šviesa turėjo prasmę

    Niujorko uosto danguje sutemus surengtas išskirtinis dronų pasirodymas, kuriame šviesos taškai suformavo dviejų Pasaulio prekybos centro (WTC) bokštų kontūrus. Instaliacija „2,977 Lights Over New York Harbor“ priminė tragediją, sukrėtusią pasaulį 2001 metais.

    Organizatoriai pabrėžė, kad 2 977 šviesos simbolizavo po vieną žmogų, žuvusį per išpuolius Niujorke. Būtent toks skaičius dažniausiai nurodomas kaip 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų aukų skaičius, neskaičiuojant vėliau dėl sveikatos komplikacijų mirusių gelbėtojų.

    Pasirodymas vyko rugsėjo 10 dieną, išvakarėse prieš oficialius 2001 metų rugsėjo 11-osios minėjimus. Projektą rengė dizaino studija „Drift“, kartu dirbo architektas Shigeru Ban, prisidėjo ir architektas Dean Maltz.

    Dronai bokštų siluetus atkūrė architektūriniu masteliu: šviesos pirmiausia pakilo virš uosto, o vėliau pamažu susirikiavo į atpažįstamas formas. Instaliacija buvo įžiebta du kartus, kiekvieną kartą po maždaug 15 minučių, o po to dronai grįžo į nusileidimo vietas.

    Projekto autoriai teigė, kad idėja buvo derinta su aukų artimaisiais, išgyvenusiaisiais ir gelbėtojais, kad forma ir tonas išliktų pagarbus. Instaliacija sąmoningai priminė kasmetinį „Tribute in Light“ renginį, kai į dangų virš buvusių bokštų vietos nukreipiami du galingi šviesos spinduliai.

    „Negalėjome įsivaizduoti prasmingesnio technologijų panaudojimo. Dabar, labiau nei bet kada, svarbu kurti geresnę ateitį pasitelkiant mūsų laikų įrankius taip, kad praeitis nebūtų pamiršta“, – sakė „Drift“ atstovai.

    Kūrėjai pasitelkė ne tik WTC kontūrus: formuojant bokštus dronai trumpam sudarė spiralinę struktūrą, siejamą su kadaise svarstyta, bet neįgyvendinta World Cultural Centre koncepcija. Taip instaliacija įgijo ir platesnį architektūrinį bei kultūrinį sluoksnį.

    Prie projekto prisidėjusi buvusi Niujorko ugniagesių gelbėjimo tarnybos narė ir menininkė Brenda Berkman akcentavo meno vaidmenį perduodant istorinę atmintį. Jos teigimu, tokie darbai padeda naujoms kartoms ne tik sužinoti faktus, bet ir pajusti įvykių mastą.

    Tokio tipo dronų pasirodymai pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip alternatyva fejerverkams, nes leidžia tiksliai valdyti vaizdą ir kurti sudėtingas formas. Tačiau šį kartą technologinis įspūdis buvo tik priemonė, o pagrindinis tikslas liko vienas – priminti apie 2 977 žmones, kurių gyvybes nusinešė 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliai.

  • Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina ruošia ginklų fabrikus po žeme: planas, kaip apsaugoti gamybą nuo Rusijos smūgių

    Ukraina planuoja dalį gynybos pramonės perkelti giliai po žeme ir tam atverti kelią privačiam kapitalui. Idėja paprasta: nuolatinių Rusijos raketų ir dronų atakų sąlygomis amunicijos, dronų ir elektronikos gamyba antžeminiuose cechuose tampa per lengvu taikiniu.

    Kaip skelbia Ukrainos gynybos ministerija, ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų statyti ir eksploatuoti saugomą požeminę gamybinę infrastruktūrą. Tokios patalpos turėtų būti atsparesnės smūgiams ir, net apgadinus, jas būtų galima greičiau atstatyti bei atnaujinti darbą.

    Už gynybos pramonės komplekso plėtrą atsakinga viceministrė Hanna Hvozdjar nurodė, kad parengta Ministrų Kabineto nutarimo Nr. 1494, priimto 2025 metais lapkričio 19 dieną, pataisa. Iki šiol dokumentas labiau buvo pritaikytas valstybinių gynybos įmonių antžeminių objektų statybai ir remontui, o dabar kuriamas teisinis pagrindas apsaugotai požeminei gamybai.

    Numatoma, kad praktikoje schema galėtų veikti taip: privatus vystytojas ar investuotojas objektą pastatytų savo arba skolintomis lėšomis, o vėliau jį perduotų gynybos įmonei nuosavybėn, naudotis arba išnuomotų. Toks modelis turėtų sumažinti valstybės finansinę naštą ir paspartinti projektų įgyvendinimą, kai infrastruktūra reikalinga čia ir dabar.

    „Požeminė statyba yra mūsų nauja realybė, su kuria teks gyventi tiek, kiek egzistuoja Rusija“, – sakė Hanna Hvozdjar.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad gamybos atsparumas tampa vienu svarbiausių karo ekonomikos uždavinių. Po smūgių energetikai ir pramonės objektams pagrindinis tikslas yra ne tik apsaugoti žmones ir įrangą, bet ir sumažinti prastovas, kad tiekimas kariuomenei nesustotų net ir intensyvėjant atakoms.

    Lygiagrečiai Aukščiausioji Rada svarsto ir kitus karo meto infrastruktūros sprendimus. Pavyzdžiui, pirmuoju svarstymu pritarta įstatymo projektui Nr. 14117, kuris numato galimybę laikinai apriboti privačios žemės naudojimą karinėms reikmėms, įrengiant fortifikacijas bei inžinerinius statinius, numatant kompensaciją savininkams.

    Viceministrė taip pat pristatė platesnį gynybos pramonės krypties paketą: strategijos projektą, draudimo modelį, apimantį ne tik gamyklas, bet ir visą tiekimo grandinę, bei planą didinti lengvatinių apyvartinių paskolų ribą nuo 100 iki 500 mln. grivinų. Pagal Europos Centrinio Banko orientacinį kursą tai sudaro maždaug nuo 2,2 iki 11 mln. eurų.

    Atskirai tęsiamas ir Defence City režimo įgyvendinimas, kuriuo siekiama suteikti gynybos sektoriaus įmonėms palankesnes sąlygas veikti karo metu. Skelbiama, kad rezidento statusą jau turi 51 įmonė, o jų bendros kvalifikuotos pajamos viršija 93 mlrd. grivinų, tai yra apie 2 mlrd. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad požeminė pramonė pasaulyje nėra naujiena, tačiau Ukrainos atveju tai tampa masiškai taikoma išlikimo strategija. Kuo labiau plečiasi dronų ir tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas, tuo svarbesnė tampa ne vien ginkluotės gamyba, bet ir jos geografinis išskaidymas, maskavimas bei infrastruktūros atsparumas.