Tag: Dronai

  • DI keičia karo lauką greičiau nei ginklai: IDEAS įvardijo 8 artimiausių metų kryptis ir rizikas

    DI sprendimai sparčiai persikelia iš laboratorijų į realias karines operacijas, o didžiausią pranašumą suteikia ne pavienių technologijų pirkimas, bet gebėjimas jas nuolat adaptuoti. Tokią išvadą pristatydami naują analizę pabrėžė Lenkijos tyrimų instituto IDEAS ekspertai, vertinę DI vaidmenį šiuolaikiniame kare.

    Pasak autorių, Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis rodo, kad sprendimų ciklai trumpėja iki savaičių, o informacija iš fronto vis dažniau apdorojama beveik realiu laiku. Dėl to keičiasi tiek puolimo, tiek gynybos sąlygos, o klasikinės taktikos tampa rizikingesnės.

    Kas keičiasi fronte

    IDEAS išskiria kelis mechanizmus, kuriais DI jau dabar daro poveikį karo eigai. Vienas svarbiausių – didžiulių duomenų kiekių apdorojimas ir skirtingų šaltinių sujungimas, kai žmogui per lėta vienam atlikti atpažinimą ir prioritetizavimą pagal šiuolaikinį kovos tempą.

    Kitas pokytis – funkcijų autonomizavimas, kai dalis užduočių, anksčiau vykdytų operatorių, perduodama sistemoms: nuo navigacijos ir kliūčių vengimo iki objektų atpažinimo. Lygiagrečiai auga poreikis valdyti didelio sudėtingumo veiksmus, pavyzdžiui, koordinuoti kelių dešimčių dronų darbą vienu metu.

    Analitikai taip pat akcentuoja sprendimų priėmimo palaikymą skirtinguose lygiuose, kai DI padeda ne tik apdoroti žvalgybos informaciją, bet ir modeliuoti situacijas. Greta tiesioginio poveikio jie įvardija ir netiesioginį efektą: DI gali reikšmingai paspartinti tyrimų, kūrimo ir diegimo procesus.

    Trys aiškūs karo Ukrainoje trendai

    Remiantis karo Ukrainoje stebėjimais, pirmasis trendas – smarkiai išaugęs mūšio lauko stebimumas. Dėl plačiai paplitusių žvalgybos priemonių didėja tikimybė būti aptiktam, o DI automatizuota analizė sutrumpina laiką nuo duomenų gavimo iki tikslo identifikavimo.

    Antrasis trendas – sutrumpėjusi sprendimų priėmimo grandinė, nes DI vis dažniau įtraukiamas į vadovavimo procesus. Tokie įrankiai gali padėti prognozuoti priešininko veiksmus, lyginti skirtingus veiksmų scenarijus, rekomenduoti resursų paskirstymą ar planuoti logistiką, nors galutinė atsakomybė išlieka žmonėms.

    Trečiasis trendas – santykinai pigių, bet tikslių smūgių priemonių plitimas. Nors masiškai naudojami paprastesni FPV tipo dronai, DI funkcijos, tokios kaip galutinis nutaikymas ir navigacija trukdžių sąlygomis, gali didinti pataikymo tikimybę ir keisti kaštų bei efekto santykį.

    Kartu ekspertai perspėja, kad rinkoje dažnai vartojamos etiketės apie autonominius dronus gali reikšti tik labai konkrečias, ribotas funkcijas, o ne visavertį savarankišką veikimą. Dėl to svarbi tampa skaidri bandymų metodika ir realių pajėgumų verifikavimas.

    DI kibernetinėje ir informacinėje erdvėje

    IDEAS vertinimu, DI poveikis apsiriboja ne vien fiziniu frontu, nes kibernetinė ir informacinė erdvė tampa nuolatine konkurencijos zona. Kibernetinėje srityje DI laikomas dvilypiu įrankiu: jis gali ir padėti aptikti anomalijas tinkle bei atakas, ir pagreitinti pažeidžiamumų paiešką ar kenkėjiško kodo kūrimą.

    Informacinėse operacijose generatyvūs modeliai leidžia greitai kurti įtikinamus tekstus įvairiomis kalbomis, juos pritaikyti skirtingoms auditorijoms ir didinti dezinformacijos mastą. Tuo pat metu DI vis dažniau pasitelkiamas ir gynybai – kampanijų aptikimui, turinio sugrupavimui, koordinuoto elgesio požymių paieškai ir analitikų darbo apkrovos mažinimui.

    „Pranašumą suteikia gebėjimas nuolat prisitaikyti, o ne vienos technologijos įsigijimas ir laikymasis jos“, – sakė instituto IDEAS atstovai, pristatydami analizę.

    Aštuonios artimiausio laikotarpio prognozės

    Ataskaitoje įvardijama, kad bepilotės platformos taps vis labiau autonomiškos, tačiau tam tikrose užduočių klasėse. Tai reiškia, kad DI gali perimti specifines funkcijas, tokias kaip navigacija be palydovinių signalų, objektų atpažinimas ar tikslo sekimas praradus ryšį, bet visiškos universalios autonomijos nereikėtų tapatinti su realybe.

    Kita kryptis – DI integravimas į mūšio valdymo ir vadovavimo sistemas, kai algoritmai palaipsniui pereina nuo informacijos sutvarkymo prie veiksmų variantų generavimo, palyginimo ir vertinimo. Ekspertų nuomone, tai gali pakeisti tai, kaip planuojami veiksmai ir kaip greitai priimami sprendimai.

    Taip pat prognozuojamas skaitmeninių dvynių plėtros šuolis, įskaitant teritorijos skaitmeninius dvynius situaciniam suvokimui, logistinei optimizacijai ir simuliacijoms. Šios priemonės žada operacinį pranašumą, tačiau kartu kelia kritinių rizikų duomenų apsaugai ir reikalauja griežtos prieigos kontrolės.

    IDEAS tikisi, kad plėsis DI asistentai, padedantys kariams naudotis įranga, greitai rasti procedūras ir atlikti rutinines užduotis, pavyzdžiui, balso sąsaja tarp įgulos ir transporto priemonės sistemų. Autoriai pabrėžia, kad tai greičiau bus papildomas sąveikos būdas, o ne visiškas esamų sąsajų pakeitimas.

    Dar viena prognozė – tolesnė kibernetinių veiksmų automatizacija, kai trumpės laikas nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo išnaudojimo. Tai didina grėsmes kritinei infrastruktūrai, ypač prieš atvirą konfliktą, ir skatina kurti gynybines DI sistemas, gebančias analizuoti srautus ir kodą greičiau nei žmogaus komandos.

    Informacinėse operacijose generatyvus DI, ekspertų vertinimu, taps baziniu įrankiu hibridiniuose konfliktuose, didindamas kampanijų mastą ir tempą. Kartu augs DI taikymas dezinformacijos aptikimui, nes vien tik žmogiškų pajėgumų gali nepakakti stebėti ir analizuoti didelio greičio informacinių atakų.

    Ataskaita numato ir glaudesnį karių darbą su dronų spiečiais, kai pereinama nuo vienos platformos valdymo prie užduočių skyrimo grupei ir vykdymo priežiūros. Tai gali leisti atlikti sudėtingesnes misijas nedidinant operatorių skaičiaus tokiu pačiu tempu.

    Galiausiai IDEAS įžvelgia, kad DI gali prisidėti prie NATO sąveikumo didinimo, mažinant skirtingų sistemų suderinamumo barjerus. Tačiau sąlyga – bendri standartai, duomenų saugumas ir kruopšti diegiamų sprendimų patikra.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartiniai pokyčiai Ukrainoje nėra galutinis būsimo karo modelis, nes lygiagrečiai greitai vystosi antidroninės priemonės, elektroninė kova ir apsaugos sprendimai. Vis dėlto strateginis akcentas išlieka tas pats: ilgalaikis pranašumas priklausys nuo gebėjimo kurti ir diegti DI sprendimus nuosekliai ir greitai, o ne vien įsigyti paruoštus produktus.

  • Rusų reaktyvinis dronas iki 600 km per valandą: ukrainiečiai numušė ZU-23-2, vadinamą artilerijos senoliu

    Rusų reaktyvinis dronas iki 600 km per valandą: ukrainiečiai numušė ZU-23-2, vadinamą artilerijos senoliu

    Ukrainos Lvivui priskiriama priešlėktuvinių raketų brigada pranešė apie ankstyvą rytą fiksuotą incidentą, kai į pozicijas sparčiai artėjo rusų bepiločis orlaivis. Mobiliosios grupės vairuotojas, pasivadinęs Hunter, teigė, kad dronas priartėjo maždaug iki 600 metrų, todėl sprendimus teko priimti per akimirką.

    Karių teigimu, variklio garsas leido įtarti reaktyvinę trauką, o paskutinėje skrydžio fazėje aparatas dar ir staigiai mažino aukštį. Tokia trajektorija apsunkina perėmimą, nes taikinys trumpam išnyra matymo lauke ir palieka itin mažai laiko taikymuisi.

    Tuomet įgula atidengė ugnį iš ZU-23-2 dvivamzdės 23 milimetrų priešlėktuvinės artilerijos sistemos. Pasak karių pasakojimo, tikslui apgadinti prireikė apie 60 šūvių, po kurių dronas nukrito ir sprogo.

    Greitis palieka sekundes reakcijai

    Ukrainos kariškiai nurodo, kad „Geraň-4“ tipo dronas gali pasiekti maždaug 500–600 kilometrų per valandą greitį. Toks tempas reiškia, kad nuo aptikimo iki ugnies atidarymo lieka sekundės, ypač kai taikinys skrenda žemai ir greitai keičia aukštį.

    Palyginti su lėtesniais, stūmokliniais varikliais varomais bepiločiais, greitesni aparatai gali itin sparčiai įveikti paskutinį skrydžio ruožą. Dėl to lemiamu veiksniu tampa ankstyvas perspėjimas, stebėjimo sąlygos ir įgulos treniruotė, o ne vien ginklo kalibras.

    Kodėl vis dar naudojama ZU-23-2

    ZU-23-2 yra Sovietų Sąjungoje 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukurta ir 20 amžiaus septintajame dešimtmetyje į ginkluotę įtraukta sistema. Ji turi dvi greitašaudes 23 milimetrų automatines patrankas ant lengvos, tempiamos platformos, todėl gali būti palyginti greitai perdislokuojama.

    Remiantis viešai skelbiamais techniniais duomenimis, teorinis abiejų vamzdžių šaudymo tempas siekia apie 1 600–2 000 šūvių per minutę, o praktinis yra mažesnis ir priklauso nuo šaudymo režimo bei taikymosi. Kadangi sistema valdoma tiesiogiai įgulos, efektyvumą prieš greitus taikinius lemia matomumas, reakcijos laikas ir šaulio patirtis.

    Karas Ukrainoje parodė, kad pigesnės ir senesnės oro gynybos priemonės tebėra aktualios, kai jas tenka derinti su mobilumu ir nuolatine stebėsena. Didėjant skirtingų tipų dronų įvairovei, oro gynyba vis dažniau remiasi kelių sluoksnių principu, kur vienoje grandyje svarbus ir paprastas, bet greitai panaudojamas ginklas.

  • Lenkijos „Abrams“ gali gauti naują ginklą: pademonstravo dronų paleidimo įrenginį ant bokšto

    Lenkijos „Abrams“ gali gauti naują ginklą: pademonstravo dronų paleidimo įrenginį ant bokšto

    Kas yra PERCH 2.0

    Lenkijos kariuomenės naudojami tankai M1A2 Abrams SEPv3 ateityje gali būti papildyti nauju pajėgumu – ant bokšto montuojamu dronų paleidimo moduliu. JAV pristatytas PERCH 2.0 sprendimas skirtas šarvuotoms platformoms suteikti greitesnę žvalgybą ir tikslesnį ugnies poveikį.

    PERCH pavadinimas reiškia Precision Effects and Reconnaissance, Canister-Housed, tai yra kapsulėse laikomas komplektas, montuojamas ant kovinių mašinų. Antroji versija orientuota į Abrams SEPv3 ir aštuonračius šarvuočius Stryker, todėl aktuali ir šalims, kurios šias platformas jau naudoja.

    Kaip veikia Switchblade idėja

    Sistema numatyta naudoti su „Switchblade 300“ tipo dronais, kurie gali atlikti žvalgybą ir, prireikus, smogti į pasirinktą taikinį. Toks sprendimas leidžia įgulai greičiau susidaryti vaizdą, kas vyksta už kalvos, pastatų ar medžių linijos, nepriartinant tanko į pavojingą zoną.

    Šiuolaikiniuose konfliktuose dronai tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir taikinio nustatymo įrankių, o šarvuotos platformos vis dažniau integruoja organinius, pačios įgulos valdomus sprendimus. Tai mažina priklausomybę nuo išorinių dronų operatorių ir sutrumpina laiką nuo aptikimo iki veiksmų.

    Montavimas be sudėtingų modifikacijų

    Vienas pagrindinių PERCH 2.0 akcentų yra paprastesnis įrengimas ant Abrams bokšto. Teigiama, kad komplektas gali pakeisti šone esančią transportavimo dėžę įkrovėjo pusėje ir pasinaudoti jau esamais tvirtinimo taškais.

    Praktinė reikšmė tokia, kad nereikia suvirinimo ar konstrukcijos pjovimo, o tai paprastai sumažina modernizacijos kainą ir laiką. Kariuomenėms tai svarbu, nes tankų atnaujinimai dažnai konkuruoja su kitomis prioritetinėmis programomis, pavyzdžiui, aktyvios apsaugos ar ryšių modernizavimu.

    Ankstesnėse PERCH versijos demonstracijose buvo minima ir galimybė šalia mažesnių dronų integruoti didesnius „Switchblade 600“, labiau pritaikytus kovai su šarvuota technika. Vis dėlto naujausioje PERCH 2.0 viešoje demonstracijoje daugiausia dėmesio skirta mažesnei amunicijai, o bandymų vaizdais dalintasi socialiniuose tinkluose.

    Pirmieji praktiniai bandymai su Abrams ir PERCH moduliu buvo vykdyti JAV kariuomenės pratybose Fort Hude Teksase 2025 metų spalio 26–30 dienomis. Pranešta, kad per pratybas buvo naudojami skirtingų tipų „Switchblade“ dronai, padėję žvalgyboje ir svarbių taikinių nustatyme.

    „Switchblade“ šeimos dronai kovinėmis sąlygomis naudoti ir Ukrainoje, kur JAV šiuos sprendimus pradėjo tiekti 2022 metais. Tai sustiprino susidomėjimą tankų ir šarvuočių aprūpinimu organiniais dronais, nes mūšio lauke svarbiausia tampa greitas situacijos suvokimas ir gebėjimas veikti už denginių.

    Gamintojai pabrėžia, kad PERCH koncepcija gali būti pritaikoma ir kitoms platformoms, įskaitant lengvesnius šarvuotus automobilius. Tai rodo platesnę tendenciją, kai šarvuotos pajėgos vis labiau pereina prie modulinių, greitai diegiamų sprendimų, jungiančių žvalgybą ir tikslų poveikį viename komplekte.

  • Dronų grėsmė virš Maskvos: evakuotas Šeremetjevo oro uostas, sustabdytas eismas visuose sostinės oro uostuose

    Maskvoje penktadienį buvo evakuotas didžiausias sostinės oro uostas Šeremetjevo, o skrydžių eismas laikinai sustabdytas ir kituose trijuose Maskvos oro uostuose. Apie ribojimus pranešė Rusijos civilinės aviacijos agentūra Rosaviacija, nurodžiusi, kad sprendimas priimtas dėl skrydžių saugumo.

    Situacija paaštrėjo po pranešimų apie netoli oro uosto rastas drono liekanas. Ukrainos OSINT bendruomenės kanalai viešino nuotraukas, kuriose matyti bepiločio aparato fragmentai, tačiau nepriklausomai patvirtinti tikslios radinio vietos ir aplinkybių iš karto nepavyko.

    Maskvos meras Sergejus Sobianinas savo pranešimuose teigė, kad oro gynyba virš sostinės esą numušė 21 droną. Jis pridūrė, kad tarnybos dirba dronų nuolaužų kritimo vietose, tačiau nepatikslino, kur tiksliai jos nukrito ir ar buvo apgadinta infrastruktūra.

    Skrydžių stebėjimo platformų duomenys rodė ryškų pokytį danguje virš Maskvos: oro erdvė tam tikru laikotarpiu atrodė beveik tuščia. Tokie vaizdai paprastai reiškia ne tik atšauktus reisus, bet ir peradresuotus lėktuvus bei priverstinai keičiamus maršrutus, o tai sukelia grandininį vėlavimų efektą.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos ir oro erdvės ribojimai Rusijos regionuose, ypač netoli sienos su Ukraina, tapo dažnesni. Aviacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad net pavieniai incidentai prie oro uostų gali lemti griežtesnes patikras, ilgesnius keleivių aptarnavimo laikus ir didesnę riziką skrydžių tvarkaraščiams.

    Ką tai reiškia keleiviams?

    Laikini apribojimai tokiose didelėse aviacijos mazgų vietose kaip Maskva dažniausiai reiškia skrydžių atidėjimus, nukreipimus į atsarginius oro uostus ir lėtesnį keleivių įlaipinimą. Net ir atnaujinus eismą, oro uostams prireikia laiko sugrįžti į įprastą ritmą.

    Kol kas nėra viešai pateiktos patikimos informacijos apie galimą žalą Šeremetjevo infrastruktūrai. Rosaviacija pabrėžė, kad ribojimai įvesti siekiant užtikrinti skrydžių saugą, o tarnybos tęsia patikras ir vertina situaciją.

  • Atsparūs GPS trikdymui ginklai: Čekijos „LPP Holding“ siūlo NATO ir Lenkijai naują kryptį

    Čekijos kariuomenės delegacijos vizitas Varšuvoje išryškino temą, kuri pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių NATO planuotojams: kaip užtikrinti, kad dronai ir kitos platformos veiktų, kai GPS signalas slopinamas, o ryšys trikdomas. Susitikimuose buvo aptartos bepilotės ir antidroninės technologijos, taip pat mobilumas, logistika, priedinė gamyba ir kibernetinis saugumas.

    Fone vis dažniau minima Čekijos bendrovė „LPP Holding“, kuri specializuojasi autonominiuose bepilotėse sistemose, pažangioje navigacijoje ir sprendimuose kovai su bepilotėmis skraidyklėmis. Bendrovė akcentuoja technologijas, gimusias iš karo Ukrainoje patirties, kur elektroninės kovos priemonės nuosekliai demaskavo priklausomybę nuo palydovinės navigacijos ir nuolatinio radijo ryšio.

    Vienas pagrindinių „LPP Holding“ siūlomų elementų yra vizualinė navigacija, kai padėties nustatymas ir skrydis remiasi jutiklių duomenimis bei vaizdo analizės algoritmais, o ne vien GNSS signalais. Praktinis tikslas paprastas: išlaikyti misijos tęstinumą net tuomet, kai priešininkas sistemingai slopina GPS ir trikdo duomenų perdavimą.

    NATO ieško sprendimų masiškai

    „LPP Holding“ skelbia laimėjusi NATO inovacijų konkursą NATO Innovation Challenge 2026, kurį organizavo NATO Transformacijos vadavietė kartu su NATO ir Ukrainos jungtiniu analizės, mokymo ir švietimo centru JATEC. Konkurso užduotis buvo orientuota į priemones, galinčias ilgesnį laiką trikdyti priešininko aviacijos bazės veiklą, o ne sukelti vienkartinį efektą.

    Tokio tipo užduotys atspindi platesnę NATO kryptį: ieškoma sprendimų, veikiančių prieš visą bazės ekosistemą, įskaitant kilimo ir tūpimo takus, degalų bei amunicijos sandėlius, logistiką, infrastruktūrą ir valdymo grandis. Karo Ukrainoje eiga parodė, kad infrastruktūra gali būti atstatoma, todėl vienkartiniai smūgiai ne visada duoda ilgalaikį rezultatą.

    „Iš Ukrainos pamoka aiški: vien technologinio pažangumo neužtenka. Autonominės sistemos turi išlikti veiksmingos trikdymo sąlygomis, bet jos taip pat turi būti prieinamos dideliu kiekiu ir už priimtiną kainą“, – sakė „LPP Holding“ vyriausybinių ir strateginių ryšių vadovė Martina Tauberová.

    Pasak jos, GNSS naudojimas turėtų būti galimybė, o ne būtina sąlyga, o Europa turi greičiau paversti inovacijas realiai diegiamais kariniais pajėgumais. Ši logika vis dažniau girdima ir NATO dokumentuose, nes elektroninės kovos intensyvumas sparčiai auga, o pigios priemonės gali neutralizuoti brangias platformas.

    Ko tikisi gauti Lenkija ir NATO

    „LPP Holding“ teigia siekianti tapti europiniu pažangių autonominių gynybos technologijų tiekėju ir spartina plėtrą Europos rinkose. Bendrovė pabrėžia ne tik technologinį lygį, bet ir gamybos mastelio didinimą, kad sprendimus būtų galima tiekti didesniais kiekiais.

    Įvardijamos kelios kryptys: didesnio nuotolio autonominės bepilotės platformos, perėmimo tipo sprendimai kovai su priešo dronais, taip pat kitos sistemos, kurioms reikalingas patikimas veikimas be stabilaus ryšio ar GNSS. Šiuolaikiniame kare tai tampa praktiniu reikalavimu, o ne papildoma funkcija.

    Lenkijai svarbi ir pramoninė dimensija: bendradarbiavimas galėtų reikšti technologijų perdavimą, vietinę gamybą ar sistemų integraciją su nacionaliniais sprendimais. Tai ypač aktualu valstybėms, kurios siekia kartu stiprinti rytinio NATO flango atgrasymą ir mažinti priklausomybę nuo importo kritinėse srityse.

    Regiono konkurencija dėl kontraktų

    Kartu tai reiškia ir konkurenciją: Lenkijos įmonės taip pat vysto navigacijos, pozicionavimo ir laiko sinchronizavimo technologijas, kurios gali būti naudojamos bepilotuose ir kituose ginkluotės sprendimuose. Pavyzdžiu dažnai minima „Hertz Systems“, kurios sprendimai integruoti į tarptautines platformas, įskaitant Turkijos bepilotes sistemas.

    Ši dinamika rodo platesnę tendenciją Europoje: šalys, turinčios panašių kompetencijų autonomijos, navigacijos ir bepilotuose sistemose, vienu metu gali būti ir partnerės, ir varžovės siekdamos NATO užsakymų. Praktinis klausimas gynybos planuotojams išlieka tas pats: kaip greitai įsigyti patikimų, trikdymui atsparių sprendimų, kuriuos įmanoma gaminti ir diegti dideliu mastu.

  • DI mūšio lauke: „IDEAS“ įvardijo 8 artimiausios ateities pokyčius nuo dronų iki NATO sprendimų

    Autonomiškesni dronai, DI sprendimai vadovavimo grandinėse ir didėjantis automatizavimas kibernetinėje erdvėje gali iš esmės keisti karo veiksmų tempą bei pobūdį. Tokias išvadas pateikė Mokslinių tyrimų institutas „IDEAS“, parengęs ataskaitą apie DI reikšmę šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Ekspertai pabrėžia, kad pranašumą vis dažniau lemia ne vien kartą įsigyta technologija, o gebėjimas nuolat adaptuotis ir sparčiai diegti sprendimus. Ukrainos karo patirtis rodo, kad ciklai, kuriais testuojami ir koreguojami sprendimai, trumpėja iki savaičių, o ne mėnesių ar metų.

    „Pranašumą suteikia gebėjimas nuolat prisitaikyti, o ne nusipirkti vieną technologiją ir jos laikytis“, – sakė prof. Tomasz Trzciński.

    Kaip DI keičia karo veiksmus

    Ataskaitoje DI poveikis mūšio laukui aiškinamas keliais mechanizmais. Vienas svarbiausių yra informacijos apdorojimas ir analizė, kai algoritmai atrenka, klasifikuoja ir sujungia duomenis iš daugelio šaltinių, o tai žmogui dažnai per lėta dabartiniam karo tempui.

    Kitas mechanizmas yra autonomizacija, kai atskiros funkcijos, anksčiau reikalavusios operatoriaus, perduodamos sistemoms. Tai apima navigaciją, judėjimo planavimą, kliūčių vengimą ar objektų atpažinimą, ypač aplinkoje, kur trukdomas ryšys ir palydovinė navigacija.

    Ekspertai išskiria ir didelės sudėtingumo veiksmų valdymą, kai reikia sinchronizuoti daugybę platformų, jutiklių ir poveikio priemonių. Tokiomis sąlygomis DI gali padėti koordinuoti keliolika ar keliasdešimt vienu metu veikiančių dronų, neauginant operatorių skaičiaus tokiu pačiu tempu.

    Ketvirtas aspektas yra sprendimų priėmimo palaikymas taktiniame, operaciniame ir strateginiame lygmenyse. Ataskaitos autoriai papildomai pabrėžia ir netiesioginį, bet svarbų efektą: DI gali spartinti mokslinių tyrimų, kūrimo ir diegimo procesus, kurie gynybos sektoriuje tampa kritiškai svarbūs.

    Ukrainos karo pamokos

    Ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos fronte matomas informacijos apdorojimas realiu laiku visai fronto linijai, masinis bepiločių naudojimas ir pastangos mažinti operatorių apkrovą. Viena iš krypčių yra algoritmai, skirti valdyti dronų grupes, kai operatorius nebevaldo kiekvieno aparato atskirai, o prižiūri užduoties vykdymą.

    Ekspertai išskiria ryškiai išaugusį mūšio lauko stebimumą. Dėl plačiai paplitusių žvalgybos priemonių didėja tikimybė būti aptiktam, o DI automatizuoja duomenų analizę ir sutrumpina laiką iki identifikavimo, todėl mažėja erdvė slaptam pajėgų sutelkimui.

    Antras matomas pokytis yra sprendimų priėmimo ciklo trumpėjimas. DI vis dažniau neapsiriboja žvalgyba ar taikinių atpažinimu, o įtraukiamas į planavimą, galimų veiksmų variantų palyginimą, resursų paskirstymo rekomendacijas ir logistikos planavimą.

    Trečias trendas yra santykinai pigių, bet tikslių smūgių priemonių plitimas. Nors kiekybiškai tebedominuoja paprasti FPV dronai, autonominio nutaikymo paskutinėje atakos fazėje ir navigacijos trukdymo sąlygomis sprendimai didina pataikymo tikimybę bei keičia kaštų ir efekto santykį.

    Kartu perspėjama, kad rinkodariškai vadinami autonominiai dronai dažnai tėra iš dalies automatizuoti sprendimai, skirti konkrečioms funkcijoms. Autoriai taip pat pabrėžia, kad Ukrainos fronto situacija nėra galutinis ateities karo modelis, nes lygiagrečiai sparčiai vystomos antidroninės priemonės, elektroninė kova ir technikos apsauga.

    Prognozės artimiausiam laikotarpiui

    „IDEAS“ ataskaitoje pateikiamos aštuonios prognozės, kurios, ekspertų vertinimu, artimiausiu metu taps vis labiau pastebimos. Pirmiausia numatomas spartesnis autonomiškesnių bepiločių platformų plitimas, kai dalis užduočių atliekama su ribotu operatoriaus įsikišimu, ypač ryšio trikdymo sąlygomis.

    Kita kryptis yra DI integravimas į mūšio valdymo ir kitas vadovavimo sistemas, kurios padeda priimti sprendimus skirtinguose lygmenyse. Tikimasi, kad DI funkcijos palaipsniui plėsis nuo informacijos suvedimo iki veiksmų variantų generavimo, palyginimo ir vertinimo.

    Ataskaita taip pat prognozuoja skaitmeninių dvynių plėtrą, įskaitant vietovės skaitmeninius dvynius, kurie gali padėti simuliacijoms, maršrutų parinkimui, logistikos optimizavimui ir galimų priešo veiksmų numatymui. Kartu pabrėžiama, kad tokie sprendimai kelia didelius informacijos saugumo reikalavimus ir turi būti griežtai apsaugoti.

    Dar viena prognozė yra DI asistentų plitimas karių kasdienėse užduotyse, pavyzdžiui, įrangos aptarnavime ar informacijos paieškoje. Ekspertai mano, kad tai bus papildomas sąveikos būdas, o ne visiškas iki šiol naudotų sąsajų pakaitalas.

    Kibernetinėje erdvėje tikimasi didesnės automatizacijos tiek puolime, tiek gynyboje, nes trumpės laikas nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo išnaudojimo. Tai didina rizikas kritinei infrastruktūrai, ypač įtampų eskalacijos laikotarpiu, todėl DI pagrįstos gynybos sistemos turės apdoroti srautus ir kodą greičiu, kurio nepasiekia analitikų komandos.

    Informacinėse operacijose, ekspertų vertinimu, generatyvinis DI taps baziniu įrankiu, leidžiančiu pigiai ir greitai kurti įtikinamą dezinformaciją įvairiomis kalbomis. Kartu DI bus vis plačiau naudojamas ir tokių kampanijų aptikimui, grupavimui bei analizei, kad analitikai gautų vaizdą per minutes, o ne dienas.

    Dar vienas numatomas pokytis yra karių ir padalinių sąveikos su dronų grupėmis plėtra. Esmė, pasak ataskaitos autorių, yra perėjimas nuo vienos platformos valdymo prie užduočių skyrimo bendradarbiaujančiai sistemų grupei ir jų vykdymo priežiūros.

    Galiausiai akcentuojama, kad DI gali tapti svarbiu veiksniu didinant NATO pajėgų sąveikumą, mažinant skirtingų informacinių sistemų barjerus ir gerinant bendrų operacijų koordinavimą. Tačiau tam būtini bendri standartai, duomenų saugumas ir patikima diegiamų sprendimų verifikacija.

    Ataskaitos išvada gynybos planavimui aiški: ilgalaikėje perspektyvoje kritiška tampa ne vien įsigyti technologiją, o sukurti sisteminę gebą ją sparčiai vystyti, testuoti ir diegti. Ekspertai pabrėžia, kad DI karo kontekste veikia kaip horizontali technologija, keičianti daugelio priemonių panaudojimą, o pranašumą vis dažniau lems greitis ir adaptacija.

  • Portugalijos dronų gamintoja „Beyond Vision“ pritraukė per 28 mln. eurų: kas keisis gamyboje ir plėtroje

    Portugalijos dronų gamintoja „Beyond Vision“ pritraukė per 28 mln. eurų: kas keisis gamyboje ir plėtroje

    Portugalijos nepilotuojamų orlaivių sistemų kūrėja ir gamintoja „Beyond Vision“ pritraukė daugiau nei 28 mln. eurų investicijų. Finansavimo raundui bendrai vadovavo fondai „Índico Capital Partners“ ir „Lince Capital“, taip pat prisidėjo esamas akcininkas ActiveCap, kuris į įmonę investuoja nuo 2024 metų.

    „Beyond Vision“ įkurta 2013 metais, jai vadovauja generalinis direktorius Dário Pedro, o valdybos pirmininkas yra Luís Miguel Campos. Bendrovė pradėjo nuo programinės įrangos sprendimų, o vėliau, augant paklausai, išplėtė veiklą į autonomines sistemas ir dronus su debesijos pagrindu veikiančiomis valdymo platformomis.

    Įmonė teigia pelniusi tarptautinį pripažinimą dėl gaminių kokybės, o jos statusas kaip registruoto NATO tiekėjo padėjo sustiprinti reputaciją gynybos ir saugumo segmente. Pastaraisiais metais Europoje ryškėjant saugumo situacijos pokyčiams, tokio tipo sprendimų paklausa auga ne tik kariuomenėse, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugoje.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas pirmiausia bus skirtas operacinei infrastruktūrai stiprinti ir pramoninės gamybos apimtims didinti. Tikslas yra greičiau patenkinti augančią tarptautinę autonominių sistemų paklausą ir užtikrinti stabilias tiekimo grandines.

    Lygiagrečiai planuojama spartinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, gilinant dirbtinis intelektas algoritmų integraciją ir plečiant funkcijas debesijos valdymo platformoje. Praktikoje tai gali reikšti pažangesnį automatizuotą skrydžių planavimą, duomenų apdorojimą realiu laiku ir geresnį darbą sudėtingomis sąlygomis.

    Trečioji kryptis yra komercinė plėtra į naujas rinkas, orientuojantis į gynybos, saugumo ir kritinės infrastruktūros stebėsenos segmentus. Bendrovė pabrėžia, kad šiose srityse pirkėjams svarbi ne tik technologija, bet ir gamybos pajėgumai, sertifikavimas bei gebėjimas užtikrinti ilgalaikį aptarnavimą.

    Rinka keičiasi: daugiau dėmesio suverenioms technologijoms

    Investuotojai akcentuoja, kad dabartinis geopolitinis kontekstas ir didėjantis Europos dėmesys gynybos finansavimui kuria palankesnes sąlygas vietiniams aukštųjų technologijų kūrėjams. Vis dažniau pabrėžiama ir suverenių, patikimų technologijų svarba, kad kritiniai sprendimai nepriklausytų nuo trečiųjų šalių tiekėjų.

    „„Beyond Vision“ šią rinką perbraižė sujungdama didelio tikslumo aparatinę įrangą su pažangiais dirbtinis intelektas algoritmais už labai konkurencingą kainą. Ši investicija suteiks finansinį tvirtumą, reikalingą gamybai didinti ir pasauliniu mastu konkuruoti svarbiuose autonominių nepilotuojamų transporto priemonių segmentuose“, – sakė „Índico Capital Partners“ vadovaujantis partneris Stephan de Moraes.

    „Dabartinis geopolitinis kontekstas ir didėjantis Europos investavimas į gynybą kuria naujų galimybių technologijų įmonėms, galinčioms tarptautiniu mastu konkuruoti“, – sakė „Lince Capital“ rizikos kapitalo padalinio vadovas Tomás Lavin Peixe.

    „Beyond Vision“ nurodo, kad pastaruoju metu įmonė didino komandą iki 150 darbuotojų, viršijo 2025 metų pajamų prognozę ir išplėtė karinių bei civilinių klientų ratą keliose šalyse. Bendrovė tikisi, kad naujas finansavimas leis greičiau pereiti nuo plėtros prie didesnio masto gamybos ir nuoseklios tarptautinės plėtros.

  • Lisabonos „Beyond Vision“ pritraukė 28 mln. eurų: DI dronai plečiami civilinei ir gynybos rinkai

    Lisabonos „Beyond Vision“ pritraukė 28 mln. eurų: DI dronai plečiami civilinei ir gynybos rinkai

    Lisabonoje įsikūrusi bepiločių orlaivių gamintoja „Beyond Vision“ paskelbė užbaigusi daugiau nei 28 mln. eurų investicijų etapą. Bendrovė kuria dvigubos paskirties dronus ir su jais susietus DI sprendimus, pritaikomus tiek civiliniams, tiek gynybos uždaviniams.

    Finansavimo etapą kartu vedė investuotojai „Índico Capital Partners“ ir „Lince Capital“, o esamas akcininkas „ActiveCap“ prisidėjo papildoma investicija. Pasak bendrovės, pritrauktos lėšos bus skirtos gamybos apimčių didinimui, technologijų vystymui ir tarptautinei plėtrai.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „Beyond Vision“ teigia stiprinsianti pramoninę gamybą, kad galėtų greičiau vykdyti augančius užsakymus. Kartu planuojama spartinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, ypač DI algoritmų integravimą ir vadinamųjų spiečiaus funkcijų plėtrą, kai keli dronai koordinuotai vykdo bendrą užduotį.

    Bendrovė akcentuoja ir debesijos pagrindu veikiančias valdymo sistemas, leidžiančias nuotoliniu būdu planuoti misijas, stebėti skrydžius bei automatizuoti dalį operacijų. Tokios platformos ypač svarbios kritinės infrastruktūros stebėsenai, sienų apsaugai, paieškos ir gelbėjimo darbams bei saugumo užduotims.

    „Kritiniuose sektoriuose, tokiuose kaip gynyba, infrastruktūros valdymas ir saugumas, patikimos ir suverenios technologijos tampa strateginiu prioritetu daugeliui valstybių“, – sakė „Índico Capital Partners“ vadovaujantis partneris Stephanas de Moraesas.

    Dvigubos paskirties dronų rinka auga

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija didinti vietinę gynybos pramonės bazę ir mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų. Tai skatina investicijas į bepiločius sprendimus, kurie gali būti greitai pritaikomi žvalgybai, stebėsenai, ryšių užtikrinimui ar ekstremalių situacijų valdymui.

    Tokiose srityse DI vaidmuo didėja: automatizuotas objektų atpažinimas, skrydžio maršrutų optimizavimas, kliūčių išvengimas ir kelių platformų koordinavimas leidžia mažinti operatorių apkrovą ir didinti misijų efektyvumą. Vis dėlto, plečiantis galimybėms, lygiagrečiai griežtėja ir reikalavimai saugumui, patikimumui bei atsekamumui, ypač dirbant su kritine infrastruktūra.

    Plėtra į užsienio rinkas

    „Beyond Vision“ nurodo, kad bendrovėje dirba apie 150 darbuotojų, o klientų portfelis plečiamas tiek civilinėje, tiek karinėje srityje. Įmonė taip pat yra registruota NATO tiekėja, o tai dažnai padeda atverti kelią dalyvauti tarptautiniuose pirkimuose ir projektuose.

    Tarp naujausių žingsnių bendrovė mini partnerystę Artimuosiuose Rytuose, skirtą komercinei plėtrai. Taip pat skelbiama apie sutartį Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl kelių šimtų dronų tiekimo iki 2028 metų ir planus 2027 metais atidaryti gamyklą šioje šalyje, investuojant apie 50 mln. eurų.

    Bendrovės vertinimu, ši investicija turėtų padėti pasirengti sparčiam mastelio didinimui, kai auga tiek civilinės, tiek gynybos paskirties autonominių sistemų paklausa. Rinkos dinamika rodo, kad didžiausią pranašumą įgyja gamintojai, galintys užtikrinti ne tik technologiją, bet ir patikimą serijinę gamybą bei aptarnavimą skirtingose jurisdikcijose.

  • Už 28 000 eurų siūlė padegti dronų gamyklą Gliwicuose: prokuratūra pradėjo tyrimą

    Lenkijoje pradėtas tyrimas dėl galimo verbavimo vykdyti sabotažą prieš dronų gamybos įmonę Gliwicuose. Prokurorai aiškinasi informaciją, kad asmeniui esą buvo siūlyta apie 28 000 eurų už gamyklos padegimą.

    Apie galimą provokaciją viešai pranešta po žurnalistinio tyrimo, kuriame aprašyta, kaip per „Telegram“ buvo ieškoma žmogaus „papildomam uždarbiui“. Iš pradžių tariamai siūlyta niokoti automobilius su Ukrainos numeriais, o vėliau užduotis esą tapo gerokai rimtesnė.

    Verbavimas per „Telegram“

    Skelbiama, kad kontaktas buvo užmegztas per baltarusių auditorijai skirtą pokalbių kanalą „Telegram“ platformoje. Į pasiūlymą sureagavęs asmuo, prisistatęs Baltarusijos piliečiu, esą sulaukė pasiūlymo padeginėti automobilius, o vėliau gavo kitą „užsakymą“.

    Tyrime teigiama, kad už planuojamą ataką prieš dronų gamybos objektą siūlytas atlygis siekė apie 28 000 eurų. Taip pat neva buvo reikalaujama pateikti vaizdo įrašą, kuris patvirtintų įvykdytą padegimą.

    Ką aiškinsis prokuratūra ir saugumas

    Gliwicų apygardos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, nes viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą kurstymą veikti užsienio žvalgybos naudai. Šio pobūdžio bylose siekiama nustatyti, ar buvo realus planas, vykdytojai ir konkretūs nurodymai.

    Tyrimą pavedus vykdyti Vidaus saugumo agentūrai, pareigūnai paprastai tikrina ryšius, finansavimo kelią, skaitmeninius pėdsakus ir galimus tarpininkus. Tokios schemos dažnai remiasi anonimiškumu, tačiau praktikoje palieka techninių žymių, kurios leidžia identifikuoti veikėjus.

    Strateginė įmonė ir karo kontekstas

    Minima, kad Gliwicų įmonė „Flytronic“ yra siejama su Lenkijos gynybos pramonės grupe „WB Electronics“ ir gamina bepiločius orlaivius, naudojamus kariuomenės reikmėms. Dėl karo Ukrainoje dronų gamyba ir tiekimo grandinės tapo itin jautria sritimi, o bet kokie bandymai jas trikdyti vertinami kaip nacionalinio saugumo klausimas.

    Viešojoje erdvėje taip pat aptariama, kad su verbavimu siejamas profilis galėjo būti registruotas naudojant rusišką telefono numerį. Teisėsauga dabar turės patikrinti, ar tai buvo reali sąsaja, klaidinantis pėdsakas, ar platesnės operacijos dalis.

    Ikiteisminio tyrimo metu bus vertinami žurnalistinio tyrimo duomenys, galimi liudytojai ir skaitmeniniai įrodymai. Kol kas pareigūnai viešai neįvardija įtariamųjų ir pabrėžia, kad pirminė informacija dar turi būti patikrinta procesiniais veiksmais.

  • NATO perka GPS slopintuvus: pratybose kurs zonas be navigacijos, paaiškėjo ir kontrakto suma

    NATO perka GPS slopintuvus: pratybose kurs zonas be navigacijos, paaiškėjo ir kontrakto suma

    NATO rengiasi scenarijams, kai mūšio lauke dingsta patikima navigacija ir tikslus laikas. Aljansas planuoja įsigyti nešiojamus įrenginius, galinčius valdomai slopinti palydovinės navigacijos ir dronų radijo ryšio signalus, kad pratybose būtų sukurta realistiška aplinka.

    Viešuose pirkimo dokumentuose nurodoma, kad numatoma įsigyti šešis komplektus, skirtus treniruotėms ir mokymams. Instruktoriai galėtų tikrinti, kaip įgulų ir operatorių veiksmai keičiasi praradus navigaciją, sutrikus ryšiui ar nutrūkus vaizdo perdavimui iš bepiločių.

    Kodėl GNSS trikdymas tapo kritinis

    GNSS sistemos naudojamos ne vien geografinei padėčiai nustatyti. Jos užtikrina laiko sinchronizaciją, kuri būtina ryšių tinklams, jutiklių ir duomenų perdavimo grandinėms, logistikai, autonominėms funkcijoms bei preciziniams ginklams.

    Silpnoji vieta ta, kad palydoviniai signalai yra palyginti silpni ir pažeidžiami: juos galima slopinti arba klastoti. Dėl to orlaiviai, laivai ir sausumos technika gali gauti klaidingus orientyrus, o operacijos tampa lėtesnės ir rizikingesnės.

    „Pratybose turime galėti saugiai atkartoti situacijas, kai navigacija ir ryšys staiga tampa nepatikimi, nes realiuose konfliktuose tai vyksta vis dažniau“, – sakė NATO atstovas, apibendrindamas pirkimo logiką.

    Numatytos zonos be navigacijos

    Reikalavimuose numatyta, kad įranga galėtų slopinti keturių pagrindinių palydovinės navigacijos sistemų signalus: GPS, GLONASS, „Galileo“ ir „BeiDou“. Taip pat keliama sąlyga vienu metu veikti keliuose dažnių ruožuose, kiekvieną jų parenkant nepriklausomai.

    Vienas svarbiausių kriterijų – reguliuojamas slopinimo spindulys. Numatoma, kad „zonos be navigacijos“ galėtų siekti nuo 500 metrų iki 11 kilometrų, o reguliavimo žingsnis neturėtų viršyti 500 metrų.

    Tiekėjai turėtų pateikti prognozuojamą poveikį skirtinguose aukščiuose iki maždaug 3 050 metrų. Tai reikalinga planuojant pratybas taip, kad būtų sumažinta rizika paveikti civilinę aviaciją ir kitus teisėtus radijo ryšio naudotojus.

    Slopins ir dronų ryšį

    Dokumentuose taip pat numatyta galimybė slopinti bepiločių vaizdo perdavimo ryšius 5–6 GHz ruože ir valdymo ryšius 400–500 MHz bei 2–3 GHz ruožuose. Minimi ir kiti radijo dažniai, įskaitant naudojamus mobiliojo ryšio tinkluose, todėl pratybų koordinavimas turėtų būti ypač griežtas.

    NATO nurodo, kad dronams tokie trikdžiai gali turėti tiesiogines pasekmes: pasikeičia kursas, aparatas priverstinai pakimba, leidžiasi arba grįžta į starto vietą, o operatorius gali netekti vaizdo. Dėl to treniruotėse siekiama lavinti tiek puolamąsias, tiek gynybines priemones ir procedūras.

    Komplektai turėtų būti pakankamai lengvi, kad juos neštų vienas arba du žmonės, o paruošimas darbui truktų iki 30 minučių. Įranga turėtų tikti montuoti ant laivų, standžių pripučiamų valčių, transporto priemonių, trikojų ar stacionarių antžeminių pozicijų.

    Valdymas numatytas per nešiojamąjį kompiuterį, su sąsaja, pritaikyta ir ne itin siaurai parengtiems naudotojams. Akumuliatorinis maitinimas turėtų užtikrinti bent keturių valandų nepertraukiamą darbą, o komplekte būtų kryptinės ir visakryptės antenos.

    Dar vienas akcentas – galimybė sistemą valdyti nuotoliniu būdu per palydovinį ryšį iš bet kurios pasaulio vietos. Tokia komunikacija turėtų būti autentifikuojama ir šifruojama, o pačioje sistemoje privalėtų būti vietinio perėmimo ir nuotolinio išjungimo funkcijos.

    Numatoma, kad tiekėjas perduotų šešis pilnus komplektus, pateiktų demonstravimo planą, parengtų instrukcijas su saugos ir trikdymo koordinavimo dalimi bei apmokytų pirmuosius naudotojus NATO padalinyje Europoje arba Jungtinėje Karalystėje. Preliminari viso kontrakto vertė dokumentuose įvardijama 1,1 mln. eurų, o pirkimas planuojamas fiksuotos kainos sutarties principu.