CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Elonas Muskas švelnina kritiką „Anthropic“: pasirašyta sutartis dėl 300 MW DI superkompiuterio

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Elonas Muskas viešai sušvelnino ankstesnę kritiką „Anthropic“ ir pranešė apie pasirašytą susitarimą, pagal kurį bendrovė gaus prieigą prie daugiau nei 300 megavatų skaičiavimo galios DI superkompiuteriui. Tokios apimties infrastruktūra prilygsta reikšmingam duomenų centrų klasteriui ir rodo, kad DI lenktynėse vis labiau dominuoja energijos bei lustų prieinamumas.

    Susitarimo esmė, kaip įvardijama viešuose pranešimuose, yra ilgalaikis skaičiavimo išteklių užsitikrinimas didelių kalbos modelių mokymui ir jų veikimui. Rinkoje tai tapo kritiniu veiksniu, nes pažangūs DI modeliai reikalauja ne tik modernių GPU, bet ir stabilaus elektros tiekimo, aušinimo bei tinklų.

    Muskas: įspūdį paliko komanda

    Muskas teigė, kad jo tonas pasikeitė po susitikimų su patyrusiais „Anthropic“ komandos nariais. Jis akcentavo, kad matė aukštą kompetenciją ir rimtą požiūrį į saugumą, o tai yra vienas jautriausių klausimų kuriant didelio pajėgumo generatyvinius modelius.

    „Visi, su kuriais susitikau, buvo labai kompetentingi ir nuoširdžiai siekė daryti tai, kas teisinga. Niekas nesukėlė įtarimų, kad elgiasi neatsakingai“, – sakė Elonas Muskas.

    Jis taip pat užsiminė, kad tol, kol „Anthropic“ kritiškai vertins savo sprendimus, jų modelis „Claude“ gali išlikti patikimas. Ši pastaba atliepia platesnę industrijos kryptį: po kelių pastarųjų metų šuolio vis daugiau dėmesio skiriama modelių valdymui, rizikų mažinimui ir naudojimo ribojimams.

    Įtampa dėl konkurencijos ir politikos

    Žinia apie susitarimą išsiskiria tuo, kad Musko ekosistemoje jau veikia su „Anthropic“ konkuruojanti DI bendrovė xAI, o „SpaceX“ ir Muskas anksčiau yra nevienareikšmiškai komentavę kai kurių DI įmonių ryšius su JAV valdžios institucijomis. Tai rodo, kad praktiniai infrastruktūros poreikiai ir rinkos logika gali nusverti ankstesnius viešus pareiškimus.

    Tekste taip pat minimi ginčai dėl DI projektų aplinkosauginio pėdsako, ypač kai skaičiavimo pajėgumai didinami greitai ir remiasi laikinais energijos sprendimais. Duomenų centrų plėtra vis dažniau susiduria su vietos bendruomenių pasipriešinimu, o reguliuotojai griežčiau vertina taršos ir leidimų klausimus.

    Kita svarbi detalė – „Anthropic“ santykiai su JAV institucijomis. Viešojoje erdvėje buvo skelbta apie įmonės ginčus ir teisines procedūras dėl apribojimų bei vertinimų nacionalinio saugumo ir tiekimo grandinių kontekste, o tokios istorijos DI sektoriuje tampa vis dažnesnės didėjant geopolitinei įtampai.

    DI superkompiuterių lenktynėse svarbiausia – elektra ir lustai

    300 megavatų skaičiavimo galios užsitikrinimas pabrėžia vieną aiškiausių 2024–2026 metų tendencijų: DI plėtra vis labiau primena infrastruktūros projektą. Įmonės konkuruoja ne vien algoritmais, bet ir galimybe gauti pažangius lustus, sudaryti ilgalaikes tiekimo sutartis, išspręsti aušinimo bei energijos klausimus.

    Todėl tokie susitarimai rinkai siunčia signalą, kad artimiausiu metu DI produktų kokybę ir išleidimo greitį lems ne tik tyrėjų komandos, bet ir tai, kas greičiau pastatys, prijungs ir stabiliai eksploatuos didelio masto skaičiavimo ūkius. Musko pozicijos pasikeitimas šioje istorijoje gali būti vertinamas kaip pragmatiškas bandymas prisitaikyti prie naujų DI ekonomikos taisyklių.

  • „Micron“ šuolis pribloškė rinkas: vertė perkopė 700 mlrd. eurų, atminties lustų bumas kaista

    „Micron“ šuolis pribloškė rinkas: vertė perkopė 700 mlrd. eurų, atminties lustų bumas kaista

    Kas vyksta su „Micron“ akcijomis

    Atminties lustų gamintoja „Micron Technology“ antradienį pratęsė istorinį ralį: akcijos šoktelėjo apie 11 proc., o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą peržengė 700 mlrd. eurų ribą. Per šiuos metus akcijos, remiantis viešai skelbiamais rinkos duomenimis, buvo pakilusios daugiau nei 120 proc.

    Toks šuolis „Micron“ įtvirtino tarp didžiausių JAV technologijų bendrovių pagal kapitalizaciją. Investuotojų dėmesį ypač kursto tai, kad atminties segmentas, ilgai laikytas ciklišku, pastaruoju metu tampa vienu svarbiausių DI infrastruktūros „butelio kaklelių“.

    DI bumas įkaitino atminties rinką

    DI spartintuvams ir didelio našumo serveriams reikia vis daugiau atminties, todėl DRAM ir HBM paklausa auga greičiau, nei rinkai pavyksta didinti pasiūlą. Tai kelia kainas ir gerina atminties gamintojų maržas, o rinkoje vis dažniau kalbama apie tiekimo trūkumą.

    Atminties rinką iš esmės dominuoja keli didieji žaidėjai, tarp jų „Micron“, SK Hynix ir „Samsung“. Dėl to net ir nedideli pajėgumų ar technologinių kartų pokyčiai gali ryškiai paveikti kainodarą, o kartu ir biržos nuotaikas.

    Nauji produktai ir duomenų centrų spaudimas

    „Micron“ taip pat paskelbė pradėjusi tiekti didžiausios talpos komerciškai prieinamą duomenų centrų SSD, paremtą NAND atmintimi. Tokie kaupikliai, lyginant su tradiciniais kietaisiais diskais, leidžia sutalpinti daugiau duomenų ir dažnai reikalauja mažiau energijos, kas duomenų centrams tampa kritiška.

    Didėjant DI skaičiavimo apimtims, energijos prieinamumas ir aušinimo galimybės vis dažniau įvardijamos kaip realūs plėtros ribojimai. Todėl infrastruktūros operatoriai ieško būdų mažinti energijos sąnaudas vienam skaičiavimo vienetui ir didinti duomenų tankį spintose.

    „Šis proveržis suteikia duomenų centrų operatoriams svarbų svertą mažinti bendras sąnaudas vienai spintai, ypač kai elektros prieinamumas tampa esminiu DI mastelio apribojimu“, – sakė „Micron“ atstovas Jeremy Werneris.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad dabartinį ciklą skatina ne vien vartotojiškos elektronikos paklausa, o struktūrinė investicijų banga į DI duomenų centrus. Tai reiškia, kad atminties rinkos svyravimai gali išlikti dideli, tačiau ilgalaikė kryptis kol kas palanki didinantiems pajėgumus ir pristatantiems aukštesnės vertės produktus.

  • Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    DI bumas plečiasi už technologijų ribų

    JAV rinkų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad duomenų centrų ir dirbtinio intelekto bumas tampa vis labiau visa apimančiu reiškiniu, o nauda ima sklisti po įvairius sektorius – nuo energetikos iki pramonės. Jo vertinimu, tai nebe siaura technologijų istorija, o platesnis ekonomikos persitvarkymas, kurį skatina milžiniškos investicijos į skaičiavimo galią.

    Tokį vaizdą sustiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kryptis: „Microsoft“, „Amazon“ ir „Google“ per savo debesijos padalinius didina pajėgumus, kad galėtų aptarnauti augantį DI modelių poreikį. Rinkoje tai dažnai atsispindi stipresniais lūkesčiais įmonėms, kurios tiekia infrastruktūrą, įrangą ir energiją.

    Penkių sluoksnių „pyragas“: kas laimi iš DI

    Aiškindamas, kodėl DI tema paliečia vis daugiau bendrovių, Crameris rėmėsi „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango populiarinta penkių sluoksnių schema. Ji aprašo susijusių pramonės šakų grandinę, kur kiekvienas sluoksnis yra būtinas tam, kad DI sprendimai veiktų ir būtų diegiami mastu.

    Pirmasis sluoksnis – energija. Duomenų centrams reikia didžiulių elektros kiekių, todėl investuotojų dėmesys dažniau krypsta į elektros gamintojus ir tinklų infrastruktūros grandį, o šalia to – įrangą, kuri padeda užtikrinti patikimą tiekimą ir rezervą.

    Antrasis sluoksnis – puslaidininkiai. Crameris kaip pavyzdžius mini „Nvidia“ ir jos konkurentus, taip pat atminties, duomenų saugyklų ir lustų gamybos įrangos bendroves, nes be jų neįmanoma nei treniruoti, nei vykdyti DI modelių dideliu mastu.

    Trečiasis sluoksnis – duomenų centrų techninė infrastruktūra. Čia patenka serveriai, aušinimas, elektros įranga, tinklo sprendimai ir optiniai ryšiai, nes būtent šios sritys leidžia sujungti tūkstančius spartintuvų į vieną veikiančią sistemą ir išlaikyti stabilų darbą.

    Nuo debesijos iki programų: viršutinis sluoksnis

    Ketvirtasis sluoksnis – DI modeliai ir debesija. Cramerio logika paprasta: kuo daugiau įmonių diegia DI, tuo daugiau skaičiavimo ir duomenų apdorojimo perkelia į debesijos platformas, o tai didina paklausą tokiems sprendimams kaip „Microsoft“ Azure, „Amazon“ Web Services ar „Google Cloud“.

    Penktasis sluoksnis – programos, su kuriomis tiesiogiai dirba vartotojai ir verslai. Jis pabrėžia, kad būtent šiame etape DI tampa matomas kasdienybėje, o spartėjantis įrankių diegimas skatina naują paklausą visai grandinei – nuo elektros iki tinklų ir lustų.

    „Dirbtinis intelektas yra neišvengiamas. Jis nuožmus. Ir jis neša turtus tiems, kurie tuo patikėjo“, – sakė J. Crameris.

    Vis dėlto tokios rekomendacijos išlieka nuomonės pobūdžio ir negarantuoja rezultatų. Analitikai dažnai pabrėžia, kad DI temoje svarbiausios rizikos yra vertinimų šuoliai, cikliškos puslaidininkių paklausos bangos, energijos ir tinklų pralaidumo ribojimai bei griežtėjantis reguliavimas, ypač duomenų ir modelių naudojimo srityse.

  • „Super Micro“ akcijos šovė 18 proc.: pajamos padvigubėjo, bet įspėja dėl trukdžių

    „Super Micro“ akcijos šovė 18 proc.: pajamos padvigubėjo, bet įspėja dėl trukdžių

    Rinka sureagavo į prognozes

    Serverių gamintoja „Super Micro Computer“ po prekybos sesijos sulaukė stipraus investuotojų dėmesio, kai paskelbė geresnes nei tikėtasi ateinančio ketvirčio prognozes. Bendrovės akcijos šoktelėjo apie 18 proc., nors ketvirčio pajamos nepasiekė analitikų lūkesčių.

    Įmonė pranešė, kad per jos fiskalinį trečiąjį ketvirtį, pasibaigusį kovo 31 dieną, pajamos per metus išaugo 123 proc. Toks šuolis siejamas su itin didele serverių paklausa, kurią skatina DI infrastruktūros plėtra ir duomenų centrų modernizavimas.

    Kas nutiko su pajamomis

    Vadovas Charlesas Liang investuotojams aiškino, kad dalies pardavimų nepavyko laiku pripažinti dėl klientų pasirengimo trūkumų. Pasak jo, kai kuriems užsakovams dar trūko elektros galios ir tinklo infrastruktūros, reikalingos debesijos diegimams.

    „Keli klientai dar nebuvo pasiruošę elektros galios ir tinklo sprendimams, todėl šias pajamas tikimės perkelti į ateinančius ketvirčius“, – sakė Charlesas Liang.

    Finansų vadovas Davidas Weigandas taip pat akcentavo tiekimo grandinės spaudimą, kuris vis dar jaučiamas visame sektoriuje. Bendrovė nurodė, kad brangstanti atmintis ir kai kurių komponentų stoka gali riboti pristatymų tempą ir maržas.

    Prognozės pranoko lūkesčius

    Fiskaliniam ketvirtajam ketvirčiui „Super Micro“ pateikė pakoreguoto pelno vienai akcijai ir pajamų rėžius, kurie rinkoje buvo įvertinti palankiai. Būtent prognozės tapo pagrindiniu katalizatoriumi akcijų kainos šuoliui, net ir esant silpnesniam nei tikėtasi paskelbtam pajamų rezultatui.

    Bendrovė pastaraisiais metais sustiprino pozicijas kaip vienas iš žaidėjų, galinčių greitai sukomplektuoti didelio našumo serverius, dažnai komplektuojamus su „Nvidia“ grafikos procesoriais. DI skaičiavimams skirtų lustų paklausa išlieka viena svarbiausių viso duomenų centrų segmento varomųjų jėgų.

    Rizikos: tyrimai, kontrolė ir eksportas

    Kartu su augimu didėja ir reguliacinė bei reputacinė rizika: JAV prokurorai anksčiau buvo paskelbę kaltinimus asmenims, susijusiems su nenurodyta JAV serverių bendrove, dėl neteisėto „Nvidia“ serverių nukreipimo į Kiniją. Nors kaltinamajame akte bendrovės pavadinimas nebuvo įvardytas, „Super Micro“ pripažino, kad tarp minimų asmenų buvo buvęs vienas iš jos vadovų.

    „Atrodo, kad „Super Micro“ tapo sudėtingų schemų auka, kurios apgavo tiek federalines institucijas, tiek mūsų vidaus atitikties komandą“, – sakė Charlesas Liang.

    Įmonė tvirtina, kad reikšmingo neigiamo poveikio klientų santykiams nejaučia, o partnerystės su pagrindiniais technologijų tiekėjais išlieka stabilios. Vis dėlto rinkos dalyviai tokius epizodus vertina kaip papildomą rizikos veiksnį, ypač griežtėjant JAV eksporto kontrolei ir augant geopolitinei įtampai technologijų tiekimo grandinėse.

    Gamybos plėtra ir paklausos banga

    „Super Micro“ taip pat akcentuoja gamybos plėtrą Silicio slėnyje, kur didina pajėgumus projektavimui, testavimui, surinkimui ir aptarnavimui. Bendrovė viešai skelbė, kad vienas iš naujų objektų regione turėtų viršyti apie 66 000 kvadratinių metrų plotą, o tai rodo ambiciją atliepti ilgalaikę duomenų centrų paklausą.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad DI infrastruktūros ciklas gali būti nepastovus: užsakymai priklauso nuo klientų kapitalo investicijų planų, elektros įvado ir aušinimo sprendimų parengties. Dėl to net ir sparčiai augančios įmonės gali susidurti su pajamų pripažinimo „bangavimu“ tarp ketvirčių.

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į tai, ar „Super Micro“ pavyks realizuoti atidėtus užsakymus, suvaldyti komponentų pasiūlos rizikas ir išlaikyti augimo tempą DI serverių segmente. Ne mažiau svarbu bus ir tai, kaip bendrovė stiprins atitikties kontrolę, kad panašūs atvejai nesikartotų.

  • „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    JAV lustų gamintoja „Advanced Micro Devices“ (AMD) paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų lūkesčius, o bendrovės akcijų kaina po prekybos šoktelėjo apie 15 proc. Rinką ypač įtikino duomenų centrų segmento šuolis ir aukštesnė nei tikėtasi pajamų prognozė.

    Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį gavo 10,25 mlrd. JAV dolerių pajamų, kai rinka tikėjosi apie 9,89 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai yra maždaug 9,5 mlrd. eurų pajamų, kai lūkesčiai siekė apie 9,2 mlrd. eurų.

    Duomenų centrų pardavimai, anot bendrovės, augo 57 proc. iki 5,8 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 5,3 mlrd. eurų. Grynas pelnas taip pat didėjo: iki 1,38 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,3 mlrd. eurų, palyginti su 709 mln. JAV dolerių prieš metus.

    AMD prognozuoja, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pajamos sieks apie 11,2 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 10,3 mlrd. eurų. Tai viršija rinkos prognozes, kurios buvo apie 10,52 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9,7 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovė Lisa Su pabrėžė, kad duomenų centrų padalinys tapo pagrindiniu AMD pajamų ir pelno augimo varikliu. Pasak jos, serverių segmento plėtra turėtų dar paspartėti, kai įmonė didins pasiūlą, kad patenkintų paklausą.

    Šis rezultatas atspindi platesnę rinkos tendenciją: DI skaičiavimų bumas kelia tiek GPU, tiek CPU paklausą, o investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų rinkos lyderei „Nvidia“. AMD jau seniai stipri centrinių procesorių rinkoje, tačiau dabar agresyviau plečia ir sprendimus, skirtus DI apkrovoms duomenų centruose.

    Vis dėlto sektoriui išlieka rizikų: lustų pramonė susiduria su gamybos ir pažangaus pakavimo pajėgumų įtampa, o tiekimo grandines veikia geopolitiniai veiksniai. Tokios aplinkybės gali daryti įtaką komponentų prieinamumui ir pristatymų terminams, todėl prognozių įgyvendinimas rinkoje bus stebimas itin atidžiai.

    AMD taip pat signalizuoja, kad neapsiribos atskirais lustais ir sieks didesnės vertės infrastruktūros pardavimų, siūlydama pilnus sprendimus duomenų centrams. Tokia kryptis leidžia tikėtis didesnių kontraktų su didžiosiomis technologijų įmonėmis, tačiau kartu didina konkurencinį spaudimą, nes varžovai investuoja į panašias pilno „rack“ lygio sistemas.

    Rinkai svarbu ir tai, kad bendrovė kalba apie didėjančią pasitikėjimo atsargų ir tiekimo mastelio didinimu trajektoriją. Jei AMD pavyks stabiliai auginti duomenų centrų pajamas ir išlaikyti maržas, tai gali reikšti tvirtesnį pagrindą akcijos kainos augimui, net ir esant dideliems sektoriaus ciklams.

  • IREN už maždaug 580 mln. eurų perima „Mirantis“: ką tai keičia DI debesų platformų lenktynėse

    IREN už maždaug 580 mln. eurų perima „Mirantis“: ką tai keičia DI debesų platformų lenktynėse

    IREN Limited paskelbė susitarusi įsigyti „Mirantis“ akcijų mainais, sandorį įvertinant maždaug 580 mln. eurų. Bendrovė, anksčiau plačiai sieta su bitkoinų kasimu, toliau persiorientuoja į DI infrastruktūrą ir debesijos paslaugas.

    Įsigijimu IREN prie savo DI debesų verslo prijungia programinės įrangos ir paslaugų sluoksnį. Tai svarbu įmonėms, kurios nori ne tik skaičiavimo galios, bet ir patikimų įrankių darbo krūviams diegti, valdyti bei automatizuoti.

    Kas yra „Mirantis“

    „Mirantis“ specializuojasi debesų infrastruktūros programinėje įrangoje ir sprendimuose, paremtuose „Kubernetes“ ekosistema. Šie įrankiai padeda automatizuoti konteinerizuotų programų diegimą, didinimą ir administravimą skirtingose infrastruktūrose.

    Tokio tipo technologijos yra kertinės, kai organizacijos kuria DI produktus, nes DI darbo krūviai dažnai yra mišrūs: apima duomenų paruošimą, mokymą, vertinimą ir diegimą gamybinėje aplinkoje. Valdymo sluoksnis leidžia greičiau perkelti sprendimus iš testavimo į realų naudojimą.

    Strateginis posūkis į DI

    Sandoris vyksta tuo metu, kai IREN aktyviai investuoja į GPU ir duomenų centrų pajėgumus, siekdama auginti DI debesijos platformą. Rinkoje didėja paklausa ne tik infrastruktūrai, bet ir pilnam paslaugų paketui, kai klientui nereikia pačiam integruoti atskirų komponentų.

    Analitikų vertinimu, tokie įsigijimai dažnai yra bandymas pasivyti pilno ciklo DI infrastruktūros tiekėjus, kurie siūlo tiek skaičiavimo resursus, tiek programinės įrangos „suklijavimą“ į vientisą produktą. Praktikoje tai reiškia greitesnį klientų įjungimą, aiškesnį atsakomybės pasidalijimą ir mažesnes integravimo rizikas.

    Kaip „Mirantis“ veiks po sandorio

    IREN nurodė, kad po užbaigimo „Mirantis“ turėtų veikti kaip atskira dukterinė bendrovė. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti produktų kryptį, esamus klientų kontraktus ir inžinerinę komandą, kartu suteikiant prieigą prie didesnių investicinių resursų.

    Rinkai tai signalizuoja, kad DI debesijos konkurencija persikelia į kitą lygį: vien skaičiavimo galios nebeužtenka, o laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti standartais paremtą, lengvai diegiamą ir valdomą platformą. Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai IREN sugebės integruoti „Mirantis“ sprendimus į savo komercinį pasiūlymą.

  • Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po to, kai „HSBC“ sumažino „Advanced Micro Devices“ (AMD) rekomendaciją iš pirkti į laikyti, bendrovės akcijos prekybos pradžioje smuko daugiau nei 4 proc. Vis dėlto CNBC komentatorius Jimas Crameris viešai stojo ginti gamintojo ir teigė, kad potencialas dar neišsemtas.

    Pasak J. Cramerio, augant dirbtinio intelekto sistemoms, kurios gali atlikti užduotis su mažesne žmogaus priežiūra, didėja paklausa būtent centriniams procesoriams. Jo vertinimu, tai palaiko AMD perspektyvą, nes bendrovė yra viena svarbiausių serverių CPU tiekėjų.

    „Advanced Micro turi CPU, o būtent jie naudojami agentų sistemose, todėl ši akcija dar kils“, – sakė J. Crameris.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie vadinamąją agentinę dirbtinio intelekto kryptį, kai DI ne tik generuoja turinį, bet ir planuoja veiksmų seką, naudoja įrankius, vykdo užklausas bei grįžta su rezultatu. Tokiems scenarijams reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir didelio bendro skaičiavimo pajėgumo, atminties pralaidumo bei stabilios infrastruktūros, kur svarbų vaidmenį atlieka CPU.

    „HSBC“ analitikai pripažino, kad paklausa išlieka stipri, tačiau perspėjo, kad AMD gali būti sudėtinga viršyti jau dabar aukštus lūkesčius dėl serverių CPU augimo. Jų teigimu, pastarojo meto akcijų ralis didelę dalį optimizmo jau įkainavo, todėl vietos teigiamiems netikėtumams gali būti mažiau.

    Per pastarąjį mėnesį AMD akcijos buvo pabrangusios apie 58 proc., tad dalis investuotojų į „HSBC“ žingsnį sureagavo kaip į signalą fiksuoti pelną. Tuo pat metu rinkos dalyviai akylai laukia bendrovės ketvirčio rezultatų, nes jie gali padėti įvertinti, ar duomenų centrų paklausa iš tiesų atsispindi užsakymų ir maržų dinamikoje.

    „HSBC“ ataskaitoje taip pat išskirta rizika, susijusi su AMD priklausomybe nuo gamybos partnerio „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC). Kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai yra riboti, naujų lustų apimčių didinimas gali užtrukti, o tai riboja galimybes greitai patenkinti staiga šoktelėjusią paklausą.

    Analitikai lygino situaciją su AMD konkurentu „Intel“, kuris turi ir savo gamyklas, todėl teoriškai gali lanksčiau planuoti pajėgumus. „HSBC“ „Intel“ vertina palankiau ir bendrovei paliko pirkti rekomendaciją, argumentuodami, kad artimiausiais ketvirčiais investuotojai gali sulaukti daugiau netikėtų teigiamų staigmenų.

    J. Crameris tokį argumentą atmetė, teigdamas, kad ribota pasiūla tik išryškina disbalansą, kuris didina paklausą ir suteikia kainodaros galios. Jo nuomone, esant tokioms sąlygoms parduoti AMD akcijas būtų per anksti, ypač jei agentinių DI sprendimų diegimas duomenų centruose išliks spartus.

    Investuotojams artimiausiomis dienomis svarbiausia bus įmonės pateikiamos prognozės ir komentarai apie duomenų centrų segmentą, produktų ciklą bei pajėgumų užsitikrinimą pas TSMC. Rinka taip pat vertins, kaip AMD sekasi konkuruoti tiek CPU, tiek GPU kryptimis, nes didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijos į infrastruktūrą išlieka viena pagrindinių lustų sektoriaus varomųjų jėgų.

  • Jimas Crameris įvardijo akcijas, kurios gali laimėti naują ekonomiką: akys krypsta į DI

    Jimas Crameris įvardijo akcijas, kurios gali laimėti naują ekonomiką: akys krypsta į DI

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad geopolitiniai sukrėtimai ir trumpalaikiai rinkų kritimai neturėtų išgąsdinti investuotojų. Jo vertinimu, didžiausia ilgalaikė galimybė slypi bendrovėse, kurios kuria ir valdo infrastruktūrą naujam ekonomikos augimo etapui.

    Pastaruoju metu rinkos jautriai reaguoja į įtampą Artimuosiuose Rytuose, nes tokios naujienos dažnai kelia naftos kainas ir didina obligacijų pajamingumus. Tai brangina skolinimąsi ir trumpuoju laikotarpiu gali spausti akcijas, ypač cikliniuose sektoriuose.

    Kompiuteriais paremta ekonomika

    Anot J. Cramerio, JAV ekonomika vis labiau remiasi skaičiavimo pajėgumais, debesų kompiuterija ir duomenų centrų plėtra. Dėl to dalis technologijų ir infrastruktūros bendrovių gali būti atsparesnės svyravimams, kuriuos sukelia naftos ar palūkanų normų šuoliai.

    „Tai kompiuteriais paremta ekonomika. Mes gyvename iš skaičiavimo galios“, – sakė J. Crameris.

    Šią tendenciją stiprina DI plėtra, kuri didina paklausą serveriams, lustams, duomenų saugojimui, tinklų pralaidumui ir energijos tiekimui. Rinkoje tai dažnai atsispindi tuo, kad investuotojai pirmenybę teikia bendrovėms, kurios tiekia DI infrastruktūrą arba pačios ją naudoja našumui kelti.

    Kodėl minimas „Amazon“

    Kaip pavyzdį J. Crameris išskyrė „Amazon“, pabrėždamas jos mastą ir veiklų įvairovę: nuo logistikos iki debesų paslaugų, kurios glaudžiai susijusios su DI bumu. Jo nuomone, tokio tipo bendrovės gali geriau atlaikyti laikotarpius, kai vartotojai taupo, o kapitalas brangsta.

    „Didesnės palūkanų normos gali pakirsti ne vieną bendrovę. Bet jei spėliotumėte, kas išliks paskutinis, lažintis už „Amazon“ nebūtų blogiausias sprendimas“, – sakė J. Crameris.

    Jis akcentavo, kad trumpalaikiai išpardavimai, kuriuos sukelia makroekonominiai ar geopolitiniai šokai, investuotojams dažnai atrodo baisesni, nei yra iš tiesų. Ilgalaikėje perspektyvoje, anot jo, skaitmeninimas, debesų kompiuterija ir DI infrastruktūros plėtra išlieka kryptis, stumianti rinkos lyderius į priekį.

  • „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ vadovas Jassy ramina rinką: 186 mlrd. eurų DI išlaidos esą atsipirks investuotojams

    „Amazon“ generalinis direktorius Andy Jassy pareiškė, kad milžiniškos investicijos į dirbtinį intelektą neturėtų gąsdinti akcininkų, nes būtent jos esą ilgainiui ir atneš didžiausią grąžą. Jo teigimu, DI yra didžiausia technologinė transformacija per daugelio žmonių gyvenimą ir iš esmės perrašys klientų patirtis.

    Kompanija yra pranešusi apie planus šiais metais kapitalo išlaidoms skirti apie 186 mlrd. eurų, o didžioji dalis jų siejama su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir kompiuterijos pajėgumais. Tokios žinios rinkoje buvo sutiktos nervingai, nes investuotojai baiminasi, ar šios išlaidos pakankamai greitai virs apčiuopiamu pelnu.

    „Manome, kad DI yra didžiausia technologinė transformacija mūsų gyvenime. Ji iš naujo sukurs kiekvieną mums žinomą klientų patirtį ir sukurs visiškai naujas, kurių net neįsivaizdavome“, – sakė Andy Jassy.

    Diskusijos esmė – ar „Amazon“ sugebės iš didėjančių investicijų sukurti tvarią grąžą, ypač kai dalis analitikų prognozuoja, kad artimiausiais metais laisvieji pinigų srautai gali patirti spaudimą. Kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad infrastruktūros plėtra paprastai reiškia didesnį kapitalo poreikį dar prieš pradedant gauti reikšmingas pajamas.

    Andy Jassy argumentuoja, kad toks ciklas technologijų infrastruktūroje yra įprastas: kapitalas išleidžiamas iš anksto, o monetizacija ateina vėliau, kai pajėgumai užpildomi klientais. Pasak jo, duomenų centrų ir susijusios infrastruktūros tarnavimo laikas yra ilgas, todėl investicijos gali generuoti grąžą daugelį metų.

    „Turime iš anksto investuoti kapitalą ir pinigus dar iki momento, kai galime tai monetizuoti“, – sakė Andy Jassy.

    Jis taip pat rėmėsi „Amazon Web Services“ patirtimi, teigdamas, kad įmonė jau kartą perėjo panašų etapą, kai didelės pradinės išlaidos vėliau virto sparčiai augančiomis pajamomis ir maržomis. Vadovas pabrėžė, kad kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, gerėja veiklos pelningumas, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža.

    „Kai pajamų augimas pradeda vytis kapitalo išlaidų augimą, ima patikti veiklos marža, laisvieji pinigų srautai ir investuoto kapitalo grąža. Mes jau esame išgyvenę šį filmą per pirmąją AWS bangą“, – sakė Andy Jassy.

    Platesniame kontekste „Amazon“ investicijos atspindi bendrą rinkos kryptį: DI modeliams ir paslaugoms reikia vis daugiau skaičiavimo resursų, todėl didžiosios technologijų bendrovės plečia duomenų centrus ir siekia užsitikrinti lustų bei energijos tiekimą. Investuotojams tai reiškia trumpuoju laikotarpiu didesnes sąnaudas, tačiau kartu ir galimybę užimti stipresnes pozicijas sparčiai augančioje DI paslaugų rinkoje.

  • „Google“ triukas DI gali sukti 6 kartus mažiau atminties: ar tai numuš RAM kainas?

    „Google“ triukas DI gali sukti 6 kartus mažiau atminties: ar tai numuš RAM kainas?

    „Google“ inžinieriai pristatė naują metodą, kuris gali iki 6 kartų sumažinti DI modeliams reikalingą darbinę atmintį. Technologija pavadinta „TurboQuant“ ir skirta vienai brangiausių didelių kalbos modelių vietų – pokalbio konteksto saugojimui.

    Pagrindinis taikinys yra vadinamoji KV cache atmintis, kuri leidžia modeliui greitai prisiminti ankstesnes vartotojo žinutes. Be jos sistema turėtų nuolat iš naujo perskaičiuoti visą kontekstą, todėl atsakymai lėtėtų, o serverių sąnaudos augtų.

    KV cache galima suprasti kaip trumpalaikę pokalbio atmintį, kurioje laikomi tarpinių skaičiavimų duomenys. Ilgesni kontekstai ir didesnis vartotojų skaičius reiškia, kad ši atmintis sparčiai „suvalgo“ gigabaitus, o duomenų centrams tenka investuoti į vis didesnius resursus.

    Kas yra „TurboQuant“?

    „TurboQuant“ remiasi kvantizacija, kai skaitinės reikšmės atvaizduojamos mažesniu bitų skaičiumi ir taip užima mažiau vietos atmintyje. „Google“ teigia, kad šį kartą svarbiausia naujovė yra dinaminis veikimas realiuoju laiku, kai KV cache suspaudžiama pokalbio metu.

    Toks priėjimas yra techniškai sudėtingas, nes suspaudimas neturi pastebimai pabloginti atsakymų kokybės. Pagal pristatytą informaciją, siekiama mažinti atminties „butelio kaklelį“, kai ribojanti grandis tampa ne skaičiavimo galia, o būtent konteksto saugojimas.

    Ką rodo bandymai ir kam tai naudinga?

    „Google“ tyrėjai nurodo, kad metodas išbandytas su keliomis skirtingomis atvirojo kodo ir komercinėmis modelių šeimomis. Tokie testai svarbūs, nes leidžia įvertinti, ar sprendimas pritaikomas plačiau, o ne tik vienoje konkrečioje architektūroje.

    „TurboQuant“ labiausiai aktualus paslaugoms, kuriose vienu metu aptarnaujama daug užklausų ir reikia ilgų kontekstų, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo pokalbiams, dokumentų analizės asistentams ar paieškos sistemoms. Mažesnis atminties poreikis teoriškai leidžia tame pačiame serveryje aptarnauti daugiau vartotojų arba didinti konteksto ilgį.

    „Šis metodas atrodo perspektyvus mažinant atminties key-value siaurąją vietą neaukojant modelių našumo“, – teigiama „Google“ pristatymo medžiagoje.

    Ar tai reiškia pigesnę RAM?

    Rinkoje seniai aptariama, kad duomenų centrų apetitas atminčiai auga dėl DI plėtros, todėl brangsta serverinė įranga ir jos komponentai. Vis dėlto vien technologinis proveržis dar negarantuoja, kad sutaupytas resursas automatiškai virs mažesne paklausa.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į vadinamąjį atšokimo efektą: jei atmintis tampa „pigesnė“ skaičiavimuose, dalis tiekėjų gali ne mažinti infrastruktūrą, o didinti modelių tikslumą, konteksto ilgį ar paslaugų apimtį. Tokiu atveju galutinis atminties poreikis gali ir toliau augti, o vartotojai kainų pokyčius pajus ne iš karto.

    Kol kas „TurboQuant“ įvardijamas kaip laboratorinis sprendimas, kuriam reikia platesnės validacijos realiose sistemose. Jei technologija pasieks gamybinį lygį ir bus plačiai įdiegta, ji gali tapti vienu svarbių žingsnių mažinant DI paslaugų savikainą, tačiau kainų rinkoje tai priklausys nuo to, kaip pramonė panaudos sutaupytą atmintį.