CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • „HIVE“ akcijos šoktelėjo 35 proc.: Toronte planuoja 320 MW DI gigafabriką su 100 000 GPU

    „HIVE“ akcijos šoktelėjo 35 proc.: Toronte planuoja 320 MW DI gigafabriką su 100 000 GPU

    Kriptovaliutų kasėja ir skaitmeninės infrastruktūros bendrovė „HIVE Digital Technologies“ paskelbė apie planuojamą 320 megavatų galios DI infrastruktūros miestelį Didžiojo Toronto regione. Po šios žinios bendrovės akcijos pirmadienio rytą prekybos pradžioje šoktelėjo daugiau nei 35 proc.

    Projektą vysto „HIVE“ dukterinė įmonė BUZZ High Performance Computing, o planuojamas kompleksas būtų pramoninio masto duomenų centrų tipo infrastruktūra DI modeliams mokyti ir vykdyti. Bendrovė teigia, kad pilnai išvysčius pajėgumus čia būtų galima talpinti daugiau nei 100 000 grafinių procesorių (GPU).

    Paleidimo tikslas numatytas 2027 metų antrajai pusei. „HIVE“ skaičiuoja, kad statybos gali kainuoti apie 2,4 mlrd. eurų, o projektas pristatomas kaip vienas didžiausių Kanadoje vadinamųjų suverenių DI infrastruktūros sprendimų, orientuotų į vietinę skaičiavimo galią.

    Bendrovė taip pat pranešė įsigijusi apie 25 akrų sklypą už maždaug 39 mln. eurų ir užsitikrinusi prieigą prie elektros energijos. Energetikos prieinamumas tampa vienu kritinių veiksnių DI duomenų centrų plėtrai, nes dideli GPU klasteriai reikalauja stabilaus, didelės galios tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    „DI yra naujoji pramonės bazė, o skaičiavimo galia yra gamyklos grindys“, – sakė „HIVE“ vykdomasis pirmininkas Frankas Holmesas.

    Šis planas tęsia „HIVE“ posūkį nuo tradicinės bitkoinų kasimo veiklos prie didelės spartos skaičiavimų ir duomenų centrų. Pastaraisiais mėnesiais bendrovė pranešė apie papildomą finansavimą GPU įsigijimams ir plėtrai, taip pat apie dalies kasimo pajėgumų pertvarkymą į DI reikmėms pritaikytą infrastruktūrą.

    Rinkoje panašios krypties laikosi ir kiti sektoriaus dalyviai, ieškantys stabilesnių, nuo kriptovaliutų ciklų mažiau priklausomų pajamų. DI bumas didina paklausą duomenų centrams, tačiau kartu kelia konkurenciją dėl elektros, tinklų pajėgumų, žemės sklypų ir specializuotos įrangos tiekimo grandinių.

    „HIVE“ teigimu, bendra jos valdoma ir planuojama pasaulinė elektros galios bazė įvairiuose objektuose ir projektuose viršija 850 megavatų. Jei Toronto projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis galėtų tapti vienu pagrindinių bendrovės augimo variklių iki 2027 metų ir vėliau.

  • Lenkijos DI gigafabryka gali dirbti JAV bendrovėms: profesorius įspėja, ko trūksta labiausiai

    Lenkija svarsto investicijas į vadinamąsias DI gigafabrikas ir didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, tačiau vien įsigyti kompiuterių neužteks. Varšuvoje veikiančio tyrimų instituto IDEAS vadovas prof. Piotras Sankowskis įspėja, kad be lygiagrečių investicijų į žmones tokia infrastruktūra gali būti neišnaudota arba dirbti daugiausia užsienio užsakovams.

    Jo teigimu, didžiausia rizika ta, kad brangi skaičiavimo bazė bus nuomojama pirmiausia JAV technologijų bendrovėms, kurios jau dabar turi stipriausias komandas, produktus ir kapitalą. Tai reikštų, kad vietinė ekonominė grąža ir kuriama intelektinė nuosavybė liktų ne Lenkijoje, o paslaugos būtų teikiamos kaip infrastruktūros nuoma.

    Ne tik serveriai, bet ir talentai

    Profesorius akcentuoja, kad skaičiavimo pajėgumai ir specialistai turi augti kartu: jei investicijos bus nukreiptos tik į įrangą, trūks komandų, kurios sugebėtų kurti ir pritaikyti DI sprendimus. Praktikoje tai reiškia daugiau aukštos kvalifikacijos tyrėjų, inžinierių, duomenų mokslininkų ir produktų kūrėjų, galinčių sukurti konkurencingas technologijas vietoje.

    Lenkijos darbo rinka, pasak jo, jau susiduria su DI ekspertų stygiumi: įmonės skundžiasi ne vien atlyginimų lygiu, bet ir tuo, kad kandidatų paprasčiausiai nėra. Dėl to tarptautinių bendrovių padaliniai šalyje neretai veikia kaip užduočių vykdytojai, o ne vietos, kur gimsta strateginiai produktai ir patentuojami sprendimai.

    „Jeigu nepamiršime talentų ugdymo, yra rizika, kad gigafabryka stovės tuščia, o jos pajėgumus nuomos daugiausia Amerikos korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą

    IDEAS, anot profesoriaus, siekia rodyti praktinius DI pritaikymo pavyzdžius. Vienas jų – dokumentų analizės sprendimai viešajam sektoriui, kai kalbos modeliais automatizuojamas administracinių dokumentų ir notarinių aktų vertinimas, taip sutrumpinant rutinines užduotis nuo maždaug valandos iki kelių minučių.

    Kita kryptis – autonomiją palaikantys sprendimai gynybos sričiai, ypač dronams ir kitoms autonominėms platformoms, taip pat palydovinių vaizdų analizė ir vadinamųjų skaitmeninių dvynių kūrimas. Energetikoje DI, pasak pašnekovo, gali būti naudojamas kainų prognozėms, suvartojimo modeliui, anomalijų aptikimui ir kritinės infrastruktūros kibernetiniam saugumui stiprinti.

    Kas lems Lenkijos pozicijas Europoje

    Lenkija, kaip ir kitos Europos šalys, siekia mažinti technologinę priklausomybę ir kurti didesnį suverenitetą strateginėse srityse. Tačiau profesorius pabrėžia, kad lemtingas bus artimiausias etapas: Europa spartina investicijas, o konkurencija dėl tyrėjų ir inžinierių tik aštrėja.

    Jo vertinimu, proveržį gali užtikrinti ilgalaikis planas, stabilus finansavimas mokslui ir taikomosioms komandoms, patrauklios sąlygos talentams ir aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose. Kitaip šalis rizikuoja likti infrastruktūros šeimininke, bet ne DI technologijų kūrėja.

  • Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa siekia tapti viena pagrindinių DI lyderių ir konkuruoti su JAV bei Kinija, tačiau šias ambicijas gali pristabdyti brangstanti elektra. Dėl išaugusios įtampos Artimuosiuose Rytuose energijos kainos regione šoktelėjo, o tai ypač skaudžiai smogia didžiausiems DI „varikliams“ – duomenų centrams.

    Duomenų centrai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius, todėl net nedidelis kainų pokytis tiesiogiai veikia investicijų atsiperkamumą. Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai tampa itin jautrūs energijos sąnaudoms, o rinkdamiesi vietą plėtrai investuotojai pirmiausia žiūri į stabilų ir pigų elektros tiekimą.

    Duomenų centrai kelia įtampą

    HEC Paris mokslininkas Olivier Darmouni atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis duomenų centrų skaičius karštuosiuose taškuose gali didinti elektros kainas 20–40 proc. Tokios teritorijos jau formuojasi ne tik JAV, bet ir Europoje, kur infrastruktūros plėtra dažnai atsilieka nuo paklausos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad Europos energijai imlių pramonės šakų mokama elektros kaina pastaraisiais metais vidutiniškai buvo maždaug dukart didesnė nei JAV. Tai mažina regiono konkurencingumą ir didina riziką, kad dalis DI infrastruktūros investicijų bus nukreiptos kitur.

    Kas laimės, o kas pralaimės?

    „Wood Mackenzie“ atstovas Chris Seiple nurodo tris pagrindines priežastis, kodėl Europa atsilieka nuo JAV duomenų centrų plėtroje: energijos kaina, plėtotojų geografinis pasiskirstymas ir projekto įgyvendinimo greitis. Kuo ilgiau užtrunka prijungimas prie tinklų ir leidimų gavimas, tuo brangiau kainuoja kapitalas ir tuo labiau nukenčia planai.

    „Nvidia“ atstovas Vladimiras Prodanovicius yra pareiškęs, kad dalis Vidurio Europos jau praranda konkurenciją, kaip pavyzdžius įvardydamas dideles elektros kainas Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad nauji objektai dažniau gali būti planuojami ten, kur elektros kaina mažesnė, o tinklai – lengviau plečiami.

    Šiaurės šalys ir Prancūzija kyla

    Dažniausiai kaip potencialūs laimėtojai įvardijamos Šiaurės šalys ir Prancūzija, kur elektros kainos istoriškai žemesnės, o energijos šaltinių miksas įvairesnis. Šiaurės regione reikšmingą vaidmenį atlieka hidroenergetika ir vėjas, o Prancūzijoje – didelė branduolinės energetikos dalis, kuri paprastai suteikia daugiau kainų stabilumo.

    Praktikoje tai jau atsispindi investicijose: „Microsoft“ kartu su partneriais vysto didelio masto DI infrastruktūros projektus Norvegijoje, taip pat planuoja plėtrą Švedijoje ir Danijoje. Tokie sprendimai rodo aiškią rinkos kryptį – DI pajėgumai keliasi arčiau pigesnės ir patikimesnės elektros.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien žema kaina nepakanka. Kad Europa išliktų konkurencinga, būtina greičiau plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir didinti tarpvalstybinę integraciją, kad energijos kaina būtų stabilesnė visame regione.

  • „Cisco“ akcijos šovė 13 proc.: vadovas kalba apie tinklų superciklą, bet darbuotojus atleis

    „Cisco“ akcijos šovė 13 proc.: vadovas kalba apie tinklų superciklą, bet darbuotojus atleis

    JAV tinklo įrangos gamintojos „Cisco“ akcijos per vieną prekybos sesiją pakilo apie 13 proc. – tai geriausia bendrovės diena biržoje nuo 2011 metų. Rinką nustebino išaugę užsakymai, susiję su duomenų centrų ir dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra.

    Bendrovė pranešė, kad jos DI infrastruktūros ir vadinamųjų hiperskalės klientų užsakymų apimtys viršijo anksčiau skelbtas gaires. „Cisco“ taip pat pagerino metinę prognozę: vietoj 5 mlrd. JAV dolerių tikimasi 9 mlrd. JAV dolerių DI krypties užsakymų, tai yra maždaug nuo 4,6 iki 8,3 mlrd. eurų.

    „Cisco“ generalinis direktorius Chuckas Robbinsas teigė, kad rinkoje prasideda tinklų superciklas, kurį stumia DI skaičiavimo pajėgumų bumas. Jo teigimu, DI diegimas didina duomenų centrų apkrovas, todėl auga poreikis spartesniems tinklams, moderniai optikai ir specializuotoms mikroschemoms.

    „Atsižvelgiant į tai, kaip greitai juda rinka, turime sparčiai perskirstyti išteklius“, – sakė Chuckas Robbinsas.

    Kartu bendrovė paskelbė planuojanti sumažinti apie 5 proc. darbuotojų, siekdama daugiau investuoti į DI orientuotus segmentus, silicio sprendimus ir optiką. „Cisco“ pabrėžia, kad daliai darbuotojų bus siūlomos naujos pozicijos, tačiau rinkoje tai vis tiek vertinama kaip ryškus persitvarkymo signalas.

    Pastaraisiais metais DI lenktynėse daugiausia dėmesio teko lustų gamintojams ir debesijos milžinams, tačiau „Cisco“ investuotojai vis dažniau stato už infrastruktūros tiekėjus. Duomenų centrams plečiantis, tinklų pralaidumas, mažesnė delsa ir energinis efektyvumas tampa kritiniais veiksniais, ypač kai DI modelių mokymas ir naudojimas reikalauja didelių duomenų srautų tarp serverių.

    Ch. Robbinsas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl dinamiškos DI rinkos sudėtinga tiksliai prognozuoti būsimus užsakymus, todėl „Cisco“ ne visada įsipareigoja visiems projektams su didžiausiais klientais. Jo teigimu, bendrovė remiasi jau laimėtais dizaino sprendimais ir klientų kapitalo investicijų planais, tačiau dalis projektų gali keistis priklausomai nuo paklausos ir technologinių prioritetų.

    Be to, „Cisco“ akcentavo ir kibernetinio saugumo aspektą: DI diegimas organizacijose didina atakų paviršių, todėl verslai priversti greičiau atnaujinti apsaugos priemones. Bendrovė nurodo, kad DI tema dabar aptariama praktiškai su kiekvienu klientu, o sprendimų pasirinkimą vis labiau lemia gebėjimas saugiai valdyti duomenis ir tinklo srautus.

  • Cisco pajamos auga dėl DI paklausos, bet planuoja atleisti apie 4 000 darbuotojų

    JAV technologijų bendrovė „Cisco Systems“ per trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, gavo 15,84 mlrd. eurų pajamų. Tai yra 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko analitikų lūkesčius.

    Grynasis pelnas per ketvirtį išaugo iki maždaug 3,37 mlrd. eurų, palyginti su apie 2,49 mlrd. eurų prieš metus. Bendrovė teigia, kad augimą labiausiai skatino išaugusi DI infrastruktūrai reikalingų sprendimų paklausa.

    „Cisco“ akcentuoja investicijas į naujos kartos tinklo įrangą, įskaitant komutatorius ir maršrutizatorius, pritaikytus dideliems duomenų srautams ir skaičiavimo apkrovoms. Taip pat plečiami kibernetinio saugumo sprendimai verslui, nes DI diegimas didina reikalavimus tinklo saugai ir atsparumui.

    Rinkos reakcija į paskelbtus rezultatus buvo palanki: per vieną dieną bendrovės akcijų kaina šoktelėjo apie 20 proc., o nuo 2026 metų pradžios prieaugis viršijo 50 proc. Investuotojai teigiamai vertina „Cisco“ pozicionavimą DI infrastruktūros grandinėje, kur didėja įrangos ir programinės įrangos poreikis.

    Vis dėlto kartu su augimu skelbiama ir apie restruktūrizaciją. Bendrovė planuoja atsisveikinti su ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų, tai sudarytų apie 5 proc. visos „Cisco“ komandos.

    „Vykdydami restruktūrizaciją ir sutelkdami dėmesį į DI, planuojame atleisti ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų“, – sakė „Cisco“ vadovas Chuckas Robbinsas.

    Restruktūrizacija, daugiausia dėl išeitinių išmokų ir susijusių kaštų, turėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 450 mln. eurų numatoma pripažinti einamajame ketvirtyje, o likusi dalis persikels į 2027 finansinius metus.

    Tokios situacijos technologijų sektoriuje pastaraisiais metais tampa įprastos: įmonės, net ir demonstruodamos augančias pajamas, mažina etatus, kai perskirsto investicijas į prioritetines kryptis. DI infrastruktūros bumas skatina išlaidas duomenų centrams, tinklams ir saugumui, todėl tradicinės veiklos sritys dažnai peržiūrimos, o komandos pertvarkomos.

  • „Ford“ akcijos per dvi dienas šovė beveik 20 proc.: ar tai naujas DI memų bumas po posūkio į energiją

    „Ford“ akcijos per dvi dienas šovė beveik 20 proc.: ar tai naujas DI memų bumas po posūkio į energiją

    „Ford“ akcijos per dvi prekybos sesijas pabrango beveik 20 proc., o rinkoje įsiplieskė diskusijos, ar šį šuolį kursto fundamentai, ar investuotojų euforija, panaši į memų akcijų bangas. Dalis analitikų šį judėjimą sieja su bendrovės plėtra į energijos kaupimo sprendimus ir su DI susijusiu duomenų centrų bumu.

    Per pastarąsias dienas „Ford“ kursas iš pradžių šoktelėjo apie 13 proc., o kitą sesiją dar pridėjo maždaug 6,7 proc. Iki tol savaitės pradžioje akcija buvo smukusi daugiau nei 2 proc., todėl toks posūkis prikaustė trumpalaikių spekuliantų ir institucinių investuotojų dėmesį.

    Kas pakeitė rinkos nuotaikas

    Šią savaitę „Ford“ pristatė „Ford Energy“ – visiškai kontroliuojamą dukterinę įmonę, kuri sieks tiekti baterijų energijos kaupimo sistemas, surenkamas JAV. Skelbiama, kad sprendimai orientuoti į komunalinių paslaugų bendroves, duomenų centrus bei stambius pramonės ir komercinius klientus.

    Toks žingsnis sutampa su augančiu elektros tinklų apkrovimu ir sparčiu duomenų centrų plėtros tempu, kurį didina DI paslaugų paklausa. Energijos kaupimas tampa kritine grandimi, nes padeda mažinti pikines apkrovas, stabilizuoti tinklą ir efektyviau integruoti atsinaujinančius šaltinius.

    Technologija ir geopolitika

    Investuotojai prisiminė ir ankstesnį „Ford“ planą bendradarbiauti su Kinijos baterijų gamintoja CATL, įgyvendinant elektromobilių baterijų projektą Mičigane. Partnerystė anksčiau sulaukė JAV politikų dėmesio, todėl bet kokios sąsajos su Kinijos technologijomis rinkoje vertinamos ir per reguliacinės rizikos prizmę.

    Analitikų vertinimu, „Ford“ pasirinktas modelis, kai technologijos licencijuojamos, o veiklos kontrolė išlaikoma JAV struktūroje, gali būti bandymas suderinti augimą su griežtėjančiais reikalavimais tiekimo grandinėms. Tokia strategija ypač aktuali, kai tarifų politika ir taisyklės dėl užsienio subjektų gali kisti gana greitai.

    „Energijos kaupimas yra naujas verslas, bet jie turi tinkamą technologiją“, – teigė „Morgan Stanley“ analitikų komanda.

    Ar tai memų akcijos scenarijus?

    „Barclays“ analitikų pastabose akcentuota, kad „Ford“ kartais geba pagauti rinkos memų nuotaikas, o pastarasis šuolis gali būti susietas su investuotojų ažiotažu dėl DI ir duomenų centrų. Tokiu atveju rinkos dalyviai linkę greitai pervertinti bendroves, kurios gali netiesiogiai laimėti iš infrastruktūros plėtros.

    Kita vertus, energijos kaupimo rinka reikalauja apčiuopiamų sutarčių, gamybinių pajėgumų ir patikimo aptarnavimo, todėl ilgalaikis akcijos vertės pagrindimas priklausys nuo rezultatų. Artimiausiais mėnesiais investuotojai labiausiai stebės, ar „Ford Energy“ paskelbs apie realius tiekimo susitarimus su stambiais komerciniais klientais ir didžiosiomis debesijos paslaugų įmonėmis.

  • Bitcoin kasėja IREN pritraukė beveik 2,8 mlrd. eurų: DI duomenų centrų plėtra įgauna pagreitį

    Bitcoin kasėja IREN pritraukė beveik 2,8 mlrd. eurų: DI duomenų centrų plėtra įgauna pagreitį

    Australijoje įsikūrusi „IREN Limited“ užbaigė 3 mlrd. JAV dolerių konvertuojamųjų vyresniųjų obligacijų platinimą ir, atskaičius išlaidas, pritraukė apie 2,8 mlrd. eurų. Bendrovė, iki šiol daugiausia siejama su bitkoinų kasyba, vis atviriau pozicionuoja save kaip vertikaliai integruotą DI debesų infrastruktūros tiekėją.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, pradinis platinimo dydis buvo padidintas, nes investuotojai pilnai pasinaudojo papildomo įsigijimo galimybe. Obligacijos moka 1,00 proc. metines palūkanas ir išperkamos 2033 metais, o konvertavimo kaina nustatyta su 32,5 proc. priemoka, lyginant su tuo metu buvusia akcijos kaina.

    Kaip mažinama akcijų praskiedimo rizika

    Kartu su obligacijomis „IREN“ sudarė vadinamuosius capped call sandorius, kurie paprastai naudojami riboti būsimos konversijos poveikį akcininkams. Šių sandorių „lubos“ buvo nustatytos ties 110,30 JAV dolerio už akciją, tai yra apie 102 eurus, arba maždaug 100 proc. virš tuometinės rinkos kainos.

    Bendrovė nurodė, kad šiems sandoriams skyrė 201,3 mln. JAV dolerių, tai yra apie 186 mln. eurų. Likusią grynųjų pajamų dalį planuojama nukreipti bendriems įmonės tikslams ir apyvartiniam kapitalui, o tai rinkoje dažnai suprantama kaip finansinis „buferis“ spartesnei plėtrai.

    Perėjimas nuo kriptovaliutų prie DI infrastruktūros

    Finansavimas sutampa su „IREN“ strategija mažinti priklausomybę nuo bitkoinų kasybos cikliškumo ir didinti pajamas iš DI skaičiavimų. Bendrovė anksčiau skelbė apie didelės apimties DI debesų prieglobos sutartį su „Microsoft“, o šis sandoris tapo svarbiu signalu, kad kasėjai, turintys energijos ir duomenų centrų kompetencijų, gali persiorientuoti į paklausesnes darbo krūvių rinkas.

    Šių metų gegužę „IREN“ taip pat paskelbė apie strateginę partnerystę su „Nvidia“, susijusią su DI duomenų centrų pajėgumų diegimu pasauliniu mastu. Analitikų vertinimu, būtent prieiga prie kapitalo ir galimybė greitai įsigyti bei įdarbinti GPU resursus tampa vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių rinkoje, kurioje DI paklausa auga greičiau nei naujų pajėgumų pasiūla.

    Dideli planai ir didelė įtampa balansui

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad tokios transformacijos reikalauja milžiniškų investicijų, todėl didėja skolų, palūkanų ir praskiedimo rizikos valdymo svarba. Anksčiau „JPMorgan“ perspėjo, kad „IREN“ planuojamos investicijos į GPU ir DI duomenų centrus gali trumpuoju laikotarpiu stipriai apkrauti balansą, o naujas finansavimas suteikia daugiau lankstumo šiam etapui.

    Platesnė tendencija apima ne vien „IREN“: investuotojai vis dažniau vertina bitkoinų kasėjus kaip energetikos ir skaičiavimo infrastruktūros žaidėjus, galinčius aptarnauti DI paklausą. „CoinShares“ vertinimu, viešai kotiruojami kasėjai jau yra paskelbę apie dešimčių milijardų vertės DI sutartis, o dalis jų iki 2026 metų pabaigos reikšmingą pajamų dalį gali gauti būtent iš DI paslaugų.

  • Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahoje įsikūręs platformos kaip paslaugos startuolis „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „Gi21 Capital“, o lėšas bendrovė ketina skirti produkto plėtrai, komandos augimui ir infrastruktūros stiprinimui už Europos ribų.

    Didžiausias dėmesys numatytas plėtrai Šiaurės Amerikoje ir Azijoje: planuojama didinti pajėgumus JAV ir atidaryti naują duomenų centrą Singapūre. Bendrovė tikisi, kad geografinis artumas vartotojams pagerins paslaugų spartą ir patikimumą, o kartu leis konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

    Kur, pasak „Zerops“, slypi problema

    „Zerops“ taikosi į seną debesijos galvosūkį: skirtingas kūrimo ir gamybinės aplinkas, dėl kurių tai, kas veikia programuotojo testuose, kartais sugriūva realiame diegime. Įmonės teigimu, šis atotrūkis kainuoja laiką, didina klaidų riziką ir verčia komandas per daug energijos skirti infrastruktūros derinimui.

    Tokia problema ypač paaštrėja didėjant sistemų sudėtingumui ir augant diegimų dažniui. Organizacijos ieško būdų, kaip sumažinti operacinę naštą, tačiau dalis supaprastintų sprendimų mainais pasiūlo mažiau matomumo ir kontrolės, o pažangesni dažnai reikalauja brangios kompetencijos.

    DI įrankiai keičia kūrimą

    Startuolis pabrėžia, kad programavimo rinką keičia DI: vis daugiau kodo kuriama su agentais ir pagalbininkais, tačiau jų sugeneruotas kodas neretai atsiduria aplinkose, kurios neatitinka realios infrastruktūros. Dėl to išauga derinimo ir klaidų paieškos apimtys, o diegimo procesas tampa mažiau nuspėjamas.

    „Rinka artėja prie lūžio taško: augančios debesijos kainos verčia persiorientuoti, o DI keičia ne tik tai, kaip rašomas kodas, bet ir kas jį kuria bei eksploatuoja“, – sakė „Gi21 Capital“ įkūrėjas Damir Špoljarič.

    Vienoda aplinka nuo pradžios iki gamybos

    „Zerops“ teigia kurianti vieningą aplinką, kurioje aplikacijos elgiasi taip pat nuo kūrimo iki gamybos. Vietoj kelių skirtingų lygių ar „tier“ modelio bendrovė siūlo vieną projektinę erdvę, kurioje tie patys nustatymai ir prielaidos išlieka ir mažoje, ir išaugusioje sistemoje.

    Pasak įmonės, tai sumažina diegimo nesėkmių klasę, kai klaidos atsiranda tik dėl aplinkų neatitikimų. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien greitis, bet nuspėjamumas: kad diegimai būtų patikimi iš anksto, o ne „sutaisomi“ po fakto.

    „Daugelis platformų prašo tikėti, kad kūrimo ir gamybos aplinkos yra pakankamai panašios. Mes šį atotrūkį pašalinome iš esmės, pergalvodami debesijos architektūrą nuo pamatų“, – sakė vienas iš „Zerops“ įkūrėjų ir vadovas Aleš Rechtorík.

    Įmonė nurodo, kad platforma veikia nuosavoje infrastruktūroje, o aplikacijos paleidžiamos pilnuose „Linux“ konteineriuose, suteikiant didesnį priėjimą prie sistemos procesų ir jų stebėsenos. Taip pat integruojamos kelios dešimtys dažniausiai reikalingų paslaugų, pavyzdžiui, duomenų bazės, paieškos ir pranešimų sistemos.

    Be to, „Zerops“ pristato „Zerops Control Panel“, skirtą DI valdomam kūrimui: idėja tokia, kad DI agentai galėtų kurti, diegti ir derinti kodą realioje debesijos aplinkoje, o ne izoliuotuose testuose. Bendrovė tikisi, jog tai sumažins atotrūkį tarp to, ką DI sugeneruoja, ir to, kas iš tiesų patikimai veikia gamyboje.

  • Cisco rekordiniai rezultatai ir DI bumas: įmonė mažina beveik 4 000 darbo vietų, kodėl?

    Cisco rekordiniai rezultatai ir DI bumas: įmonė mažina beveik 4 000 darbo vietų, kodėl?

    Cisco paskelbė apie beveik 4 000 darbo vietų mažinimą, nors įmonės finansiniai rezultatai ir investuotojų lūkesčiai pastaruoju metu kilo. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad sprendimas priimamas augant užsakymams, kuriuos skatina DI infrastruktūros paklausa.

    Po stiprių ketvirčio rezultatų Cisco akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo dviženkliu procentu ir pasiekė rekordines aukštumas. Investuotojai palankiai įvertino ne tik pajamas, bet ir atnaujintas prognozes, susijusias su duomenų centrų ir tinklų įrangos paklausa.

    Kas slypi už atleidimų?

    Įmonė teigia, kad mažinimas susijęs su restruktūrizacija ir investicijų perskirstymu į sparčiausiai augančias kryptis. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų automatizuojamos, o daugiau lėšų nukreipiama į produktų kūrimą, lustus, optiką, kibernetinį saugumą ir DI sprendimus.

    Restruktūrizacijos kaštai, pagal viešai skelbtą informaciją, turėtų siekti apie 930 milijonų eurų. Toks mastas signalizuoja ne vien taupymą, o bandymą greičiau persitvarkyti, kai technologijų rinka vis labiau orientuojasi į DI skaičiavimams reikalingą infrastruktūrą.

    DI infrastruktūra kelia kartelę

    Cisco pastaruoju metu išskiria augančius užsakymus, susijusius su DI infrastruktūra, o metinę šios srities užsakymų prognozę padidino nuo maždaug 4,6 milijardo iki apie 8,3 milijardo eurų. Tai rodo, kad bendrovė tikisi didesnės paklausos tinklų, saugumo ir duomenų centrų sprendimams, kurių reikia DI sistemoms veikti.

    Technologijų rinkoje tai tapo platesne tendencija: įmonės investuoja į DI pajėgumus, tačiau kartu peržiūri išlaidas ir darbuotojų struktūrą. Dažnas scenarijus toks pats: daugiau samdoma inžinerijai ir produktų plėtrai, o dalis administracinių ar pasikartojančių funkcijų mažinama arba automatizuojama.

    Ne vien Cisco: spaudimas jaučiamas visur

    Panašios nuotaikos matomos ir kitose didžiosiose technologijų bendrovėse. Pavyzdžiui, „LinkedIn“ taip pat planuoja mažinti etatinių darbuotojų skaičių maždaug 5 proc. nuo daugiau nei 17 500 darbuotojų visame pasaulyje.

    Nors kai kurios įmonės viešai pabrėžia, kad pokyčiai nėra tiesiogiai susiję su DI, rinkos dalyviai dažnai tai sieja su tuo pačiu reiškiniu: biudžetai perskirstomi į DI produktus, infrastruktūrą ir efektyvumo didinimą. Dėl to vienose srityse atsiranda naujų vaidmenų, o kitose darbo vietų mažėja net ir tuo metu, kai pelningumas išlieka aukštas.

    Investuotojams toks signalas dažnai reiškia spartesnį prisitaikymą prie naujos konkurencinės realybės, tačiau darbuotojams tai didina neapibrėžtumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar Cisco restruktūrizacija leis išlaikyti augimo tempą ir sustiprinti pozicijas DI infrastruktūros grandinėje.

  • „Cisco“ DI paklausa kelia pajamas, bet įmonė ruošiasi atleisti apie 4 000 darbuotojų

    „Cisco Systems“ paskelbė, kad trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, jos pajamos pasiekė apie 14,6 mlrd. eurų. Tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko dalies analitikų lūkesčius.

    Per tą patį laikotarpį grynasis pelnas, bendrovės teigimu, išaugo iki maždaug 3,1 mlrd. eurų nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų prieš metus. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad spartesnį augimą „Cisco“ sieja su išaugusia DI infrastruktūros paklausa.

    Pastaraisiais ketvirčiais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija, kai didelės įmonės investuoja į duomenų centrų plėtrą ir tinklų modernizavimą, kad galėtų aptarnauti DI skaičiavimams reikalingus srautus. Tokiems projektams reikalingi didesnio našumo komutatoriai, maršrutizatoriai ir saugumo sprendimai, kuriuos „Cisco“ ir tiekia.

    Bendrovė taip pat pristatė naujos kartos tinklo įrangą, paremtą naujausiais tinklo procesoriais, ir akcentavo kibernetinio saugumo sprendimų paketų plėtrą verslo klientams. DI diegimas įmonėse dažnai reiškia didesnį duomenų judėjimą ir didesnį atakų paviršių, todėl saugumas tampa viena svarbiausių investicijų krypčių.

    Vis dėlto kartu su gerais finansiniais rodikliais „Cisco“ pranešė planuojanti restruktūrizaciją ir ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų atleidimą. Tai sudarytų apie 5 proc. visos bendrovės darbo jėgos, o planuojami pokyčiai siejami su didesniu fokusavimusi į DI kryptį.

    Restruktūrizacijos kaštai, kaip nurodoma, gali siekti apie 920 mln. eurų, didžioji dalis sumos būtų skirta išeitinėms išmokoms ir su pertvarka susijusioms išlaidoms. Dabartiniame ketvirtyje bendrovė planuoja pripažinti apie 410 mln. eurų sąnaudų, o likusi dalis persikeltų į 2027 finansinius metus.

    Investuotojai į šias žinias sureagavo optimistiškai: po rezultatų paskelbimo akcijų kaina per vieną prekybos sesiją šoktelėjo maždaug penktadaliu. Rinkoje tai dažnai aiškinama kaip signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka stipri, o įmonės, galinčios greitai perorientuoti portfelį ir kaštų struktūrą, turi daugiau galimybių augti.