CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    „OpenAI“ žada garantuotą skaičiavimo galią: klientai galės rezervuoti metus į priekį

    Kas yra „Guaranteed Capacity“

    „OpenAI“ pristatė naują pasiūlymą „Guaranteed Capacity“, kuris verslo klientams leidžia iš anksto užsitikrinti skaičiavimo resursus dirbtinio intelekto produktams, agentams ir darbo eigoms. Tai reiškia, kad įmonės gali planuoti DI paslaugų plėtrą žinodamos, jog turės pakankamai infrastruktūros modeliams vykdyti.

    Pasak bendrovės, klientai gali rinktis vienerių, dvejų arba trejų metų įsipareigojimus, o nuolaidos didėja priklausomai nuo sutarties trukmės. „OpenAI“ nurodo, kad programa bus siūloma tol, kol bus išparduotas šiuo metu numatytas pajėgumų kiekis, tačiau ateityje planuojama ją kartoti.

    Kodėl skaičiavimo pajėgumai tapo kritiniu klausimu

    DI sektoriuje skaičiavimo pajėgumai reiškia serverių, spartintuvų ir duomenų centrų resursus, reikalingus dideliems modeliams apmokyti ir jų darbui užtikrinti. Praktikoje tai vienas brangiausių ir sunkiausiai greitai išplečiamų komponentų, todėl rinkoje dažnai kalbama apie pajėgumų trūkumą.

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas yra pabrėžęs, kad klientai vis dažniau prašo garantijų dėl pajėgumų, o didėjant modelių galimybėms paklausa gali viršyti pasiūlą. „Kaip modeliai gerėja, tikimės, kad pasaulis dar kurį laiką susidurs su pajėgumų trūkumu“, – sakė Samas Altmanas.

    Signalas apie strategiją ir finansus

    Naujoji programa svarbi ir kaip verslo modelio dalis, nes ilgalaikiai įsipareigojimai leidžia tiekėjui tiksliau planuoti investicijas į infrastruktūrą. Rinkoje DI paslaugų teikėjai ieško būdų suderinti sparčiai augantį poreikį su milžiniškomis išlaidomis techninei bazei, o išankstinės rezervacijos padeda mažinti neapibrėžtumą.

    Anksčiau „OpenAI“ investuotojams yra pateikusi tikslą iki 2030 metų skaičiavimo pajėgumams išleisti apie 520 milijardų eurų. Toks mastas atspindi, kad lenktynės dėl pažangiausių DI sistemų vis labiau remiasi ne vien programine įranga, bet ir fizine infrastruktūra bei energijos ištekliais.

    „OpenAI“ taip pat nurodo, kad planuodama rezervacijas sieks palikti pakankamai resursų ir savo produktams, įskaitant „ChatGPT“ bei programavimo pagalbininką „Codex“. Tai reikšminga detalė, nes didelio vartotojų srauto paslaugos dažnai konkuruoja dėl tų pačių pajėgumų su verslo klientų projektais.

  • Lenkija planuoja DI gigafabriką: profesorius perspėja, kad be talentų ji gali likti tuščia

    Lenkija vis garsiau kalba apie investicijas į didelio masto DI skaičiavimo infrastruktūrą, vadinamąją DI gigafabriką. Tačiau vien brangi įranga, pasak Varšuvos tyrimų instituto IDEAS vadovo prof. Piotro Sankowskio, problemos neišspręs, jei kartu nebus investuojama į žmones ir kompetencijas.

    Jo teigimu, Europa jau dabar susiduria su situacija, kai reikšminga dalis DI pajėgumų dirba JAV įmonių poreikiams. Jei Lenkija vystys tik infrastruktūrą, bet ne vietinį mokslą ir verslą, kyla rizika, kad naujai pastatyti pajėgumai bus nuomojami pirmiausia užsienio korporacijoms.

    Infrastruktūra be žmonių neveikia

    Prof. P. Sankowskis pabrėžia, kad investicijos turi būti subalansuotos: šalia serverių ir duomenų centrų būtinos panašaus masto lėšos talentų ugdymui, informatikos studijoms ir aukšto lygio DI tyrėjų pritraukimui. Priešingu atveju gigafabrika gali tapti formalia ambicija, kuri realiai neatneša technologinės suvereniteto.

    Pasak jo, Lenkija vis dar parengia per mažai aukštos kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių. Dėl to tarptautinių bendrovių tyrimų padaliniai šalyje neretai atlieka užsakomuosius darbus, o ne kuria esmines technologijas ir intelektinę nuosavybę vietoje.

    Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą?

    Institutas IDEAS vysto sprendimus, kurie rodo, kad DI iš eksperimentų fazės pereina į praktinius taikymus. Vienas pavyzdžių – dokumentų analizės sistema, paremta kalbos modeliais, skirta administracinių dokumentų ir notarinių aktų peržiūrai.

    Anot prof. P. Sankowskio, toks įrankis gali sutrumpinti vieno notarinio akto analizę nuo maždaug valandos iki kelių minučių. Vis dėlto diegimas viešajame sektoriuje, jo vertinimu, užtrunka, nes institucijoms reikia laiko suprasti technologiją, suvaldyti rizikas ir išmokti dirbti su naujais procesais.

    Gynyba ir energetika tampa prioritetais

    Kita kryptis – DI sprendimai, stiprinantys autonomiją, ypač dronų ir kitų autonominių sistemų srityje. Taip pat minimos palydovinių vaizdų analizės, skaitmeninių dvynių kūrimo ir dokumentacijos apdorojimo technologijos, kurios gynyboje ir saugume tampa vis svarbesnės.

    Energetikoje, pasak jo, DI potencialas apima elektros kainų ir vartojimo prognozavimą, anomalijų aptikimą bei kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą. IDEAS viduje veikianti komanda, dirbanti su prognozavimo uždaviniais, kuria modelius, galinčius turėti tiesioginį ekonominį poveikį įmonių sprendimams.

    „Jeigu pamiršime talentų ugdymą, yra rizika, kad tokia gigafabrika tiesiog stovės, o jos pajėgumus daugiausia nuomos JAV korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Jo teigimu, Lenkijos poziciją Europos DI lenktynėse artimiausiu metu lems ne vien paskelbtos investicijų sumos, bet ir tai, ar šalis sugebės išauginti bei išlaikyti specialistus. Kitaip tariant, technologinė infrastruktūra be nuoseklios talentų politikos gali tapti brangia, bet menkai šalies interesams dirbančia baze.

  • „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ šią savaitę pradeda naują masinių atleidimų etapą: planuojama sumažinti darbuotojų skaičių apie 10 proc., tai yra maždaug 8 000 darbo vietų. Kartu bendrovė atsisako planų užpildyti dar apie 6 000 anksčiau atvirų pozicijų, todėl bendras planuojamų etatų mažėjimas tampa dar ryškesnis.

    Šis žingsnis tęsia pastarųjų metų tendenciją, kai technologijų milžinės vienu metu mažina komandų dydį ir didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus bei DI. „Meta“ vadovybė pokyčius sieja su siekiu veikti efektyviau ir taip finansuoti kitas strategines kryptis.

    Didžiulės investicijos į DI

    Lygiagrečiai atleidimams „Meta“ didina kapitalo išlaidų gaires 2026 metais, daugiausia dėl duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros. Bendrovė numato, kad metinės kapitalo išlaidos gali siekti iki maždaug 135 milijardų eurų, o rėžis padidintas maždaug 9 milijardais eurų.

    Finansų vadovė Susan Li investuotojams yra sakiusi, kad vadovai dar neturi aiškaus atsakymo, koks ateityje turėtų būti optimalus bendrovės dydis. Pasak jos, praktika rodo, jog net ir sparčiai didinant pajėgumus, skaičiavimo resursų poreikis DI projektams neretai vis tiek būna nuvertinamas.

    „Mes ir toliau nuvertiname skaičiavimo pajėgumų poreikį, net kai sparčiai didiname pajėgumus“, – sakė Susan Li.

    Atmosfera viduje kaista

    Dalis dabartinių ir buvusių darbuotojų teigia, kad bendrovėje plinta nerimas ir nežinomybė, nes rinkoje kalbama apie galimus papildomus mažinimus vėliau šiais metais. Nuotaikas blogina ir tai, kad kartu su taupymo priemonėmis plečiami DI projektai, kurie kai kurias funkcijas gali automatizuoti.

    Darbuotojų įtampą kelia ir diskusijos apie vidinius produktyvumo bei darbo įpročių stebėsenos įrankius, kurių duomenys gali būti naudojami DI sprendimams mokyti ar vertinti. Kritikai tokias priemones vertina kaip galinčias kelti privatumo ir pasitikėjimo darbo vietoje klausimų, o vadovybei tai tampa reputacine ir organizacine rizika.

    Rinkos logika: mažiau žmonių, daugiau infrastruktūros

    Technologijų sektoriuje ryškėja modelis, kai įmonės mažina darbuotojų skaičių, bet tuo pat metu agresyviai investuoja į DI infrastruktūrą ir automatizaciją. Investuotojai dažnai palankiai vertina sąnaudų mažinimą, ypač kai jis pateikiamas kaip būdas sparčiau perskirstyti biudžetus į didžiausią grąžą žadančias sritis.

    Šį požiūrį stiprina ir tai, kad DI diegimas praktikoje leidžia greičiau atlikti dalį programavimo, turinio apdorojimo, klientų aptarnavimo bei analizės darbų. Vis dėlto darbuotojams tai reiškia augantį spaudimą įrodyti vertę, persikvalifikuoti ir konkuruoti su vis spartėjančia automatizacija.

  • Nvidia akcijos krito po rekordo: kodėl analitikai sako pirkti dabar ir laikyti ilgam?

    Nvidia akcijos krito po rekordo: kodėl analitikai sako pirkti dabar ir laikyti ilgam?

    Nvidia akcijos po pasiekto rekordo per kelias dienas smuktelėjo, o rinkoje vėl kilo klausimas, ar į šią bendrovę dar nevėlu įeiti. Tokie trumpalaikiai svyravimai šiai akcijai būdingi, ypač prieš finansinių rezultatų skelbimą, kai lūkesčiai būna maksimaliai išaugę.

    Investuotojai paprastai bijo pirkti prieš ataskaitas, nes net ir geri skaičiai ne visada garantuoja kainos augimą. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja ne artimiausios dienos reakciją, o ilgalaikę tendenciją: duomenų centrų paklausą, DI infrastruktūros plėtrą ir didžiųjų technologijų bendrovių išlaidų ciklą.

    „Jei norite pradėti poziciją, aš tai palaikau. Mes tai laikome, o ne prekiaujame“, – sakė Jim Cramer.

    Vienas iš argumentų, kurį kartoja Nvidia šalininkai, yra vertinimas lyginant su konkurentais. Rinkoje dažnai remiamasi prognozuojamu pelno daugikliu, o Nvidia, nepaisant lyderystės DI lustų segmente, neretai vertinama panašiai ar net kukliau nei dalis kitų puslaidininkių sektoriaus vardų.

    Kita svarbi prielaida yra kapitalo investicijos į skaičiavimo pajėgumus. „Alphabet“, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Meta“ pastaruoju metu viešai signalizavo, kad duomenų centrų ir DI infrastruktūros biudžetai išlieka dideli, o šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su serverių, spartintuvų ir tinklo įrangos paklausa.

    Ilgalaikį pasakojimą stiprina ir tai, kad DI modelių mokymas bei jų paleidimas realiomis sąlygomis reikalauja vis daugiau skaičiavimo resursų. Nvidia vadovas Jensen Huang viešai yra įvardijęs, kad kitas DI raidos etapas gali pareikalauti kartais didesnės skaičiavimo galios, o tai didina tikimybę, kad infrastruktūros ciklas dar nėra pasiekęs piko.

    Rizika išlieka akivaizdi: akcija gali smarkiai svyruoti po rezultatų, o lūkesčių kartelė įprastai būna labai aukšta. Tačiau ilgesnio laikotarpio investuotojams svarbiausia tampa ne bandymas tiksliai pagauti dugną, o disciplina ir aiškus planas, kaip pozicija bus didinama ar valdoma, jei rinka judės priešinga kryptimi.

    Galiausiai, argumentas „pirkti ir laikyti“ remiasi trimis kertiniais dėmenimis: DI paklausos struktūriniu augimu, didžiųjų technologijų bendrovių investicijomis ir Nvidia pozicija ekosistemoje. Dėl to dalis analitikų siūlo ne spekuliuoti trumpalaikiais šuoliais, o vertinti Nvidia kaip ilgalaikę portfelio dalį.

  • „Seagate“ šokiravo investuotojus: DI bumas kelia paklausą, bet naujos gamyklos užtruktų per ilgai

    „Seagate“ šokiravo investuotojus: DI bumas kelia paklausą, bet naujos gamyklos užtruktų per ilgai

    Duomenų laikmenų ir atminties sprendimų gamintojos „Seagate“ akcijos per vieną prekybos sesiją smuko daugiau nei 6 proc., o kartu žemyn patraukė ir kitos su atminties rinka siejamos bendrovės. Rinką išgąsdino vadovo Davido Mosley signalas, kad sparčiai augant DI infrastruktūros paklausai pasiūlą padidinti greitai gali būti sunku.

    Kalbėdamas investuotojų renginyje, vykusiame „JPMorgan“ konferencijos metu, vadovas pabrėžė, jog gamybos pajėgumų plėtra puslaidininkių ir duomenų saugyklų grandinėje užtrunka ilgai. Pasak jo, nukreipti komandas į naujų gamyklų ar įrangos diegimą reikštų prarasti tempą technologijų tobulinime, todėl sprendimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti investuotojams.

    „Jei atitrauktume komandas ir pradėtume statyti naujas gamyklas ar diegti naujas mašinas, tai tiesiog užtruktų per ilgai. Pajėgumų būtų daugiau, bet sulėtėtų šios technologijos augimo tempas“, – sakė Davidas Mosley.

    Neigiama reakcija palietė ir kitas rinkos žaidėjas: „Micron“, „Western Digital“ bei „SanDisk“ akcijos taip pat krito maždaug 5 proc. Investuotojai jautriai vertina bet kokius signalus apie tai, ar atminties ir saugyklų sektorius pajėgs patenkinti duomenų centrų plėtros bangą, kurią skatina DI modelių mokymas ir jų naudojimas.

    DI bumas spaudžia tiekimo grandinę

    Pastaraisiais ketvirčiais didieji debesijos ir duomenų centrų operatoriai agresyviai didina investicijas į skaičiavimo resursus, tinklus ir duomenų saugojimą. DI sistemoms reikia ne tik pažangių grafikos procesorių, bet ir didelių atminties bei saugyklų pajėgumų, nes mokymo ir veikimo metu apdorojami milžiniški duomenų kiekiai.

    Problema ta, kad gamybos ciklai šiame sektoriuje išmatuojami ketvirčiais, o ne savaitėmis: nuo investicijų sprendimo iki realaus papildomo pajėgumo dažnai praeina ilgas laikas. Dėl to rinka tampa jautri užuominoms apie „siaurąsias vietas“: jei paklausa auga greičiau nei pasiūla, kyla kainų svyravimai ir didėja rizika, kad dalis užsakymų bus nukelti.

    Matomumas klientams, bet paklausa didesnė

    „Seagate“ vadovas taip pat kalbėjo apie ilgus tiekimo terminus ir poreikį klientams užtikrinti prognozuojamumą. Jo teigimu, bendrovė stengiasi išlaikyti kelių ketvirčių matomumą, kad duomenų centrų projektai būtų planuojami stabiliai, tačiau reali paklausa gali viršyti šį planavimo horizontą.

    „Mes žinome, kas pasirodys po metų. Iš esmės klientams sakome: jei norite gerai suplanuoti duomenų centrus, mes žinome, kas ateina, ir jūs galite tai užsisakyti iki tam tikro laikotarpio. Norime, kad keturių ar penkių ketvirčių matomumas būtų labai tvirtas, bet paklausa yra gerokai didesnė“, – sakė Davidas Mosley.

    Rinkai tai reiškia dvi priešingas jėgas: viena vertus, DI infrastruktūros plėtra palaiko sektoriaus pajamas ir investuotojų lūkesčius, kita vertus, per lėta pajėgumų plėtra gali didinti neapibrėžtumą ir trumpuoju laikotarpiu skatinti staigesnius akcijų kainų svyravimus. Artimiausiais ketvirčiais investuotojai akylai stebės, ar gamintojai sugebės suderinti technologinę pažangą su gamybos masto didinimu.

  • Irano karas smogia DI lustams: „TSMC“, „Nvidia“ ir kiti įspėja apie brangstančius lustus

    Irano karas smogia DI lustams: „TSMC“, „Nvidia“ ir kiti įspėja apie brangstančius lustus

    Irano karo paaštrėjimas jau persiduoda ne tik naftos kainoms, bet ir pasaulinei DI įrangos grandinei. Lustų bei elektronikos gamintojai įspėja, kad trikdžiai Artimuosiuose Rytuose didina žaliavų, dujų, energijos ir logistikos sąnaudas, o tai gali kelti spaudimą pelningumui.

    Problema ypač jautri todėl, kad dabartinį technologijų augimą tempia didelių našumų lustai ir duomenų centrų plėtra. Kai kurioms bendrovėms net trumpalaikiai tiekimo sutrikimai reiškia brangesnę gamybą ir didesnę riziką vėluoti vykdant užsakymus.

    Brangsta dujos ir chemikalai

    Puslaidininkių gamyboje kritiškai svarbios inertinės dujos ir itin grynos cheminės medžiagos, naudojamos litografijoje bei plokštelių apdorojime. Rinkos dalyviai pabrėžia helio reikšmę: jis naudojamas aušinimui ir procesams, kuriuose būtina stabili, švari aplinka.

    Vienas didžiausių helio tiekimo centrų regione yra Kataras, o jo eksportui gali turėti įtakos karinė eskalacija ir transporto ribojimai. Dėl to kainų šuoliai dažniausiai persiduoda per kelias grandis: nuo dujų tiekėjų iki gamyklų, o vėliau ir iki galutinių lustų kainodaros.

    Įmonės kaupia atsargas ir diversifikuoja

    „TSMC“, gaminanti lustus „Nvidia“ ir kitiems didiesiems užsakovams, viešai pripažįsta, kad Artimųjų Rytų rizikos gali didinti kai kurių dujų ir chemikalų kainas. Tokiomis sąlygomis gamintojai dažniau renkasi kaupti „saugos atsargas“, iš anksto rezervuoti tiekimo apimtis ir ieškoti alternatyvių tiekėjų skirtinguose regionuose.

    Didžiausia pasaulyje sutartinė elektronikos gamintoja „Foxconn“ Artimųjų Rytų įvykius taip pat įvardija kaip vieną reikšmingų metų iššūkių, o „Infineon“ kalba apie brangstančius tauriuosius metalus, energiją ir krovinių gabenimą. Praktikoje tai reiškia, kad net ir nesustojus gamybai, maržos gali mažėti vien dėl išaugusių sąnaudų.

    „Net ir paskelbus paliaubas, tiekimo pusės žala neišsisprendžia per naktį“, – sakė rinkos analitikas Francisco Jeronimo.

    Didžiausia grėsmė – užsitęsęs konfliktas

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu aštriausiai smogia energijos kaina, ypač gamykloms ir didelės galios infrastruktūrai. Tačiau ilgėjant konfliktui išryškėja antriniai efektai: brangsta komponentai, mažėja tiekėjų lankstumas, didėja logistikos vėlavimų tikimybė, o tai keičia visą DI duomenų centrų ekonomikos skaičiavimą.

    Tuo pat metu investuotojų nuotaikas vis dar palaiko DI bumas, o puslaidininkių sektoriaus akcijos išlieka jautrios bet kokiems signalams apie pasiūlos ribojimus. Rinkoje vyrauja nuostata, kad geriausiai atlaikys tos bendrovės, kurios turi sukauptas atsargas, išskaidytą tiekimą ir pakankamą kainodaros galią.

  • „Blackstone“ pila 4,6 mlrd. eurų į DI debesiją su „Google“: TPU lustai meta iššūkį „Nvidia“

    „Blackstone“ pila 4,6 mlrd. eurų į DI debesiją su „Google“: TPU lustai meta iššūkį „Nvidia“

    JAV turto valdytoja „Blackstone“ paskelbė kartu su „Google“ kurianti naują DI infrastruktūros bendrovę, į kurią „Blackstone“ ketina investuoti apie 4,6 mlrd. eurų nuosavo kapitalo. Projektas orientuotas į sparčiai augantį skaičiavimo galios poreikį, kurį kursto DI modelių mokymas ir jų naudojimas realiu laiku.

    Naujoji JAV registruota įmonė remsis „Google“ tensorų apdorojimo įrenginiais TPU, sukurtais DI užduotims. Skelbiama, kad pirmieji 500 megavatų skaičiavimo pajėgumų turėtų pradėti veikti iki 2027 metų, o vėliau numatoma reikšminga plėtra.

    „Ši nauja bendrovė turi milžinišką potencialą, nes padeda patenkinti neregėtą skaičiavimo galios paklausą“, – sakė „Blackstone“ prezidentas ir operacijų vadovas Jon Gray.

    Vadovauti iniciatyvai paskirtas Benjamin Treynor Sloss, iki šiol dirbęs „Google“ programų vadovu. Viešai neatskleidžiama, kokia tiksliai bus nuosavybės struktūra, tačiau rinkoje aptariama, kad „Blackstone“ gali turėti kontrolinį paketą.

    Sandoris išryškina aštrėjančią konkurenciją DI aparatinės įrangos rinkoje, kurioje dominuoja „Nvidia“ vaizdo plokščių procesoriai. „Google“ TPUs laikomi alternatyva, leidžiančia debesijos paslaugų teikėjams dalį kritinės infrastruktūros kurti savarankiškai ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    „Google“ TPU vysto nuo 2015 metų ir plačiai naudoja savo DI produktams, įskaitant „Gemini“ modelių šeimą. Tuo pat metu rinka juda link specializuotų lustų, nes DI skaičiavimai reikalauja didžiulių elektros, aušinimo ir duomenų centrų pajėgumų, o vien aparatinės įrangos įsigijimas nebeužtikrina greito mastelio.

    „Blackstone“ pastaraisiais metais intensyviai investuoja į duomenų centrus ir su DI susijusią infrastruktūrą, siekdama pasinaudoti ilgalaike paklausos banga. Investuotojai šią kryptį vertina kaip strateginį statymą į skaitmeninės ekonomikos pagrindą, kuriam artimiausiais metais lemiamą įtaką turės energijos ir lustų tiekimo grandinės.

  • DI keičia amerikietišką svajonę: „AT&T“ neranda meistrų, o diplomai praranda galią

    DI keičia amerikietišką svajonę: „AT&T“ neranda meistrų, o diplomai praranda galią

    JAV darbo rinkoje ryškėja netikėtas lūžis: spartėjant dirbtinio intelekto diegimui, įmonės vis dažniau stokoja ne biurų darbuotojų, o kvalifikuotų amatininkų. Telekomunikacijų milžinė „AT&T“ viešai pripažįsta, kad būtent technikai, elektrikai ir tinklų specialistai tampa kritine grandimi, be kurios DI ekonomikos plėtra stringa.

    „AT&T“ vadovas Johnas Stankey pabrėžė, kad įmonei reikia žmonių, kurie supranta elektrą, šviesolaidžio technologijas ir gali realiomis sąlygomis prijungti infrastruktūrą klientų namuose. Tai signalas, kad dalis darbo, kuri anksčiau buvo laikoma patikimu startu biuro karjerai, vis dažniau automatizuojama, o rankomis atliekamų darbų paklausa auga.

    Milžiniškos investicijos, bet trūksta rankų

    „AT&T“ yra paskelbusi planą per penkerius metus į šviesolaidžio ir tinklo pajėgumų plėtrą nukreipti apie 230 milijardų eurų. Įmonė nurodo, kad dalis šių pinigų bus skirta darbuotojų samdymui ir mokymams, tačiau didžioji paklausa tenka fronto linijos specialistams, o ne centrinių biurų pareigybėms.

    Įmonė planuoja samdyti tūkstančius technikų, o vieno darbuotojo parengimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų. Tokios sumos atspindi, kad reikalingi ne bendri įgūdžiai, o konkreti kvalifikacija, kurios neįmanoma greitai „atsisiųsti“ iš interneto ar pakeisti automatizavimu.

    Diplomas vis dar svarbus, bet nebe garantija

    Kartu auga įtampa tarp universitetinio išsilavinimo ir pirmųjų karjeros metų realybės. JAV statistika rodo, kad pastaraisiais metais jaunų absolventų nedarbas yra linkęs kilti, ypač srityse, kuriose pradinės pozicijos labiausiai pažeidžiamos automatizavimo, pavyzdžiui, rinkodaroje, personalo valdyme, apskaitoje ar dalyje IT funkcijų.

    Ekonomistai pabrėžia, kad DI ypač paveikia būtent įėjimo į profesiją etapą, kai darbuotojai anksčiau atlikdavo rutinines analitines užduotis, rinkdavo informaciją, rengdavo suvestines. Vis daugiau šių darbų gali atlikti generuojantys modeliai, o įmonės, lėtėjant samdymui, tampa selektyvesnės.

    „DI geriausiai atlieka pradinio lygio analitines užduotis, kurios anksčiau būdavo patikimos jauniems darbuotojams“, – sakė konsultantas Aaronas Cheris.

    DI bumas maitina statybas ir energetiką

    Didėjant duomenų centrų, ryšio tinklų ir lustų gamybos projektų apimtims, auga poreikis elektrikai, vėdinimo ir vėsinimo sistemų specialistams, suvirintojams, tinklų montuotojams bei techninės priežiūros darbuotojams. Šios grandys būtinos tam, kad DI paslaugos apskritai veiktų: modeliams reikia didžiulių skaičiavimo pajėgumų, elektros ir stabilaus ryšio.

    Darbo rinkos prognozėse JAV statybų sektoriuje minimas šimtų tūkstančių darbuotojų trūkumas, o demografinės tendencijos problemą gilina: dalis kvalifikuotų meistrų artėja prie pensinio amžiaus. Todėl įmonės vis dažniau siūlo didesnius atlygius, priedus už pasirašymą ir išlaikymą, apmokamus mokymus bei papildomas naudas.

    „Robotai artimiausiu metu į stulpus nelips“, – sakė „AT&T“ technikas Kyson Cook.

    Ekspertai pastebi, kad ilgalaikė kryptis gali būti dviguba: dalis biuro funkcijų transformuosis į DI įrankių priežiūrą ir procesų valdymą, o fizinės infrastruktūros profesijos išliks atsparios automatizavimui. Tai reiškia, kad vertę vis labiau lems ne vien diplomas, o įrodyti praktiniai įgūdžiai, sertifikatai ir gebėjimas dirbti su modernia įranga.

  • DI lenktynės įgauna pagreitį: „Armada“ pritraukė 210 mln. eurų ir stato gamyklą Arizonoje

    DI lenktynės įgauna pagreitį: „Armada“ pritraukė 210 mln. eurų ir stato gamyklą Arizonoje

    Modulinių duomenų centrų kūrėja „Armada“ pritraukė apie 210 mln. eurų investicijų per B serijos finansavimo etapą. Sandorio metu įmonė buvo įvertinta maždaug 1,85 mlrd. eurų, o tai rodo išaugusį investuotojų dėmesį infrastruktūrai, reikalingai DI skaičiavimams.

    Kartu su investicijomis „Armada“ sudarė gamybos partnerystę su „Johnson Controls“, kuri taip pat tapo investuotoja. Arizonoje planuojama nauja gamykla „Galleon Forge One“, kurios plotas sieks apie 37 000 kvadratinių metrų, o veikla turėtų sukurti daugiau nei 500 darbo vietų.

    Kas keičiasi duomenų centruose

    „Armada“ kuria modulinius duomenų centrus, kuriuos galima pristatyti ir paleisti per dienas, o ne per metus, kaip įprasta didiesiems duomenų centrų projektams. Tokie sprendimai ypač aktualūs ten, kur reikia greitai padidinti skaičiavimo pajėgumus, bet nėra laiko ilgoms statyboms ar sudėtingam prijungimui prie infrastruktūros.

    Įmonės idėja remiasi tuo, kad dalį DI skaičiavimų galima atlikti arčiau duomenų šaltinio, vietoje, o ne siųsti didelius srautus į tolimus debesijos centrus. Tai svarbu ir dėl ryšio vėlavimo, ir dėl duomenų saugumo, ypač kai kalbama apie gynybos, energetikos ar pramonės objektus.

    Leviathan ir energijos šaltiniai

    Naujoji gamykla pirmiausia gamins „Armada“ produktą „Leviathan“ – megavato klasės duomenų centrą, skirtą didelės galios skaičiavimams. Bendrovė pabrėžia, kad tokie moduliai gali būti derinami prie esamų energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių ar pramonėje atsirandančių dujų srautų.

    Toks lankstumas svarbus rinkoje, kurioje elektros tinklų pralaidumas ir prijungimo terminai tampa vienu didžiausių „butelio kakliukų“. DI plėtra didina elektros poreikį, o naujų duomenų centrų projektai vis dažniau stringa dėl ilgo derinimo, infrastruktūros trūkumo ir aušinimo sprendimų.

    Klientai ir plėtra

    „Armada“ teigia, kad jos moduliai jau naudojami įvairiose srityse, įskaitant JAV karines struktūras ir sektorius, veikiančius sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, naftos ir dujų gavyboje ar telekomunikacijose. Bendrovė taip pat mini tarptautinius projektus, tarp jų bendradarbiavimą Australijoje ir Norvegijos energetikos pramonėje.

    Įmonės duomenimis, užsakymų apimtys per metus augo kartais, o tai atspindi platesnę tendenciją: rinkai reikia ne tik galingų lustų, bet ir greitai diegiamos infrastruktūros su prognozuojamu aušinimu, energijos tiekimu ir saugumo kontrole. „Armada“ pozicionuoja save kaip gamybiniu greičiu plečiamą alternatyvą, kai DI pajėgumus būtina perkelti arčiau realių operacijų.

    „DI lenktynės nebus laimėtos pavieniais projektais, jas laimės tie, kurie gali gaminti, diegti ir nuolat tobulinti DI infrastruktūrą greitai, mastu ir su suverenumu“, – sakė „Armada“ vadovas Danas Wrightas.

    Finansavimo etapą kartu vedė „Overmatch“ ir „8090 Industries“, o tarp naujų investuotojų įvardijama ir „BlackRock“. Prie sandorio prisidėjo ir keli strateginiai partneriai, o „Johnson Controls“ argumentuoja, kad jos patirtis aušinimo ir pastatų technologijų srityje leis greičiau diegti saugius modulinius duomenų centrus.

  • JK startuolis „Greenpixie“ pritraukė 5,5 mln. eurų: mažins DI ir debesijos energijos švaistymą

    JK startuolis „Greenpixie“ pritraukė 5,5 mln. eurų: mažins DI ir debesijos energijos švaistymą

    Jungtinės Karalystės energetikos efektyvumo programinės įrangos startuolis „Greenpixie“ užbaigė prieš A seriją (pre-Series A) ir pritraukė apie 5,5 mln. eurų investicijų. Bendrovė teigia, kad šios lėšos padės didelėms įmonėms mažinti išlaidas, atsirandančias dėl neefektyviai naudojamų debesijos resursų, ir kartu mažinti su tuo susijusias emisijas.

    Raundui vadovavo VERBUND X Ventures, korporatyvinio rizikos kapitalo fondas, susijęs su vienu didžiausių Europos atsinaujinančios elektros gamintojų. Prie finansavimo taip pat prisidėjo „Octopus Ventures“, Armajaro Holdings ir Green Angel Ventures, o bendrovė investiciją sieja su augančiu poreikiu turėti tikslesnį debesijos ir DI panaudojimo skaidrumą.

    Kur dingsta įmonių debesijos biudžetai

    Debesijos sąskaitos įmonėms dažnai didėja ne tik dėl augančių duomenų ar naujų projektų, bet ir dėl vadinamųjų nenaudojamų resursų, kurie lieka įjungti. „Greenpixie“ akcentuoja „zombinius“ resursus, kai serveriai, saugyklos ar kitos paslaugos apmokestinamos, nors realaus verslo poreikio nebėra.

    Problema ypač ryškėja plečiantis DI naudojimui: didesnės skaičiavimo apkrovos reiškia didesnį elektros poreikį ir brangesnes infrastruktūros konfigūracijas. Tarptautinėje rinkoje pastaraisiais metais sparčiai auga FinOps ir GreenOps kryptys, kurios jungia finansinę kontrolę su tvarumo tikslais, o įmonės vis dažniau ieško įrankių realaus laiko stebėsenai.

    Kaip „Greenpixie“ žada mažinti energijos švaistymą

    Bendrovė integruojasi su didžiaisiais debesijos tiekėjais ir pateikia tvarumo bei sąnaudų analizę, skirtą IT ir inžinerijos komandoms. Praktikoje tai reiškia rekomendacijas, kaip išjungti nereikalingus resursus, optimizuoti infrastruktūrą pagal tikrą poreikį ir, kai įmanoma, rinktis mažesnio anglies intensyvumo regionus.

    „Greenpixie“ teigia dirbanti su didelėmis tarptautinėmis įmonėmis, tarp jų minima ir „Mastercard“. Startuolio tikslas yra sudaryti sąlygas sprendimus dėl debesijos ir DI diegimo priimti remiantis duomenimis, o ne spėjimais, ir taip vienu metu mažinti sąskaitas, vandens bei energijos pėdsaką.

    „Efektyvus debesijos ir DI naudojimas įmanomas, kai organizacijoje įtvirtinama tinkama kultūra ir pasirenkami tinkami įrankiai. Turėdamos tikslius tvarumo duomenis, įmonės gali maksimaliai išnaudoti savo potencialą“, – sakė „Greenpixie“ vadovas ir vienas įkūrėjų John Ridd.

    VERBUND AG vadovas Michael Strugl pabrėžė, kad sprendimas taikosi į struktūrinę klientų problemą sparčiai augančioje rinkoje. Pasak jo, tarptautinių klientų patvirtinimas ir pasiekti sutaupymai rodo, jog produktas turi mastelio potencialą.

    „Octopus Ventures“ partneris Luke Edis pridūrė, kad „Greenpixie“ atsiduria dviejų tendencijų sandūroje: spartaus DI augimo ir skubos mažinti debesų kompiuterijos energijos naudojimą bei poveikį aplinkai. Jo vertinimu, realaus laiko matomumas padeda tvarumą paversti našumo ir kaštų efektyvumo varikliu.

    Ką tai reiškia rinkai artimiausiu metu

    Investicija signalizuoja, kad įmonėms vien tik auginti skaičiavimo galias nebepakanka: vis didesnę reikšmę įgyja skaidrumas, valdymas ir atsakomybė už energijos sąnaudas. Tai aktualu ne tik tvarumo ataskaitoms, bet ir kasdieniams finansiniams sprendimams, kai net nedideli optimizavimai didelėse infrastruktūrose virsta reikšmingomis sumomis.

    „Greenpixie“ nurodo, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas plėtrai ir produkto vystymui, siekiant greičiau pasiekti tarptautinius klientus. Rinkoje, kur debesijos sąnaudos ir DI projektai auga greičiau nei daugumos organizacijų kontrolės mechanizmai, tokie įrankiai gali tapti būtinu IT valdymo standartu.