CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    „Alphabet“ kelia investicijų kartelę: iki 176 mlrd. eurų 2026 metais ir dar didesnis šuolis 2027-aisiais

    Technologijų milžinė „Alphabet“ paskelbė didinanti 2026 metų kapitalo išlaidų planą iki 167–176 mlrd. eurų ir signalizavo, kad 2027 metais investicijos gali dar reikšmingai augti. Bendrovė pabrėžė, jog didžioji dalis lėšų keliaus į duomenų centrus, serverius ir kitą infrastruktūrą, reikalingą DI paslaugoms.

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, kad didėjantis biudžetas atspindi ne tik ambicijas, bet ir realius tiekimo bei pajėgumų apribojimus. „Alphabet“ vadovai pripažino, kad artimiausiu laikotarpiu skaičiavimo resursų trūkumas riboja galimybes pilnai patenkinti paklausą, o tai tiesiogiai veikia debesijos verslo augimo tempą.

    Debesija tampa pagrindiniu varikliu

    2026 metų pirmąjį ketvirtį „Alphabet“ pajamos siekė apie 96 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius, o metinis augimas sudarė 20 proc. Šuolį ypač sustiprino „Google Cloud“, kur pajamos augo sparčiau nei tikėtasi ir pasiekė maždaug 17,5 mlrd. eurų.

    Vadovybė akcentavo, kad įmonių DI sprendimai debesijoje pirmą kartą tapo svarbiausiu šio segmento augimo varikliu. „Gemini Enterprise“ mokamų aktyvių naudotojų skaičius per ketvirtį, bendrovės teigimu, padidėjo 40 proc., o tai rodo, kad DI funkcijos vis dažniau perkamos kaip atskira, apčiuopiamą vertę kurianti paslauga.

    Rekordinės išlaidos ir infrastruktūros lenktynės

    Per ketvirtį „Alphabet“ kapitalo išlaidos sudarė apie 31 mlrd. eurų, o tai apima nekilnojamąjį turtą, serverius, duomenų centrus ir kitą techninę bazę. Toks tempas signalizuoja, kad didžiosios platformos pereina į etapą, kai DI plėtra tampa ne vien programinės įrangos, bet ir milžiniškos energetikos bei techninės infrastruktūros klausimu.

    Didėjantis investicijų planas siejamas ir su anksčiau paskelbtu duomenų centrų verslo įsigijimu: „Alphabet“ buvo pranešusi apie „Intersect“ pirkimą už maždaug 4,4 mlrd. eurų grynaisiais, kartu perimant ir įsipareigojimus. Tokie sandoriai padeda greičiau didinti pajėgumus, kai naujų objektų projektavimas ir statyba gali užtrukti kelerius metus.

    Paieška ir reklama laikosi, bet „Youtube“ tempas ne vienodas

    Paieškos verslas ketvirtį taip pat demonstravo stiprų rezultatą: bendrovė nurodė, kad DI funkcijos didina naudojimą, o užklausų kiekis pasiekė rekordą. Reklamos pajamos išaugo iki maždaug 67,4 mlrd. eurų, o tai rodo, kad pagrindinis „Google“ pinigų srautas išlieka atsparus net ir esant rinkos ciklų svyravimams.

    Vis dėlto „Youtube“ reklamos pajamos, siekusios apie 8,6 mlrd. eurų, kiek prasilenkė su prognozėmis. Bendrovė akcentavo, kad prenumeratų kryptis auga sparčiau nei reklama, todėl platformos monetizacija vis labiau remiasi mišriu modeliu, kuriame svarbėja mokami planai, o ne vien reklamos parodymai.

    „Alphabet“ skelbia, kad DI infrastruktūros paklausa rinkoje auga greičiau, nei šiuo metu spėjama plėsti pajėgumus. Tai reiškia, kad artimiausiais metais investicijų lygis greičiausiai išliks aukštas, o konkurencija tarp didžiųjų debesijos tiekėjų vis labiau persikels į duomenų centrų pajėgumus, energijos tiekimą ir specializuotos technikos prieinamumą.

  • „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    Didžiosios technologijų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“ šią savaitę investuotojams pristato ketvirčio rezultatus, kai jų DI infrastruktūros planus spaudžia dvi kryptys: išaugusios energijos kainos ir gilėjantis atminties lustų trūkumas. Rinka iki šiol išlieka palyginti rami, tačiau analitikai vis dažniau klausia, kiek tai kainuos pelningumui ir pinigų srautams.

    Prieš kelis mėnesius vadinamieji hyperscaleriai buvo signalizavę apie rekordinį kapitalo išlaidų šuolį, skirtą duomenų centrams, specializuotiems spartintuvams ir tinklams. Dabar situaciją komplikuoja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri pakėlė naftos kainas ir padidino logistikos bei gamybos sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

    Duomenų centrų ekonomika ypač jautri energijai: brangstant kurui didėja tiek statybų, tiek įrangos pristatymo kaštai, o elektros kainos tampa vienu svarbiausių ilgalaikių išlaidų veiksnių. Investuotojai stebi, ar bendrovės koreguos metų prognozes ir ar išlaikys anksčiau žadėtą DI plėtros tempą.

    Kas labiausiai neramina investuotojus?

    Vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių yra galimas energijos ir pramoninių žaliavų kainų poveikis. Pavyzdžiui, helis ir dalis cheminių medžiagų naudojami puslaidininkių gamyboje, todėl tiekimo sutrikimai gali atsiliepti tiek komponentų prieinamumui, tiek galutinei įrangos kainai.

    Kita rizika yra reguliaciniai ir infrastruktūriniai barjerai, kai kalbama apie gigavatinės galios duomenų centrus. Norint juos prijungti prie elektros tinklų, dažnai reikia ilgo leidimų proceso, naujų perdavimo linijų ir aiškaus susitarimo, kas dengs tinklo plėtros sąnaudas.

    JAV kontekstas kai kurių rinkos dalyvių vertinamas kaip palankesnis nei Europa ar Azija, nes šalis turi didelę gamtinių dujų pasiūlą ir plačias galimybes didinti elektros gamybą. Vis dėlto net ir palankesnės energijos kainos neišsprendžia pagrindinės problemos: DI bumas reikalauja vis daugiau elektros, aušinimo ir brangios įrangos.

    Atminties lustų trūkumas kelia kainas

    Technologijų sektoriuje ryškėja ir atminties krizė, kuri pradėjo formuotis dar iki naujausios geopolitinės eskalacijos. DI serveriams reikia gerokai daugiau DRAM ir didelio našumo atminties, todėl paklausai viršijant pasiūlą kainos kyla, o debesijos paslaugų teikėjai priversti konkuruoti dėl ribotų pajėgumų.

    Rinkos tyrėjai prognozuoja, kad 2026 metais DRAM kaina už gigabaitą gali būti kelis kartus didesnė nei 2025 metais, o tai daro tiesioginį spaudimą duomenų centrų savikainai. Praktiniai padariniai pasiekia ir vartotojų segmentą: kai kurios bendrovės jau pripažino, kad komponentų brangimas prisidėjo prie sprendimų kelti įrenginių kainas.

    Kartu brangsta ir skaičiavimo pajėgumai: didelio našumo grafikos procesorių nuomos tarifai rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo, o tai rodo, kad paklausa išlieka itin aukšta. Tai stiprina argumentą, jog bendrovės trumpuoju laikotarpiu gali rinktis absorbuoti dalį kaštų, kad neprarastų plėtros tempo.

    Ar technologijų milžinės didins kainas?

    Debesijos rinkoje itin svarbu, ar augančios sąnaudos bus perkeltos klientams. Dalies tiekėjų strategija kol kas remiasi prielaida, kad DI paklausa yra pakankamai stipri, kad pateisintų investicijas net ir brangstant energijai bei komponentams, tačiau kainodaros pokyčiai galėtų tapti jautria tema dideliems verslo klientams.

    Analitikų vertinimu, didžiausias klausimas yra ne vien šių metų kapitalo išlaidų dydis, o tai, kiek ilgai teks investuoti tokiu tempu ir kada DI infrastruktūra pradės generuoti prognozuojamą grąžą. Jei energijos ir atminties kainų spaudimas užsitęs, maržų apsauga gali tapti sudėtingesnė, ypač jei konkurencija ribos galimybes kelti paslaugų kainas.

    Kol kas rinkos nuotaikos išlieka optimistinės, o investuotojai tikisi, kad šokai bus laikini arba didžiosios bendrovės juos suvaldys tiekimo grandinės sprendimais ir masto ekonomija. Vis dėlto šis ataskaitų sezonas gali tapti lūžio tašku, kai reikės aiškiai atsakyti, kiek DI plėtra kainuos ir kokį poveikį tai turės artimiausių metų finansiniams rezultatams.

  • „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė savo pačios išsikeltų pajamų ir vartotojų augimo prognozių, pranešė JAV žiniasklaida. Tai sustiprino investuotojų abejones, ar bendrovė sugebės išlaikyti itin brangius duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų plėtros planus, kurie pastaruoju metu tapo vienu didžiausių rinkos kaštų.

    Publikacijoje teigiama, kad finansų vadovė Sarah Friar esą kėlė klausimą, ar lėtėjant pajamoms pakaks lėšų ateities skaičiavimo pajėgumų sutartims finansuoti. Tuo pačiu metu valdyba esą atidžiau vertina skaičiavimo infrastruktūros sandorius, o vadovybė ieško būdų griežčiau kontroliuoti išlaidas.

    „Tai absurdiška. Mes visiškai sutariame dėl to, kad turime pirkti tiek skaičiavimo pajėgumų, kiek tik galime, ir ties tuo dirbame kartu kiekvieną dieną“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir finansų vadovė Sarah Friar.

    Milžiniškos infrastruktūros išlaidos

    Rinka pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančia DI paslaugų paklausa, o ją tenkinti bandoma didinant duomenų centrų pajėgumus ir perkant specializuotus lustus. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau sudaro ilgo laikotarpio sutartis dėl debesijos ir skaičiavimo resursų, kurios įsipareigojimais prilygsta dešimtims ar šimtams milijardų eurų.

    Pranešime akcentuojama, kad dalis tokių susitarimų glaudžiai siejasi su „OpenAI“ poreikiais. Minimos sutartys ir įsipareigojimai su „Oracle“, taip pat „Nvidia“ dalyvavimas duomenų centrų plėtroje, be to, „OpenAI“ pranešė apie reikšmingą strateginę partnerystę su „Amazon“.

    IPO lūkesčiai ir santykių su „Microsoft“ pokyčiai

    Šie signalai svarbūs ir dėl to, kad rinkoje toliau sklando lūkesčiai dėl galimo „OpenAI“ viešo akcijų siūlymo. Tokiu atveju investuotojai vertins ne tik technologinę lyderystę, bet ir tai, ar pajamų augimas gali stabiliai padengti milžiniškas infrastruktūros sąnaudas, kurios DI sektoriuje dažnai lenkia įprastus programinės įrangos verslo modelius.

    Pastarosiomis savaitėmis „OpenAI“ taip pat paskelbė apie didelius bendradarbiavimo su „Microsoft“ pakeitimus. Skelbta, kad bus ribojama pajamų dalies schema, o „Microsoft“ nebeturės išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o tai gali reikšti didesnį „OpenAI“ lankstumą dirbant su daugiau partnerių.

    Rinkoms tokios žinios paprastai yra dviprasmės: vieniems tai signalas apie augančią nepriklausomybę ir platesnę ekosistemą, kitiems tai priminimas, kad DI plėtra remiasi brangiu skaičiavimu, kurio kaštai gali spausti maržas net ir sparčiai augant pajamoms.

  • Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigė, kad rinkų reakcija į pranešimus apie „OpenAI“ augimo iššūkius parodė, jog pastaruoju metu su DI siejamų akcijų ralis buvo pernelyg įkaitęs. Pasak jo, pakako menkesnės neigiamos antraštės, kad dalis investuotojų skubiai fiksuotų pelnus.

    „Bet kas galėjo juos numušti. Net plunksna būtų numušusi šias akcijas“, – sakė Jimas Crameris.

    Publikacijoje akcentuojama, kad po pranešimų apie „OpenAI“ augimo rodiklius smuko dalies lustų gamintojų ir duomenų centrų tiekėjų akcijos. Investuotojai į tokią informaciją sureagavo jautriai, nes DI bumo metu šių bendrovių vertinimai pastaraisiais mėnesiais kilo itin sparčiai, o rinkoje daugėjo lūkesčių, kad augimas bus beveik be pertrūkių.

    Tekste minima, kad „Wall Street Journal“ šaltiniai skelbė apie „OpenAI“ nepasiektus vidinius vartotojų augimo ir pajamų tikslus, o tai sustiprino abejones, ar įmonė galės ilgiau išlaikyti dideles išlaidas kompiuterinei infrastruktūrai. DI produktų plėtrai reikalingi skaičiavimo pajėgumai ir specializuoti lustai yra brangūs, todėl investuotojai ypač vertina aiškų ir greitą pajamų augimą.

    „OpenAI“ suabejojo tokio vertinimo pagrįstumu ir teigė, kad informacija yra „juokinga“. Bendrovė taip pat nurodė, kad siekia užsitikrinti kuo daugiau skaičiavimo išteklių, nes tai tiesiogiai susiję su paslaugų plėtra ir konkurencija DI rinkoje.

    J. Crameris pabrėžė, kad toks korekcinis judėjimas jam atrodo suprantamas ir net naudingas, nes sumažina perkaitimo riziką. Jis priminė 2000 metų technologijų burbulo laikotarpį, kai, jo vertinimu, rinkos laiku neatvėso ir vėliau korekcija buvo gerokai skaudesnė.

    Analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad DI sektoriuje rinkos nuotaikos labai priklauso nuo trijų veiksnių: realių pajamų ir vartotojų augimo, kapitalo išlaidų tempo bei pažadų dėl pelningumo. Kai investuotojai pamato ženklų, kad augimo trajektorija gali neatitikti didelių lūkesčių, net ir pavienė naujiena gali išprovokuoti staigesnį išsipardavimą.

  • Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Iranui eskaluojant karą stabdomos investicijos į duomenų centrus Artimuosiuose Rytuose

    Didelė duomenų centrų plėtros bendrovė „Pure DC“ laikinai pristabdė investicinius sprendimus dėl naujų duomenų centrų ir dirbtinis intelektas infrastruktūros projektų Artimuosiuose Rytuose. Apie tai televizijai CNBC sakė bendrovės vadovas Gary Wojtaszek.

    Pasak jo, kol regione tęsiasi karinis konfliktas ir išlieka didelė rizika infrastruktūrai, naujų projektų ir ypač didelio našumo grafinių procesorių diegimo sprendimai nebus skubinami. Tai atspindi platesnę rinkos nuotaiką, kai geopolitinė rizika tampa vienu svarbiausių veiksnių planuojant skaitmeninę plėtrą.

    Konfliktas regione paveikė tiek logistiką, tiek energetikos ir žaliavų rinkas, o tai didina projektų kaštus ir neapibrėžtumą. Duomenų centrai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau prilyginami kritinei infrastruktūrai, tampa jautresni ir fizinio saugumo grėsmėms.

    „Niekas nenori statyti naujų duomenų centrų ir diegti naujų grafinių procesorių, kol situacija nenurims“, – sakė Gary Wojtaszek.

    Bendrovė veikia Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o jos objektas Abu Dabyje buvo apgadintas nuo atakos kilusiais skeveldromis. CNBC taip pat pranešė apie dronų smūgius, po kurių dalyje regiono fiksuoti sutrikimai paslaugose, priklausomose nuo debesijos infrastruktūros.

    Nepaisant pauzės, „Pure DC“ vadovas teigia, kad ilgalaikė regiono perspektyva išlieka patraukli, nes skaitmeninių paslaugų paklausa nemažėja. Persijos įlankos valstybės pastaraisiais metais siekė pritraukti didelius technologijų projektus, siūlydamos konkurencingas elektros kainas, žemę ir valstybines skatinimo programas, kad taptų svarbiomis DI plėtros grandinės dalimis.

    Darbuotojų saugumas ir nuotolinis valdymas

    Didėjant grėsmėms, dėmesys krypsta ir į duomenų centrų darbuotojų saugumą. Gary Wojtaszek teigė, kad bendrovė nenurodo darbuotojams privalomai būti objekte, o sprendimą palieka jiems patiems, vertinant šeimos ir asmenines aplinkybes.

    Pasak jo, daliai darbuotojų suteikiama daugiau lankstumo, įskaitant galimybę nebūtinoms pozicijoms dirbti nuotoliu, taip pat papildomos gerovės priemonės. Kartu bendrovė didina pasirengimą objektus valdyti nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, kad kritinės funkcijos veiktų net ir esant ribotam fiziniam prieinamumui.

    Ką tai reiškia DI infrastruktūros bumui

    Duomenų centrai ir spartinimo įranga tapo vienu svarbiausių DI plėtros „butelio kaklelių“, todėl investicijų pristabdymas regione gali turėti įtakos projektų terminams. Rinka pastaraisiais metais susidūrė su talentų trūkumu, ilgesniais įrangos pristatymo terminais ir augančiomis energetikos sąnaudomis, o geopolitiniai sukrėtimai šias rizikas dar labiau sustiprina.

    Ekspertai prognozuoja, kad didėjant rizikai kai kuriose rinkose gali augti atlygio paketai darbuotojams, dirbantiems objektuose, prilyginamuose strateginiams taikiniams. Tokia tendencija reikštų papildomą spaudimą projektų biudžetams, net jei ilgalaikė skaitmeninė paklausa regione išliks stipri.

  • „Galaxy Digital“ patyrė 199 mln. eurų I ketvirčio nuostolį: viltis sieja su duomenų centrais

    „Galaxy Digital“ patyrė 199 mln. eurų I ketvirčio nuostolį: viltis sieja su duomenų centrais

    Kriptovaliutų ir skaitmeninio turto bendrovė „Galaxy Digital“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: grynasis nuostolis siekė apie 199 mln. eurų. Bendrovė nurodė, kad didžiausią neigiamą įtaką padarė kritusios kriptovaliutų kainos, sumažinusios turto vertę balanse.

    Įmonės vadovas Mike’as Novogratzas situaciją apibūdino kaip pereinamąjį laikotarpį visam sektoriui. Jo teigimu, rinka juda nuo spekuliatyvios paklausos link platesnio technologinio pritaikymo, o tai esą ilgainiui turėtų mažinti verslo priklausomybę nuo kainų svyravimų.

    Kriptovaliutų kainos smuko, bet apyvartos stabilizavosi

    Ketvirčio metu bendra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija, remiantis rinkos duomenimis, sumažėjo apie 21 proc. Tai prisidėjo prie nerealizuotų nuostolių „Galaxy Digital“ ižde ir investicijų portfelyje, net jei dalis pozicijų nebuvo parduotos.

    Vis dėlto bendrovė pranešė, kad prekybos apimtys išliko panašiame lygyje, nepaisant rinkos nuosmukio. Pasak vadovų, tai vertinama kaip signalas, jog dalis pajamų šaltinių pamažu ima atsiskirti nuo tiesioginės kriptovaliutų kainų dinamikos.

    Duomenų centrai tampa atsvara rinkos ciklams

    Didžiausias dėmesys rezultatų pristatyme skirtas augančiam duomenų centrų segmentui, kurį „Galaxy Digital“ vysto kaip stabilesnį, nuo kriptovaliutų kainų mažiau priklausantį verslą. Bendrovė tikisi, kad šio segmento pajamos pradės reikšmingiau augti nuo antrojo ketvirčio.

    „Skaitmeninis turtas dabar yra pereinamaisiais metais: pasaulyje judame nuo spekuliatyvios turto klasės prie technologijos, kuri bus įdiegta daugelyje industrijų“, – sakė Mike’as Novogratzas.

    Įmonė taip pat pabrėžė, kad institucinė paklausa blokų grandinės infrastruktūrai auga: daugiau dėmesio skiriama saugojimo, prekybos ir turto žymėjimo sprendimams. Vadovų teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje finansų rinkoms reikės modernizuotos infrastruktūros, o tai gali didinti platforminių paslaugų svarbą bendrovės rezultate.

  • Vietnamas kelia kartelę dirbtinio intelekto lenktynėse: ambicijos, griežtas įstatymas ir šešėlinės rizikos

    Vietnamas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad dirbtinis intelektas jam nėra vien technologijų mada. Hanojus DI vystymą sieja su ekonomikos modernizavimu, produktyvumo šuoliu ir siekiu tapti viena ryškiausių Pietryčių Azijos valstybių skaitmeninėje rinkoje.

    Šalies kryptis išsiskiria tuo, kad greta investicijų ir eksperimentų diegiant DI į kasdienes paslaugas kuriama ir plataus užmojo reguliavimo bazė. Tačiau su tuo ateina ir klausimai dėl duomenų kontrolės, priežiūros technologijų bei užsienio technologinės priklausomybės.

    DI kaip ekonomikos variklis

    Vietnamas DI plėtrą remia per valstybines programas, mokslo ir inovacijų finansavimą bei pastangas pritraukti tarptautines kompanijas. Augantis startuolių skaičius ir DI sprendimų diegimas finansų, gamybos, sveikatos bei švietimo sektoriuose rodo, kad rinka bręsta greičiau nei daugelyje regiono valstybių.

    Praktikoje DI vis dažniau naudojamas klientų aptarnavime, rizikų vertinime, procesų automatizavime ir diagnostikoje. Tokios kryptys būdingos ir globalioms tendencijoms: didžiausią trumpalaikę grąžą verslui dažniausiai duoda ne futuristiniai projektai, o efektyvesni sprendimai realiuose procesuose.

    Didžiosios investicijos ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Vietnamas aktyviai vilioja technologijų gigantus ir stiprina vietinius čempionus, tačiau kritinis elementas lieka infrastruktūra: duomenų centrai, debesijos paslaugos ir didelio našumo lustai. Be jų didelių kalbos modelių kūrimas ir DI diegimas mastu tampa sunkiai įmanomas.

    Šioje vietoje ryškėja paradoksas: siekiant skaitmeninio suvereniteto, daug sprendimų vis tiek remiasi užsienio tiekėjų technologijomis. Tai reiškia, kad geopolitiniai ribojimai, eksporto kontrolė ar tiekimo grandinių sutrikimai gali tiesiogiai paveikti DI planų tempą ir kainą.

    Kita problema yra talentų trūkumas. Nors Vietnamas turi didelę jaunų specialistų bazę ir augančią IT bendruomenę, aukščiausios kvalifikacijos DI mokslininkų ir inžinierių pasiūla dažnai nespėja paskui ambicijas, o konkurencija su JAV ir Europos darbo rinka didina protų nutekėjimo riziką.

    Reguliavimas: apsauga ar kontrolės įrankis?

    Vietnamas siekia turėti aiškias DI taisykles ir signalizuoti investuotojams, kad rinka bus nuspėjama. Regiono kontekste tai išskirtina, nes dalis ASEAN valstybių dažniau remiasi rekomendacijomis ar gairėmis, o ne detaliais įstatymais.

    Vis dėlto griežtesnis reguliavimas neišvengiamai kelia klausimą, kam jis bus taikomas ir kas turės galutinį žodį dėl rizikos vertinimo. Jei priežiūra fragmentuota, o atsakomybės ribos miglotos, tai gali sukurti ne tik vartotojų apsaugos spragas, bet ir erdvę selektyviam taisyklių taikymui.

    Ypač jautri sritis yra sintetinis turinys ir vadinamieji gilieji padirbiniai, galintys veikti rinkimus, reputaciją ar viešąją tvarką. Tokie ribojimai daugelyje šalių laikomi būtinais, tačiau autoritarinėse ar pusiau autoritarinėse sistemose jie gali būti panaudoti ir kaip spaudimo priemonė politinei kritikai.

    „DI gali būti naudojamas produktyvumui kelti, bet kartu jis keičia galios balansą tarp piliečio, verslo ir valstybės“, – sako skaitmeninės politikos analitikai.

    Duomenys, biometrija ir viešasis saugumas

    Vienas didžiausių šiuolaikinio DI variklių yra duomenys, ypač didelio masto valstybės registrai ir biometriniai identifikatoriai. Tokios sistemos gali palengvinti viešųjų paslaugų teikimą, mažinti sukčiavimą ir greitinti administracinius procesus.

    Tačiau kartu jos kuria rizikas dėl masinio stebėjimo, profiliavimo ir netiesioginio socialinio reitingavimo. Net jei įstatymai formaliai riboja tam tikras praktikas, išimtys nacionalinio saugumo ar žvalgybos reikmėms dažnai tampa zona, kurioje DI panaudojimas visuomenei mažiausiai skaidrus.

    Papildomą įtampą kuria ir DI suderinamumo klausimas. Jei kalbos modeliai mokomi iš informacinės aplinkos, kurioje veikia cenzūra ar stipri naratyvų kontrolė, modeliai natūraliai atkartos tokią informaciją kaip dominuojančią, o tai paveiks atsakymų kokybę, požiūrių įvairovę ir visuomenės informavimą.

    Ką tai reiškia Europai ir verslui?

    Europos kompanijoms Vietnamas gali būti patrauklus dėl augančios rinkos, gamybos ir tiekimo grandinių ekosistemos bei valstybės noro sparčiai skaitmenizuoti ekonomiką. Praktinės galimybės dažniausiai atsiveria tose srityse, kur Europoje sukaupta kompetencija: atitiktis, rizikų valdymas, auditas, kibernetinis saugumas, kritinės infrastruktūros apsauga.

    Tačiau verslui būtina įvertinti ir rizikas: reikalavimus vietinei atstovybei, duomenų lokalizavimo taisykles, galimą reguliavimo nepastovumą bei reputacinius klausimus, jei DI sprendimai būtų panaudoti pertekliniam stebėjimui. Dalis projektų gali būti pelningi, bet reikalauti itin tvirto teisinio ir etinio pagrindo.

    Bendra kryptis aiški: Vietnamas bando vienu metu paspartinti DI diegimą, pritraukti kapitalą ir išlaikyti politinę kontrolę. Tokia kombinacija gali leisti greitai augti, tačiau ilgainiui lems, ar šalis taps savarankišku regiono DI centru, ar liks priklausoma nuo užsienio technologijų ir geopolitinių vėjų.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: jei Europa nesiims veiksmų, priklausomybė nuo kitų tik didės

    Diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose dalyviai sutaria: dirbtinis intelektas (DI) jau tapo vienu svarbiausių konkurencinio pranašumo šaltinių. Tačiau kartu jis vis labiau siejamas su skaitmeniniu suverenitetu ir priklausomybės nuo už Europos ribų kuriamų sprendimų rizika.

    Kalbėta, kad Europa pernelyg dažnai susitelkia į DI rizikų valdymą, bet per lėtai pereina prie investicijų ir praktinio diegimo. Dėl to ekonominė nauda, talentai ir infrastruktūra koncentruojasi ten, kur sprendimai priimami greičiau.

    Skaitmeninis suverenitetas prasideda nuo investicijų

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad vien reguliavimas skaitmeninio suvereniteto nesukurs. Jo teigimu, esminiai veiksniai yra kapitalo mobilizavimas, parama vietos verslui ir infrastruktūros projektai, kurie leistų kurti bei diegti DI Europoje.

    „Skaitmeninį suverenitetą atneš investicijos ir Europos įmonių stiprinimas, o ne vien taisyklės“, – sakė Dariusz Standerski.

    Kaip pavyzdį jis minėjo viešosios paramos schemas: net ir nedidelės programos, skirtos DI diegimui įmonėse, gali įstrigti ilgam dėl sudėtingų procedūrų. Tokiose situacijose, pasak jo, valstybės priverstos rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lengvatines paskolas, nors jos ne visada prilygsta greitai veikiančioms dotacijoms.

    Gigafabrikos, energija ir vanduo: DI turi realią kainą

    Viena svarbiausių temų buvo didelės galios skaičiavimo infrastruktūra, reikalinga DI modeliams kurti ir treniruoti. Aptarta, kad Europos Komisija inicijuoja didelio masto skaičiavimo centrų kryptį, o dalis valstybių, tarp jų ir Lenkija, siekia pritraukti tokio tipo projektus.

    Tokios infrastruktūros kaina vertinama apie 3 000 000 000 eurų, o reikšminga dalis finansavimo dažniausiai remiasi viešojo ir privataus sektoriaus partneryste. Kongrese akcentuota, kad spartai čia kritiškai svarbūs sprendimų terminai, nes technologijų ciklai trumpėja, o delsimas mažina investicijų grąžą.

    DI plėtra susiduria ir su fiziniais apribojimais. Strateginė patarėja ir DI etikos ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad duomenų centrai reikalauja tiek patikimų elektros tinklų, tiek didelių vandens kiekių aušinimui, o tai gali tapti socialinių ir politinių pasirinkimų klausimu.

    „Ieškome stebuklingo vaisto daugeliui trūkumų, o jį matome DI, bet tiesa ta, kad daliai šalių dar trūksta energetikos pajėgumų šiai plėtrai išlaikyti“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    Ar Europa gali konkuruoti galia? Reikia bendro masto

    Verslo atstovai taip pat kėlė klausimą, kiek skaitmeninis suverenitetas turi kainuoti ir ar visada verta viską kurti nuo nulio. mBank atstovas Krzysztof Gerlach įspėjo, kad absoliutus užsidarymas ir bandymas bet kokia kaina pasiekti pilną savarankiškumą gali brangiai kainuoti ir didinti atotrūkį.

    „Jei suverenitetą ginsime bet kokia kaina, to kaina gali būti atskirtis, kurios vėliau nebepasivysime“, – sakė Krzysztof Gerlach.

    Jo mintį papildė instituto Łukasiewicz-AI vadovas Jan Kozak, siūlęs ieškoti nišų, kuriose regionas galėtų turėti aiškų pranašumą, o kartu protingai perimti jau sukurtas technologijas. Akcentuota ir švietimo svarba, nes be kompetencijų DI nauda lieka neišnaudota net turint prieigą prie įrankių.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje grįžo prie masto temos ir pabrėžė, kad konkurencija DI srityje vis labiau matuojama skaičiavimo galia. Jo vertinimu, sprendimai turi būti paneuropiniai, nes pavienėms valstybėms sunku pasiekti reikiamą finansinį ir infrastruktūrinį mastą.

    Atvirumas ir kasdienis pritaikymas: kodėl DI dar nenaudojamas plačiau

    „Meta“ atstovas Jakub Turowski kalbėjo apie atvirų modelių ir įrankių reikšmę, nes būtent prieinamumas gali leisti mažoms įmonėms ir kūrėjams kurti produktus be milžiniškų pradinių investicijų. Kartu pabrėžta, kad etika ir saugumas turi būti integruoti į DI sprendimus nuo pat pradžių.

    „Mums reikia subalansuoto reguliavimo, kad DI būtų etiškas ir saugus, bet taip pat turime įvertinti riziką, kai DI neturime“, – sakė Jakub Turowski.

    Diskusijos dalyviai akcentavo dar vieną problemą: net paprasčiausi DI įrankiai Europoje vis dar naudojami per retai, ypač smulkiajame versle ir kasdienėse veiklose. Todėl šalia infrastruktūros ir kapitalo vis dažniau įvardijamas praktinis diegimas organizacijose ir visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimas.

    Bendra išvada skambėjo aiškiai: DI gali tapti ekonominės galios svertu, tačiau be investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, energetiką, talentų ugdymą ir greitesnius sprendimus Europa rizikuoja likti technologijų vartotoja, o ne jų kūrėja.

  • Atminties lustų karštinė neslūgsta: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos šauna, kainos kyla visiems

    Atminties lustų karštinė neslūgsta: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos šauna, kainos kyla visiems

    Pasaulinė atminties lustų rinka ir toliau įkaista: „Micron“ ir „Sandisk“ akcijos tęsė kilimą, o analitikai prognozuoja, kad paklausa gali išlikti aukšta iki dešimtmečio pabaigos. Pagrindinis variklis – sparčiai augantys dirbtinio intelekto duomenų centrai, kuriems reikia vis daugiau greitos atminties ir talpios saugyklos.

    Didžiausias spaudimas tenka vadinamajai HBM, arba didelio pralaidumo atminčiai, kuri naudojama kartu su pažangiausiais grafikos procesoriais. Ši atmintis tampa esminiu komponentu DI skaičiavimams, todėl jos pasiūla vis dažniau konkuruoja su įprastai elektronikai naudojamų DRAM lustų gamyba.

    „Rinka galiausiai bus pasirengusi mokėti daugiau už neįprastą maržų ir paklausos patvarumą, kurį leidžia DI“, – sakė „Melius Research“ analitikas Benas Reitzesas.

    Analitikai nurodo, kad gamintojai vis didesnę DRAM pajėgumų dalį nukreipia į HBM, todėl įprastos paskirties atminties pasiūla tampa įtempta, o kainos kyla. Rinkos stebėtojai pastebi, kad spartėjantis DI diegimas keičia pirkėjų elgseną: įmonės vis dažniau siekia užsitikrinti tiekimą iš anksto, kad išvengtų vėlavimų ir kainų šuolių.

    „Skaičiai kalba patys už save: pelno prognozės reikšmingai kyla, o tai maitina labai stiprios atminties kainos“, – sakė „Bernstein“ analitikas Markas Newmanas.

    „Sandisk“ verslui itin svarbi NAND tipo atmintis, naudojama SSD kaupikliuose, o čia paklausą kelia ne tik vartotojų kompiuteriai, bet ir DI infrastruktūra. Duomenų centrams augant, didėja ir saugyklų poreikis, nes modelių mokymas ir veikimas generuoja milžiniškus duomenų kiekius bei reikalauja greito jų pasiekiamumo.

    Ši situacija palaipsniui pasiekia ir vartotojus: brangstant atminčiai, gamintojams sudėtingiau išlaikyti ankstesnę galutinių įrenginių savikainą. Rinkoje vis dažniau kalbama, kad dalis šio kainų spaudimo persiduoda kompiuteriams, telefonams ir SSD kaupikliams, ypač kai atminties komponentai sudaro reikšmingą įrenginio kainos dalį.

    Kita ryški tendencija – ilgesnės trukmės tiekimo sutartys. Didieji duomenų centrų operatoriai stengiasi rezervuoti atminties kiekius keliems metams į priekį, o gamintojams tai suteikia stabilesnį planavimą, ypač turint omenyje, kad naujų gamyklų statyba ir paleidimas gali užtrukti kelerius metus.

    Įmonės tuo pat metu plečia gamybą: „Micron“ investuoja į NAND ir DRAM pajėgumų augimą, o kiti rinkos lyderiai stiprina tiek lustų gamybą, tiek pakavimo grandinę. Vis dėlto net ir didėjant investicijoms, atminties rinkoje išlieka rizika, kad trumpuoju laikotarpiu pasiūla nespės su DI paklausos tempu, todėl kainų svyravimai gali išlikti ryškūs.

  • Jimas Crameris įspėja: lustų ir DI akcijų ralis primena 2000-uosius – štai ką daro su portfeliu

    Jimas Crameris įspėja: lustų ir DI akcijų ralis primena 2000-uosius – štai ką daro su portfeliu

    JAV finansų žurnalistas ir laidų vedėjas Jimas Crameris perspėja, kad pastarosiomis savaitėmis įsibėgėjęs puslaidininkių ir su dirbtinio intelekto infrastruktūra susijusių įmonių akcijų ralis gali būti rizikingas signalas visai rinkai. Jo teigimu, kai kainos kyla beveik vertikaliai, investuotojų lūkesčiai neretai ima lenkti realius verslų rezultatus.

    Didžiausią nerimą, anot jo, kelia Filadelfijos puslaidininkių indeksas, kuris buvo pakilęs 18 prekybos sesijų iš eilės ir tik vėliau patraukė žemyn. Per šią pergalių seriją indeksas buvo pašokęs daugiau nei 47 proc., o vien per balandį vis tiek išliko pakilęs apie 37 proc.

    „Pastaruoju metu visoje rinkoje matome parabolinius judėjimus. Tai kelia nerimą“, – sakė Jimas Crameris.

    Crameris atkreipia dėmesį, kad toks mėnesio šuolis istorijoje pasitaiko retai, o pagal tempą primena laikotarpius, kai investuotojų euforija būdavo pasiekusi piką. Jis priminė, kad panašiai įspūdingas puslaidininkių indekso mėnuo buvo fiksuotas 2000 metais, prieš pat sprogstant vadinamajam dotkomų burbului.

    Analitikų signalai: rinka gali būti per daug įkaitusi

    Ne tik Crameris, bet ir dalis Volstrito strategų pastaruoju metu akcentuoja techninius perkaitimo požymius. Pavyzdžiui, analitikai yra nurodę, kad puslaidininkių indeksas buvo nutolęs maždaug 50 proc. virš 200 dienų slankiojo vidurkio, o tai laikoma vienu iš indikatorų, rodančių itin spartų, potencialiai trapų kainų impulsą.

    Kita dažnai minima rizika – sektoriaus „perpirkimas“, kai per trumpą laiką į tą pačią temą suplaukia per daug kapitalo. Tokiu atveju net ir nedidelė neigiama naujiena, griežtesnės prognozės ar nusivylimas užsakymais gali išprovokuoti staigesnį kainų koregavimą.

    Kas kyla kartu su lustais

    Investuotojų pinigai pastaruoju metu plaukė ne tik į lustų gamintojus, bet ir į bendroves, kurių pajamos siejamos su duomenų centrais, tinklų įranga bei DI skaičiavimo infrastruktūra. Kai kurių tokių įmonių akcijos nuo kovo pabaigos buvo pakilusios 50 proc. ar daugiau.

    Crameris pabrėžia, kad tokios bangos ypač pavojingos tuo, jog kainos neretai pradeda gyventi atskirą gyvenimą nuo fundamentikos. Jo nuomone, vienas atšauktas užsakymas ar netikėtai pasikeitusi paklausa gali greitai apversti nuotaikas, nes rinkos dalyviai būna „įkainoję“ beveik idealų scenarijų.

    Ką daro Crameris ir ką tai reiškia investuotojams

    Nors jis nekviečia masiškai trauktis iš akcijų rinkos, Crameris ragina mažinti riziką ten, kur pelnai jau uždirbti, o kainų šuoliai tapo sunkiai paaiškinami. Jo valdoma labdaros fondo portfelio strategija šiuo metu, pasak jo, orientuota į pozicijų apkarpymą didžiausiuose laimėtojuose ir discipliną vengiant brangiai „vytis“ jau paraboliniu tapusį augimą.

    „Nenoriu per daug sureaguoti, bet ėmėmės veiksmų aplink portfelio kraštus“, – sakė Jimas Crameris.

    Pasak jo, dalis bendrovių gali išlikti patrauklios ilguoju laikotarpiu, tačiau geresni įėjimo taškai dažnai atsiranda po korekcijų, kai lūkesčiai grįžta arčiau realybės. Investuotojams tai priminimas apie klasikinę taisyklę: sparčiai kylantys sektoriai dažnai būna pelningi, bet tuo pačiu reikalauja aiškaus rizikos valdymo ir pasirengimo didesniems svyravimams.