CP v2

Tag: Duomenų centrai

  • Vara rekordus: vario kainas kelia siarkos stygiaus grėsmė ir auganti energetikos bei duomenų centrų paklausa

    Vario kaina tarptautinėse rinkose priartėjo prie istorinių aukštumų, o investuotojų dėmesį vis labiau traukia ne tik paties metalo gavyba, bet ir jo gamybai būtinos žaliavos. Pastarosiomis savaitėmis rinką ypač jautriai veikia siarkos ir sieros rūgšties tiekimo sutrikimų rizika.

    Siarka yra vienas svarbiausių vario išgavimo ir perdirbimo grandinės elementų, nes sieros rūgštis plačiai naudojama rūdos išplovimo procesuose. Dėl to net ir netiesioginiai tiekimo sutrikimai gali sumažinti vario pasiūlą ir pakelti kainą, ypač kai paklausa išlieka didelė.

    Siarka tapo kritiniu veiksniu

    Persijos įlankos regionas pasaulinėje rinkoje laikomas vienu svarbiausių siarkos tiekėjų, nes reikšminga dalis siarkos gaunama kaip naftos ir dujų perdirbimo produktas. Kai logistika ir eksportas šiame regione tampa neapibrėžti, tai greitai persiduoda į sieros rūgšties kainas ir prieinamumą kituose žemynuose.

    Rinkoje jau fiksuojami signalai, kad sieros rūgšties gali stigti kai kuriose varį išgaunančiose valstybėse, o tai didina riziką sutrikdyti gamybos apimtis. Tokiose situacijose ypač jautrūs tampa didieji tiekėjai, nes net laikini trikdžiai gali turėti apčiuopiamą įtaką pasaulinei pasiūlai.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Vario kainas kelia ir struktūriniai veiksniai, susiję su energetikos transformacija. Elektros tinklų plėtra, atsinaujinančių išteklių projektai, elektrifikacija pramonėje ir transporte didina vario poreikį, nes šis metalas išlieka vienu efektyviausių elektros laidininkų.

    Prie spaudimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina poreikį elektros infrastruktūrai, kabeliams, transformatoriams ir aušinimo sistemoms. Augant skaitmenizacijai ir DI sprendimų naudojimui, energijos vartojimas bei investicijos į tinklus tampa papildomu ilgalaikiu vario paklausos varikliu.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Rinkos dalyviai vis dažniau pabrėžia, kad konkurenciniu pranašumu tampa ne tik rūdos atsargos, bet ir užtikrinta visa tiekimo grandinė, įskaitant reagentus, energijos šaltinius ir logistiką. Europos gamintojams tai aktualu dėl griežtėjančių tvarumo reikalavimų ir noro mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo maršrutų.

    Todėl vario rinka vis labiau reaguoja į geopolitinius veiksnius ir su metalais tiesiogiai nesusijusias žaliavas, tokias kaip siarka. Kol pasiūlos augimas atsilieka nuo paklausos, o tiekimo grandinės išlieka pažeidžiamos, kainų svyravimai gali išlikti dideli.

  • „Cisco“ akcijos šovė 17 proc.: DI užsakymų bumas, bet įmonė ruošiasi atleisti iki 4 000 žmonių

    „Cisco“ akcijos šovė 17 proc.: DI užsakymų bumas, bet įmonė ruošiasi atleisti iki 4 000 žmonių

    DI užsakymai pakeitė nuotaikas rinkoje

    „Cisco“ akcijos prekybos po biržos uždarymo metu šoktelėjo apie 17 proc., kai bendrovė paskelbė ketvirčio rezultatus ir prognozes, pranokusias Volstrito lūkesčius. Investuotojus labiausiai įkvėpė ženkliai išaugusi DI infrastruktūros paklausa ir didinami užsakymų planai šiems finansiniams metams.

    Bendrovė nurodė, kad DI infrastruktūros ir hipermastelio duomenų centrų klientų užsakymų šiemet jau gauta už maždaug 4,9 mlrd. eurų. Metų užsakymų tikslas pakeltas iki maždaug 8,3 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo planuota apie 4,6 mlrd. eurų.

    Rezultatai: pajamos augo, prognozė – dar drąsesnė

    Per ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, „Cisco“ pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 12 proc. ir siekė apie 14,6 mlrd. eurų. Grynasis pelnas augo iki maždaug 3,1 mlrd. eurų, o tai rodo, kad įmonė atsigavimą duomenų centrų rinkoje verčia apčiuopiamais finansiniais rezultatais.

    Kito ketvirčio prognozėje „Cisco“ pateikė reikšmingai didesnius lūkesčius nei analitikų konsensusas: planuojamos pajamos siekia maždaug 15,4–15,5 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat padidino DI krypties metinių pajamų prognozę iki maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Beveik 4 000 atleidimų: pertvarka dėl investicijų perskirstymo

    Kartu su gera žinia rinkai „Cisco“ pranešė apie planuojamą darbuotojų skaičiaus mažinimą šį ketvirtį. Numatyta atsisveikinti su mažiau nei 4 000 darbuotojų, tai yra mažiau nei 5 proc. visos darbo jėgos.

    „Įmonės, kurios laimės DI eroje, bus tos, kurios išlaikys fokusą, skubą ir discipliną nuolat perkelti investicijas ten, kur paklausa ir ilgalaikė vertė yra didžiausia“, – sakė „Cisco“ vadovas Chuckas Robbinsas.

    „Cisco“ taip pat nurodė, kad išeitinės kompensacijos ir kitos susijusios išlaidos lems apie 920 mln. eurų ikimokestinius kaštus. Iš jų maždaug 410 mln. eurų tikimasi pripažinti jau ketvirtame finansinių metų ketvirtyje.

    Pastaraisiais metais DI bumas tapo viena svarbiausių jėgų, perbraižančių technologijų sektoriaus prioritetus: įmonės spartina investicijas į tinklus, duomenų centrų įrangą, optiką ir kibernetinį saugumą, o kartu ieško efektyvumo kitose srityse. „Cisco“ atvejis rodo, kad rinkos euforija dėl DI paklausos gali eiti greta griežtų sprendimų dėl kaštų ir organizacijos pertvarkos.

  • SoftBank pelnas šovė į viršų dėl DI investicijų: grynasis pelnas per metus išaugo daugiau nei 300 proc.

    DI investicijos tampo rezultatų varikliu

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė SoftBank paskelbė apie ryškų šuolį pasibaigus fiskaliniams metams, kurie baigėsi kovo 31 dieną. Konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų, o grynasis pelnas išaugo iki maždaug 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodo, kad grynasis pelnas buvo daugiau nei 300 proc. didesnis nei prieš metus. Esminiu veiksniu tapo investicijų portfelio rezultatai, ypač bendrovėse, kurios kuria sprendimus dirbtinio intelekto srityje.

    Stiprus ketvirtis ir „Vision Fund“ kryptys

    Paskutinį fiskalinių metų ketvirtį SoftBank grynasis pelnas sudarė apie 9,9 mlrd. eurų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jis buvo apie 2,8 mlrd. eurų, tad metinė dinamika išliko itin ryški.

    Grupės investicinę veiklą didžiąja dalimi vykdo du fondai: „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“. Pirmasis orientuojasi į platesnio profilio investicijas, įskaitant akcijų įsigijimus ir įmonių ar jų padalinių perėmimą, kai tai atitinka strateginius tikslus.

    Antrasis fondas labiau koncentruojasi į DI ekosistemą ir įmones, kurių vertė kyla dėl spartėjančios paklausos skaičiavimo infrastruktūrai, duomenų centrams ir programiniams sprendimams. Tokia specializacija pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų pasaulio technologijų rinkoje.

    Žvilgsnis į „OpenAI“ ir Europos planus

    SoftBank taip pat sieja didelius lūkesčius su „OpenAI“ vertės augimu ir galimu viešu akcijų platinimu. Bendrovė rinkoje laukia momento, kai dalies turimo paketo realizavimas galėtų atlaisvinti kapitalo kitiems projektams ir sustiprinti finansinį lankstumą.

    Viešojoje erdvėje SoftBank vadovas Masayoshi Sonas pastaruoju metu kalba ir apie ambicijas Europoje. Tarp aptariamų krypčių minimi mokslinių tyrimų pajėgumai ir duomenų centrų infrastruktūra, kuri būtų orientuota į Europos verslo poreikius.

    Analitikų vertinimu, SoftBank rezultatai atspindi platesnę rinkos realybę: DI bangos laimėtojais tampa ne tik produktus kuriantys startuoliai, bet ir investuotojai, kurie laiku suformavo portfelį. Kartu išlieka rizika, kad vertinimai gali svyruoti priklausomai nuo reguliavimo, kapitalo kainos ir realaus DI produktų monetizavimo tempo.

  • SoftBank pelnas šovė į viršų: DI investicijos ir „OpenAI“ akcijų vertė tapo pagrindiniu varikliu

    DI investicijos kilstelėjo rezultatus

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank Group“ paskelbė, kad jos 2025 finansiniais metais, pasibaigusiais kovo 31 dieną, konsoliduotos grynosios pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų. Grynasis pelnas išaugo maždaug 300 proc. ir pasiekė apie 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė pelno šuolį daugiausia sieja su investicijų portfelio prieaugiu, kurį skatino augęs investuotojų apetitas dirbtinio intelekto sprendimus kuriančioms įmonėms. Tokia dinamika pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių pasaulio technologijų sektoriaus tendencijų.

    Paskutinį finansinių metų ketvirtį „SoftBank“ grynasis pelnas siekė apie 9,9 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo apie 2,8 mlrd. eurų. Rezultatai rodo, kad pelningumo svyravimai čia labai priklauso nuo investicijų vertės pokyčių ir rinkos nuotaikų.

    „Vision Fund“ strategijos išsiskiria

    „SoftBank“ investiciniai fondai „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“ veikia skirtingomis kryptimis. Pirmasis dažniau investuoja į didesnes, jau brandesnes bendroves arba vykdo įsigijimus, o antrasis daugiau orientuojasi į DI ekosistemos augimą.

    Pastaruoju laikotarpiu grupė taip pat vykdė įsigijimus pramonės ir lustų segmente, siekdama sustiprinti pozicijas infrastruktūroje, kuri laikoma būtina DI plėtrai. Rinkoje būtent skaičiavimo pajėgumai, duomenų centrų infrastruktūra ir puslaidininkiai vertinami kaip vieni svarbiausių grandinės elementų.

    „OpenAI“ vertė ir IPO lūkesčiai

    Didelę įtaką „SoftBank“ portfeliui daro ir dalyvavimas „OpenAI“ kapitale. Skelbiama, kad kovo pabaigoje „SoftBank“ turimo „OpenAI“ akcijų paketo vertė siekė beveik 73,5 mlrd. eurų, o sukauptas investicinis pelnas viršijo 32,2 mlrd. eurų.

    Investuotojų dėmesį toliau traukia galimas „OpenAI“ akcijų platinimas biržoje, nes toks žingsnis paprastai suteikia ankstyviesiems investuotojams galimybę realizuoti dalį turimų akcijų ir perskirstyti kapitalą. „SoftBank“ viešai signalizuoja, kad toks scenarijus galėtų atlaisvinti reikšmingą lėšų kiekį naujiems projektams.

    Grupė taip pat deklaruoja ambicijas stiprinti DI infrastruktūrą Europoje, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir tyrimų pajėgumus. Tokie planai atitinka platesnę kryptį, kai technologijų gigantai ir investuotojai lenktyniauja dėl skaičiavimo resursų, talentų ir strateginių partnerysčių DI rinkoje.

  • Vario kainos prie rekordų: Persijos įlankos sieros sutrikimai kelia riziką pasiūlai ir pramonei

    Vario kaina tarptautinėse biržose priartėjo prie istorinių aukštumų, o rinkoje daugėja ženklų, kad brangimą palaiko ne vien paklausos ciklas, bet ir tiekimo grandinės rizikos. Analitikai vis dažniau akcentuoja, kad įtampa Persijos įlankoje išryškino mažiau matomą, bet kritiškai svarbų vario gamybos „butelio kaklelį“ – sieros ir sieros rūgšties tiekimą.

    Persijos įlankos šalys nėra didžiausios vario gavybos žaidėjos, tačiau jos užima itin reikšmingą vietą pasaulinėje sieros rinkoje. Siera, perdirbta į sieros rūgštį, yra plačiai naudojama vario išgavime ir rūdos perdirbime, ypač ten, kur taikomi hidrometalurginiai procesai. Kai šių žaliavų srautai sutrinka, daliai gamintojų kyla tiesioginis klausimas dėl pajėgumų ir gamybos kaštų.

    Rinkos vertinimais, apčiuopiama pasaulinės vario pasiūlos dalis yra susieta su stabiliais sieros tiekimais, todėl bet koks logistinis ar geopolitinis suvaržymas didina kainų svyravimus. Pastarosiomis savaitėmis pramonėje pasirodė signalų, kad kai kuriuose regionuose sieros rūgšties pasiūla tampa įtempta, o tai verčia perdirbėjus ieškoti alternatyvių tiekėjų ir persiderėti dėl sutarčių.

    Sieros grandinė – nematoma rizika

    Vario rinkoje dažnai kalbama apie kasyklų streikus, leidimų vėlavimus ar rūdos kokybės prastėjimą, tačiau sieros veiksnys į viešą darbotvarkę paprastai patenka tik sutrikimų metu. Jei perdirbėjai laiku negauna sieros rūgšties, mažėja lankstumas planuojant gamybą, o dalį procesų tenka lėtinti arba brangiai persiorientuoti į kitus tiekimo šaltinius.

    Papildomą spaudimą kuria ir tai, kad stambūs vario gamintojai koncentruoti keliose šalyse, todėl lokaliniai sutrikimai greitai virsta globaliu kainų impulsu. Rinkoje minimi galimi iššūkiai tokiuose svarbiuose vario regionuose kaip Kongo Demokratinė Respublika ir Peru, kur tiek perdirbimo chemikalų, tiek energijos ir degalų logistika yra itin jautri išoriniams šokams.

    Prie rizikų prisideda ir pavieniai įvykiai atskirose kasyklose bei projektų vėlavimai, kai naujų telkinių įjungimas į rinką neatitinka augančios paklausos tempo. Kai pasiūlos pusėje kaupiasi keli veiksniai vienu metu, kainos tampa ypač jautrios net ir nedidelėms naujienoms iš logistikos ar geopolitikos fronto.

    Paklausą kelia energetika ir duomenų centrai

    Paklausos pusėje varis išlieka vienu strateginių metalų, nes jo laidumas ir patikimumas yra sunkiai pakeičiami elektros tinkluose, atsinaujinančios energetikos infrastruktūroje ir elektrifikacijos projektuose. Kuo daugiau investuojama į tinklų plėtrą, kaupimo sprendimus ir elektrinį transportą, tuo didesnė vario paklausa persikelia į ilgalaikę, struktūrinę trajektoriją.

    Vis reikšmingesniu vartotoju tampa ir skaitmeninė ekonomika, ypač duomenų centrų infrastruktūra. Duomenų centrų plėtra reiškia dideles elektros galios įvado, transformatorių, kabelių ir aušinimo sistemų investicijas, o tai tiesiogiai didina vario suvartojimą tiek statybų, tiek energetikos grandyse.

    Didelę reikšmę rinkai turi Kinija, suvartojanti daugiau nei pusę pasaulio vario, todėl jos pramonės aktyvumas ir atsargų dinamika tampa svarbiu kainų barometru. Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad mažėjančios atsargos ir augančios vartojimo prognozės sustiprina lūkestį, jog vario paklausa artimiausiais metais išliks didelė net ir esant ekonomikos ciklų svyravimams.

    Ką tai reiškia Europai ir KGHM

    Europos pramonei šios tendencijos primena, kad kritinių žaliavų rinkoje svarbi ne tik pati rūda ar metalo gavyba, bet ir visos pagalbinės grandys, nuo chemikalų iki energijos ir logistikos. Įmonės, turinčios labiau integruotą tiekimo bazę ir geresnį prieinamumą prie būtinių tarpinės gamybos produktų, tokiais laikotarpiais paprastai įgyja konkurencinį pranašumą.

    Šiame kontekste tarp Europoje veikiančių gamintojų dažnai minimas KGHM, turintis plačią gavybos ir perdirbimo infrastruktūrą. Nors giliųjų kasyklų specifika gali reikšti aukštesnius kaštus, integruota bazė ir geografinis artumas svarbiems vartotojams padeda mažinti kai kurias tiekimo ir logistikos rizikas, kurios globalių sutrikimų metu tampa brangiausios.

    Artimiausiu metu vario kainų kryptis gali priklausyti nuo to, kaip greitai stabilizuosis sieros tiekimas ir ar neatsiras papildomų trikdžių kasybos sektoriuje. Tačiau vienas signalas rinkoje jau aiškus: vario grandinę vis dažniau lemia ne tik telkinių pajėgumai, bet ir strateginių „nematomų“ komponentų prieinamumas.

  • Uzbekistanas įjungė 5 600 MW žalią galią: į sceną žengia DI duomenų centrai ir milijardai

    Uzbekistanas įjungė 5 600 MW žalią galią: į sceną žengia DI duomenų centrai ir milijardai

    Uzbekistanas per tarptautines partnerystes į nacionalinį elektros tinklą jau integravo 5 600 megavatų saulės ir vėjo elektrinių galios. Valdžia tikina, kad atsinaujinančių šaltinių dalis elektros gamyboje priartėjo prie 30 proc., o iki 2030 metų siekiama ją padidinti iki 54 proc.

    Tokie planai siejami su augančiu elektros poreikiu ir siekiu stiprinti energetinį saugumą, mažinant priklausomybę nuo gamtinių dujų. Pastarasis aspektas Centrinėje Azijoje tampa ypač aktualus dėl svyruojančių kuro kainų, eksporto įsipareigojimų ir didėjančio vidaus vartojimo.

    „Per maždaug 29 milijardų eurų investicinius projektus elektros gamyba išaugo 1,5 karto ir pasiekė 87 milijardus kilovatvalandžių“, – sakė prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas.

    Šis skaičius rodo ne tik naujų elektrinių plėtrą, bet ir bandymą modernizuoti visą sistemą, kad ji atlaikytų sparčiai augančias apkrovas. Regionui būdinga problema yra tinklų pralaidumas ir balansavimas, kai saulės bei vėjo gamyba kinta priklausomai nuo oro.

    Atsinaujinanti energetika ir tinklai

    Viena ryškiausių krypčių – didelės apimties saulės projektai, kuriuos remia tarptautinės finansų institucijos. Tarp jų minimas Samarkando regione vystomas projektas, kuriam paramą teikia Azijos plėtros bankas.

    „Kai bus baigta, ši Samarkando saulės elektrinė pagamins pusę gigavato atsinaujinančios energijos ir taps didžiausia Centrinėje Azijoje“, – sakė Azijos plėtros banko atstovė Kanokpan Lao-Araya.

    Kartu su nauja generacija valdžia pabrėžia būtinybę investuoti į perdavimo infrastruktūrą ir tinklo stabilumą. Praktikoje tai reiškia modernizuojamas pastotes, papildomas jungtis, skaitmenizuotą valdymą bei priemones, leidžiančias greičiau reaguoti į gamybos svyravimus.

    Kodėl svarbios energijos kaupimo sistemos?

    Didėjant saulės ir vėjo daliai, sistemai reikia lankstumo, todėl vis dažniau akcentuojamos energijos kaupimo technologijos. Kaupimo sistemos leidžia sugerti perteklių, kai gamyba didelė, ir jį grąžinti į tinklą piko metu, kai vartojimas auga.

    Tai ypač reikšminga šalims, kurios iki šiol rėmėsi šiluminėmis elektrinėmis ir gamtinėmis dujomis kaip balansavimo priemone. Kuo daugiau kaupimo ir tinklo valdymo sprendimų, tuo mažesnis poreikis laikyti brangius rezervinius pajėgumus.

    Energetikos posūkis susietas su DI

    Uzbekistanas atsinaujinančią energetiką sieja ne tik su pramone ar buitiniu vartojimu, bet ir su skaitmeninės ekonomikos ambicijomis. Valdžia kalba apie DI laboratorijas, didelio masto duomenų centrus ir jų energijos poreikį.

    Šioje kryptyje minima Saudo Arabijos bendrovė „ACWA“, dalyvaujanti keliuose projektuose. Planuojama, kad dalis duomenų centrų bus maitinami atsinaujinančia energija, o tai svarbu tiek patikimumui, tiek tarptautiniams tvarumo reikalavimams.

    „Dabar atvežame DI duomenų centrą. IT parke Taškente statomas šimtaprocentinis žalias duomenų centras“, – sakė „ACWA“ valdybos pirmininkas Muhammadas Abunayyanas.

    Duomenų centrai visame pasaulyje tampa vienu sparčiausiai augančių elektros vartotojų, todėl šalys, galinčios pasiūlyti stabilią ir konkurencingą energiją, įgyja papildomą pranašumą. Kartu tai kelia naujus iššūkius tinklams, nes dideli skaitmeniniai objektai reikalauja ir aukšto patikimumo, ir prognozuojamo tiekimo.

    Lygiagrečiai Uzbekistanas siekia pritraukti užsienio kapitalą ir diegti viešojo bei privataus sektoriaus partnerystės modelius. Šalies institucijos akcentuoja reformas, kurios, tikimasi, mažins reguliavimo rizikas ir spartins infrastruktūros projektų įgyvendinimą.

  • „Micron“ akcijos vėl šauna į viršų: rinkai stringant, atminties lustų bumas atrodo nesustabdomas

    „Micron“ akcijos vėl šauna į viršų: rinkai stringant, atminties lustų bumas atrodo nesustabdomas

    JAV atminties lustų gamintoja „Micron Technology“ pastarosiomis savaitėmis išsiskyrė iš bendro rinkos fono: akcijos kilo net ir tada, kai platesni indeksai judėjo vangiai. Investuotojų dėmesį kursto įsitikinimas, kad DI plėtra ir atminties komponentų trūkumas gali tęsti sektoriaus ralį.

    Prekybos sesijos metu „Micron“ vertybiniai popieriai šoko maždaug 9 proc., nors „S&P 500“ iš esmės stovėjo vietoje. Kartu brango ir dalis kitų lustų gamintojų, o rinkos nuotaikas slėgė brangstanti energija bei geopolitinės įtampos rizika.

    Per 15 pastarųjų prekybos sesijų „Micron“ kilo 11 kartų, o nuo kovo pabaigos akcijos vertė buvo daugiau nei padvigubėjusi. Tokį judėjimą rinkoje dažnai lydį lūkesčiai, kad pelno maržos gerės greičiau nei bendra ekonomika, nes klientai skuba užsitikrinti tiekimą.

    DI bumas ir atminties trūkumas

    Pagrindinis argumentas, kodėl atminties lustų paklausa gali išlikti ypač didelė, siejamas su DI infrastruktūra. Duomenų centrams, kurie diegia DI greitintuvus ir aptarnauja DI užklausas, reikia ne tik galingų procesorių, bet ir didelių atminties bei spartaus duomenų perdavimo pajėgumų.

    Analitikai pabrėžia, kad jei DI diegimas vyks greičiau nei prognozuota, naudos gali gauti ne vien skaičiavimo lustų gamintojai, bet ir atminties, logikos bei tinklų įrangos tiekėjai. Tokiu atveju papildoma paklausa gali padidinti pajėgumų užimtumą ir sustiprinti kainodarą.

    „Staigiai auganti DI greitintuvų ir DI užklausų infrastruktūros paklausa gali reikšmingai padidinti puslaidininkių bendrovių pajamas. Jei įsisavinimas pranoks prognozes, atminties ir kitų lustų gamintojai gali matyti netikėtai didelius pelnus“, – rašė „Seaport Research Partners“ analitikas Jay Goldbergas.

    Kalbos apie superciklą

    Rinkoje vis dažniau skamba terminas superciklas, kai paklausos augimas ir ribota pasiūla kelis metus iš eilės palaiko aukštas kainas bei investicijų bangą. Atminties segmente tai ypač jautru, nes gamybos plėtra reikalauja didžiulių investicijų, o nauji pajėgumai atsiranda ne iš karto.

    Dalies analitikų vertinimu, šis ciklas gali tęstis ilgiau nei vienerius metus, nes įmonės svarsto ilgalaikius susitarimus su klientais dėl pajėgumų ir tiekimo. Tuo pat metu technologijų bendrovės viešai pripažįsta, kad trūkumai tiekimo grandinėse didina sąnaudas ir verčia aktyviau planuoti atsargas.

    Didėja ir optimizmas dėl pelningumo: prognozėse minimos itin aukštos bendrosios maržos 2026 metais, o tai investuotojams tampa papildomu argumentu, kodėl sektorius gali atsiskirti nuo platesnės rinkos dinamikos. Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad puslaidininkių ciklai istoriškai būna nepastovūs, o kainų šuolius gali pakeisti greitesnė pasiūlos plėtra.

    Ralis apima ir Aziją

    Atminties lustų bumas matomas ne tik JAV. Pietų Korėjos gamintojai, kurie sudaro reikšmingą pasaulinės atminties komponentų gamybos dalį, taip pat fiksavo ryškius akcijų šuolius, o sektoriaus nuotaikas palaiko lūkesčiai dėl HBM tipo atminties paklausos DI sistemoms.

    Įkarštį kursto ir mažmeniniai investuotojai: „Micron“ buvo įvardijama tarp socialiniuose tinkluose labiausiai aptariamų bendrovių. Tokiose situacijose kainų judėjimas dažnai tampa staigesnis, nes prie fundamentinių lūkesčių prisideda trumpalaikės prekybos impulsas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais ketvirčiais rinkai svarbiausia bus du dalykai: ar atminties kainų kilimas išliks tvarus ir ar didieji klientai nepersvarstys užsakymų, jei ekonomikos augimas lėtėtų. Būtent šie signalai lems, ar dabartinis ralis iš tiesų virs ilgesniu superciklu.

  • „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis „Nscale“, siejamas su „Nvidia“ ekosistema, pritraukė apie 730 mln. eurų skolinto finansavimo duomenų centro projektui Narvike, šiaurės Norvegijoje. Ši injekcija pabrėžia bendrovės planus sparčiai plėsti pajėgumus regione, kuris vis aktyviau vilioja didelio energijos poreikio skaitmeninės infrastruktūros investicijas.

    Finansavimą suteikė keli bankai ir eksporto finansavimo institucijos, tarp jų ABN AMRO, DNB, „Nordea“ ir SEB, taip pat „Eksfin“. Lėšos bus nukreiptos į duomenų centro infrastruktūros vystymą, įskaitant pajėgumų didinimą darbui su didelio našumo skaičiavimais ir DI modelių mokymu.

    Projektas Narvike anksčiau buvo minimas kaip potenciali vieta ambicingam DI duomenų centro sumanymui, siejamam su „OpenAI“. Vis dėlto dabar skelbiama, kad vietoje to „Nscale“ pasirašė susitarimą su esamu klientu „Microsoft“, kuris šiame objekte nuomos „Nvidia“ lustus iš „Nscale“.

    Toks modelis leidžia klientams greičiau gauti skaičiavimo resursus be didžiulių pradinių investicijų į savo įrangą, o infrastruktūros valdytojui užtikrina stabilesnius pinigų srautus. Tuo pačiu tai atspindi rinkos tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės DI plėtrai ieško ne tik savo, bet ir partnerių valdomų pajėgumų.

    Bendrovė taip pat pranešė dėl papildomos tokio pat dydžio finansavimo galimybės, vadinamos akordeono funkcija, kuri leistų prireikus pasiskolinti daugiau neperderant visų sąlygų iš naujo. Toks mechanizmas dažnai naudojamas dideliuose infrastruktūros projektuose, kai iš anksto numatoma, kad investicijų poreikis gali augti keičiantis paklausai.

    Anksčiau šiais metais „Nscale“ buvo įvertinta maždaug 13,6 mlrd. eurų po didelio investicijų raundo. Įmonės vadovas Joshas Payne’as pabrėžė, kad šie žingsniai turėtų sustiprinti „Nscale“ pozicijas pasaulinėje DI infrastruktūros rinkoje ir padėti patenkinti sparčiai augančią didelio našumo skaičiavimo paslaugų paklausą.

    Norvegijai tokie projektai svarbūs dėl kelių priežasčių: patrauklios sąlygos energijai imliems objektams, galimybė išnaudoti vėsesnį klimatą efektyvesniam aušinimui ir ambicija tapti reikšmingu duomenų centrų tašku Šiaurės Europoje. Vis dėlto konkurencija dėl DI infrastruktūros investicijų auga, o lemiamais veiksniais tampa elektros tinklo pajėgumai, prijungimo terminai ir ilgalaikės energijos kainos.

  • „Nscale“ dar stiprina plėtrą: 670 mln. eurų Narviko DI duomenų centrui ir 115 MW plėtrai

    DI infrastruktūros bendrovė „Nscale“ paskelbė pritraukusi papildomą 670 mln. eurų finansavimą, skirtą Narvike, Norvegijoje, vystomam DI duomenų centrui. Projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio tipo Norvegijoje ir atspindi augantį Europos kapitalo apetitą skaičiavimo pajėgumams.

    Finansavimą įsipareigojo suteikti ABN AMRO, DNB, Eksfin, Nordea ir SEB. Bendrovė nurodo, kad dalis sandorio yra vadinamoji papildomo finansavimo galimybė, kuri gali būti panaudota tolesnei plėtrai, kai prireiks didesnės galios ir pajėgumų.

    „Kartu šie žingsniai leidžia „Nscale“ išlikti tarp pasaulinių DI infrastruktūros lyderių ir didinti aukštos spartos pajėgumus augančiai paklausai“, – sakė „Nscale“ įkūrėjas ir vadovas Josh Payne.

    Pasak įmonės, naujas paketas siejamas su planuojamu papildomu 115 MW išplėtimu Narviko aikštelėje. Duomenų centrų rinkoje tokios apimties plėtra paprastai reiškia dideles investicijas ne tik į serverius, bet ir į elektros įvadus, aušinimą, pastatus, tinklo ryšį bei veiklos tęstinumo sprendimus.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnę tendenciją Europoje, kur didėja finansavimas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Pagrindiniai veiksniai yra sparčiai augantis DI modelių mokymo ir naudojimo poreikis, didėjanti GPU pasiūla, taip pat valstybių ir verslo siekis turėti daugiau pajėgumų regione, mažinant priklausomybę nuo kitų rinkų.

    „Nscale“ taip pat akcentuoja strateginį bendradarbiavimą su „Microsoft“, apie kurį skelbta 2026 metų balandį. Pagal susitarimą Narviko miestelyje planuojama įdiegti daugiau nei 30 000 „NVIDIA“ Rubin grafikos procesorių, o didelės spartos DI skaičiavimo pajėgumai Norvegijoje turėtų būti pasiekiami iki 2027 metų.

    Bendrovė „Nscale“, įkurta 2024 metais, save pristato kaip DI infrastruktūros hyperscaler, vystantį modulinio dizaino duomenų centrus ir integruotus sprendimus Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Narviko projektas įmonei tampa kertiniu, nes tokio masto pajėgumai leidžia aptarnauti tiek DI modelių mokymą, tiek jų pritaikymą ir užklausų vykdymą realiu laiku.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.