Pasaulinės maisto žaliavų kainos 2026 metais gali vėl šoktelėti, o didžiausias spaudimas prognozuojamas grūdams, pieno produktams, vaisiams ir daržovėms. „Oxford Economics“ vertinimu, pasaulinės maisto kainos šiemet gali augti dviženkliu tempu, o 2027 metais augimas turėtų lėtėti.
Analitikai pabrėžia, kad šoką didina keli vienu metu veikiantys veiksniai: Rusijos karas Ukrainoje, kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose, taip pat ekstremalūs karščiai ir sausra Europoje. Dėl to nukenčia derlius, o ūkiams brangsta svarbiausi įvesties ištekliai, tokie kaip kuras, gamtinės dujos ir trąšos.
Derlių mažina sausra ir karštis
Po šių metų karščio bangų Europos grūdų rinka sulaukė prastesnių derliaus prognozių. Briuselyje įsikūrusi grūdų ir aliejinių augalų asociacija „Coceral“ vasarą sumažino bendrą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės grūdų derliaus prognozę iki 286,6 mln. tonų, kai 2025 metais buvo nuimta apie 310 mln. tonų.
Vokietijoje ūkininkų atstovai taip pat įspėja apie ryškesnį kritimą: šalies grūdų derlius, jų vertinimu, gali būti maždaug 7 proc. mažesnis ir siekti apie 41,9 mln. tonų. Tokie pokyčiai ypač jautrūs, nes Europos derlius daro įtaką ir vietinėms, ir pasaulinėms grūdų rinkoms.
Brangsta kuras ir trąšos
„Oxford Economics“ teigia, kad vienas svarbiausių kainas keliančių kanalų yra energijos ir trąšų brangimas. Pasaulinės dyzelino kainos liepą, analitikų vertinimu, buvo apie 36 proc. didesnės nei prieš metus, o trąšų kainoms šiemet prognozuojamas maždaug 22 proc. augimas.
Kuras ir trąšos yra kritinės sąnaudos daugeliui ūkių, todėl jų brangimas greitai persiduoda į grūdų savikainą. Tai ypač aktualu kviečiams, kurie laikomi viena labiausiai nuo trąšų priklausomų kultūrų.
Juodosios jūros rizika ir kainų vėlavimas
Karas Ukrainoje išlieka vienu didžiausių neapibrėžtumo šaltinių pasaulinei grūdų prekybai. „Oxford Economics“ nurodo, kad Rusija ir Ukraina kartu sudaro beveik 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto ir daugiau nei 10 proc. kukurūzų, o grūdai sudaro apie ketvirtadalį pasaulinio maisto kainų indekso.
Analitikų vertinimu, išpuoliai prieš uostus, krovos terminalus ir laivus bei sutrikimai Juodojoje ir Azovo jūrose gali paveikti iki 86 mln. tonų metinių grūdų eksporto pajėgumų. Tokia rizika didina kainų svyravimus, o rinka tampa jautresnė bet kokiai naujai eskalacijai.
Vienas svarbiausių klausimų vartotojams – kada brangimas pasimatys parduotuvėse. Ekonomistai pabrėžia, kad šviežio maisto kainos dažniausiai reaguoja greičiau ir pokyčiai gali išryškėti per 2–3 mėnesius, o perdirbtų produktų poveikis dažniau vėluoja dėl derliaus nuėmimo ir gamybos ciklų.
„Didžiausias poveikis bus augalininkystės produkcijai – grūdams, vaisiams ir daržovėms – bei pieno produktams, o tai vėliau persiduos į duonos, makaronų, sūrio, aliejaus ar vyno kainas“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorak.
Pasak analitikų, kviečių kainos 2026 metų trečiąjį ketvirtį gali šoktelėti apie 36 proc. per metus, o tai didina riziką duonos ir makaronų segmentui. Vis dėlto pabrėžiama, kad žaliavų kainų indeksai ne visada tiesiogiai reiškia identišką pokytį galutinėse mažmeninėse kainose, nes įtaką daro ir prekybos bei perdirbimo grandinės, ir konkurencija.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, maisto žaliavų kainos liepą buvo apie 1 proc. didesnės nei prieš metus, o grūdų kainos augo 6,9 proc., augalinių aliejų – apie 17,3 proc. Nors prognozuojamas 2026 metų šuolis būtų mažesnis nei 2022 metais fiksuotas 14,2 proc. augimas, rinkos dalyviai perspėja, kad klimato rizikos ir geopolitika gali staigiai pakoreguoti scenarijus.
