Tag: Dviračių takai

  • Dviračiai greta kelyje: kada tai leidžiama ir kada gresia bauda pagal taisykles

    Dviračiai greta kelyje: kada tai leidžiama ir kada gresia bauda pagal taisykles

    Dviračiu į kelią išvažiuoti paprasta, tačiau kelių eismo taisyklės dviratininkams numato aiškias pareigas ir ribas. Daugiausia klausimų kyla dėl važiavimo greta, važiavimo šaligatviu ir to, kada privaloma rinktis dviračių taką.

    Bendra taisyklė tokia: jei šalia važiuojamosios dalies įrengtas dviračių takas ar dviračių juosta ir jie veda ta kryptimi, kuria važiuojate, dviratininkas privalo jais naudotis. Tas pats taikoma pėsčiųjų ir dviratininkų bendriems takams, tačiau tokiose vietose dviratininkas turi elgtis ypač atsargiai ir netrukdyti pėstiesiems.

    Ar galima važiuoti greta?

    Kai dviračių tako nėra ir tenka važiuoti važiuojamąja dalimi kartu su automobiliais, du dviratininkai kartais važiuoja vienas šalia kito. Tai gali būti leidžiama tik tada, kai netrukdoma kitiems eismo dalyviams ir nesukeliama pavojingų situacijų, pavyzdžiui, kai dėl jūsų neįmanoma saugiai aplenkti.

    Praktikoje tai reiškia, kad intensyviame ar siauresniame kelyje dviratininkai turėtų važiuoti vienas paskui kitą. Taip pat galioja pareiga laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kad eismas vyktų sklandžiai.

    Kada galima važiuoti šaligatviu?

    Važiavimas šaligatviu dviratininkui nėra įprasta alternatyva keliui, jis leidžiamas tik išimtiniais atvejais. Dažniausiai tai siejama su saugumu, pavyzdžiui, kai važiuojamoji dalis pavojinga dėl didelio greičio ar intensyvaus eismo, taip pat esant kitoms taisyklėse numatytoms sąlygoms.

    Įvažiavus į šaligatvį dviratininkas tampa svečiu pėsčiųjų erdvėje: privaloma važiuoti atsargiai, parinkti saugų greitį ir visada duoti kelią pėstiesiems. Pėsčiasis gali netikėtai sustoti ar pakeisti kryptį, todėl dviratininkas turi būti pasirengęs laiku sureaguoti.

    Vaikai iki 10 metų: dažna klaida

    Viena mažiausiai žinomų taisyklių susijusi su vaikais. Vaikas iki 10 metų, važiuojantis dviračiu, pagal taisykles laikomas pėsčiuoju, todėl jam taikoma kita judėjimo logika nei suaugusiajam dviratininkui.

    Tai reiškia, kad toks vaikas paprastai turėtų judėti pėsčiųjų erdvėmis ir būti nuolat prižiūrimas suaugusiojo. Suaugusiesiems svarbu tai žinoti planuojant maršrutus, kad šeimos išvyka netaptų taisyklių pažeidimu ar pavojinga situacija kelyje.

  • Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja apie įsigaliojusį sprendimą, kuriuo leidžiama pašalinti saugotiną želdinį – gluosnį (sprendimas Nr. SL-3). Nurodoma, kad medis yra patenkinamos būklės, o kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 55 centimetrus.

    Šis gluosnis auga valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Kėdainių rajono savivaldybė, Gegučių parke (Gegučių g. 16, Kėdainiai). Medį planuojama pašalinti dėl infrastruktūros darbų, nes jis patenka į projektuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako trasą.

    Kodėl medis šalinamas?

    Savivaldybės teigimu, sprendimas priimtas atsižvelgiant į planuojamą Gegučių parko susisiekimo komunikacijų rekonstrukciją. Projektas numato gatvių infrastruktūros pertvarkymą ir pėsčiųjų bei dviračių tako įrengimą atkarpoje nuo Gegučių gatvės iki Pavasario gatvės.

    Tokiais atvejais, kai želdiniai patenka į statybos ar rekonstrukcijos zoną, savivaldybės privalo suderinti sprendinius ir laikytis želdinių apsaugos bei tvarkymo reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad prieš šalinant saugotinus medžius turi būti įvertinamos alternatyvos, o leidimas fiksuojamas oficialiu sprendimu.

    Atkuriamoji vertė ir darbų pradžia

    Nurodoma, kad šio želdinio atkuriamoji vertė yra 412 eurų 50 centų. Atkuriamoji vertė paprastai siejama su želdinių atkūrimu ar kompensacinėmis priemonėmis, kai dėl viešųjų interesų medžiai šalinami iš augimo vietos.

    Taip pat pažymima, kad saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradedami ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo įsigaliojusio sprendimo paskelbimo dienos. Šis terminas skirtas užtikrinti procedūrų skaidrumą ir galimybę suinteresuotoms pusėms susipažinti su informacija.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl sprendimo ir planuojamų darbų gyventojai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyrių. Nurodytas kontaktinis asmuo – vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė, telefono numeris +370 347 69545.

    Savivaldybė primena, kad apie želdinių tvarkymo sprendimus dažniausiai skelbiama viešai, o parkų ir viešųjų erdvių rekonstrukcijų metu siekiama suderinti infrastruktūros plėtrą su želdynų išsaugojimu. Tokie projektai miestams padeda gerinti susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams, tačiau kartu reikalauja atidaus sprendimų dėl želdinių pagrindimo.

  • Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą, kuriuo numatoma įrengti ir atnaujinti bevariklio transporto infrastruktūrą. Projektas finansuojamas pagal Susisiekimo ministerijos programos priemonę, skirtą skatinti darnų judumą.

    Savivaldybė nurodo, kad viena pagrindinių spręstinų problemų rajone yra nepakankamai išvystytas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Dėl to gyventojams ir miesto svečiams ne visada sudaromos saugios ir patogios sąlygos kasdienėms kelionėms pėsčiomis ar dviračiu.

    Projektu siekiama didinti eismo saugumą pažeidžiamiausiems eismo dalyviams ir sudaryti patrauklesnes sąlygas rinktis tvaresnį judėjimą. Tikimasi, kad atnaujinta infrastruktūra prisidės ir prie mažesnės oro taršos bei triukšmo, ypač tose vietose, kur pėsčiųjų srautai susikerta su intensyvesniu automobilių eismu.

    Kur bus tvarkomi takai?

    Remonto darbai numatyti kelio Nr. 5305 Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antalieptė ruože nuo 0,007 kilometro iki 1,348 kilometro. Šioje atkarpoje planuojama sutvarkyti 1,341 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį.

    Dar viena numatyta vieta – Turmanto gatvė, atkarpa nuo Kauno gatvės. Čia bus atnaujinta 0,413 kilometro tako.

    Bendras atnaujinamų takų ilgis sieks 1,754 kilometro. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai yra svarbūs ne tik rekreacijai, bet ir kasdieniam susisiekimui su miesto bei rajono objektais.

    Kada vyks darbai ir kiek kainuos?

    Projekto trukmė numatyta nuo 2026 metų balandžio 17 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Savivaldybė pažymi, kad šiuo laikotarpiu gyventojai gali susidurti su laikinais nepatogumais, priklausomai nuo konkrečių darbų etapų.

    Bendra projekto vertė sudaro 592 857,07 eurų. Iš jų 416 687,50 eurų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšų, 87 241,00 eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto, o 88 928,57 eurų – iš savivaldybės biudžeto.

    Projektu naudosis tiek vietos gyventojai, tiek į Zarasus atvykstantys svečiai. Savivaldybė tikisi, kad sutvarkyti takai paskatins dažniau rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiu ir sustiprins darnaus judumo infrastruktūros plėtrą rajone.

  • Pirmajame Alytuje – vienu metu vyksta keli dideli projektai: kaip keisis gatvės, takai ir viešosios erdvės

    Pirmajame Alytuje gyventojams pristatyti jau vykstantys ir artimiausiu metu planuojami infrastruktūros darbai. Su bendruomene susitiko Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, administracijos direktorius Gintaras Rakaitis ir savivaldybės komanda.

    Susitikime aptarti kelių, takų, apšvietimo ir lietaus nuotekų tinklų projektai, taip pat viešųjų erdvių atnaujinimas. Gyventojai galėjo užduoti klausimus, teikti pastebėjimus ir siūlymus dėl eismo organizavimo bei darbų eigos.

    Gatvės ir sankryžos: kas keisis?

    Vienas didžiausių artimiausių darbų paketų apima Jiezno, Miškininkų ir Sakų gatves. Numatyta atnaujinti dangą, sutvarkyti šaligatvius, viešojo transporto stoteles, apšvietimą ir lietaus nuotekų tinklus, kad eismas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Taip pat planuojama žiedinė sankryža Jiezno, Lakūnų, Medžiotojų, Miškininkų ir Sakų gatvių sankirtoje. Tikimasi, kad žiedas sumažins konfliktinių taškų skaičių, pagerins pralaidumą ir padės stabilizuoti greičius intensyvesnėse atkarpose.

    Miškininkų gatvės atkarpa už gamyklos „Alita“ numatyta sujungti su Alytaus aplinkkelio žiedine sankryža, kurią prižiūri Via Lietuva. Savivaldybė skelbia, kad šių darbų užbaigimas planuojamas iki 2027 metų kovo.

    A. Juozapavičiaus gatvė: remontas etapais

    Gyventojams pristatyta A. Juozapavičiaus gatvės remonto eiga: darbus planuojama pradėti gegužės mėnesį ir užbaigti iki metų pabaigos. Remontas vyks etapais, siekiant išlaikyti eismą, o tarp važiuojamųjų dalių esanti medžių alėja, kaip teigiama, bus išsaugota.

    Projekte numatyta įrengti naują gatvės dangos konstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių taką, sutvarkyti šaligatvius, pertvarkyti lietaus nuotekų tinklus ir atnaujinti apšvietimą. Taip pat planuojami darbai su inžineriniais tinklais ir viešojo transporto stotelių infrastruktūra.

    Merkinės ir Jiezno gatvių sankryžoje numatomas šviesoforo atnaujinimas, planuojant išmanesnį eismo valdymą. Savivaldybė nurodo, kad panašūs sprendimai jau taikomi kitose miesto sankryžose, kur siekiama efektyviau reguliuoti srautus piko metu.

    Tuo pačiu tęsiamas Panemuninkėlių gatvės kapitalinis remontas: baigiami lietaus nuotekų tinklų ir pagrindų įrengimo darbai, artimiausiu metu numatomas asfaltavimas bei pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas. Tai turėtų pagerinti susisiekimą kasdienėms kelionėms ir sumažinti dulkių problemą šiltesniu sezonu.

    Gyventojų patogumui A. Juozapavičiaus gatvėje planuojama nauja viešojo transporto stotelė ties sankryža su Medžiotojų gatve. Po darbų numatomi maršrutų koregavimai, kad patogesnis susisiekimas pasiektų ir gretimų gatvių gyventojus.

    Takai, pakrantė ir viešosios erdvės

    Susitikime aptarta ir Nemuno pakrantės pėsčiųjų bei dviračių takų plėtra. Pranešama, kad vyksta užlipimo ant Baltosios rožės tilto įrengimo darbai, o artimiausiu metu turėtų prasidėti metalinių atramų ir konstrukcijų montavimas.

    Planuojama 1 027 metrų tako atkarpa nuo Piliakalnio aikštelės iki Šlaito gatvės, kuri sujungs piliakalnio prieigas su anksčiau įrengtomis atkarpomis. Taip pat numatoma nauja jungtis iki Kauno kolegijos Alytaus fakulteto skvero, o šaltinėlio vietoje planuojama apžvalgos aikštelė ir skulptūra Migrausėlei.

    Kitoje pusėje darbai vyksta ir 2,148 kilometro ruože nuo Kreivosios gatvės Lietuvos tūkstantmečio tilto kryptimi. Šioje atkarpoje planuojama įrengti apžvalgos aikštelę su vaizdu į Nemuną, o likusios dalies derinimo procedūros, kaip nurodoma, dar tęsiamos.

    Įgyvendinus numatytas atkarpas, tikimasi sujungti jas į vientisą miesto takų žiedą. Tokie sprendimai paprastai padeda kasdienes keliones pėsčiomis ar dviračiu padaryti saugesnes, o rekreacines erdves priartina prie gyvenamųjų rajonų.

    Gyventojams pristatyti ir piliakalnio prieigų tvarkymo planai. Numatyta atnaujinti vaikų žaidimų aikštelę bei sutvarkyti laiptus į piliakalnį, darbus planuojant atlikti iki vasaros pabaigos.

    Taip pat tęsiami žvyruotų gatvių tvarkymo darbai: jau pradėta tvarkyti Gintaro gatvė, o vasarą asfaltavimo darbai numatomi Audros gatvėje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai aktualūs ne tik dėl komforto, bet ir dėl mažesnio dulkių kiekio bei geresnio susisiekimo žiemą.

    Aptartas ir Jiezno gatvės 2 pastato atnaujinimas, kurio darbai jau vyksta ir turėtų būti baigti iki liepos pabaigos. Skelbiama, kad 85 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga.

    „Mūsų tikslas aiškus – kad miestas nuosekliai gražėtų, taptų patogesnis gyventi ir dar labiau atlieptų gyventojų poreikius“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su bendruomenėmis leidžia tikslinti prioritetus ir laiku spręsti praktinius klausimus, susijusius su laikinais eismo ribojimais, darbų etapais ir kasdieniu gyventojų judėjimu. Gyventojai kviečiami aktyviai teikti pastabas ir stebėti informaciją apie darbų grafiką bei pokyčius.

  • Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose šį pavasarį įsibėgėjo pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad iki vasaros siekiama pilnai sutvarkyti visą kurorto takų tinklą, kurio bendras ilgis viršija 60 kilometrų.

    Didžiausi pokyčiai numatyti dviračių infrastruktūroje: iš viso planuojama atnaujinti apie 23 kilometrus takų. Bendra projektų vertė siekia 3,2 mln. eurų, o dalis darbų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis pagal „NextGenerationEU“ priemonę.

    „Žvaigždžių orbitos“ rekonstrukcija

    Vienas populiariausių maršrutų, vingiuojantis per Druskininkų pušynus ir palei Nemuną Švendubrės kaimo bei Raigardo slėnio kryptimi, yra „Žvaigždžių orbita“. Savivaldybė nurodo, kad 2024 metais jau buvo užbaigti pirmieji šio tako rekonstravimo etapai ir atnaujinta daugiau nei 12 kilometrų atkarpa.

    Šiuo metu tvarkoma likusi maršruto dalis, kad trasa būtų vientisa ir patogi tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Tokie tęstiniai darbai kurortuose dažniausiai planuojami etapais tam, kad būtų galima užtikrinti judėjimą ir sezono metu.

    Žilvino takas iki Grūto

    Kitas svarbus objektas yra Žilvino takas, jungiantis miestą su „Eglės sanatorija“ ir Grūto kryptimi. Čia atnaujinama daugiau kaip 7 kilometrų trasa, taip pat numatyta papildoma 560 metrų atkarpa miesto centre nuo Žaliosios gatvės iki T. Kosciuškos gatvės.

    Šis sprendimas aktualus ne tik turizmui, bet ir kasdieniam judėjimui, nes takai kurorte dažnai atlieka ir susisiekimo funkciją. Vientisos jungtys miesto centre leidžia patogiau planuoti maršrutus ir sumažina konfliktų su automobilių srautais riziką.

    Ką konkrečiai atnaujina?

    Remonto metu takai ne tik perasfaltuojami, bet ir konstrukciškai stiprinami: susidėvėjusi asfaltbetonio danga keičiama nauja, įrengiami papildomi sluoksniai, stiprinamas pagrindas. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vandens nuvedimui, nes prastas drenažas yra viena dažniausių dangos irimo priežasčių.

    Lygi danga ir tvirtesnė konstrukcija svarbi tiek dviratininkų komfortui, tiek saugumui, ypač intensyvaus sezono metu. Atnaujinimo darbai dažniausiai padeda sumažinti dangos nelygumus, kurie kelia riziką važiuojant didesniu greičiu ar prasilenkiant su pėsčiaisiais.

    Kasdien dviračiu važinėjantis druskininkietis Tomas teigė, kad pokyčiai jau juntami.

    „Žilvino taku važiuoti dabar visai kitas jausmas – danga lygi, patogi, dviratis tiesiog rieda, laukiu, kol darbai bus baigti ir galėsiu kasdien važiuoti iki Grūto išsimaudyti ežere“, – sakė Tomas.

    Pasak savivaldybės, papildomai stiprinamas takų prieinamumas: formuojami nuolydžiai pagal galiojančius reikalavimus, įrengiami kelkraščiai, gerinantys orientaciją ir judėjimo saugumą. Aplink takus taip pat atkuriamos žaliosios zonos, naudojami natūralūs gruntai ir augalija.

    Įgyvendinus visus darbus, Druskininkai tikisi dar patogesnio judėjimo kurorte tiek trumpiems pasivaikščiojimams, tiek ilgesniems maršrutams gamtos apsuptyje. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinti takai turi tarnauti ne tik svečiams, bet ir vietos gyventojams, kurie takus naudoja kasdienėms kelionėms.

  • Pėsčiųjų ir dviračių takas tarp Karmėlavos ir Kauno: ryškėja 4 km trasa, finišas – rugpjūtį

    Tarpe Karmėlavos ir Kauno įsibėgėjo naujos pėsčiųjų ir dviračių trasos įrengimas – jau ryškėja beveik 4 kilometrų vientisa atkarpa, kuri sujungs abiejose vietovėse esančius takus į vieną maršrutą. Savivaldybė skelbia, kad šis sprendimas turėtų palengvinti kasdienes keliones ir padidinti eismo saugumą.

    Karmėlava pastaraisiais metais sparčiai auga, o šalia veikianti Laisvoji ekonominė zona generuoja intensyvesnius srautus ir darbo keliones. Dėl to saugus judėjimas pėstiesiems ir dviratininkams tampa ne tik patogumo, bet ir infrastruktūros prioritetu, ypač maršrutuose, kur eismas tradiciškai koncentruojasi į automobilius.

    Kas bus įrengta maršrute

    Įgyvendinant projektą planuojama neapsiriboti vien asfalto ar dangos paklojimu – numatyti sprendimai, kurie didina patogumą ir saugumą įvairioms eismo dalyvių grupėms. Skelbiama, kad maršrute atsiras poilsio vietos su suoliukais ir šiukšliadėžėmis, taip pat kryptinis pėsčiųjų apšvietimas.

    Taip pat bus įrengti lietaus nuotekų tinklai, apsauginiai atitvarai, nauji kelio ženklai ir autobusų sustojimų peronai. Pabrėžiama, kad takas bus pritaikytas žmonėms su negalia, kad juo saugiai galėtų naudotis ir mažiau judrūs gyventojai.

    Kada planuojama pabaiga

    Darbus planuojama užbaigti rugpjūtį, todėl vasaros pabaigoje maršrutas turėtų tapti realia alternatyva tiek laisvalaikio išvykoms, tiek kelionėms į darbą dviračiu. Vientisas takas turėtų sumažinti poreikį dalį kelio važiuoti važiuojamąja dalimi ar rinktis ilgesnius apvažiavimus.

    Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Tai reiškia, kad darbai vykdomi pasitelkiant ir Europos Sąjungos ekonomikos atkūrimo krypties finansavimą, kuris daugelyje savivaldybių nukreipiamas į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą.

  • Druskininkai iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kas keisis populiariausiuose maršrutuose

    Druskininkai iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kas keisis populiariausiuose maršrutuose

    Atnaujinamas visas takų tinklas

    Druskininkuose šį pavasarį intensyviai tvarkomi pėsčiųjų ir dviračių takai, kuriais kasdien naudojasi tiek vietos gyventojai, tiek kurorto svečiai. Savivaldybė skelbia, kad iki vasaros planuojama užbaigti viso kurorto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimą, o bendras jo ilgis viršija 60 kilometrų.

    Didžiausia šio sezono darbų dalis numatyta dviračių infrastruktūrai: atnaujinama apie 23 kilometrus takų. Projektų vertė siekia 3,2 mln. eurų, o dalis veiklų finansuojama pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“.

    Populiariausi maršrutai keičia veidą

    Vienas labiausiai dviratininkų ir pėsčiųjų mėgstamų maršrutų, vingiuojantis pušynais ir palei Nemuną Švendubrės kaimo bei Raigardo slėnio kryptimi, yra „Žvaigždžių orbita“. Savivaldybės teigimu, 2024 metais jau baigti pirmieji rekonstravimo etapai ir atnaujinta daugiau kaip 12 kilometrų tako.

    Šiuo metu tvarkoma likusi maršruto dalis, kad visas takas būtų vienodos kokybės ir patogus skirtingo pasirengimo lankytojams. Kurortui tai svarbu ir dėl sezoniškumo: vasarą dviračių srautai tradiciškai auga, o geresnė danga mažina avarijų riziką.

    Žilvino takas ir saugumo sprendimai

    Pokyčiai vyksta ir Žilvino take, kuris veda iš miesto į „Eglės sanatoriją“ bei Grūto kryptimi. Atnaujinama daugiau kaip 7 kilometrų trasa, taip pat įrengiama papildoma 560 metrų atkarpa miesto centre nuo Žaliosios gatvės iki T. Kosciuškos gatvės.

    Atliekant remonto darbus, takai ne tik perasfaltuojami, bet ir stiprinami konstrukciškai: įrengiami papildomi sluoksniai, tvirtinamas pagrindas, gerinamas vandens nuvedimas. Tai ypač aktualu po žiemos, kai dėl įšalo, drėgmės ir temperatūrų svyravimų danga greičiau dėvisi.

    Didesnis dėmesys skiriamas ir prieinamumui bei saugumui: takai pritaikomi žmonėms su negalia, formuojami nuolydžiai pagal galiojančius reikalavimus, įrengiami kelkraščiai, padedantys geriau orientuotis ir saugiau judėti. Kartu tvarkoma aplinka, atkuriamos žaliosios zonos ir naudojami natūralūs gruntai bei augalija.

    Užbaigus darbus, atnaujintais takais bus patogu judėti tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems – nuo trumpų pasivaikščiojimų iki ilgesnių maršrutų per visą kurortą. Savivaldybė primena, kad remonto laikotarpiu kai kuriose atkarpose galimi laikini eismo ribojimai, todėl lankytojams verta planuoti maršrutą iš anksto.

  • Trakų rajone startuoja 642 tūkst. eurų projektas: Lentvaryje atsiras 2 km dviračių ir pėsčiųjų takų

    Trakų rajone startuoja 642 tūkst. eurų projektas: Lentvaryje atsiras 2 km dviračių ir pėsčiųjų takų

    Projektas startavo pasirašius sutartį

    Trakų rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą „Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros vystymas Trakų rajono savivaldybėje“. 2026 metų balandžio 22 dieną pasirašyta projekto sutartis su projektą administruojančia viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra.

    Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis tikslas – skatinti darnų judumą ir sujungti Lentvario dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūrą su platesniu rajono bevariklio transporto tinklu. Tikimasi, kad tai pagerins kasdienes gyventojų mobilumo galimybes ir prisidės prie taršos mažinimo.

    Kodėl Lentvaryje trūksta jungčių?

    Pagal savivaldybės pateiktus duomenis, 2024 metų pabaigoje Trakų rajone dviračių takų ilgis siekė 13,9 kilometro, o tankumas sudarė 11,51 kilometro 1 000 kvadratinių kilometrų. Pabrėžiama, kad pagal šį rodiklį Trakų rajonas atsilieka nuo sostinės regiono, o tinklas išlieka fragmentuotas.

    Didžiausios problemos įvardijamos Lentvario centrinėje dalyje, kur trūksta patogių ir saugių jungčių su priemiestiniais kvartalais, pramoninėmis zonomis ir greta esančiomis gyvenvietėmis. Dėl to pėstieji ir dviratininkai neretai dalijasi važiuojamąja kelio dalimi arba šaligatviais, kurie ne visada pritaikyti intensyvesniam judėjimui.

    Ką konkrečiai planuojama įrengti?

    Projekto veiklos numato dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimą Lentvaryje, Pramonės ir Vokės gatvėse. Kartu planuojama įrengti apšvietimą ir mažosios architektūros elementus, kurie turėtų didinti patogumą ir saugumą tamsiuoju paros metu.

    Skelbiama, kad įgyvendinus projektą bus sutvarkyta 2,034 kilometro bevarikliui susisiekimui skirtos infrastruktūros. Savivaldybė teigia, kad tai turėtų sumažinti kelionių kaštus, prisidėti prie taršos bei CO2 emisijų mažinimo ir sudaryti realesnę alternatyvą automobiliui trumpoms kasdienėms kelionėms.

    Bendra projekto vertė siekia 642 032 eurus. Iš jų 451 232,01 euro numatyta iš EGADP finansavimo lėšų, o 94 495,35 euro – iš valstybės biudžeto lėšų.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Susisiekimo plėtros programos pažangos priemonę 10-001-06-01-02 Skatinti darnų judumą. Planuojama projekto įgyvendinimo pabaiga – 2026 metų gegužės pabaiga.

  • Lazdijuose tvarkomi dviračių takai: kur atsiras naujos atkarpos ir kiek kainuos beveik 2,1 km darbų

    Lazdijuose tvarkomi dviračių takai: kur atsiras naujos atkarpos ir kiek kainuos beveik 2,1 km darbų

    Trys atkarpos Lazdijuose

    Lazdijuose įrengiamos ir atnaujinamos trys pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpos, kurios turėtų pagerinti susisiekimą mieste ir padidinti eismo saugumą. Savivaldybė skelbia, kad darbai vyksta keliose Turistų gatvės vietose ir jungtyje tarp Turistų ir Vilniaus gatvių.

    Projektu siekiama, kad kelionės dviračiu ar pėsčiomis tarp gyvenamųjų kvartalų, paslaugų vietų ir pagrindinių gatvių būtų patogesnės, o judėjimas taptų aiškesnis visiems eismo dalyviams. Tokie sprendimai ypač aktualūs šiltuoju sezonu, kai dviratininkų srautai miestuose išauga.

    Naujas takas tarp Turistų ir Vilniaus gatvių

    Tarp Turistų ir Vilniaus gatvių įrenginėjama maždaug 400 metrų ilgio atkarpa. Numatyta atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų srautus: pėstiesiems bus klojamos trinkelės, o dviratininkams – asfalto danga.

    Šioje vietoje taip pat planuojamos poilsio zonos su suoliukais, apšvietimas ir sprendimai, pritaikyti žmonėms su negalia. Praktikoje tai reiškia ne tik patogesnį pravažiavimą, bet ir didesnį saugumo jausmą tamsiu paros metu.

    Turistų gatvėje atnaujinamos dvi atkarpos

    Turistų gatvėje, šalia sodininkų bendrijos SB „Baltajis“, atnaujinama daugiau nei 800 metrų tako atkarpa. Skelbiama, kad bus tvarkoma sankasa, klojama nauja asfalto danga ir įrengiamas ženklinimas.

    Dar viena atkarpa Turistų gatvėje, apie 900 metrų ilgio, jungs žiedines sankryžas. Numatoma taką praplatinti, pakloti naują dangą ir atnaujinti ženklinimą, kad eismas būtų sklandesnis ir patogesnis prasilenkti.

    Iš viso darbai apima apie 2 100 metrų takų infrastruktūros. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai turėtų sumažinti konfliktines situacijas, kai pėstieji ir dviratininkai dalijasi ta pačia erdve, ypač intensyvesnio judėjimo vietose.

    Darbai vykdomi pagal projektą Lazdijų rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas. Bendra projekto vertė siekia beveik 779 000 eurų, iš jų 662 000 eurų skiria Europos Sąjunga, o apie 117 000 eurų prisideda Lazdijų rajono savivaldybė.

    Projektas finansuojamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano Naujos kartos Lietuva lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus numatytus darbus mieste bus sudarytos geresnės sąlygos judėti be variklio transporto, o takai taps patogesni kasdieniams maršrutams.

  • Dviračių takas šalia, bet važiuoja gatve: kada tai leidžiama ir kokios baudos gresia?

    Dviračių takas šalia, bet važiuoja gatve: kada tai leidžiama ir kokios baudos gresia?

    Vairuotojams dažnai kyla klausimas, kodėl dviratininkas renkasi važiuoti važiuojamąja dalimi, nors šalia įrengtas dviračių takas. Praktikoje tai kelia įtampą ir riziką, ypač intensyvaus eismo gatvėse. Vis dėlto atsakymas priklauso nuo to, ar šalia esanti infrastruktūra pagal taisykles laikoma privaloma dviratininkui.

    Kelio eismo taisyklėse numatyta, kad dviratininkas, kai yra įrengtas ir tinkamai pažymėtas dviračių takas, paprastai privalo juo važiuoti. Tai reiškia, kad vien patogumo argumentas, noras važiuoti greičiau ar nepasitenkinimas dangos kokybe savaime nesuteikia teisės ignoruoti tako ir rinktis gatvę.

    Išimtys taikomos tada, kai dviračių takas objektyviai tampa nesaugus arba nepravažiuojamas. Tai gali būti nevalytas sniegas, ledas, remonto darbai, pavojingos kliūtys, užtvėrimai ar situacijos, kai realiai neįmanoma važiuoti nepažeidžiant saugumo. Tokiais atvejais dviratininkas gali pagrįstai pasirinkti važiuojamąją dalį, tačiau ir tuomet privalo laikytis bendrų eismo taisyklių.

    Dažnai painiava kyla ir dėl bendrų pėsčiųjų bei dviratininkų takų. Jei takas pažymėtas kaip bendras ir nėra aiškaus atskyrimo, dviratininkui tenka važiuoti atsargiau, prisitaikant prie pėsčiųjų srauto, o pėstieji tokiose vietose paprastai turi pirmumą. Jei takas atskirtas į dvi dalis, kiekvienas eismo dalyvis privalo laikytis savo zonos.

    Pasitaiko atvejų, kai dviratininkai teigia, jog sportiniu dviračiu saugiau važiuoti gatve, nes take daug bortelių, nelygumų ar netikėtų išvažiavimų. Tačiau taisyklės numato pareigą prisitaikyti prie sąlygų: jei takas nėra idealus, saugiausia išeitis yra mažinti greitį ir važiuoti taip, kad nekeltų pavojaus nei sau, nei kitiems.

    Už važiavimą važiuojamąja dalimi, kai šalia yra privalomas dviračių takas, gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Baudos dydis priklauso nuo konkretaus pažeidimo kvalifikavimo ir aplinkybių, tačiau svarbiausia praktinė rizika yra ne finansinė, o saugumo: konfliktinės situacijos su automobiliais dažniausiai baigiasi dviratininkui gerokai skaudesnėmis pasekmėmis.

    Kad išvengtų nesusipratimų, dviratininkams verta įsitikinti, ar šalia esantis takas iš tiesų yra dviračių takas, ar tik pėsčiųjų takas, o vairuotojams svarbu prisiminti, kad net ir pažeidimą darantis dviratininkas nėra mažiau pažeidžiamas eismo dalyvis. Abipusė pagarba ir atsargumas išlieka veiksmingiausia prevencija, ypač miestuose, kur skirtingi srautai nuolat susikerta.