Tag: Dviračių takai

  • Telšių tarybos komitetas rinksis gegužės 20 dieną: spręs dėl projektų Masčio ir Germanto ežeruose

    Telšių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdis vyks 2026 metų gegužės 20 dieną 14.00 valandą. Posėdis planuojamas mišriu būdu, numatyta ir tiesioginė transliacija.

    Posėdis vyks Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, Žemaitės g. 14, Telšiuose. Darbotvarkėje numatyta svarstyti projektus, susijusius su viešųjų erdvių, rekreacijos ir darnaus judumo plėtra.

    Pokyčiai prie Masčio ir Germanto

    Komitetas svarstys kelis sprendimų projektus, susijusius su vandens telkinių prieigų pritaikymu lankymui. Tarp jų numatyti klausimai dėl Germanto ežero pritaikymo bendrame regioniniame maršrute Gamtos peizažai.

    Taip pat numatyti sprendimai dėl rytinės Masčio ežero pakrantės atgaivinimo ir rekreacinių teritorijų palei Masčio ežerą nuo Žemaičių kaimo muziejaus per Malūno gatvę iki Telšių miesto ribos. Darbotvarkėje yra ir pietinės Masčio ežero dalies pritaikymas lankymui.

    Dviračių infrastruktūra ir darnus judumas

    Darbotvarkėje įrašyti klausimai, susiję su dviračių infrastruktūros plėtra Telšių mieste. Numatyta svarstyti projektą dėl dviračių takų įrengimo Miško, Alyvų ir Plungės gatvėse.

    Komitetas taip pat spręs dėl dviračių stovėjimo vietų bei saugyklų įrengimo ir darnaus judumo priemonių diegimo. Tokie sprendimai paprastai siejami su saugesniu eismu, patogesnėmis kelionėmis mieste ir mažesne tarša.

    Socialinė parama, švietimas ir transportas

    Posėdyje numatyta svarstyti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą. Taip pat planuojamas sprendimas dėl anksčiau patvirtintos nepanaudotų biudžeto lėšų, skirtų socialinei paramai, panaudojimo tvarkos pakeitimo.

    Be to, įtrauktas klausimas dėl leidimo pirkti M3 klasės transporto priemonę, tai yra mikroautobusą. Darbotvarkėje numatytas ir sprendimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano pakeitimo.

    Taip pat komitetas svarstys asociacijos Telšių miesto vietos veiklos grupės 2024–2029 metų vietos plėtros strategijos projektą ir bendrojo finansavimo skyrimą jos įgyvendinimui. Tokie dokumentai paprastai lemia, kokioms miesto ir bendruomenių iniciatyvoms artimiausiais metais bus teikiamas prioritetas.

  • Telšių rajono tarybos komitetas spręs dėl verslo paramos ir projektų prie Masčio bei Germanto ežerų

    2026 metų gegužės 19 dieną 14.00 valandą į posėdį rinksis Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetas. Posėdis vyks Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, Žemaitės g. 14 Telšiuose, numatoma ir tiesioginė transliacija.

    Darbotvarkėje – sprendimai, susiję su 2026 metų Telšių rajono savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programos sąmata. Tokie komitetų svarstymai paprastai yra svarbus etapas prieš galutinį tarybos balsavimą, nes čia detalizuojami prioritetai, finansavimo kryptys ir galimos korekcijos.

    Masčio ir Germanto pakrančių planai

    Komitetas svarstys kelis projektus, orientuotus į viešųjų erdvių ir rekreacijos infrastruktūros atnaujinimą. Tarp jų – rytinės Masčio ežero pakrantės atgaivinimas, taip pat teritorijos palei Masčio ežerą atnaujinimas nuo Žemaičių kaimo muziejaus kryptimi per Malūno gatvę iki Telšių miesto ribos.

    Atskiri klausimai numato Germanto ežero pritaikymą lankymui, taip pat pietinės Masčio ežero dalies pritaikymo sprendinius bendrame regioniniame maršrute Gamtos peizažai. Į darbotvarkę įtrauktas ir Lūksto ežero pritaikymo lankymui projektas, kuris gali papildyti rajono lankytinų vietų tinklą ir turizmo pasiūlą.

    Darnaus judumo ir dviračių infrastruktūra

    Numatyta aptarti ir judumo projektus Telšių mieste: dviračių takų įrengimą Miško, Alyvų ir Plungės gatvėse, dviračių stovėjimo vietų bei saugyklų plėtrą. Taip pat bus svarstomas darnaus judumo priemonių diegimas, kuris paprastai apima saugesnio susisiekimo, patogesnių maršrutų ir infrastruktūros sprendinius įvairioms eismo dalyvių grupėms.

    Tokio pobūdžio investicijos dažniausiai vertinamos ne tik kaip patogumo priemonės, bet ir kaip ilgalaikė saugumo bei miestų patrauklumo priemonė, ypač ten, kur pėsčiųjų ir dviratininkų srautai kertasi su intensyvesniu automobilių eismu.

    Turtas, žemė ir viešosios paslaugos

    Darbotvarkėje taip pat numatyti klausimai dėl valstybės nekilnojamojo turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn bei kelių nekilnojamojo turto objektų perdavimo panaudos pagrindais bendruomenėms ir įstaigoms. Be to, bus svarstomi sprendimai dėl žemės sklypų nuomos, nuomos sutarčių nutraukimo ir atvirųjų aukcionų organizavimo.

    Komitetas taip pat svarstys komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo ir vietinės rinkliavos ginčų bei skundų nagrinėjimo taisyklių klausimą. Į posėdį įtraukti ir praktiniai sprendimai dėl karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio, leidimo įsigyti M3 klasės transporto priemonę bei švietimo įstaigų paslaugų įkainių sąrašo pakeitimų.

    Galiausiai komitetas svarstys Telšių rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano pakeitimus. Tokie pakeitimai paprastai susiję su mokinių skaičiaus dinamika, ugdymo paslaugų prieinamumu, išlaikymo kaštais ir infrastruktūros pritaikymu.

  • Kaišiadorių savivaldybės ir partnerių vizitas Danijoje: ką perima iš Kopenhagos dviračių infrastruktūros?

    Kaišiadorių savivaldybės ir partnerių vizitas Danijoje: ką perima iš Kopenhagos dviračių infrastruktūros?

    Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovai kartu su partneriais iš Lietuvos ir Lenkijos gegužės 6–8 dienomis lankėsi Danijoje, kur susipažino su Kopenhagos ir aplinkinių teritorijų sprendimais, skirtais dviračių transportui plėtoti. Vizitas vyko įgyvendinant projektą „Bicycle routes towards greener regions (Dviračių takai link tvaresnių regionų / regionai dviračiams)“, kuriuo siekiama stiprinti tvarius susisiekimo ryšius ir didinti regionų patrauklumą.

    Didžiausias dėmesys Danijoje buvo skirtas strateginiam miestų planavimui ir dviračių infrastruktūros integracijai į bendrą susisiekimo sistemą. Savivaldybės atstovai analizavo, kaip dviračių takai jungiami su viešuoju transportu, kaip planuojami srautai ir kaip užtikrinamas patogus bei saugus judėjimas skirtingoms gyventojų grupėms.

    Susitikimuose su Danijos kelių direkcija aptarti infrastruktūros planavimo principai, sprendimai sankryžose ir maršrutų tęstinumo užtikrinimas, kad dviratininkams nereikėtų „nutrūkti“ nuo takų ties administracinėmis ribomis. Taip pat vertinta, kaip kaimyniniai rajonai koordinuoja investicijas, kad susisiekimas dviračiu būtų patogus ne tik miesto centre, bet ir kasdienėse kelionėse tarp gyvenviečių.

    Su organizacija „Cycling Embassy of Denmark“ diskutuota apie tai, kaip ilgalaikės dviračių politikos priemonės keičia miestų mobilumą ir gali kurti ekonominę naudą. Aptarta praktika rodo, kad nuosekliai suplanuoti maršrutai, aiškus ženklinimas ir patikima infrastruktūra prisideda prie vietos paslaugų sektoriaus augimo, didesnio lankytojų srauto ir patrauklesnės turizmo pasiūlos.

    Projektu siekiama suvienyti kaimyninių šalių pajėgas plėtojant modernią dviračių infrastruktūrą, kuri jungtų regionus, skatintų ekologišką turizmą ir mažintų priklausomybę nuo automobilio trumpoms bei vidutinėms kelionėms. Kaišiadorių rajono savivaldybė nurodo, kad perimamos gerosios praktikos bus vertinamos planuojant tolesnius sprendimus, susijusius su dviračių maršrutais ir jų ryšiu su kasdiene gyventojų judumo sistema.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2027 metais Interreg VI-A Lietuva–Lenkija tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Tokie vizitai paprastai naudojami ne tik idėjoms rinkti, bet ir palyginti skirtingų šalių techninius standartus, planavimo procesus bei institucijų bendradarbiavimo modelius.

  • Marijampolėje įsibėgėja infrastruktūros projektai: gatvės, takai ir apšvietimas keičia kasdienybę

    Marijampolėje įsibėgėja infrastruktūros projektai: gatvės, takai ir apšvietimas keičia kasdienybę

    Marijampolėje įsibėgėja vienas intensyviausių pastarųjų metų susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo etapų. Mieste vienu metu vykdomi keli projektai, apimantys gatvių rekonstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrą, apšvietimo įrengimą bei inžinerinių tinklų modernizavimą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad darbų tikslas yra ne vien atnaujinti dangas, bet ir sujungti skirtingas miesto erdves į patogesnį judėjimo tinklą. Tokie sprendimai paprastai mažina konfliktus tarp eismo dalyvių, gerina pralaidumą ir didina saugumą, ypač ten, kur pėsčiųjų bei dviratininkų srautai vasarą išauga.

    Pagrindiniai darbai skirtingose miesto dalyse

    Poilsio gatvėje, šalia Marių parko, tęsiama rekonstrukcija, apimanti važiuojamosios dalies atnaujinimą ir naujos pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros įrengimą. Kartu diegiami apšvietimo sprendimai ir tvarkomos lietaus nuotekų sistemos, kurios svarbios siekiant mažinti užtvindymo riziką po liūčių.

    Mokolų Naujienos kaime formuojama nauja Inovacijų gatvės infrastruktūra. Čia numatyta dviejų eismo juostų gatvė su pėsčiųjų ir dviračių takais, apšvietimu bei inžineriniais tinklais, o sprendiniai derinami prie numatomo intensyvesnio transporto srauto ir teritorijos plėtros.

    Tęsiami ir A. Yliaus gatvės statybos darbai, kur jau įrengta dalis inžinerinių tinklų ir apšvietimo, formuojami gatvės pagrindai. Artimiausiuose etapuose numatoma užbaigti dangų įrengimą ir pėsčiųjų infrastruktūrą, kad teritorija taptų pilnai pritaikyta kasdieniam judėjimui.

    Takas Šešupės pakrantei sujungti

    Kairiajame Šešupės krante, atkarpoje nuo senosios užtvankos iki Karklų gatvės, įrengiamas beveik 1 kilometro ilgio takas. Numatyta, kad juo patogiai galės judėti tiek pėstieji, tiek dviratininkai, o papildomas apšvietimas ir lietaus vandens nuvedimas prisidės prie saugumo bei infrastruktūros ilgaamžiškumo.

    Tokie projektai paprastai vertinami kaip ilgalaikė investicija į miestų patogumą: geriau sujungtos trasos sumažina „nutrūkstančių“ takų problemą ir skatina rinktis judėjimą pėsčiomis ar dviračiu. Savivaldybė akcentuoja, kad darbai planuojami galvojant apie augančius poreikius ir ateities miesto plėtrą.

    Akcentas – patogumas ir saugumas

    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda sako, kad pokyčiai jau matomi ne tik planuose, bet ir realiose miesto erdvėse.

    „Visada smagu matyti vykstančius darbus, o dar smagiau matyti ryškėjančius rezultatus. Kai vietose, kurios dar visai neseniai buvo tik projektai brėžiniuose, šiandien formuojasi naujos gatvės, takai, apšvietimas ar poilsio erdvės, tampa aišku, kad nuosekliai judame į priekį“, – sakė Povilas Isoda.

    Pasak savivaldybės, atnaujinimai turėtų prisidėti prie sklandesnio susisiekimo ir saugesnio judėjimo įvairioms eismo dalyvių grupėms. Miestas tikisi, kad keli vienu metu vykdomi projektai galiausiai susidėlios į vientisesnį infrastruktūros tinklą, patogesnį tiek gyventojams, tiek atvykstantiems lankytojams.

  • Velse atgaivinti apleisti Viktorijos laikų tuneliai: po 50 metų jie vėl sujungė du miestelius

    Velse, po Gvinedo kalvomis, naujam gyvenimui prikelti du apleisti Viktorijos laikų geležinkelio tuneliai, kadaise vežioję turistus ir vietos darbininkus per kaimiškas apylinkes. Dabar jie vėl tapo svarbia jungtimi pėstiesiems ir dviratininkams, keliaujantiems vaizdingu maršrutu link Snoudonijos.

    Tuneliai buvo iškirsti uolose prie Tregarto kaimo 1883 metais, vykdant ambicingą geležinkelio projektą, turėjusį sujungti Bangorą ir Betesdą. Statybos darbai tuomet buvo itin pavojingi, o darbų metu žuvo du žmonės.

    Vienas tunelis siekia apie 25 metrus, o kitas, vadinamas Tynal Tywyll, driekiasi beveik 275 metrus per kalno šlaitą. Abu jie buvo geležinkelio linijos dalis, kuri keleiviams atidaryta 1884 metų birželį, o netrukus maršrutu pradėjo kursuoti ir krovininiai sąstatai.

    XX amžiaus pradžioje maršrutas išpopuliarėjo dar labiau, kai pradėti naudoti lengvieji bėginiai motoriniai vagonai, o per parą važiuodavo iki 16 traukinių. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo keleivių srautai ėmė mažėti, nes greta einantys autobusų maršrutai daugeliui tapo patogesni.

    Paskutiniai traukiniai šiame ruože išnyko šeštajame dešimtmetyje, o 1963 metais linija buvo visiškai uždaryta. Ilgiau nei penkis dešimtmečius tuneliai liko nenaudojami, o pėstiesiems ir dviratininkams tekdavo rinktis alternatyvą, kuri kai kuriose atkarpose vesdavo į intensyvaus eismo kelią.

    Situaciją pakeitė augantis vaizdingo maršruto Lon Las Ogwen populiarumas, nes jis jungia šiaurinę Velso pakrantę ir vedą Ogveno slėnio kryptimi Snoudonijos link. Skaičiuojama, kad trasa kasmet gali pritraukti iki 100 000 lankytojų, todėl tunelių grąžinimas į naudojimą tapo ir saugumo, ir regiono turizmo klausimu.

    Galiausiai Velso vyriausybė kartu su Gvinedo savivaldybe sutarė skirti finansavimą restauracijai. Po maždaug keturių mėnesių trukusių darbų 2017 metais tuneliai buvo atidaryti iš naujo, o keliaujantieji tarp Tregarto ir Betesdos dabar gali judėti nenukrypdami nuo ramesnio, gamtos apsupto maršruto.

    Tvarus judumas ir paveldas

    Tokių infrastruktūros projektų kryptis vis dažniau sieja dvi užduotis: išsaugoti pramoninį paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniam judumui. Apleistų geležinkelių pritaikymas dviračių ir pėsčiųjų takams leidžia mažinti konfliktus su automobilių eismu ir kartu stiprina vietos ekonomiką per turizmą.

    Atnaujinti tuneliai Velse tapo pavyzdžiu, kaip istoriniai objektai gali spręsti labai praktiškas problemas: sukurti saugesnį maršrutą, sumažinti poreikį važiuoti judriais keliais ir išlaikyti vientisą, patrauklią trasą visų lygių keliautojams.

  • Dviračiai greta kelyje: kada tai leidžiama ir kada gresia bauda pagal taisykles

    Dviračiai greta kelyje: kada tai leidžiama ir kada gresia bauda pagal taisykles

    Dviračiu į kelią išvažiuoti paprasta, tačiau kelių eismo taisyklės dviratininkams numato aiškias pareigas ir ribas. Daugiausia klausimų kyla dėl važiavimo greta, važiavimo šaligatviu ir to, kada privaloma rinktis dviračių taką.

    Bendra taisyklė tokia: jei šalia važiuojamosios dalies įrengtas dviračių takas ar dviračių juosta ir jie veda ta kryptimi, kuria važiuojate, dviratininkas privalo jais naudotis. Tas pats taikoma pėsčiųjų ir dviratininkų bendriems takams, tačiau tokiose vietose dviratininkas turi elgtis ypač atsargiai ir netrukdyti pėstiesiems.

    Ar galima važiuoti greta?

    Kai dviračių tako nėra ir tenka važiuoti važiuojamąja dalimi kartu su automobiliais, du dviratininkai kartais važiuoja vienas šalia kito. Tai gali būti leidžiama tik tada, kai netrukdoma kitiems eismo dalyviams ir nesukeliama pavojingų situacijų, pavyzdžiui, kai dėl jūsų neįmanoma saugiai aplenkti.

    Praktikoje tai reiškia, kad intensyviame ar siauresniame kelyje dviratininkai turėtų važiuoti vienas paskui kitą. Taip pat galioja pareiga laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kad eismas vyktų sklandžiai.

    Kada galima važiuoti šaligatviu?

    Važiavimas šaligatviu dviratininkui nėra įprasta alternatyva keliui, jis leidžiamas tik išimtiniais atvejais. Dažniausiai tai siejama su saugumu, pavyzdžiui, kai važiuojamoji dalis pavojinga dėl didelio greičio ar intensyvaus eismo, taip pat esant kitoms taisyklėse numatytoms sąlygoms.

    Įvažiavus į šaligatvį dviratininkas tampa svečiu pėsčiųjų erdvėje: privaloma važiuoti atsargiai, parinkti saugų greitį ir visada duoti kelią pėstiesiems. Pėsčiasis gali netikėtai sustoti ar pakeisti kryptį, todėl dviratininkas turi būti pasirengęs laiku sureaguoti.

    Vaikai iki 10 metų: dažna klaida

    Viena mažiausiai žinomų taisyklių susijusi su vaikais. Vaikas iki 10 metų, važiuojantis dviračiu, pagal taisykles laikomas pėsčiuoju, todėl jam taikoma kita judėjimo logika nei suaugusiajam dviratininkui.

    Tai reiškia, kad toks vaikas paprastai turėtų judėti pėsčiųjų erdvėmis ir būti nuolat prižiūrimas suaugusiojo. Suaugusiesiems svarbu tai žinoti planuojant maršrutus, kad šeimos išvyka netaptų taisyklių pažeidimu ar pavojinga situacija kelyje.

  • Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainiuose dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos bus pašalintas saugotinas gluosnis

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja apie įsigaliojusį sprendimą, kuriuo leidžiama pašalinti saugotiną želdinį – gluosnį (sprendimas Nr. SL-3). Nurodoma, kad medis yra patenkinamos būklės, o kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 55 centimetrus.

    Šis gluosnis auga valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Kėdainių rajono savivaldybė, Gegučių parke (Gegučių g. 16, Kėdainiai). Medį planuojama pašalinti dėl infrastruktūros darbų, nes jis patenka į projektuojamo pėsčiųjų ir dviračių tako trasą.

    Kodėl medis šalinamas?

    Savivaldybės teigimu, sprendimas priimtas atsižvelgiant į planuojamą Gegučių parko susisiekimo komunikacijų rekonstrukciją. Projektas numato gatvių infrastruktūros pertvarkymą ir pėsčiųjų bei dviračių tako įrengimą atkarpoje nuo Gegučių gatvės iki Pavasario gatvės.

    Tokiais atvejais, kai želdiniai patenka į statybos ar rekonstrukcijos zoną, savivaldybės privalo suderinti sprendinius ir laikytis želdinių apsaugos bei tvarkymo reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad prieš šalinant saugotinus medžius turi būti įvertinamos alternatyvos, o leidimas fiksuojamas oficialiu sprendimu.

    Atkuriamoji vertė ir darbų pradžia

    Nurodoma, kad šio želdinio atkuriamoji vertė yra 412 eurų 50 centų. Atkuriamoji vertė paprastai siejama su želdinių atkūrimu ar kompensacinėmis priemonėmis, kai dėl viešųjų interesų medžiai šalinami iš augimo vietos.

    Taip pat pažymima, kad saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo ar intensyvaus genėjimo darbai gali būti pradedami ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo įsigaliojusio sprendimo paskelbimo dienos. Šis terminas skirtas užtikrinti procedūrų skaidrumą ir galimybę suinteresuotoms pusėms susipažinti su informacija.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl sprendimo ir planuojamų darbų gyventojai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyrių. Nurodytas kontaktinis asmuo – vyresnioji specialistė Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė, telefono numeris +370 347 69545.

    Savivaldybė primena, kad apie želdinių tvarkymo sprendimus dažniausiai skelbiama viešai, o parkų ir viešųjų erdvių rekonstrukcijų metu siekiama suderinti infrastruktūros plėtrą su želdynų išsaugojimu. Tokie projektai miestams padeda gerinti susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams, tačiau kartu reikalauja atidaus sprendimų dėl želdinių pagrindimo.

  • Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasuose remontuojami pėsčiųjų ir dviračių takai: kuriose miesto atkarpose vyks darbai

    Zarasų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą, kuriuo numatoma įrengti ir atnaujinti bevariklio transporto infrastruktūrą. Projektas finansuojamas pagal Susisiekimo ministerijos programos priemonę, skirtą skatinti darnų judumą.

    Savivaldybė nurodo, kad viena pagrindinių spręstinų problemų rajone yra nepakankamai išvystytas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. Dėl to gyventojams ir miesto svečiams ne visada sudaromos saugios ir patogios sąlygos kasdienėms kelionėms pėsčiomis ar dviračiu.

    Projektu siekiama didinti eismo saugumą pažeidžiamiausiems eismo dalyviams ir sudaryti patrauklesnes sąlygas rinktis tvaresnį judėjimą. Tikimasi, kad atnaujinta infrastruktūra prisidės ir prie mažesnės oro taršos bei triukšmo, ypač tose vietose, kur pėsčiųjų srautai susikerta su intensyvesniu automobilių eismu.

    Kur bus tvarkomi takai?

    Remonto darbai numatyti kelio Nr. 5305 Zarasai–Mukuliai–Vencavai–Antalieptė ruože nuo 0,007 kilometro iki 1,348 kilometro. Šioje atkarpoje planuojama sutvarkyti 1,341 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį.

    Dar viena numatyta vieta – Turmanto gatvė, atkarpa nuo Kauno gatvės. Čia bus atnaujinta 0,413 kilometro tako.

    Bendras atnaujinamų takų ilgis sieks 1,754 kilometro. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai yra svarbūs ne tik rekreacijai, bet ir kasdieniam susisiekimui su miesto bei rajono objektais.

    Kada vyks darbai ir kiek kainuos?

    Projekto trukmė numatyta nuo 2026 metų balandžio 17 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Savivaldybė pažymi, kad šiuo laikotarpiu gyventojai gali susidurti su laikinais nepatogumais, priklausomai nuo konkrečių darbų etapų.

    Bendra projekto vertė sudaro 592 857,07 eurų. Iš jų 416 687,50 eurų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšų, 87 241,00 eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto, o 88 928,57 eurų – iš savivaldybės biudžeto.

    Projektu naudosis tiek vietos gyventojai, tiek į Zarasus atvykstantys svečiai. Savivaldybė tikisi, kad sutvarkyti takai paskatins dažniau rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiu ir sustiprins darnaus judumo infrastruktūros plėtrą rajone.

  • Pirmajame Alytuje – vienu metu vyksta keli dideli projektai: kaip keisis gatvės, takai ir viešosios erdvės

    Pirmajame Alytuje gyventojams pristatyti jau vykstantys ir artimiausiu metu planuojami infrastruktūros darbai. Su bendruomene susitiko Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, administracijos direktorius Gintaras Rakaitis ir savivaldybės komanda.

    Susitikime aptarti kelių, takų, apšvietimo ir lietaus nuotekų tinklų projektai, taip pat viešųjų erdvių atnaujinimas. Gyventojai galėjo užduoti klausimus, teikti pastebėjimus ir siūlymus dėl eismo organizavimo bei darbų eigos.

    Gatvės ir sankryžos: kas keisis?

    Vienas didžiausių artimiausių darbų paketų apima Jiezno, Miškininkų ir Sakų gatves. Numatyta atnaujinti dangą, sutvarkyti šaligatvius, viešojo transporto stoteles, apšvietimą ir lietaus nuotekų tinklus, kad eismas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Taip pat planuojama žiedinė sankryža Jiezno, Lakūnų, Medžiotojų, Miškininkų ir Sakų gatvių sankirtoje. Tikimasi, kad žiedas sumažins konfliktinių taškų skaičių, pagerins pralaidumą ir padės stabilizuoti greičius intensyvesnėse atkarpose.

    Miškininkų gatvės atkarpa už gamyklos „Alita“ numatyta sujungti su Alytaus aplinkkelio žiedine sankryža, kurią prižiūri Via Lietuva. Savivaldybė skelbia, kad šių darbų užbaigimas planuojamas iki 2027 metų kovo.

    A. Juozapavičiaus gatvė: remontas etapais

    Gyventojams pristatyta A. Juozapavičiaus gatvės remonto eiga: darbus planuojama pradėti gegužės mėnesį ir užbaigti iki metų pabaigos. Remontas vyks etapais, siekiant išlaikyti eismą, o tarp važiuojamųjų dalių esanti medžių alėja, kaip teigiama, bus išsaugota.

    Projekte numatyta įrengti naują gatvės dangos konstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių taką, sutvarkyti šaligatvius, pertvarkyti lietaus nuotekų tinklus ir atnaujinti apšvietimą. Taip pat planuojami darbai su inžineriniais tinklais ir viešojo transporto stotelių infrastruktūra.

    Merkinės ir Jiezno gatvių sankryžoje numatomas šviesoforo atnaujinimas, planuojant išmanesnį eismo valdymą. Savivaldybė nurodo, kad panašūs sprendimai jau taikomi kitose miesto sankryžose, kur siekiama efektyviau reguliuoti srautus piko metu.

    Tuo pačiu tęsiamas Panemuninkėlių gatvės kapitalinis remontas: baigiami lietaus nuotekų tinklų ir pagrindų įrengimo darbai, artimiausiu metu numatomas asfaltavimas bei pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas. Tai turėtų pagerinti susisiekimą kasdienėms kelionėms ir sumažinti dulkių problemą šiltesniu sezonu.

    Gyventojų patogumui A. Juozapavičiaus gatvėje planuojama nauja viešojo transporto stotelė ties sankryža su Medžiotojų gatve. Po darbų numatomi maršrutų koregavimai, kad patogesnis susisiekimas pasiektų ir gretimų gatvių gyventojus.

    Takai, pakrantė ir viešosios erdvės

    Susitikime aptarta ir Nemuno pakrantės pėsčiųjų bei dviračių takų plėtra. Pranešama, kad vyksta užlipimo ant Baltosios rožės tilto įrengimo darbai, o artimiausiu metu turėtų prasidėti metalinių atramų ir konstrukcijų montavimas.

    Planuojama 1 027 metrų tako atkarpa nuo Piliakalnio aikštelės iki Šlaito gatvės, kuri sujungs piliakalnio prieigas su anksčiau įrengtomis atkarpomis. Taip pat numatoma nauja jungtis iki Kauno kolegijos Alytaus fakulteto skvero, o šaltinėlio vietoje planuojama apžvalgos aikštelė ir skulptūra Migrausėlei.

    Kitoje pusėje darbai vyksta ir 2,148 kilometro ruože nuo Kreivosios gatvės Lietuvos tūkstantmečio tilto kryptimi. Šioje atkarpoje planuojama įrengti apžvalgos aikštelę su vaizdu į Nemuną, o likusios dalies derinimo procedūros, kaip nurodoma, dar tęsiamos.

    Įgyvendinus numatytas atkarpas, tikimasi sujungti jas į vientisą miesto takų žiedą. Tokie sprendimai paprastai padeda kasdienes keliones pėsčiomis ar dviračiu padaryti saugesnes, o rekreacines erdves priartina prie gyvenamųjų rajonų.

    Gyventojams pristatyti ir piliakalnio prieigų tvarkymo planai. Numatyta atnaujinti vaikų žaidimų aikštelę bei sutvarkyti laiptus į piliakalnį, darbus planuojant atlikti iki vasaros pabaigos.

    Taip pat tęsiami žvyruotų gatvių tvarkymo darbai: jau pradėta tvarkyti Gintaro gatvė, o vasarą asfaltavimo darbai numatomi Audros gatvėje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai aktualūs ne tik dėl komforto, bet ir dėl mažesnio dulkių kiekio bei geresnio susisiekimo žiemą.

    Aptartas ir Jiezno gatvės 2 pastato atnaujinimas, kurio darbai jau vyksta ir turėtų būti baigti iki liepos pabaigos. Skelbiama, kad 85 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga.

    „Mūsų tikslas aiškus – kad miestas nuosekliai gražėtų, taptų patogesnis gyventi ir dar labiau atlieptų gyventojų poreikius“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su bendruomenėmis leidžia tikslinti prioritetus ir laiku spręsti praktinius klausimus, susijusius su laikinais eismo ribojimais, darbų etapais ir kasdieniu gyventojų judėjimu. Gyventojai kviečiami aktyviai teikti pastabas ir stebėti informaciją apie darbų grafiką bei pokyčius.

  • Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose šį pavasarį įsibėgėjo pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad iki vasaros siekiama pilnai sutvarkyti visą kurorto takų tinklą, kurio bendras ilgis viršija 60 kilometrų.

    Didžiausi pokyčiai numatyti dviračių infrastruktūroje: iš viso planuojama atnaujinti apie 23 kilometrus takų. Bendra projektų vertė siekia 3,2 mln. eurų, o dalis darbų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis pagal „NextGenerationEU“ priemonę.

    „Žvaigždžių orbitos“ rekonstrukcija

    Vienas populiariausių maršrutų, vingiuojantis per Druskininkų pušynus ir palei Nemuną Švendubrės kaimo bei Raigardo slėnio kryptimi, yra „Žvaigždžių orbita“. Savivaldybė nurodo, kad 2024 metais jau buvo užbaigti pirmieji šio tako rekonstravimo etapai ir atnaujinta daugiau nei 12 kilometrų atkarpa.

    Šiuo metu tvarkoma likusi maršruto dalis, kad trasa būtų vientisa ir patogi tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Tokie tęstiniai darbai kurortuose dažniausiai planuojami etapais tam, kad būtų galima užtikrinti judėjimą ir sezono metu.

    Žilvino takas iki Grūto

    Kitas svarbus objektas yra Žilvino takas, jungiantis miestą su „Eglės sanatorija“ ir Grūto kryptimi. Čia atnaujinama daugiau kaip 7 kilometrų trasa, taip pat numatyta papildoma 560 metrų atkarpa miesto centre nuo Žaliosios gatvės iki T. Kosciuškos gatvės.

    Šis sprendimas aktualus ne tik turizmui, bet ir kasdieniam judėjimui, nes takai kurorte dažnai atlieka ir susisiekimo funkciją. Vientisos jungtys miesto centre leidžia patogiau planuoti maršrutus ir sumažina konfliktų su automobilių srautais riziką.

    Ką konkrečiai atnaujina?

    Remonto metu takai ne tik perasfaltuojami, bet ir konstrukciškai stiprinami: susidėvėjusi asfaltbetonio danga keičiama nauja, įrengiami papildomi sluoksniai, stiprinamas pagrindas. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vandens nuvedimui, nes prastas drenažas yra viena dažniausių dangos irimo priežasčių.

    Lygi danga ir tvirtesnė konstrukcija svarbi tiek dviratininkų komfortui, tiek saugumui, ypač intensyvaus sezono metu. Atnaujinimo darbai dažniausiai padeda sumažinti dangos nelygumus, kurie kelia riziką važiuojant didesniu greičiu ar prasilenkiant su pėsčiaisiais.

    Kasdien dviračiu važinėjantis druskininkietis Tomas teigė, kad pokyčiai jau juntami.

    „Žilvino taku važiuoti dabar visai kitas jausmas – danga lygi, patogi, dviratis tiesiog rieda, laukiu, kol darbai bus baigti ir galėsiu kasdien važiuoti iki Grūto išsimaudyti ežere“, – sakė Tomas.

    Pasak savivaldybės, papildomai stiprinamas takų prieinamumas: formuojami nuolydžiai pagal galiojančius reikalavimus, įrengiami kelkraščiai, gerinantys orientaciją ir judėjimo saugumą. Aplink takus taip pat atkuriamos žaliosios zonos, naudojami natūralūs gruntai ir augalija.

    Įgyvendinus visus darbus, Druskininkai tikisi dar patogesnio judėjimo kurorte tiek trumpiems pasivaikščiojimams, tiek ilgesniems maršrutams gamtos apsuptyje. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinti takai turi tarnauti ne tik svečiams, bet ir vietos gyventojams, kurie takus naudoja kasdienėms kelionėms.