CP v2

Tag: Dviračių takai

  • Tauragėje Pramonės gatvėje prasidės dviračių tako darbai: 565 m atkarpa ir 179 334 eurų sutartis

    Tauragėje Pramonės gatvėje prasidės dviračių tako darbai: 565 m atkarpa ir 179 334 eurų sutartis

    Tauragės rajono savivaldybės administracija su bendrove „Dunokai“ pasirašė sutartį dėl dviračių tako ir pėsčiųjų-dviračių tako statybos Pramonės gatvėje Tauragėje. Darbai numatyti atkarpoje nuo Gedimino gatvės žiedinės sankryžos iki Pramonės gatvės sankryžos.

    Pagal projektą dešinėje Pramonės gatvės pusėje planuojama įrengti 565 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio dviračių taką. Numatyta raudonos spalvos asfalto danga, kuri įprastai naudojama takams aiškiai atskirti nuo važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų zonų.

    Kairėje gatvės pusėje suplanuota 79 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa. Ji sujungs esamus takus su naujai įrengiamomis atkarpomis, kad judėjimas būtų vientisas ir patogus skirtingomis kryptimis.

    Ruože taip pat numatyta įrengti LED apšvietimą, eismo saugumo tvoreles, vertikalųjį ir horizontalųjį kelio ženklinimą bei suformuoti žaliąsias zonas. Aplinka bus pritaikyta ir asmenų su negalia poreikiams, kad judėjimas būtų saugesnis ir patogesnis visiems.

    Sutartyje nurodyta darbų atlikimo trukmė – 4 mėnesiai, o sutarties vertė siekia 179 334,44 euro. Tai viena iš dalių platesnio miesto darnaus judumo projekto, kuriuo siekiama plėsti patogų susisiekimą dviračiais ir pėsčiomis.

    Šie takai įsilies į projektuojamą vientisą dviračių infrastruktūros tinklą Tauragėje ir turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp miesto gatvių bei traukos taškų. Savivaldybė nurodo, kad bendra projekto vertė siekia 6 806 523,16 euro, iš jų 5 785 484 eurai – Europos Sąjungos finansavimas.

    Taip pat pabrėžiama, kad ES lėšos šiuo atveju skiriamos darnaus judumo infrastruktūrai, todėl jos negali būti naudojamos gatvių asfaltavimo darbams. Savivaldybės teigimu, investicijos nukreiptos į bevariklio transporto integravimą į bendrą miesto transporto sistemą.

  • Gargžduose – 2,71 km naujų takų: kaip keisis bevariklio transporto infrastruktūra Klaipėdos rajone

    Gargžduose – 2,71 km naujų takų: kaip keisis bevariklio transporto infrastruktūra Klaipėdos rajone

    Klaipėdos rajono savivaldybė įgyvendina projektą „Klaipėdos rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas“, skirtą pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygoms gerinti. Savivaldybė teigia, kad iki šiol rajone trūko vientisos, gyventojų poreikius atitinkančios infrastruktūros, o tai mažino judėjimo patogumą ir saugumą.

    Projekto tikslas – sudaryti patogesnes ir saugesnes sąlygas kelionėms pėsčiomis ir dviračiu, didinti gyventojų mobilumą bei skatinti darnų judumą. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas tarp gyvenamųjų kvartalų ir svarbiausių traukos vietų prisidės ir prie mažesnės taršos, kai dalis trumpų kelionių automobiliu bus pakeistos bevarikliu transportu.

    Kur Gargžduose numatyti darbai?

    Įgyvendinant projektą Gargždų mieste plėtojama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra keliuose ruožuose. Numatyti darbai apima Melioratorių, Janonio, Kastyčio ir Vingio gatvių atkarpas iki Smėlio gatvės.

    Taip pat planuojama tvarkyti Dariaus ir Girėno gatvės ruožą nuo Klaipėdos gatvės ir Kretingos plento sankryžos iki Pušų gatvės, įtraukiant ir atkarpą šalia daugiafunkcio sporto centro (Dariaus ir Girėno g. 4). Į projektą įtrauktas ir Kuršlaukio gatvės ruožas.

    Kokia apimtis ir finansavimas?

    Bendras projekte numatytų dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis siekia 2,71 kilometro. Savivaldybės vertinimu, tai turėtų pagerinti susisiekimą tarp ugdymo, paslaugų ir sporto objektų, o infrastruktūra taps vientisesnė ir aiškesnė kasdieniams maršrutams.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „NextGenerationEU“. Bendra projekto vertė – 1 122 370,13 eurų, iš jų Europos Sąjungos lėšos sudaro 954 014,61 eurų, o Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 168 355,52 eurų.

    Kada planuojama pabaiga?

    Planuojama projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2026 metų gegužės 31 dieną. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus darbus turėtų pagerėti ne tik susisiekimo patogumas, bet ir eismo sauga pėstiesiems bei dviratininkams.

    Infrastruktūros plėtra Gargžduose atitinka pastarųjų metų savivaldybių kryptį investuoti į darnaus judumo sprendimus, kai prioritetas teikiamas trumpų kelionių patogumui mieste ir aiškiems, sujungtiems maršrutams. Tokie projektai dažniausiai orientuojami į kasdienius srautus: mokyklas, sporto ir paslaugų centrus, gyvenamuosius rajonus.

  • Tauragėje rekonstruos pėsčiųjų ir dviračių taką Pramonės gatvėje: sutartis už 39 216 eurų

    Tauragėje rekonstruos pėsčiųjų ir dviračių taką Pramonės gatvėje: sutartis už 39 216 eurų

    Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Stamela“ dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos Pramonės gatvėje. Darbai vyks atkarpoje šalia degalinės „Viada“, kuri jungia Pramonės gatvę su Tauragės industriniu parku.

    Šis etapas įgyvendinamas vykdant projektą, kuriuo siekiama sukurti vientisą dviračių takų tinklą ir geriau integruoti bevariklį transportą į bendrą Tauragės miesto susisiekimo sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios jungtys svarbios kasdieniam susisiekimui į darbo vietas ir pramonines teritorijas.

    Kas bus įrengta ir per kiek laiko

    Pagal sutartį numatyta įrengti 79 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio pėsčiųjų ir dviračių taką su asfalto danga. Taip pat planuojamas LED apšvietimas, kuris turėtų pagerinti saugumą tamsiu paros metu.

    Darbų atlikimo terminas numatytas 2 mėnesiai. Sutarties vertė siekia 39 216,10 eurų.

    Kaip tai siejasi su ES finansavimu

    Ši tako atkarpa yra didesnio Tauragėje vykdomo projekto dalis, kuriuo plečiamas ir sujungiamas dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūros tinklas. Savivaldybės pateikiamais duomenimis, bendra projekto vertė sudaro 6 806 523,16 eurų.

    Iš šios sumos 5 785 484 eurai sudaro Europos Sąjungos finansavimas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad investicijos, skirtos darniam judumui ir dviračių infrastruktūrai, negali būti perskirstomos gatvių asfaltavimui, nes finansavimas taikomas konkrečiai priemonei ir jos tikslams.

    Tikimasi, kad atnaujinta jungtis pagerins patogumą ir saugumą judantiems pėsčiomis bei dviračiais, o taip pat sustiprins susisiekimą tarp Pramonės gatvės ir industrinio parko. Tokios trumpos, bet strategiškai svarbios atkarpos dažnai tampa „trūkstama grandimi“, leidžiančia takų tinklą naudoti nuosekliai, o ne fragmentiškai.

  • Lenkija rengia dviračių trasų įstatymą: visą šalį sujungs viena tinklo schema ir ženklinimas

    Lenkija rengia dviračių trasų įstatymą: visą šalį sujungs viena tinklo schema ir ženklinimas

    Vieningas dviračių trasų tinklas

    Lenkijos Infrastruktūros ministerija pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama sukurti vientisą, integruotą dviračių maršrutų tinklą visoje šalyje. Idėja paprasta: dviračių judėjimas neturėtų baigtis ties savivaldybės riba ar „nutrūkti“ dėl skirtingų standartų.

    Projekte pabrėžiama, kad dviračių trasos būtų planuojamos kaip nuoseklios infrastruktūros koridoriai, nepriklausomai nuo atskirų atkarpų teisinio statuso. Tai reiškia, kad maršrutai galėtų driektis per viešuosius kelius, dviračių takus ar kitas vidines teritorijas, bet vartotojui sudarytų vieną aiškią, tęstinę trasą.

    Sparta ir jungtys su Europa

    Vienas pagrindinių tikslų yra paspartinti dviračių infrastruktūros projektų įgyvendinimą ir sumažinti fragmentišką planavimą, kai sprendimai priimami atskirai, nesuderinant su kaimyninėmis teritorijomis. Ministerijos teigimu, naujos taisyklės turėtų padėti nuosekliau derinti maršrutus, saugos sprendimus ir ženklinimą.

    Numatoma ir aiškesnė integracija su EuroVelo tinklu, kuris jungia tarptautinius dviračių maršrutus Europoje. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį ilgo nuotolio koridoriams, turistiniam potencialui ir patogesnėms jungtims tarp regionų.

    „Projektuojamų nuostatų esmė yra dviračių trasas traktuoti kaip vientisus infrastruktūros koridorius ir taip atsitraukti nuo iki šiol vyravusio fragmentiško požiūrio“, – nurodoma projekto gairėse.

    Daugiau atsakomybių savivaldai ir regionams

    Įstatymo projekte taip pat tikslinamos savivaldos institucijų kompetencijos: kas ir kaip nustato trasas, kaip vyksta bendradarbiavimas tarp skirtingų administracinių vienetų, kelių valdytojų bei teritorijų savininkų ar naudotojų. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai trasa suplanuojama „popieriuje“, bet realybėje susiduria su skirtingų valdų ar skirtingų taisyklių barjerais.

    Numatoma stiprinti vaivadijų, kaip regioninio lygmens koordinatoriaus, vaidmenį. Projekto logika remiasi tuo, kad regionai geriau mato tarpmiestines jungtis ir gali sujungti atskirų savivaldybių iniciatyvas į vieną sistemą.

    Gairėse įvardijama prievolė rengti strategijas ir planus, taip pat tvarkyti elektroninius registrus, suteikti maršrutams numerius, suvienodinti ženklinimą ir kaupti duomenis apie dviračių srautus. Tokie duomenys paprastai laikomi vienu svarbiausių argumentų, kai sprendžiama dėl finansavimo prioritetų ir saugos priemonių.

    Projekte numatyta ir galimybė transporto ministro lygmens teisės aktu apibrėžti nacionalinių dviračių trasų koridorius bei bendrą numeravimo ir ženklinimo tvarką. Ministerija tikisi, kad tai padės sukurti lengviau suprantamą sistemą tiek kasdieniams dviratininkams, tiek keliautojams.

  • Kaune įbetonuota kapsulė Brastos tilto statybose: 302 metrų jungčiai prireiks 961 tonos plieno

    Kaune įbetonuota kapsulė Brastos tilto statybose: 302 metrų jungčiai prireiks 961 tonos plieno

    Kaune oficialiai pažymėtas svarbus Brastos tilto statybų etapas – greta Neries įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms. Miesto savivaldybė skelbia, kad naujasis tiltas bus skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, o jo perdangos konstrukcijoms numatyta sunaudoti 961 toną plieno.

    Planuojama, kad 302 metrų ilgio ir 6,5 metro pločio Brastos tiltas taps ilgiausiu pėsčiųjų ir dviračių tiltu per upę Lietuvoje. Projektas turi sujungti Senamiestį ir Vilijampolę bei natūraliai įsilieti į abiejose upės pusėse besidriekiančius takus.

    Ketvirtas tiltas per kelerius metus

    Kauno miesto vadovai akcentuoja, kad mieste vienu metu vykdomi keli susisiekimo infrastruktūros projektai, todėl tiltų tema pastaraisiais metais tapo viena centrinių. Kartu su Brastos tiltu Kaune statomi ir kiti objektai, kurie turi mažinti spūstis, didinti junglumą tarp mikrorajonų ir gerinti sąlygas darnesniam judumui.

    Per ceremoniją meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad naujos jungtys finansuojamos iš miestiečių sumokamų mokesčių ir yra atsakas į augančius pėsčiųjų bei dviratininkų srautus. Pasak jo, Brastos tiltas turėtų tapti alternatyva Petro Vileišio tiltui, kuriuo pėsčiųjų ir dviračių eismas jau dabar yra intensyvus.

    „Kaune pasiekėme tokį etapą, kai vienu metu galime statyti net keturis tiltus. Už tai noriu padėkoti kiekvienam kauniečiui“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Projektas jautrioje miesto vietoje

    Prie statybvietės susirinkę projekto dalyviai pabrėžė, kad sprendiniai buvo derinami prie sudėtingos aplinkos – šalia yra Senamiestis, Kauno pilis, upės slėnis ir saugomos teritorijos. Dėl to, anot architektų, reikėjo suderinti konstrukcijų mastelį, vizualinį lengvumą ir poveikio aplinkai klausimus.

    Architektų komandos „313 architects“ vadovas Justinas Žalys tvirtino, kad tokio tipo objektuose svarbu ne tik techninis patikimumas, bet ir architektūrinė kokybė. Projektas numato ir viešąsias erdves – amfiteatro tipo sprendinius bei suoliukus, o per tilto ilgį turėtų atsirasti vizualinis elementas, leidžiantis simboliškai „išmatuoti“ jo ilgį.

    „Reikėjo ne tik techniškai įveikti sudėtingą vietą, bet ir užtikrinti, kad tiltas neužgožtų pilies, o jo architektūrinė išraiška atspindėtų mūsų laikmetį“, – sakė Justinas Žalys.

    Kaina ir statybų pažanga

    Skelbiama, kad statybvietėje jau beveik pilnai įrengtos trys atramos, o tilto perdanga yra gamybos stadijoje. Rangovų teigimu, konstrukciniai sprendiniai numato įtemptus trosus, todėl tilto siluetas turėtų atrodyti lengvesnis ir vizualiai neapsunkinti miesto panoramos.

    Brastos tilto statybų kaina siekia 9,85 mln. eurų su PVM. Darbus vykdo bendrovė „Autokausta“, kuri akcentuoja, kad projektas orientuotas ne tik į susisiekimą, bet ir į ilgalaikę miesto viešųjų erdvių vertę.

    „Šis tiltas ne tik sujungs dvi miesto puses, bet ir žmones. Jis puoš miestą, didins jo patogumą ir kurs dar didesnę vertę ateičiai“, – sakė Juozas Kriaučiūnas.

    Kauno savivaldybės teigimu, Brastos tiltas yra dalis platesnės susisiekimo politikos, kurioje daugiau dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrai bei patogesnėms jungtims tarp skirtingų miesto teritorijų. Tokie projektai, anot miesto, turi prisidėti prie trumpesnių kasdienių maršrutų ir saugesnio judėjimo prie upių bei centrinių traukos objektų.