Tag: Dyzelinas

  • Degalų kainos Lenkijoje vėl kyla: benzinas ir dyzelinas peržengs 2 eurų ribą jau nuo pirmadienio

    Lenkijoje degalų kainos degalinėse jau pasiekė rekordines aukštumas ir, analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis gali kilti dar labiau. Prognozuojama, kad benzino ir dyzelino vidutinės kainos peržengs psichologiškai svarbias ribas, o vairuotojams tai reikš pastebimai brangesnes keliones.

    Remiantis Lenkijos degalų rinką stebinčių analitikų skaičiavimais, didmeninėje rinkoje kainos augo visą savaitę, o šis brangimas į degalines persikelia su kelių dienų vėlavimu. Dėl to tikėtina, kad nuo pirmadienio kainynai bus perrašomi į viršų net ir tose vietose, kur pastaruoju metu jos buvo stabilizavusios.

    Kur link juda kainos?

    Analitikai nurodo, kad benzinas Lenkijoje artimiausiu metu gali kainuoti apie 2 eurus už litrą ir daugiau, o dyzelinas – dar brangiau. Autogazas taip pat brangsta, nors jo kainų dinamika paprastai priklauso ne tik nuo naftos, bet ir nuo dujų rinkos bei sezoninės paklausos.

    Degalų kainų šuoliams įtaką daro keli veiksniai: didmeninių kainų augimas, naftos kainų svyravimai tarptautinėse biržose ir logistikos kaštai. Vairuotojams svarbu tai, kad net ir nedidelis kelių centų pokytis litre, ilgesnėse distancijose ar dažnai važinėjant mieste, greitai virsta apčiuopiama mėnesio išlaidų suma.

    Įtampa naftos rinkoje

    Situaciją paaštrina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų grėsmė strateginiuose tiekimo maršrutuose. Kai rinkoje atsiranda pranešimų apie atakas, laikinus naftotiekių darbo sustabdymus ar galimus tiekimo apribojimus, naftos kaina įprastai reaguoja akimirksniu, o degalų didmeniniai kainynai kyla kartu.

    Be to, Europoje svarbus ir alternatyvių tiekimo krypčių klausimas, ypač kai dalis įprastų maršrutų tampa mažiau patikimi. Tokiais laikotarpiais perdirbėjai ir degalų importuotojai dažniau diversifikuoja tiekimą, tačiau tai ne visada leidžia greitai sumažinti kainų spaudimą galutiniam vartotojui.

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainos degalinėse dažniausiai atspindi ne vienos dienos situaciją, o kelių savaičių didmeninių kainų ir atsargų įsigijimo istoriją. Todėl net ir naftos kainai trumpam atslūgus, vartotojai pokytį degalinėse gali pamatyti ne iš karto.

  • „Unimot“ vadovas: viršpelnių mokestis turi taikyti naftos perdirbėjams, ne importuotojams – maržos rekordinės

    Didžiausio Lenkijos nepriklausomo degalų importuotojo „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis kritikuoja svarstomą viršpelnių mokestį degalų sektoriui. Jo teigimu, apmokestinimas turėtų būti nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklas, o ne į importuotojus, kurių pelningumas šiuo metu esą minimalus.

    Diskusijos vyksta Lenkijos Seimui svarstant finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio pateiktą įstatymo projektą dėl papildomo apmokestinimo, kai sektoriuje uždirbami „pertekliniai“ pelnai. Verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką degalų kainodarai ir tiekimo grandinei.

    „Unimot“ vadovas viešai argumentuoja, kad importuojamo dyzelino marža esą tesiekia kelis grašius už litrą, todėl papildomi mokesčiai labiausiai smogtų įmonėms, kurios neuždirba didelių antkainių. Tuo metu didesnė pridėtinė vertė, pasak jo, susidaro perdirbimo grandyje.

    „Dyzelino perdirbimo marža nuo 2026 metų vasario išaugo maždaug šešis kartus – nuo maždaug 9 eurų už barelį iki apie 53 eurų rugsėjį“, – sakė Adamas Sikorskis.

    Jis taip pat teigė, kad esant maždaug 2,1 euro kainai už litrą degalinėse, perdirbimo marža sudarytų apie 0,40 euro, kai importuotojo marža vos priartėja prie 0,01 euro. Tokie skaičiai, pasak vadovo, rodo, kurioje grandyje susikaupia didžiausia „viršpelnių“ dalis.

    Lygiagrečiai Lenkijoje aptariamos ir kitos priemonės, kurios galėtų paveikti degalų kainas: prezidento kanceliarijos siūlymai laikinai taikyti nulinį PVM tarifą degalams, riboti didžiųjų degalų koncernų maržas bei suteikti finansų ministrui daugiau lankstumo mažinti akcizų tarifus. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip greitas būdas amortizuoti kainų šuolius vartotojams.

    Vis dėlto politinis kalendorius gali sulėtinti sprendimų priėmimą: dalis iniciatyvų gali būti svarstomos tik kitame Seimo posėdyje. Rinkai tai reiškia tęstinį neapibrėžtumą, o degalų įmonėms – riziką planuojant importo apimtis ir kainodaros strategiją artimiausioms savaitėms.

  • Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje vairuotojai vis dažniau renkasi „TotalEnergies“ degalines, kur įmonė jau kelis mėnesius taiko ribojamas degalų kainas. Tačiau toks sprendimas įplieskė konfliktą rinkoje: nepriklausomos degalinės ir prekybos tinklai teigia, kad milžinė iškraipo konkurenciją, o valdžia esą tam neprieštarauja.

    „TotalEnergies“ pavasarį paskelbė nustatanti kainų lubas: E10 benzinui iki 1,99 euro už litrą, o dyzelinui iki 2,25 euro už litrą. Tuo metu nacionalinis vidurkis siekė apie 2,15 euro už litrą, o kai kuriuose regionuose kainos kilo iki maždaug 2,50 euro.

    Įmonė skaičiuoja, kad tokia politika per maždaug penkis mėnesius kainavo 250–300 mln. eurų. Vis dėlto aukštesnės naftos kainos padėjo „TotalEnergies“ reikšmingai padidinti pelną: pirmojo pusmečio rezultatas siekė 11,2 mlrd. eurų.

    Vyriausybė stebi protestų riziką

    Kainų šuoliai Prancūzijoje turi didelį politinį svorį, ypač artėjant prezidento rinkimams ir prastėjant ekonominei situacijai. Pastarosiomis savaitėmis vėl pasigirsta raginimų protestuoti, o tai primena 2018 metų geltonųjų liemenių judėjimą, kurį išprovokavo degalų apmokestinimo planai.

    Vyriausybė taip pat sprendžia tiekimo klausimus. Jos atstovai viešai pripažino, kad daliai degalinių trūko bent vienos rūšies degalų, o didelė tokių atvejų dalis fiksuota „TotalEnergies“ tinkle, todėl žadama ieškoti būdų stabilizuoti tiekimą ir suteikti daugiau lankstumo perdirbimo grandinei.

    „Valdžios institucijos gana patenkintos, kad privatūs daro darbą, galbūt jų vietoje“, – sakė nepriklausomas degalines vienijančios asociacijos FF3C vadovas Jacques Goisque.

    Skundai dėl konkurencijos iškraipymo

    FF3C viduryje vasaros kreipėsi į Prancūzijos konkurencijos priežiūros instituciją, teigdama, kad rinkoje susiformavo situacija, kai vertikaliai integruotas rinkos dalyvis, turintis stiprias pozicijas žaliavos ir perdirbimo grandyse, gali nustatyti agresyvias kainas degalinėse.

    Nepriklausomų degalinių argumentas paprastas: jos negali prekiauti nuostolingai, kai tuo pat metu jų įsigijimo kaina tampa artima arba net didesnė už „TotalEnergies“ mažmeninę kainą. Dėl to dalis degalinių kai kuriuose regionuose buvo priverstos laikinai stabdyti veiklą.

    Į konfliktą įsitraukė ir prekybos tinklai, kurie tradiciškai degalus naudoja kaip priemonę pritraukti pirkėjų srautą, dažnai parduodami arti savikainos. Jų teigimu, kai perdirbimo grandinėje uždirbantis žaidėjas mažmeninėje rinkoje nuleidžia kainą, konkurencija tampa sunkiai atlaikoma.

    Tuo pat metu „TotalEnergies“ vadovas Patrick Pouyanné yra pareiškęs, kad kainų lubos nėra privalomos ir gali būti nutrauktos, jei būtų įvestas papildomas mokestis energetikos įmonėms. Įmonė šią priemonę pristato kaip laikino palengvinimo vartotojams sprendimą, tačiau oponentai ją mato kaip spaudimo instrumentą politinių sprendimų akivaizdoje.

    Ekspertai pažymi, kad degalų kainų ribojimas privataus rinkos dalyvio sprendimu trumpuoju laikotarpiu mažina vartotojų išlaidas, bet ilgainiui gali sukelti įtampą tiekimo grandinėje ir išstumti mažesnius žaidėjus. Todėl konkurencijos priežiūros institucijų vertinimas taps svarbus ne tik degalinių tinklams, bet ir platesnei Prancūzijos mažmeninės prekybos bei energetikos rinkos pusiausvyrai.

  • Sirijoje dėl kuro kainų kilusiems protestams plečiantis parlamentas kviečia energetikos ministrą

    Sirijoje dėl kuro kainų kilusiems protestams plečiantis parlamentas kviečia energetikos ministrą

    Sirijoje antrą dieną iš eilės plintant protestams dėl smarkiai pakeltų kuro kainų, keliuose šalies regionuose žmonės blokavo pagrindinius kelius ir naftos produktų gabenimo maršrutus. Tuo pat metu parlamentas patvirtino, kad energetikos ministras Mohammedas al-Bashiras ketvirtadienį turės atvykti į klausymus ir atsakyti į parlamentarų klausimus.

    Kaip skelbiama, daugiau nei 50 Sirijos Liaudies Asamblėjos narių pasirašė prašymą parlamento Energetikos komitetui inicijuoti ministro apklausą. Parlamentas nurodė, kad klausymas numatytas ketvirtadienį vidurdienį vietos laiku.

    Kas pakeitė kainas?

    Naujas laikinas naftos produktų kainynas įsigaliojo sekmadienį vidurnaktį, o kainos, priklausomai nuo produkto, kilo maždaug 25–40 proc. Didžiausias šuolis fiksuotas dyzelinui, kuris Sirijoje yra kritiškai svarbus tiek transportui, tiek žemės ūkiui, tiek elektros generatoriams.

    Remiantis paskelbtais skaičiais, 95 oktanų benzino litro kaina pakilo nuo 152 iki 195 Sirijos svarų, 90 oktanų benzino nuo 147 iki 185, o dyzelino nuo 125 iki 175. Taip pat pabrango ir buitinė dujų talpa, kurios kaina pakilo nuo 1 470 iki 1 600 Sirijos svarų.

    Pagal pateiktą kursą, 100 Sirijos svarų prilyginama maždaug 0,01 euro, tad kainų pokyčiai gyventojams tiesiogiai atsispindi kasdienėse išlaidose. Viešai skelbiami duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas Sirijoje, priklausomai nuo sektoriaus, gali siekti tik apie 50–60 eurų, todėl net ir palyginti nedidelis kainų padidėjimas tampa jautrus.

    Protestų geografija ir formos

    Pranešimai apie demonstracijas pasiekė iš Hasakos, Deir ez-Zoro, Rakos, Alepo, Idlibo ir Daraa provincijų. Kai kur protestuotojai blokavo kelius, kuriais paprastai juda žaliavinės naftos cisternos, taip bandydami daryti spaudimą valdžiai.

    Hasakoje ir Deir ez-Zore buvo blokuojami keliai, kuriais, kaip teigiama, važiuoja naftos produktus gabenantys sunkvežimiai, o netoli al-Bukamalo minimas ir al-Suway’iya tilto ruožo blokavimas, kuris siejamas su judėjimu link Irako sienos. Al-Shahilyje vietos gyventojai užtvėrė kelią į al-Omaro naftos telkinį, taip sustabdydami cisternų judėjimą.

    Rakoje sunkvežimių ir krovinių vežėjai surengė sėdimą protestą prie grūdų sandėliavimo centro, o kelias į silosus pirmadienį išliko užblokuotas. Idlibo provincijoje protestuotojai blokavo M5 magistralę netoli Maaret al-Numano, o socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai iš naktinės demonstracijos Idlibo mieste.

    Valdžios argumentai ir platesnis kontekstas

    Energetikos ministras Mohammedas al-Bashiras šeštadienį aiškino, kad kainų didinimas esą būtinas siekiant sumažinti atotrūkį tarp naftos produktų importo savikainos ir jų pardavimo kainų vidaus rinkoje. Pasak ministro, Sirijos naftos gavyba sudaro apie 102 000 barelių per dieną, kai vidaus poreikis siekia maždaug 325 000 barelių, todėl šalis išlieka priklausoma nuo importo.

    Papildomą spaudimą, anot pareigūnų, kelia ir Baniyaso naftos perdirbimo gamyklos kapitalinis remontas Tartuso gubernijoje, sumažinęs perdirbimo pajėgumus. Dėl to, kaip nurodoma, tenka daugiau importuoti jau pagamintų naftos produktų.

    Ministerija teigia, kad kainos bus peržiūrimos atsižvelgiant į pasaulines rinkos sąlygas ir gamyklai grįžtant prie pilno pajėgumo. Pastarosiomis dienomis naftos kainų augimą tarptautinėje rinkoje taip pat kursto įtampos ir trikdžiai prie Hormūzo sąsiaurio, susiję su karu Irane ir hučių atakomis prieš Saudo Arabiją.

    Ši įtampa Sirijoje vyksta platesniame ekonominio atsigavimo fone po ilgus metus trukusio karo. Šalies laikinojo prezidento Ahmedo al-Sharaa vyriausybė kovo mėnesį padidino minimalų atlyginimą 550 proc., tačiau kainų šuoliai, ypač energijos srityje, gali greitai „suvalgyti“ šio sprendimo poveikį kasdienėms gyventojų pajamoms.

    Vietos šaltiniai taip pat pranešė apie incidentą Hasakos provincijoje, kai jaunas vyras, protestuodamas prieš kainų didėjimą ir prastėjančias gyvenimo sąlygas, esą bandė susideginti, tačiau aplinkiniai jį sustabdė. Šių pranešimų nepriklausomai patvirtinti nepavyko.

  • Saudo Arabijos vamzdyno gedimas sutrikdė naftos tiekimą Lenkijai: „Orlen“ ieško alternatyvų

    Lenkijos naftos tiekimo grandinė atsidūrė įtampoje po pranešimų apie Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekio sutrikimus. Šis vamzdynas laikomas vienu svarbiausių maršrutų, leidžiančių eksportuoti naftą apeinant strategiškai jautrias jūrų atkarpas, todėl bet koks jo stabdymas iškart kelia riziką tiekimo saugumui regione.

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pastaraisiais metais reikšmingą dalį žaliavos importo siejo su Saudo Arabija. Dėl to laikinas srauto sumažėjimas ar sustojimas gali daryti tiesioginę įtaką tiek perdirbimo planavimui Płocko ir Gdansko naftos perdirbimo gamyklose, tiek atsargų valdymui ir logistikos sprendimams.

    Tiekimo saugumas ir kainų spaudimas

    Pasaulinė naftos rinka išlieka jautri bet kokiems signalams iš Artimųjų Rytų, o infrastruktūros pažeidžiamumas tokiose zonose greitai persiduoda į kainas. Didesnės rizikos laikotarpiais brangsta ne tik pati žaliava, bet ir naftos produktų, ypač dyzelino, gamybos maržos, todėl vartotojai tai pajunta degalinėse.

    Šiame kontekste svarbu tai, kad kalbama ne vien apie ekonominį efektą. Energetikos analitikai pabrėžia, jog strateginių žaliavų tiekimas Europoje vis dažniau vertinamas kaip nacionalinio saugumo klausimas, ypač kai rinkoje daugėja transporto maršrutų trikdžių ir geopolitinių įtampų.

    Ką tai reiškia „Orlen“?

    „Orlen“ atveju didžiausias iššūkis yra užtikrinti nenutrūkstamą žaliavos srautą, kad gamyklos galėtų dirbti stabiliai. Praktikoje tai paprastai reiškia spartesnį alternatyvių krovinių paieškos procesą, platesnį tiekėjų krepšelį ir lankstesnį tanklaivių logistikos planavimą, jei dalis tradicinių maršrutų tampa nepatikimi.

    Net ir turint rezervų, ilgiau trunkantys sutrikimai gali priversti keisti pirkimo strategiją, didinti trumpalaikius pirkimus spot rinkoje ir atidžiau vertinti draudimo bei transporto kaštus. Tokie pokyčiai paprastai didina neapibrėžtumą ir dažnai sutampa su degalų kainų šuoliais, ypač jei tuo pat metu auga paklausa Azijoje.

    Platesnis fonas: auganti paklausa Azijoje

    Naftos kainų dinamikoje vis didesnį vaidmenį vaidina Kinijos importo ciklai. Kai didžiausios pasaulio ekonomikos atnaujina pirkimus po lėtesnio periodo, tai sukuria papildomą spaudimą pasiūlai ir sustiprina kainų augimą, net jei realus fizinis tiekimo sutrikimas trunka ribotą laiką.

    Dėl to situacija, kai vienu metu sutrinka dalis Artimųjų Rytų infrastruktūros ir didėja paklausa Azijoje, rinkai tampa ypač nemaloni. Tokiais laikotarpiais kainų svyravimai gali būti staigūs, o perdirbėjams Europoje tenka spręsti dvigubą uždavinį: užsitikrinti tiekimą ir suvaldyti kaštų šuolius.

    Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas bus vamzdyno veiklos atnaujinimo terminas ir tai, ar regiono infrastruktūrai nekils papildomų grėsmių. Nuo šių faktorių priklausys ir tai, kiek ilgai „Orlen“ bei kiti regiono pirkėjai bus priversti remtis alternatyviais tiekimo sprendimais.

  • Trumpas ragina Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos kuro ir energetikos objektams: ką tai reiškia frontui?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina turėtų nustoti atakuoti Rusijos dyzelino atsargas bei su kuro tiekimu susijusią infrastruktūrą. Jis sakė šią temą aptaręs ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

    Tokie pareiškimai skamba tuo metu, kai Kyjivas vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos grandinę, siekdamas silpninti agresoriaus finansines galimybes ir apsunkinti kariuomenės logistiką. Kuro, naftos perdirbimo ir dujų objektai yra jautrūs taikiniai, nes tiesiogiai veikia tiek eksportą, tiek aprūpinimą fronte.

    Energetinės paliaubos idėja

    Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis kalbėjo apie vadinamąsias energetines paliaubas, kurios reikštų abipusį įsipareigojimą nesmogti energetikos infrastruktūrai. Toks modelis teoriškai mažintų riziką civiliams ir stabilizuotų tiekimą, tačiau praktikoje priklausytų nuo kontrolės mechanizmų ir abiejų pusių motyvų laikytis susitarimo.

    Be to, Zelenskis akcentavo poreikį užtikrinti saugesnį komercinių laivų judėjimą Juodojoje jūroje. Prekybos koridoriai yra kritiški Ukrainos eksportui, o bet koks saugumo režimo pakeitimas tiesiogiai veikia draudimo kainas, logistikos kaštus ir grūdų bei kitų žaliavų srautus.

    Smūgiai už tūkstančių kilometrų

    Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos pranešė apie smūgius Rusijos dujų infrastruktūrai dviejuose dideliuose objektuose Jamalo Nencų autonominėje apygardoje. Skelbta, kad taikiniai buvo maždaug už 3 000 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

    Tokio nuotolio atakos, jei jos patvirtinamos nepriklausomais duomenimis, signalizuoja augančias Ukrainos galimybes pasiekti strateginius taikinius giliai Rusijos užnugaryje. Kartu jos didina spaudimą Rusijai saugoti infrastruktūrą, perskirstyti oro gynybos pajėgumus ir patirti papildomų ekonominių nuostolių.

    Politinis signalas ir derybų fonas

    Trumpui raginant riboti smūgius energetikai, kyla klausimas, ar siekiama sukurti erdvę deryboms ir sumažinti riziką pasaulinėms energijos rinkoms. Energetikos infrastruktūra yra vienas iš veiksnių, galinčių paveikti naftos produktų kainas, tiekimo stabilumą Europoje ir platesnį geopolitinį spaudimą.

    Ukrainai tai reiškia sudėtingą pasirinkimą: smūgiai kuro ir energetikos grandinei gali silpninti Rusijos karo ekonomiką, tačiau kartu didina eskalacijos ir politinių nesutarimų su sąjungininkais riziką. Artimiausiu metu daug lems tai, ar bus atsiradę aiškūs, patikrinami įsipareigojimai dėl infrastruktūros neliečiamumo ir kaip jie būtų įgyvendinami praktikoje.

  • Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    Trumpas Airijoje ragina Ukrainą nebesmūgiuoti Rusijos dyzelio objektų: ką tai reikštų kainoms

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per dviejų dienų vizitą Airijoje pareiškė, kad Ukraina turėtų nustoti smūgiuoti Rusijos dyzelino gamybos ir perdirbimo objektams. Jo teigimu, tokie Ukrainos veiksmai esą prisideda prie dyzelino trūkumo ir augančių energijos kainų pasaulyje.

    Trumpas sakė, kad Kyjivas turi daug kitų taikinių, tačiau degalų infrastruktūros atakos, jo vertinimu, turi platesnį ekonominį poveikį. Ukraina pastaraisiais metais vis dažniau smogia Rusijos energetikos grandinei, siekdama mažinti Kremliaus pajamas ir komplikuoti kariuomenės aprūpinimą.

    „Zelenskis turi padaryti vieną dalyką: nustoti išmušinėti dyzelino degalus Rusijoje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šie komentarai nuskambėjo Trumpo kelionės į Airiją fone, kuri buvo derinama su susitikimais su aukščiausiais šalies pareigūnais ir asmenine darbotvarke. Trumpas susitiko su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, o vizito programa siejama ir su golfo turnyru, vykusiu jo valdomame komplekse Dūnbego apylinkėse Klėro grafystėje.

    Energetikos kainų dinamiką lemia ne vienas veiksnys, todėl politiniai pareiškimai apie vieną priežastį dažnai neatspindi viso vaizdo. Rinkose kainas paprastai veikia tiekimo grandinių saugumas, perdirbimo pajėgumų prieinamumas, logistikos rizikos ir geopolitinė įtampa, ypač kai kalbama apie naftos srautus per strategiškai svarbius maršrutus.

    Tame pačiame vizite Trumpas ne kartą užsiminė ir apie Airijos susivienijimo temą, sakydamas, kad šiaurės ir pietų sujungimas jam atrodo „natūralus“. Jis teigė, kad susivienijusi Airija būtų „fantastiška“ ir „vieną dieną įvyks“.

    Ši diskusija jautri dėl 1998 metais pasirašyto Didžiojo penktadienio susitarimo, kuris numato galimybę surengti referendumą dėl Airijos susivienijimo, jei tam būtų aiškus daugumos palaikymas. Jungtinės Karalystės pusėje tuo metu viešai akcentuojama, kad referendumo klausimas šiuo metu nėra darbotvarkėje, kol nėra pakankamai tvirtų prielaidų, jog visuomenės nuomonė tam subrendusi.

    Politiniu požiūriu Trumpo pasisakymai vienu metu paliečia dvi jautrias temas: karą Ukrainoje ir energetikos saugumą, taip pat Airijos ir Jungtinės Karalystės santykių ateitį. Abi sritys glaudžiai susijusios su regioniniu stabilumu ir ekonominėmis rizikomis, kurios, rinkoms reaguojant į neapibrėžtumą, greitai persikelia į kainas.

  • Kainų spaudimas grįžta: brangstantys degalai ir elektra gali pakelti ir parduotuvių sąskaitas

    Brangstantys degalai vėl tampa veiksniu, galinčiu pajudinti kainas ne tik degalinėse, bet ir sąskaitose už energiją bei parduotuvių lentynose. Analitikai atkreipia dėmesį, kad degalų kaina tiesiogiai veikia logistiką ir gamybą, todėl spaudimas anksčiau ar vėliau persiduoda daugumai prekių ir paslaugų.

    Degalų rinkoje didesnę įtampą kelia geopolitiniai rizikos veiksniai, ypač Artimųjų Rytų regiono nestabilumas, kuris tradiciškai atsiliepia naftos ir perdirbtų produktų kainoms. Dėl to rinkos stebėtojai neatmeta, kad artimiausiu metu gali būti fiksuojami nauji benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų kainų pikai.

    Augančios energijos žaliavų kainos atsispindi ir elektros rinkoje. Elektros biržų dinamika ypač svarbi įmonėms, nes didesnės didmeninės kainos ilgainiui verčia peržiūrėti tarifus, o tai gali pabranginti tiek gamybą, tiek paslaugas.

    Brangesnė elektra ir degalai

    Remiantis viešojoje erdvėje cituotais skaičiavimais, vien elektros energijos tarifas gali kilti maždaug penktadaliu. Toks scenarijus reikštų, kad vidutiniam namų ūkiui, per metus sunaudojančiam apie 2 megavatvalandes, metinės išlaidos galėtų padidėti maždaug 46 eurais, net neskaičiuojant kitų dedamųjų.

    Ekspertai pabrėžia, kad energijos kainų svyravimai dažnai atsirita su laiko vėlavimu: pirmiausia brangsta ištekliai ir didmeninės kainos, o tik vėliau pokyčiai matomi galutinėse sąskaitose. Įmonėms tai reiškia didesnį kaštų neapibrėžtumą ir spaudimą didinti galutinių produktų kainas.

    Ar atpigusios prekės išsilaikys?

    Pastaruoju metu dalies kasdienių prekių krepšelis buvo atpigęs, tačiau ekonomistai įspėja, kad ši tendencija gali būti laikina. Viena iš priežasčių – degalų brangimas, kuris didina prekių atvežimo kaštus ir trumpina laiką, per kurį verslas gali „absorbuoti“ pabrangimą pats.

    „Maisto kainų mažėjimas greičiausiai yra laikinas, o artimiausiais mėnesiais vėl galime matyti kainų augimą“, – sakė PKO BP analitikas Mariuszas Dziwulskis.

    Gyventojams tai reiškia, kad kainų spaudimas gali sugrįžti keliomis kryptimis vienu metu: per degalų kainas, per elektros tarifus ir per bendrą prekių bei paslaugų brangimą. Jei pasaulinės tendencijos išliks nepalankios, išlaidas gali tekti peržiūrėti tiek šeimoms, tiek verslui.

  • Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italijos Ministrų Taryba patvirtino naują teisės aktą, kuriuo dar savaitei pratęsiama nuolaida dyzelino kainai degalinėse. Pagal sprendimą akcizo mažinimas galios iki rugsėjo 17 dienos ir, valdžios teigimu, tai turėtų būti paskutinė universali lengvata, taikoma visiems.

    Lengvata paremta akcizo tarifo sumažinimu maždaug 0,14 euro už litrą, o galutinei kainai degalinėse tai, įskaitant mažesnę pridėtinės vertės mokesčio įtaką, sudaro apie 0,17 euro už litrą. Italijos vyriausybė nurodo, kad vien šis pratęsimas biudžetui kainuos apie 80 mln. eurų.

    Italija šią priemonę taiko jau ne pirmą kartą, siekdama sušvelninti naftos produktų brangimo poveikį gyventojams ir verslui. Žiniasklaidos vertinimu, nuo pavasario pakartotiniai akcizų mažinimai ir papildoma pagalba kelių transporto sektoriui valstybei iš viso kainavo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Kuo keisis po rugsėjo 17 dienos?

    Vyriausybė signalizuoja, kad jei po rugsėjo 17 dienos vėl tektų imtis intervencijų degalų rinkoje, jos būtų nebe visuotinės, o tikslinės. Tai reikštų paramą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir tiems, kuriems kuras būtinas darbui, pavyzdžiui, daliai transporto ir logistikos grandinės.

    Toks posūkis atspindi platesnę Europos praktiką: po energetikos ir infliacijos šuolių laikotarpio valstybės vis dažniau atsitraukia nuo plataus masto kompensacijų, nes jos brangiai kainuoja biudžetui ir skatina didesnį vartojimą. Be to, universalios nuolaidos dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad didesnę naudą gauna daugiau ir brangesniais automobiliais važinėjantys vairuotojai.

    Ginčas dėl finansavimo šaltinių

    Valdančiojoje koalicijoje Italijoje tęsiasi diskusijos, kaip finansuoti galimas naujas priemones, jei degalų kainos vėl stipriau šokteltų. Viena stovyklos dalis siūlo lėšas rinkti iš netikėtų naftos bendrovių pelnų apmokestinimo, tačiau šiai idėjai nepritaria visi koalicijos partneriai.

    Ekspertai pažymi, kad tokios diskusijos Europoje kartojasi nuo 2022 metų, kai dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasiūlos ribojimų svyravo energijos ir naftos kainos. Italijos atveju papildomas jautrumas siejamas ir su tuo, kad dyzelinas tradiciškai sudaro didelę dalį šalies transporto parko, o kainų pokyčiai greitai persiduoda logistikos sąnaudoms ir vartotojų kainoms.

  • Lenkijoje dyzelinas pasiekė istorinį rekordą: kainos degalinėse per savaitę šoktelėjo labiausiai

    Lenkijos degalinėse fiksuotas naujas dyzelino kainos rekordas. Rinkos analitikų skaičiavimais, per savaitę dyzelinas pabrango apie 0,08 euro už litrą, o vidutinė kaina pasiekė maždaug 2,03 euro už litrą.

    Brango ir kiti degalai: benzino 95 vidutinė kaina šoktelėjo apie 0,06 euro iki maždaug 1,83 euro už litrą, o autogazės (LPG) – apie 0,01 euro iki maždaug 0,69 euro už litrą. Analitikai situaciją sieja su brangstančia nafta ir degalų kainų kilimu didmeninėje rinkoje.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindinės kainų kilimo priežastys – tarptautinė naftos rinkos dinamika ir didmeninių kainų šuoliai, kurie greitai persiduoda mažmenai. LPG atveju papildomą spaudimą daro brangstančios tiekimo sąnaudos ir pasiūlos svyravimai, ypač kai rinkoje išauga paklausa.

    Tokiais laikotarpiais degalinių tinklai dažnai kainas koreguoja greičiau nei vartotojai spėja prisitaikyti, o skirtumai tarp regionų didėja. Vairuotojams tai reiškia ne tik brangesnes keliones, bet ir didesnį spaudimą vežėjų bei logistikos grandinėms.

    Pasibaigus paketo galiojimui – staigus šuolis

    Po to, kai rugpjūčio pabaigoje baigėsi laikinasis paketas CPN, per vieną savaitę benzinas 95 pabrango maždaug 0,25 euro už litrą, o dyzelinas – apie 0,20 euro už litrą. Šis pokytis tapo vienu ryškiausių trumpalaikių brangimų pastaruoju metu.

    Pasak Lenkijos energetikos ministro Miłoszo Motykos, artimiausiu metu kainos neturėtų viršyti maždaug 2,32 euro už litrą ribos, tačiau daug kas priklausys nuo įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos bei degalų tiekimo grandinėms.

    „Paketas CPN būtų pratęstas, jei būtų įsigaliojęs mokestis nuo energetikos įmonių viršpelnių. Jei būtų priimtas galutinis sprendimas dėl šio teisės akto, galėtume rengti naują apsaugos paketą“, – sakė Miłoszas Motyka.