CP v2

Tag: Dyzelinas

  • „Orlen“ vėl mažina didmenines degalų kainas: kas vyksta naftos rinkoje ir ko laukti vairuotojams

    „Orlen“ vėl mažina didmenines degalų kainas: kas vyksta naftos rinkoje ir ko laukti vairuotojams

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ dar kartą pakoregavo didmenines degalų kainas žemyn. Įmonė skelbia atnaujintą kainyną, kuriame pigiau įkainotas tiek dyzelinas, tiek benzinas, o pokyčiai seka vos po kelių dienų vykusias korekcijas.

    Pagal naujausią „Orlen“ didmeninį kainyną, vienas kubinis metras dyzelino „Ekodiesel“ kainuoja apie 1 480 eurų, o vienas kubinis metras benzino „Eurosuper 95“ – apie 1 315 eurų. Palyginti su ankstesniu kainynu, dyzelino kaina mažėjo maždaug 20 eurų už kubinį metrą, benzino – apie 5 eurus.

    Dar dieną prieš tai „Orlen“ buvo sumažinusi didmenines kainas mažesniu žingsniu: dyzelinas tuomet atpigo apie 9 eurus už kubinį metrą, o benzinas – apie 5 eurus. Tokia dinamika rodo, kad įmonė į rinkos signalus reaguoja dažnai, o korekcijos gali būti tęsiamos ir toliau, jei išliks palankios žaliavos kainos.

    Naftos kainos ir geopolitika

    Didmenines degalų kainas regione paprastai veikia keli pagrindiniai veiksniai: naftos kainos, rafinavimo maržos, logistikos kaštai, valiutų svyravimai ir paklausa. Šį kartą papildomos įtampos įneša ir geopolitinės naujienos, kurios gali greitai pakeisti rinkos lūkesčius.

    Rinkose pastaruoju metu matomi kainų svyravimai siejami su pranešimais apie galimą įtampos mažėjimą Artimuosiuose Rytuose ir scenarijais, kurie teoriškai mažintų tiekimo sutrikimų riziką. Vis dėlto tokios žinios dažnai būna neapibrėžtos, todėl naftos kainos gali judėti staigiai tiek žemyn, tiek aukštyn.

    Kada tai pajus vairuotojai?

    Didmeninės kainos ne visada akimirksniu persikelia į degalines, nes galutinę kainą lemia ir degalinių atsargų įsigijimo savikaina, konkurencija, logistikos grandinė bei mokesčių dalis. Praktikoje kainų pokyčiai kolonėlėse dažniausiai išsiskaido per kelias dienas ar savaites.

    Vairuotojams tai reiškia, kad teorinis spaudimas mažėti mažmeninėms kainoms didėja, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar naftos rinka išlaikys ramesnį toną. Jei žaliavos kainos vėl šoktels dėl geopolitinių ar pasiūlos rizikų, degalų pigimas gali būti trumpalaikis.

    Ekspertai įprastai atkreipia dėmesį, kad degalų kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažnai nulemia lūkesčiai ir naujienų srautas, o ne vien fizinis pasiūlos ir paklausos balansas. Todėl net ir esant mažėjantiems didmeniniams įkainiams, rinkoje išlieka didesnių svyravimų tikimybė.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Nuo ketvirtadienio degalinėse mažėja maksimalios degalų kainos: ministras paskelbė naujus limitus benzinui 95, benzinui 98 ir dyzelinui. Sprendimas reiškia, kad leistinos kainų „lubos“ bus žemesnės nei galiojusios trečiadienį.

    Pagal paskelbtus limitus, benzino 95 litro kaina negalės viršyti maždaug 1,36 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,54 euro. Palyginimui, trečiadienį maksimalūs įkainiai buvo kiek didesni: atitinkamai apie 1,36 euro, 1,48 euro ir 1,55 euro už litrą.

    Kaip galioja kainų limitai?

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis oficialiame leidinyje ir įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis paprastai taikomas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

    Prekyba viršijant nustatytą kainos „lubų“ ribą užtraukia sankcijas: numatyta bauda iki maždaug 221 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administratorius, kuris gali tikrinti, ar degalinės laikosi nustatytų reikalavimų.

    Nuo ko priklauso maksimalios kainos?

    Maksimali degalų kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurioje įvertinama vidutinė didmeninė degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedami pagrindiniai mokesčiai. Taip pat įtraukiama fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Įtaką galutiniam limitui daro ir laikinos mokestinės priemonės: tam tikram laikotarpiui gali būti sumažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei koreguojamas akcizas. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sušvelninti staigių naftos kainų ir logistikos kaštų svyravimų poveikį vartotojams.

  • Kroatijoje pinga dyzelinas ir suskystintos dujos: Vyriausybė koreguoja akcizus ir kainų lubas

    Kroatijoje pinga dyzelinas ir suskystintos dujos: Vyriausybė koreguoja akcizus ir kainų lubas

    Naujas kainų reguliavimas

    Kroatijos Vyriausybė patvirtino naują degalų didžiausių mažmeninių kainų reguliavimą, pagal kurį benzino kaina nesikeičia, o dyzelinas ir suskystintos naftos dujos pinga. Kartu nuspręsta atsisakyti dalies benzino akcizo, kad kaina neaugtų.

    Naujos maksimalios kainos įsigalioja nuo antradienio ir galios dvi savaites. Šis modelis Kroatijoje taikomas periodiškai, siekiant sumažinti staigių kainų svyravimų poveikį vairuotojams, ūkiams ir verslui.

    Kiek kainuos degalai

    Nuo antradienio benzinas išlieka 1,64 euro už litrą. Dyzelino kaina mažėja 0,06 euro ir siekia 1,72 euro už litrą.

    Žemės ūkyje naudojamas žymėtas dyzelinas pinga 0,07 euro iki 1,22 euro už litrą. Tokie pokyčiai aktualūs ūkininkams, kurių sąnaudose kuras dažnai sudaro reikšmingą dalį, ypač intensyvių sezoninių darbų metu.

    Pinga ir suskystintos dujos

    Suskystintos naftos dujos taip pat pinga: tiek talpyklomis tiekiamų, tiek balionuose parduodamų dujų kaina mažėja 0,18 euro už kilogramą. Talpyklomis tiekiamos dujos kainuos 1,58 euro už kilogramą, balionuose parduodamos dujos kainuos 2,16 euro už kilogramą.

    Šios kainos svarbios ne tik automobilių vairuotojams, bet ir daliai namų ūkių bei smulkiojo verslo, kurie dujas naudoja šildymui ar maisto gamybai, ypač regionuose, kur nėra gamtinių dujų tinklų.

    Vyriausybė pabrėžė, kad be priemonių degalų kainos būtų buvusios gerokai didesnės. Skaičiuojama, kad benzinas būtų kainavęs 1,79 euro už litrą, dyzelinas 1,93 euro už litrą, o žymėtas dyzelinas 1,29 euro už litrą.

    Be reguliavimo, talpyklomis tiekiamos suskystintos dujos būtų pasiekusios 1,73 euro už kilogramą, o balionuose parduodamos dujos būtų kainavusios 2,44 euro už kilogramą. Tokie skirtumai, anot Vyriausybės, atspindi akcizų ir kainų lubų įtaką galutinei kainai.

    Kroatijoje degalų kainos skaičiuojamos remiantis pastarųjų 14 dienų vidutine iškastinio kuro kaina ir nustatyta reguliuojama mažmeninės prekybos marža. Dėl to kas dvi savaites atnaujinamos kainų lubos tampa pagrindiniu įrankiu, leidžiančiu greitai reaguoti į tarptautinių rinkų pokyčius.

  • Lenkijoje brangsta benzinas: nuo antradienio keliamos kainų lubos, dyzelino limitas nesikeičia

    Lenkijoje nuo antradienio didinamos maksimalios benzino kainos degalinėse, rodo Energetikos ministerijos skelbiamas limitų atnaujinimas. Populiariausio 95 markės benzino litro „lubos“ kyla iki maždaug 1,52 euro, o 98 markės – iki maždaug 1,64 euro.

    Tuo metu dyzelino maksimali kaina nesikeičia ir lieka apie 1,71 euro už litrą. Tai reiškia, kad vairuotojams didžiausias pokytis artimiausią dieną laukia būtent benzino segmente, o dyzelinių automobilių savininkams situacija bent trumpuoju laikotarpiu išlieka stabili.

    Maksimalios kainos Lenkijoje nustatomos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina šalies rinkoje ir mokesčiais. Prie bazės pridedami akcizas, kuro rinkliava, nustatyta 0,30 zloto už litrą marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Energetikos ministerija tokius limitus skelbia darbo dienomis, o įsigalioja jie nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Viršyti nustatytas kainų lubas draudžiama, o už pažeidimus numatytos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 213 000 eurų. Kontrolę vykdo Krajowa Administracja Skarbowa, todėl degalinėms kainodaros taisyklių nepaisymas gali virsti ne tik finansine našta, bet ir papildomais patikrinimais.

    Laikini mokesčių mažinimai

    Iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikini mokesčių pakeitimai, skirti švelninti degalų brangimą. Tarp jų – sumažintas PVM tarifas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Pagal galiojančias nuostatas akcizas benzino litrui sumažintas 0,29 zloto, o dyzelino – 0,28 zloto, tai yra iki mažiausio lygio, leidžiamo Europos Sąjungos taisyklėmis. Vis dėlto, net ir esant mokesčių lengvatoms, kainų limitai kasdien gali kisti priklausomai nuo didmeninių kainų dinamikos.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Praktiškai šie limitai nurodo didžiausią leistiną kainą, todėl realios kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, jei leidžia konkurencija ar tiekėjų sąlygos. Tačiau lubų kilimas paprastai signalizuoja, kad spaudimas kainoms didėti rinkoje išlieka, ypač benzino kategorijoje.

    Vairuotojams tai svarbu planuojant kasdienes išlaidas ir keliones, o vežėjams bei verslams – vertinant kuro sąnaudų riziką artimiausioms dienoms. Kadangi limitai atnaujinami dažnai, situacija gali keistis jau su kitu ministerijos skelbimu.

  • Ilgasis savaitgalis brangins degalus: Lenkija skelbia naujas maksimalias benzino ir dyzelino kainas

    Lenkijoje ilgojo savaitgalio laikotarpiu kyla maksimalios degalų kainos, kurias nustato Energetikos ministerija. Nuo penktadienio iki pirmadienio įsigalioja didesnės lubos benzinui ir dyzelinui, palyginti su ketvirtadienį galiojusiomis ribomis.

    Pagal ministerijos paskelbtas ribas, benzino 95 maksimali kaina siekia apie 1,47 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,58 euro, o dyzelino – apie 1,67 euro. Iki tol nustatytos maksimalios kainos buvo mažesnės: benzinas 95 siekė apie 1,43 euro, benzinas 98 – apie 1,54 euro, dyzelinas – apie 1,62 euro už litrą.

    Kaip nustatomos kainų lubos?

    Pagal galiojančią tvarką Energetikos ministerija kiekvieną darbo dieną skelbia pranešimą apie maksimalias degalų kainas. Šios lubos paprastai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, o jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje, prie jos pridedami mokesčiai ir nustatyti priedai. Į skaičiavimą įtraukiami akcizas, degalų mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir nustatyta prekybos marža, kuri šiame mechanizme siekia apie 0,07 euro už litrą.

    Ką reiškia prekybai ir vairuotojams?

    Prekyba degalais viršijant nustatytą maksimalią kainą laikoma pažeidimu, už kurį gali būti taikomos griežtos sankcijos. Už tokius pažeidimus numatyta bauda iki maždaug 220 000 eurų, o kontrolę vykdo Lenkijos mokesčių administracija.

    Kita kainų riba turėtų būti paskelbta pirmadienį ir apims kainas, kurios galiotų nuo antradienio. Tokie atnaujinimai trumpuoju laikotarpiu lemia, kad vairuotojai, planuojantys ilgesnes keliones, dažniau seka ne tik degalinių švieslentes, bet ir oficialius nustatomus limitus.

    Mokesčių lengvatos pratęstos iki gegužės vidurio

    Taip pat paskelbta, kad laikinai sumažintų degalų mokesčių galiojimas pratęstas: lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo tarifai benzinui bei dyzelinui taikomi ilgiau, nei planuota anksčiau. Naujas terminas pratęstas nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 15 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad valdžia siekia amortizuoti staigesnius kainų svyravimus vartotojams, nors trumpalaikiai padidėjimai per ilguosius savaitgalius vis tiek išlieka tikėtini dėl didesnės paklausos ir rinkos kainų dinamikos.

  • Vokietijoje startavo valdžios kuro nuolaida: ką pirmos valandos parodė degalinių kainoms

    Vokietijoje gegužės 1 dieną įsigaliojo laikina valdžios kuro nuolaida, kuri turėjo greitai sumažinti benzino ir dyzelino kainas degalinėse. Pirmieji stebėjimai rodė, kad kainos iš tiesų krito, tačiau ne visu nuolaidos dydžiu ir ne vienodai visur.

    Federalinės kartelių tarnybos Bonoje pirminė analizė fiksavo, kad iki maždaug 10 valandos ryto degalinėse kainos vidutiniškai sumažėjo apie 0,14 euro už litrą. Tuo metu vidutinė benzino E10 kaina siekė apie 1,97 euro už litrą, benzino E5 – apie 2,03 euro, o dyzelino – apie 2,05 euro už litrą.

    Vėliau dieną nuolaidos efektas, pasak stebėtojų, kai kur dar sustiprėjo, tačiau bendras vaizdas išliko mišrus. Rinkoje akcentuojama, kad kainų kritimas prasidėjo nuo labai aukšto lygio, nes prieš nuolaidos startą buvo fiksuojami vieni didžiausių pastarųjų laikų kainų pikų.

    Kodėl nuolaida ne iškart matoma pilnai?

    Ekspertai pabrėžia, kad iš anksto sunku tiksliai pasakyti, ar mokesčių lengvata bus visa apimtimi perkelta į mažmeninę kainą. Viena priežasčių – praktinis tiekimo grandinės inertiškumas: nuolaida taikoma degalams, išvežtiems iš didmeninių sandėlių ar perdirbimo įmonių po nuolaidos įsigaliojimo, o ne ankstesnėms atsargoms, jau esančioms degalinėse.

    Taip pat svarbus ir kainodaros reguliavimas: nuo balandžio 1 dienos Vokietijoje degalinės kainas švieslentėse gali didinti tik kartą per dieną, vidurdienį, o mažinti – neribotai dažnai. Dėl to kainų dinamika per parą gali būti netolygi, o vartotojai realų pokytį dažniau pajunta skirtingu metu.

    Kiek kainuos biudžetui ir kiek truks?

    Skelbiama, kad nuolaida planuota dviem mėnesiams – gegužei ir birželiui, o jos kaina Vokietijos biudžetui vertinama apie 1,6 mlrd. eurų. Valdžios tikslas – trumpuoju laikotarpiu amortizuoti energijos kainų šoką ir sumažinti spaudimą gyventojų išlaidoms bei infliacijai.

    Artimiausiomis savaitėmis institucijos stebės, kaip nuolaida atsispindi skirtinguose regionuose ir degalinių tinkluose, o vartotojai greičiausiai matys bangavimą: ryškesnį kritimą tuomet, kai mažmeninę kainą vis plačiau pasieks pigesnės didmeninės partijos.

  • Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europa nežino, kiek turi degalų atsargų: karas Irane išryškino pavojingą ES duomenų spragą

    Europos Sąjunga, siekdama išvengti degalų trūkumo, susidūrė su netikėta problema: tiksliai įvertinti, kiek degalų realiai yra žemyne, yra sunkiau nei tikėtasi. Augant įtampai dėl karo Irane ir galimų sutrikimų svarbiuose tiekimo maršrutuose, kyla rizika, kad sprendimai bus priimami remiantis neišsamia informacija.

    Didžiausias nerimas siejamas su tiekimu per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų dalis. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra įspėjusi, kad dėl išaugusių energijos kainų Sąjungos sąnaudos gali siekti apie 500 000 000 eurų per dieną, o ši našta jau persiduoda transportui ir pramonei.

    „Turime matomumą ir įsipareigojimus iki gegužės ir birželio, tačiau kas bus vėliau, prognozuoti sunku“, – sakė DHL Group vadovas Tobias Meyer.

    Valstybių laikomos strateginės naftos ir dujų atsargos paprastai yra geriau apskaitomos, o nacionalinės institucijos reguliariai keičiasi informacija koordinavimo grupėse. Tačiau didelė dalis realių atsargų yra komercinėse talpyklose uostuose, terminaluose, oro uostuose ir logistikos grandinėse, kur duomenys dažnai laikomi jautria verslo informacija.

    Problema ypač išryškėja kalbant apie perdirbtus produktus, tokius kaip dyzelinas ar reaktyviniai degalai. Skirtingai nei gamtinių dujų saugyklos, kurioms taikomi ES reikalavimai dėl užpildymo lygio prieš žiemą, perdirbtų degalų atsargų apskaita yra labiau fragmentuota, o atnaujinimai ne visada reguliarūs.

    Eurostat skelbiami duomenys suteikia bendrą vaizdą, tačiau realaus laiko stebėjimas išlieka ribotas, ypač kai kalbama apie atsargų judėjimą tarp šalių, tiekimą skirtingais maršrutais ir išėmimą iš komercinių rezervuarų. Energetikos pareigūnai pripažįsta, kad gali žinoti, kiek atsargų turėtų būti pagal taisykles, bet ne visuomet gali patikrinti, kiek jų yra konkrečią dieną.

    „Mūsų žinios apie tai, kas patenka į apyvartą, kas išimama ir kur nukreipiama, yra ribotos“, – sakė vienas aukšto rango ES energetikos pareigūnas.

    Europos Komisija, reaguodama į išryškėjusią spragą, svarsto kurti Degalų stebėsenos centrą, kuris sektų ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius. Toks modelis artimesnis JAV energetikos informacijos administracijos principui, kai rinka reguliariai gauna detalesnius ir dažniau atnaujinamus rodiklius.

    Tuo pat metu dalis atsargų jau panaudojama stabilizuojant padėtį rinkoje, o tarptautiniai mechanizmai leidžia koordinuotai išleisti naftą iš rezervų. Vis dėlto pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: be nuoseklių ir palyginamų duomenų apie komercines atsargas, ES gali per vėlai pastebėti realų trūkumą arba reaguoti per griežtai, sukeldama papildomą kainų šuolį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad situaciją apsunkina ir globalių srautų persiskirstymas: tanklaiviai, kurie įprastai galėjo būti nukreipiami į Europą, kai kuriais atvejais plaukia tiesiai į Aziją, o papildomi JAV eksporto pajėgumai ne visada virsta didesniu tiekimu Europai. Tokie pokyčiai reiškia, kad duomenų tikslumas tampa ne administracine, o strategine saugumo sąlyga.

  • Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbijos vyriausybė nusprendė dar vienam mėnesiui pratęsti naftos ir naftos produktų, skirtų variklių kurui, eksporto draudimą. Priemonė galios iki birželio pabaigos ir apims dyzeliną, benziną bei žaliavinę naftą, nepriklausomai nuo to, kokiu transportu kroviniai būtų gabenami.

    Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti stabilų degalų tiekimą vidaus rinkoje ir sumažinti kainų šuolių riziką. Energetikos institucijų vertinimu, pasaulinėje rinkoje išliekantis neapibrėžtumas didina spaudimą šalies ekonomikai, o tiekimo grandinių sutrikimų trukmė vis dar sunkiai prognozuojama.

    Intervencija iš rezervų

    Kartu su eksporto ribojimu Serbija papildomai iš valstybinių rezervų į rinką išleido 30 000 tonų euro dyzelino. Skelbiama, kad sudėjus šį kiekį su anksčiau naftos bendrovių paleistais kiekiais, bendra rinkos intervencija siekia 65 000 tonų degalų.

    Tokio masto rezervų panaudojimas paprastai taikomas tada, kai valdžia siekia greitai padidinti pasiūlą ir amortizuoti trumpalaikius kainų svyravimus. Serbijos atveju tai derinama su administracinėmis priemonėmis, kurios riboja degalų nutekėjimą į užsienio rinkas.

    Mažinamas akcizas ir kaupiamos atsargos

    Serbija taip pat sumažino degalų akcizą 25 proc., taip siekdama pristabdyti kainų augimą galutiniams vartotojams. Tokie sprendimai trumpuoju laikotarpiu gali padėti stabilizuoti kainodarą, tačiau kartu mažina biudžeto pajamas ir didina poreikį itin tiksliai planuoti atsargų papildymą.

    Energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović teigė, kad privalomos naftos ir naftos produktų atsargos per pastaruosius ketverius metus padidėjo nuo 31 dienos vidutinio vartojimo iki 55 dienų. Pasak jos, nuo 2022 metais privalomos euro dyzelino ir benzino atsargos buvo padvigubintos.

    Tokios atsargos laikomos vienu svarbiausių energetinio saugumo instrumentų, ypač kai regiono šalys susiduria su staigiais kainų pokyčiais ir logistikos trikdžiais. Artimiausiomis savaitėmis rinkos dalyviai stebės, ar eksporto ribojimai ir rezervų išleidimas padės išlaikyti tiekimą bei kainų stabilumą iki vasaros piko.

  • ES nerimauja dėl kuro tiekimo: Komisija pripažįsta, kad realiu laiku nemato Europos atsargų

    Europos Sąjunga siekia sumažinti degalų trūkumo riziką, kai įtampa dėl karo su Iranu kelia energijos žaliavų kainas ir didina neapibrėžtumą dėl tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Tačiau problema – ne vien fizinis kuro prieinamumas, bet ir tai, kad trūksta aiškaus, operatyvaus vaizdo apie faktines atsargas visame žemyne.

    Pasak viešojoje erdvėje aptariamos informacijos, ES institucijos šiandien negali beveik realiu laiku tiksliai atsakyti, kiek kuro atsargų turi Europa. Nacionaliniai duomenys egzistuoja, bet jie fragmentuoti, nevienodo detalumo ir ne visada atnaujinami taip greitai, kaip reikėtų krizinėje situacijoje.

    Kur stringa atsargų skaidrumas

    Dalis strateginių naftos ir jos produktų atsargų Europoje kaupiama pagal bendrus įpareigojimus, tačiau praktikoje didelė dalis degalų laikoma komerciniuose terminaluose ir privačiose saugyklose. Tai reiškia, kad valdžios institucijos ne visada turi tiesioginę ir vienodai suvienodintą prieigą prie informacijos apie tai, kiek dyzelino ar reaktyvinio kuro yra rinkoje.

    DHL Group vadovas Tobiasas Meyeris atkreipė dėmesį, kad strateginės atsargos egzistuoja, bet skaidrumo stinga – neaišku, kiek jų jau panaudota ir koks realus likutis. Neapibrėžtumas didėja artėjant sezonams, kai transporto, aviacijos ir logistikos sektoriams degalų poreikis gali kisti ypač greitai.

    Net ir turint bendrus kanalus keistis informacija tarp valstybių narių, pareigūnai, vertinantys galimo trūkumo riziką, susiduria su ribotu skaičiumi patikimų atskaitos taškų. Tai kelia dvigubą pavojų: vienu atveju realus deficitas gali būti pastebėtas per vėlai, kitu – sprendimai gali būti priimami remiantis nepilnais duomenimis.

    Dyzelinas ir aviacijos kuras – didžiausia nežinomybė

    Didžiausia „akloji zona“ siejama su rafinuotais produktais – dyzelinu ir reaktyviniu kuru, nes jų atsargos dažnai išskaidytos po skirtingus sandėliavimo taškus ir sektorius. ES paprastai remiasi Eurostato statistika ir koordinaciniais susitikimais, tačiau tokie duomenys krizei eskaluojantis gali būti per lėti.

    Europos Komisija pripažįsta, kad degalų duomenų stebėsenoje yra spragų, todėl ruošia iniciatyvą „Fuel Observatory“. Numatyta, kad ji padėtų stebėti ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius, kad sprendimai dėl tiekimo grandinių būtų paremti dažniau atnaujinama informacija.

    Dujos matomos geriau, bet rizikos išlieka

    Gamtinių dujų srityje situacija palyginti aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES įtvirtino taisykles, pagal kurias valstybės narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. jų pajėgumo prieš šaltąjį sezoną. Tai leidžia tiksliau matyti bendrą rezervų lygį.

    Vis dėlto dujų užpildymas priklauso ir nuo rinkos paskatų, nes prekiautojai dažniausiai kaupia dujas vasarą, kai kainos mažesnės, o parduoda žiemą, kai jos kyla. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šis modelis gali sutrikti, o pasaulinės logistikos maršrutų kaita dar labiau veikia tiekimo planavimą.

    Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad siekiama turėti geresnę bendrą ES degalų situacijos apžvalgą, tačiau kol kas per anksti aiškiai įvardyti, kaip naujoji stebėsenos sistema veiks praktikoje.

    „Žinoma, norime turėti geresnę degalų situacijos apžvalgą visoje ES. Dirbame ties tuo, tačiau dar per anksti skelbti, kaip tiksliai tai veiks“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

  • Degalai brangsta prieš ilgąjį savaitgalį: skelbiamos didžiausios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijoje prieš gegužės pradžios ilgąjį savaitgalį kyla degalų kainos: Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines lubas benzino ir dyzelino litrui. Pagal ministerijos pranešimą, nuo penktadienio iki pirmadienio vairuotojai degalinėse mokės daugiau nei ketvirtadienį.

    Nurodoma, kad benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,48 euro, benzino 98 – apie 1,60 euro, o dyzelino – apie 1,67 euro. Ketvirtadienį maksimalios kainos buvo mažesnės: benzinas 95 siekė apie 1,44 euro, benzinas 98 – apie 1,55 euro, dyzelinas – apie 1,64 euro.

    Kainų šuolis išsiskiria tuo, kad benzino kainos tampa vienos aukščiausių per pastarąsias savaites, o brangimas sutampa su padidėjusia kelionių paklausa. Ilgųjų savaitgalių metu vartojimas tradiciškai auga, todėl net ir nedideli didmeninių kainų pokyčiai greičiau persiduoda į mažmeninę kainodarą.

    Kaip nustatomos kainų lubos?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine vidaus rinkos didmenine kaina ir privalomais mokesčiais. Prie jos pridedamas akcizas, degalų mokestis, nustatyta mažmeninės prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija kainų lubas skelbia kiekvieną darbo dieną, o naujas įkainis įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei tarifas paskelbiamas prieš šventines dienas ar nedarbo laikotarpį, jis galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Ką keičia PVM ir akcizo lengvatos?

    Skelbiama, kad iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikinos mokestinės lengvatos degalams: pridėtinės vertės mokesčio tarifas sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas. Tai reiškia, kad be šių priemonių kainų lygis degalinėse būtų dar aukštesnis.

    Kartu pabrėžiama, kad prekyba viršijant nustatytas maksimalias kainas užtraukia atsakomybę, o kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija. Už pažeidimus gali būti skiriamos baudos, kurios siekia iki maždaug 233 000 eurų.