Tag: Dyzelinas

  • Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Pasaulinė naftos tiekimo krizė vėl pakurstė degalų kainas Europoje: benzinas ir dyzelinas kai kur priartėjo prie 2,5 euro už litrą ribos. Rinkose įtampą didina sutrikimai strateginiuose jūrų keliuose, kuriais juda didelė pasaulinės naftos ir degalų dalis.

    Didžiausią riziką kelia Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje ir Bab el Mandebo sąsiauris ties Raudonąja jūra. Tarptautiniai analitikai šiuos trikdžius įvardija kaip vieną didžiausių fizinių tiekimo sukrėtimų energijos rinkų istorijoje, nes bet koks srautų sumažėjimas čia greitai persiduoda kainoms Europoje.

    Kur benzinas ir dyzelinas brangiausi?

    Pagal naujausius stebėjimų duomenis, vidutinė benzino kaina Nyderlanduose siekė apie 2,43 euro už litrą. Danijoje ji buvo apie 2,35 euro, Suomijoje apie 2,32 euro už litrą, o Prancūzijoje ir Graikijoje kainos taip pat laikėsi virš 2,20 euro.

    Dyzelino vairuotojams smūgis dar stipresnis. Danijoje dyzelinas kainavo apie 2,52 euro už litrą, Prancūzijoje apie 2,40 euro, Italijoje apie 2,36 euro už litrą, o kai kuriose kitose Europos šalyse skirtumai tarp valstybių siekė beveik 1 eurą už litrą.

    Kodėl skaičiai ne viską pasako?

    Vien litrinė kaina ne visada atskleidžia, kur gyventojams sunkiausia, nes skiriasi atlyginimai ir pragyvenimo lygis. Tam dažnai taikomas perskaičiavimas pagal perkamąją galią, kuris parodo, kiek degalų kaina realiai „sveria“ namų ūkių biudžetuose.

    Įvertinus perkamąją galią, labiausiai pažeidžiamos dažnai būna mažesnes pajamas turinčios šalys, ypač Balkanų regione. Europos Sąjungoje tarp labiausiai spaudžiamų valstybių minima Graikija, kur degalų brangimas labiau išsibalansuoja su gyventojų pajamomis.

    Problema ne tik naftoje

    Kainas aukštyn stumia ne vien žaliavinė nafta, bet ir perdirbimo grandinės įtampa. Tarptautinė energetikos agentūra yra fiksavusi, kad pasauliniai naftos perdirbimo pajėgumai kai kuriais mėnesiais atsiliko nuo ankstesnių metų lygio, todėl susiformuoja „butelio kakliukas“ jau perdirbtų produktų rinkoje.

    Be to, skirtingos naftos rūšys ne visada lengvai pakeičiamos, o alternatyvių tiekimo maršrutų paieška kainuoja. Kai sutrinka tiek žaliavos, tiek dyzelino ar aviacinio kuro logistika, auga perdirbimo maržos, o tai tiesiogiai kelia kainas degalinėse.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi ateities sandorių signalus: prognozuojama, kad dyzelino perdirbimo maržos pikas gali būti pasiektas spalio mėnesį, o benzino maržos dalyje rinkų jau buvo pasiekusios aukštumas vasaros pabaigoje. Vis dėlto galutines kainas lems geopolitikos raida, laivybos saugumas ir tai, kaip greitai rinka atkurs stabilų tiekimą.

  • Brangstant benzinui ir dyzelinui, elektra atrodo pigesnė: ar tai pagaliau pastums Lietuvą?

    Brangstant benzinui ir dyzelinui, vis daugiau vairuotojų iš naujo skaičiuoja, kiek kainuoja nuvažiuotas kilometras. Viena aiškiausių tendencijų Europoje – greitesnis baterinių elektromobilių rinkos augimas, tačiau Lietuvoje šis efektas kol kas juntamas silpniau.

    Didėjant degalų kainoms, elektromobilio eksploatacija dažnai tampa pigesnė, ypač jei įkrovimas vyksta namuose. Vis dėlto vien mažesnė „kuro“ sąskaita dar nereiškia, kad vairuotojai masiškai atsisakys vidaus degimo variklių.

    Kodėl Europa greitėja?

    Europos Sąjungoje bateriniai elektromobiliai pastaruoju metu sudaro vis didesnę naujų registracijų dalį, o augimą sustiprina ir degalų brangimas, ir platesnė modelių pasiūla. Kai skirtumas tarp važiavimo elektra ir benzinu didėja, ekonominis argumentas tampa paprastesnis – ypač daug važinėjantiems.

    Tačiau net ir esant didesnėms degalų kainoms, pirkimo sprendimą lemia ne vien kasdienės išlaidos. Vairuotojai pirmiausia linkę mažinti važiavimo apimtis ar rinktis taupesnį režimą, o tik vėliau svarsto automobilio keitimą.

    Pigesnis važiavimas, brangesnis automobilis

    Skaičiavimai, paremti įvairių rinkų praktika, rodo, kad skirtumas tarp važiavimo elektromobiliu ir dyzeliniu ar benzininiu automobiliu per mėnesį gali siekti kelis šimtus eurų, priklausomai nuo ridos ir įkrovimo kainos. Didžiausia nauda paprastai pasiekiama kraunant namuose, o brangiausia – naudojantis vien viešomis įkrovimo stotelėmis.

    Vis dėlto elektromobilio įsigijimo ar nuomos kaina dažnai būna aukštesnė, todėl mėnesinė įmoka gali „suvalgyti“ sutaupymą energijai. Prie to prisideda ir likutinės vertės rizika: rinkoje, kur technologijos greitai kinta, finansuotojai atsargiau vertina, kiek toks automobilis bus vertas po kelių metų.

    Įkrovimas – ne mažiau svarbus už kainą

    Kita kliūtis – infrastruktūra. Vairuotojui svarbu ne tik bendras įkrovimo taškų skaičius, bet ir tai, ar stotelė yra ten, kur realiai vyksta kelionės, ir ar ji pakankamai galinga, kad sustojimas netaptų ilgu laukimu.

    Sunkiajam transportui problema dar aštresnė: reikalinga didelės galios įkrova, tinkamas privažiavimas ir patikimas elektros tinklo pajėgumas. Kuo ilgiau vilkikas stovi, tuo labiau auga kaštai ir didėja rizika neįvykdyti užsakymų.

    Degalų brangimas keičia elektromobilumo matematiką ir Lietuvoje, tačiau vien šio faktoriaus nepakanka. Kad perėjimas prie elektros paspartėtų, reikia kelių sąlygų vienu metu: įperkamo finansavimo, prognozuojamos likutinės vertės ir tokios įkrovimo infrastruktūros, kuri realiai atitiktų kasdienius maršrutus.

  • Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekijos Vyriausybė paskelbė nuo spalio 1 dienos atnaujinanti degalų kainų reguliavimą: bus ribojami mažmenininkų antkainiai, mažinamas dyzelino akcizas ir įvedamas laikinas mokestis naftos perdirbėjams. Sprendimas priimtas degalų kainoms šalyje sparčiai kylant dėl suaktyvėjusių geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose.

    Pasak Čekijos finansų ministrės Alenos Schillerovos, Finansų ministerija kiekvieną darbo dieną skelbs maksimalias benzino ir dyzelino kainas kitai dienai. Taip siekiama greitai reaguoti į rinkos svyravimus ir sumažinti spaudimą vairuotojams bei verslui, kurio sąnaudas tiesiogiai veikia degalų brangimas.

    „Vyriausybė pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos atnaujinti degalų kainų reguliavimą“, – sakė Alena Schillerova.

    Numatyta riboti degalinių pelno maržas iki maždaug 0,10 euro už litrą. Kartu planuojama sumažinti dyzelino akcizą iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės: nuo maždaug 0,41 euro iki apie 0,33 euro už litrą, o įvertinus ir PVM poveikį, galutinė kaina degalinėse, ministerijos skaičiavimu, galėtų mažėti apie 0,10 euro už litrą.

    Čekijoje tai jau antras toks žingsnis 2026 metais. Pavasarį buvo įvestos laikinos kainų kontrolės ir sumažintas dyzelino akcizas, tačiau ankstesnės priemonės galiojimą baigė liepos 19 dieną, o kainų spaudimas rinkoje vėl sustiprėjo.

    Kainų augimą regiono mastu pakurstė tiek žaliavinės naftos, tiek perdirbtų produktų brangimas. Sutrikimai pagrindiniuose tiekimo maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kelia papildomą riziką tiek žaliavos eksportui iš Persijos įlankos, tiek Europos degalų rinkos stabilumui.

    Laikinas mokestis perdirbėjams

    Be priemonių degalinėms ir akcizų korekcijų, Čekijos Vyriausybė patvirtino ir laikiną įmoką naftos perdirbėjams, kurie, valdžios vertinimu, gauna naudos iš išaugusių maržų. Mokestis būtų taikomas 2026 ir 2027 metais.

    Numatyta apmokestinti 50 proc. perdirbėjų bendrosios maržos padidėjimą, lyginant su 2025 metais. Bendroji perdirbimo marža paprastai apibūdina skirtumą tarp žaliavinės naftos kainos ir pagamintų degalų bei kitų produktų vertės rinkoje.

    Europos šalys ieško apsaugos

    Čekija prisijungia prie kitų Europos valstybių, kurios pastaruoju metu griebėsi kainų kontrolės ar mokesčių mažinimo, siekdamos amortizuoti degalų brangimo poveikį. Panašias priemones įvairiomis formomis anksčiau taikė, pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Kroatija ir Rumunija, o kai kur stabilumui palaikyti naudojamos ir tikslinės subsidijos.

    Degalų brangimas tampa ne tik namų ūkių, bet ir infliacijos veiksniu: brangesnis transportas bei logistika persiduoda prekių ir paslaugų kainoms. Europos Centrinis Bankas ne kartą yra pabrėžęs, kad energijos kainų sukrėtimai gali ilgiau išlaikyti infliaciją aukštesnę, nei tikimasi, o tai didina spaudimą pinigų politikos sprendimams.

    Čekijos priemonės turėtų suteikti trumpalaikį kainų palengvėjimą, tačiau jų efektyvumas priklausys nuo situacijos naftos rinkose ir tiekimo grandinių stabilumo. Jei geopolitinė įtampa užsitęstų, degalų kainų svyravimai Europoje gali išlikti dideli, o vyriausybėms tektų rinktis tarp biudžeto pajamų ir vartotojų apsaugos.

  • Slovakijos premjeras ragina šaukti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl degalų kainų šuolio

    Ragina ieškoti europinio sprendimo

    Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico paragino sušaukti neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, skirtą sparčiai kylančioms degalų kainoms. Jo teigimu, problema jau tapo visos bendrijos masto krize, nes brangstantis dyzelinas ir benzinas tiesiogiai smogia ir gyventojams, ir valstybių biudžetams.

    Viešame pareiškime R. Fico kritikavo ES institucijas dėl, jo manymu, per menkų koordinuotų veiksmų ir pabrėžė, kad pavienės šalys priverstos spręsti pasekmes vienos. Jis taip pat užsiminė apie planuojamas nacionalines priemones, kurios turėtų sušvelninti kainų šuolio poveikį Slovakijoje.

    Kainų šuolis ir politinė žinutė

    R. Fico tvirtino, kad kai kuriose ES valstybėse dyzelino litras esą jau priartėjo prie 3 eurų ribos. Tokie skaičiai, pasak jo, rodo, kad degalų brangimas tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu klausimu, ypač namų ūkiams bei transporto sektoriui.

    „Žiūrėdami į benzino ir dyzelino kainas matome ne tik karus ar godžius naftos koncernus. Matome ir mūsų nesugebėjimą veikti kartu ES rėmuose“, – sakė Robertas Fico.

    Premjeras aiškino, kad valstybės narės neturėtų būti spaudžiamos kompensuoti aukštas degalų kainas mažinant išlaidas pensijoms, sveikatos apsaugai ar švietimui. Jis ragino Europos Komisiją įsitraukti aktyviau ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų visoje ES, o ne tik atskirose rinkose.

    Ką realiai gali padaryti ES?

    Degalų kainas Europoje paprastai lemia keli veiksniai: naftos kainos pasaulinėse rinkose, geopolitinė įtampa, perdirbimo pajėgumų ir logistikos ribojimai, taip pat nacionaliniai mokesčiai. Nors ES tiesiogiai nenustato degalų kainų, ji gali daryti įtaką per energetinio saugumo politiką, atsargų valdymą ir suderintas priemones, jei krizė tampa plačiai paplitusi.

    Ankstesniais kainų šokų laikotarpiais kai kurios ES šalys taikė laikinus akcizų mažinimus ar kompensacijas, tačiau tokios priemonės dažnai kritikuojamos dėl didelės biudžeto kainos ir riboto ilgalaikio efekto. R. Fico raginimas sušaukti neeilinį susitikimą signalizuoja siekį, kad sprendimai būtų derinami politiniu lygmeniu, ypač kai kainų svyravimai didina socialinę įtampą.

    Slovakijos premjeras taip pat pranešė, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė pristatys vidaus priemonių paketą, skirtą sumažinti degalų brangimo naštą šalies gyventojams ir verslui. Kol kas detalių jis neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad sprendimų reikia greitai, nes transporto kaštų augimas persiduoda į maisto ir paslaugų kainas.

  • Dyzelino kainų rekordai užsitęs: ekspertai prognozuoja įtampą rinkoje bent iki kitų metų

    Pasaulinis dyzelino trūkumas artimiausiu metu greičiausiai nesitrauks, o kainų spaudimas gali išlikti ilgiau, nei tikėjosi vartotojai ir verslas. Tokias išvadas daro rinkos analitikai, vertindami mažėjančias atsargas ir sutrikusias tiekimo grandines.

    Dyzelinas yra viena svarbiausių ekonomikos „kraujotakos“ rūšių, nes juo daugiausia varomas sunkusis transportas, žemės ūkio technika ir dalis pramonės įrenginių. Dėl to kainų šuoliai greitai persiduoda į logistikos, maisto ir gamybos kaštus.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Rinkos įtampą didina geopolitiniai konfliktai ir sankcijos, kurios riboja tiekimą iš svarbių regionų, taip pat perorientuojami naftos produktų srautai. Tuo pat metu dyzelino paklausa išlieka stabili, nes alternatyvų sunkiajam transportui ir daliai pramonės vis dar nedaug.

    JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, šalies dyzelino atsargos rugsėjo pradžioje siekė apie 107,9 milijono barelių ir buvo mažiausios šiam metų laikui nuo 1982 metų. Prognozuojama, kad atsargos gali kristi žemiau 100 milijonų barelių ir ilgiau išlikti žemame lygyje.

    Sandėlių signalas: degalų trūksta net laikymui

    Papildomą signalą siunčia ir degalų sandėliavimo rinka: Šiaurės Amerikoje daugėja laisvos talpos, nes rinkos dalyviai nenori pratęsti nuomos sutarčių, kai nėra ką sandėliuoti. Brokerio „The Tank Tiger“ vertinimu, nuomai siūloma dyzelino talpa regione rudenį kilo iki maždaug 13 milijonų barelių.

    „Matome, kaip stipriai rinka buvo įtempta pastaraisiais mėnesiais, o augantis nuomojamų talpų kiekis rodo, kad tokia situacija gali tęstis ilgiau“, – sakė „The Tank Tiger“ operacijų vadovas Stevenas Barsamianas.

    Europa ir Azija taip pat jaučia spaudimą

    Įtampa juntama ne tik JAV. Europoje Amsterdam–Roterdamas–Antverpenas regione dyzelino atsargos vasarą buvo apie 16 proc. mažesnės nei penkerių metų vidurkis, rodo „Insights Global“ duomenys.

    Singapūre distiliatų atsargos pastarosiomis savaitėmis siekė apie 8,2 milijono barelių ir nors priartėjo prie ankstesnių lygių, vis dar atsiliko nuo ankstesnių metų vidurkio. Analitikai pabrėžia, kad besivystančios Azijos rinkos dėl kainų ir tiekimo svyravimų gali patirti didesnį spaudimą.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad įtampa gali išsilaikyti bent iki kitų metų pirmojo ketvirčio, o padėtį dar labiau komplikuotų nauji trikdžiai eksporto maršrutuose ar papildomi ribojimai. Tuo pačiu metu aukštos perdirbimo maržos gali skatinti didinti gamybą, tačiau tai ne visuomet greitai atstato atsargas.

  • „MOL“ grupės „INA“ Rijekoje įjungė naują DCU: didžiausia Kroatijos naftos projektą jau duoda rezultatų

    Kas paleista ir kodėl tai svarbu?

    Kroatijos naftos bendrovė INA, priklausanti „MOL“ grupei, Rijekoje sėkmingai paleido naują uždelsto koksavimo įrenginį DCU. Į įrenginį rugsėjo pradžioje buvo paduota žaliava, taip faktiškai pradėta gamyba, o agregatas dirba nenutrūkstamu režimu.

    „MOL“ teigimu, paleidimo fazėje įrenginys jau pasiekė apie 70 proc. projektinio pajėgumo, o pagrindiniai produktai pagaminti reikiamos kokybės. Artimiausias prioritetas – užtikrinti saugų, patikimą ir stabilų DCU darbą, palaipsniui didinant našumą ir optimizuojant proceso parametrus.

    Daugiau dyzelino iš tos pačios naftos

    DCU technologija leidžia sunkias naftos likučius paversti didesnės vertės produktais, todėl modernizuota Rijeko naftos perdirbimo gamykla tampa efektyvesnė. „MOL“ skaičiuoja, kad iš to paties žaliavinės naftos kiekio galima gauti iki 30 proc. daugiau dyzelino.

    Kitas svarbus pokytis – didesnis žaliavos pasirinkimas. Gamykla gali perdirbti sunkesnių rūšių naftą, todėl išauga tiekimo lankstumas ir potencialių tiekėjų ratas, o tai ypač aktualu Europoje siekiant mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo kanalo.

    Investicijos mastas ir terminai

    Rijekos modernizavimo projektas, apimantis naują DCU įrenginį, vertinamas beveik 700 mln. eurų. Per pastaruosius 12 metų INA ir „MOL“ grupė į naftos perdirbimo bei logistikos infrastruktūros modernizavimą iš viso investavo apie 1,3 mlrd. eurų.

    Stabilaus DCU darbo tikimasi iki metų pabaigos, o po to numatyti galutiniai našumo bandymai, kurie reikštų projekto užbaigimą. Pasiekus pilną pajėgumą, modernizuota Rijeko gamykla, „MOL“ vertinimu, bus viena moderniausių regione ir turėtų sustiprinti energetinio saugumo bei tiekimo stabilumo argumentą Kroatijoje ir aplinkinėse rinkose.

    „DCU pagerins viso mūsų naftos perdirbimo verslo pusiausvyrą ir pelningumą. Projektas taip pat svarbus Kroatijai ir regionui, nes didina energetinį saugumą ir leidžia stabilesnį tiekimą mūsų klientams“, – sakė INA vadovė Zsuzsanna Ortutay.

  • Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Prancūzijoje dyzelino kaina pasiekė naują rekordą ir vidutiniškai pakilo iki 2,41 euro už litrą. Tuo pat metu Europos Komisijos savaitiniai duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje benzino ir dyzelino kainos pasiekė aukščiausius lygius nuo 2005 metų.

    Kainų šuolį skatina sutrikęs pasaulinis naftos tiekimas ir brangstančios perdirbimo sąnaudos, kurioms įtakos turi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkose išaugusi rizikos premija didina didmenines degalų kainas, o tai greitai atsispindi ir kainose degalinėse.

    Prancūzijos Ekonomikos ministerijos skelbiamais degalinių švieslenčių duomenimis, dyzelino vidurkis buvo apskaičiuotas įvertinus daugiau kaip 8 700 degalinių kainas. Benzinas SP95-E10, kuris yra populiariausias šalyje, taip pat laikėsi aukštumose ir jau daugiau nei 10 dienų viršijo ankstesnį 2022 metų piką.

    Europos Komisijos skelbiamuose savaitiniuose rodikliuose, skaičiuojant svertinį ES vidurkį, benzino litras siekė 2,063 euro, o dyzelino – 2,159 euro. Prancūzija išliko tarp brangiausių valstybių, tačiau dar didesnės kainos tuo metu fiksuotos, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje.

    Kodėl degalai brangsta net krentant naftai?

    Žaliavinės naftos kaina yra tik viena galutinės degalų kainos dedamoji, todėl vien jos svyravimai ne visada paaiškina pokyčius degalinėse. Europoje išliko didelės naftos perdirbimo maržos, ypač dyzelinui, o tai reiškia, kad skirtumas tarp žaliavos kainos ir rafinuotų produktų didmeninės vertės išlieka neįprastai aukštas.

    Europos Centrinio Banko ekspertai, vertindami ateities sandorių signalus, prognozavo, kad dyzelino maržos gali pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau buvo pasiekusios rugpjūtį. Tai didina riziką, kad dyzelino kaina gali išlikti įtempta net ir tuomet, kai žaliavinė nafta trumpam atpinga.

    Smūgis vartotojams ir ekonomikai

    Degalų brangimas dažnai persiduoda į kitas prekes ir paslaugas, nes išaugusios transporto sąnaudos didina logistikos kainą ir gali spausti maisto bei būtiniausių prekių kainas. Dėl to smunka vartotojų pasitikėjimas, o namų ūkiams tenka dar labiau taupyti.

    „Vartotojams tai yra lėtas, bet nuolatinis spaudimas – žmonės jau kurį laiką kovoja su energijos, būsto ir maisto kainomis“, – sakė vartotojų organizacijos Euroconsumers atstovė Olivia Brown.

    Euroconsumers atlikta įperkamumo apklausa parodė, kad apie 30 proc. vartotojų sunkiai susidoroja su energijos išlaidomis, o 44 proc. nurodė patiriantys problemų dėl su automobiliu susijusių kaštų. Apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų tikėjosi, kad pragyvenimo kaina 2026 metais blogės, o brangesnė energija gali dar labiau paspartinti šią tendenciją.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Degalų kainų kryptį lems keli veiksniai: tiekimo grandinių stabilumas, perdirbimo pajėgumai Europoje ir geopolitinės rizikos lygis. Jei konfliktų eskalacija mažėtų ir atsistatytų naftos bei perdirbtų produktų srautai, kainų spaudimas galėtų slūgti, tačiau rinkos išlieka jautrios net ir pavieniams sutrikimams.

    Vairuotojams ir verslui tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant išlaidas, ypač logistikos ir keleivių vežimo sektoriuose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsęs brangimas gali atsiliepti infliacijos trajektorijai ir papildomai spausti šeimų biudžetus.

  • Kodėl litras degalų kainuoja apie 2 eurus: skaičiavimai rodo, kiek sudaro mokesčiai ir antkainiai

    Lenkijoje degalų kainos vėl priartėjo prie psichologiškai svarbios ribos: dyzelino litro kaina kai kuriose vietose siekia apie 2 eurus. Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad galutinei kainai didelę įtaką daro ne tik naftos produktų savikaina, bet ir mokesčiai bei privalomos rinkliavos.

    Remiantis analitikų skaičiavimais, jei iš maždaug 2 eurų už litrą būtų atimti mokesčiai ir dalis privalomų įmokų, degalų kaina be jų sudarytų apie 1,27 euro. Likusi dalis, maždaug 0,73 euro, tenka pridėtinės vertės mokesčiui, akcizui ir vadinamajam degalų mokesčiui.

    Degalų kainos struktūroje reikšmingą dalį sudaro ir tiekimo grandinės kaštai. Į „be mokesčių“ skaičiuojamą dalį paprastai įtraukiama perdirbimo (naftos perdirbimo gamyklų) kaina, mažmeninė marža bei papildoma įmoka, skirta su tarša susijusioms priemonėms finansuoti.

    Kas labiausiai kelia kainą?

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausias „bazinis“ komponentas dažniausiai yra perdirbimo kaina, kuri gali sudaryti beveik visą degalų savikainos dalį iki mokesčių. Mažmeninė marža, lyginant su mokesčiais, paprastai yra nedidelė, tačiau gali kisti priklausomai nuo konkurencijos, logistikos ir paklausos regione.

    Be vietinių veiksnių, degalų kainoms didelę įtaką daro ir pasaulinė rinka. Naftos kainų svyravimus dažnai sustiprina geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose, taip pat transporto maršrutų rizikos ir draudimo kaštai, kurie galiausiai persiduoda į didmeninę ir mažmeninę kainodarą.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Ekspertai prognozuoja, kad kainos trumpuoju laikotarpiu gali išlikti padidėjusios, jei išliks įtampa pasaulinėse energijos žaliavų rinkose. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir nedideli pokyčiai naftos ar didmeninėse kainose gali greitai atsispindėti švieslentėse degalinėse, nes mokesčiai sudaro fiksuotą ir reikšmingą galutinės sumos dalį.

    Kartu tokia kainos sandara rodo, kad diskusijos apie degalų brangimą dažnai neapsiriboja vien naftos kaina. Galutinį mokamą eurų skaičių lemia ir fiskalinė politika, akcizų dydžiai, PVM tarifas bei tai, kokias privalomas rinkliavas valstybė taiko degalams.

  • Orlen perspėja dėl degalų kainų plano Lenkijoje: ribojant maržas gali pritrūkti kuro

    Lenkijoje į viešą darbotvarkę grįžo idėja administracinėmis priemonėmis sumažinti degalų kainas. Prezidento Karolio Nawrockio iniciatyva parengtame įstatymo projekte numatyta, kad benzinas ir dyzelinas degalinėse galėtų atpigti iki maždaug 0,60 euro už litrą.

    Projektas apima kelias kryptis: iki 2027 metų kovo pabaigos siūloma iki nulio sumažinti mažmeninės prekybos degalais mokestį, suteikti finansų ministrui teisę lanksčiau mažinti akcizo tarifus ir įtvirtinti įstatyminę degalų bendrovių maržų „lubų“ ribą.

    Kodėl „Orlen“ kelia rizikos klausimą?

    Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ viešai įspėjo, kad maržų ribojimas įstatymu gali turėti neplanuotą šalutinį efektą. Įmonės vertinimu, dirbtinai sumažinus maržas, rinkoje gali sumažėti degalų pasiūla, o daliai tiekėjų ir importuotojų verslas taptų nebeapsimokantis.

    „Nuo vakar klausiate, ar įstatymu įmanoma sumažinti maržas. Atsakome: įmanoma. Tik tada nebus degalų“, – teigė „Orlen“ atstovai.

    Šis argumentas remiasi paprasta ekonomine logika: kai galutinė kaina ar marža apribojama, tiekėjai praranda paskatas importuoti ar laikyti atsargas, ypač kai didmeninės kainos svyruoja. Tokiose situacijose deficitą dažniausiai pirmiausia pajunta regioninės degalinės ir logistikos grandinės, jautresnės finansiniams svyravimams.

    Ekspertai primena ankstesnį precedentą

    Degalų rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad panašūs mechanizmai Lenkijoje jau buvo taikyti prieš maždaug trejus metus. Tuomet, jų teigimu, dirbtinis maržų spaudimas sumažino importo patrauklumą, o rinkoje buvo fiksuojami tiekimo sutrikimų požymiai.

    Rizika tokiais atvejais paprastai išauga prieš politinius ciklus, kai kainų mažinimo priemonės pristatomos kaip greitas sprendimas gyventojams. Tačiau ilgainiui, jei skirtumas tarp reguliuojamos mažmeninės kainos ir realių tiekimo sąnaudų per didelis, atsiranda „tuščių kolonėlių“ ir eilių scenarijus.

    Tuo pat metu Europos Komisijos skelbiami vidutinių kainų palyginimai rodo, kad kainų skirtumai regione išlieka. Naujausiais duomenimis, vidutinė benzino kaina Europos Sąjungoje siekia apie 2,06 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,16 euro, kai Lenkijoje rodikliai yra mažesni ir artimi kai kurioms kaimyninėms rinkoms.

    Diskusija Seime, tikėtina, suksis apie tai, kur yra riba tarp mokesčių mažinimo, kuris gali turėti tiesioginį efektą kainai, ir administracinio maržų reguliavimo, kuris didina tiekimo sutrikimų riziką. Rinkos dalyviai taip pat vertins, kaip tokios priemonės dera su ES vidaus rinkos principais ir konkurencijos logika.

  • Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei du dešimtmečius, rodo Europos Komisijos savaitiniai duomenys. Pagal naujausius ES vidurkius 50 litrų benzino bakas kainuoja apie 103 eurus, o dyzelino – apie 108 eurus.

    Europos Komisijos Weekly Oil Bulletin skelbia, kad rugsėjo 14 dieną svertinis ES vidurkis siekė 2,063 euro už litrą benzino ir 2,159 euro už litrą dyzelino. Abu rodikliai tapo rekordais Komisijos duomenų sekoje, kuri skaičiuojama nuo 2005 metų, o pateikiamos kainos jau įskaičiuoja mokesčius.

    Kainos skirtingose šalyse smarkiai išsiskyrė: pigiausias benzinas fiksuotas Maltoje – 1,34 euro už litrą, o brangiausias Danijoje – 2,56 euro. Dyzelinas Maltoje kainavo 1,21 euro, o Suomijoje – iki 2,51 euro už litrą.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Degalų brangimą pastarais mėnesiais sustiprino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikę energijos srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“. Dėl to pakilo „Brent“ rūšies naftos kaina, o šis pokytis gana greitai persiduoda ir degalinių švieslentėms.

    Vis dėlto lemiamas veiksnys – ne vien žaliavinės naftos kaina. Europos Centrinio Banko ekspertai pabrėžia, kad degalų kainą didina ir perdirbimo bei tiekimo grandinės sąnaudos, o dyzelino atveju ypač išaugusios perdirbimo maržos.

    „Pagal ateities sandorių duomenis dyzelino marža turėtų pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau pasiekė rugpjūtį“, – sakė ECB ekspertai.

    Infliacijos rizika ir mokesčių vaidmuo

    ECB duomenys rodo, kad euro zonoje energijos infliacija rugpjūtį pakilo iki 14,3 proc., kai liepą siekė 10,3 proc. Tokie pokyčiai daro spaudimą ir bendrai infliacijai, o kartu – gyventojų perkamajai galiai bei verslo sąnaudoms.

    ECB analizėje akcentuojama, kad nafta sudaro tik mažesnę galutinės degalų kainos dalį, o reikšmingą kainos dalį lemia mokesčiai ir antkainiai. Skaičiavimai rodo, kad akcizai ir pridėtinės vertės mokestis kartu sudaro apie 44 proc. dyzelino ir apie 52 proc. benzino kainos euro zonoje, todėl kainų skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    ECB ekspertų vertinimu, trečią rugsėjo savaitę perdirbimo maržos galėjo sudaryti apie 0,41 euro už litrą, arba apie 19 proc., dyzelino kainos euro zonoje. Benzino atveju įtaka buvo mažesnė – apie 0,17 euro už litrą, arba apie 8 proc.

    Ar degalai gali brangti dar labiau?

    ECB nurodo, kad nauji energijos tiekimo sutrikimai galėtų reikšti dar didesnes ir ilgiau užsitęsiančias kainas, nei šiuo metu tikimasi. Kainų kryptį artimiausiais mėnesiais lems ne tik naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumų situacija bei tiekimo stabilumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų mažėjimui svarbiausia būtų konflikto deeskalacija Artimuosiuose Rytuose, srautų per Hormūzo sąsiaurį normalizavimas ir globalios perdirbimo veiklos atsigavimas, kad galėtų atsistatyti atsargos. Kita vertus, net ir sumažėjus įtampai, perdirbimo trikdžiai kitur, įskaitant Rusijos infrastruktūros veiksnius, gali ilgiau palaikyti aukštas maržas ir kainas degalinėse.