Tag: Dyzelinas

  • Šveicarija atlaisvina 45 mln litrų dyzelino iš strateginių rezervų: ką tai reikš kainoms ir eismui

    Šveicarijos Federalinis ekonominio aprūpinimo biuras (FONES) federalinės valdžios prašymu nusprendė atlaisvinti 45 mln litrų dyzelino iš šalies strateginių rezervų. Šis sprendimas priimtas reaguojant į įtemptą tiekimo situaciją pasaulinėse energijos rinkose ir augantį spaudimą degalų kainoms.

    Institucijos vertinimu, į rinką išleidžiamas kiekis sudaro beveik 4 proc. strateginėse atsargose sukaupto dyzelino. Skaičiuojama, kad tai atitinka maždaug 900 000 standartinių užpylimų po 50 litrų, o degalai pirmiausia turėtų pasiekti didmeninę rinką.

    Kaip veikia strateginės atsargos?

    Šveicarijoje galioja reikalavimas, kad naftos produktų atsargų pakaktų maždaug 4,5 mėnesio vidutiniam šalies vartojimui. Šios atsargos laikomos tiek valstybiniuose, tiek privačiuose sandėliuose, kad esant krizei būtų galima stabilizuoti tiekimą ir išvengti staigių sutrikimų.

    FONES pabrėžia, kad rezervų atlaisvinimas nėra ilgalaikis sprendimas, o greito reagavimo priemonė, skirta sumažinti momentinę įtampą tiekimo grandinėje. Tokios priemonės dažniausiai taikomos tuomet, kai rinkoje daugėja neapibrėžtumo dėl logistikos, perdirbimo pajėgumų ar geopolitinių veiksnių.

    Kainos vienos didžiausių Europoje

    Šveicarijoje degalų kainos tradiciškai priskiriamos prie didesnių Europoje, o dyzelinas ir benzinas pastaruoju metu išliko brangūs. Vietos žiniasklaida skelbė, kad dyzelino litro kaina siekė apie 2,46–2,50 Šveicarijos franko, o benzino apie 2,12–2,15 franko.

    Perskaičiavus į eurus pagal apytikrį kursą, tai būtų atitinkamai apie 2,55–2,59 euro už litrą dyzelino ir apie 2,20–2,23 euro už litrą benzino. Kainos gali skirtis priklausomai nuo regiono ir degalinių tinklo, tačiau bendras lygis išlieka aukštas.

    Svarstomas ir 80 km per valandą ribojimas

    Jei tiekimo sunkumai pasaulinėse rinkose užsitęstų, valdžia neatmeta papildomų priemonių, nukreiptų į degalų vartojimo mažinimą. Tarp galimų scenarijų minima ir laikina didžiausio leistino greičio mažinimo priemonė magistralėse.

    Skelbiama, kad svarstomas ribojimas galėtų paliesti apie 1 600 kilometrų automagistralių, o greitis būtų mažinamas nuo įprastų 120 iki 80 kilometrų per valandą. Tokie ribojimai paprastai vertinami kaip būdas sumažinti degalų sąnaudas ir stabilizuoti paklausą, kai rinka patiria spaudimą.

  • Pirmas rusiško dyzelino tanklaivis į Niujorką: D. Trumpo sandoris su Maskva kelia audrą

    Pirmas rusiško dyzelino tanklaivis į Niujorką: D. Trumpo sandoris su Maskva kelia audrą

    Į Niujorką plaukia tanklaivis su rusišku dyzelinu, o tai siejama su JAV prezidento Donaldo Trumpo spalio pradžioje paskelbtu susitarimu su Maskva. Laivybos sekimo duomenys rodo, kad krovinys gali tapti pirmuoju tokiu tiekimu į JAV per daugiau nei trejus metus.

    Remiantis jūrų transporto stebėsenos bendrovės Kpler informacija, tanklaivis, plaukiojantis su Maltos vėliava, iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko pakrovė apie 40 000 tonų itin mažo sieringumo dyzelino. Signalizuojamas kelionės tikslas yra Niujorkas, o numatomas atvykimas siejamas su lapkričio pradžia.

    Jei krovinys bus pristatytas pagal skelbiamą maršrutą, tai būtų pirmas Kpler fiksuotas rusiško dyzelino arba gazolio siuntinys į JAV nuo 2023 metų liepos. Taip pat tai būtų pirmas dyzelino reisas iš Primorsko į Niujorką nuo 2022 metų pradžios.

    Laikinas sankcijų švelninimas

    Rusijos žiniasklaida citavo energetikos politiką kuruojantį vicepremjerą Aleksandrą Novaką, kuris teigė, kad pirmoji siunta į JAV turėtų išvykti artimiausiomis dienomis. Pasak jo, daugiau krovinių galėtų sekti vėliau, kai Rusijos ir JAV įmonės suderins komercines sutartis.

    Spalio 9 dieną D. Trumpas paskelbė susitarimą, pagal kurį Rusijos dyzelinas būtų tiekiamas JAV ir pasaulio rinkoms, o JAV laikinai sušvelnintų dalį su šiuo produktu susijusių ribojimų. Tuo pat metu Rusija, kaip skelbta, sutiko atšaukti ir savo taikytą draudimą dyzelino eksportui.

    „Mes siekiame sumažinti degalų kainas vartotojams, o rinka turi gauti daugiau pasiūlos“, – sakė D. Trumpas.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Apie sandorį paskelbta itin jautriu metu, nes degalų kainos JAV tradiciškai yra politinis veiksnys prieš rinkimus, o dyzelinas daro tiesioginę įtaką krovinių gabenimo ir logistikos kaštams. Dėl to sprendimas sulaukė kritikos tiek iš Ukrainos, tiek iš dalies Vakarų sąjungininkų ir pačioje JAV.

    Neaišku, kas šiuo konkrečiu atveju yra krovinio pirkėjas ir pardavėjas, o tai apsunkina vertinimą, kaip praktiškai bus taikomos laikinos išimtys. Tuo pačiu rinkoje akylai stebima, ar tai bus vienkartinis sandoris, ar naujos prekybos krypties pradžia.

    Iki šiol, po Europos Sąjungos embargo rusiškiems naftos produktams, įsigaliojusio 2023 metais, Rusijos dyzelino srautai buvo persiorientavę į kitas kryptis. Daugiausia dyzelinas keliavo į Braziliją, Turkiją ir Afrikos šalis, todėl bet koks grįžimas į JAV rinką gali keisti logistiką ir kainodarą.

  • Naujos maksimalios degalų kainos Lenkijoje: nuo penktadienio benzinas ir dyzelinas pigesni

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas, kurios įsigalioja nuo penktadienio. Pagal nustatytas ribas, visi pagrindiniai degalų tipai turėtų kainuoti mažiau nei ketvirtadienį, todėl vairuotojai degalinėse teoriškai turėtų pamatyti nedidelį palengvėjimą.

    Skelbiama, kad didžiausia 95 markės benzino kaina nustatyta apie 1,51 euro už litrą, 98 markės benzino – apie 1,68 euro už litrą, o dyzelino – apie 1,84 euro už litrą. Šios sumos perskaičiuotos į eurus apytiksliai pagal įprastą zlotų ir euro kursą, todėl realūs skirtumai gali nežymiai kisti.

    Tokios kainų lubos yra dalis programos, kuria siekiama riboti degalų brangimą ir sušvelninti infliacijos poveikį gyventojų išlaidoms. Mechanizmas remiasi ne tik kainų ribojimu, bet ir laikinais mokesčių sprendimais, kurie trumpuoju laikotarpiu mažina galutinę kainą vartotojui.

    Kas laukia toliau?

    Ministerija taip pat nurodo, kad kitas pranešimas dėl naujų maksimalių kainų turėtų būti skelbiamas spalio 23 dieną. Jame planuojama nustatyti ribas savaitgaliui ir artimiausioms dienoms, kad kainų reguliavimas būtų pritaikomas pagal rinkos situaciją.

    Šis modelis reiškia, kad kainų lubos gali būti koreguojamos dažnai, todėl vairuotojams verta sekti oficialius atnaujinimus. Praktikoje galutinė kaina degalinėse gali skirtis priklausomai nuo vietovės, konkurencijos ir tiekimo sąlygų, tačiau maksimalios ribos nustato viršutinę ribą.

    Kontrolė ir sankcijos

    Už nustatytų maksimalių kainų nesilaikymą numatytos reikšmingos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už pažeidimus gali siekti iki maždaug 230 000 eurų, tad reguliavimo laikymasis degalinių operatoriams tampa ne tik reputacijos, bet ir didelės finansinės rizikos klausimu.

    Valdžios institucijos tokiomis priemonėmis siekia užtikrinti, kad kainų ribojimas nebūtų vien deklaracija. Kartu tai kelia diskusijų dėl ilgalaikio poveikio rinkai: dažnas kainų reguliavimas gali keisti tiekėjų elgseną ir degalų prieinamumą, jei rinkos kaina priartėja prie nustatytų lubų.

    Vartotojams tai signalas, kad artimiausiomis dienomis degalų sąnaudos turėtų mažėti, tačiau tendencijos išlikimas priklausys nuo naftos kainų, valiutų kursų ir sprendimų dėl mokesčių. Lenkijos sprendimai tradiciškai stebimi ir kaimyninėse rinkose, nes kainų skirtumai regione tiesiogiai veikia tarpvalstybinį degalų pirkimą.

  • Degalų kainos vėl keičiasi: benzinas pinga, dyzelinas brangsta – kiek mokėsime ketvirtadienį

    Vairuotojams ketvirtadienį žadama nedidelė atokvėpio akimirka prie benzino kolonėlių, tačiau dyzelinių automobilių savininkams naujienos prastesnės. Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios taikomos visoje Lenkijoje. Pagal jas benzinas atpinga, o dyzelinas brangsta.

    Skelbiama, kad populiariausio 95 markės benzino maksimalus įkainis mažėja 0,07 zloto už litrą, o 98 markės benzino – 0,06 zloto. Tuo metu dyzelino maksimali kaina kyla 0,04 zloto už litrą. Tai reiškia, kad kainų kryptys išsiskiria, nors pokyčiai ir nėra dideli.

    Konvertuotos kainos eurais

    Konvertuojant į eurus pagal tipinį kursą, 95 markės benzino viršutinė riba siekia apie 1,53 euro už litrą, o 98 markės benzino – apie 1,70 euro už litrą. Dyzelino maksimali kaina atitinka maždaug 1,85 euro už litrą. Konkreti suma degalinėje gali skirtis, tačiau nustatomos būtent lubos.

    Palyginti su ankstesne diena, 95 markės benzino pokytis sudaro apie 0,02 euro mažiau už litrą, o dyzelinas pabrangsta maždaug 0,01 euro. Vairuotojui, pilančiam 50 litrų, tai reikštų maždaug 1 euro sutaupymą renkantis 95 markės benziną, o dyzelino atveju – apie 0,50 euro didesnes išlaidas.

    Kodėl dyzelinas brangsta?

    Degalų kainų svyravimai dažniausiai siejami su naftos kaina tarptautinėse rinkose, perdirbimo maržomis ir logistikos kaštais. Dyzelino kainai papildomai įtaką daro sezoniškumas, nes šis kuras plačiai naudojamas krovinių vežime ir žemės ūkyje, todėl paklausos pokyčiai gali greičiau atsispindėti kainose.

    Prie kainų dinamikos prisideda ir mokesčių politika, valstybės taikomos laikinos apsaugos priemonės bei rinkos lūkesčiai. Net ir nedidelis didmeninių kainų pasikeitimas gali būti matomas degalinėse, ypač kai reguliavimas nustato kainų lubas ir rinka prie jų prisitaiko.

    Kada spręsis dėl tęstinumo?

    Pagal Lenkijoje taikomą schemą maksimalios degalų kainos siejamos su laikina vartotojų apsaugos programa, kuri šiuo metu numatyta iki 2026 metų pabaigos. Vyriausybė kol kas nėra galutinai apsisprendusi, ar panašios priemonės bus tęsiamos ir 2027 metais, o sprendimai paprastai siejami su situacija naftos ir degalų rinkoje.

    Finansų ministerija yra nurodžiusi, kad aiškesni signalai dėl tolimesnio reguliavimo paprastai pasirodo metų pabaigoje, vertinant biudžeto galimybes ir kainų aplinką. Kol kas vairuotojams tenka sekti kasdienius ar kassavaitinius atnaujinimus ir planuoti išlaidas pagal nustatytas ribas.

  • Degalai Lenkijoje pinga, bet ne visiems: valdžios CPN paketas mažina benzino ir dyzelino kainas, LPG brangsta

    Lenkijoje spalio antroje pusėje degalų kainos stotyse pastebimai keitėsi: benzinas ir dyzelinas atpigo, tačiau LPG toliau brangsta. Naujausiose rinkos apžvalgose pabrėžiama, kad kainų kritimas siejamas su vadinamuoju CPN paketu, kuris taikomas ne visoms degalų rūšims.

    Pagal rinkos stebėseną vidutinė benzino E10 kaina šiuo laikotarpiu siekė apie 1,56 euro už litrą, o dyzelinas – apie 1,85 euro už litrą. Tuo metu LPG vidutiniškai kainavo apie 0,79 euro už litrą ir per savaitę pabrango maždaug 0,04 euro, taip pasiekdamas aukščiausią lygį nuo rugsėjo.

    Kodėl kainos krenta nevienodai?

    CPN paketas Lenkijoje siejamas su mokestiniais ir reguliaciniais sprendimais, skirtais sumažinti pagrindinių degalų kainų spaudimą vairuotojams ir verslui. Praktikoje tai reiškia, kad daugiausia naudos gauna benzino ir dyzelino pirkėjai, o autogazui ta pati logika kol kas netaikoma.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad LPG kainas labiau veikia sezoniniai svyravimai ir tiekimo grandinės pokyčiai, nes šios rūšies degalai palikti labiau rinkos savireguliacijai. Dėl to susidaro situacija, kai vieni vairuotojai akivaizdžiai sutaupo, o kiti – ypač naudojantys autogazą – už tą patį atstumą moka daugiau.

    Regioniniai skirtumai: kur pigiau, kur brangiau?

    Skirtumai tarp Lenkijos regionų išlieka ryškūs: kai kur benzinas kainavo apie 1,56 euro už litrą, o kituose regionuose kaina artėjo prie 1,58 euro. Dyzelino kainos taip pat skyrėsi nedaug, tačiau aukščiausi lygiai fiksuoti regionuose, kur logistikos kaštai ir paklausa tradiciškai didesni.

    LPG kainų „žemėlapis“ dar nevienodesnis: pigesni pasiūlymai fiksuojami dalyje vakarų ir šiaurės regionų, o brangiausia autogazas kainavo pietvakariuose, kur vidurkis siekė apie 0,84 euro už litrą. Vairuotojams tai reiškia, kad reali mėnesio sąskaita priklauso ne tik nuo pasirinkto kuro, bet ir nuo to, kurioje vaivadijoje tenka dažniausiai piltis degalus.

    Ar valdžia svarstys plėsti paketą?

    Diskusijos dėl to, ar į CPN paketą reikėtų įtraukti ir LPG, Lenkijoje tęsiasi, tačiau pastarosiomis dienomis signalai iš valdžios – aiškūs. Energetikos ministras Miłosz Motyka viešai patvirtino, kad šiuo metu plėsti priemonių autogazui neketinama.

    „Šioje srityje neplanuojame intervencijos. Neplanuojame plėsti šio paketo“, – sakė Miłosz Motyka.

    Rinkos dalyviai tuo pat metu įspėja, kad jei autogazo kainų kilimas užsitęs, daliai vairuotojų buvusi LPG ekonominė nauda gali sumažėti. Tai ypač aktualu rudens ir žiemos sezonu, kai energijos išteklių paklausa regione paprastai išauga, o kainų šuoliai persiduoda ir į mažmeninę degalų rinką.

  • Lenkijoje skelbiamas pigesnis kuras: nuo antradienio mažesnės maksimalios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti antradienį. Pagal nustatytas ribas, vairuotojams degalinėse žadamas kiek mažesnis benzino ir dyzelino įkainis nei savaitgalį ir pirmadienį.

    Nuo antradienio litro benzino 95 kaina negalės viršyti apie 1,56 euro, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,83 euro. Palyginimui, pirmadienį ir savaitgalį leistinos lubos buvo didesnės: atitinkamai apie 1,58 euro, 1,77 euro ir 1,84 euro už litrą.

    Maksimalių kainų mechanizmas yra dalis vyriausybės priemonių, kuriomis siekiama stabdyti degalų brangimą ir sumažinti kasdienes vairuotojų išlaidas. Šis modelis remiasi laikinais mokestinių komponentų pakeitimais, o maksimalios kainos atnaujinamos atskirais ministerijos pranešimais.

    Už nustatytų kainų ribų nesilaikymą numatytos griežtos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už maksimalios kainos viršijimą gali siekti iki maždaug 230 000 eurų.

    Kartu su kainų lubomis taikomos ir platesnės fiskalinės priemonės: laikinas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, kurio finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, uždirbančioms vadinamuosius viršpelnius. Šios priemonės pristatomos kaip laikinos, o jų tęstinumas priklauso nuo energijos išteklių kainų bei biudžeto galimybių.

    Nors maksimalios kainos nustato viršutinę ribą, faktinės kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, priklausomai nuo konkurencijos bei tiekimo sąlygų. Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiomis dienomis kainų pokyčiai gali būti matomi ne tik dėl lubų sumažinimo, bet ir dėl skirtingos degalinių kainodaros.

  • Degalai Lenkijoje pigs dar labiau: skelbiamos maksimalios kainos savaitgaliui ir pirmadieniui

    Lenkijos energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų galioti nuo šeštadienio iki pirmadienio. Pagal penktadienį paviešintą pranešimą, nustatytos ribos yra žemesnės nei galiojusios penktadienį, todėl vairuotojai degalinėse turėtų mokėti mažiau.

    Nurodoma, kad benzino 95 litro kaina neturėtų viršyti maždaug 1,54 euro, benzino 98 litro kaina siektų iki 1,72 euro, o dyzelino litras kainuotų ne daugiau kaip apie 1,79 euro. Lyginant su penktadienio ribomis, pokyčiai nedideli, tačiau kryptis aiški: maksimalios kainos mažėja.

    Maksimalių kainų modelis yra viena iš platesnio paketo, kuriuo siekiama pristabdyti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Kartu numatytos ir griežtos sankcijos už nustatytų ribų nepaisymą: bauda gali siekti iki maždaug 224 000 eurų.

    Kaip veikia kainų ribojimas?

    Skelbiama, kad kainų ribojimas derinamas su mokestiniais sprendimais ir papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus iš skystųjų degalų. Numatyta, kad vadinamasis 60 proc. mokestis būtų taikomas viršpelniui, gautam per apibrėžtą laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Taip pat pranešama, kad kainų mažinimo priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas būtent šio mokesčio įplaukomis. Pagal viešai pristatytas prielaidas, visas priemonių paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o bendra jo vertė siektų apie 1 120 000 000 eurų.

    Kada laukti kito sprendimo?

    Ministerija nurodo, kad kitas pranešimas dėl maksimalios kainos ribos turėtų būti skelbiamas spalio 19 dieną. Jame būtų nustatytos kainos, kurios įsigaliotų nuo antradienio, todėl rinkos dalyviai ir vairuotojai artimiausiomis dienomis gali tikėtis naujų atnaujinimų.

    Ankstesnės programos versijos Lenkijoje buvo įgyvendinamos etapais, o priemonės kito priklausomai nuo situacijos naftos rinkoje ir politinių sprendimų dėl mokesčių. Šįkart akcentuojama, kad maksimalios kainos ir mokestinės priemonės yra tarpusavyje susietos, siekiant ilgiau išlaikyti mažesnes degalų kainas.

  • Lenkija kasdien pumpuoja kurą Ukrainai: siunčia net 250 cisternų – kiek tai kainuoja?

    Lenkija kasdien pumpuoja kurą Ukrainai: siunčia net 250 cisternų – kiek tai kainuoja?

    Lenkija išlieka svarbiausiu dyzelino ir benzino tiekėju Ukrainai, o srautai, kaip rodo oficiali statistika, kai kuriomis dienomis prilygsta net 150–250 cisternų. Tokios apimtys tapo kritiškai svarbios po to, kai dalis Ukrainos naftos perdirbimo infrastruktūros per karą buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta, todėl šalis yra priversta remtis importu.

    Lenkijos finansų ministerijos skelbiamais duomenimis, 2025 metais iš Lenkijos į Ukrainą eksportuota daugiau kaip 2,43 mlrd. litrų dyzelino ir benzino. Deklaruota šių degalų statistinė vertė viršijo 7,16 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,67 mlrd. eurų pagal apytikrį zlotų ir euro kursą.

    Svarbi detalė ta, kad tai nėra parama ar nemokami perdavimai. Tiekimas vyksta komerciniais pagrindais, o Ukrainos įmonės atsiskaito rinkos sąlygomis, todėl dideli srautai pirmiausia atspindi nuolatinį Ukrainos poreikį užtikrinti logistiką, kariuomenės aprūpinimą ir civilinį mobilumą.

    Kas slypi už skaičių

    Minėta statistinė vertė nėra lygi degalų kainai Lenkijos degalinėse, nes joje paprastai neatsispindi šalies vidaus rinkai taikomi mokesčiai, įskaitant akcizą ir kitus su mažmenine prekyba susijusius priedus. Dėl to šių skaičių negalima tiesiogiai lyginti su gyventojams matomomis kainomis.

    Jei 1,67 mlrd. eurų statistinę vertę padalytume iš 2,43 mlrd. litrų, gautume apie 0,69 euro už litrą. Tai yra orientacinis statistinis vidurkis, kuris labiau apibūdina deklaruojamą eksporto vertę nei galutinę kainą įvairiose tiekimo grandinės grandyse.

    Kaip gabenami tokie kiekiai

    Didžioji dalis degalų į Ukrainą keliauja geležinkeliu, nes taip paprasčiau pervežti didelius kiekius ir stabiliau planuoti srautus. Tipinė geležinkelio cisterna dažniausiai gabena apie 50–60 tonų, o sąstatai neretai formuojami iš kelių dešimčių vagonų, todėl vienu reisu gali būti perkeliamas ypač didelis degalų kiekis.

    Dalis degalų juda ir keliais, autocisternomis, kurios įprastai veža apie 20–30 tonų. Būtent todėl keliuose matomos Ukrainos cisternos savaime dar nereiškia išskirtinio šuolio, o veikiau rodo nuolatinį, kasdienį tiekimo ritmą, priklausantį nuo paklausos ir situacijos pasienyje.

    Kodėl Lenkija tapo pagrindiniu koridoriumi

    Lenkijos vaidmenį lemia geografinė kaimynystė, išplėtota transporto infrastruktūra ir tai, kad per jos teritoriją patogu organizuoti tiek tiesioginį tiekimą, tiek tranzitą iš kitų Europos valstybių. Dalį srautų sudaro degalai iš „Orlen“ valdomų perdirbimo pajėgumų, o kita dalis gali būti atgabenama per Lenkiją iš Vakarų rinkų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tikslūs kiekiai kinta kas mėnesį, nes degalų poreikis priklauso nuo sezoniškumo, ekonominio aktyvumo, karinės logistikos ir pačios sienos pralaidumo. Vis dėlto bendra kryptis išlieka aiški: kol Ukrainos perdirbimo pajėgumai negali pilnai užtikrinti vidaus paklausos, importo koridoriai per Lenkiją išliks strategiškai svarbūs.

  • IEA didins naftos išleidimą iš atsargų: viršys 400 mln. barelių, bet JAV to nelaiko pakankamu

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pranešė, kad bendras į rinką išleidžiamų naftos ir degalų atsargų kiekis viršys anksčiau sutartą 400 mln. barelių ribą. Šis sprendimas priimtas reaguojant į geopolitinę įtampą ir siekiant stabilizuoti energijos kainas pasaulio rinkose.

    Pasak IEA, dalis šalių narių jau išleido daugiau atsargų, nei buvo įsipareigojusios, o kitos ketina padidinti apimtis artimiausiu metu. Iki šiol, agentūros duomenimis, jau buvo išleista apie 330 mln. barelių, o likusį kiekį šalys sieks pateikti į rinką laiku, atsižvelgdamos į nacionalines procedūras.

    Tarp planuojamų papildomų kiekių išskiriamas ir dyzelinas, kurio pasaulinė pasiūla jautriai reaguoja į logistikos trikdžius bei perdirbimo pajėgumų ribas. IEA nurodo, kad įsipareigojimuose numatyta daugiau nei 20 mln. barelių dyzelino atsargų, kurias ketinama išleisti kuo greičiau.

    Dyzelinas ir perdirbimas tampa lemiami

    IEA valdančioji taryba taip pat paragino šalis, turinčias pakankamus gavybos ir perdirbimo pajėgumus, didinti tiek žaliavinės naftos, tiek jau perdirbtų produktų pasiūlą. Praktikoje tai reiškia, kad vien atsargų išleidimas ne visada išsprendžia problemą, jei trūksta galimybių greitai pagaminti paklausiausių degalų rūšių.

    Degalų kainas gali kelti ne tik žaliavos stygius, bet ir vadinamieji „siaurieji kakleliai“ perdirbimo grandinėje: kai naftos yra, tačiau rinkai stinga konkrečių produktų, ypač dyzelino. Dėl to IEA komunikatuose akcentuojama, kad svarbu ne vien barelių skaičius, bet ir tai, kokios rūšies produktai pasiekia vartotojus.

    JAV signalas sąjungininkams

    Vis dėlto JAV, remiantis viešai skelbta agentūrų informacija, sąjungininkams perdavė žinią, kad dabartiniai planai, jų vertinimu, gali nepakakti kainų augimui sustabdyti. JAV pozicija grindžiama tuo, kad rinkos dalyviai įkainoja ne tik faktinius kiekius, bet ir lūkesčius dėl tolesnės pasiūlos bei galimų tiekimo sutrikimų.

    „Dabartinis išleidimo planas gali būti per silpnas, kad sustabdytų kainų kilimą“, – sakė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta, kad JAV neformaliai rėmė idėją įsipareigoti išleisti dar bent 100 mln. barelių. Toks signalas svarbus ir dėl kainų psichologijos: kai rinka mato aiškų papildomos pasiūlos „užnugarį“, mažėja spekuliacinė įtampa, tačiau tam reikia pakankamai didelio ir greito masto sprendimų.

    IEA pabrėžia, kad šalys narės išlieka pasirengusios prireikus imtis papildomų veiksmų, jei situacija pasaulio energijos rinkose pablogėtų. Tuo pat metu investuotojų ir vartotojų akys krypsta į tai, ar atsargų išleidimas bus lydimas realaus perdirbtų degalų pasiūlos didinimo, nes būtent tai dažnai tiesiogiai veikia kainas degalinėse.

  • Prieš savaitgalį Lenkijoje mažėja degalų kainų lubos: 95 benzinas krenta žemiau 1,60 euro

    Lenkijoje prieš savaitgalį skelbiamos mažesnės maksimalios degalų kainos degalinėse. Energetikos ministras pranešė, kad 95 markės benzino litras penktadienį negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,60 euro, o dyzelino litras apie 1,85 euro.

    Palyginti su ketvirtadieniu, nustatytos lubos nuleistos visoms pagrindinėms degalų rūšims. Anksčiau 95 benzino riba siekė apie 1,61 euro už litrą, 98 benzino apie 1,80 euro, o dyzelino apie 1,85 euro.

    Kitas pranešimas dėl maksimalios kainos turėtų būti skelbiamas spalio 16 dieną ir apims šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį. Tai reiškia, kad kainų lubos artimiausiomis dienomis gali keistis pagal atnaujintus Vyriausybės sprendimus.

    Kaip veikia kainų lubų mechanizmas?

    Maksimalių degalų kainų nustatymas yra platesnio paketo dalis, kurio tikslas mažinti staigių kainų šuolių riziką ir riboti vairuotojų išlaidas. Ši schema siejama su laikinais mokesčių sprendimais ir papildomu apmokestinimu, taikomu įmonėms, kurios gauna išskirtinai didelį pelną iš prekybos degalais.

    Pagal paskelbtą modelį, numatytas 60 proc. mokestis nuo vadinamųjų perteklinių pelnų, gautų per apibrėžtą laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu virš istorinės 2025 metų maržos, papildomai ją padidinant 20 proc.

    Teisės aktuose taip pat numatyti saugikliai: referencinė marža negali būti mažesnė nei 2 proc., o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, bendras mokesčio dydis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynųjų pajamų. Šios nuostatos turėtų mažinti riziką, kad papildomas apmokestinimas taps neproporcinga našta skirtingiems rinkos dalyviams.

    Kiek tai kainuotų ir kokios sankcijos numatytos?

    Lenkijos Vyriausybės skaičiavimais, visas degalų kainų mažinimo paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo bendra kaina siektų apie 1,2 mlrd. eurų. Finansavimas planuojamas iš papildomo mokesčio degalų įmonėms ir kitų fiskalinių priemonių.

    Numatyta ir kontrolės dalis: už maksimalios kainos nesilaikymą gresia iki maždaug 225 000 eurų siekianti bauda. Taip siekiama užtikrinti, kad kainų ribojimas veiktų realiai, o ne liktų tik deklaracija.

    Praktikoje vairuotojams svarbiausia tai, kad oficialiai nustatytos lubos signalizuoja mažesnę leistiną kainą degalinėse, tačiau galutinė kaina gali priklausyti ir nuo konkretaus tinklo, vietos bei konkurencijos. Kainų ribojimo efektyvumą dažniausiai lemia tai, kaip greitai sprendimai persiduoda į realias kainas ir kiek griežtai vykdoma priežiūra.