CP v2

Tag: Dyzelinas

  • Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbija dar mėnesiui pratęsė naftos ir degalų eksporto draudimą: į rinką paleidžia 65 000 tonų

    Serbijos vyriausybė nusprendė dar vienam mėnesiui pratęsti naftos ir naftos produktų, skirtų variklių kurui, eksporto draudimą. Priemonė galios iki birželio pabaigos ir apims dyzeliną, benziną bei žaliavinę naftą, nepriklausomai nuo to, kokiu transportu kroviniai būtų gabenami.

    Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti stabilų degalų tiekimą vidaus rinkoje ir sumažinti kainų šuolių riziką. Energetikos institucijų vertinimu, pasaulinėje rinkoje išliekantis neapibrėžtumas didina spaudimą šalies ekonomikai, o tiekimo grandinių sutrikimų trukmė vis dar sunkiai prognozuojama.

    Intervencija iš rezervų

    Kartu su eksporto ribojimu Serbija papildomai iš valstybinių rezervų į rinką išleido 30 000 tonų euro dyzelino. Skelbiama, kad sudėjus šį kiekį su anksčiau naftos bendrovių paleistais kiekiais, bendra rinkos intervencija siekia 65 000 tonų degalų.

    Tokio masto rezervų panaudojimas paprastai taikomas tada, kai valdžia siekia greitai padidinti pasiūlą ir amortizuoti trumpalaikius kainų svyravimus. Serbijos atveju tai derinama su administracinėmis priemonėmis, kurios riboja degalų nutekėjimą į užsienio rinkas.

    Mažinamas akcizas ir kaupiamos atsargos

    Serbija taip pat sumažino degalų akcizą 25 proc., taip siekdama pristabdyti kainų augimą galutiniams vartotojams. Tokie sprendimai trumpuoju laikotarpiu gali padėti stabilizuoti kainodarą, tačiau kartu mažina biudžeto pajamas ir didina poreikį itin tiksliai planuoti atsargų papildymą.

    Energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović teigė, kad privalomos naftos ir naftos produktų atsargos per pastaruosius ketverius metus padidėjo nuo 31 dienos vidutinio vartojimo iki 55 dienų. Pasak jos, nuo 2022 metais privalomos euro dyzelino ir benzino atsargos buvo padvigubintos.

    Tokios atsargos laikomos vienu svarbiausių energetinio saugumo instrumentų, ypač kai regiono šalys susiduria su staigiais kainų pokyčiais ir logistikos trikdžiais. Artimiausiomis savaitėmis rinkos dalyviai stebės, ar eksporto ribojimai ir rezervų išleidimas padės išlaikyti tiekimą bei kainų stabilumą iki vasaros piko.

  • ES nerimauja dėl kuro tiekimo: Komisija pripažįsta, kad realiu laiku nemato Europos atsargų

    Europos Sąjunga siekia sumažinti degalų trūkumo riziką, kai įtampa dėl karo su Iranu kelia energijos žaliavų kainas ir didina neapibrėžtumą dėl tiekimo per Hormūzo sąsiaurį. Tačiau problema – ne vien fizinis kuro prieinamumas, bet ir tai, kad trūksta aiškaus, operatyvaus vaizdo apie faktines atsargas visame žemyne.

    Pasak viešojoje erdvėje aptariamos informacijos, ES institucijos šiandien negali beveik realiu laiku tiksliai atsakyti, kiek kuro atsargų turi Europa. Nacionaliniai duomenys egzistuoja, bet jie fragmentuoti, nevienodo detalumo ir ne visada atnaujinami taip greitai, kaip reikėtų krizinėje situacijoje.

    Kur stringa atsargų skaidrumas

    Dalis strateginių naftos ir jos produktų atsargų Europoje kaupiama pagal bendrus įpareigojimus, tačiau praktikoje didelė dalis degalų laikoma komerciniuose terminaluose ir privačiose saugyklose. Tai reiškia, kad valdžios institucijos ne visada turi tiesioginę ir vienodai suvienodintą prieigą prie informacijos apie tai, kiek dyzelino ar reaktyvinio kuro yra rinkoje.

    DHL Group vadovas Tobiasas Meyeris atkreipė dėmesį, kad strateginės atsargos egzistuoja, bet skaidrumo stinga – neaišku, kiek jų jau panaudota ir koks realus likutis. Neapibrėžtumas didėja artėjant sezonams, kai transporto, aviacijos ir logistikos sektoriams degalų poreikis gali kisti ypač greitai.

    Net ir turint bendrus kanalus keistis informacija tarp valstybių narių, pareigūnai, vertinantys galimo trūkumo riziką, susiduria su ribotu skaičiumi patikimų atskaitos taškų. Tai kelia dvigubą pavojų: vienu atveju realus deficitas gali būti pastebėtas per vėlai, kitu – sprendimai gali būti priimami remiantis nepilnais duomenimis.

    Dyzelinas ir aviacijos kuras – didžiausia nežinomybė

    Didžiausia „akloji zona“ siejama su rafinuotais produktais – dyzelinu ir reaktyviniu kuru, nes jų atsargos dažnai išskaidytos po skirtingus sandėliavimo taškus ir sektorius. ES paprastai remiasi Eurostato statistika ir koordinaciniais susitikimais, tačiau tokie duomenys krizei eskaluojantis gali būti per lėti.

    Europos Komisija pripažįsta, kad degalų duomenų stebėsenoje yra spragų, todėl ruošia iniciatyvą „Fuel Observatory“. Numatyta, kad ji padėtų stebėti ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygius, kad sprendimai dėl tiekimo grandinių būtų paremti dažniau atnaujinama informacija.

    Dujos matomos geriau, bet rizikos išlieka

    Gamtinių dujų srityje situacija palyginti aiškesnė, nes po 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ES įtvirtino taisykles, pagal kurias valstybės narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. jų pajėgumo prieš šaltąjį sezoną. Tai leidžia tiksliau matyti bendrą rezervų lygį.

    Vis dėlto dujų užpildymas priklauso ir nuo rinkos paskatų, nes prekiautojai dažniausiai kaupia dujas vasarą, kai kainos mažesnės, o parduoda žiemą, kai jos kyla. Dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šis modelis gali sutrikti, o pasaulinės logistikos maršrutų kaita dar labiau veikia tiekimo planavimą.

    Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad siekiama turėti geresnę bendrą ES degalų situacijos apžvalgą, tačiau kol kas per anksti aiškiai įvardyti, kaip naujoji stebėsenos sistema veiks praktikoje.

    „Žinoma, norime turėti geresnę degalų situacijos apžvalgą visoje ES. Dirbame ties tuo, tačiau dar per anksti skelbti, kaip tiksliai tai veiks“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

  • Degalai brangsta prieš ilgąjį savaitgalį: skelbiamos didžiausios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijoje prieš gegužės pradžios ilgąjį savaitgalį kyla degalų kainos: Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines lubas benzino ir dyzelino litrui. Pagal ministerijos pranešimą, nuo penktadienio iki pirmadienio vairuotojai degalinėse mokės daugiau nei ketvirtadienį.

    Nurodoma, kad benzino 95 litro kaina negali viršyti maždaug 1,48 euro, benzino 98 – apie 1,60 euro, o dyzelino – apie 1,67 euro. Ketvirtadienį maksimalios kainos buvo mažesnės: benzinas 95 siekė apie 1,44 euro, benzinas 98 – apie 1,55 euro, dyzelinas – apie 1,64 euro.

    Kainų šuolis išsiskiria tuo, kad benzino kainos tampa vienos aukščiausių per pastarąsias savaites, o brangimas sutampa su padidėjusia kelionių paklausa. Ilgųjų savaitgalių metu vartojimas tradiciškai auga, todėl net ir nedideli didmeninių kainų pokyčiai greičiau persiduoda į mažmeninę kainodarą.

    Kaip nustatomos kainų lubos?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine vidaus rinkos didmenine kaina ir privalomais mokesčiais. Prie jos pridedamas akcizas, degalų mokestis, nustatyta mažmeninės prekybos marža ir pridėtinės vertės mokestis.

    Ministerija kainų lubas skelbia kiekvieną darbo dieną, o naujas įkainis įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei tarifas paskelbiamas prieš šventines dienas ar nedarbo laikotarpį, jis galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Ką keičia PVM ir akcizo lengvatos?

    Skelbiama, kad iki gegužės 15 dienos Lenkijoje galioja laikinos mokestinės lengvatos degalams: pridėtinės vertės mokesčio tarifas sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas. Tai reiškia, kad be šių priemonių kainų lygis degalinėse būtų dar aukštesnis.

    Kartu pabrėžiama, kad prekyba viršijant nustatytas maksimalias kainas užtraukia atsakomybę, o kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija. Už pažeidimus gali būti skiriamos baudos, kurios siekia iki maždaug 233 000 eurų.

  • Degalų kainos vėl perskaičiuotos: naujos lubos benzinui ir dyzeliui nuo rytojaus

    Maksimalios degalų kainos

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines degalų kainas artimiausiam laikotarpiui. Pagal sprendimą 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,33 euro, 98 markės benzino – apie 1,44 euro, o dyzelino – apie 1,52 euro.

    Palyginti su ankstesniu nustatymu, benzino kainų lubos šiek tiek kyla, o dyzelino – mažėja. Tokie pasikeitimai paprastai atspindi didmeninių kainų dinamiką ir mokesčių korekcijų poveikį galutinei kainai degalinėse.

    Kaip veikia kainų lubos

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais privalomais mokesčiais. Taip pat įskaičiuojama fiksuota mažmeninės prekybos marža, kuri sudaro apie 0,06 euro už litrą, ir pridėtinės vertės mokestis.

    Nustatyta lubų kaina įsigalioja nuo kitos dienos po oficialaus paskelbimo ir galioja iki kito sprendimo arba, jei sprendimas priimamas prieš nedarbo dienas, iki artimiausios darbo dienos imtinai. Praktikoje tai reiškia, kad kainos degalinėse dažniausiai koreguojamos greitai, tačiau ne visada iki maksimalaus leistino lygio.

    Kokios sankcijos gresia

    Prekyba degalais viršijant nustatytą maksimalų lygį laikoma pažeidimu. Už tai gali būti taikomos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 212 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant trumpuoju laikotarpiu riboti kainų šuolius ir užtikrinti, kad vartotojai nebūtų spaudžiami staigių didmeninių kainų svyravimų ar rinkos sutrikimų.

    Mokesčių mažinimo įtaka kainai

    Degalų kainų luboms didelę įtaką daro laikinos mokestinės priemonės, ypač sumažintas PVM tarifas ir koreguotas akcizas. Kai šios priemonės galioja, jos tiesiogiai mažina formulėje įskaičiuojamą mokestinę dalį, todėl galutinė maksimali kaina būna mažesnė, nei būtų įprastomis sąlygomis.

    Rinkoje tai dažniausiai reiškia, kad kainų pokyčiai degalinėse tampa labiau priklausomi nuo didmeninės kainos ir naftos produktų biržų svyravimų. Tuo pat metu vartotojams svarbiausias signalas išlieka paprastas: benzinas gali kiek pabrangti, o dyzelinas turi potencialo atpigti.

  • Lenkijoje vėl nustatytos maksimalios degalų kainos: kiek kainuos benzinas ir dyzelinas balandžio 29 dieną

    Lenkijoje vėl nustatytos maksimalios degalų kainos: kiek kainuos benzinas ir dyzelinas balandžio 29 dieną

    Lenkijoje mažmeninėje prekyboje degalais balandžio 29 dieną įsigalios atnaujintos maksimalios kainos, kurios taikomos visoms degalinėms. Šios ribos skelbiamos kasdien vidurdienį, o savaitgaliais ir švenčių dienomis galioja paskutinės darbo dienos įkainiai.

    Pagal paskelbtus dydžius, benzino Pb95 litro kaina negalės viršyti apie 1,46 euro, Pb98 – apie 1,58 euro, o dyzelino litro kaina – apie 1,69 euro. Palyginti su balandžio 28 diena, leidžiamos kainos kyla nežymiai, tačiau dyzelino riba didėja labiausiai.

    Didžiausi įkainiai nustatomi pagal šalies vidutinę didmeninę degalų kainą, taip pat įvertinus mokesčius ir leidžiamą mažmeninę maržą. Praktikoje tai reiškia, kad valdžia riboja galutinę kainą kolonėlėje, o degalinės turi prisitaikyti prie nustatytų „lubų“.

    Kodėl atsirado kainų „lubos“?

    Maksimalių kainų mechanizmas Lenkijoje įvestas kaip reakcija į sukrėtimus pasaulinėje žaliavų rinkoje ir staigius naftos bei degalų kainų šuolius. Vyriausybė aiškina, kad tai laikina priemonė, kuri turėtų galioti tol, kol situacija tarptautinėse rinkose stabilizuosis.

    Tokie sprendimai paprastai siejami su rizikomis tiekimo grandinėse ir staigiais geopolitiniais pokyčiais, kurie gali greitai perkelti kainų spaudimą vartotojams. Kai kainos tampa itin nepastovios, kainų ribojimas vertinamas kaip būdas sumažinti infliacijos impulsą ir apsaugoti namų ūkių biudžetus.

    Mokesčiai ir laikinos lengvatos

    Kartu su kainų ribomis taikomos ir laikinos mokestinės priemonės, mažinančios degalų kainos dalį, tenkančią mokesčiams. Tokių sprendimų tęstinumas paprastai priklauso nuo finansų institucijų sprendimų ir nuo to, kiek kainų spaudimas išlieka rinkoje.

    Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: net jei didmeninėje rinkoje kainos šokteltų per vieną ar kelias dienas, mažmeninėje prekyboje jos negalėtų viršyti nustatyto limito. Vis dėlto jei didmeninės kainos ilgiau išliktų aukštos, spaudimas persikeltų į valstybės biudžetą arba į degalinių pelningumą, todėl priemonė paprastai vertinama kaip laikina.

  • Vokietija riboja degalų kainų kėlimą, bet jos vis tiek kyla: netikėtas kontrolės poveikis

    Vokietija riboja degalų kainų kėlimą, bet jos vis tiek kyla: netikėtas kontrolės poveikis

    Vokietijoje degalų kainos pastarosiomis dienomis kilo šešias dienas iš eilės, nors valdžia dar kovą įvedė taisyklę, turėjusią pristabdyti staigius šuolius. Priemonė, skirta apsaugoti vairuotojus, pagal ekonomistų vertinimus kai kuriais atvejais suveikė priešingai.

    Kovo mėnesį nustatyta, kad degalinių operatoriai kainas didinti gali tik vieną kartą per dieną, vidurdienį. Kainas mažinti leidžiama bet kuriuo metu, todėl iš pirmo žvilgsnio sistema turėjo skatinti greitesnes nuolaidas ir aiškesnį kainų palyginimą.

    Kodėl kainos šoko vidurdienį?

    Vokietijos ekonomistai, analizavę didelės apimties degalinių kainų duomenis ir lyginę didmenines bei mažmenines kainas, teigia, kad toks „vieno pakėlimo“ langas sukūrė nuspėjamą momentą kainoms pakilti. Dėl to vairuotojai turi mažiau progų dienos eigoje „pagauti“ santykinai pigesnį laiką, o kainų pikas dažniau susiformuoja tuo pačiu metu.

    Tyrėjų skaičiavimais, po pokyčių pardavėjų maržos padidėjo maždaug 0,05–0,06 euro už litrą. Labiausiai, kaip nurodoma vertinimuose, galėjo išlošti mažesnės, nepriklausomos degalinės, kurioms prognozuojamas kainų nustatymo ritmas suteikė daugiau erdvės maržai.

    Ekonomistų teigimu, reforma pagerino kainų skaidrumą, nes kainų pokyčiai tapo lengviau numatomi ir matomi. Tačiau kartu tai reiškė ir aiškesnį, sistemingą brangimą vidurdienio valandomis, o mažesnių kainų „langai“ dienos eigoje, jų vertinimu, susiaurėjo.

    Ką sako valdžia?

    Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovai, komentuodami tyrimų išvadas, pabrėžia, kad tokie skaičiavimai gali neatskleisti viso vaizdo, nes neįvertina realių pardavimų skirtingu paros metu. Kitaip tariant, vien kainų stebėjimas dar nereiškia, kad galima tiksliai pasakyti, už kokią kainą daugiausia degalų iš tiesų nupirkta.

    Vis dėlto bendras fonas vartotojams išlieka nepalankus: kainų kilimas siejamas ir su naftos rinkos svyravimais, kai geopolitinės įtampos didina žaliavos brangimo riziką. Tokiais laikotarpiais net ir gerai sumodeliuotos reguliavimo priemonės gali duoti ribotą efektą arba sukurti šalutines paskatas rinkos dalyviams.

    Laikina mokestinė lengvata

    Siekiant amortizuoti kainų augimą, nuo gegužės 1 dienos iki birželio pabaigos Vokietijoje numatyta laikina mokestinė lengvata degalams. Skaičiuojama, kad ji turėtų sumažinti kainą maždaug 0,17 euro už litrą, o priemonės kaina valstybės biudžetui vertinama apie 1,6 mlrd. eurų.

    Rinkoje tikimasi, kad tokios lengvatos poveikis vairuotojams priklausys nuo to, kiek sumažintą mokestinę naštą degalinių tinklai realiai „perleis“ galutinei kainai. Praktikoje dalis naudos gali būti sugeriama maržų pokyčiais, ypač jei išlieka didelis didmeninių kainų nepastovumas.

    Vartotojams situacija siunčia aiškią žinutę: net ir reguliuojant kainų keitimo dažnį, kainodaros dinamika gali persigrupuoti, o pirkėjų įpročiai tampa dar svarbesni. Jei kainų kritimai dažniau pasirodo vakare ar ryte, vairuotojai, planuojantys pildymą ne piko metu, gali išlošti daugiau nei tie, kurie degalus perka vidurdienį.

  • Po smūgių Iranui degalai Europoje pabrango: štai kur benzinas ir dyzelinas brango labiausiai

    Po smūgių Iranui degalai Europoje pabrango: štai kur benzinas ir dyzelinas brango labiausiai

    Degalų kainos Europoje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui 2026 metų vasario pabaigoje šoktelėjo ir, nors po paliaubų kiek nuslūgo, iki balandžio pabaigos išliko aiškiai aukštesnės nei prieš krizę. Europos Komisijos savaitinio naftos biuletenio duomenys rodo, kad bendras kainų lygis ES vis dar maždaug 12 proc. viršija laikotarpį iki smūgių.

    Europos Komisijos skelbiamuose palyginimuose vertintos kainos 2026 metų vasario 23 dieną ir 2026 metų balandžio 20 dieną. Per šį laiką vidutinė ES benzino „Euro-super 95“ litro kaina pakilo nuo 1,64 euro iki 1,83 euro, tai yra apie 12 proc. Augimas skirtingose šalyse buvo nevienodas, priklausė ir nuo mokesčių, ir nuo tiekimo grandinių jautrumo, ir nuo vietinės konkurencijos.

    Kur benzinas brango sparčiausiai

    Didžiausi benzino kainų šuoliai fiksuoti Belgijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje, kur vidutinis kainų augimas siekė apie 22 proc. Iš keturių didžiausių ES ekonomikų labiausiai išsiskyrė Prancūzija, kur benzinas pabrango apie 18 proc., Vokietijoje augimas siekė apie 15 proc., Italijoje apie 7 proc., o Ispanijoje apie 3 proc.

    Kai kuriose šalyse kainų dinamika buvo itin nuosaiki, o Maltoje benzino kaina per vertinamą laikotarpį iš esmės nekito. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad ne euro zonos valstybėse rezultatams įtaką galėjo turėti valiutų kursų svyravimai, nes palyginimai pateikiami eurais.

    Dyzelinas brango dar labiau

    Dyzelino kainų šuolis buvo ryškesnis nei benzino. Vidutinė ES dyzelino litro kaina per tą patį laikotarpį pakilo nuo 1,59 euro iki 2,01 euro, tai yra maždaug 26 proc., daugiau nei dvigubai sparčiau nei benzinas.

    Didžiausias dyzelino brangimas fiksuotas Bulgarijoje, kur kainos augo apie 43 proc. Prancūzijoje dyzelinas pabrango apie 36 proc., Estijoje apie 35 proc., Belgijoje apie 33 proc., o dalyje valstybių kainos kilo daugiau nei trečdaliu.

    Didžiųjų ekonomikų grupėje Prancūzija išsiskyrė ir dyzelino segmente, o Ispanijoje dyzelinas kilo apie 27 proc., tai yra virš ES vidurkio. Italijoje augimas siekė apie 24 proc., Vokietijoje apie 23 proc., o mažiausi pokyčiai buvo fiksuoti Maltoje, kur kainos praktiškai nesikeitė.

    Kur degalai brangiausi ir pigiausi

    Po paliaubų, 2026 metų balandžio 20 dieną, aukščiausia benzino kaina Europoje fiksuota Nyderlanduose, kur litras kainavo apie 2,28 euro. Daugiau nei 2 eurus už litrą tuo metu mokėta ir Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje bei Prancūzijoje.

    Mažiausios benzino kainos išsiskyrė Maltoje, kur litras kainavo apie 1,34 euro, taip pat Lenkijoje ir Bulgarijoje. Dyzelino kainų viršūnėje taip pat buvo Nyderlandai, o pigiausias dyzelinas išsiskyrė Maltoje, kuri Komisijos statistikoje išlieka aiškus išskirtinis atvejis.

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainas ES stipriai veikia mokesčių dalis galutinėje kainoje, todėl net ir panašūs naftos produktų biržų pokyčiai vartotojams skirtingose šalyse atsispindi nevienodai. Eurostato duomenys rodo, kad pastaraisiais metais naujų automobilių registracijose vis dar dominuoja benzininiai modeliai, tačiau didėjantis elektromobilių svoris ilgainiui gali keisti paklausos struktūrą ir degalų rinkos jautrumą geopolitiniams šokams.

  • „TotalEnergies“ įjungė maksimalų režimą: Prancūzija ruošiasi degalų šokui Europoje

    „TotalEnergies“ įjungė maksimalų režimą: Prancūzija ruošiasi degalų šokui Europoje

    Energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė padidinusi gamybą Gonfrivilio naftos perdirbimo gamykloje iki maksimalaus pajėgumo, siekdama stabilizuoti degalų tiekimą Prancūzijos rinkai. Bendrovės teigimu, prioritetas dabar yra dyzelinas ir aviacinis kuras, nes jų paklausa išlieka itin jautri tiekimo sutrikimams.

    Įmonė šį sprendimą sieja su išaugusia rizika pasaulinėse energijos tiekimo grandinėse. Kai dalis jūrinių maršrutų tampa sunkiai prognozuojami, o pristatymo laikai ilgėja, vietinė perdirbimo apimtis tampa svarbiu instrumentu siekiant sumažinti staigių kainų šuolių tikimybę.

    Kas vyksta su tiekimo maršrutais?

    „TotalEnergies“ nurodo, kad pagrindinis iššūkis yra geopolitinių įtampų poveikis naftos ir naftos produktų transportui, kai rinkos ypač jautriai reaguoja į bet kokias naujienas apie laivybos trikdžius. Bendrovė akcentuoja, kad tokiose situacijose rafinavimo pajėgumai šalies viduje padeda greičiau prisitaikyti prie paklausos pokyčių.

    Pagal įmonės pateikiamą informaciją, Gonfrivilio kompleksas netoli Havro yra vienas svarbiausių infrastruktūros objektų, per dieną perdirbantis apie 250 000 barelių naftos. Toks mastas leidžia reikšmingai prisidėti prie nacionalinių atsargų formavimo ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų perdirbtų produktų.

    Kodėl akcentuojamas dyzelinas ir aviacinis kuras?

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad vidutiniai distiliatai, pirmiausia dyzelinas ir reaktyvinis kuras, yra kritiškai svarbūs logistikai ir aviacijai, todėl jų trūkumas greitai persiduoda į kainas. Dėl to rafinavimo gamyklos dažnai optimizuoja procesus taip, kad pagamintų daugiau būtent šių produktų, kai rizika tarptautinei tiekimo grandinei išauga.

    Didinant gamybą iki ribos, svarbus tampa ir technologinis valdymas: nuo distiliavimo kolonų darbo režimų iki katalizinio krekingo įrenginių apkrovų. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas yra ne vien apimtis, bet ir stabilumas, kad rinkoje susidarytų pakankama atsarga, amortizuojanti galimus išorinius sukrėtimus.

    Saugumas ir aplinkosauga išlieka prioritetas

    „TotalEnergies“ teigia, kad net ir dirbant maksimaliu režimu esminiai prioritetai išlieka darbuotojų sauga ir aplinkosauginiai reikalavimai. Tokiais laikotarpiais gamyklos veiklą atidžiau stebi ir reguliuotojai, vertinantys, ar neviršijamos leidimuose numatytos ribos.

    Energetikos rinkoms išliekant nepastovioms, Prancūzijos sprendimas remtis vietiniais rafinavimo pajėgumais tampa dalimi platesnės strategijos, kurią Europoje vis dažniau diktuoja ne tik kainos, bet ir tiekimo patikimumas. Ekspertai pabrėžia, kad tokie žingsniai gali sumažinti staigių degalų kainų šuolių riziką, tačiau ilgalaikė priklausomybė nuo naftos rinkos išlieka struktūrinis iššūkis visam regionui.

  • Degalinėse brangs visi degalai: ministro nustatytos lubos kyla, kas lemia kainas ir kiek tai kainuos vairuotojams

    Degalinėse artimiausiomis dienomis numatomas visų pagrindinių degalų brangimas, nes Energetikos ministerija pakėlė leistinas maksimalias benzino ir dyzelino kainas. Naujose lubose matyti augimas, palyginti su kainomis, galiojusiomis savaitgalį ir pirmadienį.

    Pagal ministro skelbiamas ribas, 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau nei apie 1,40 euro, 98 markės benzino litras apie 1,51 euro, o dyzelino litras apie 1,60 euro. Anksčiau nustatytos ribos buvo mažesnės: atitinkamai apie 1,39 euro, 1,51 euro ir 1,58 euro už litrą.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos taikomos iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas sudaro kainų lubas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Prie bazės taip pat įtraukiama nustatyta pardavimo marža, o galutinėje sumoje atsiranda ir pridėtinės vertės mokestis.

    Tokia sistema reiškia, kad net ir nedidelis didmeninės kainos pokytis gana greitai atsispindi nustatomose lubose. Vairuotojams tai paprastai pasijunta per trumpą laiką, nes degalinių kainodara dažnai orientuojasi į ribas ir konkurentų veiksmus.

    Ką keičia mokesčiai ir lengvatos?

    Laikinai taikomos mokestinės lengvatos gali reikšmingai sumažinti galutinę kainą, tačiau jų galiojimo terminai turi aiškią pabaigą. Straipsnyje minimą laikotarpį iki balandžio 30 dienos buvo taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei sumažintas akcizas.

    Akcizo mažinimas benzino ir dyzelino litrui buvo vienas pagrindinių veiksnių, amortizuojančių kainų šuolius, kai didmeninės kainos kyla. Vis dėlto, net ir esant lengvatoms, kainų lubos gali didėti, jei brangsta nafta, degalų komponentai ar didmeninė pasiūla regione.

    Kas laukia degalinėse artimiausiomis dienomis?

    Skelbiamose ribose matomas kilimas rodo, kad spaudimas kainoms išlieka, o degalinių švieslentėse pokyčiai gali pasirodyti jau kitą dieną po naujų lubų įsigaliojimo. Praktikoje galutinė kaina gali būti ir mažesnė už nustatytą ribą, tačiau riba dažnai tampa orientyru rinkai.

    Už prekybą virš nustatytos maksimalios kainos numatytos baudos iki maždaug 227 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos. Tai reiškia, kad lubos veikia ne kaip rekomendacija, o kaip privaloma taisyklė visiems degalų pardavėjams.