CP v2

Tag: Dyzelinas

  • Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Prancūzijoje dyzelino kaina pasiekė naują rekordą ir vidutiniškai pakilo iki 2,41 euro už litrą. Tuo pat metu Europos Komisijos savaitiniai duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje benzino ir dyzelino kainos pasiekė aukščiausius lygius nuo 2005 metų.

    Kainų šuolį skatina sutrikęs pasaulinis naftos tiekimas ir brangstančios perdirbimo sąnaudos, kurioms įtakos turi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkose išaugusi rizikos premija didina didmenines degalų kainas, o tai greitai atsispindi ir kainose degalinėse.

    Prancūzijos Ekonomikos ministerijos skelbiamais degalinių švieslenčių duomenimis, dyzelino vidurkis buvo apskaičiuotas įvertinus daugiau kaip 8 700 degalinių kainas. Benzinas SP95-E10, kuris yra populiariausias šalyje, taip pat laikėsi aukštumose ir jau daugiau nei 10 dienų viršijo ankstesnį 2022 metų piką.

    Europos Komisijos skelbiamuose savaitiniuose rodikliuose, skaičiuojant svertinį ES vidurkį, benzino litras siekė 2,063 euro, o dyzelino – 2,159 euro. Prancūzija išliko tarp brangiausių valstybių, tačiau dar didesnės kainos tuo metu fiksuotos, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje.

    Kodėl degalai brangsta net krentant naftai?

    Žaliavinės naftos kaina yra tik viena galutinės degalų kainos dedamoji, todėl vien jos svyravimai ne visada paaiškina pokyčius degalinėse. Europoje išliko didelės naftos perdirbimo maržos, ypač dyzelinui, o tai reiškia, kad skirtumas tarp žaliavos kainos ir rafinuotų produktų didmeninės vertės išlieka neįprastai aukštas.

    Europos Centrinio Banko ekspertai, vertindami ateities sandorių signalus, prognozavo, kad dyzelino maržos gali pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau buvo pasiekusios rugpjūtį. Tai didina riziką, kad dyzelino kaina gali išlikti įtempta net ir tuomet, kai žaliavinė nafta trumpam atpinga.

    Smūgis vartotojams ir ekonomikai

    Degalų brangimas dažnai persiduoda į kitas prekes ir paslaugas, nes išaugusios transporto sąnaudos didina logistikos kainą ir gali spausti maisto bei būtiniausių prekių kainas. Dėl to smunka vartotojų pasitikėjimas, o namų ūkiams tenka dar labiau taupyti.

    „Vartotojams tai yra lėtas, bet nuolatinis spaudimas – žmonės jau kurį laiką kovoja su energijos, būsto ir maisto kainomis“, – sakė vartotojų organizacijos Euroconsumers atstovė Olivia Brown.

    Euroconsumers atlikta įperkamumo apklausa parodė, kad apie 30 proc. vartotojų sunkiai susidoroja su energijos išlaidomis, o 44 proc. nurodė patiriantys problemų dėl su automobiliu susijusių kaštų. Apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų tikėjosi, kad pragyvenimo kaina 2026 metais blogės, o brangesnė energija gali dar labiau paspartinti šią tendenciją.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Degalų kainų kryptį lems keli veiksniai: tiekimo grandinių stabilumas, perdirbimo pajėgumai Europoje ir geopolitinės rizikos lygis. Jei konfliktų eskalacija mažėtų ir atsistatytų naftos bei perdirbtų produktų srautai, kainų spaudimas galėtų slūgti, tačiau rinkos išlieka jautrios net ir pavieniams sutrikimams.

    Vairuotojams ir verslui tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant išlaidas, ypač logistikos ir keleivių vežimo sektoriuose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsęs brangimas gali atsiliepti infliacijos trajektorijai ir papildomai spausti šeimų biudžetus.

  • Kodėl litras degalų kainuoja apie 2 eurus: skaičiavimai rodo, kiek sudaro mokesčiai ir antkainiai

    Lenkijoje degalų kainos vėl priartėjo prie psichologiškai svarbios ribos: dyzelino litro kaina kai kuriose vietose siekia apie 2 eurus. Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad galutinei kainai didelę įtaką daro ne tik naftos produktų savikaina, bet ir mokesčiai bei privalomos rinkliavos.

    Remiantis analitikų skaičiavimais, jei iš maždaug 2 eurų už litrą būtų atimti mokesčiai ir dalis privalomų įmokų, degalų kaina be jų sudarytų apie 1,27 euro. Likusi dalis, maždaug 0,73 euro, tenka pridėtinės vertės mokesčiui, akcizui ir vadinamajam degalų mokesčiui.

    Degalų kainos struktūroje reikšmingą dalį sudaro ir tiekimo grandinės kaštai. Į „be mokesčių“ skaičiuojamą dalį paprastai įtraukiama perdirbimo (naftos perdirbimo gamyklų) kaina, mažmeninė marža bei papildoma įmoka, skirta su tarša susijusioms priemonėms finansuoti.

    Kas labiausiai kelia kainą?

    Analitikai pabrėžia, kad didžiausias „bazinis“ komponentas dažniausiai yra perdirbimo kaina, kuri gali sudaryti beveik visą degalų savikainos dalį iki mokesčių. Mažmeninė marža, lyginant su mokesčiais, paprastai yra nedidelė, tačiau gali kisti priklausomai nuo konkurencijos, logistikos ir paklausos regione.

    Be vietinių veiksnių, degalų kainoms didelę įtaką daro ir pasaulinė rinka. Naftos kainų svyravimus dažnai sustiprina geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose, taip pat transporto maršrutų rizikos ir draudimo kaštai, kurie galiausiai persiduoda į didmeninę ir mažmeninę kainodarą.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Ekspertai prognozuoja, kad kainos trumpuoju laikotarpiu gali išlikti padidėjusios, jei išliks įtampa pasaulinėse energijos žaliavų rinkose. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir nedideli pokyčiai naftos ar didmeninėse kainose gali greitai atsispindėti švieslentėse degalinėse, nes mokesčiai sudaro fiksuotą ir reikšmingą galutinės sumos dalį.

    Kartu tokia kainos sandara rodo, kad diskusijos apie degalų brangimą dažnai neapsiriboja vien naftos kaina. Galutinį mokamą eurų skaičių lemia ir fiskalinė politika, akcizų dydžiai, PVM tarifas bei tai, kokias privalomas rinkliavas valstybė taiko degalams.

  • Orlen perspėja dėl degalų kainų plano Lenkijoje: ribojant maržas gali pritrūkti kuro

    Lenkijoje į viešą darbotvarkę grįžo idėja administracinėmis priemonėmis sumažinti degalų kainas. Prezidento Karolio Nawrockio iniciatyva parengtame įstatymo projekte numatyta, kad benzinas ir dyzelinas degalinėse galėtų atpigti iki maždaug 0,60 euro už litrą.

    Projektas apima kelias kryptis: iki 2027 metų kovo pabaigos siūloma iki nulio sumažinti mažmeninės prekybos degalais mokestį, suteikti finansų ministrui teisę lanksčiau mažinti akcizo tarifus ir įtvirtinti įstatyminę degalų bendrovių maržų „lubų“ ribą.

    Kodėl „Orlen“ kelia rizikos klausimą?

    Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ viešai įspėjo, kad maržų ribojimas įstatymu gali turėti neplanuotą šalutinį efektą. Įmonės vertinimu, dirbtinai sumažinus maržas, rinkoje gali sumažėti degalų pasiūla, o daliai tiekėjų ir importuotojų verslas taptų nebeapsimokantis.

    „Nuo vakar klausiate, ar įstatymu įmanoma sumažinti maržas. Atsakome: įmanoma. Tik tada nebus degalų“, – teigė „Orlen“ atstovai.

    Šis argumentas remiasi paprasta ekonomine logika: kai galutinė kaina ar marža apribojama, tiekėjai praranda paskatas importuoti ar laikyti atsargas, ypač kai didmeninės kainos svyruoja. Tokiose situacijose deficitą dažniausiai pirmiausia pajunta regioninės degalinės ir logistikos grandinės, jautresnės finansiniams svyravimams.

    Ekspertai primena ankstesnį precedentą

    Degalų rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad panašūs mechanizmai Lenkijoje jau buvo taikyti prieš maždaug trejus metus. Tuomet, jų teigimu, dirbtinis maržų spaudimas sumažino importo patrauklumą, o rinkoje buvo fiksuojami tiekimo sutrikimų požymiai.

    Rizika tokiais atvejais paprastai išauga prieš politinius ciklus, kai kainų mažinimo priemonės pristatomos kaip greitas sprendimas gyventojams. Tačiau ilgainiui, jei skirtumas tarp reguliuojamos mažmeninės kainos ir realių tiekimo sąnaudų per didelis, atsiranda „tuščių kolonėlių“ ir eilių scenarijus.

    Tuo pat metu Europos Komisijos skelbiami vidutinių kainų palyginimai rodo, kad kainų skirtumai regione išlieka. Naujausiais duomenimis, vidutinė benzino kaina Europos Sąjungoje siekia apie 2,06 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,16 euro, kai Lenkijoje rodikliai yra mažesni ir artimi kai kurioms kaimyninėms rinkoms.

    Diskusija Seime, tikėtina, suksis apie tai, kur yra riba tarp mokesčių mažinimo, kuris gali turėti tiesioginį efektą kainai, ir administracinio maržų reguliavimo, kuris didina tiekimo sutrikimų riziką. Rinkos dalyviai taip pat vertins, kaip tokios priemonės dera su ES vidaus rinkos principais ir konkurencijos logika.

  • Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Kuras kainos ES muša rekordus: už 50 litrų jau per 100 eurų, ECB įspėja dėl dyzelino

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei du dešimtmečius, rodo Europos Komisijos savaitiniai duomenys. Pagal naujausius ES vidurkius 50 litrų benzino bakas kainuoja apie 103 eurus, o dyzelino – apie 108 eurus.

    Europos Komisijos Weekly Oil Bulletin skelbia, kad rugsėjo 14 dieną svertinis ES vidurkis siekė 2,063 euro už litrą benzino ir 2,159 euro už litrą dyzelino. Abu rodikliai tapo rekordais Komisijos duomenų sekoje, kuri skaičiuojama nuo 2005 metų, o pateikiamos kainos jau įskaičiuoja mokesčius.

    Kainos skirtingose šalyse smarkiai išsiskyrė: pigiausias benzinas fiksuotas Maltoje – 1,34 euro už litrą, o brangiausias Danijoje – 2,56 euro. Dyzelinas Maltoje kainavo 1,21 euro, o Suomijoje – iki 2,51 euro už litrą.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Degalų brangimą pastarais mėnesiais sustiprino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikę energijos srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“. Dėl to pakilo „Brent“ rūšies naftos kaina, o šis pokytis gana greitai persiduoda ir degalinių švieslentėms.

    Vis dėlto lemiamas veiksnys – ne vien žaliavinės naftos kaina. Europos Centrinio Banko ekspertai pabrėžia, kad degalų kainą didina ir perdirbimo bei tiekimo grandinės sąnaudos, o dyzelino atveju ypač išaugusios perdirbimo maržos.

    „Pagal ateities sandorių duomenis dyzelino marža turėtų pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau pasiekė rugpjūtį“, – sakė ECB ekspertai.

    Infliacijos rizika ir mokesčių vaidmuo

    ECB duomenys rodo, kad euro zonoje energijos infliacija rugpjūtį pakilo iki 14,3 proc., kai liepą siekė 10,3 proc. Tokie pokyčiai daro spaudimą ir bendrai infliacijai, o kartu – gyventojų perkamajai galiai bei verslo sąnaudoms.

    ECB analizėje akcentuojama, kad nafta sudaro tik mažesnę galutinės degalų kainos dalį, o reikšmingą kainos dalį lemia mokesčiai ir antkainiai. Skaičiavimai rodo, kad akcizai ir pridėtinės vertės mokestis kartu sudaro apie 44 proc. dyzelino ir apie 52 proc. benzino kainos euro zonoje, todėl kainų skirtumai tarp šalių išlieka dideli.

    ECB ekspertų vertinimu, trečią rugsėjo savaitę perdirbimo maržos galėjo sudaryti apie 0,41 euro už litrą, arba apie 19 proc., dyzelino kainos euro zonoje. Benzino atveju įtaka buvo mažesnė – apie 0,17 euro už litrą, arba apie 8 proc.

    Ar degalai gali brangti dar labiau?

    ECB nurodo, kad nauji energijos tiekimo sutrikimai galėtų reikšti dar didesnes ir ilgiau užsitęsiančias kainas, nei šiuo metu tikimasi. Kainų kryptį artimiausiais mėnesiais lems ne tik naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumų situacija bei tiekimo stabilumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų mažėjimui svarbiausia būtų konflikto deeskalacija Artimuosiuose Rytuose, srautų per Hormūzo sąsiaurį normalizavimas ir globalios perdirbimo veiklos atsigavimas, kad galėtų atsistatyti atsargos. Kita vertus, net ir sumažėjus įtampai, perdirbimo trikdžiai kitur, įskaitant Rusijos infrastruktūros veiksnius, gali ilgiau palaikyti aukštas maržas ir kainas degalinėse.

  • Degalų kainos Lenkijoje vėl kyla: benzinas ir dyzelinas peržengs 2 eurų ribą jau nuo pirmadienio

    Lenkijoje degalų kainos degalinėse jau pasiekė rekordines aukštumas ir, analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis gali kilti dar labiau. Prognozuojama, kad benzino ir dyzelino vidutinės kainos peržengs psichologiškai svarbias ribas, o vairuotojams tai reikš pastebimai brangesnes keliones.

    Remiantis Lenkijos degalų rinką stebinčių analitikų skaičiavimais, didmeninėje rinkoje kainos augo visą savaitę, o šis brangimas į degalines persikelia su kelių dienų vėlavimu. Dėl to tikėtina, kad nuo pirmadienio kainynai bus perrašomi į viršų net ir tose vietose, kur pastaruoju metu jos buvo stabilizavusios.

    Kur link juda kainos?

    Analitikai nurodo, kad benzinas Lenkijoje artimiausiu metu gali kainuoti apie 2 eurus už litrą ir daugiau, o dyzelinas – dar brangiau. Autogazas taip pat brangsta, nors jo kainų dinamika paprastai priklauso ne tik nuo naftos, bet ir nuo dujų rinkos bei sezoninės paklausos.

    Degalų kainų šuoliams įtaką daro keli veiksniai: didmeninių kainų augimas, naftos kainų svyravimai tarptautinėse biržose ir logistikos kaštai. Vairuotojams svarbu tai, kad net ir nedidelis kelių centų pokytis litre, ilgesnėse distancijose ar dažnai važinėjant mieste, greitai virsta apčiuopiama mėnesio išlaidų suma.

    Įtampa naftos rinkoje

    Situaciją paaštrina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų grėsmė strateginiuose tiekimo maršrutuose. Kai rinkoje atsiranda pranešimų apie atakas, laikinus naftotiekių darbo sustabdymus ar galimus tiekimo apribojimus, naftos kaina įprastai reaguoja akimirksniu, o degalų didmeniniai kainynai kyla kartu.

    Be to, Europoje svarbus ir alternatyvių tiekimo krypčių klausimas, ypač kai dalis įprastų maršrutų tampa mažiau patikimi. Tokiais laikotarpiais perdirbėjai ir degalų importuotojai dažniau diversifikuoja tiekimą, tačiau tai ne visada leidžia greitai sumažinti kainų spaudimą galutiniam vartotojui.

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainos degalinėse dažniausiai atspindi ne vienos dienos situaciją, o kelių savaičių didmeninių kainų ir atsargų įsigijimo istoriją. Todėl net ir naftos kainai trumpam atslūgus, vartotojai pokytį degalinėse gali pamatyti ne iš karto.

  • „Unimot“ vadovas: viršpelnių mokestis turi taikyti naftos perdirbėjams, ne importuotojams – maržos rekordinės

    Didžiausio Lenkijos nepriklausomo degalų importuotojo „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis kritikuoja svarstomą viršpelnių mokestį degalų sektoriui. Jo teigimu, apmokestinimas turėtų būti nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklas, o ne į importuotojus, kurių pelningumas šiuo metu esą minimalus.

    Diskusijos vyksta Lenkijos Seimui svarstant finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio pateiktą įstatymo projektą dėl papildomo apmokestinimo, kai sektoriuje uždirbami „pertekliniai“ pelnai. Verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką degalų kainodarai ir tiekimo grandinei.

    „Unimot“ vadovas viešai argumentuoja, kad importuojamo dyzelino marža esą tesiekia kelis grašius už litrą, todėl papildomi mokesčiai labiausiai smogtų įmonėms, kurios neuždirba didelių antkainių. Tuo metu didesnė pridėtinė vertė, pasak jo, susidaro perdirbimo grandyje.

    „Dyzelino perdirbimo marža nuo 2026 metų vasario išaugo maždaug šešis kartus – nuo maždaug 9 eurų už barelį iki apie 53 eurų rugsėjį“, – sakė Adamas Sikorskis.

    Jis taip pat teigė, kad esant maždaug 2,1 euro kainai už litrą degalinėse, perdirbimo marža sudarytų apie 0,40 euro, kai importuotojo marža vos priartėja prie 0,01 euro. Tokie skaičiai, pasak vadovo, rodo, kurioje grandyje susikaupia didžiausia „viršpelnių“ dalis.

    Lygiagrečiai Lenkijoje aptariamos ir kitos priemonės, kurios galėtų paveikti degalų kainas: prezidento kanceliarijos siūlymai laikinai taikyti nulinį PVM tarifą degalams, riboti didžiųjų degalų koncernų maržas bei suteikti finansų ministrui daugiau lankstumo mažinti akcizų tarifus. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip greitas būdas amortizuoti kainų šuolius vartotojams.

    Vis dėlto politinis kalendorius gali sulėtinti sprendimų priėmimą: dalis iniciatyvų gali būti svarstomos tik kitame Seimo posėdyje. Rinkai tai reiškia tęstinį neapibrėžtumą, o degalų įmonėms – riziką planuojant importo apimtis ir kainodaros strategiją artimiausioms savaitėms.

  • Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje „TotalEnergies“ nustatė degalų kainų lubas: konkurentai kalba apie nesąžiningą žaidimą

    Prancūzijoje vairuotojai vis dažniau renkasi „TotalEnergies“ degalines, kur įmonė jau kelis mėnesius taiko ribojamas degalų kainas. Tačiau toks sprendimas įplieskė konfliktą rinkoje: nepriklausomos degalinės ir prekybos tinklai teigia, kad milžinė iškraipo konkurenciją, o valdžia esą tam neprieštarauja.

    „TotalEnergies“ pavasarį paskelbė nustatanti kainų lubas: E10 benzinui iki 1,99 euro už litrą, o dyzelinui iki 2,25 euro už litrą. Tuo metu nacionalinis vidurkis siekė apie 2,15 euro už litrą, o kai kuriuose regionuose kainos kilo iki maždaug 2,50 euro.

    Įmonė skaičiuoja, kad tokia politika per maždaug penkis mėnesius kainavo 250–300 mln. eurų. Vis dėlto aukštesnės naftos kainos padėjo „TotalEnergies“ reikšmingai padidinti pelną: pirmojo pusmečio rezultatas siekė 11,2 mlrd. eurų.

    Vyriausybė stebi protestų riziką

    Kainų šuoliai Prancūzijoje turi didelį politinį svorį, ypač artėjant prezidento rinkimams ir prastėjant ekonominei situacijai. Pastarosiomis savaitėmis vėl pasigirsta raginimų protestuoti, o tai primena 2018 metų geltonųjų liemenių judėjimą, kurį išprovokavo degalų apmokestinimo planai.

    Vyriausybė taip pat sprendžia tiekimo klausimus. Jos atstovai viešai pripažino, kad daliai degalinių trūko bent vienos rūšies degalų, o didelė tokių atvejų dalis fiksuota „TotalEnergies“ tinkle, todėl žadama ieškoti būdų stabilizuoti tiekimą ir suteikti daugiau lankstumo perdirbimo grandinei.

    „Valdžios institucijos gana patenkintos, kad privatūs daro darbą, galbūt jų vietoje“, – sakė nepriklausomas degalines vienijančios asociacijos FF3C vadovas Jacques Goisque.

    Skundai dėl konkurencijos iškraipymo

    FF3C viduryje vasaros kreipėsi į Prancūzijos konkurencijos priežiūros instituciją, teigdama, kad rinkoje susiformavo situacija, kai vertikaliai integruotas rinkos dalyvis, turintis stiprias pozicijas žaliavos ir perdirbimo grandyse, gali nustatyti agresyvias kainas degalinėse.

    Nepriklausomų degalinių argumentas paprastas: jos negali prekiauti nuostolingai, kai tuo pat metu jų įsigijimo kaina tampa artima arba net didesnė už „TotalEnergies“ mažmeninę kainą. Dėl to dalis degalinių kai kuriuose regionuose buvo priverstos laikinai stabdyti veiklą.

    Į konfliktą įsitraukė ir prekybos tinklai, kurie tradiciškai degalus naudoja kaip priemonę pritraukti pirkėjų srautą, dažnai parduodami arti savikainos. Jų teigimu, kai perdirbimo grandinėje uždirbantis žaidėjas mažmeninėje rinkoje nuleidžia kainą, konkurencija tampa sunkiai atlaikoma.

    Tuo pat metu „TotalEnergies“ vadovas Patrick Pouyanné yra pareiškęs, kad kainų lubos nėra privalomos ir gali būti nutrauktos, jei būtų įvestas papildomas mokestis energetikos įmonėms. Įmonė šią priemonę pristato kaip laikino palengvinimo vartotojams sprendimą, tačiau oponentai ją mato kaip spaudimo instrumentą politinių sprendimų akivaizdoje.

    Ekspertai pažymi, kad degalų kainų ribojimas privataus rinkos dalyvio sprendimu trumpuoju laikotarpiu mažina vartotojų išlaidas, bet ilgainiui gali sukelti įtampą tiekimo grandinėje ir išstumti mažesnius žaidėjus. Todėl konkurencijos priežiūros institucijų vertinimas taps svarbus ne tik degalinių tinklams, bet ir platesnei Prancūzijos mažmeninės prekybos bei energetikos rinkos pusiausvyrai.

  • Sirijoje dėl kuro kainų kilusiems protestams plečiantis parlamentas kviečia energetikos ministrą

    Sirijoje dėl kuro kainų kilusiems protestams plečiantis parlamentas kviečia energetikos ministrą

    Sirijoje antrą dieną iš eilės plintant protestams dėl smarkiai pakeltų kuro kainų, keliuose šalies regionuose žmonės blokavo pagrindinius kelius ir naftos produktų gabenimo maršrutus. Tuo pat metu parlamentas patvirtino, kad energetikos ministras Mohammedas al-Bashiras ketvirtadienį turės atvykti į klausymus ir atsakyti į parlamentarų klausimus.

    Kaip skelbiama, daugiau nei 50 Sirijos Liaudies Asamblėjos narių pasirašė prašymą parlamento Energetikos komitetui inicijuoti ministro apklausą. Parlamentas nurodė, kad klausymas numatytas ketvirtadienį vidurdienį vietos laiku.

    Kas pakeitė kainas?

    Naujas laikinas naftos produktų kainynas įsigaliojo sekmadienį vidurnaktį, o kainos, priklausomai nuo produkto, kilo maždaug 25–40 proc. Didžiausias šuolis fiksuotas dyzelinui, kuris Sirijoje yra kritiškai svarbus tiek transportui, tiek žemės ūkiui, tiek elektros generatoriams.

    Remiantis paskelbtais skaičiais, 95 oktanų benzino litro kaina pakilo nuo 152 iki 195 Sirijos svarų, 90 oktanų benzino nuo 147 iki 185, o dyzelino nuo 125 iki 175. Taip pat pabrango ir buitinė dujų talpa, kurios kaina pakilo nuo 1 470 iki 1 600 Sirijos svarų.

    Pagal pateiktą kursą, 100 Sirijos svarų prilyginama maždaug 0,01 euro, tad kainų pokyčiai gyventojams tiesiogiai atsispindi kasdienėse išlaidose. Viešai skelbiami duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis atlyginimas Sirijoje, priklausomai nuo sektoriaus, gali siekti tik apie 50–60 eurų, todėl net ir palyginti nedidelis kainų padidėjimas tampa jautrus.

    Protestų geografija ir formos

    Pranešimai apie demonstracijas pasiekė iš Hasakos, Deir ez-Zoro, Rakos, Alepo, Idlibo ir Daraa provincijų. Kai kur protestuotojai blokavo kelius, kuriais paprastai juda žaliavinės naftos cisternos, taip bandydami daryti spaudimą valdžiai.

    Hasakoje ir Deir ez-Zore buvo blokuojami keliai, kuriais, kaip teigiama, važiuoja naftos produktus gabenantys sunkvežimiai, o netoli al-Bukamalo minimas ir al-Suway’iya tilto ruožo blokavimas, kuris siejamas su judėjimu link Irako sienos. Al-Shahilyje vietos gyventojai užtvėrė kelią į al-Omaro naftos telkinį, taip sustabdydami cisternų judėjimą.

    Rakoje sunkvežimių ir krovinių vežėjai surengė sėdimą protestą prie grūdų sandėliavimo centro, o kelias į silosus pirmadienį išliko užblokuotas. Idlibo provincijoje protestuotojai blokavo M5 magistralę netoli Maaret al-Numano, o socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai iš naktinės demonstracijos Idlibo mieste.

    Valdžios argumentai ir platesnis kontekstas

    Energetikos ministras Mohammedas al-Bashiras šeštadienį aiškino, kad kainų didinimas esą būtinas siekiant sumažinti atotrūkį tarp naftos produktų importo savikainos ir jų pardavimo kainų vidaus rinkoje. Pasak ministro, Sirijos naftos gavyba sudaro apie 102 000 barelių per dieną, kai vidaus poreikis siekia maždaug 325 000 barelių, todėl šalis išlieka priklausoma nuo importo.

    Papildomą spaudimą, anot pareigūnų, kelia ir Baniyaso naftos perdirbimo gamyklos kapitalinis remontas Tartuso gubernijoje, sumažinęs perdirbimo pajėgumus. Dėl to, kaip nurodoma, tenka daugiau importuoti jau pagamintų naftos produktų.

    Ministerija teigia, kad kainos bus peržiūrimos atsižvelgiant į pasaulines rinkos sąlygas ir gamyklai grįžtant prie pilno pajėgumo. Pastarosiomis dienomis naftos kainų augimą tarptautinėje rinkoje taip pat kursto įtampos ir trikdžiai prie Hormūzo sąsiaurio, susiję su karu Irane ir hučių atakomis prieš Saudo Arabiją.

    Ši įtampa Sirijoje vyksta platesniame ekonominio atsigavimo fone po ilgus metus trukusio karo. Šalies laikinojo prezidento Ahmedo al-Sharaa vyriausybė kovo mėnesį padidino minimalų atlyginimą 550 proc., tačiau kainų šuoliai, ypač energijos srityje, gali greitai „suvalgyti“ šio sprendimo poveikį kasdienėms gyventojų pajamoms.

    Vietos šaltiniai taip pat pranešė apie incidentą Hasakos provincijoje, kai jaunas vyras, protestuodamas prieš kainų didėjimą ir prastėjančias gyvenimo sąlygas, esą bandė susideginti, tačiau aplinkiniai jį sustabdė. Šių pranešimų nepriklausomai patvirtinti nepavyko.

  • Saudo Arabijos vamzdyno gedimas sutrikdė naftos tiekimą Lenkijai: „Orlen“ ieško alternatyvų

    Lenkijos naftos tiekimo grandinė atsidūrė įtampoje po pranešimų apie Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekio sutrikimus. Šis vamzdynas laikomas vienu svarbiausių maršrutų, leidžiančių eksportuoti naftą apeinant strategiškai jautrias jūrų atkarpas, todėl bet koks jo stabdymas iškart kelia riziką tiekimo saugumui regione.

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pastaraisiais metais reikšmingą dalį žaliavos importo siejo su Saudo Arabija. Dėl to laikinas srauto sumažėjimas ar sustojimas gali daryti tiesioginę įtaką tiek perdirbimo planavimui Płocko ir Gdansko naftos perdirbimo gamyklose, tiek atsargų valdymui ir logistikos sprendimams.

    Tiekimo saugumas ir kainų spaudimas

    Pasaulinė naftos rinka išlieka jautri bet kokiems signalams iš Artimųjų Rytų, o infrastruktūros pažeidžiamumas tokiose zonose greitai persiduoda į kainas. Didesnės rizikos laikotarpiais brangsta ne tik pati žaliava, bet ir naftos produktų, ypač dyzelino, gamybos maržos, todėl vartotojai tai pajunta degalinėse.

    Šiame kontekste svarbu tai, kad kalbama ne vien apie ekonominį efektą. Energetikos analitikai pabrėžia, jog strateginių žaliavų tiekimas Europoje vis dažniau vertinamas kaip nacionalinio saugumo klausimas, ypač kai rinkoje daugėja transporto maršrutų trikdžių ir geopolitinių įtampų.

    Ką tai reiškia „Orlen“?

    „Orlen“ atveju didžiausias iššūkis yra užtikrinti nenutrūkstamą žaliavos srautą, kad gamyklos galėtų dirbti stabiliai. Praktikoje tai paprastai reiškia spartesnį alternatyvių krovinių paieškos procesą, platesnį tiekėjų krepšelį ir lankstesnį tanklaivių logistikos planavimą, jei dalis tradicinių maršrutų tampa nepatikimi.

    Net ir turint rezervų, ilgiau trunkantys sutrikimai gali priversti keisti pirkimo strategiją, didinti trumpalaikius pirkimus spot rinkoje ir atidžiau vertinti draudimo bei transporto kaštus. Tokie pokyčiai paprastai didina neapibrėžtumą ir dažnai sutampa su degalų kainų šuoliais, ypač jei tuo pat metu auga paklausa Azijoje.

    Platesnis fonas: auganti paklausa Azijoje

    Naftos kainų dinamikoje vis didesnį vaidmenį vaidina Kinijos importo ciklai. Kai didžiausios pasaulio ekonomikos atnaujina pirkimus po lėtesnio periodo, tai sukuria papildomą spaudimą pasiūlai ir sustiprina kainų augimą, net jei realus fizinis tiekimo sutrikimas trunka ribotą laiką.

    Dėl to situacija, kai vienu metu sutrinka dalis Artimųjų Rytų infrastruktūros ir didėja paklausa Azijoje, rinkai tampa ypač nemaloni. Tokiais laikotarpiais kainų svyravimai gali būti staigūs, o perdirbėjams Europoje tenka spręsti dvigubą uždavinį: užsitikrinti tiekimą ir suvaldyti kaštų šuolius.

    Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas bus vamzdyno veiklos atnaujinimo terminas ir tai, ar regiono infrastruktūrai nekils papildomų grėsmių. Nuo šių faktorių priklausys ir tai, kiek ilgai „Orlen“ bei kiti regiono pirkėjai bus priversti remtis alternatyviais tiekimo sprendimais.

  • Trumpas ragina Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos kuro ir energetikos objektams: ką tai reiškia frontui?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina turėtų nustoti atakuoti Rusijos dyzelino atsargas bei su kuro tiekimu susijusią infrastruktūrą. Jis sakė šią temą aptaręs ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

    Tokie pareiškimai skamba tuo metu, kai Kyjivas vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos grandinę, siekdamas silpninti agresoriaus finansines galimybes ir apsunkinti kariuomenės logistiką. Kuro, naftos perdirbimo ir dujų objektai yra jautrūs taikiniai, nes tiesiogiai veikia tiek eksportą, tiek aprūpinimą fronte.

    Energetinės paliaubos idėja

    Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis kalbėjo apie vadinamąsias energetines paliaubas, kurios reikštų abipusį įsipareigojimą nesmogti energetikos infrastruktūrai. Toks modelis teoriškai mažintų riziką civiliams ir stabilizuotų tiekimą, tačiau praktikoje priklausytų nuo kontrolės mechanizmų ir abiejų pusių motyvų laikytis susitarimo.

    Be to, Zelenskis akcentavo poreikį užtikrinti saugesnį komercinių laivų judėjimą Juodojoje jūroje. Prekybos koridoriai yra kritiški Ukrainos eksportui, o bet koks saugumo režimo pakeitimas tiesiogiai veikia draudimo kainas, logistikos kaštus ir grūdų bei kitų žaliavų srautus.

    Smūgiai už tūkstančių kilometrų

    Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos pranešė apie smūgius Rusijos dujų infrastruktūrai dviejuose dideliuose objektuose Jamalo Nencų autonominėje apygardoje. Skelbta, kad taikiniai buvo maždaug už 3 000 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

    Tokio nuotolio atakos, jei jos patvirtinamos nepriklausomais duomenimis, signalizuoja augančias Ukrainos galimybes pasiekti strateginius taikinius giliai Rusijos užnugaryje. Kartu jos didina spaudimą Rusijai saugoti infrastruktūrą, perskirstyti oro gynybos pajėgumus ir patirti papildomų ekonominių nuostolių.

    Politinis signalas ir derybų fonas

    Trumpui raginant riboti smūgius energetikai, kyla klausimas, ar siekiama sukurti erdvę deryboms ir sumažinti riziką pasaulinėms energijos rinkoms. Energetikos infrastruktūra yra vienas iš veiksnių, galinčių paveikti naftos produktų kainas, tiekimo stabilumą Europoje ir platesnį geopolitinį spaudimą.

    Ukrainai tai reiškia sudėtingą pasirinkimą: smūgiai kuro ir energetikos grandinei gali silpninti Rusijos karo ekonomiką, tačiau kartu didina eskalacijos ir politinių nesutarimų su sąjungininkais riziką. Artimiausiu metu daug lems tai, ar bus atsiradę aiškūs, patikrinami įsipareigojimai dėl infrastruktūros neliečiamumo ir kaip jie būtų įgyvendinami praktikoje.