Tag: E. prekyba

  • „Visa“ Lenkijoje išbandė agentinę prekybą: pirkinius inicijuoja DI, bet 62 proc. baiminasi

    „Visa“ Lenkijoje išbandė vadinamąją agentinę prekybą – modelį, kai dirbtinio intelekto (DI) agentas ne tik pataria, bet ir pats inicijuoja pirkinius interneto parduotuvėse.

    Kaip skelbia portalas DlaHandlu.pl, bandomajame projekte DI agentas naršė prekes, jas atrinko ir pradėjo pirkimo procesą, veikdamas pagal kortelės turėtojo nurodymus bei iš anksto nustatytas ribas.

    Svarbiausia detalė – tai nebuvo vien uždaras testas. Sandoriai vyko realiomis prekybos sąlygomis, tačiau kiekvienam pirkiniui vis tiek reikėjo vartotojo patvirtinimo, o bankų kontrolės ir mokėjimų saugumo mechanizmai liko nepakeisti.

    Pilotaže dalyvavo skirtingos rinkos dalys: bankai, „fintech“ įmonės, mokėjimų operatoriai ir e. prekybos bendrovės – tarp jų Empik, taip pat MegaDron ir Tortli.

    DI agentai gali sutrumpinti pirkimo kelią

    Iki šiol vartotojai DI dažniausiai naudojo produktų paieškai, kainų palyginimui ar rekomendacijoms gauti. Agentinė prekyba žengia toliau: idėja tokia, kad žmogus nurodo biudžetą, poreikius ir kriterijus, o agentas suranda tinkamus variantus ir parengia pirkimą.

    Toks modelis galėtų sumažinti laiką, kurio reikia sprendimui priimti, ypač kai prekių pasirinkimas didelis, o parametrų – daug. Tai aktualu, pavyzdžiui, elektronikai ar sudėtingesniems pirkiniams, kuriems įprastai reikia ilgo lyginimo.

    Bandomajame projekte „Visa“ partnerių sąraše buvo ir kortelių išdavėjų, ir mokėjimo tarpininkų. Tarp bankų paminėti, be kita ko, mBank, Bank Millennium, Nest Bank, PKO Bank Polski, taip pat mokėjimo atidėjimo paslaugą teikianti PayPo.

    Kiek žmonių domėtųsi – ir ko bijo labiausiai

    „Visa“ nurodo, kad agentinė prekyba gali sulaukti nemažo susidomėjimo: pagal „Visa Consulting & Analytics“ atliktą tyrimą, preliminariai ja galėtų susidomėti iki 5,7 mln. žmonių, o 3,5 mln. turėtų potencialo tapti ankstyvaisiais vartotojais.

    Tačiau kartu aiškiai matomos ir rizikos, kurios gali stabdyti naują modelį. Didžiausias nuogąstavimas – kad agentas atliks pirkimą be vartotojo sutikimo: taip teigė 62 proc. apklaustųjų.

    Dar 57 proc. respondentų baiminasi asmens duomenų, įskaitant mokėjimo informaciją, vagystės. Tyrimo išvados rodo, kad vartotojams ypač svarbu išlaikyti kontrolę: kad DI neviršytų biudžeto, nenupirktų netinkamos prekės ir neįvykdytų operacijos be privalomo patvirtinimo.

    Ką tai reikštų e. prekybai ir mokėjimams

    „Visa“ teigimu, agentinė prekyba gali būti naudinga ir verslui: mažų ir vidutinių įmonių apklausoje šeši iš dešimties atstovų tokią koncepciją įvertino kaip patrauklią. Tarp galimų privalumų minimi pardavimų augimas ir pirkimo proceso automatizavimas.

    Kita vertus, pardavėjams kyla klausimų dėl atsakomybės, jei agentas suklystų – pasirinktų netinkamą prekę ar inicijuotų neteisingą operaciją. Tokiu atveju svarbios tampa ne tik technologijos, bet ir taisyklės, kaip sprendžiami ginčai bei kaip apsaugomi klientų duomenys.

    „Visa“ taip pat vysto sprendimų paketą „Visa Intelligent Commerce“, skirtą saugioms DI inicijuojamoms operacijoms. Tarp minimų priemonių – „Visa Payment Passkeys“, taip pat „Visa Trusted Agent Protocol“ (TAP) ir Agent Directory, kurie turėtų padėti atpažinti patikrintus agentus.

    Lenkijos pilotas yra platesnės europinės programos „Visa Agentic Ready“ dalis. „Visa“ skelbė, kad 2026 metų liepą įmonė informavo apie realių agentinės prekybos sandorių vykdymą Europos rinkose ir bendradarbiavimą su daugiau kaip 40 kortelių išdavėjų regione.

  • Drabužių milžinė LPP skelbia augimą: pajamos III ketvirtį šoktelėjo 20 proc., akcijos brangsta

    Lenkijos drabužių mažmenos grupė LPP paskelbė preliminarius trečiojo finansinių metų ketvirčio (rugpjūtis–spalis) rezultatus: įmonė fiksavo 20 proc. pajamų augimą pastoviomis valiutomis, o jos akcijų kaina Varšuvos biržoje kilo.

    Kaip nurodoma bendrovės pateiktuose pradiniuose duomenyse, didėjo ir palyginamųjų parduotuvių pardavimai (LFL) – jie augo 4,4 proc., o tai investuotojams tapo vienu svarbiausių signalų apie tęsiamą atsigavimą fiziniuose prekybos taškuose.

    LFL (Like-for-Like) rodiklis atspindi pardavimų pokytį tose pačiose parduotuvėse, kurios veikė ir prieš metus, toje pačioje vietoje. Tai leidžia geriau įvertinti realią paklausą, atskiriant ją nuo plėtros efekto.

    Bendrovė taip pat pabrėžia išlaikiusi palankų bendrojo pelningumo (bruto maržos) lygį, o sąnaudų drausmė, kaip teigiama, papildomai rėmė rezultatų gerėjimą. LPP skaičiuoja, kad pakoreguotas veiklos pelnas augo 30 proc., o grynasis pelnas didėjo panašiu tempu.

    Parduotuvės ir internetas: plėtra tęsiasi

    Per ketvirtį grupė atidarė 135 naujus salonus, iš jų net 109 – „Sinsay“ prekės ženklo. Nuo finansinių metų pradžios (po trijų ketvirčių) naujų atidarymų skaičius pasiekė 486, o 423 jų taip pat teko „Sinsay“.

    LPP skelbia, kad bendras prekybinis plotas išaugo iki 3,3 mln. kv. metrų. „Sinsay“ prekybinis plotas, bendrovės vertinimu, didėjo 27 proc., o naujų parduotuvių plotas visoje grupėje – 16 proc.

    Augimą toliau palaikė ir e. prekyba: internetinių pardavimų dinamika, pasak bendrovės, paspartėjo iki 21,1 proc. Pažymima, kad visuose regionuose, kuriuose LPP veikia, fiksuoti dviženkliai e. prekybos augimo tempai.

    Kas lėmė maržos dinamiką

    LPP nurodo, kad trečiojo ketvirčio pradžioje maržą teigiamai veikė palankus zlotų ir JAV dolerio kursas, tačiau pastarosiomis savaitėmis zlotui susilpnėjus šis efektas kiek sumažėjo.

    Taip pat pažymima, kad išpardavimų mastas buvo mažesnis, nes dalis jų buvo vykdyta dar antrąjį ketvirtį. Dėl to anksčiau į prekybą patekusios rudens kolekcijos, bendrovės vertinimu, galėjo būti parduodamos didesne marža.

    LPP prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį bendroji marža sieks mažiausiai 59 proc.

    Vienkartinės išlaidos ir kada bus pilna ataskaita

    Trečiąjį ketvirtį eilutėje „papildomos veiklos sąnaudos“ LPP įtraukė vienkartines 15 mln. zlotų išlaidas – tai bauda, kurią skyrė Lenkijos finansų priežiūros institucija KNF. Bauda susijusi su ankstesniu Ukrainoje esančio turto nuvertėjimo atvaizdavimu po Rusijos pradėtos agresijos 2022 metais.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimas nėra galutinis, o procesas tebevyksta.

    Visus ketvirčio finansinius duomenis LPP ketina pateikti ketvirtinėje ataskaitoje, kurios paskelbimas numatytas gruodžio 3 dieną.

  • Lenkijos paštas nori šuolio siuntų rinkoje iki 25 proc.: planuose ir krizės, ir galimas Orlen Paczka sandoris

    Lenkijos nacionalinis pašto operatorius Poczta Polska skelbia ambicingą tikslą per artimiausius metus didinti savo dalį siuntų rinkoje nuo maždaug 3 proc. iki 20–25 proc. Bendrovės vadovė Magdalena Gaj pabrėžia, kad siuntų segmentas tampa svarbiausiu verslo projektu, nuo kurio priklausys įmonės ateities pajamos.

    Toks posūkis atspindi platesnę Europos tendenciją: tradicinių laiškų srautai mažėja dėl skaitmenizacijos, o e. prekyba toliau augina siuntų apimtis. Dėl to valstybiniai pašto operatoriai vis dažniau persitvarko į logistikos bendroves, konkuruojančias su kurjeriais ir paštomatais, o sėkmę lemia pristatymo greitis, tinklo tankis ir technologijos.

    Poczta Polska planuoja remtis itin plačiu fiziniu tinklu: bendrovė turi daugiau kaip 7 500 aptarnavimo vietų, iš jų apie 4 800 yra nuosavos. Pasak vadovės, nė viena kita įmonė ar viešoji institucija Lenkijoje neturi tokio masto kontaktinių taškų, todėl tai gali tapti konkurenciniu pranašumu tiek pristatymo, tiek klientų aptarnavimo grandinėje.

    Įmonė taip pat akcentuoja logistikos infrastruktūrą: kurjerių pajėgumus, automobilių parką, logistikos centrus ir grynųjų pinigų logistiką. Ši kryptis siejama ne vien su komercija, bet ir su valstybės atsparumu, kai krizių ar karo atveju logistika tampa kritiškai svarbi vaistams, vandeniui, pinigams ir kitiems būtiniems ištekliams.

    Paštas kaip valstybės logistikos ramstis

    Vadovė teigia, kad pandemijos ir saugumo iššūkiai Europoje pakeitė požiūrį į pašto operatorių vaidmenį. Poczta Polska siekia būti nacionaliniu logistikos operatoriumi, galinčiu užtikrinti tiek kasdienes paslaugas, tiek veikti kaip valstybės infrastruktūros dalis ekstremaliomis aplinkybėmis.

    „Valstybė turi turėti kontrolę logistikos srityje, kai kalbame apie pagrindines prekes ir paslaugas krizės metu“, – sakė Poczta Polska vadovė Magdalena Gaj.

    Bendrovė jau pradėjo investicijų programą, apimančią automobilių parko atnaujinimą ir centrų, susijusių su finansinių paslaugų bei grynųjų pinigų apdorojimu, modernizavimą. Tikimasi, kad tai leis didinti patikimumą bei pajėgumus, kurie reikalingi siuntų rinkoje konkuruojant su privačiais tinklais.

    Naujas susitarimas darbuotojams ir atlygio augimas

    Kartu su augimo planais Poczta Polska siekia stabilizuoti darbo santykius. Bendrovė derasi ir pasirašo naują kolektyvinę sutartį, kuri, kaip skelbiama, turėtų įsigalioti 2027 metų sausį ir galioti trejus metus.

    Sutartyje numatomas papildomas metinis priedas kiekvienam darbuotojui, siekiantis apie 580 eurų, nepriklausomai nuo pareigų ar atlyginimo. Taip pat planuojama kasmetinė darbo užmokesčio indeksacija 3 proc., didesnės išmokos išeinant į pensiją ar netekus darbingumo ir didesnė darbdavio įmoka į darbuotojų kaupimą.

    Vadovė pabrėžia, kad daugelio darbuotojų atlygis yra nedaug didesnis už minimalią algą, todėl stabilumas ir aiškios taisyklės yra kritiškai svarbūs veiklos tęstinumui. „Negalime priimti sprendimų, kurie šiandien atrodo patrauklūs, bet rytoj sukeltų mokumo problemų ir sustabdytų investicijas“, – sakė M. Gaj.

    Galimas Orlen Paczka sandoris ir finansavimo klausimai

    Vienas labiausiai stebimų Poczta Polska plėtros scenarijų siejamas su Orlen Paczka tinklu. Nors viešai pripažįstama, kad derybos dėl galimo sandorio tęsiasi, bendrovė detalių neatskleidžia dėl konfidencialumo susitarimų.

    Kalbėdama apie galimą įsigijimo finansavimą, vadovė nurodo mišrų modelį: nuosavos lėšos, valstybės kapitalo injekcija ir skolinimasis. Tačiau pabrėžiama, kad sprendimai dar nepriimti, o sandorio struktūra tebėra derinama.

    Poczta Polska tikslas siuntų segmente siekia 20–25 proc. rinkos, tačiau bendrovė pabrėžia, kad vien įsigijimo nepakaks. Augant e. prekybai, didės ir siuntų srautai, todėl būtinos nuolatinės investicijos į rūšiavimo pajėgumus, IT sistemas, paskirstymo tinklą ir pristatymo kokybę.

    Dideliu iššūkiu įvardijamas ir universaliųjų paslaugų finansavimo modelis, kai kompensacijos už nuostolingas pareigas grąžinamos su maždaug dvejų metų vėlavimu. Tai reiškia, kad įmonei tenka ilgiau finansuoti dalį veiklų iš apyvartinių lėšų, o tai riboja investavimo tempą.

    Poczta Polska taip pat žada stiprinti prekės ženklą ir klientų pasitikėjimą, remiantis ilgalaikiais ryšiais regionuose bei darbuotojų vaidmeniu bendruomenėse. Bendrovė teigia, kad būtent siuntų rinka ir technologinis atnaujinimas gali nulemti, ar operatorius išsilaikys konkurencinėje kovoje ateinančiais dešimtmečiais.

  • Lenkų e. prekybai – proveržis: „InPost“ sudarė strateginę sąjungą dėl Čekijos ir Slovakijos

    Lenkijos e. prekybos verslams atsiveria naujas kanalas plėtrai į kaimynines rinkas: logistikos grupė „InPost“ paskelbė apie strateginę partnerystę su „Packeta Group“. Susitarimas turėtų supaprastinti siuntų pristatymą į Čekiją ir Slovakiją, kur pirkėjai ypač mėgsta atsiėmimą paštomatuose ir atsiėmimo punktuose.

    Bendradarbiaujant į Lenkijos internetinių parduotuvių pristatymo pasirinkimus įtraukiama „Packeta“ infrastruktūra, apimanti daugiau kaip 14 000 atsiėmimo punktų ir paštomatų. Paslauga numatyta kaip „InPost International“ dalis, todėl verslams žadama lengvesnė techninė integracija ir greitesnis startas be naujų sudėtingų diegimų.

    Nauja logistika į dvi rinkas

    Pagal skelbiamą informaciją, siuntos iš Lenkijos į Čekiją ir Slovakiją turėtų būti pristatomos standartiniu D+2 terminu, tai yra per dvi darbo dienas. Be atsiėmimo už namų ribų, planuojama išlaikyti ir kurjerio pristatymo į namus pasirinkimą, kad pardavėjai galėtų pasiūlyti skirtingus scenarijus skirtingiems klientams.

    Vienas akcentų – galimybė užtikrinti pristatymus šeštadieniais didžiuosiuose miestuose, įskaitant Prahą, Brną ir Ostravą. Tokie sprendimai e. prekyboje dažnai didina konversiją, nes pirkėjai renkasi greitesnį ir aiškesnį atsiėmimo laiką.

    Kodėl svarbi „Out-of-Home“ kryptis

    Čekijoje ir Slovakijoje atsiėmimas paštomatuose bei partnerių punktuose laikomas viena populiariausių pristatymo formų, todėl vietinės infrastruktūros pasiekiamumas tampa kritiniu konkurenciniu veiksniu. Partnerystė su „Packeta Group“ leidžia „InPost“ pasiūlyti būtent tuos atsiėmimo įpročius atitinkančius sprendimus, prie kurių ten įpratę vartotojai.

    Ši kryptis dera su platesne Europos e. prekybos tendencija: pirkėjai vis dažniau nori lanksčių pristatymo langų ir savitarnos atsiėmimo, o prekybininkai siekia mažinti tarptautinės logistikos barjerus. Kuo paprasčiau parduotuvė suvaldo grąžinimus, pristatymo sekimą ir atsiėmimo pasirinkimą, tuo lengviau konkuruoti užsienyje.

    Ką tai reiškia e. parduotuvėms

    „InPost“ nurodo, kad nauja paslauga bus pasiekiama per esamą techninę aplinką, todėl parduotuvėms neturėtų reikėti kurti atskiro integracijos sprendimo vien Čekijai ar Slovakijai. Praktikoje svarbiausia tampa teisingai sukonfigūruoti pristatymo šalis, atsiėmimo vietų pasirinkimą ir kainodarą, kad pirkėjui atsiskaitymo lange viskas veiktų sklandžiai.

    Verslams, planuojantiems plėtrą, tai gali būti proga greičiau patikrinti paklausą naujose rinkose ir sumažinti pradines logistikos sąnaudas. Tuo pat metu konkurencija regione augs, todėl laimės tie, kurie pasiūlys aiškias pristatymo kainas, patogų grąžinimą ir tikslų siuntos sekimą nuo užsakymo iki atsiėmimo.

  • „Notino“ 20 metų Lenkijoje: pristatė „Notino Club“ ir atskleidė įspūdingus pirkimų skaičius

    Grožio ir parfumerijos prekybos bendrovė „Notino“ mini 20 metų veiklos Lenkijos rinkoje ir pristato naują lojalumo programą „Notino Club“. Įmonė teigia, kad būtent Lenkija per du dešimtmečius tapo didžiausia jos rinka pagal pajamas ir šalimi, kurioje labiausiai išplėtotas fizinių parduotuvių tinklas.

    Pasak bendrovės, Lenkijoje šiuo metu veikia 10 „Notino“ fizinių prekybos vietų ir paskirstymo centras, aptarnaujantis klientų užsakymus. Tokia infrastruktūra leidžia užtikrinti greitesnį prekių pristatymą ir sklandesnį populiariausių prekių papildymą, ypač didelių išpardavimų laikotarpiais.

    „Notino“ skaičiuoja, kad Lenkijos pirkėjai kasdien įsigyja daugiau nei 30 000 grožio prekių vienetų. Tokie mastai atspindi ir bendrą vartojimo kryptį regione, kur pirkėjai vis dažniau renkasi internetinį apsipirkimą, tačiau daliai jų išlieka svarbi galimybė prekes apžiūrėti ar atsiimti fizinėse vietose.

    Kas keičiasi su „Notino Club“

    „Notino Club“ pristatomas kaip lojalumo sprendimas, skirtas skirtingiems klientų poreikiams ir pirkimo įpročiams. Tokios programos dažniausiai kuriamos siekiant suteikti personalizuotus pasiūlymus, ankstesnę prieigą prie nuolaidų ar papildomas naudas nuolatiniams pirkėjams.

    Rinkoje tai atitinka plačiau matomą tendenciją, kai prekybininkai daugiau dėmesio skiria individualizuotai komunikacijai ir duomenimis grįstam pasiūlymų formavimui. Praktikoje tai reiškia, kad lojalumo programos vis rečiau apsiriboja vien taškų kaupimu, o labiau orientuojasi į personalizuotas nuolaidas ir patogesnę pirkimo patirtį.

    Lenkija – pagrindinė „Notino“ rinka

    Įmonės teigimu, per 20 metų Lenkija tapo svarbiausiu „Notino“ augimo varikliu tiek pajamų, tiek fizinių parduotuvių plėtros prasme. Tokį rezultatą paprastai lemia keli veiksniai: didesnė rinka, spartesnis e. prekybos augimas ir investicijos į logistiką, leidžiančios geriau suvaldyti pristatymo laikus.

    „Notino“ pabrėžia, kad vietos masto paskirstymo centras ir parduotuvių tinklas suteikia daugiau lankstumo, kai keičiasi paklausa ar sezoniškai išauga užsakymų srautai. Bendrovė tikisi, kad „Notino Club“ prisidės prie dar glaudesnio ryšio su pirkėjais ir ilgalaikio lojalumo didinimo.

  • Elonas Muskas užsimena apie „Amazon“ konkurentą: DI agentai keistų apsipirkimą internetu

    Elonas Muskas socialiniame tinkle X pareiškė neatmetantis galimybės kurti „Amazon“ konkurentą, jei bendrovė riboja „Grok“ botų veiklą. Pasak jo, tokie ribojimai trukdytų DI įrankiams klientų vardu atlikti pirkimus internetu.

    Reaguodamas į diskusiją apie tariamą „Amazon“ blokavimą, Muskas užsiminė, kad alternatyvi e. prekybos platforma galėtų atsirasti kaip atsakas į rinkoje įsigalinčias taisykles. Kol kas tai yra viešas signalas, o ne konkretus projekto planas, tačiau tema iš karto sukėlė didesnį susidomėjimą technologijų ir prekybos sektoriuose.

    Kas yra „Grok“ ir kur link juda

    „Grok“ kuriamas kaip DI asistentas, gebantis ieškoti pasiūlymų internete, lyginti kainas ir techninius parametrus skirtingose platformose. Kita natūrali tokios sistemos kryptis yra pirkinių užsakymas kliento vardu, įskaitant automatizuotą atsiskaitymo ir pristatymo proceso inicijavimą.

    Toks modelis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai technologijų bendrovės kuria vadinamuosius skaitmeninius agentus, galinčius atlikti užduotis nuo paieškos iki užsakymo patvirtinimo. Verslui tai žada patogumą vartotojui, bet kartu kelia klausimų dėl duomenų, atsakomybės už klaidas ir sąžiningos konkurencijos.

    Kodėl e. prekybai tai jautru

    Jei DI agentai pradeda apsipirkti vietoje žmonių, keičiasi pati e. prekybos ekonomika. Mažėja tiesioginių vartotojų apsilankymų svetainėse, o kartu gali silpnėti tradicinės reklamos įtaka, nes sprendimus vis dažniau priima ne žmogus, o algoritmas, vertinantis kainą, pristatymo terminą ir patikimumą.

    Dėl to platformos gali būti suinteresuotos riboti automatizuotą srautą arba nukreipti DI integracijas į joms palankesnius kanalus. Praktikoje tai reiškia didėjančią įtampą tarp platformų, siekiančių išlaikyti kontrolę, ir DI kūrėjų, norinčių, kad agentai galėtų veikti laisviau.

    Didžiausias barjeras būtų logistika

    Naujai e. prekybos platformai neužtektų vien technologinio sprendimo ir patogios vartotojo patirties. Pagrindinis iššūkis būtų tiekėjų pritraukimas ir klientų įpročių pakeitimas, nes vartotojai dažniausiai lieka ten, kur pasiūla didžiausia, o grąžinimas ir aptarnavimas patikimiausi.

    Dar sudėtingesnė dalis yra logistika: sandėliavimas, pristatymo greitis, grąžinimų valdymas ir klientų aptarnavimo standartai. Būtent čia „Amazon“ pranašumas tradiciškai laikomas vienu stipriausių, todėl bet kuris konkurentas turėtų investuoti ne tik į DI, bet ir į realaus pasaulio infrastruktūrą.

  • Elonas Muskas užsimena apie „Amazon“ konkurentą: kodėl DI agentų pirkimai gali perbraižyti e. prekybą

    Elonas Muskas socialiniame tinkle X leido suprasti svarstantis galimybę kurti „Amazon“ konkurentą. Jo komentaras pasirodė reaguojant į įrašus, kad „Amazon“ esą blokuoja „Grok“ automatizuotus įrankius, galinčius vartotojų vardu atlikti pirkimus.

    „Galbūt turėtume sukurti „Amazon“ konkurentą“, – rašė Elonas Muskas.

    „Grok“ pozicionuojamas kaip sprendimas, galintis internete ieškoti pasiūlymų ir palyginti kainas bei parametrus skirtingose platformose. Kitas žingsnis, apie kurį viešai kalba rinka, yra automatizuotas užsakymo pateikimas ir atsiskaitymo inicijavimas vartotojo vardu.

    Toks posūkis dera su sparčiai ryškėjančia tendencija, kai DI pagrindu veikiantys skaitmeniniai agentai perima dalį rutininių užduočių, įskaitant apsipirkimą. Technologijų bendrovės investuoja į agentines sistemas, nes jos gali sumažinti laiką, kurį žmogus praleidžia naršydamas prekių katalogus, ir pirkimą paversti kelių komandų procesu.

    Tačiau ši kryptis kelia įtampą e. prekybos ekosistemoje. Jei pirkimus inicijuotų agentai, o ne žmonės, mažėtų „rankinių“ apsilankymų srautai, o kartu ir reklamos parodymai bei įsitraukimas, nuo kurių priklauso dalis platformų pajamų.

    Net jei konkurento idėja kol kas tėra vieša užuomina, realiai sukurti pasaulinio masto e. prekybos platformą reikštų daugiau nei technologinį sprendimą. Svarbiausia būtų pritraukti pardavėjus, užtikrinti kainodaros konkurencingumą, suvaldyti grąžinimus ir klientų aptarnavimą, taip pat įtikinti pirkėjus keisti įpročius.

    Didžiausias iššūkis tokioje rinkoje tradiciškai yra logistika: sandėliavimas, paskutinės mylios pristatymas ir greitas užsakymų įvykdymas. „Amazon“ pranašumas remiasi būtent infrastruktūra ir tiekimo grandinės mastu, todėl bet kuri nauja platforma, norinti konkuruoti globaliai, turėtų spręsti šią užduotį nuo pirmos dienos.

    Muskui priklausančios įmonės jau yra parodžiusios gebėjimą greitai kurti didelio masto produktus ir infrastruktūrą, tačiau e. prekybos sėkmę lemia ne vien technologija. Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, ar „Grok“ ir panašūs agentai gaus platesnę prieigą prie prekybos sistemų, ar platformos stiprins apsaugas nuo automatizuotų pirkimų.

  • „Amazon“ vėl mažina darbuotojų skaičių: apie 1 000 etatų atiteks DI sprendimams

    „Amazon“ patvirtino naują darbuotojų mažinimo bangą padalinyje, kuris atsakingas už elektroninės prekybos aptarnavimą. Bendrovė nurodo, kad dalis funkcijų bus perorganizuota, o kai kuriuos kasdienius procesus planuojama vis plačiau automatizuoti pasitelkiant dirbtinis intelektas sprendimus.

    Skelbiama, kad apie 1 000 darbuotojų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Indijoje jau gavo pranešimus apie darbo sutarčių nutraukimą iki spalio pabaigos. Tai liečia biuro pozicijas pagrindinėje „Amazon“ mažmeninės prekybos grandyje, dažnai vadinamoje Stores.

    DI perima dalį biuro darbų

    Pasak įmonės, pakeitimai susiję su veiklos modelio peržiūra: siekiama supaprastinti procesus ir greičiau įgyvendinti prioritetus. Praktikoje tai reiškia, kad užduotys, kurios anksčiau būdavo atliekamos rankiniu būdu, vis dažniau perkeliamos į automatizuotas sistemas.

    „Pakeitėme kai kurias Stores veiklos dalis, nes manome, kad tokia struktūra leis geriau įgyvendinti mūsų prioritetus“, – sakė „Amazon“ atstovas.

    Įmonė pabrėžia, kad mažinimas nėra vienkartinis sprendimas, o platesnės transformacijos dalis. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija optimizuoti komandų dydį ir investuoti į automatizavimą, ypač ten, kur daug pasikartojančių užduočių.

    Ką sako vadovybė ir kas laukia toliau

    „Dirbtinis intelektas laikui bėgant turės įtakos užimtumui, ir viskas rodo, kad ateinančiais metais įmonė veiks su mažesniu darbuotojų skaičiumi“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Tuo pačiu „Amazon“ pabrėžia, kad dalyje rinkų ir padalinių samda tęsiasi, ypač logistikos grandyje, kur sezoniškumas ir pirkėjų srautai lemia didesnį laikinų darbuotojų poreikį. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos logiką: biuro funkcijos dažniau automatizuojamos, o fizinės operacijos sandėliuose išlieka mišrios, derinant žmones ir robotizaciją.

    Lenkijoje pateiktais duomenimis, „Amazon“ šalyje veikia nuo 2014 metų ir turi 12 logistikos centrų bei korporacinius biurus. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad paraleliai su procesų automatizavimu toliau investuoja į infrastruktūrą, tačiau administracinių funkcijų modelis keičiamas sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI diegimas dažniausiai pirmiausia paliečia klientų aptarnavimo, vidinių operacijų koordinavimo, turinio aprašymų kūrimo ir rutininių analitinių užduočių sritis. Tokiuose procesuose automatizavimas leidžia didinti našumą, bet kartu kelia spaudimą darbuotojų skaičiui ir reikalauja naujų kompetencijų.

  • Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    2 mln. eurų plėtrai

    Helsinkyje įsikūrusi tiesiogiai vartotojams internetu prekiaujanti dizaino ir baldų bendrovė „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų augimo finansavimą. Investicijų etapui vadovavo Suomijos privataus kapitalo investuotojas Virta Equity, prisidėjo „Innovestor“ ir keli verslo angelai.

    Įmonė teigia, kad lėšos bus nukreiptos operacijoms plėsti Europos Sąjungoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat spartinti žingsnius JAV rinkoje. Kartu planuojama toliau plėtoti produktų portfelį, prekės ženklą ir veiklos procesus.

    Kuo išsiskiria vakuuminė pakuotė

    „KHOY“ gamina sofos lovas, kurios supakuojamos vakuumu į kompaktiškas kartonines dėžes ir namuose išsiplečia iki pilno dydžio. Tokia schema skirta spręsti vieną didžiausių baldų e. prekybos barjerų: brangų sandėliavimą ir logistiką gabenant didelių gabaritų prekes per sienas.

    Virta Equity vadovas ir partneris Heikki Kivirinta pabrėžė, kad tradicinėje baldų rinkoje logistika dažnai „suvalgo“ maržą, o vakuuminis pakavimas keičia ekonomiką. Pasak jo, „KHOY“ stiprybė yra ginama produktinė inovacija ir jau įrodytas paklausos stabilumas Europoje.

    „KHOY“ išsprendė tai, su kuo baldų industrija kovoja seniai: kaip parduoti ir pristatyti didelius gaminius per sienas taip, kad kaštai nesuvalgytų maržos, – sakė Heikki Kivirinta.

    Nuo užsakymo svetingumo sektoriui iki JAV

    Bendrovę 2022 metais įkūrė Visa Friström, kūrybos vadovas András Kelemen ir operacijų vadovas Jukka Salmikukka. Įmonė pradėjo nuo pirmojo kliento užduoties: svetingumo prekės ženklas BobW ieškojo sofos lovos, tinkamos kasdieniam miegui, bet praktiškos apartamentams skirtingose Europos šalyse.

    „KHOY“ nurodo, kad 2026 metais jų dizainas laimėjo „Red Dot Design Award“, o pirmasis sofos lovos modelis rinkai pristatytas 2024 metų birželio mėnesį. Anksčiau bendrovė vadinosi KOTA, tačiau 2026 metais pakeitė pavadinimą į „KHOY“, tvirtindama, kad tai atspindi tarptautines ambicijas, nekeičiant komandos ir nuosavybės struktūros.

    „Įrodėme, kad žmonės nori paprastesnio būdo pirkti baldus internetu. Augome greitai ir kartu kūrėme pelningą verslą, o šis finansavimas leidžia spartinti plėtrą iš stiprios pozicijos“, – sakė „KHOY“ bendraįkūrėjas ir vadovas Visa Friström.

    Augimas: didžioji dalis pardavimų už Suomijos ribų

    Įmonės teigimu, 2025 metais pajamos siekė 4,3 mln. eurų ir buvo 13 kartų didesnės nei metais anksčiau. „KHOY“ taip pat skaičiuoja 166 proc. metinį augimą ir prognozuoja, kad šiemet pajamos viršys praėjusių metų lygį daugiau nei dvigubai.

    Daugiau nei 80 proc. pardavimų jau sudaro užsienio rinkos, o didžiausios 2025 metais buvo Vokietija ir Prancūzija. Tarp kitų šalių, kuriose fiksuota paklausa, įvardijamos Nyderlandai, Italija, Belgija, Austrija, Airija, Švedija ir Danija.

    JAV rinkoje „KHOY“ veiklą pradėjo maždaug prieš dvi savaites iki investicijų paskelbimo. Bendrovė akcentuoja, kad vakuuminis pakavimas gali sumažinti pristatymo kaštus iki 95 proc., palyginti su įprasta didelių gabaritų baldų logistika, ir taip atverti kelią skalavimui tarptautiniu mastu.

  • Allegro ir kitos platformos susiduria su grąžinimų sukčiavimu: DI kuria įtikinamas „defektų“ nuotraukas

    Kaip veikia nauja schema

    E. prekybos platformose daugėja atvejų, kai nesąžiningi pirkėjai, pasitelkę dirbtinis intelektas, sukuria įtikinamas prekių „defektų“ ar „pažeistų siuntų“ nuotraukas. Tokie vaizdai vėliau pateikiami kaip įrodymas ginčuose, prašant grąžinti pinigus, tačiau prekė dažnai taip ir negrąžinama.

    Schema dažnai vadinama grąžinimų sukčiavimu, kai pirkėjas bando susigrąžinti sumokėtą sumą už realiai tvarkingą prekę. DI įrankiai šią praktiką išplečia, nes leidžia greitai sugeneruoti vizualiai „patikimus“ vaizdus ir sumažina riziką būti demaskuotam vien iš nuotraukų.

    Kodėl pardavėjai atsiduria silpnesnėje pusėje

    Pardavėjai pabrėžia, kad ginčuose platformos neretai linkusios prioritetą teikti pirkėjo pateiktiems „įrodymams“, ypač jei jie atrodo aiškūs ir vizualiai įtikinami. Kai nuotraukos sugeneruotos ar pakoreguotos DI, pardavėjui tampa sudėtinga greitai paneigti kaltinimus ir apginti savo poziciją.

    Tokio tipo konfliktai ypač skausmingi mažesniems verslams ir individualiems pardavėjams, nes vienas nepagrįstas pinigų grąžinimas reiškia ne tik prarastą prekę, bet ir papildomas siuntimo, administravimo bei reputacijos sąnaudas. Augant atvejų skaičiui, rizika pradeda panašėti į sisteminę e. prekybos problemą.

    Kaip platformos vertina DI naudojimą

    Platformos viešuose komentaruose paprastai pabrėžia, kad pats dirbtinis intelektas ne visada yra draudžiamas, jei jis naudojamas korektiškai ir neapgaudinėjant. Pavyzdžiui, DI gali būti taikomas fono pašalinimui ar asmens duomenų apsaugai, jei realus prekės vaizdas išlieka nepakitęs.

    Tačiau klaidinantis ar apgaulingas DI naudojimas, ypač ginčuose pateikiant suklastotus „įrodymus“, vertinamas kaip rimtas taisyklių pažeidimas. Vis dėlto praktikoje didžiausias iššūkis išlieka greitas ir patikimas atskyrimas, ar pateikta medžiaga yra autentiška.

    Ką daro pardavėjai ir kur link juda tendencijos

    Pardavėjai vis dažniau renka prevencinius įrodymus, kad galėtų apsiginti kilus ginčui. Populiarėja siuntinio pakavimo filmavimas, konkretaus egzemplioriaus identifikavimas serijos numeriais ar kitais žymėjimais, taip pat failų archyvavimas su kriptografiniais maišos kodais, kad būtų lengviau įrodyti medžiagos autentiškumą.

    Kita kryptis yra bandymas nustatyti, ar nuotraukos galėjo būti sugeneruotos ar modifikuotos DI. Tokie įrankiai gali padėti kaip signalas, tačiau dažnai neleidžia pateikti šimtaprocentinio įrodymo, todėl ginčuose ir toliau svarbiausi išlieka pirminiai pardavėjo surinkti faktai.

    Teisinė pusė ir rizikos augimas

    Nors konkrečios atsakomybės ribos priklauso nuo valstybės teisės ir aplinkybių, tyčinis pardavėjo klaidinimas siekiant gauti pinigų grąžinimą paprastai gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Skaitmeninių duomenų klastojimas ar manipuliavimas įrodymais taip pat dažnai patenka į atskiras nusikalstamų veikų kategorijas.

    Ekspertai prognozuoja, kad toliau tobulėjant DI įrankiams tokių bandymų daugės, o ginčų dėl „įrodymų“ kokybės bus daugiau. Kol neatsiras brandesnių automatizuotų patikros sprendimų ir vienodesnių taisyklių, didžioji apsaugos dalis ir toliau kris ant pačių pardavėjų pečių.