CP v2

Tag: E. prekyba

  • „Wildberries“ svarsto dalį logistikos perkelti į Kirgistaną: po dronų atakų ieško saugesnio kelio

    Kirgistano valdžia pasiūlė Rusijos e. prekybos platformai „Wildberries“ perkelti dalį sandėlių ir logistikos infrastruktūros į Kirgistaną. Idėja pristatyta Kirgistanui ir Rusijai skirtoje verslo taryboje, pabrėžiant siekį auginti prekybą ir sumažinti riziką, kai kritinė infrastruktūra sutelkta vienoje šalyje.

    Siūlymą iškėlė Kirgistano prekybos ir pramonės struktūroms artimi atstovai, akcentuodami, kad dalies sandėliavimo pajėgumų išskaidymas leistų lanksčiau valdyti tiekimo grandinę. Tai ypač aktualu dabar, kai „Wildberries“ objektai Rusijoje pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniais.

    Kas verčia ieškoti alternatyvų?

    Pastaruoju metu pranešama apie virtinę smūgių „Wildberries“ logistikos objektams skirtinguose Rusijos regionuose. Tarptautinė žiniasklaida skelbė, kad per atakas buvo apgadinta arba sunaikinta reikšminga sandėliavimo infrastruktūros dalis, o tai neišvengiamai paveikė pristatymų greitį ir atsargų valdymą.

    Dėl tokių incidentų rizika tampa ne tik operacinė, bet ir finansinė: sutrinka prekių judėjimas, didėja draudimo bei saugumo kaštai, o smulkieji pardavėjai, priklausomi nuo platformos sandėliavimo ir paskirstymo tinklo, susiduria su užsakymų vėlavimu ir pajamų kritimu.

    Kodėl pasirinkimas gali kristi ant Kirgistano?

    Kirgistanas siūlomas kaip vieta, kur būtų galima išskaidyti sandėliavimo ir logistikos grandis, sumažinant priklausomybę nuo vieno geografinio taško. Šalia to skaičiuojama ir ekonominė nauda: auganti prekybos apimtis, papildomos darbo vietos ir didesnis regiono vaidmuo tranzito bei paskirstymo schemose.

    „Prekės neturėtų būti laikomos vienoje vietoje, tai yra ir ekonomikos, ir rizikų valdymo klausimas“, – sakė Kirgistano pusės atstovas, pristatydamas idėją verslo taryboje.

    Platesnis kontekstas: Centrinė Azija kaip atsarginis planas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau skambėjo signalai, kad „Wildberries“ ieško alternatyvių krypčių už Rusijos ribų, tarp jų minėtas ir Kazachstanas. Tokia strategija atitinka platesnę tendenciją, kai didelės e. prekybos ir logistikos bendrovės, susidūrusios su geopolitinėmis rizikomis, dalį infrastruktūros perkelia ar dubliuoja kaimyninėse valstybėse.

    Kremliaus institucijos ir pati „Wildberries“ viešai neigia teiginius, kad platforma būtų naudojama Rusijos kariuomenei aprūpinti. Tuo metu Ukrainos pusė teigia, kad e. prekybos kanalais gali būti platinamos prekės, turinčios karinį ar dvejopos paskirties pritaikymą, todėl logistikos infrastruktūra tampa taikiniu.

    Kol kas nėra aišku, ar pasiūlymas perkelti dalį logistikos į Kirgistaną virs konkrečiais sprendimais ir investicijomis. Tačiau pats signalas rodo, kad didžiausi regiono e. prekybos žaidėjai vis dažniau logistiką planuoja ne tik pagal kaštus, bet ir pagal saugumo bei atsparumo kriterijus.

  • LPP prognozuoja 18,5 proc. pajamų šuolį ir plečiasi: laikinai mažins užsakymus Bangladeše

    Lenkijos drabužių prekybos grupė LPP skelbia, kad antrąjį 2026–2027 fiskalinių metų ketvirtį jos konsoliduotos pajamos, preliminariais vertinimais, augo 18,5 proc. Įmonė tuo pat metu tęsė aktyvią plėtrą ir per tris mėnesius atidarė 230 naujų parduotuvių.

    Didžiausią augimo dinamiką LPP fiksuoja Rytų Europos ir Centrinės Azijos rinkose, kurias įvardija strategiškai svarbiomis. Grupė taip pat prognozuoja, kad bendrojo pelningumo marža turėtų siekti apie 56–57 proc., o rezultatams palankiai veikė gerėjantys pardavimai tiek fizinėse parduotuvėse, tiek e. prekyboje.

    Plėtra remiasi Sinsay tempu

    Dauguma naujų prekybos vietų buvo skirtos pagrindinei augimo varomajai jėgai – prekės ženklui „Sinsay“: iš 230 atidarytų parduotuvių daugiau kaip 200 buvo būtent šio formato. LPP nurodo, kad bendras metinis tikslas išlieka panašus – per visus fiskalinius metus planuojama atidaryti apie 750 parduotuvių.

    Įmonė praneša, kad rudens–žiemos sezono asortimentas jau užtikrintas, o pirmosios kolekcijų siuntos vykdomos pagal planą. Detalesnius finansinius rezultatus už ketvirtį ir pirmąjį pusmetį LPP ketina skelbti rugsėjo 17 dieną.

    Ginčas dėl Bangladešo tiekėjų ir laikinas sprendimas

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie atsiskaitymus su Bangladešo gamintojais, LPP teigia laiku vykdanti visus įsipareigojimus savo tiekėjams šioje šalyje. Grupė pabrėžia, kad teiginiai apie LPP skolas vietos fabrikams esą neatitinka tikrovės.

    „LPP nuolat atsiskaito su Bangladešo tiekėjais, o viešojoje erdvėje platinama informacija apie pradelstus mokėjimus yra klaidinanti“, – teigiama bendrovės komentare.

    Pasak LPP, dalis viešų pranešimų siejami su užsakymais, kuriuos vykdė atskiras subjektas FES. Grupė aiškina, kad šis vienetas veikė savarankiškai ir pats atsako už savo prievoles, o ginčuose minimi užsakymai buvo įvykdyti tuo laikotarpiu, kai FES jau veikė kaip nepriklausoma bendrovė.

    LPP taip pat pažymi, kad nė vienas tiekėjas, deklaruojantis patirtą žalą, iki šiol nėra pateikęs formalių reikalavimų LPP nei teismuose, nei arbitraže. Vis dėlto grupė pripažįsta, kad situacija kelia rizikų, kurias reikia valdyti.

    Užsakymų ribojimas kaip rizikos valdymas

    Įmonė skelbia nusprendusi laikinai sumažinti pirkimus Bangladeše, argumentuodama sprendimą darbuotojų saugumu ir bendrovės, klientų bei akcininkų interesų apsauga. LPP pabrėžia, kad priemonės apimtis bus nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į situacijos raidą.

    Toks žingsnis dera su platesne mažmeninės prekybos tendencija: tarptautiniai drabužių prekės ženklai vis dažniau perskirsto gamybos užsakymus, kad sumažintų tiekimo grandinių sutrikimų, reputacijos ir atitikties rizikas. Praktikoje tai paprastai reiškia didesnę gamybos geografijos diversifikaciją, trumpesnius užsakymų ciklus ir griežtesnę tiekėjų kontrolę.

    Rinkai dabar svarbiausias klausimas – ar laikinas pirkimų ribojimas turės įtakos prekių tiekimui ir maržoms artimiausiais sezonais. LPP signalizuoja, kad šio sezono pasiūla užtikrinta, tačiau pabrėžia stebėsianti situaciją ir sprendimus koreguosianti pagal rizikų lygį.

  • Ukrainoje kuriamas robotas kurjeris Mebius: kūrėjai žada, kad pristatymą jis pakeis iš esmės

    Ukrainos inžinieriai kuria autonominį roboto kurjerio prototipą, skirtą smulkių siuntų ir pirkinių pristatymui miestuose. Projektą vysto tarptautinis holdingas „Modern Expo“, kurio pagrindinis biuras įsikūręs Lucke.

    Robotas pavadintas Mebius, o jo paskirtis aiški: kuo greičiau ir tiksliau pristatyti prekes klientui. Kūrėjai teigia, kad sprendimas orientuotas į paskutinės mylios pristatymą, kur dažniausiai susidaro didžiausios logistikos sąnaudos ir vėlavimai.

    Kaip veiks pristatymas?

    Planuojama, kad vartotojas programėlėje telefone galės pasirinkti pristatymo laiką ir vietą, o siuntos judėjimą stebės realiu laiku. Tokia schema jau tapo standartu kurjerių rinkoje, tačiau robotizavimas turėtų sumažinti priklausomybę nuo žmogiškųjų resursų piko valandomis.

    „Modern Expo“ nurodo, kad Mebius bus kuriamas ant mobilios platformos su jutikliais ir valdymo sistema. Praktikoje tokie robotai dažniausiai remiasi kameromis, lidar tipo jutikliais, GPS ir nuotolinės priežiūros funkcijomis, nes visiškai autonominis važiavimas tankiuose miestuose išlieka sudėtingas.

    Kodėl robotai kurjeriai tampa tendencija?

    Pasaulyje robotų kurjerių idėją skatina auganti e. prekyba ir miestų siekis mažinti taršą bei automobilių srautus. Įmonės ieško sprendimų, kurie galėtų pristatyti užsakymus trumpais atstumais pigiau, ypač kai brangsta kurjerių darbas ir didėja klientų lūkesčiai dėl greičio.

    Kartu tokie projektai kelia ir klausimų: saugumas šaligatviuose, atsakomybė avarijos atveju, vandalizmo rizika, taip pat teisinis reguliavimas. Dėl to daugelyje šalių robotai paprastai pradedami bandyti ribotose teritorijose, o jų darbą dažnai prižiūri operatoriai.

    Kas toliau?

    Kūrėjai tikisi, kad ateityje pristatymo paslaugos vis labiau remsis tokiais robotais, o žmogaus vaidmuo persikels į kontrolę, priežiūrą ir klientų aptarnavimą. Vis dėlto realus proveržis priklausys nuo bandymų rezultatų, infrastruktūros pritaikymo ir to, kaip greitai miestai prisitaikys prie naujos mobilumo formos.

    Anksčiau tarptautinėje rinkoje dėmesio sulaukė ir kiti robotikos projektai, kai humanoidiniai robotai bei keturkojai robotai buvo pritaikyti kūrybai ar praktinėms užduotims. Tai rodo bendrą kryptį: DI ir jutiklių technologijos vis dažniau perkeliamos iš laboratorijų į kasdienes paslaugas.

  • Ukrainiečių robotai keičia siuntų rūšiavimą: „Deus Robots“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų

    Ukrainos startuolis „Deus Robots“, kuriantis robotus siuntų ir prekių rūšiavimui, pritraukė apie 4,6 mln. eurų investiciją. Bendrovę 2018 metais įkūrė programuotojas Pavlo Pikulin, o ankstesniais etapais jis į projektą buvo pritraukęs apie 460 000 eurų ir dar apie 920 000 eurų investavo asmeninių lėšų.

    Šiuo metu „Deus Robots“ robotai naudojami Ukrainos siuntų operatoriaus „Nova Post“ procesuose, kur automatizacija padeda mažinti rankinio darbo apimtį ir spartinti siuntų srautus. Augant e. prekybai ir didėjant siuntų kiekiams, būtent rūšiavimo grandis tampa viena kritiškiausių logistikos infrastruktūroje.

    Gamyba Ukrainoje, dalys iš užsienio

    Startuolis robotus surenka Ukrainoje, tačiau komponentus perka tarptautinėje rinkoje, įskaitant tiekėjus Kinijoje, Europoje ir JAV. Toks modelis leidžia greičiau kurti ir testuoti produktą, bet kartu didina priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kainų svyravimų ir logistikos.

    Bendrovė planuoja plėtrą, numatydama išsinuomoti gamybines patalpas Kyjive, kad galėtų didinti pajėgumus ir greičiau įgyvendinti naujų modelių gamybą. Robotikos sektoriuje mastelio didinimas dažnai tampa svarbiausiu etapu, nes klientams reikalingi ne prototipai, o stabiliai veikiantys parkai, aptarnavimas ir atsarginių dalių tiekimas.

    Ką gali šie robotai?

    „Deus Robots“ nurodo vystanti kelis robotų tipus, pritaikytus skirtingoms sandėlio užduotims. Tarp jų minimi sprendimai, kurie rūšiuoja siuntas iki 30 kilogramų, perveža stelažus iki 300 kilogramų ir krauna paletes iki 1 tonos.

    Kitais metais startuolis planuoja pristatyti dar tris naujus modelius, įskaitant tokį, kuris galėtų paimti siuntas iš lentynų. Tokie sprendimai rinkoje vertinami dėl galimybės mažinti darbuotojų fizinį krūvį ir užtikrinti vienodesnį darbo tempą piko metu.

    Planas – tarptautinė rinka

    Startuolis siekia plėsti veiklą už Ukrainos ribų, orientuodamasis į mažmeninę prekybą, pašto ir kurjerių operatorius, farmacijos bei automobilių pramonę. Šiuose sektoriuose automatizacija dažniausiai diegiama dėl darbo jėgos trūkumo, didelių srautų ir poreikio tiksliai sekti prekes sandėlyje.

    Robotų rūšiavimas ir sandėlio automatizacija pasaulyje tampa vis labiau duomenimis grįsta sritimi, kur konkurencinį pranašumą lemia ne tik mechanika, bet ir programinė įranga, integracija su sandėlio valdymo sistemomis bei DI paremtas maršrutizavimas. Todėl investicijos į produktų liniją ir gamybos pajėgumus dažnai yra būtina sąlyga norint konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais.

    Ukrainoje „Deus Robots“ kol kas dirba su „Nova Post“, tačiau sėkmingas diegimas vietinėje rinkoje gali tapti atspirties tašku deryboms su tarptautiniais klientais. Logistikos bendrovės, ieškančios greitų automatizavimo sprendimų, dažnai prioritetą teikia jau realiai veikiančioms sistemoms, kurios įrodė patikimumą dideliuose srautuose.

  • „Amazon“ iki 2033 metų automatizuos sandėlius: ką darys šimtai tūkstančių darbuotojų?

    „Amazon“ viduje svarstomi planai sparčiai didinti robotizaciją sandėliuose ir logistikos centruose, siekiant, kad didelę dalį rutininių užduočių atliktų robotai. Kompanija prognozuoja augančius pardavimus, tačiau kartu ieško būdų mažinti vieno pristatyto siuntinio savikainą.

    Pagal viešumoje aptariamus skaičiavimus, robotikos komanda taikosi automatizuoti iki 75 proc. tam tikrų logistikos procesų. Dokumentuose minimas tikslas, kad iki 2027 metų dėl automatizacijos galėtų nebereikėti kurti apie 160 000 naujų darbo vietų, kurios kitu atveju būtų atsiradusios plečiantis apimtims.

    Kas keičiasi sandėliuose?

    Didžiausias pokytis vyksta ten, kur darbas lengviausiai standartizuojamas: prekių paėmimas, rūšiavimas, perkėlimas tarp zonų ir pakavimas. Robotai dažniausiai perima fizinį judėjimą, o darbuotojams lieka kokybės kontrolė, nestandartinių situacijų sprendimas ir įrangos priežiūra.

    Tokia automatizacija paprastai diegiama etapais: pirmiausia modernizuojami didžiausi centrai, vėliau sprendimai kopijuojami į kitus objektus. Dėl to darbo rinkos poveikis dažniau pasireiškia ne staigiais atleidimais, o lėtesniu naujų darbuotojų samdymu.

    Kiek pinigų tai gali sutaupyti?

    Vidiniuose skaičiavimuose minėta, kad automatizavimas galėtų sutaupyti apie 0,30 euro vienam pristatytam vienetui, o per 2025–2027 metų laikotarpį bendra nauda siektų apie 11,7 milijardo eurų. Skaičiai priklauso nuo diegimo tempo, energijos kainų, įrangos nusidėvėjimo ir pristatymo apimčių.

    Tokie sutaupymai ypač svarbūs mažų maržų logistikoje, kur konkurencija remiasi greičiu ir kaina. Dėl to robotizacija tampa ne vien technologiniu projektu, bet ir strateginiu ginklu kovoje dėl rinkos dalies.

    Ką tai reiškia darbuotojams?

    Darbuotojų vaidmuo gali keistis iš fizinio atlikimo į procesų priežiūrą, mokymą, remonto darbus ir operacijų koordinavimą. Kartu didėja poreikis techniniams įgūdžiams, o daliai žmonių tenka persikvalifikuoti, nes paprasčiausios užduotys nyksta greičiausiai.

    „Amazon“ atstovė Kelly Nantel yra sakiusi, kad nutekinta informacija atspindi vienos komandos požiūrį ir nebūtinai visos kompanijos strategiją. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad sėkmės atveju tokį modelį linkusios kartoti ir kitos didžiosios korporacijos, nes automatizacija gali tapti nauju logistikos standartu.

    Platesnė tendencija aiški: robotai ir DI sprendimai vis dažniau naudojami ne tik gamyboje, bet ir e. prekybos grandinėje nuo sandėlio iki pristatymo. Tai reiškia, kad ateities konkurencija vyks ne vien dėl darbuotojų skaičiaus, o dėl technologijų, procesų ir gebėjimo greitai mokyti žmones naujų kompetencijų.

  • „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    „InPost“ meta iššūkį „Allegro“: į „InPost Mobile“ atkeliauja DI pirkinių asistentas „Von Halsky“

    Lenkijos siuntų ir paštomatų operatorė „InPost“ plečia savo mobiliosios programėlės „InPost Mobile“ galimybes ir vis ryškiau taikosi į e. prekybos rinką. Bendrovė pranešė, kad į programėlę diegia DI pirkinių asistentą „Von Halsky“, kuris turi padėti greičiau rasti prekes ir atlikti pirkimą neišeinant iš vienos aplikacijos.

    Apie naują funkciją viešai kalbėjo „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska. Pasak bendrovės, funkcija palaipsniui bus prieinama visiems „InPost Mobile“ naudotojams, kurių skaičius siekia apie 17 mln., o prieš tai sprendimas kelis mėnesius buvo testuojamas beta režimu su pasirinkta vartotojų grupe.

    Kaip veiks „Von Halsky“?

    Asistentas programėlėje pasiekiamas per atskirą ikoną ir leidžia užduoti klausimus natūralia kalba, pavyzdžiui, paprašyti surasti knygą konkrečia tema ar pasiūlyti tinkamiausią pirkinį pagal poreikius. Sistema peržiūri parduotuvių, siūlančių apsipirkimą su „InPost“, pasiūlymus ir pateikia rekomendacijas.

    Esminė idėja yra apsipirkimo procesą sutalpinti į vieną vietą: nuo prekės paieškos ir pasirinkimo iki užsakymo bei pristatymo valdymo. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai logistikos ir mokėjimų ekosistemas turinčios įmonės siekia tapti pilno ciklo prekybos platformomis.

    Įdiegimas vyks etapais

    „InPost“ nurodo, kad DI asistento diegimas vyks palaipsniui ir priklausys nuo programėlės versijos. Praktikoje tai reiškia, kad net atnaujinus „InPost Mobile“ ne visi vartotojai funkciją pamatys iškart, nes prieiga gali būti įjungiama nuosekliai skirtingoms naudotojų grupėms.

    Toks diegimo modelis dažnai taikomas technologijų bendrovėse, kai naujos funkcijos išleidžiamos etapais siekiant stebėti stabilumą, apkrovas ir vartotojų elgseną. Tai leidžia greičiau koreguoti sprendimą, jei paaiškėja trūkumų ar kyla nenumatytų saugumo bei kokybės klausimų.

    Kova dėl e. prekybos pirkėjo

    Naujasis asistentas rodo „InPost“ ambicijas konkuruoti ne vien logistikos, bet ir apsipirkimo patirties srityje, kur dominuoja didžiosios e. prekybos platformos. Lenkijos rinkoje panašius įrankius jau diegia ir „Allegro“, todėl DI funkcijos gali tapti dar vienu konkurenciniu argumentu kovoje dėl pirkėjų dėmesio.

    Pastaruoju metu e. prekyboje DI sprendimai vis dažniau naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, greitesnei paieškai, klausimų atsakymams apie prekes ir sklandesniam pirkimo keliui. Vartotojams tai gali reikšti patogesnį apsipirkimą, o verslui – didesnę konversiją ir mažesnę klientų aptarnavimo apkrovą.

    Kol kas „InPost“ neatskleidžia detalių, kokiu mastu „Von Halsky“ personalizuos pasiūlymus ir kokius duomenis naudos rekomendacijoms, tačiau tokie klausimai tampa vis svarbesni didėjant DI naudojimui. Vartotojų pasitikėjimas čia dažnai priklauso nuo aiškių privatumo taisyklių ir skaidraus paaiškinimo, kaip veikia rekomendacijų logika.

  • Itin reta „The Boardsmith“ akcija: šimtai pjaustymo lentų su 20 proc. nuolaida gali dingti per valandas

    Medinių pjaustymo lentų gamintoja „The Boardsmith“ paskelbė itin retą vienos dienos išpardavimą, per kurį daliai gaminių taikoma 20 proc. nuolaida. Į akciją patenka pjaustymo, mėsos pjaustymo bei užkandžių pateikimo lentos, o pasiūlymai nuolat keičiasi.

    Skelbiama, kad išpardavimo metu vienu metu pateikiama ribota, maždaug 50 nuolaidinių lentų partija, kuri vėliau pakeičiama kita. Dalis gaminių priskiriami gamintojo antros rūšies produkcijai, todėl gali turėti vizualinių medienos rašto ar atspalvio skirtumų, tačiau funkcionalumas išlieka toks pats.

    Kodėl šios lentos taip vertinamos

    Tokio tipo galinėmis rievėmis suklijuotos kietmedžio lentos virtuvės entuziastų vertinamos dėl ilgaamžiškumo ir peiliams palankesnio paviršiaus. Praktikoje tai reiškia, kad intensyviai naudojant paviršius paprastai mažiau „išvagojamas“, o peilių ašmenys dyla lėčiau nei ant kietų, neelastingų paviršių.

    Vis dėlto specialistai nuolat primena, kad medinėms lentoms reikia priežiūros: reguliaraus plovimo, kruopštaus nusausinimo ir periodinio įtrinimo aliejumi. Tai padeda sumažinti drėgmės įgeriamumą, skilinėjimo riziką ir nemalonių kvapų kaupimąsi.

    Ko tikėtis iš išpardavimo ir kainų

    Nuolaida taikoma skirtingų dydžių ir skirtingų medienos rūšių lentoms, todėl galutinė kaina priklauso nuo konkretaus modelio ir komplektacijos. Pirkėjams siūlomos ir pasirenkamos detalės, pavyzdžiui, kojelės, sulčių griovelis ar įpjovos patogiam pakėlimui.

    Dėl ribotų kiekių ir nuolat atsinaujinančių partijų tokie išpardavimai dažnai baigiasi greitai, ypač jei ieškoma konkretaus dydžio ar medienos. Pirkėjams, kurie svarsto apie tokį pirkinį, verta įsivertinti, kad populiariausi modeliai paprastai išgraibstomi pirmiausia.

    Platesnės tendencijos virtuvės įrangos rinkoje

    Pastaraisiais metais pastebima, kad aukštesnės kokybės virtuvės įrankiai perkami rečiau, bet sąmoningiau, o dėmesys krypsta į ilgaamžiškumą ir taisomumą. Tai ypač aktualu pjaustymo lentoms, kurios kasdien patiria drėgmę, temperatūros svyravimus ir mechaninį krūvį.

    Tuo pačiu išlieka ir praktinis aspektas: tinkamai prižiūrima kietmedžio lenta neretai tarnauja metų metus, todėl vartotojai dažnai ją vertina kaip ilgalaikę investiciją. Būtent dėl to retai pasitaikantys išpardavimai sulaukia didelio susidomėjimo.

  • Paberžėje įrengtas naujos kartos „Omniva“ paštomatas: plėtra startuoja mažesniuose miesteliuose

    Paberžėje įrengtas naujos kartos „Omniva“ paštomatas: plėtra startuoja mažesniuose miesteliuose

    Logistikos ir technologijų bendrovė „Omniva“ Lietuvoje pradeda naujos kartos paštomatų plėtrą mažesnėse gyvenvietėse. Pirmieji tokio tipo įrenginiai skirti spręsti problemą ten, kur įprastą paštomatą įrengti sudėtinga dėl infrastruktūros reikalavimų.

    Gegužės 29 dieną Paberžėje, Vilniaus g. 22, bendruomenei pristatytas naujas paštomatas. Tokie sprendimai, pasak bendrovės, turi priartinti siuntų išsiuntimo ir atsiėmimo paslaugas prie gyventojų kasdienio maršruto.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič teigia, kad poreikis paštomatams mažesnėse vietovėse buvo keliamas ne kartą. Savivaldybė, anot jo, kreipėsi į siuntų pristatymo įmones dėl tinklo plėtros, o Paberžėje įrengtas paštomatas rodo, kad sprendimai randami bendradarbiaujant.

    „Gyventojai ne kartą kėlė klausimą dėl patogesnės prieigos prie siuntų paslaugų. Džiaugiuosi, kad Paberžės gyventojų norą turėti paštomatą arčiau namų suprato ir atliepė bendrovė „Omniva““, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kas skiriasi nuo įprasto paštomato?

    „Omniva“ Lietuvos komandos vadovas Tadas Drunga pabrėžia, kad paštomatai šiandien yra vienas populiariausių siuntų atsiėmimo ir siuntimo būdų, o augantis e. prekybos mastas didina poreikį paslaugas išplėsti ir už didžiųjų miestų ribų.

    Naujos kartos paštomatų esmė ta, kad jų veikimui nereikia prijungimo prie elektros tinklo ar nuolatinio interneto ryšio. Tai leidžia įrenginius statyti ten, kur patogiausia gyventojams, pavyzdžiui, prie parduotuvės, seniūnijos ar bendruomenės centro.

    Vartotojams pagrindinis pokytis susijęs su valdymu: vietoje liečiamo ekrano naudojama klaviatūra arba mobilioji programėlė. Bendrovė akcentuoja, kad, nepaisant kompaktiškesnio formato, išlieka pagrindinės paslaugos: siuntų atsiėmimas, išsiuntimas ir prekių grąžinimas.

    Kur jau veikia ir kas toliau?

    „Omniva“ skelbia Lietuvoje valdanti daugiau nei 550 paštomatų tinklą ir matanti poreikį lankstesniems sprendimams regionuose. Dėl to naujos kartos paštomatai laikomi papildomu įrankiu spartesnei tinklo plėtrai mažesnėse bendruomenėse.

    Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 5 tokie paštomatai: Karmėlavoje, Kaune, Paberžėje, Žeimelyje ir Butrimonyse. Bendrovė nurodo, kad artimiausiu metu planuoja tolesnę plėtrą, o analogiški įrenginiai diegiami ir kitose Baltijos šalyse.

  • BGK siūlo įmonėms lengvatines paskolas skaitmeniniam prieinamumui: palūkanos nuo 0,15 proc. per metus

    Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK pranešė, kad įmonės gali gauti lengvatinę paskolą investicijoms į skaitmeninį prieinamumą. Finansavimas skirtas interneto svetainių, e. parduotuvių ir mobiliųjų programėlių pritaikymui taip, kad jomis patogiai galėtų naudotis visi klientai, įskaitant žmones su negalia ar laikinais funkcijų sutrikimais.

    Pasak banko, pagrindinė kryptis – modernizacija pagal tarptautiniu mastu taikomus WCAG 2.1 reikalavimus. Praktikoje tai reiškia aiškesnę navigaciją, geresnį kontrastą, suderinamumą su ekrano skaitytuvais, patogesnį formų pildymą ir kitus sprendimus, mažinančius barjerus skaitmeninėje aplinkoje.

    Kokios sąlygos siūlomos?

    BGK nurodo, kad paskolos palūkanos siekia 0,15 proc. per metus, o grąžinimo terminas gali būti išdėstytas iki 10 metų. Taip pat numatyta galimybė taikyti atidėjimą iki 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, kad įmonės galėtų įgyvendinti pokyčius dar nepradėjus intensyvaus grąžinimo.

    Be to, įvykdžius nustatytas sąlygas, dalis grąžintinos sumos gali mažėti iki 30 proc. visos paskolos vertės. Tokia nuostata didina motyvaciją neapsiriboti kosmetiniais pataisymais ir realiai pasiekti apčiuopiamą prieinamumo lygį.

    Kodėl prieinamumas tampa investicija?

    Skaitmeninis prieinamumas vis dažniau vertinamas ne tik kaip socialinė atsakomybė, bet ir kaip konkurencinis pranašumas. Patogiau veikianti svetainė ar programėlė paprastai reiškia mažiau nebaigtų pirkimų, mažiau klientų aptarnavimo užklausų ir didesnį pasitikėjimą prekės ženklu.

    BGK atkreipia dėmesį, kad prieinami sprendimai didina komfortą visiems vartotojams, o ne tik konkrečioms grupėms. Paprastesnė struktūra, aiškesni mygtukai ar suprantamesnės klaidų žinutės dažnai pagerina ir bendrus verslo rodiklius, ypač e. prekyboje.

    „Prieinamas e. prekybos sprendimas, interneto svetainė ar programėlė reiškia didesnį naudojimosi komfortą kiekvienam klientui, o įmonei tai suteikia galimybę išlaikyti esamus ir pritraukti naujus“, – sakė BGK ekspertė Aneta Komosa.

    Iš kur skiriamos lėšos?

    BGK teigimu, paskolos finansuojamos iš programos Europos fondai socialinei plėtrai (FERS). Verslas dėl finansavimo turi kreiptis į finansų institucijas, kurios BGK pavedimu teikia šias paskolas ir administruoja paraiškas.

    Tokio tipo priemonės paprastai siejamos su platesne ES kryptimi mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kad skaitmeninės paslaugos būtų prieinamos kuo platesniam vartotojų ratui. Įmonėms tai signalas, kad prieinamumo reikalavimai ir praktikos artimiausiais metais tik stiprės, todėl investicijos gali tapti iš anksto suvaldyta rizika.

  • „Amazon“ žengė netikėtą žingsnį: uždaro „Rufus“ ir į paiešką įkelia „Alexa“ pirkimų agentą

    „Amazon“ žengė netikėtą žingsnį: uždaro „Rufus“ ir į paiešką įkelia „Alexa“ pirkimų agentą

    Kas keičiasi „Amazon“ platformoje

    „Amazon“ atsisako atskiro „Rufus“ pokalbių roboto ir pirkimų strategijos centre stato „Alexa“. Bendrovė pristatė „Alexa for Shopping“ – įrankį, kuris atsakinėja į pirkėjų klausimus ir gali atlikti veiksmus vartotojo vardu.

    Naujasis sprendimas sujungia „Rufus“ rekomendacijų logiką ir pažangesnes „Alexa“ galimybes, o atsakymams naudoja pirkimų istoriją bei kitus vartotojo duomenis. „Amazon“ pabrėžia, kad tikslas – kuo asmeniškesnė pagalba renkantis prekes.

    Kaip veiks „Alexa for Shopping“

    „Amazon“ integruoja „Alexa“ į parduotuvės paieškos rezultatus: naršant tam tikras prekes gali atsirasti pokalbio langas su svarbia informacija ir siūlomais variantais. Vartotojai galės greičiau palyginti prekes tarpusavyje ir patikslinti pasirinkimą klausimais.

    Įrankis taip pat gali padėti planuoti pirkinius pagal kainą, pavyzdžiui, nustatyti pirkimą, kai prekė pasiekia pageidaujamą kainos lygį. „Amazon“ nurodo, kad „Prime“ narystė nėra būtina norint naudotis „Alexa for Shopping“.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams ir pardavėjams

    Šis posūkis vyksta tuo metu, kai e. prekyboje daugėja DI pirkimų agentų ir paieškos konkurencija persikelia iš įprastų rezultatų į pokalbio formatą. Tokie įrankiai žada sutrumpinti kelią nuo klausimo iki sprendimo, tačiau rinka vis dar tikrina, kiek pirkėjai pasirengę patikėti pirkimo procesą agentams.

    „Amazon“ argumentuoja, kad jos pranašumas – prieiga prie itin didelio prekių katalogo, klientų atsiliepimų ir realaus laiko duomenų, tokių kaip likučiai ar pristatymo terminai. Tokie duomenys leidžia ne tik apibendrinti informaciją, bet ir pateikti praktiškai pritaikomą atsakymą pirkimo akimirką.

    Pokyčiai gali būti reikšmingi ir trečiųjų šalių pardavėjams, nes „Alexa“ atsiradimas paieškoje keičia vartotojo kelionę iki produkto puslapio. Kadangi „Amazon“ reklamos verslas glaudžiai susijęs su matomumu paieškos rezultatuose, bet kokia nauja rekomendacijų logika gali perbraižyti konkurenciją dėl pirkėjo dėmesio.

    „Naudodamasis suprantu, kodėl kiti bandymai sunkiai veikia: tai ne vien žiniatinklio rezultatų surinkimas ir pavertimas pokalbiu“, – sakė „Amazon“ „Alexa“ padalinio vadovas Danielis Rauschas.

    Bendrovė nurodo, kad „Alexa for Shopping“ gali rodyti reklamą tais atvejais, kai ji yra aktuali ir gerina apsipirkimo patirtį, tačiau esą nėra skirta susiaurinti pasirinkimą. Artimiausiu metu bus aišku, ar pirkėjai priims tokį formatą kaip naują pagrindinį apsipirkimo būdą, o pardavėjai – kaip dar vieną taisyklių pasikeitimą „Amazon“ ekosistemoje.