CP v2

Tag: E. prekyba

  • Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    Helsinkio „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų: vakuumu supakuotos sofos lovos keliauja į JAV ir Europą

    2 mln. eurų plėtrai

    Helsinkyje įsikūrusi tiesiogiai vartotojams internetu prekiaujanti dizaino ir baldų bendrovė „KHOY“ pritraukė 2 mln. eurų augimo finansavimą. Investicijų etapui vadovavo Suomijos privataus kapitalo investuotojas Virta Equity, prisidėjo „Innovestor“ ir keli verslo angelai.

    Įmonė teigia, kad lėšos bus nukreiptos operacijoms plėsti Europos Sąjungoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat spartinti žingsnius JAV rinkoje. Kartu planuojama toliau plėtoti produktų portfelį, prekės ženklą ir veiklos procesus.

    Kuo išsiskiria vakuuminė pakuotė

    „KHOY“ gamina sofos lovas, kurios supakuojamos vakuumu į kompaktiškas kartonines dėžes ir namuose išsiplečia iki pilno dydžio. Tokia schema skirta spręsti vieną didžiausių baldų e. prekybos barjerų: brangų sandėliavimą ir logistiką gabenant didelių gabaritų prekes per sienas.

    Virta Equity vadovas ir partneris Heikki Kivirinta pabrėžė, kad tradicinėje baldų rinkoje logistika dažnai „suvalgo“ maržą, o vakuuminis pakavimas keičia ekonomiką. Pasak jo, „KHOY“ stiprybė yra ginama produktinė inovacija ir jau įrodytas paklausos stabilumas Europoje.

    „KHOY“ išsprendė tai, su kuo baldų industrija kovoja seniai: kaip parduoti ir pristatyti didelius gaminius per sienas taip, kad kaštai nesuvalgytų maržos, – sakė Heikki Kivirinta.

    Nuo užsakymo svetingumo sektoriui iki JAV

    Bendrovę 2022 metais įkūrė Visa Friström, kūrybos vadovas András Kelemen ir operacijų vadovas Jukka Salmikukka. Įmonė pradėjo nuo pirmojo kliento užduoties: svetingumo prekės ženklas BobW ieškojo sofos lovos, tinkamos kasdieniam miegui, bet praktiškos apartamentams skirtingose Europos šalyse.

    „KHOY“ nurodo, kad 2026 metais jų dizainas laimėjo „Red Dot Design Award“, o pirmasis sofos lovos modelis rinkai pristatytas 2024 metų birželio mėnesį. Anksčiau bendrovė vadinosi KOTA, tačiau 2026 metais pakeitė pavadinimą į „KHOY“, tvirtindama, kad tai atspindi tarptautines ambicijas, nekeičiant komandos ir nuosavybės struktūros.

    „Įrodėme, kad žmonės nori paprastesnio būdo pirkti baldus internetu. Augome greitai ir kartu kūrėme pelningą verslą, o šis finansavimas leidžia spartinti plėtrą iš stiprios pozicijos“, – sakė „KHOY“ bendraįkūrėjas ir vadovas Visa Friström.

    Augimas: didžioji dalis pardavimų už Suomijos ribų

    Įmonės teigimu, 2025 metais pajamos siekė 4,3 mln. eurų ir buvo 13 kartų didesnės nei metais anksčiau. „KHOY“ taip pat skaičiuoja 166 proc. metinį augimą ir prognozuoja, kad šiemet pajamos viršys praėjusių metų lygį daugiau nei dvigubai.

    Daugiau nei 80 proc. pardavimų jau sudaro užsienio rinkos, o didžiausios 2025 metais buvo Vokietija ir Prancūzija. Tarp kitų šalių, kuriose fiksuota paklausa, įvardijamos Nyderlandai, Italija, Belgija, Austrija, Airija, Švedija ir Danija.

    JAV rinkoje „KHOY“ veiklą pradėjo maždaug prieš dvi savaites iki investicijų paskelbimo. Bendrovė akcentuoja, kad vakuuminis pakavimas gali sumažinti pristatymo kaštus iki 95 proc., palyginti su įprasta didelių gabaritų baldų logistika, ir taip atverti kelią skalavimui tarptautiniu mastu.

  • Allegro ir kitos platformos susiduria su grąžinimų sukčiavimu: DI kuria įtikinamas „defektų“ nuotraukas

    Kaip veikia nauja schema

    E. prekybos platformose daugėja atvejų, kai nesąžiningi pirkėjai, pasitelkę dirbtinis intelektas, sukuria įtikinamas prekių „defektų“ ar „pažeistų siuntų“ nuotraukas. Tokie vaizdai vėliau pateikiami kaip įrodymas ginčuose, prašant grąžinti pinigus, tačiau prekė dažnai taip ir negrąžinama.

    Schema dažnai vadinama grąžinimų sukčiavimu, kai pirkėjas bando susigrąžinti sumokėtą sumą už realiai tvarkingą prekę. DI įrankiai šią praktiką išplečia, nes leidžia greitai sugeneruoti vizualiai „patikimus“ vaizdus ir sumažina riziką būti demaskuotam vien iš nuotraukų.

    Kodėl pardavėjai atsiduria silpnesnėje pusėje

    Pardavėjai pabrėžia, kad ginčuose platformos neretai linkusios prioritetą teikti pirkėjo pateiktiems „įrodymams“, ypač jei jie atrodo aiškūs ir vizualiai įtikinami. Kai nuotraukos sugeneruotos ar pakoreguotos DI, pardavėjui tampa sudėtinga greitai paneigti kaltinimus ir apginti savo poziciją.

    Tokio tipo konfliktai ypač skausmingi mažesniems verslams ir individualiems pardavėjams, nes vienas nepagrįstas pinigų grąžinimas reiškia ne tik prarastą prekę, bet ir papildomas siuntimo, administravimo bei reputacijos sąnaudas. Augant atvejų skaičiui, rizika pradeda panašėti į sisteminę e. prekybos problemą.

    Kaip platformos vertina DI naudojimą

    Platformos viešuose komentaruose paprastai pabrėžia, kad pats dirbtinis intelektas ne visada yra draudžiamas, jei jis naudojamas korektiškai ir neapgaudinėjant. Pavyzdžiui, DI gali būti taikomas fono pašalinimui ar asmens duomenų apsaugai, jei realus prekės vaizdas išlieka nepakitęs.

    Tačiau klaidinantis ar apgaulingas DI naudojimas, ypač ginčuose pateikiant suklastotus „įrodymus“, vertinamas kaip rimtas taisyklių pažeidimas. Vis dėlto praktikoje didžiausias iššūkis išlieka greitas ir patikimas atskyrimas, ar pateikta medžiaga yra autentiška.

    Ką daro pardavėjai ir kur link juda tendencijos

    Pardavėjai vis dažniau renka prevencinius įrodymus, kad galėtų apsiginti kilus ginčui. Populiarėja siuntinio pakavimo filmavimas, konkretaus egzemplioriaus identifikavimas serijos numeriais ar kitais žymėjimais, taip pat failų archyvavimas su kriptografiniais maišos kodais, kad būtų lengviau įrodyti medžiagos autentiškumą.

    Kita kryptis yra bandymas nustatyti, ar nuotraukos galėjo būti sugeneruotos ar modifikuotos DI. Tokie įrankiai gali padėti kaip signalas, tačiau dažnai neleidžia pateikti šimtaprocentinio įrodymo, todėl ginčuose ir toliau svarbiausi išlieka pirminiai pardavėjo surinkti faktai.

    Teisinė pusė ir rizikos augimas

    Nors konkrečios atsakomybės ribos priklauso nuo valstybės teisės ir aplinkybių, tyčinis pardavėjo klaidinimas siekiant gauti pinigų grąžinimą paprastai gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Skaitmeninių duomenų klastojimas ar manipuliavimas įrodymais taip pat dažnai patenka į atskiras nusikalstamų veikų kategorijas.

    Ekspertai prognozuoja, kad toliau tobulėjant DI įrankiams tokių bandymų daugės, o ginčų dėl „įrodymų“ kokybės bus daugiau. Kol neatsiras brandesnių automatizuotų patikros sprendimų ir vienodesnių taisyklių, didžioji apsaugos dalis ir toliau kris ant pačių pardavėjų pečių.

  • Allegro ir Vinted plinta grąžinimų sukčiavimas: DI sugeneruotos nuotraukos apsunkina ginčus

    Elektroninės prekybos platformose daugėja atvejų, kai pirkėjai ginčuose pateikia ne realias, o dirbtinis intelektas sugeneruotas nuotraukas. Tokiais vaizdais imituojami tariami defektai ar pažeistos siuntos, kad būtų išsireikalauta pinigų grąžinimo, o prekė liktų pas pirkėją.

    Ši schema dažnai vadinama pinigų grąžinimo sukčiavimu, kai grąžinimas prašomas už iš esmės tvarkingą daiktą. DI įrankiai leidžia lengvai pridėti tariamas skyles drabužiuose, įbrėžimus, dėmes ar „pakuotės sugadinimus“, todėl pardavėjams vis sunkiau įrodyti, kad prekė buvo išsiųsta tvarkinga.

    Kaip veikia nauja schema

    Dažnas scenarijus prasideda nuo skundo, kad prekė neatitiko aprašymo arba atvyko sugadinta. Prie skundo pridedamos įtikinamai atrodančios nuotraukos, kurios, kaip įtariama, gali būti sukurtos ar pakoreguotos DI priemonėmis.

    Problema ta, kad ginčų valdyme platformos neretai linkusios remtis pateiktais įrodymais ir pirkėjo apsauga. Tokiose situacijose pardavėjai rizikuoja prarasti ir pinigus, ir prekę, ypač jei neturi savo surinktų siuntos paruošimo įrodymų.

    Ką sako platformos ir kodėl sunku įrodyti

    Platformos pabrėžia, kad vaizdo kokybės gerinimas ar fono šalinimas savaime nėra draudžiamas, jei tai atitinka taisykles ir tiksliai atspindi parduodamą daiktą. Tačiau klaidinantis ar apgaulingas DI naudojimas skelbimuose ar ginčuose, pateikiant suklastotus „įrodymus“, yra vertinamas kaip taisyklių pažeidimas.

    Praktikoje viską apsunkina tai, kad DI korekcijos gali būti nepastebimos plika akimi. Net ir naudojant specialius aptikimo įrankius dažnai gaunamas tik signalas, kad vaizdas galėjo būti generuotas ar keistas, bet tai nebūtinai tampa lemiamu įrodymu ginče.

    Kaip saugosi pardavėjai ir kokios rizikos

    Pardavėjai vis dažniau renka papildomus įrodymus dar prieš išsiunčiant siuntą: filmuoja pakavimo procesą, fiksuoja prekės būklę, serijinius numerius ar kitus identifikatorius. Taip pat populiarėja siuntų žymėjimas, kad jos supakuotos stebint vaizdo stebėjimui, nors tokie užrašai savaime negarantuoja apsaugos.

    Teisinė rizika sukčiaujantiems pirkėjams išlieka reali, nes tyčinis pardavėjo klaidinimas siekiant gauti pinigų grąžinimą gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Vis dėlto augant DI galimybėms tikėtina, kad bandymų piktnaudžiauti daugės, o kol kas didelė dalis atsakomybės tenka patiems pardavėjams ir jų surenkamiems įrodymams.

  • DI grąžinimų sukčiai įsisiautėja: „Allegro“ ir „Vinted“ pardavėjai praranda prekes bei pinigus

    Dirbtinis intelektas e. prekyboje padeda pirkėjams greičiau rasti prekes ir pardavėjams efektyviau aptarnauti klientus. Tačiau vis dažniau jis naudojamas ir apgaulei, kai ginčams dėl pirkinių sukuriami įtikinami, bet suklastoti „įrodymai“.

    Pardavėjai socialiniuose tinkluose ir platformų bendruomenėse vis dažniau pasakoja apie atvejus, kai pirkėjas pateikia DI sugeneruotas nuotraukas ar vaizdus, esą prekė brokuota, apgadinta ar neatitinka aprašymo. Tokiu būdu inicijuojamas ginčas, prašoma kompensacijos ar viso grąžinimo, o prekė neretai lieka pas pirkėją.

    Kaip veikia refund fraud schema

    Dažniausiai sukčiavimo logika paprasta: pirkėjas nufotografuoja prekę arba siuntą ir vaizde dirbtiniu intelektu „prideda“ defektus, kurių realybėje nebuvo. Pavyzdžiui, drabužiuose ar batuose atsiranda „skylės“, o ant pakuotės „matomi“ pažeidimai.

    Toliau sekantis žingsnis – pretenzija ir reikalavimas grąžinti pinigus. Pardavėjai pabrėžia, kad ginčų metu platformos dažnai remiasi pirkėjo pateikta vizualine medžiaga, todėl įrodinėjimo našta tenka būtent pardavėjui.

    Šis modelis tarptautinėje praktikoje vadinamas refund fraud – kai siekiama atgauti pinigus už geros būklės prekę. DI įrankiai tokį sukčiavimą padaro pigesnį, greitesnį ir sunkiau atsekamą, nes „įrodymai“ atrodo realistiškai.

    Auga nusiskundimų mastas

    Viešojoje erdvėje matyti, kad problema nėra pavienė – daugėja diskusijų grupių, kuriose pardavėjai dalijasi patirtimi ir prašo patarimų, kaip reaguoti į pretenzijas. Tokiose bendruomenėse kasdien atsiranda naujų istorijų apie ginčus, kuriuose pirkėjas pateikia tariamus defektus.

    Pačios platformos akcentuoja, kad vizualinis vaizdų „pagerinimas“ ne visada yra draudžiamas, jei jis nekeičia realių prekės savybių ir atitinka taisykles. Tačiau klaidinančios ar apgaulingos DI manipuliacijos, ypač ginčuose, vertinamos kaip taisyklių pažeidimas.

    „Kai kurie įrankiai gali būti naudojami parodyti drabužio prigludimą, pašalinti foną ar apsaugoti asmens duomenis, nekeičiant tikros prekės išvaizdos“, – teigiama platformos pozicijoje.

    Platformos taip pat pabrėžia, kad suklastotų įrodymų pateikimas ginčų metu yra draudžiamas ir traktuojamas rimtai. Vis dėlto pardavėjai pastebi, jog praktikoje ginčų sprendimai gali užtrukti, o žala patiriama iš karto.

    Kaip pardavėjams apsisaugoti?

    Kibernetinio saugumo specialistai pataria kaupti įrodymus dar prieš išsiunčiant siuntą. Viena veiksmingiausių priemonių – vaizdo įrašas, kuriame matomas prekės patikrinimas ir pakavimo procesas, įskaitant siuntos užklijavimą bei lipdukų uždėjimą.

    Taip pat rekomenduojama fiksuoti identifikatorius, jei prekė juos turi, pavyzdžiui, serijos numerius ar kitus unikalius žymėjimus. Papildomai verta archyvuoti originalias nuotraukas ir vaizdo failus su techniniais metaduomenimis, kad vėliau būtų lengviau įrodyti, kada ir kuo buvo fotografuota.

    Pardavėjai vis dažniau naudoja ir prevencinius sprendimus, pavyzdžiui, ant siuntų deda žymas, jog pakuojama stebint vaizdo stebėjimui. Kai DI klastotės plika akimi nepastebimos, galima pasitelkti aptikimo sistemas, tačiau jos dažnai pateikia tik tikimybinius signalus, o ne galutinį įrodymą.

    Teisinė pusė ir atsakomybė

    Teisininkai primena, kad sąmoningas pardavėjo klaidinimas siekiant finansinės naudos gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Atsakomybė gali kilti ir už manipuliavimą skaitmeniniais duomenimis, ypač jei klastojami „įrodymai“ ir jie naudojami pinigų išviliojimui.

    Ekspertai prognozuoja, kad DI įrankiams tobulėjant bandymų piktnaudžiauti grąžinimais tik daugės. Kol kas aiškaus sisteminio sprendimo trūksta, todėl didžioji dalis prevencijos tenka patiems pardavėjams ir platformų ginčų mechanizmams.

  • „Allegro“ diegia DI balso agentą siuntoms: žada greitesnę pagalbą, bet ar jis atliks veiksmus už jus?

    Kas keičiasi „Allegro“ klientų aptarnavime?

    „Allegro“ ruošia pokytį po pirkimo etape: platforma diegia DI balso agentą, kuris telefonu turėtų atsakyti į dažniausius klausimus apie siuntas ir jų pristatymą. Idėja paprasta – dalį skambučių perimti automatizuotai, o klientams sutrumpinti laukimo laiką, ypač dėl elementarių užklausų.

    Virtualus asistentas pirmiausia orientuotas į situacijas, kai žmogui reikia greito atsakymo: kur yra siunta, koks jos statusas, kaip atsiimti siuntą paštomate ar ką daryti, jei kyla nesklandumų atsiėmimo metu. „Allegro“ teigia, kad sprendimas bus diegiamas etapais per artimiausius mėnesius.

    Kur baigiasi DI, o kur prasideda žmogus?

    „Allegro“ pabrėžia, kad balso agentas „žino savo ribas“: sudėtingesniais atvejais skambutis bus perduodamas konsultantui. Kad žmogui nereikėtų pradėti nuo nulio, agentas turėtų pateikti trumpą pokalbio santrauką ir, jei aktualu, siuntos numerį.

    Tokia schema jau tampa įprastu standartu kontaktų centruose: automatizuota pirmoji linija sprendžia pasikartojančius klausimus, o žmogus įsitraukia tada, kai reikia sprendimo, išimties ar atsakomybės. Verslui tai reiškia mažesnę konsultantų apkrovą, klientui – mažiau pasikartojančių paaiškinimų.

    „DI diegimo mastas „Allegro“ tik patvirtina mūsų, kaip naujausiomis technologijomis paremtos platformos, poziciją. Tikime, kad dirbtinis intelektas turi turėti aiškų, praktinį tikslą – palengvinti kasdienį mūsų naudotojų gyvenimą“, – sakė „Allegro“ vadovas Marcinas Kuśmierzas.

    Vien balso neužtenka: kur slypi tikras pranašumas?

    Rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad konkurencinį pranašumą suteiks ne pats balsas ar pasirinktas technologinis tiekėjas, o tai, ar asistentas galės atlikti realius veiksmus. Kitaip tariant, ar jis tik informuos apie siuntą, ar ir padės ją valdyti: pakeis pristatymo adresą, inicijuos nukreipimą į kitą atsiėmimo vietą ar užregistruos problemą be papildomų žingsnių.

    Praktikoje didžiausia rizika tokiose sistemose yra klaidinanti informacija, ypač apie pristatymo laiką. Jei asistentas pateiktų netikslią datą, pasitikėjimo kaina būtų didelė, todėl itin svarbios integracijos su kurjerių ir logistikos sistemomis bei taisyklės, užtikrinančios, kad klientui pateikiami tik patikrinti duomenys.

    „Balsas yra lengviausia dalis. Sunkiausia – nematoma: asistentas turi realiu laiku skaityti kelių kurjerių sistemų statusus ir niekada nepateikti termino, kurio nėra duomenyse. Viena išgalvota pristatymo data kainuoja daugiau pasitikėjimo nei šimtas teisingų atsakymų“, – sakė „Fast White Cat“ technologijų vadovas Łukaszas Bajsarowiczius.

    „Allegro“ sprendimas paremtas „ElevenLabs“ technologijomis ir platesne daugiaveiksmio, kelių agentų architektūra. Bendrovė taip pat viešai deklaruoja platesnę DI kryptį: platformoje vykdoma apie 100 su DI susijusių projektų, o tikslas – iki metų pabaigos reikšmingą dalį technologinio portfelio grįsti DI sprendimais.

    Šis judėjimas atspindi ir platesnę e. prekybos tendenciją: nuo katalogo, kuriame vartotojas pats „prasikapsto“ per kategorijas, link paslaugos, su kuria galima tiesiog kalbėtis. Jei po pirkimo grandinėje DI agentas taps patikimu kontaktiniu tašku, tai gali pakeisti ne tik klientų aptarnavimo greitį, bet ir visą pirkimo patirtį.

  • ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojęs fiksuotas 3 eurų mokestis mažos vertės siuntoms jau davė apčiuopiamą efektą: į Europą atkeliaujančių siuntinių, kurių vertė nesiekia 150 eurų, srautas sumažėjo beveik per pusę. Tai rodo Nyderlandų ir Belgijos muitinių duomenys, nes šios dvi šalys apdoroja maždaug pusę visų tokių siuntų, atkeliaujančių iš ne ES valstybių.

    Belgijoje per metus mažos vertės siuntų skaičius krito 53 proc., o Nyderlanduose fiksuotas 46 proc. sumažėjimas, ypač ryškus siuntoms, susijusioms su prekyba iš Kinijos. Muitinių vertinimu, pokytis siejamas ne vien su sumažėjusiu pirkimu, bet ir su besikeičiančiais verslo modeliais.

    Verslas prisitaiko: sandėliai ES viduje

    Nyderlandų muitinė atkreipė dėmesį, kad dalis prekybininkų gali pereiti prie didesnių siuntų įvežimo partijomis ir prekių sandėliavimo Europos Sąjungos teritorijoje. Tokiu atveju prekės vėliau vartotojams būtų siunčiamos jau iš ES, todėl mažėtų apmokestinamų mažos vertės siuntų skaičius ties ES išorės sienomis.

    Ši tendencija atitinka platesnę e. prekybos rinkos kryptį: didžiosios platformos siekia trumpinti pristatymo laiką, o sandėliavimas regioniniuose centruose leidžia pristatyti greičiau ir išvengti dalies logistikos rizikų. Muitinės nurodo, kad tokie pokyčiai bus toliau vertinami, siekiant suprasti realų mokesčio poveikį.

    Kodėl imtasi mokesčio?

    Fiksuotas 3 eurų mokestis pristatytas kaip laikina priemonė, reaguojant į sparčiai augantį pigių siuntų kiekį ir vis didesnę Kinijos e. prekybos platformų įtaką Europos rinkoje. Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais į ES buvo importuota apie 4 600 000 000 mažos vertės prekių vienetų, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, tai prilygsta vidutiniškai 12 000 000 siuntų per dieną.

    Šis skaičius ženkliai išaugo, palyginti su 2023 metais, kai importuota apie 2 300 000 000, ir 2022 metais, kai importas siekė apie 1 400 000 000. Didžiulis siuntų kiekis, kartu su fragmentuota muitinės kontrole skirtingose ES šalyse, apsunkina efektyvią rizikų patikrą.

    Rizikos vartotojams ir rinkai

    Vienas iš ES tikslų yra užtikrinti, kad į rinką nepatektų nesaugūs ar neteisėti produktai. Vertinant vartotojų saugą, institucijos ir vartotojų organizacijos ne kartą kėlė klausimus dėl kai kurių itin pigių prekių atitikties ES reikalavimams, ypač kalbant apie tekstilę ir chemines medžiagas.

    2025 metais recenzuotame laboratoriniame tyrime, kuriame analizuota 111 drabužių gaminių iš Italijos ir kitų ES rinkų, reikšmingoje dalyje aptikta medžiagų, siejamų su kancerogeniniu, endokrininę sistemą trikdančiu arba sensibilizuojančiu poveikiu. Panašias rizikas savo analizėse buvo įvardijusios ir vartotojų bei aplinkosaugos organizacijos.

    „Laikinas 3 eurų importo mokestis, galiojantis nuo liepos 1 dienos, jau reikšmingai sumažino siuntų srautą, bet darbo dar liko“, – sakė Europos Parlamento narys Dirkas Gotinkas.

    „Naujos taisyklės suteiks ES ir nacionalinėms muitinėms realius įrankius geriau apsaugoti verslą ir vartotojus, o pati muitinės sistema bus modernizuota“, – teigė D. Gotinkas.

    Šie komentarai susiję su platesne ES muitinės reforma, kuria siekiama geriau suvaldyti augančius srautus ir sustiprinti rizikų vertinimą. Reforma numato vieningesnį duomenų surinkimą ir analizę, didesnį patikrų orientavimą į riziką bei glaudesnį institucijų bendradarbiavimą.

    Vienas svarbiausių reformos elementų yra centrinis duomenų centras Lilyje, kur būtų kaupiami ir analizuojami su importu susiję duomenys. Naujos Europos muitinės institucijos startas planuojamas 2028 metais, o iki tol laikinos priemonės, tokios kaip 3 eurų mokestis, turėtų padėti stabilizuoti situaciją ir sumažinti spaudimą muitinėms.

  • Išmetėte batų dėžę? Parduotuvė negali taip paprastai atmesti skundo – štai ką daryti

    Išmetėte batų dėžę? Parduotuvė negali taip paprastai atmesti skundo – štai ką daryti

    Išmetus batų dėžę neretai kyla klausimas, ar vėliau parduotuvė gali atsisakyti priimti skundą dėl broko. Vartotojų teisės principas aiškus: originali pakuotė nėra būtina sąlyga, kad galėtumėte reikšti pretenziją dėl netinkamos kokybės.

    Jei avalynė įprastai avint pradėjo irti, pavyzdžiui, atsiklijavo padas, įtrūko medžiaga ar prasiėjo siūlė, pardavėjas privalo priimti kreipimąsi ir įvertinti defektą. Vien dėžės nebuvimas negali būti pagrindas automatiškai atsisakyti nagrinėti situaciją.

    Reklamacija ir grąžinimas nėra tas pats

    Svarbu atskirti dvi skirtingas situacijas: reklamaciją dėl trūkumų ir grąžinimą, kai prekė yra kokybiška, bet tiesiog nepatiko. Fizinėse parduotuvėse prekybininkai neprivalo priimti atgal kokybiškų batų vien todėl, kad persigalvojote.

    Jei parduotuvė vis dėlto taiko „geros valios“ grąžinimą, ji gali nustatyti taisykles, pavyzdžiui, reikalauti nenešiotos prekės, etikečių ir originalios pakuotės. Tačiau tai nėra tas pats, kas jūsų teisės, kai prekė turi trūkumų.

    Kaip teisingai pateikti skundą

    Teikdami skundą pardavėjui, aiškiai nurodykite, kokia problema ir kada ji pasireiškė, ir ko prašote. Vietoj abstraktaus teiginio, kad batai sugedo, verta tiksliai aprašyti defektą, pavyzdžiui, kad po kelių savaičių įprasto avėjimo padas atsiklijavo konkrečioje vietoje.

    Pirmiausia paprastai prašoma sutaisyti prekę arba pakeisti ją nauja. Jei tai neįmanoma ar pareikalautų neproporcingų sąnaudų, gali būti siūlomas kitas sprendimas, o kai kuriais atvejais galima prašyti kainos sumažinimo ar pinigų grąžinimo.

    Jei avalynę pirkote internetu ir ją siunčiate pardavėjui, gamintojo dėžė taip pat nėra būtina. Svarbiausia saugiai supakuoti, kad transportuojant prekė nebūtų papildomai sugadinta, o prieš išsiunčiant naudinga padaryti aiškias visos poros ir defekto nuotraukas.

    Jei atsisako priimti skundą

    Jeigu darbuotojas teigia, kad be dėžės skundas nebus priimtas, paprašykite tokį atsisakymą pateikti raštu. Tuomet pateikite pretenziją patys, nurodydami, kad kreipiatės dėl prekės neatitikties, ir išsaugokite visus įrodymus: nuotraukas, susirašinėjimą, dokumentų kopijas.

    Pravartu žinoti, kad kvitas taip pat nėra vienintelis galimas pirkimo įrodymas. Pirkimą gali patvirtinti banko operacijos išrašas, užsakymo patvirtinimas el. paštu, pirkimų istorija paskyroje, lojalumo kortelės duomenys ar kiti su pirkimu susiję įrašai.

    Pardavėjo atsakomybė dėl prekės neatitikties paprastai taikoma iki dvejų metų nuo prekės perdavimo, o vertinant situaciją atsižvelgiama į kainą, avalynės paskirtį ir realų naudojimą. Natūralus nusidėvėjimas ne visada laikomas trūkumu, tačiau greitai atsiradęs defektas, neatitinkantis įprasto patvarumo, gali būti svarus pagrindas reikalavimams.

    Jei ginčas užsitęsia, gali padėti vartotojų teisių konsultacijos ar ginčo sprendimo procedūros ne teismo keliu. Praktikoje dažnai lemiama tampa aiški defekto fiksacija, tikslus aprašymas ir nuosekliai surinkti pirkimo bei bendravimo su pardavėju įrodymai.

  • „Shein“ ruošiasi IPO Honkonge: siekia apie 1,3 mlrd. eurų, įmonės vertė – apie 25 mlrd. eurų

    Kinijos greitosios mados ir e. prekybos milžinė „Shein“ pateikė emisijos prospektą ir planuoja debiutuoti Honkongo biržoje rugsėjo 1 dieną. Bendrovė per pirminį viešą akcijų siūlymą ketina pritraukti apie 1,3 mlrd. eurų, o dabartinė jos vertė vertinama maždaug 25 mlrd. eurų.

    Pagal skelbiamą planą galutinė akcijų kaina turėtų būti nustatyta rugpjūčio 31 dieną, atsižvelgiant į investuotojų paklausą. Prospekte numatyta, kad dalį emisijos parems ir stambūs instituciniai investuotojai, o įmonės įkūrėjai po sandorio išlaikys dominuojančią balsų kontrolę.

    Kam bus skirti IPO pinigai?

    „Shein“ nurodo, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų būtų skiriama prekės ženklui stiprinti, plėtrai tarptautinėse rinkose ir veiklos modeliui tobulinti. Kitaip tariant, bendrovė siekia užsitikrinti tvaresnį augimą, kai konkurencija globalioje mados ir e. prekybos rinkoje stiprėja, o reguliuotojų dėmesys – didėja.

    Pastaraisiais metais „Shein“ verslo modelis sulaukė kritikos dėl itin greito kolekcijų atnaujinimo, tiekimo grandinių skaidrumo ir prekių saugos klausimų. Europos Sąjungoje vis dažniau akcentuojama atsakomybė už į rinką patenkančių produktų atitiktį, o tai reiškia papildomas rizikas platformoms, kurios remiasi dideliais pigios produkcijos srautais.

    Nuo 92 mlrd. iki 25 mlrd. eurų

    Prospekte ir rinkos vertinimuose atsispindi ir akivaizdus „Shein“ vertės pokytis per pastaruosius metus. Prieš maždaug ketverius metus bendrovė buvo vertinama apie 92 mlrd. eurų, tačiau vėliau vertinimai mažėjo, o dabar kalbama apie maždaug 25 mlrd. eurų.

    Šį smukimą galima sieti su pasikeitusiu investuotojų požiūriu į sparčiai augusias, bet didelės reguliacinės ir reputacinės rizikos turinčias platformas, taip pat su brangusiu kapitalu ir griežtesniais reikalavimais skaidrumui. „Shein“ atvejis rodo, kad net ir labai didelė vartotojų bazė ne visada garantuoja ankstesnius rekordinius vertinimus.

    Kodėl pasirinktas Honkongas?

    „Shein“ anksčiau buvo siejama su planais listinguotis JAV arba svarstyti Londono rinką, tačiau šios kryptys ilgą laiką susidurdavo su politiniais ir reguliaciniais barjerais. Honkongas šiuo atveju tampa kompromisu: tai didelė tarptautinė finansų rinka, tačiau kartu arčiau pagrindinių regioninių investuotojų.

    Honkongo biržai toks debiutas taip pat svarbus, nes pastaruoju metu ji konkuruoja dėl stambių IPO ir siekia pritraukti daugiau didelio masto tarptautinių emitentų. Jei „Shein“ planas bus įgyvendintas, tai gali tapti vienu ryškesnių šių metų technologijų ir e. prekybos sektoriaus debiutų regione.

  • Lenkijos OZE ir elektrotechnikos grupė „Grodno“ padidino pelną, bet įspėja dėl kainų karo

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos ir elektrotechnikos prekių platintoja „Grodno“ paskelbė pirmojo 2026–2027 finansinių metų ketvirčio (balandžio–birželio mėnesiais) rezultatus. Įmonė fiksavo nedidelį grynojo pelno augimą, tačiau pabrėžė, kad maržas spaudžia intensyvi kainų konkurencija.

    Per ketvirtį grupės pajamos siekė apie 84,4 mln. eurų ir buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo pat metu EBITDA sudarė apie 1,7 mln. eurų ir mažėjo 6 proc., o veiklos pelnas (EBIT) – apie 1,1 mln. eurų, 10 proc. mažiau nei prieš metus.

    Grynasis pelnas augo 3 proc. ir pasiekė apie 0,6 mln. eurų. Bendrovė aiškino, kad rezultatams reikšmingai įtaką darė išaugusios veiklos sąnaudos ir agresyvi kainodara rinkoje, kuri verčia pardavėjus konkuruoti ne tik paslaugomis, bet ir maržomis.

    „Augame greičiau nei rinka ir didiname rinkos dalį. Tai įmanoma, nes statome ant naujų technologijų, o „Grodno“ yra skaitmeninių sprendimų, paremtų dirbtiniu intelektu, lyderė“, – sakė „Grodno“ vadovas Andrzejus Jurczakas.

    Vadovas nurodė, kad įmonės skaitmeninis sprendimas AiGrodno ir e. prekybos plėtra padėjo spartinti pardavimus. Pasak jo, e. prekybos kanalas per metus paaugo 48 proc., kai bendras pardavimų augimas sudarė 23 proc.

    Bendrovė taip pat pateikė pardavimų struktūros pokyčius: bazinių elektrotechnikos prekių pardavimai augo 29 proc., o OZE produktų – 10 proc. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa elektrotechnikos segmente išlieka tvirta, net kai rinkoje juntamas kainų spaudimas ir pirkėjai daugiau dėmesio skiria kainai bei pristatymo terminams.

    „Grodno“ strategijoje numatyta ir plėtra per įsigijimus. Rugpjūčio 6 dieną bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį dėl elektrotechnikos didmeninės prekybos tinklo veiklos turto įsigijimo, kuris apimtų maždaug 10 didmeninės prekybos padalinių.

    Įmonės vertinimu, perimamų padalinių metinis pajamų potencialas galėtų siekti apie 13,8 mln. eurų. Sandorio užbaigimas, įvykdžius sutartyje numatytas sąlygas, planuojamas 2026 metų rugpjūčio pabaigoje.

    Vadovybė teigia, kad šis žingsnis leis sustiprinti geografinį padengimą Lenkijoje ir didinti pardavimų apimtis, nors trumpuoju laikotarpiu iššūkiu išlieka kainų karas. Rinkoje, kur dalis augimo perkeliama į internetinius kanalus, investicijos į DI paremtą logistiką, kainodarą ir klientų aptarnavimą tampa vienu iš pagrindinių konkurencinių svertų.

  • „Wildberries“ svarsto dalį logistikos perkelti į Kirgistaną: po dronų atakų ieško saugesnio kelio

    Kirgistano valdžia pasiūlė Rusijos e. prekybos platformai „Wildberries“ perkelti dalį sandėlių ir logistikos infrastruktūros į Kirgistaną. Idėja pristatyta Kirgistanui ir Rusijai skirtoje verslo taryboje, pabrėžiant siekį auginti prekybą ir sumažinti riziką, kai kritinė infrastruktūra sutelkta vienoje šalyje.

    Siūlymą iškėlė Kirgistano prekybos ir pramonės struktūroms artimi atstovai, akcentuodami, kad dalies sandėliavimo pajėgumų išskaidymas leistų lanksčiau valdyti tiekimo grandinę. Tai ypač aktualu dabar, kai „Wildberries“ objektai Rusijoje pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniais.

    Kas verčia ieškoti alternatyvų?

    Pastaruoju metu pranešama apie virtinę smūgių „Wildberries“ logistikos objektams skirtinguose Rusijos regionuose. Tarptautinė žiniasklaida skelbė, kad per atakas buvo apgadinta arba sunaikinta reikšminga sandėliavimo infrastruktūros dalis, o tai neišvengiamai paveikė pristatymų greitį ir atsargų valdymą.

    Dėl tokių incidentų rizika tampa ne tik operacinė, bet ir finansinė: sutrinka prekių judėjimas, didėja draudimo bei saugumo kaštai, o smulkieji pardavėjai, priklausomi nuo platformos sandėliavimo ir paskirstymo tinklo, susiduria su užsakymų vėlavimu ir pajamų kritimu.

    Kodėl pasirinkimas gali kristi ant Kirgistano?

    Kirgistanas siūlomas kaip vieta, kur būtų galima išskaidyti sandėliavimo ir logistikos grandis, sumažinant priklausomybę nuo vieno geografinio taško. Šalia to skaičiuojama ir ekonominė nauda: auganti prekybos apimtis, papildomos darbo vietos ir didesnis regiono vaidmuo tranzito bei paskirstymo schemose.

    „Prekės neturėtų būti laikomos vienoje vietoje, tai yra ir ekonomikos, ir rizikų valdymo klausimas“, – sakė Kirgistano pusės atstovas, pristatydamas idėją verslo taryboje.

    Platesnis kontekstas: Centrinė Azija kaip atsarginis planas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau skambėjo signalai, kad „Wildberries“ ieško alternatyvių krypčių už Rusijos ribų, tarp jų minėtas ir Kazachstanas. Tokia strategija atitinka platesnę tendenciją, kai didelės e. prekybos ir logistikos bendrovės, susidūrusios su geopolitinėmis rizikomis, dalį infrastruktūros perkelia ar dubliuoja kaimyninėse valstybėse.

    Kremliaus institucijos ir pati „Wildberries“ viešai neigia teiginius, kad platforma būtų naudojama Rusijos kariuomenei aprūpinti. Tuo metu Ukrainos pusė teigia, kad e. prekybos kanalais gali būti platinamos prekės, turinčios karinį ar dvejopos paskirties pritaikymą, todėl logistikos infrastruktūra tampa taikiniu.

    Kol kas nėra aišku, ar pasiūlymas perkelti dalį logistikos į Kirgistaną virs konkrečiais sprendimais ir investicijomis. Tačiau pats signalas rodo, kad didžiausi regiono e. prekybos žaidėjai vis dažniau logistiką planuoja ne tik pagal kaštus, bet ir pagal saugumo bei atsparumo kriterijus.