Tag: E. prekyba

  • Allegro ir Vinted plinta grąžinimų sukčiavimas: DI sugeneruotos nuotraukos apsunkina ginčus

    Elektroninės prekybos platformose daugėja atvejų, kai pirkėjai ginčuose pateikia ne realias, o dirbtinis intelektas sugeneruotas nuotraukas. Tokiais vaizdais imituojami tariami defektai ar pažeistos siuntos, kad būtų išsireikalauta pinigų grąžinimo, o prekė liktų pas pirkėją.

    Ši schema dažnai vadinama pinigų grąžinimo sukčiavimu, kai grąžinimas prašomas už iš esmės tvarkingą daiktą. DI įrankiai leidžia lengvai pridėti tariamas skyles drabužiuose, įbrėžimus, dėmes ar „pakuotės sugadinimus“, todėl pardavėjams vis sunkiau įrodyti, kad prekė buvo išsiųsta tvarkinga.

    Kaip veikia nauja schema

    Dažnas scenarijus prasideda nuo skundo, kad prekė neatitiko aprašymo arba atvyko sugadinta. Prie skundo pridedamos įtikinamai atrodančios nuotraukos, kurios, kaip įtariama, gali būti sukurtos ar pakoreguotos DI priemonėmis.

    Problema ta, kad ginčų valdyme platformos neretai linkusios remtis pateiktais įrodymais ir pirkėjo apsauga. Tokiose situacijose pardavėjai rizikuoja prarasti ir pinigus, ir prekę, ypač jei neturi savo surinktų siuntos paruošimo įrodymų.

    Ką sako platformos ir kodėl sunku įrodyti

    Platformos pabrėžia, kad vaizdo kokybės gerinimas ar fono šalinimas savaime nėra draudžiamas, jei tai atitinka taisykles ir tiksliai atspindi parduodamą daiktą. Tačiau klaidinantis ar apgaulingas DI naudojimas skelbimuose ar ginčuose, pateikiant suklastotus „įrodymus“, yra vertinamas kaip taisyklių pažeidimas.

    Praktikoje viską apsunkina tai, kad DI korekcijos gali būti nepastebimos plika akimi. Net ir naudojant specialius aptikimo įrankius dažnai gaunamas tik signalas, kad vaizdas galėjo būti generuotas ar keistas, bet tai nebūtinai tampa lemiamu įrodymu ginče.

    Kaip saugosi pardavėjai ir kokios rizikos

    Pardavėjai vis dažniau renka papildomus įrodymus dar prieš išsiunčiant siuntą: filmuoja pakavimo procesą, fiksuoja prekės būklę, serijinius numerius ar kitus identifikatorius. Taip pat populiarėja siuntų žymėjimas, kad jos supakuotos stebint vaizdo stebėjimui, nors tokie užrašai savaime negarantuoja apsaugos.

    Teisinė rizika sukčiaujantiems pirkėjams išlieka reali, nes tyčinis pardavėjo klaidinimas siekiant gauti pinigų grąžinimą gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Vis dėlto augant DI galimybėms tikėtina, kad bandymų piktnaudžiauti daugės, o kol kas didelė dalis atsakomybės tenka patiems pardavėjams ir jų surenkamiems įrodymams.

  • DI grąžinimų sukčiai įsisiautėja: „Allegro“ ir „Vinted“ pardavėjai praranda prekes bei pinigus

    Dirbtinis intelektas e. prekyboje padeda pirkėjams greičiau rasti prekes ir pardavėjams efektyviau aptarnauti klientus. Tačiau vis dažniau jis naudojamas ir apgaulei, kai ginčams dėl pirkinių sukuriami įtikinami, bet suklastoti „įrodymai“.

    Pardavėjai socialiniuose tinkluose ir platformų bendruomenėse vis dažniau pasakoja apie atvejus, kai pirkėjas pateikia DI sugeneruotas nuotraukas ar vaizdus, esą prekė brokuota, apgadinta ar neatitinka aprašymo. Tokiu būdu inicijuojamas ginčas, prašoma kompensacijos ar viso grąžinimo, o prekė neretai lieka pas pirkėją.

    Kaip veikia refund fraud schema

    Dažniausiai sukčiavimo logika paprasta: pirkėjas nufotografuoja prekę arba siuntą ir vaizde dirbtiniu intelektu „prideda“ defektus, kurių realybėje nebuvo. Pavyzdžiui, drabužiuose ar batuose atsiranda „skylės“, o ant pakuotės „matomi“ pažeidimai.

    Toliau sekantis žingsnis – pretenzija ir reikalavimas grąžinti pinigus. Pardavėjai pabrėžia, kad ginčų metu platformos dažnai remiasi pirkėjo pateikta vizualine medžiaga, todėl įrodinėjimo našta tenka būtent pardavėjui.

    Šis modelis tarptautinėje praktikoje vadinamas refund fraud – kai siekiama atgauti pinigus už geros būklės prekę. DI įrankiai tokį sukčiavimą padaro pigesnį, greitesnį ir sunkiau atsekamą, nes „įrodymai“ atrodo realistiškai.

    Auga nusiskundimų mastas

    Viešojoje erdvėje matyti, kad problema nėra pavienė – daugėja diskusijų grupių, kuriose pardavėjai dalijasi patirtimi ir prašo patarimų, kaip reaguoti į pretenzijas. Tokiose bendruomenėse kasdien atsiranda naujų istorijų apie ginčus, kuriuose pirkėjas pateikia tariamus defektus.

    Pačios platformos akcentuoja, kad vizualinis vaizdų „pagerinimas“ ne visada yra draudžiamas, jei jis nekeičia realių prekės savybių ir atitinka taisykles. Tačiau klaidinančios ar apgaulingos DI manipuliacijos, ypač ginčuose, vertinamos kaip taisyklių pažeidimas.

    „Kai kurie įrankiai gali būti naudojami parodyti drabužio prigludimą, pašalinti foną ar apsaugoti asmens duomenis, nekeičiant tikros prekės išvaizdos“, – teigiama platformos pozicijoje.

    Platformos taip pat pabrėžia, kad suklastotų įrodymų pateikimas ginčų metu yra draudžiamas ir traktuojamas rimtai. Vis dėlto pardavėjai pastebi, jog praktikoje ginčų sprendimai gali užtrukti, o žala patiriama iš karto.

    Kaip pardavėjams apsisaugoti?

    Kibernetinio saugumo specialistai pataria kaupti įrodymus dar prieš išsiunčiant siuntą. Viena veiksmingiausių priemonių – vaizdo įrašas, kuriame matomas prekės patikrinimas ir pakavimo procesas, įskaitant siuntos užklijavimą bei lipdukų uždėjimą.

    Taip pat rekomenduojama fiksuoti identifikatorius, jei prekė juos turi, pavyzdžiui, serijos numerius ar kitus unikalius žymėjimus. Papildomai verta archyvuoti originalias nuotraukas ir vaizdo failus su techniniais metaduomenimis, kad vėliau būtų lengviau įrodyti, kada ir kuo buvo fotografuota.

    Pardavėjai vis dažniau naudoja ir prevencinius sprendimus, pavyzdžiui, ant siuntų deda žymas, jog pakuojama stebint vaizdo stebėjimui. Kai DI klastotės plika akimi nepastebimos, galima pasitelkti aptikimo sistemas, tačiau jos dažnai pateikia tik tikimybinius signalus, o ne galutinį įrodymą.

    Teisinė pusė ir atsakomybė

    Teisininkai primena, kad sąmoningas pardavėjo klaidinimas siekiant finansinės naudos gali būti vertinamas kaip sukčiavimas. Atsakomybė gali kilti ir už manipuliavimą skaitmeniniais duomenimis, ypač jei klastojami „įrodymai“ ir jie naudojami pinigų išviliojimui.

    Ekspertai prognozuoja, kad DI įrankiams tobulėjant bandymų piktnaudžiauti grąžinimais tik daugės. Kol kas aiškaus sisteminio sprendimo trūksta, todėl didžioji dalis prevencijos tenka patiems pardavėjams ir platformų ginčų mechanizmams.

  • „Allegro“ diegia DI balso agentą siuntoms: žada greitesnę pagalbą, bet ar jis atliks veiksmus už jus?

    Kas keičiasi „Allegro“ klientų aptarnavime?

    „Allegro“ ruošia pokytį po pirkimo etape: platforma diegia DI balso agentą, kuris telefonu turėtų atsakyti į dažniausius klausimus apie siuntas ir jų pristatymą. Idėja paprasta – dalį skambučių perimti automatizuotai, o klientams sutrumpinti laukimo laiką, ypač dėl elementarių užklausų.

    Virtualus asistentas pirmiausia orientuotas į situacijas, kai žmogui reikia greito atsakymo: kur yra siunta, koks jos statusas, kaip atsiimti siuntą paštomate ar ką daryti, jei kyla nesklandumų atsiėmimo metu. „Allegro“ teigia, kad sprendimas bus diegiamas etapais per artimiausius mėnesius.

    Kur baigiasi DI, o kur prasideda žmogus?

    „Allegro“ pabrėžia, kad balso agentas „žino savo ribas“: sudėtingesniais atvejais skambutis bus perduodamas konsultantui. Kad žmogui nereikėtų pradėti nuo nulio, agentas turėtų pateikti trumpą pokalbio santrauką ir, jei aktualu, siuntos numerį.

    Tokia schema jau tampa įprastu standartu kontaktų centruose: automatizuota pirmoji linija sprendžia pasikartojančius klausimus, o žmogus įsitraukia tada, kai reikia sprendimo, išimties ar atsakomybės. Verslui tai reiškia mažesnę konsultantų apkrovą, klientui – mažiau pasikartojančių paaiškinimų.

    „DI diegimo mastas „Allegro“ tik patvirtina mūsų, kaip naujausiomis technologijomis paremtos platformos, poziciją. Tikime, kad dirbtinis intelektas turi turėti aiškų, praktinį tikslą – palengvinti kasdienį mūsų naudotojų gyvenimą“, – sakė „Allegro“ vadovas Marcinas Kuśmierzas.

    Vien balso neužtenka: kur slypi tikras pranašumas?

    Rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad konkurencinį pranašumą suteiks ne pats balsas ar pasirinktas technologinis tiekėjas, o tai, ar asistentas galės atlikti realius veiksmus. Kitaip tariant, ar jis tik informuos apie siuntą, ar ir padės ją valdyti: pakeis pristatymo adresą, inicijuos nukreipimą į kitą atsiėmimo vietą ar užregistruos problemą be papildomų žingsnių.

    Praktikoje didžiausia rizika tokiose sistemose yra klaidinanti informacija, ypač apie pristatymo laiką. Jei asistentas pateiktų netikslią datą, pasitikėjimo kaina būtų didelė, todėl itin svarbios integracijos su kurjerių ir logistikos sistemomis bei taisyklės, užtikrinančios, kad klientui pateikiami tik patikrinti duomenys.

    „Balsas yra lengviausia dalis. Sunkiausia – nematoma: asistentas turi realiu laiku skaityti kelių kurjerių sistemų statusus ir niekada nepateikti termino, kurio nėra duomenyse. Viena išgalvota pristatymo data kainuoja daugiau pasitikėjimo nei šimtas teisingų atsakymų“, – sakė „Fast White Cat“ technologijų vadovas Łukaszas Bajsarowiczius.

    „Allegro“ sprendimas paremtas „ElevenLabs“ technologijomis ir platesne daugiaveiksmio, kelių agentų architektūra. Bendrovė taip pat viešai deklaruoja platesnę DI kryptį: platformoje vykdoma apie 100 su DI susijusių projektų, o tikslas – iki metų pabaigos reikšmingą dalį technologinio portfelio grįsti DI sprendimais.

    Šis judėjimas atspindi ir platesnę e. prekybos tendenciją: nuo katalogo, kuriame vartotojas pats „prasikapsto“ per kategorijas, link paslaugos, su kuria galima tiesiog kalbėtis. Jei po pirkimo grandinėje DI agentas taps patikimu kontaktiniu tašku, tai gali pakeisti ne tik klientų aptarnavimo greitį, bet ir visą pirkimo patirtį.

  • ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    ES smūgis „Temu“ ir „Shein“: 3 eurų mokestis per pusę sumažino pigių siuntų srautą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojęs fiksuotas 3 eurų mokestis mažos vertės siuntoms jau davė apčiuopiamą efektą: į Europą atkeliaujančių siuntinių, kurių vertė nesiekia 150 eurų, srautas sumažėjo beveik per pusę. Tai rodo Nyderlandų ir Belgijos muitinių duomenys, nes šios dvi šalys apdoroja maždaug pusę visų tokių siuntų, atkeliaujančių iš ne ES valstybių.

    Belgijoje per metus mažos vertės siuntų skaičius krito 53 proc., o Nyderlanduose fiksuotas 46 proc. sumažėjimas, ypač ryškus siuntoms, susijusioms su prekyba iš Kinijos. Muitinių vertinimu, pokytis siejamas ne vien su sumažėjusiu pirkimu, bet ir su besikeičiančiais verslo modeliais.

    Verslas prisitaiko: sandėliai ES viduje

    Nyderlandų muitinė atkreipė dėmesį, kad dalis prekybininkų gali pereiti prie didesnių siuntų įvežimo partijomis ir prekių sandėliavimo Europos Sąjungos teritorijoje. Tokiu atveju prekės vėliau vartotojams būtų siunčiamos jau iš ES, todėl mažėtų apmokestinamų mažos vertės siuntų skaičius ties ES išorės sienomis.

    Ši tendencija atitinka platesnę e. prekybos rinkos kryptį: didžiosios platformos siekia trumpinti pristatymo laiką, o sandėliavimas regioniniuose centruose leidžia pristatyti greičiau ir išvengti dalies logistikos rizikų. Muitinės nurodo, kad tokie pokyčiai bus toliau vertinami, siekiant suprasti realų mokesčio poveikį.

    Kodėl imtasi mokesčio?

    Fiksuotas 3 eurų mokestis pristatytas kaip laikina priemonė, reaguojant į sparčiai augantį pigių siuntų kiekį ir vis didesnę Kinijos e. prekybos platformų įtaką Europos rinkoje. Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais į ES buvo importuota apie 4 600 000 000 mažos vertės prekių vienetų, kurių vertė mažesnė nei 150 eurų, tai prilygsta vidutiniškai 12 000 000 siuntų per dieną.

    Šis skaičius ženkliai išaugo, palyginti su 2023 metais, kai importuota apie 2 300 000 000, ir 2022 metais, kai importas siekė apie 1 400 000 000. Didžiulis siuntų kiekis, kartu su fragmentuota muitinės kontrole skirtingose ES šalyse, apsunkina efektyvią rizikų patikrą.

    Rizikos vartotojams ir rinkai

    Vienas iš ES tikslų yra užtikrinti, kad į rinką nepatektų nesaugūs ar neteisėti produktai. Vertinant vartotojų saugą, institucijos ir vartotojų organizacijos ne kartą kėlė klausimus dėl kai kurių itin pigių prekių atitikties ES reikalavimams, ypač kalbant apie tekstilę ir chemines medžiagas.

    2025 metais recenzuotame laboratoriniame tyrime, kuriame analizuota 111 drabužių gaminių iš Italijos ir kitų ES rinkų, reikšmingoje dalyje aptikta medžiagų, siejamų su kancerogeniniu, endokrininę sistemą trikdančiu arba sensibilizuojančiu poveikiu. Panašias rizikas savo analizėse buvo įvardijusios ir vartotojų bei aplinkosaugos organizacijos.

    „Laikinas 3 eurų importo mokestis, galiojantis nuo liepos 1 dienos, jau reikšmingai sumažino siuntų srautą, bet darbo dar liko“, – sakė Europos Parlamento narys Dirkas Gotinkas.

    „Naujos taisyklės suteiks ES ir nacionalinėms muitinėms realius įrankius geriau apsaugoti verslą ir vartotojus, o pati muitinės sistema bus modernizuota“, – teigė D. Gotinkas.

    Šie komentarai susiję su platesne ES muitinės reforma, kuria siekiama geriau suvaldyti augančius srautus ir sustiprinti rizikų vertinimą. Reforma numato vieningesnį duomenų surinkimą ir analizę, didesnį patikrų orientavimą į riziką bei glaudesnį institucijų bendradarbiavimą.

    Vienas svarbiausių reformos elementų yra centrinis duomenų centras Lilyje, kur būtų kaupiami ir analizuojami su importu susiję duomenys. Naujos Europos muitinės institucijos startas planuojamas 2028 metais, o iki tol laikinos priemonės, tokios kaip 3 eurų mokestis, turėtų padėti stabilizuoti situaciją ir sumažinti spaudimą muitinėms.

  • Išmetėte batų dėžę? Parduotuvė negali taip paprastai atmesti skundo – štai ką daryti

    Išmetėte batų dėžę? Parduotuvė negali taip paprastai atmesti skundo – štai ką daryti

    Išmetus batų dėžę neretai kyla klausimas, ar vėliau parduotuvė gali atsisakyti priimti skundą dėl broko. Vartotojų teisės principas aiškus: originali pakuotė nėra būtina sąlyga, kad galėtumėte reikšti pretenziją dėl netinkamos kokybės.

    Jei avalynė įprastai avint pradėjo irti, pavyzdžiui, atsiklijavo padas, įtrūko medžiaga ar prasiėjo siūlė, pardavėjas privalo priimti kreipimąsi ir įvertinti defektą. Vien dėžės nebuvimas negali būti pagrindas automatiškai atsisakyti nagrinėti situaciją.

    Reklamacija ir grąžinimas nėra tas pats

    Svarbu atskirti dvi skirtingas situacijas: reklamaciją dėl trūkumų ir grąžinimą, kai prekė yra kokybiška, bet tiesiog nepatiko. Fizinėse parduotuvėse prekybininkai neprivalo priimti atgal kokybiškų batų vien todėl, kad persigalvojote.

    Jei parduotuvė vis dėlto taiko „geros valios“ grąžinimą, ji gali nustatyti taisykles, pavyzdžiui, reikalauti nenešiotos prekės, etikečių ir originalios pakuotės. Tačiau tai nėra tas pats, kas jūsų teisės, kai prekė turi trūkumų.

    Kaip teisingai pateikti skundą

    Teikdami skundą pardavėjui, aiškiai nurodykite, kokia problema ir kada ji pasireiškė, ir ko prašote. Vietoj abstraktaus teiginio, kad batai sugedo, verta tiksliai aprašyti defektą, pavyzdžiui, kad po kelių savaičių įprasto avėjimo padas atsiklijavo konkrečioje vietoje.

    Pirmiausia paprastai prašoma sutaisyti prekę arba pakeisti ją nauja. Jei tai neįmanoma ar pareikalautų neproporcingų sąnaudų, gali būti siūlomas kitas sprendimas, o kai kuriais atvejais galima prašyti kainos sumažinimo ar pinigų grąžinimo.

    Jei avalynę pirkote internetu ir ją siunčiate pardavėjui, gamintojo dėžė taip pat nėra būtina. Svarbiausia saugiai supakuoti, kad transportuojant prekė nebūtų papildomai sugadinta, o prieš išsiunčiant naudinga padaryti aiškias visos poros ir defekto nuotraukas.

    Jei atsisako priimti skundą

    Jeigu darbuotojas teigia, kad be dėžės skundas nebus priimtas, paprašykite tokį atsisakymą pateikti raštu. Tuomet pateikite pretenziją patys, nurodydami, kad kreipiatės dėl prekės neatitikties, ir išsaugokite visus įrodymus: nuotraukas, susirašinėjimą, dokumentų kopijas.

    Pravartu žinoti, kad kvitas taip pat nėra vienintelis galimas pirkimo įrodymas. Pirkimą gali patvirtinti banko operacijos išrašas, užsakymo patvirtinimas el. paštu, pirkimų istorija paskyroje, lojalumo kortelės duomenys ar kiti su pirkimu susiję įrašai.

    Pardavėjo atsakomybė dėl prekės neatitikties paprastai taikoma iki dvejų metų nuo prekės perdavimo, o vertinant situaciją atsižvelgiama į kainą, avalynės paskirtį ir realų naudojimą. Natūralus nusidėvėjimas ne visada laikomas trūkumu, tačiau greitai atsiradęs defektas, neatitinkantis įprasto patvarumo, gali būti svarus pagrindas reikalavimams.

    Jei ginčas užsitęsia, gali padėti vartotojų teisių konsultacijos ar ginčo sprendimo procedūros ne teismo keliu. Praktikoje dažnai lemiama tampa aiški defekto fiksacija, tikslus aprašymas ir nuosekliai surinkti pirkimo bei bendravimo su pardavėju įrodymai.

  • „Shein“ ruošiasi IPO Honkonge: siekia apie 1,3 mlrd. eurų, įmonės vertė – apie 25 mlrd. eurų

    Kinijos greitosios mados ir e. prekybos milžinė „Shein“ pateikė emisijos prospektą ir planuoja debiutuoti Honkongo biržoje rugsėjo 1 dieną. Bendrovė per pirminį viešą akcijų siūlymą ketina pritraukti apie 1,3 mlrd. eurų, o dabartinė jos vertė vertinama maždaug 25 mlrd. eurų.

    Pagal skelbiamą planą galutinė akcijų kaina turėtų būti nustatyta rugpjūčio 31 dieną, atsižvelgiant į investuotojų paklausą. Prospekte numatyta, kad dalį emisijos parems ir stambūs instituciniai investuotojai, o įmonės įkūrėjai po sandorio išlaikys dominuojančią balsų kontrolę.

    Kam bus skirti IPO pinigai?

    „Shein“ nurodo, kad didžioji dalis pritrauktų lėšų būtų skiriama prekės ženklui stiprinti, plėtrai tarptautinėse rinkose ir veiklos modeliui tobulinti. Kitaip tariant, bendrovė siekia užsitikrinti tvaresnį augimą, kai konkurencija globalioje mados ir e. prekybos rinkoje stiprėja, o reguliuotojų dėmesys – didėja.

    Pastaraisiais metais „Shein“ verslo modelis sulaukė kritikos dėl itin greito kolekcijų atnaujinimo, tiekimo grandinių skaidrumo ir prekių saugos klausimų. Europos Sąjungoje vis dažniau akcentuojama atsakomybė už į rinką patenkančių produktų atitiktį, o tai reiškia papildomas rizikas platformoms, kurios remiasi dideliais pigios produkcijos srautais.

    Nuo 92 mlrd. iki 25 mlrd. eurų

    Prospekte ir rinkos vertinimuose atsispindi ir akivaizdus „Shein“ vertės pokytis per pastaruosius metus. Prieš maždaug ketverius metus bendrovė buvo vertinama apie 92 mlrd. eurų, tačiau vėliau vertinimai mažėjo, o dabar kalbama apie maždaug 25 mlrd. eurų.

    Šį smukimą galima sieti su pasikeitusiu investuotojų požiūriu į sparčiai augusias, bet didelės reguliacinės ir reputacinės rizikos turinčias platformas, taip pat su brangusiu kapitalu ir griežtesniais reikalavimais skaidrumui. „Shein“ atvejis rodo, kad net ir labai didelė vartotojų bazė ne visada garantuoja ankstesnius rekordinius vertinimus.

    Kodėl pasirinktas Honkongas?

    „Shein“ anksčiau buvo siejama su planais listinguotis JAV arba svarstyti Londono rinką, tačiau šios kryptys ilgą laiką susidurdavo su politiniais ir reguliaciniais barjerais. Honkongas šiuo atveju tampa kompromisu: tai didelė tarptautinė finansų rinka, tačiau kartu arčiau pagrindinių regioninių investuotojų.

    Honkongo biržai toks debiutas taip pat svarbus, nes pastaruoju metu ji konkuruoja dėl stambių IPO ir siekia pritraukti daugiau didelio masto tarptautinių emitentų. Jei „Shein“ planas bus įgyvendintas, tai gali tapti vienu ryškesnių šių metų technologijų ir e. prekybos sektoriaus debiutų regione.

  • Lenkijos OZE ir elektrotechnikos grupė „Grodno“ padidino pelną, bet įspėja dėl kainų karo

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos ir elektrotechnikos prekių platintoja „Grodno“ paskelbė pirmojo 2026–2027 finansinių metų ketvirčio (balandžio–birželio mėnesiais) rezultatus. Įmonė fiksavo nedidelį grynojo pelno augimą, tačiau pabrėžė, kad maržas spaudžia intensyvi kainų konkurencija.

    Per ketvirtį grupės pajamos siekė apie 84,4 mln. eurų ir buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo pat metu EBITDA sudarė apie 1,7 mln. eurų ir mažėjo 6 proc., o veiklos pelnas (EBIT) – apie 1,1 mln. eurų, 10 proc. mažiau nei prieš metus.

    Grynasis pelnas augo 3 proc. ir pasiekė apie 0,6 mln. eurų. Bendrovė aiškino, kad rezultatams reikšmingai įtaką darė išaugusios veiklos sąnaudos ir agresyvi kainodara rinkoje, kuri verčia pardavėjus konkuruoti ne tik paslaugomis, bet ir maržomis.

    „Augame greičiau nei rinka ir didiname rinkos dalį. Tai įmanoma, nes statome ant naujų technologijų, o „Grodno“ yra skaitmeninių sprendimų, paremtų dirbtiniu intelektu, lyderė“, – sakė „Grodno“ vadovas Andrzejus Jurczakas.

    Vadovas nurodė, kad įmonės skaitmeninis sprendimas AiGrodno ir e. prekybos plėtra padėjo spartinti pardavimus. Pasak jo, e. prekybos kanalas per metus paaugo 48 proc., kai bendras pardavimų augimas sudarė 23 proc.

    Bendrovė taip pat pateikė pardavimų struktūros pokyčius: bazinių elektrotechnikos prekių pardavimai augo 29 proc., o OZE produktų – 10 proc. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa elektrotechnikos segmente išlieka tvirta, net kai rinkoje juntamas kainų spaudimas ir pirkėjai daugiau dėmesio skiria kainai bei pristatymo terminams.

    „Grodno“ strategijoje numatyta ir plėtra per įsigijimus. Rugpjūčio 6 dieną bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį dėl elektrotechnikos didmeninės prekybos tinklo veiklos turto įsigijimo, kuris apimtų maždaug 10 didmeninės prekybos padalinių.

    Įmonės vertinimu, perimamų padalinių metinis pajamų potencialas galėtų siekti apie 13,8 mln. eurų. Sandorio užbaigimas, įvykdžius sutartyje numatytas sąlygas, planuojamas 2026 metų rugpjūčio pabaigoje.

    Vadovybė teigia, kad šis žingsnis leis sustiprinti geografinį padengimą Lenkijoje ir didinti pardavimų apimtis, nors trumpuoju laikotarpiu iššūkiu išlieka kainų karas. Rinkoje, kur dalis augimo perkeliama į internetinius kanalus, investicijos į DI paremtą logistiką, kainodarą ir klientų aptarnavimą tampa vienu iš pagrindinių konkurencinių svertų.

  • „Wildberries“ svarsto dalį logistikos perkelti į Kirgistaną: po dronų atakų ieško saugesnio kelio

    Kirgistano valdžia pasiūlė Rusijos e. prekybos platformai „Wildberries“ perkelti dalį sandėlių ir logistikos infrastruktūros į Kirgistaną. Idėja pristatyta Kirgistanui ir Rusijai skirtoje verslo taryboje, pabrėžiant siekį auginti prekybą ir sumažinti riziką, kai kritinė infrastruktūra sutelkta vienoje šalyje.

    Siūlymą iškėlė Kirgistano prekybos ir pramonės struktūroms artimi atstovai, akcentuodami, kad dalies sandėliavimo pajėgumų išskaidymas leistų lanksčiau valdyti tiekimo grandinę. Tai ypač aktualu dabar, kai „Wildberries“ objektai Rusijoje pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniais.

    Kas verčia ieškoti alternatyvų?

    Pastaruoju metu pranešama apie virtinę smūgių „Wildberries“ logistikos objektams skirtinguose Rusijos regionuose. Tarptautinė žiniasklaida skelbė, kad per atakas buvo apgadinta arba sunaikinta reikšminga sandėliavimo infrastruktūros dalis, o tai neišvengiamai paveikė pristatymų greitį ir atsargų valdymą.

    Dėl tokių incidentų rizika tampa ne tik operacinė, bet ir finansinė: sutrinka prekių judėjimas, didėja draudimo bei saugumo kaštai, o smulkieji pardavėjai, priklausomi nuo platformos sandėliavimo ir paskirstymo tinklo, susiduria su užsakymų vėlavimu ir pajamų kritimu.

    Kodėl pasirinkimas gali kristi ant Kirgistano?

    Kirgistanas siūlomas kaip vieta, kur būtų galima išskaidyti sandėliavimo ir logistikos grandis, sumažinant priklausomybę nuo vieno geografinio taško. Šalia to skaičiuojama ir ekonominė nauda: auganti prekybos apimtis, papildomos darbo vietos ir didesnis regiono vaidmuo tranzito bei paskirstymo schemose.

    „Prekės neturėtų būti laikomos vienoje vietoje, tai yra ir ekonomikos, ir rizikų valdymo klausimas“, – sakė Kirgistano pusės atstovas, pristatydamas idėją verslo taryboje.

    Platesnis kontekstas: Centrinė Azija kaip atsarginis planas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau skambėjo signalai, kad „Wildberries“ ieško alternatyvių krypčių už Rusijos ribų, tarp jų minėtas ir Kazachstanas. Tokia strategija atitinka platesnę tendenciją, kai didelės e. prekybos ir logistikos bendrovės, susidūrusios su geopolitinėmis rizikomis, dalį infrastruktūros perkelia ar dubliuoja kaimyninėse valstybėse.

    Kremliaus institucijos ir pati „Wildberries“ viešai neigia teiginius, kad platforma būtų naudojama Rusijos kariuomenei aprūpinti. Tuo metu Ukrainos pusė teigia, kad e. prekybos kanalais gali būti platinamos prekės, turinčios karinį ar dvejopos paskirties pritaikymą, todėl logistikos infrastruktūra tampa taikiniu.

    Kol kas nėra aišku, ar pasiūlymas perkelti dalį logistikos į Kirgistaną virs konkrečiais sprendimais ir investicijomis. Tačiau pats signalas rodo, kad didžiausi regiono e. prekybos žaidėjai vis dažniau logistiką planuoja ne tik pagal kaštus, bet ir pagal saugumo bei atsparumo kriterijus.

  • LPP prognozuoja 18,5 proc. pajamų šuolį ir plečiasi: laikinai mažins užsakymus Bangladeše

    Lenkijos drabužių prekybos grupė LPP skelbia, kad antrąjį 2026–2027 fiskalinių metų ketvirtį jos konsoliduotos pajamos, preliminariais vertinimais, augo 18,5 proc. Įmonė tuo pat metu tęsė aktyvią plėtrą ir per tris mėnesius atidarė 230 naujų parduotuvių.

    Didžiausią augimo dinamiką LPP fiksuoja Rytų Europos ir Centrinės Azijos rinkose, kurias įvardija strategiškai svarbiomis. Grupė taip pat prognozuoja, kad bendrojo pelningumo marža turėtų siekti apie 56–57 proc., o rezultatams palankiai veikė gerėjantys pardavimai tiek fizinėse parduotuvėse, tiek e. prekyboje.

    Plėtra remiasi Sinsay tempu

    Dauguma naujų prekybos vietų buvo skirtos pagrindinei augimo varomajai jėgai – prekės ženklui „Sinsay“: iš 230 atidarytų parduotuvių daugiau kaip 200 buvo būtent šio formato. LPP nurodo, kad bendras metinis tikslas išlieka panašus – per visus fiskalinius metus planuojama atidaryti apie 750 parduotuvių.

    Įmonė praneša, kad rudens–žiemos sezono asortimentas jau užtikrintas, o pirmosios kolekcijų siuntos vykdomos pagal planą. Detalesnius finansinius rezultatus už ketvirtį ir pirmąjį pusmetį LPP ketina skelbti rugsėjo 17 dieną.

    Ginčas dėl Bangladešo tiekėjų ir laikinas sprendimas

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie atsiskaitymus su Bangladešo gamintojais, LPP teigia laiku vykdanti visus įsipareigojimus savo tiekėjams šioje šalyje. Grupė pabrėžia, kad teiginiai apie LPP skolas vietos fabrikams esą neatitinka tikrovės.

    „LPP nuolat atsiskaito su Bangladešo tiekėjais, o viešojoje erdvėje platinama informacija apie pradelstus mokėjimus yra klaidinanti“, – teigiama bendrovės komentare.

    Pasak LPP, dalis viešų pranešimų siejami su užsakymais, kuriuos vykdė atskiras subjektas FES. Grupė aiškina, kad šis vienetas veikė savarankiškai ir pats atsako už savo prievoles, o ginčuose minimi užsakymai buvo įvykdyti tuo laikotarpiu, kai FES jau veikė kaip nepriklausoma bendrovė.

    LPP taip pat pažymi, kad nė vienas tiekėjas, deklaruojantis patirtą žalą, iki šiol nėra pateikęs formalių reikalavimų LPP nei teismuose, nei arbitraže. Vis dėlto grupė pripažįsta, kad situacija kelia rizikų, kurias reikia valdyti.

    Užsakymų ribojimas kaip rizikos valdymas

    Įmonė skelbia nusprendusi laikinai sumažinti pirkimus Bangladeše, argumentuodama sprendimą darbuotojų saugumu ir bendrovės, klientų bei akcininkų interesų apsauga. LPP pabrėžia, kad priemonės apimtis bus nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į situacijos raidą.

    Toks žingsnis dera su platesne mažmeninės prekybos tendencija: tarptautiniai drabužių prekės ženklai vis dažniau perskirsto gamybos užsakymus, kad sumažintų tiekimo grandinių sutrikimų, reputacijos ir atitikties rizikas. Praktikoje tai paprastai reiškia didesnę gamybos geografijos diversifikaciją, trumpesnius užsakymų ciklus ir griežtesnę tiekėjų kontrolę.

    Rinkai dabar svarbiausias klausimas – ar laikinas pirkimų ribojimas turės įtakos prekių tiekimui ir maržoms artimiausiais sezonais. LPP signalizuoja, kad šio sezono pasiūla užtikrinta, tačiau pabrėžia stebėsianti situaciją ir sprendimus koreguosianti pagal rizikų lygį.

  • Ukrainoje kuriamas robotas kurjeris Mebius: kūrėjai žada, kad pristatymą jis pakeis iš esmės

    Ukrainos inžinieriai kuria autonominį roboto kurjerio prototipą, skirtą smulkių siuntų ir pirkinių pristatymui miestuose. Projektą vysto tarptautinis holdingas „Modern Expo“, kurio pagrindinis biuras įsikūręs Lucke.

    Robotas pavadintas Mebius, o jo paskirtis aiški: kuo greičiau ir tiksliau pristatyti prekes klientui. Kūrėjai teigia, kad sprendimas orientuotas į paskutinės mylios pristatymą, kur dažniausiai susidaro didžiausios logistikos sąnaudos ir vėlavimai.

    Kaip veiks pristatymas?

    Planuojama, kad vartotojas programėlėje telefone galės pasirinkti pristatymo laiką ir vietą, o siuntos judėjimą stebės realiu laiku. Tokia schema jau tapo standartu kurjerių rinkoje, tačiau robotizavimas turėtų sumažinti priklausomybę nuo žmogiškųjų resursų piko valandomis.

    „Modern Expo“ nurodo, kad Mebius bus kuriamas ant mobilios platformos su jutikliais ir valdymo sistema. Praktikoje tokie robotai dažniausiai remiasi kameromis, lidar tipo jutikliais, GPS ir nuotolinės priežiūros funkcijomis, nes visiškai autonominis važiavimas tankiuose miestuose išlieka sudėtingas.

    Kodėl robotai kurjeriai tampa tendencija?

    Pasaulyje robotų kurjerių idėją skatina auganti e. prekyba ir miestų siekis mažinti taršą bei automobilių srautus. Įmonės ieško sprendimų, kurie galėtų pristatyti užsakymus trumpais atstumais pigiau, ypač kai brangsta kurjerių darbas ir didėja klientų lūkesčiai dėl greičio.

    Kartu tokie projektai kelia ir klausimų: saugumas šaligatviuose, atsakomybė avarijos atveju, vandalizmo rizika, taip pat teisinis reguliavimas. Dėl to daugelyje šalių robotai paprastai pradedami bandyti ribotose teritorijose, o jų darbą dažnai prižiūri operatoriai.

    Kas toliau?

    Kūrėjai tikisi, kad ateityje pristatymo paslaugos vis labiau remsis tokiais robotais, o žmogaus vaidmuo persikels į kontrolę, priežiūrą ir klientų aptarnavimą. Vis dėlto realus proveržis priklausys nuo bandymų rezultatų, infrastruktūros pritaikymo ir to, kaip greitai miestai prisitaikys prie naujos mobilumo formos.

    Anksčiau tarptautinėje rinkoje dėmesio sulaukė ir kiti robotikos projektai, kai humanoidiniai robotai bei keturkojai robotai buvo pritaikyti kūrybai ar praktinėms užduotims. Tai rodo bendrą kryptį: DI ir jutiklių technologijos vis dažniau perkeliamos iš laboratorijų į kasdienes paslaugas.