Tag: Egiptas

  • Egiptas Pasaulio ekonomikos forume žada verslo reformų paketą ir žaliąją energetiką

    Egiptas Pasaulio ekonomikos forume žada verslo reformų paketą ir žaliąją energetiką

    Egipto prezidentas Abdelis Fattahas el-Sisi Pasaulio ekonomikos forumo susitikime Kaire pristatė planus, kaip šalis ketina pritraukti daugiau užsienio investicijų. Jo teigimu, pagrindinis dėmesys bus skiriamas verslo procedūrų supaprastinimui, pramonės plėtrai ir energetikai.

    Kaip praneša „Euronews“, Egiptas gruodį planuoja paskelbti 2027–2030 metų ekonominę programą. Ja siekiama didinti produktyvumą ir suteikti daugiau erdvės privačiam sektoriui.

    Prezidentas taip pat akcentavo jau įgyvendintas priemones: esą reformos sutrumpino vidutinį prekių įforminimo muitinėje laiką iki dviejų dienų. Kartu jis teigė, kad perėjimas prie lankstaus valiutos kurso palengvino užsienio investuotojams galimybę persivesti pelną į savo šalis.

    Susitikimuose dalyvavo apie 80 organizacijų atstovų – nuo didžiųjų įmonių iki tarptautinių finansų institucijų. Kontekstas Egiptui sudėtingas: šalis patiria spaudimą mažinti skolą ir sparčiau atverti ekonomiką privačiam verslui.

    Pramonės ir privataus kapitalo tikslai iki 2030-ųjų

    Egipto pramonės strategijoje numatytas tikslas, kad iki 2030 metų pramonė sudarytų 20 proc. šalies ekonominės produkcijos. Kartu keliama ambicija, kad privatus kapitalas pasiektų 67 proc. visų investicijų.

    Tarp prioritetinių sričių įvardytos IT paslaugos, saulės ir vėjo energetika, maisto perdirbimas, drabužių pramonė ir transportas. Toliau planuojamos reformos tokiose srityse kaip duomenų centrai ir žaliasis vandenilis.

    Siekiant greičiau „įsukti“ projektus, numatoma paprastesnė licencijavimo tvarka ir daugiau valstybinių paslaugų internete. Taip pat minima „Golden Licence“ schema, pagal kurią tinkami projektai gali gauti vieną Vyriausybės patvirtinimą statybai ir veiklai.

    Energijos eksportas ir DI kryptis

    Prezidentas pakartojo planus iki 2028 metų atgabenti Kipro dujas į Egipto Idku ir Damiettos suskystintų gamtinių dujų gamyklas, kad jos būtų eksportuojamos į Europą. Energetikos darbotvarkėje – ir atsinaujinančių išteklių plėtra.

    Pasak el-Sisi, Egiptas siekia, kad iki 2028 metų 45 proc. elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Taip pat kalbėta apie elektros jungčių plėtrą su kaimyninėmis šalimis ir Europa.

    Dar vienas akcentas – Sueco kanalas. Prezidentas teigė, kad laivyba kanalu gerėja, tačiau per pastaruosius metus, jo vertinimu, Egiptas prarado apie 20 mlrd. JAV dolerių (apie 18,2 mlrd. eurų) pajamų.

    Galiausiai jis išskyrė investicijų galimybes duomenų centruose, debesų kompiuterijoje ir dirbtinio intelekto tyrimuose. Šios kryptys pristatytos kaip nacionalinės DI strategijos dalis.

  • Šešios mažiau minimos Pirmojo pasaulinio karo dalyvės: nuo Egipto iki Kinijos

    Pirmasis pasaulinis karas dažniausiai siejamas su didžiosiomis valstybėmis Europoje, tačiau konfliktą formavo ir šalys, kurios istorijos vadovėliuose minimos rečiau. Egiptas, Pietų Afrika, Indija, Belgija, Graikija ir Kinija prisidėjo skirtingais būdais – nuo fronto operacijų iki logistikos ir darbo jėgos.

    Kaip rašo „The Collector“, šių valstybių indėlis neretai buvo nulemtas ryšių su Britų imperija, vidaus politinių kovų ar bandymo sustiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Kai kurioms tai tapo postūmiu nepriklausomybei, kitoms – ilgalaikių konfliktų pradžia.

    Nors pagrindinės Pirmojo pasaulinio karo jėgos buvo Antantė ir Centro valstybės, „antraeiliai“ dalyviai darė realią įtaką tiek mūšių eigai, tiek tiekimo grandinėms. Dalis jų kovojo skirtinguose frontuose, kiti teikė strateginę paramą, be kurios karo mašina būtų veikusi lėčiau.

    Įdomiausia tai, kad kai kurioms šalims dalyvavimas kare turėjo pasekmių dar dešimtmečiams į priekį: vienur augo nepriklausomybės judėjimai, kitur gilėjo vidaus susipriešinimas ar stiprėjo regioninės įtampos.

    Egiptas: Sueco kanalas ir kelias į nepriklausomybę

    1914 metais Jungtinei Karalystei paskelbus karą Osmanų imperijai, Egiptas buvo paskelbtas britų protektoratu. Nors šalis nebuvo įpareigota siųsti karių, Egiptas tapo strategiškai svarbia atrama dėl Sueco kanalo – vieno svarbiausių tarptautinės prekybos ir karinio tiekimo kelių.

    1915 metais, vykstant Galipolio kampanijai, Egiptas tapo svarbiu atsitraukimo ir persigrupavimo centru. 1916 metais Egipto ekspedicinės pajėgos apgynė Sueco kanalą nuo jungtinių Osmanų ir Vokietijos pajėgų Romani mūšyje Sinajaus pusiasalyje.

    Po 1918 metų lapkričio 11 dienos paliaubų Egipto pareigūnai bandė išsiderėti nepriklausomybę, tačiau britų atsisakymas paskatino neramumus ir politinę konfrontaciją. Galiausiai 1922 metais Egiptas tapo nepriklausoma karalyste, vadovaujama karaliaus Fuado I.

    Pietų Afrika ir Indija: Britų imperijos resursai kare

    Pietų Afrikos įsitraukimą nulėmė statusas Britų imperijoje: šalis turėjo autonomijos, bet nevaldė savo užsienio politikos. Netrukus po karo pradžios Londonas nurodė Pietų Afrikos pajėgoms užimti Vokietijos ryšių stotis Vokietijos Pietvakarių Afrikoje – nors pirmosios operacijos nebuvo sėkmingos, dalyvavimas nesustojo.

    1915 metais buvo sukurta Pietų Afrikos užjūrio ekspedicinė pajėga, o savanorių skaičius buvo toks didelis, kad įdarbinimo punktuose prireikė minias tramdančių pareigūnų. Vėliau Pietų Afrikos kariai veikė Rytų Afrikoje, rėmė operacijas Egipto ir Palestinos kampanijose, o nedidelė dalis dalyvavo ir Vakarų fronte, įskaitant Somos puolimą.

    Indija į karą įsitraukė ypač plačiai: dar prieš konfliktą ji turėjo vieną didžiausių savanorių kariuomenių, o karo pabaigoje karių skaičius išaugo iki daugiau nei pusės milijono. Indijos ekspedicinės pajėgos buvo siunčiamos į įvairius karo teatrus, tačiau susidūrė su rimtais iššūkiais – nuo artilerijos trūkumo iki kalbos barjerų ir prastų prisitaikymo sąlygų Europoje.

    Nepaisant problemų, Indijos daliniai rėmė britų tikslus: veikė Rytų Afrikoje, dalyvavo Mesopotamijos kampanijos operacijose, prisidėjo prie Sueco kanalo gynybos ir stiprino sąjungininkus Galipolyje. Tekste nurodoma, kad per karą buvo dislokuota daugiau nei 1 mln. Indijos karių, o per 60 000 jų žuvo.

    Belgija, Graikija ir Kinija: nuo Afrikos fronto iki darbo korpusų

    Belgijos neutralitetą buvo garantavusi 1839 metų Londono sutartis, tačiau 1914 metų rugpjūtį Vokietija vis tiek įsiveržė į Belgiją. Nors Belgijos pajėgos buvo smarkiai pranašesnės priešų skaičiumi, jų pasipriešinimas sulėtino vokiečių žygį į Vakarus ir suteikė laiko sąjungininkams pasiruošti pirmajam Marnos mūšiui.

    Nors didžioji Belgijos dalis buvo okupuota, karalius Albertas su kariuomene išlaikė mažą teritoriją, įskaitant Ypresą. Belgijos Kongo „Force Publique“ daliniai vėliau prisidėjo prie kovų Rytų Afrikoje: 1916 metais kartu su britų ir portugalų pajėgomis laimėjo Taboros mūšį dabartinėje Tanzanijoje, o vėliau tęsė puolimą Mahengės kryptimi.

    Graikija ilgą laiką stengėsi išlikti neutrali, tačiau šalį skaldė karaliaus Konstantino I ir premjero Eleftherijo Venizelo pozicijos. Šis konfliktas, vadinamas Nacionaliniu skilimu, nulėmė dviejų konkuruojančių valdžių situaciją ir ilgalaikę politinę įtampą.

    1917 metais, karaliui atsisakius sosto, Graikija formaliai prisijungė prie sąjungininkų. Graikų pajėgos vaidino reikšmingą vaidmenį Makedonijos fronte, o po Skra-di-Legen ir Doirano mūšių 1918 metų rugsėjį kapituliavo Bulgarija.

    Kinija iki 1917 metų nebuvo pagrindinė kariaujanti šalis, tačiau prisidėjo dideliu nekariniu indėliu: išsiuntė daugiau nei 140 000 darbininkų į vadinamąjį darbo korpusą. Jie padėjo britų ir prancūzų pajėgoms atlikti užnugario darbus – statė apkasus, taisė geležinkelius, tiesė kelius ir gabeno tiekimą.

    Tekste pabrėžiama, kad Kinijos motyvacija buvo ir politinė: Respublika tikėjosi tarptautinio pripažinimo, tačiau po karo Versalio sutartimi buvusi Vokietijos kolonija Čingdao Šandongo pusiasalyje buvo perduota Japonijai. Šis nusivylimas prisidėjo prie augančių įtampų regione, kurios vėliau išaugo į naujus konfliktus.

    Pirmojo pasaulinio karo istorija dėl to tampa gerokai platesnė nei vien Vakarų fronto apkasai ar didžiųjų valstybių sprendimai. Net ir šalys, laikytos „antraeilėmis“ dalyvėmis, prisidėjo prie karo baigties – o kartais ir pakeitė savo pačių ateities kursą.

  • Netoli Kairo susidūrus dviem traukiniams žuvo mažiausiai 4 žmonės, 88 sužeisti

    Netoli Kairo susidūrus dviem traukiniams žuvo mažiausiai 4 žmonės, 88 sužeisti

    Egipte, į pietus nuo sostinės Kairo, susidūrus dviem keleiviniams traukiniams žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar 88 buvo sužeisti.

    Apie nelaimę praneša „Euronews“, remdamasis Egipto institucijų pateikta informacija. Skelbiama, kad avarija įvyko sekmadienį.

    Incidentas nutiko Al Ajaato (Al Ayyat) rajone Gizos provincijoje – maždaug už 52 kilometrų į pietus nuo Kairo. Pasak Susisiekimo ministerijos, vienas traukinys rėžėsi į kito traukinio galą.

    Smūgio metu vienas iš traukinių nuriedėjo nuo bėgių, tačiau pareigūnai nepatikslino, kuris. Sužeistieji buvo išvežti į netoliese esančias ligonines.

    Kas žinoma apie susidūrimą

    Egipto Susisiekimo ministerija nurodė, kad vienas iš traukinių važiavo į Fajumo (Fayum) provinciją šalies pietvakariuose. Kitas traukinys judėjo Asuano (Aswan) kryptimi į pietus.

    Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių. Medikai teigė, kad nukentėjusiesiems suteikiama pagalba gydymo įstaigose.

    Prezidentas nurodė pradėti tyrimą

    Egipto prezidentas Abdelfatahas al Sisijus socialiniuose tinkluose pranešė nurodęs pradėti skubų tyrimą. Jo tikslas – išsiaiškinti avarijos priežastis ir atsakomybę.

    Egipto geležinkelių administracija informavo, kad į įvykio vietą buvo išsiųstos gelbėjimo komandos ir kranai, siekiant kuo greičiau pašalinti nuolaužas ir atkurti traukinių eismą.

    Ne pirmas incidentas tame pačiame rajone

    Primenama, kad praėjusių metų rugsėjį tame pačiame rajone susidūrus dviem krovininiams traukiniams buvo sužeistas mašinistas ir jo padėjėjas.

  • Egiptas Viduržemio jūroje aptiko naują dujų telkinį: pirminis vertinimas – 200 mlrd. kub. pėdų

    Egiptas Viduržemio jūroje aptiko naują dujų telkinį: pirminis vertinimas – 200 mlrd. kub. pėdų

    Egiptas paskelbė Viduržemio jūroje aptikęs naują gamtinių dujų telkinį – pirminiais vertinimais, žvalgybinio gręžinio „Nasim-1X“ rezervuare gali būti apie 200 mlrd. kubinių pėdų dujų.

    Kairas tikisi, kad šis atradimas padės sustiprinti vietinę dujų gavybą ir sumažinti priklausomybę nuo importo, praneša „Euronews“.

    Egipto Naftos ir mineralinių išteklių ministerija nurodė, kad gręžimo ir išteklių įvertinimo darbai Taibos koncesijos teritorijoje parodė dujas turintį sluoksnį, kurio grynasis storis siekia apie 15 metrų.

    Pasak ministerijos, šiuo metu tęsiami techniniai ir telkinio tyrimai: siekiama nustatyti, kokius dujų kiekius realiai būtų galima išgauti, įvertinti galimą paros gavybos apimtį ir atradimo komercinį gyvybingumą.

    Planuojamas vamzdynas iki esamos infrastruktūros

    Egiptas planuoja gręžinį su esamais gavybos pajėgumais sujungti maždaug 22 kilometrų ilgio vamzdynu. Jis turėtų prijungti telkinį prie Abu Madi–El Gamil vamzdyno.

    Toks sprendimas, kaip teigiama, leistų pasinaudoti jau turima infrastruktūra ir sutrumpinti laiką, reikalingą pradėti gavybą.

    Vis dėlto ministerija kol kas nepaskelbė datos, kada dujų gavyba galėtų startuoti.

    Kas dirba telkinyje ir kodėl Egiptui to reikia

    Taibos koncesiją valdo Italijos bendrovė Eni, dirbanti kartu su Australijos kompanija Woodside. Gręžimo darbus partnerių vardu atliko Egipto įmonė Petrobel.

    Ministerija teigė, kad teigiami rezultatai siejami su augančiomis investicijomis ir aktyvesne žvalgyba. Taip pat pabrėžtas gerėjantis investicinis klimatas ir pažanga sprendžiant įsiskolinimų užsienio energetikos bendrovėms klausimą.

    Egiptas siekia didinti vietinę gamtinių dujų gavybą po to, kai pastaraisiais metais ji sumažėjo, o importo poreikis išaugo. Didelę paklausą šalyje palaiko elektros gamyba ir pramonė.

  • Egiptas po 12 metų vėl atidarė ambasadą Tripolyje ir kritikuoja Turkijos–Libijos susitarimą

    Egiptas po 12 metų vėl atidarė ambasadą Tripolyje ir kritikuoja Turkijos–Libijos susitarimą

    Egiptas šeštadienį Libijos sostinėje Tripolyje iškilmingai vėl atidarė istorinį savo ambasados pastatą, uždarytą daugiau nei dešimtmetį.

    Į Tripolį atvyko Egipto užsienio reikalų ministras Badras Abdelatty, kuris su Libijos pareigūnais aptarė prekybos ir energetikos klausimus bei ginčijamas jūrų sienas, praneša „Euronews“.

    Egiptas ambasados pastatą buvo uždaręs 2014 metų sausį, kai ginkluoti asmenys pagrobė penkis ambasados darbuotojus. Diplomatinė misija Tripolyje darbą atnaujino 2021 metų gegužę, tačiau dabar atveriamas ir istorinis pastatas.

    Vizitas laikomas ženklu, kad Kairas siekia glaudesnių ryšių su Vakarų Libijoje įsikūrusia, tarptautiniu mastu pripažįstama valdžia, nors ilgą laiką rėmė rytinėje šalies dalyje įsitvirtinusio karo vado Khalifos Haftaro stovyklą.

    Kalbos apie prekybą ir energetiką

    Tripolyje Egipto diplomatijos vadovas susitiko su Libijos Nacionalinės vienybės vyriausybės ministru pirmininku Abdulhamidu Dbeibah. Susitikime kalbėta apie būdus, kaip palengvinti prekybą tarp abiejų šalių.

    Pasak Egipto užsienio reikalų ministerijos, A. Dbeibah teigiamai įvertino Egipto bendrovių ir darbuotojų vaidmenį atstatant Libiją.

    Ministras taip pat susitiko su Libijos laikinai einančiu naftos ministro pareigas. Jo teigimu, reikėtų sparčiau judėti į priekį su dujotiekio projektais tarp šalių ir planais Libijos naftą perdirbti Egipte, o vėliau eksportuoti.

    Libijos pareigūnas savo ruožtu nurodė ketinantis vykti į Kairą tolesnių derybų, apie tai pranešė Libijos valstybinė naujienų agentūra.

    Kodėl ginčijamas Turkijos ir Libijos susitarimas

    Derybose su A. Dbeibah Egipto ministras taip pat iškėlė Kairo prieštaravimus 2019 metais Turkijos ir tuometinės Tripolyje buvusios Libijos vyriausybės pasirašytam susitarimui.

    Šis susitarimas nustato ribą tarp Turkijos ir Libijos jūrinių zonų Rytų Viduržemio jūroje – regione, kuriame kelios valstybės reiškia teises žvalgyti naftos ir dujų išteklius.

    Graikija tvirtina, kad susitarime neatsižvelgiama į graikų salų teises, įskaitant Kretą, kuri yra tarp Turkijos ir Libijos krantų. Egiptas ir Kipras taip pat nepritaria šiam susitarimui.

    Libijos rytuose įsikūręs parlamentas susitarimą ratifikavo spalio 20 dieną, nors anksčiau jam prieštaravo. Europos Sąjunga kitą dieną pareiškė, kad susitarimas pažeidžia kitų šalių teises ir joms negali turėti teisinio poveikio.

    Tuo metu Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas gynė susitarimą, pavadindamas jį visiškai teisėtu tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.

  • Kalėdos svetur vis dažnesnis pasirinkimas: lenkai vis dažniau renkasi Maltą, Ispaniją ir Italiją

    Kalėdos po palmėmis ir su saule vietoje sniego lenkams tampa vis patrauklesne alternatyva tradiciniam šventimui namuose. Internetinės kelionių agentūros „eSky.pl“ duomenimis, per savaitę, apimančią Kūčias, skrydžio ir viešbučio paketų užsakymų skaičius per metus šoktelėjo 111 proc.

    Toks augimas rodo, kad šventinės kelionės pamažu nustoja būti nišinis pasirinkimas – vis daugiau žmonių jas įtraukia į savo atostogų planus. Keliautojai šį laiką sieja ne tik su poilsiu šiltesniame klimate, bet ir su galimybe pakeisti aplinką bei išvengti prieššventinio skubėjimo.

    „eSky.pl“ atstovė Katarzyna Hauton pabrėžia, kad kelionė per šventes daugeliui reiškia daugiau nei kelias laisvas dienas prie jūros. Anot jos, tai proga patirti Kalėdas kitoje kultūroje, paragauti vietinių patiekalų ir kokybiškai praleisti laiką su artimaisiais be kasdienių rūpesčių.

    Keliaujančių per Kalėdas įpročiai keičiasi ir dėl praktinių priežasčių: dalis žmonių planuoja ilgesnį poilsį, o kartu auga ir lūkesčiai nakvynei bei paslaugoms. Tai leidžia spręsti, kad šventinės kelionės vis dažniau tampa ne spontanišku pabėgimu, o apgalvotu atostogų formatu.

    Populiariausios kryptys: Malta, Ispanija, Italija

    Ryškiausiai per Kalėdas išsiskiria Malta – šiai krypčiai fiksuojamas net trigubas keliautojų augimas, palyginti su praėjusiais metais. Ji tapo dažniausiu pasirinkimu šventiniam laikotarpiui.

    Tarp lyderių – ir Ispanija, kur skrydžio ir viešbučio paketų užsakymų skaičius augo maždaug 50 proc., bei Italija, kur augimas siekė 60 proc. Susidomėjimas Pietų Europa signalizuoja, kad daliai keliautojų svarbiausia ne vien šiluma, bet ir galimybė derinti poilsį su pažintinėmis veiklomis.

    Augantį dėmesį pritraukia ir Marokas – kaip ir Malta, ši kryptis fiksuoja trigubą keliautojų skaičiaus šuolį. Šalį viliojančia daro švelnesnė temperatūra ir ryškus kultūrinis savitumas.

    Egiptas kyla dėl didesnio pasiekiamumo

    Pastebimai didėja ir Egipto populiarumas. Tai siejama su gerėjančiu šios krypties pasiekiamumu, įskaitant tiesioginius skrydžius, kuriuos vykdo pigių skrydžių bendrovės.

    Lengvesnis susisiekimas reiškia, kad poilsis prie Raudonosios jūros vis dažniau tampa realia galimybe ir tiems, kurie kelionę planuoja būtent Kalėdų laikotarpiui.

    Ilgesnės kelionės ir aukštesni lūkesčiai viešbučiams

    Duomenys rodo, kad daugėja klientų, kurie šventinei kelionei renkasi bent savaitės trukmės išvyką. Tai leidžia manyti, jog Kalėdos daliai keliautojų tampa platesnio žiemos poilsio dalimi, o ne vien trumpu atsitraukimu kelioms dienoms.

    Keičiasi ir apgyvendinimo pasirinkimai: daugiau nei pusė užsakančiųjų renkasi ne žemesnės nei 4 žvaigždučių kategorijos viešbučius. Tai rodo augantį komforto poreikį net ir šventiniu laikotarpiu.

    Kalbant apie maitinimą, beveik pusė keliautojų renkasi pusryčius, tačiau didėja ir „viskas įskaičiuota“ paklausą – šį variantą renkasi jau daugiau nei 20 proc. „eSky“ klientų.

    Kelionių agentūra pateikia ir orientacines kainas: savaitės paketas Skrydis+Viešbutis Maroke su pusryčiais gali kainuoti nuo 909 Lenkijos zlotų žmogui, Maltoje – nuo 1 129 zlotų. Savaitės atostogos Egipte su „viskas įskaičiuota“ (įskaitant skrydį, apgyvendinimą, pervežimą iš oro uosto ir rezidento priežiūrą) prasideda nuo 2 409 zlotų žmogui.

  • Egipto ūkininkas kasdamas šiltnamį rado milžinų pėdsakus: iškilo Ramzio II galva

    Egipto ūkininkas kasdamas šiltnamį rado milžinų pėdsakus: iškilo Ramzio II galva

    Egipto Nilo deltoje, Behbeit el-Hagar apylinkėse, vietos ūkininkas dirbdamas šiltnamyje aptiko akmens fragmentą su senoviniais ženklais. Apie radinį jis pranešė vietos institucijoms, o į vietą atvykę archeologai pradėjo detalesnius tyrimus.

    Kasėjams pavyko atidengti dviejų didžiulių karališkų statulų liekanas. Didžiausią dėmesį patraukė maždaug 1,6 metro aukščio akmeninė galva, vaizduojanti faraoną su dviguba karūna, simbolizuojančia Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą.

    Remdamiesi išlikusios dalies proporcijomis, specialistai vertina, kad visa statula su postamentu galėjo siekti apie 8,5 metro aukštį. Greta rasta ir nugarinę atramą primenanti dalis su hieroglifais, kuriuose įrašytas vienas iš valdovo titulų, siejamas su karališkąja vardų sistema.

    Antrasis radinys yra dar vienos karališkos skulptūros fragmentas, kurio ilgis siekia apie 2,4 metro. Nors kojų ir pagrindo neišliko, veido bruožai ir galvos apdangalas nemes leidžia manyti, kad skulptūra taip pat gali būti siejama su Ramziu II, tačiau galutinei identifikacijai reikės papildomų tyrimų.

    Archeologai taip pat aptiko apie 1,3 metro ilgio granito bloką su hieroglifiniais titulais, tradiciškai vartotais Egipto valdovų įrašuose. Tokie užrašai padeda tikslinti radinių datavimą ir kontekstą, o kartu leidžia atkurti, kokio masto paminklai kadaise stovėjo šioje vietovėje.

    Ramzis II, valdęs 1279–1213 metais prieš mūsų erą, laikomas vienu įtakingiausių XIX dinastijos faraonų. Jo valdymo laikotarpiu statyta daug monumentalių objektų, o skulptūros ir užrašai dažnai buvo naudojami politinei galiai ir dieviškam legitimumui pabrėžti.

    Viešojoje erdvėje Ramzis II kartais siejamas su bibliniu pasakojimu apie Mozę, tačiau istorikai pabrėžia, kad vienareikšmiškų įrodymų tam nėra. Faraono tapatybė Išėjimo knygos siužete išlieka diskusijų objektu, o archeologiniai radiniai dažniau leidžia kalbėti apie konkrečių vietų ir laikotarpių materialinę kultūrą, o ne patvirtinti religinius pasakojimus.

    Behbeit el-Hagar apylinkės archeologams svarbios ir dėl čia buvusios šventyklos, siejamos su deive Izide, liekanų. Pastaraisiais metais Egipte daugėja radinių, aptinkamų ne tik planuotų ekspedicijų metu, bet ir vykdant žemės ūkio ar infrastruktūros darbus, todėl institucijos ragina gyventojus apie įtartinus artefaktus pranešti nedelsiant.

  • Egiptas kasa „naują Nilą“ dykumai žaliuoti: milijoną hektarų žadantis planas atsitrenkė į kliūtį

    Egiptas įgyvendina vieną ambicingiausių pastarųjų metų žemės ūkio projektų – vadinamąją Naująją deltą, kurią kai kurie jau praminė „nauju Nilu“. Valdžia tikisi dykumose įrengti didžiulius drėkinamus plotus ir taip sustiprinti maisto tiekimo saugumą, tačiau ekspertai perspėja apie rimtas technines ir ilgalaikes rizikas.

    Projekto esmė – vakariau nuo Nilo deltos esančias dykumų teritorijas paversti dirbamais laukais, kuriuose būtų auginami grūdai, daržovės ir vaisiai. Skelbiama, kad į žemės ūkio apyvartą planuojama įtraukti apie 924 000 hektarų – tai plotas, prilygstantis maždaug 9 240 kvadratinių kilometrų.

    Egiptui tai strateginis tikslas, nes šalis yra viena didžiausių kviečių importuotojų pasaulyje, o vandens ir dirbamos žemės resursai koncentruoti siaurame Nilo slėnyje. Klimato kaita, augantis gyventojų skaičius ir spaudimas maisto kainoms verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų didinti vietinę gamybą.

    Vanduo dykumoje – iš kur jis?

    Didžioji projekto dalis remiasi vandens surinkimu, valymu ir pakartotiniu panaudojimu. Tradicinėje Nilo deltoje perteklinis drenažo vanduo ilgą laiką būdavo nuvedamas tolyn, tačiau dabar jis vis dažniau traktuojamas kaip resursas, kurį galima išvalyti ir vėl grąžinti į drėkinimo sistemą.

    Vienas kertinių elementų – didelė vandens valymo infrastruktūra netoli El Hamamo, pradėjusi veikti 2023 metais. Skelbiama, kad ji gali išvalyti iki 7,5 milijono kubinių metrų vandens per parą, o išvalytas vanduo nukreipiamas į naujai kuriamus žemės ūkio plotus.

    Vandeniui pristatyti į dykumą reikia ir masyvios transportavimo sistemos – ilgų magistralinių trasų bei siurblinių. Projektui numatytos dešimtys siurblinių ir keli dideli vandentiekio koridoriai, kurie turėtų užtikrinti stabilų srautą į kelis šimtus kilometrų nuo Nilo nutolusias teritorijas.

    Kur slypi rimčiausia problema?

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad sistemos patikimumas priklauso ne vien nuo to, ar infrastruktūra bus pastatyta, bet ir nuo to, ar ji galės stabiliai veikti dešimtmečius. Viena didžiausių grėsmių – kanalų pralaidumo ribos, užnešimas nuosėdomis ir tai, kaip saugiai galima didinti vandens srautą nepakenkiant krantams bei siurblinėms.

    Analizuojant vieną svarbiausių vandens tiekimo grandžių – El Nasro kanalą – modeliavimas parodė, kad bandymas reikšmingai didinti debitą gali sukelti kelias problemas vienu metu. Tarp jų minimos susikaupusios nuosėdos, siaurinančios vandens kelią, pavojingai prie kanalo krašto artėjantis vandens lygis kai kuriose atkarpose ir didesnės apkrovos siurblinėms.

    Skaičiuojama, kad didesniam vandens kiekiui perkelti gali prireikti apie 15 proc. daugiau hidraulinės galios, o tai reiškia ir didesnes elektros sąnaudas, ir didesnę įrangos dėvėjimosi riziką. Specialistai pažymi, kad nuosėdų ir augalijos šalinimas padėtų, tačiau vien šios priemonės visų sistemos ribojimų nepašalintų.

    Dar viena ilgalaikė rizika – dirvožemio druskingėjimas, būdingas drėkinamai žemdirbystei sausame klimate. Jei drenažas ir drėkinimas bus nesubalansuoti, druskos gali kauptis dirvoje, o tai mažina derlingumą ir didina priklausomybę nuo papildomų melioracijos sprendimų.

    Projekto mastą atspindi ir kaina: viešai skelbta, kad investicijos gali siekti apie 13 milijardų eurų. Nors sėkmės atveju Egiptas reikšmingai praplėstų dirbamos žemės plotus, ekspertai pabrėžia, kad lemiami bus ne pažadai, o vandens tiekimo stabilumas, infrastruktūros priežiūra ir dirvožemio apsauga.

  • Egiptas grįžta į viršūnę: žiemą numeris vienas, vasarą antras – kas pakeitė keliautojų įpročius?

    Egiptas vėl tapo vienu geidžiamiausių atostogų krypčių: žiemos sezonui jis iškopė į pirmą vietą, o vasaros rezervacijose nusileidžia tik Maltai. Kelionių pardavėjai tai sieja su išaugusiu tiesioginių skrydžių pasirinkimu, patogesniu planavimu ir galimybe skrydį susieti su viešbučiu bei pervežimais.

    Kelionių platformos „eSky.pl“ duomenys rodo, kad Egipto kurortai išlaiko paklausą visus metus, nors keliautojų motyvai skiriasi. Žiemą dažniau ieškoma saulės ir šilumos, o vasarą Egiptas konkuruoja kainos ir paslaugų santykiu su Viduržemio jūros kryptimis.

    Didžiausią įtaką augančiam populiarumui daro geresnis pasiekiamumas: tiesioginiai skrydžiai ir dažnesni reisai trumpina kelionės laiką bei leidžia lanksčiau rinktis išvykimo datas. Kartu keičiasi ir pirkimo įpročiai, nes vis daugiau žmonių nori kelionę susidėlioti patys, bet išlaikyti aiškų biudžetą.

    All inclusive populiarumo priežastys

    Egipte itin paklausi išlieka all inclusive atostogų formulė, nes ji leidžia iš anksto numatyti didžiąją dalį išlaidų. Tai ypač svarbu šeimoms ir keliautojams, kurie renkasi ilgesnį poilsį viešbučio teritorijoje, baseinų ir paplūdimių infrastruktūrą.

    „Egiptas keliautojams suteikia galimybę patogiai derinti tiesioginį skrydį su poilsiu viešbutyje ir kelionę susiplanuoti pagal savo poreikius“, – sakė „eSky.pl“ atstovė Magdalena Gruca.

    Kelionių organizatorių ir platformų siūlomi skrydžio bei viešbučio paketai dažnai papildo pasiūlymą pervežimu iš oro uosto, todėl keliautojams tenka mažiau logistikos rūpesčių. Rinkoje ryškėja tendencija rinktis ne tik tradicinius savaitės poilsio pasiūlymus, bet ir trumpesnes, kelių naktų keliones.

    Pagalba vietoje ir trys kurortai

    Dar viena pastebima kryptis yra didesnis dėmesys pagalbai vietoje. Keliautojams svarbu turėti aiškų kontaktą atvykus, ypač kai kelionė susidėliojama savarankiškai, bet norisi papildomo saugumo ir informacijos.

    „eSky.pl“ nurodo, kad papildoma atstovų pagalba siūloma populiariausiuose kurortuose: Marsa Alam, Hurgadoje ir Šarm aš Šeiche. Tokia paslauga dažniausiai apima praktinę informaciją atvykus, pagalbą sprendžiant kelionės eigos klausimus ir rekomendacijas dėl vietinių paslaugų.

    Šie kurortai išlieka pagrindiniais pasirinkimais dėl plataus viešbučių spektro ir skirtingų poilsio scenarijų. Vieni keliautojai prioritetą teikia ramesniems paplūdimiams, kiti renkasi aktyvesnį kurortinį gyvenimą, išvykas ir nardymo galimybes.

    Kiek kainuoja savaitė Egipte?

    „eSky.pl“ skelbia, kad savaitės žiemos poilsį Egipte su skrydžiu, keturių žvaigždučių viešbučiu all inclusive, pervežimu ir papildoma pagalba vietoje galima rasti nuo maždaug 300 eurų asmeniui. Panašaus tipo paketas vasaros sezonui nurodomas nuo maždaug 310 eurų asmeniui.

    Kaina paprastai priklauso nuo kelionės datos, kurorto, viešbučio lygio ir kambario tipo, o labiausiai ji kinta piko laikotarpiais. Kelionių pardavėjai primena, kad ieškant geresnės kainos dažnai padeda lankstesnės datos ir išankstinis planavimas.

  • Kipras pasirašė 1,6 mlrd. eurų sandorį: pirmosios dujos į Europą keliaus per Egiptą

    Kipras pasirašė 1,6 mlrd. eurų sandorį: pirmosios dujos į Europą keliaus per Egiptą

    Ką numato 1,6 mlrd. eurų sutartis

    Kipras pasirašė iki 1,6 mlrd. eurų vertės sutartis, pagal kurias bus kuriama infrastruktūra „Kronos“ gamtinių dujų telkiniui vystyti šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje. Projektą įgyvendins Italijos energetikos grupė „Eni“ kartu su Prancūzijos bendrove „TotalEnergies“.

    Numatoma, kad telkinio dujos bus komercializuojamos per Egiptą, pasitelkiant jau veikiančius regiono pajėgumus. Pirmoji gavyba šiuo metu planuojama 2028 metais, o tuomet tikimasi pradėti ir eksportą į tarptautines rinkas, įskaitant Europą.

    Eksportas per Egiptą ir LNG kelias

    Pagal planą dujos iš „Kronos“ būtų transportuojamos į Egiptą ir apdorojamos naudojantis esama infrastruktūra, susieta su „Zohr“ telkiniu Egipto pakrantėje. Tuomet dujos būtų nukreipiamos į Damietos suskystintų gamtinių dujų gamyklą, iš kurios kroviniai galėtų pasiekti pirkėjus Europoje.

    Toks sprendimas laikomas būdu sutrumpinti įgyvendinimo terminus ir sumažinti išlaidas, palyginti su visiškai naujų pajėgumų statyba nuo nulio. Kartu tai stiprina regionines partnerystes Rytų Viduržemio jūroje, kur energetiniai projektai vis dažniau planuojami kaip bendri tiekimo grandinių sprendimai.

    Rezervai ir planuojama gavyba

    „Eni“ atstovų vertinimu, „Kronos“ telkinio ištekliai viršija 3 trilijonus kubinių pėdų gamtinių dujų. Perskaičiavus į europinėje praktikoje dažniau naudojamus vienetus, tai sudaro apie 85 milijardus kubinių metrų.

    Skelbiama, kad stabilizavus veiklą gavyba galėtų siekti iki 500 mln. kubinių pėdų per dieną, tai yra maždaug 14 mln. kubinių metrų per dieną. Tokie mastai reikšmingi pačiam Kiprui, tačiau reali įtaka Europos tiekimo saugumui priklausys nuo eksporto pajėgumų, sutarčių ir rinkos situacijos 2028 metais ir vėliau.

    „Sutarčių pasirašymas dėl „Kronos“ telkinio vystymo yra stiprus pasitikėjimo balsas Kipro energetinėmis perspektyvomis ir turi geopolitinę bei ekonominę reikšmę“, – sakė Kipro prezidentas Nikos Christodoulides.

    Energetikos saugumas ir geopolitika

    Kipras šį projektą sieja su siekiu įtvirtinti šalį Rytų Viduržemio energetikos žemėlapyje ir prisidėti prie Europos tiekimo šaltinių diversifikavimo. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga aktyviau ieško alternatyvų ribotam tiekėjų skaičiui ir jautriems tranzito maršrutams, todėl nauji regioniniai projektai vertinami per saugumo prizmę.

    Vis dėlto rinkos dalyviai paprastai pabrėžia, kad vieno telkinio paleidimas automatiškai nepakeičia didžiųjų tiekimo srautų iš kitų regionų. Naujų dujų kiekiai labiau veikia kaip papildoma opcija, kuri mažina rizikas, ypač kai didėja įtampa svarbiuose energijos gabenimo keliuose.

    „Tai istorinis etapas Kiprui, nes tai pirmasis šalies angliavandenilių telkinio vystymo projektas“, – sakė „Eni“ vadovas Guido Brusco.

    Kitos sutartys ir darbų apimtis

    Įgyvendinimui numatyta pasitelkti specializuotas įmones, kurios atliks atskiras užduotis nuo povandeninių sistemų iki vamzdynų ir gręžybos paslaugų. Tarp minimų rangovų yra „Baker Hughes“, „TechnipFMC“, „McDermott“, „Oceaneering“, „Petrojet“ ir „Saipem“.

    Projektas įgauna pagreitį platesniame Rytų Viduržemio kontekste, kur vystomi ir kiti telkiniai, o šalys siekia suderinti žvalgymo, gavybos, apdorojimo ir eksporto grandines. Kipro atveju pasirinktas modelis rodo orientaciją į greitesnį komercializavimą per regioninę infrastruktūrą, o ne į ilgesnius ir brangesnius naujų eksporto kelių scenarijus.