CP v2

Tag: Egiptas

  • Turkijoje rastas seniausio taikos traktato fragmentas: jame – net karo pabėgėlių taisyklės

    Turkijoje rastas seniausio taikos traktato fragmentas: jame – net karo pabėgėlių taisyklės

    Turkijoje, senovinės Hetitų imperijos sostinės Hatušos griuvėsiuose, archeologai aptiko molinės lentelės fragmentą, kuris, ekspertų vertinimu, yra vieno seniausių pasaulyje taikos susitarimų kopijos dalis. Išsamesni tyrimai parodė, kad tekstas siejamas su Kadešo taikos sutartimi.

    Ši sutartis datuojama maždaug 1 259 metais prieš mūsų erą ir buvo sudaryta tarp Egipto faraono Ramzio II ir hetitų karaliaus Hatušilijio III. Susitarimas užbaigė ilgai trukusią dviejų regiono galybių kovą dėl įtakos rytinėje Viduržemio jūros dalyje, praėjus apie 15 metų po garsiojo Kadešo mūšio.

    Kas rasta Hatušoje?

    Radavietė – Büyükkale citadelė ir rūmų kompleksas Hatušos centre, kur kasinėjimai vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Naujausias fragmentas buvo identifikuotas po maždaug metus trukusių detalių analizių, o mokslininkai nurodo, kad jis atitinka sutarties dalį, apimančią 12–20 straipsnius.

    Pasak tyrėjų, tai nėra „visa sutartis“, o tik vienas iš daugelio į šipulius išlikusių tekstų gabalėlių. Vis dėlto tokie fragmentai yra kritiškai svarbūs, nes leidžia tikslinti vertimus, atkurti praleistas vietas ir patikrinti ankstesnes interpretacijas.

    Ką sutartis sako apie pabėgėlius?

    Ypač dėmesį patraukė tai, kad viename fragmentų aptariamos taisyklės, kaip elgtis su žmonėmis, bėgančiais iš vienos valstybės ir ieškančiais prieglobsčio kitoje. Tekste minimi tiek iš Egipto, tiek iš hetitų valdų pasitraukę asmenys, taip pat aptariamos griežtos priemonės, susijusios su tvarkos palaikymu ir nuosavybe.

    Nors tai negali būti laikoma šiuolaikine pabėgėlių apsaugos samprata, būdinga tarptautinei teisei, pats faktas, kad tokie klausimai buvo įtraukti į taikos susitarimą, rodo plačią derybų apimtį. Sutartis pirmiausia reglamentavo dviejų valdovų ir valstybių įsipareigojimus po konflikto, tačiau kartu palietė ir žmonių judėjimą per sienas.

    Kodėl Kadešo sutartis tokia svarbi?

    Kadešo taikos sutartis išsiskiria tuo, kad yra žinoma iš skirtingų rašytinių tradicijų. Egiptietiška versija buvo iškalta hieroglifais šventyklų sienose Tėbuose, o hetitiška versija buvo rašoma dantiraščiu ant molinių lentelių, kurių fragmentai Hatušoje randami nuo XX amžiaus pradžios.

    Naujasis fragmentas gali papildyti hetitiškos versijos rekonstrukciją, nes iki šiol lentelės išliko labai nepilnos. Tyrėjai pabrėžia, kad pilna naujojo teksto transkripcija dar nepaskelbta, todėl detalės bus tikslinamos, kai bus pateikti moksliniai rezultatai.

    Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersojus, komentuodamas radinį, teigė, kad jis primena apie taikaus konfliktų sprendimo idėjas dar prieš daugiau nei tris tūkstančius metų.

    „Šis radinys primena, kad taikos siekis ir susitarimų kultūra egzistavo jau prieš daugiau nei tris tūkstančius metų“, – sakė Mehmetas Nuri Ersojus.

  • Sakaroje aptiktas 4 400 metų kapas: reljefai ir spalvos išliko kaip Senosios karalystės laikais

    Sakaroje aptiktas 4 400 metų kapas: reljefai ir spalvos išliko kaip Senosios karalystės laikais

    Ispanijos ir Egipto archeologų misija Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo, aptiko išskirtinę vėlyvosios Penktosios dinastijos laikotarpio kapavietę, kurios reljefai ir piešiniai išlaikė ryškias originalias spalvas. Radinys datuojamas maždaug 4 400 metų senumu ir priskiriamas Senosios karalystės epochai.

    Kasdienybės scenas ir aukojimo procesijas vaizduojantis kapas rastas šios vasaros kasinėjimų metu, kuriuos vykdė Barselonos autonominis universitetas kartu su Egipto Senienų aukščiausiąja taryba. Egipto turizmo ir senienų institucijos patvirtino, kad kapas yra vadinamojoje Mariette nekropolio dalyje, šiaurinėje Sakros zonoje.

    Pasak tyrėjų, tai mastaba tipo kapas su dviem laidojimo koplyčiomis, priklausiusiomis aukštesnio rango pareigūnui Junmenui ir jo tėvui Ičiui. Nurodoma, kad Junmenas tarnavo faraono Džedkarės Isesio valdymo laikotarpiu, o tėvas užėmė kuklesnes pareigas, tačiau abu buvo palaidoti viename komplekse.

    Ypatingas dėmesys skiriamas išlikusioms sienų dekoracijoms: reljefuose matomos žemės ūkio veiklos, gyvulių vaizdiniai, taip pat aukų nešimo procesijos. Egipto institucijų vertinimu, dalis scenų išsaugojo autentišką spalvinį sluoksnį, o tai Senosios karalystės paminkluose pasitaiko retai dėl laiko, drėgmės ir ankstesnių kasinėjimų poveikio.

    Komanda taip pat mini kokybiškai iškaltą architravą ir laidotuvių tekstus, pritaikytus kapo savininko pareigoms bei titulams, kas leidžia tiksliau rekonstruoti administracinį to meto gyvenimą. Tokie įrašai archeologams svarbūs ne tik dėl religinių formulių, bet ir dėl vardų, titulų bei socialinių ryšių, kurie padeda tikslinti Senosios karalystės valdžios struktūrą.

    Tyrėjų teigimu, dviguba kapavietė gali atspindėti Junmeno socialinį kilimą ir siekį savo laidotuvių likimą susieti su tėvu. Ši interpretacija dera su platesne Senosios karalystės tradicija pabrėžti šeimos tęstinumą ir statusą per monumentalią kapų architektūrą, ypač didžiųjų nekropolių, tokių kaip Sakara, aplinkoje.

    Sakara nuo XIX amžiaus buvo ne kartą tyrinėta, tačiau konkreti teritorija, kurioje aptiktas kapas, iki šiol nebuvo nuosekliai dokumentuota. Dabartiniai darbai siekia atkurti nekropolio topografiją ir suprasti jį kaip gyvą erdvę, kurioje vyko ritualai, buvo nešamos aukos ir nuolat vykdytos statybos bei priežiūros veiklos.

    Analizuodami žemėlapius ir reljefo duomenis archeologai aptiko ne tik šią mastabą, bet ir požymių, kad netoliese gali būti dar bent dvi neatrastos kapavietės. Komanda tikisi jas patikrinti būsimuose sezonuose, o naujas radinys jau dabar laikomas svarbiu papildymu žinioms apie Penktosios dinastijos pabaigos architektūrą, meną ir administracinę kasdienybę.

  • Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kelionių planuotojai jau žvalgosi į 2027 metus, o nauji pardavimų duomenys rodo, kad dalis kryptų gali šoktelėti netikėtai. Pagal Jungtinėje Karalystėje veikiančio nepriklausomų kelionių verslų tinklo Advantage Travel Partnership statistiką, viena ryškiausių kylančių krypčių yra Albanija.

    Kelionių organizatoriai Albaniją sieja su geru kainos ir kokybės santykiu, kurį stiprina pakrantės kurortai ir palyginti žemesnės apgyvendinimo bei maitinimo kainos nei daugelyje populiarių Viduržemio jūros krypčių. Pastaraisiais metais šalį aktyviai atranda europiečiai, o tai didina ir skrydžių, ir viešbučių pasiūlą.

    Kas dar kils į viršų?

    Tame pačiame sąraše minimi Honkongas, Egiptas ir Vietnamas, kurių paklausa, prognozuojama, 2027 metais taip pat turėtų augti. Šios kryptys dažnai pasirenkamos dėl kultūrinių patirčių, maisto, istorijos ir galimybės kelionę derinti su keliomis vietovėmis vienu maršrutu.

    Kelionių rinkoje ryškėja tendencija, kad vis daugiau žmonių renkasi ne vieną kurortą, o keliones su maršrutu, kai per vienas atostogas aplankoma keli miestai ar regionai. Tokį pasirinkimą skatina noras patirti daugiau, o ne tik ilsėtis vienoje vietoje.

    Sportas ir užtemimas keis planus

    Prognozėse pabrėžiama, kad 2027 metų kelionių srautus gali stipriai paveikti dideli sporto renginiai. Minimi Ryder Cup turnyras Airijoje, FIFA moterų pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje ir vyrų regbio pasaulio čempionatas Australijoje, kurie paprastai sukuria papildomą skrydžių ir apgyvendinimo paklausą.

    Dar vienas dėmesį traukiantis veiksnys – 2027 metų visiškas Saulės užtemimas, kurį bus galima stebėti Šiaurės Afrikoje ir dalyje Ispanijos. Tokie reiškiniai įprastai sukelia staigius kainų šuolius, todėl keliautojai raginami planuoti iš anksto.

    Ko išmokė 2026 metų vasara?

    Analizuojant 2026 metų vasaros užsakymus, tarp britų keliautojų trumpiems skrydžiams dominavo Ispanija, o tarp populiariausių krypčių minimos Tenerifė, Maljorka ir Kosta Blankos regionas. Taip pat išliko paklausa Lansarotei, Kosta del Soliui ir Antalijai Turkijoje.

    Ilgųjų skrydžių segmente dažniausiai rinktasi Niujorką, Orlandą, Jamaiką ir Tailandą. Kelionių bendrovės pastebi, kad geopolitiniai konfliktai ir saugumo rizikos vertinimas neretai perorientuoja srautus į JAV, Karibų regioną ir Tolimuosius Rytus.

    Didėjo ir vadinamųjų pažintinių kelionių populiarumas, kai per vieną išvyką aplankoma daugiau vietų. Tarp tolimųjų krypčių išsiskyrė Pietų Afrikos Respublika, Kenija ir Japonija, o Europoje tokio tipo maršrutus dažniausiai rinkosi keliaujantys po Italiją, Prancūziją ir Ispaniją.

    „Pažintinės kelionės 2026 metais tapo vienu ryškiausių augimo segmentų. Žmonės vis dažniau nori ne tik pailsėti, bet ir iš tikrųjų pažinti šalį“, – sakė Advantage Travel Partnership komercijos direktorius Johnas Sullivanas.

    Pasak jo, artimiausiais metais verta stebėti ir Kiniją, Indoneziją bei Pietų Ameriką, kur patrauklumą didina patirčių įvairovė ir palengvėję atvykimo formalumai daliai keliautojų. Kelionių rinkoje tai paprastai reiškia didesnę konkurenciją ir platesnį pasiūlos spektrą, tačiau populiariausiais laikotarpiais kainos gali kilti sparčiausiai.

  • Sakaroje aptiktas 4 400 metų senumo kapas: reljefai ir spalvos išliko beveik nepakitę

    Sakaroje aptiktas 4 400 metų senumo kapas: reljefai ir spalvos išliko beveik nepakitę

    Ispanijos ir Egipto archeologų misija Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo, aptiko išskirtinį V Senosios karalystės dinastijos laikų kapą, datuojamą maždaug prieš 4 400 metų. Mokslininkai pabrėžia ne tik radinio mastą, bet ir neįprastai gerą dekoracijų būklę, nes dalis reljefų išlaikė originalias spalvas.

    Kasimus koordinavo Barselonos autonominis universitetas kartu su Egipto Senienų aukščiausiąja taryba, o apie atradimą informavo Egipto Turizmo ir senienų ministerija. Kapo kompleksas priskiriamas vėlyvajam V dinastijos laikotarpiui, faraono Džedkarės Isesio valdymo metams.

    Archeologų teigimu, tai mastaba su dviem laidojimo koplyčiomis, skirta aukšto rango pareigūnui Junmenui ir jo tėvui Ičiui, kuris ėjo kuklesnes pareigas. Tokia dviguba struktūra, pasak tyrėjų, gali atspindėti socialinį kilimą, kai sūnus, pakilęs centrinėje administracijoje, siekė bendro laidojimo likimo su tėvu.

    Kas išliko kape?

    Ministerijos ir universiteto pateikta informacija rodo, kad kape išliko aukštos kokybės architravas bei laidotuvių tekstai, pritaikyti konkretiems savininkų titulams ir pareigoms. Ypatingai išskiriamos sienų scenos, kuriose vaizduojami žemės ūkio darbai ir aukojimo procesijos.

    Reljefuose aptinkami ir gyvūnų atvaizdai, įskaitant asilus, o ikonografija leidžia tiksliau rekonstruoti to meto kasdienybę. Tyrėjai akcentuoja, kad tokios detalės suteikia papildomų duomenų apie V dinastijos pabaigos meną, architektūrą ir administracinį gyvenimą.

    Kodėl Sakara vėl stebina?

    Sakara laikoma viena svarbiausių Egipto nekropolių, kur skirtingais laikotarpiais buvo statomi laidojimo kompleksai, vyko ritualai ir nuolat dirbo amatininkai. Nors teritorija žinoma nuo XIX amžiaus tyrimų, dalis plotų iki šiol nebuvo nuosekliai dokumentuoti, todėl nauji radiniai vis dar atsiranda ten, kur, atrodytų, viskas jau ištirta.

    Šio sezono tyrimai buvo nukreipti į platesnį nekropolio „miesto“ supratimą, atkuriant gatvių, aikščių ir judėjimo maršrutų logiką. Analizuojant žemėlapius ir reljefą, komanda aptiko anksčiau nežinotą mastabą, o netoliese identifikavo požymių, galinčių rodyti dar mažiausiai du galimus objektus ateities kasinėjimams.

    „Didžiausia staigmena buvo ne pats kapas, o jo puošybos turtingumas ir tai, kiek daug scenų išliko taip aiškiai, lyg jos būtų sukurtos vakar“, – sakė ekspedicijos vadovas egiptologas Josepas Cervelló.

    Archeologai tikisi, kad tolimesni tyrimai padės tiksliau įvertinti šios Sakaroje esančios zonos topografiją ir suprasti, kaip nekropolis veikė kaip gyva erdvė, kur žmonės lankė artimųjų kapus, nešė aukas ir ilgus metus tęsė statybos darbus.

  • Sakaroje aptiko 4 000 metų senumo kapą: viduje – paslaptingos „durys“, stebinančios archeologus

    Sakaroje, vienoje svarbiausių senovės Egipto nekropolių į pietus nuo Kairo, egiptiečių archeologai pranešė aptikę Senojoje karalystėje datuojamą, maždaug 4 000 metų senumo kapą. Ši vietovė tūkstantmečius buvo naudojama Egipto elitui laidoti, todėl nauji radiniai dažnai siejami su aukšto rango pareigūnais ar šventyklų administracija.

    Didžiausią dėmesį šįkart patraukė kape esantis elementas, viešojoje erdvėje įvardijamas kaip „paslėptos durys“. Iš tiesų tai vadinamosios netikros durys – ne praėjimas į kitą patalpą, o ritualinė, simbolinė konstrukcija, plačiai paplitusi elitiniuose kapuose.

    Senovės egiptiečių tikėjime netikros durys žymėjo ribą tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Buvo manoma, kad per šią simbolinę „angą“ mirusiojo dvasia gali priimti aukas, o gyvieji palaikyti ryšį su protėviu per atliekamus ritualus.

    Tokie objektai archeologams vertingi ne tik dėl religinių prasmių. Netikrų durų paviršiuje dažnai iškalamos inskripcijos, titulai, mirusiojo vardas, pareigos ir ikonografiniai siužetai, kurie leidžia tiksliau rekonstruoti to meto socialinę hierarchiją ir valstybės administracijos veikimą.

    Egipto institucijos nurodo, kad šio kapo architektūra ir dekoras padės geriau suprasti, kaip Senojoje karalystėje buvo planuojami elito laidojimo kompleksai ir kokiomis priemonėmis žmonės ruošėsi pomirtiniam gyvenimui. Paprastai tokie kapai atskleidžia ir praktines detales: patalpų paskirtį, aukojimo vietas, užrašų formules, taip pat dailės ir rašto raidos ypatumus.

    Sakara pastaraisiais metais išlieka vienu aktyviausių archeologinių tyrimų taškų Egipte. Čia esantis platus kompleksas, apimantis skirtingų laikotarpių kapavietes, šventyklas ir statinius, nuolat papildo žinias apie laidojimo papročius, religines praktikas ir elitų kasdienybę.

    Specialistai pabrėžia, kad panašiuose atradimuose svarbus ne vien pats objektas, bet ir jo kontekstas: kur tiksliai jis įrengtas, kaip susijęs su kitais kapo elementais ir kokią informaciją suteikia užrašai. Tolesni tyrimai turėtų patikslinti datavimą, išsamiau interpretuoti inskripcijas ir galbūt atskleisti daugiau duomenų apie kape palaidotą asmenį.

  • Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi Jinpingas grįžta į Kairą

    Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Egiptą – tai pirmas jo vizitas šalyje nuo 2016 metų. Abi valstybės mini 70 metų diplomatinių santykių sukaktį ir kalba apie ryšius, kuriuos Pekinas apibūdina kaip visapusišką strateginę partnerystę.

    Per dešimtmetį Kinijos projektai tapo matoma Egipto urbanistinio peizažo dalimi: nuo naujų transporto jungčių iki didelių statybų sostinės prieigose. Kairui tai – galimybė spartinti plėtrą, o Pekinui – įsitvirtinti viename svarbiausių regiono mazgų.

    Nuo dangoraižių iki pramonės zonų

    Kinijos bendrovės prisidėjo prie Egipto Naujosios administracinės sostinės centrinio verslo rajono statybų. Projektą įgyvendino „China State Construction Engineering Corporation“, o planuojamas kompleksas apima 20 dangoraižių.

    Ryškiausias objektas – 385,8 metro aukščio „Iconic Tower“, laikomas aukščiausiu pastatu Afrikoje. Tuo pat metu lengvojo geležinkelio linija, kurią plėtojant dalyvavo Kinijos partneriai, sujungė rytinius Kairo pakraščius su naujais urbanistiniais centrais.

    Prie Sueco kanalo taip pat veikia Kinijos ir Egipto pramonės zona, kurioje įsikūrė daugiau nei 200 įmonių. Kinijos pusė skelbia, kad zonoje sukurta daugiau nei 10 000 tiesioginių darbo vietų, o bendra investicijų suma viršija 4 mlrd. eurų.

    Prekyba auga, bet didėja disbalansas

    Egipto statistikos institucija nurodo, kad dvišalė prekyba 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė apie 9,8 mlrd. eurų ir per metus išaugo 21,5 proc. Egipto eksportas į Kiniją beveik patrigubėjo iki maždaug 725 mln. eurų, daugiausia dėl degalų, mineralinių alyvų, vaisių, daržovių ir medvilnės.

    Tačiau importas iš Kinijos sudarė apie 9 mlrd. eurų, o vien mašinos ir elektros įranga – apie 3,5 mlrd. eurų. Tokie skaičiai stiprina Kairo siekį ne tik pritraukti kapitalą, bet ir perkelti daugiau gamybos į Egiptą bei išsiderėti didesnę prieigą Egipto prekėms Kinijos rinkoje.

    Egiptas su Kinija suderino 2024–2028 metų programą, kurioje akcentuojama vietinė gamyba ir technologijų perdavimas elektromobilių, elektronikos, saulės modulių, chemijos bei modernių žemės ūkio technologijų srityse. Tarp prioritetų įrašytas ir dirbtinis intelektas, taip pat pažangi gamyba.

    Kariniai ryšiai tampa matomesni

    Greta ekonomikos vis ryškiau matomas ir gynybos bendradarbiavimas. Kinija ir Egiptas rengia antrąsias bendras oro pajėgų pratybas „Eagles of Civilisation“, kurios vyksta nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios Egipto aviacijos bazėse.

    Kinijos pareigūnai yra nurodę, kad programoje numatyta oro kovos taktika, oro erdvės dominavimo operacijos, kovinė paieška ir gelbėjimas bei bendrų pajėgų dislokavimo scenarijai. Tai dera su Egipto politika diversifikuoti gynybos partnerystes, išlaikant ryšius ir su tradiciniais Vakarų rėmėjais.

    Tuo pat metu Egiptas stiprina dalyvavimą daugiašaliuose formatuose, tarp jų BRICS, Naujojoje plėtros banko struktūroje ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje. Šis balansavimas leidžia Kairui ieškoti investicijų ir technologijų, bet kartu kelia klausimų dėl regioninės galios pusiausvyros.

    Xi Jinpingas prieš vizitą pabrėžė Egipto vaidmenį kaip jungtį tarp arabų pasaulio ir Afrikos. Kinijai Egiptas svarbus dėl daugiau nei 100 mln. gyventojų rinkos, Sueco kanalo strateginės reikšmės ir politinio svorio regione.

    Tikimasi, kad vizito metu skelbiami susitarimai suteiks daugiau aiškumo dėl naujų bendradarbiavimo krypčių, ypač technologijų perdavimo ir pažangios gamybos. Egiptas siekia, kad partnerystė peržengtų infrastruktūros modelį ir taptų ilgalaike industrializacijos bei aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų platforma.

  • Kinų YY-20 pirmą kartą papildė degalus vakarietiškam „Rafale“: istorinis manevras Egipte

    Kinų YY-20 pirmą kartą papildė degalus vakarietiškam „Rafale“: istorinis manevras Egipte

    Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos oro pajėgų ore degalų papildymo lėktuvas YY-20 pirmą kartą viešai patvirtintai papildė degalus vakarietiškos konstrukcijos naikintuvui. Egipte vykstančių pratybų Eagles of Civilization 2026 metu degalai buvo perduoti Egipto karinių oro pajėgų „Dassault Rafale“, o manevro vaizdą paskelbė Egipto ginkluotųjų pajėgų atstovas.

    Tai pirmas viešai patvirtintas atvejis, kai Kinijos cisterna aptarnavo vakarietišką naikintuvą, ir svarbus signalas apie didėjančius Pekino operacinius pajėgumus už savo regiono ribų. Toks epizodas kariniu požiūriu rodo ne tik techninį suderinamumą, bet ir praktinį tarpusavio procedūrų suderinimą, kuris paprastai nėra savaime suprantamas.

    Kas leido suderinti sistemas?

    YY-20 ir „Rafale“ naudoja tą patį ore degalų papildymo principą, vadinamą žarnos ir kūgio sistema, kai naikintuvas su zonde prisijungia prie cisternos išleidžiamos žarnos galo. Dėl to bazinis techninis suderinamumas yra įmanomas, tačiau sėkmingas papildymas priklauso ir nuo tiksliai suderintų veiksmų ore.

    Aviacijos ekspertai pabrėžia, kad didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ne pačiam degalų pumpavimui, o artėjimo koordinacijai: aukščiui, greičiui, suartėjimo kampui ir prisijungimo momentui. Dėl to prieš pratybas abi pusės turi susitarti dėl procedūrų, ryšio ir saugos reikalavimų, kitaip toks bandymas taptų pavojingu eksperimentu.

    Kodėl tai svarbu Kinijai ir Egiptui?

    Kinijai tai yra dar vienas žingsnis demonstruojant gebėjimą veikti dideliais atstumais ir palaikyti ilgesnes oro operacijas, nes ore degalų papildymas yra esminė tolimojo nuotolio aviacijos grandis. Pratybose Egipte kinų įgulos taip pat rodė, kad gali planuoti skrydžius ir užduotis toli nuo namų bazių, įskaitant maršrutus su papildymais ore.

    Egiptui toks bendradarbiavimas yra praktinis būdas plėsti pratybų scenarijus ir didinti sąveikumą su skirtingos kilmės technika. Kairo turima orlaivių įvairovė leidžia dalyvauti pratybose, kuriose vienu metu veikia ir vakarietiškos, ir sovietinės kilmės platformos, o tai stiprina pasirengimą mišrioms operacijoms.

    Kinijos valstybinė žiniasklaida akcentuoja ir politinę bei prekybinę šio įvykio reikšmę. Žinutė paprasta: ta pati cisterna gali aptarnauti skirtingų blokų techniką, o tai teoriškai gali sudominti pirkėjus, siekiančius mažesnės priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    Kokie yra apribojimai?

    Vis dėlto suderinamumas nėra universalus. Dalis naikintuvų, pavyzdžiui, „F-16“, dažniausiai naudoja strėlės tipo papildymo sistemą, kurios YY-20 neturi, todėl tokiais atvejais degalų papildymas iš Kinijos cisternos nebūtų įmanomas.

    YY-20 yra sukurta remiantis strateginiu transporto lėktuvu Y-20 ir, viešai skelbiamais duomenimis, turi tris žarnos ir kūgio komplektus, du po sparnais ir vieną centrinį. Į tarnybą jis oficialiai įvestas 2022 metais, o jo atsiradimas laikomas vienu iš veiksnių, išplėtusių Kinijos karinės aviacijos nuotolį ir ištvermę ore.

    Pratybos Eagles of Civilization 2026 vyksta keliose bazėse Egipte ir apima oro kovą, objektų apsaugą, smogiamąją taktiką bei degalų papildymą ore. Kinija į Egiptą atsiuntė J-16 naikintuvus, YY-20 cisterną, KJ-500 ankstyvojo perspėjimo orlaivį ir Z-20 sraigtasparnius, o kinų įgulos treniravosi tiek greta, tiek prieš Egipto „Rafale“ ir MiG-29.

  • Egipto dykumoje rado ryklių dantis: tai atskleidė, kas čia vyko prieš dešimtis milijonų metų

    Egipto dykumoje rado ryklių dantis: tai atskleidė, kas čia vyko prieš dešimtis milijonų metų

    Netikėtas radinys dykumoje

    Pietvakarių Egipte, Abu Tarturo plynaukštėje, mokslininkai aptiko suakmenėjusių ryklių dantų, kurie šiandienės dykumos vaizdą verčia iš naujo permąstyti. Radiniai rodo, kad šios itin sausos teritorijos kadaise buvo susijusios su jūriniu, gyvybės kupinu ekosistemos pasauliu.

    Paleontologai fosforitų sluoksniuose identifikavo 14 dantų, priskirtų penkioms išnykusioms ryklių rūšims. Kartu su ankstesniais to paties regiono duomenimis tai leidžia teigti, kad viename stratigrafiniame horizonte užfiksuotos mažiausiai septynios ryklių rūšys.

    Ką pasako dantų įvairovė

    Skirtingos dantų formos padėjo atskirti ryklių grupes: vieni dantys buvo ilgi ir ploni, tarsi adatos, kiti platesni, su dantytais kraštais, dar kiti ryškiai užlenkti. Tokia morfologinė įvairovė paprastai reiškia, kad plėšrūnai medžiojo skirtingą grobį ir dalijosi buveinėmis.

    Tyrėjai mini rūšis, priskiriamas tokioms gentims kaip Cretalamna, Scapanorhynchus, Serratolamna ir Squalicorax. Kai kurie iš šių radinių Abu Tarturo vietovei yra nauji, o dalis jų anksčiau nebuvo fiksuoti Egipte, todėl jie svarbūs tikslinant vėlyvosios kreidos laikotarpio faunos paplitimą Šiaurės Afrikoje.

    Kaip čia galėjo būti jūra

    Radiniai siejami su Duwi formacija, garsėjančia fosfatų klodais ir gausiomis jūrinės kilmės fosilijomis. Vėlyvosios kreidos laikotarpiu, maždaug prieš 145–66 milijonus metų, Žemės klimatas buvo šiltesnis, o jūros lygis aukštesnis, todėl dideli šiandieninės Šiaurės Afrikos plotai buvo apsemti.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dantys nebūtinai atspindi vieną katastrofišką įvykį. Fosforitinė nuogula laikoma „sutankintu“ geologiniu įrašu, kai santykinai plonas sluoksnis gali kaupti skirtingų laikotarpių liekanas, todėl ryklių dantys galėjo patekti į nuosėdas įvairiu metu.

    Kodėl to meto vandenys buvo tokie produktyvūs

    Didelis plėšrūnų rūšių skaičius paprastai rodo turtingą mitybinę bazę ir produktyvią jūrinę aplinką. Tyrėjai kaip galimą paaiškinimą mini upwellingą, kai į paviršių iškeliami vėsesni, maistingų medžiagų prisotinti gilesnių sluoksnių vandenys.

    Tokie procesai praturtina vandenį fosforu ir kitais elementais, skatina planktono augimą ir palaiko visą mitybos grandinę. Būtent dėl to vietovė, kuri šiandien siejama su smėliu ir kritulių stygiumi, geologinėje praeityje galėjo būti šilto, gyvybingo jūros šelfo dalis.

    „Šie radiniai parodo, kad dabar itin sausa Egipto teritorija kadaise buvo susijusi su turtinga jūrine ekosistema“, – teigiama tyrėjų išvadose.

  • „Eni“ meta milijardus į Egipto dujas: 230 naujų gręžinių planas ir žinutė Europai

    „Eni“ meta milijardus į Egipto dujas: 230 naujų gręžinių planas ir žinutė Europai

    Milijardinės investicijos Egipte

    Italijos energetikos grupė „Eni“ plečia veiklą Egipte ir skelbia planus gręžti 30 žvalgybinių bei 200 gavybos gręžinių. Bendrovė akcentuoja, kad spartinama tiek naujų telkinių paieška, tiek jau veikiančių projektų plėtra.

    „Eni“ generalinis direktorius Claudio Descalzi El Alamene susitiko su Egipto prezidentu Abdel Fattah al-Sisi, taip pat su šalies premjeru Mostafa Madbouly ir naftos bei mineralinių išteklių ministru Karim Badawi. Susitikime aptarta, kaip didinti gavybą ir stiprinti Egipto vaidmenį kaip regioninį dujų centrą.

    „Eni“ nurodo, kad iki šiol į Egiptą investavo apie 7 300 000 000 eurų. Per dukterinę įmonę Ieoc 2025 metais, skaičiuojant pagal nuosavybės dalį, bendrovė vidutiniškai išgaudavo apie 242 000 barelių naftos ekvivalento per parą.

    Kaip bus didinama gavyba

    Pagrindinis „Eni“ planas remiasi vadinamaisiais greito įgyvendinimo sprendimais, kai nauji gręžiniai ir atradimai prijungiami prie jau esančių gamybos bei transportavimo pajėgumų. Tai leidžia sutrumpinti kelią nuo atradimo iki komercinės gavybos.

    Projektai apima kelias Egipto zonas: Viduržemio jūrą, Nilo deltą, Sinajaus pusiasalį ir Vakarų dykumą. Bendrovė teigia, kad nuo 2025 metų jos iniciatyvos prisidėjo prie maždaug 50 proc. gavybos augimo Sinajaus jūrinėse aikštelėse, o kartu fiksuoti nauji radiniai Nilo deltoje ir Vakarų dykumoje.

    Denise West ir Zohr reikšmė

    Vienu svarbiausių naujausių projektų įvardijamas Denise West telkinys, atrastas 2026 metų balandį Temsah koncesijoje vykdant jūrinę gręžimo kampaniją. Skaičiuojama, kad telkinyje gali būti apie 56,6 milijardo kubinių metrų dujų ir apie 130 milijonų barelių kondensato.

    „Eni“ vertinimu, Denise West yra strategiškai patrauklus dėl galimybės greitai jį išvystyti pasitelkiant esamą infrastruktūrą. Bendrovė dirba su partneriais „BP“ ir Egipto valstybine bendrove Egipto generaline naftos korporacija, o galutinis investicinis sprendimas planuojamas artimiausiais mėnesiais.

    „Tikslas yra pradėti dujų gavybą per dvejus metus“, – sakė Claudio Descalzi.

    Egipte „Eni“ portfelyje išlieka ir Zohr telkinys, laikomas didžiausiu kada nors atrastu rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Jo svarba siejama ne vien su gavybos apimtimis, bet ir su aplink telkinį sukurta infrastruktūra, kuri padeda Egiptui konsoliduoti dujų perdirbimo ir eksporto galimybes.

    Kipras, Europa ir dujų srauto logika

    Susitikime aptartas ir Cronos projektas prie Kipro krantų, kuriam jau priimtas galutinis investicinis sprendimas. Numatyta, kad Kipro dujos galėtų būti transportuojamos į Egiptą, ten apdorojamos ir vėliau tiekiamos į rinkas, įskaitant Europą.

    Tokia schema atitinka platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai Europa siekia diversifikuoti tiekimą ir didinti tiekimo saugumą, o rytinė Viduržemio jūros dalis tampa vienu iš alternatyvių šaltinių bei logistikos maršrutų. Egiptui tai reiškia galimybę uždirbti iš infrastruktūros, o tarptautinėms bendrovėms suteikia greitesnį kelią iki galutinių pirkėjų.

    Egipto vadovas Abdel Fattah al-Sisi, pasak „Eni“, patikino, kad valstybė rems bendrovės investicijas, užtikrins infrastruktūros plėtrą ir sieks pašalinti biurokratines kliūtis. „Eni“ taip pat priminė, kad bendradarbiavimas apima ne vien energetiką, bet ir socialines bei sveikatos iniciatyvas, kurios numatytos pagal 2026 metų kovą pasirašytą susitarimo memorandumą.

  • Egipto dykumoje aptiktas ryklių kapinynas: keliolika dantų atvėrė prarastą jūrą

    Egipto dykumoje aptiktas ryklių kapinynas: keliolika dantų atvėrė prarastą jūrą

    Egipto dykumos smėlynuose mokslininkai aptiko netikėtą radinį – fosfatinių uolienų sluoksnyje išlikusius senovinių ryklių dantis, leidžiančius atkurti laikus, kai šiandien sausringa teritorija buvo jūros dugnas. Radiniai rasti Abu Tartūro plynaukštėje, Duwi formacijos nuogulose.

    Pasak tyrėjų, dantys datuojami vėlyvąja kreida, maždaug prieš 145–66 milijonus metų, kai dėl šiltesnio klimato ir aukštesnio jūros lygio didelė dalis Šiaurės Afrikos buvo apsemta. Tuomet čia galėjo plytėti produktyvi tropinė jūrinė ekosistema, kurioje gausu maisto grandinės pagrindą sudarančio planktono ir žuvų.

    Rasta daugiau rūšių, nei manyta

    Ankstesniuose darbuose tame pačiame regione buvo identifikuotos dvi ryklių rūšys pagal nedidelį dantų kiekį, tačiau nauja ekspedicija vaizdą išplėtė. Iš naujo surinkti 14 dantų leido nustatyti dar penkias išnykusių ryklių rūšis, tad viename sluoksnyje fiksuojama mažiausiai septynių rūšių įvairovė.

    Mokslininkai pažymi, kad kai kurių dantų forma ryškiai skiriasi: vieni ilgi ir ploni lyg adata, kiti platūs ir dantyti, labiau tinkami pjaustyti, o dalis turi šonines ataugas. Tokie skirtumai padeda atskirti rūšis net tada, kai iš gyvūno išlieka tik dantys.

    Ką pasako fosfatai ir dantys?

    Tyrimo autoriai aiškina, kad fosfatų klodai dažnai formuojasi ten, kur jūroje būna didelis biologinis produktyvumas ir intensyvi fosforo apytaka. Tai dera su hipoteze, jog regione veikė maistingųjų medžiagų iškilimas iš gilesnių vandenų, kuris paskatina planktono gausą ir maitina visą ekosistemą – nuo smulkių bestuburių iki didesnių plėšrūnų.

    „Ši dantų sankaupa rodo maistingomis medžiagomis praturtintą, labai produktyvią jūrinę ekosistemą fosfatus kaupiančio šelfo pakraštyje“, – rašoma Kairo universiteto paleontologo Tareko Yassino vadovaujamos komandos publikacijoje.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vadinamasis kapinynas nereiškia, jog visos rūšys žuvo vienu metu. Fosfatiniame sluoksnyje nuosėdos galėjo kauptis lėtai, todėl dantys greičiau atspindi ilgesnį laikotarpį ir skirtingas buveines, susipynusias į vieną geologinį „įrašą“.

    Užuomina apie prarastą Tetio pasaulį

    Radinys papildo vis gausėjančius įrodymus, kad vėlyvojoje kreidoje Šiaurės Afrikos pakraštyje klestėjo turtingos jūrinės bendrijos. Panašaus amžiaus fosfatų telkiniai kituose regionuose taip pat rodo didelę ryklių įvairovę, o tai leidžia mokslininkams tikslinti, kaip plačiai buvo paplitę produktyvūs šelfo vandenys.

    Šiandien Tetio vandenynas jau seniai išnykęs, o buvęs jūros dugnas virtęs dykuma. Tačiau keliolika dantų, įstrigusių uolienoje, gali atkurti prarastos jūros vaizdą ir padėti suprasti, kaip kito klimatas, jūrų lygis ir gyvybės įvairovė Žemėje.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Cretaceous Research“.