Tag: Egiptas

  • Lenkai jau planuoja 2027-ųjų vasarą: ar artėja paskutinės minutės kelionių eros pabaiga?

    Lenkijoje ryškėja nauja kelionių planavimo tendencija: vis daugiau žmonių atostogas rezervuoja gerokai iš anksto. Internetinės kelionių platformos „eSky“ duomenys rodo, kad klientams svarbiausia turėti didžiausią skrydžių, viešbučių ir datų pasirinkimą, o kartu ir aiškumą, kiek kainuos visas poilsis.

    „eSky“ skelbia, kad šiuo metu jos klientai yra rezervavę apie 3 kartus daugiau kelionių nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Įmonė tokį šuolį sieja su noru išvengti kainų svyravimų ir kelionę susiplanuoti ramiau, nelaukiant paskutinių pasiūlymų.

    „Žmonės nori užsitikrinti pasirinkimą ir kainos aiškumą, nes rinka per trumpą laiką gali pasikeisti“, – teigiama „eSky“ pateikiamuose apibendrinimuose.

    Kaip rodo platformos užsakymų kryptys, tarp iš anksto planuojamų 2027 metų vasaros kelionių į lyderio pozicijas kyla Egiptas. Jis, remiantis „eSky“ užsakymų struktūra, aplenkia tokias tradiciškai populiarias kryptis kaip Ispanija, Graikija, Bulgarija ir Kipras.

    Tokį posūkį ekspertai dažniausiai aiškina keliais veiksniais: ilgesniu šiltuoju sezonu, plačia „viskas įskaičiuota“ pasiūla ir patogiais skrydžių maršrutais. Kita svarbi priežastis yra kainodara, nes ankstyvos rezervacijos modelis keliautojams dažnai leidžia lengviau planuoti biudžetą, ypač šeimoms ir didesnėms grupėms.

    Vis dėlto tai nebūtinai reiškia paskutinės minutės pasiūlymų pabaigą. Greičiau keičiasi pusiausvyra: dalis keliautojų renkasi saugumą ir planavimą, o kiti ir toliau medžios staigius išpardavimus, kai tikslas yra mažiausia kaina ir lankstūs planai.

  • Sfinkso uolose aptiko 45 mln. metų krokodilo liekanas: tyrėjai atskleidė netikėtą detalę

    Sfinkso uolose aptiko 45 mln. metų krokodilo liekanas: tyrėjai atskleidė netikėtą detalę

    Sensacija iš senųjų uolienų

    Uolienose, iš kurių senovės egiptiečiai iškalė Didįjį Sfinksą Gizoje, mokslininkai aptiko 45 mln. metų senumo krokodilo giminaičio fosiliją. Tyrimas rodo, kad šio regiono klintys susiformavo gerokai anksčiau nei atsirado žmogus, todėl jose galėjo išlikti jūrinės faunos pėdsakų.

    Remiantis kompiuterinės tomografijos tyrimais, rastoji kaukolė priklausė iki šiol nežinomai rūšiai, gyvenusiai eoceno laikotarpiu. Tuo metu didelė dabartinio šiaurinio Egipto dalis buvo apsemta seklios jūros, kurioje klestėjo įvairūs jūriniai gyvūnai.

    Nauja rūšis ir netikėtas sutapimas

    Mokslininkai fosilijai suteikė pavadinimą Herugavialis cairensis ir priskyrė ją gavialinių giminei. Šie krokodilų giminaičiai išsiskiria ilgu, siauru snukiu, kuris evoliuciškai prisitaikė prie žuvų gaudymo, todėl jų gyvenimo būdas labiau siejamas su vandens ekosistemomis.

    Įdomi detalė ta, kad fosilijos kaukolei trūksta snukio galo, o panašus pažeidimas matomas ir Sfinkse, kur nėra dalies nosies. Tyrėjai pabrėžia, kad tai tik vizualus sutapimas, o ne bendros priežasties įrodymas: fosilijoje tai siejama su išlikimo būkle ir geologiniais procesais.

    Kaip šis radinys „gulėjo“ muziejuje

    Šios fosilijos istorija siekia 1920-uosius: tuomet Egipte rasta kaukolė ilgą laiką buvo priskiriama kitai rūšiai, nes tuo metu trūko priemonių detaliai įvertinti vidinę sandarą. Tik šiuolaikiniai neardomieji metodai leido peržiūrėti senąsias išvadas.

    Tarptautinė mokslininkų komanda pritaikė kompiuterinę tomografiją, kuri leidžia „peršviesti“ fosiliją jos nepažeidžiant ir tiksliai palyginti anatomines struktūras. Išryškėję skirtumai, ypač aplink akiduobes ir kai kurias kaulines detales, parodė, kad tai ne anksčiau manyta rūšis, o atskira evoliucinė linija.

    Tyrimo autoriai ne tik aprašė naują rūšį, bet ir įsteigė naują gentį Herugavialis, o tai rodo, kad ankstesnė klasifikacija buvo per daug supaprastinta. Pats pavadinimas siejamas su Heru, Egipto dievu Horu, o sąsajos su Sfinksu pasirinktos dėl simbolinės reikšmės ir radinio kilmės iš to paties geologinio sluoksnio.

    Atradimas primena, kad garsūs archeologiniai objektai neretai slepia dar senesnę, geologinę ir paleontologinę istoriją. Sfinkso klintys liudija laiką, kai šiandieninė dykuma buvo jūros pakraštys, o dabartinės civilizacijos simboliai iškilo iš uolienų, kuriose užsikonservavo praeities ekosistemos pėdsakai.

  • Prie Aleksandrijos aptiktas unikalus bronzinis žiedas: jame – vieno garsiausių pasaulio stebuklų atvaizdas

    Prie Aleksandrijos aptiktas unikalus bronzinis žiedas: jame – vieno garsiausių pasaulio stebuklų atvaizdas

    Radinyje – dingusio stebuklo užuomina

    Prie Egipto krantų, po vandeniu esančioje Antirhodo salos teritorijoje, archeologai aptiko bronzinį antspaudo žiedą su išraižytu architektūriniu motyvu. Tyrėjų teigimu, jis primena Aleksandrijos Faro švyturio atvaizdus, žinomus iš kai kurių II amžiaus monetų.

    Kas buvo šio žiedo savininkas ir kada tiksliai dirbinys pagamintas, kol kas neaišku. Vis dėlto pats motyvas laikomas išskirtiniu, nes tokio tipo antspaudo žiedas su Faro švyturio ikonografija iki šiol nebuvo fiksuotas kaip patikimai žinomas radinys.

    Ką slepia nuskendusi karališkoji Aleksandrija

    Radavietė siejama su senovės Aleksandrijos karališkuoju kvartalu, kuris kadaise buvo svarbi miesto dalis šalia didžiojo uosto Portus Magnus. Ši zona dėl seisminių įvykių ir jūros lygio pokyčių per šimtmečius atsidūrė po vandeniu, todėl joje iki šiol randama vertingų urbanistinių liekanų.

    Povandeninius tyrimus šiame regione jau ne vienerius metus vykdo Europos povandeninės archeologijos institutas kartu su Egipto paveldo apsaugos institucijomis. Mokslininkai dirba keliose vietose, kur fiksuojami šventyklų, rūmų ir kitų statinių fragmentai, o taip pat įvairūs kasdienybės artefaktai.

    Faro švyturys – nuo praktikos iki legendos

    Aleksandrijos Faro švyturys buvo pastatytas Ptolemėjų dinastijos laikais, valdant Ptolemėjui II, maždaug 280 metais prieš mūsų erą. Jo paskirtis buvo praktinė: padėti laivams pasiekti vieną svarbiausių Viduržemio jūros uostų, tačiau kartu šis statinys tapo ir miesto galios simboliu.

    Istoriniai šaltiniai bei tyrėjų rekonstrukcijos leidžia manyti, kad švyturys galėjo siekti daugiau nei 100 metrų aukštį, todėl buvo tarp aukščiausių to meto statinių. Vėlesni žemės drebėjimai jį nuniokojo, o viduramžiais dalis akmenų, kaip manoma, buvo panaudota kitoms tvirtovėms ir statiniams.

    „Toks radinys gali padėti geriau suprasti, kaip švyturio įvaizdis gyvavo ne vien oficialioje ikonografijoje, bet ir kasdieniuose, asmeniškai naudojamuose daiktuose“, – sako tyrėjai.

    Kodėl žiedas svarbus istorikams

    Antspaudo žiedai senovėje atliko svarbią administracinę funkciją: jais buvo tvirtinami dokumentai ir žymima nuosavybė, paliekant įspaudą vaške ar minkštoje molio masėje. Dėl to tokie dirbiniai dažnai atspindi ne tik estetiką, bet ir socialinį statusą, pareigas ar ryšius.

    Mokslininkai pabrėžia, kad panašumas į II amžiaus monetų atvaizdus yra tik orientyras, o tikslesniam datavimui reikės papildomų tyrimų. Tikimasi, kad tolesnė analizė kartu prisidės prie geresnio supratimo, kaip buvo organizuojamas Aleksandrijos uostas ir kaip sąveikavo karališkasis dvaras bei miesto jūrinė infrastruktūra.

    Pastaraisiais metais povandeninė archeologija sparčiai tobulėja dėl tikslesnio sonaro žemėlapių sudarymo, fotogrametrijos ir 3D dokumentavimo metodų. Tokie įrankiai leidžia detaliau fiksuoti radinius ir jų kontekstą, o tai ypač svarbu trapioms, srovei ir erozijai jautrioms povandeninėms vietovėms.

  • Egipte iš naujo įvertinta 45 mln. metų krokodilo kaukolė: detalė priminė Didįjį Sfinksą

    Egipte iš naujo įvertinta 45 mln. metų krokodilo kaukolė: detalė priminė Didįjį Sfinksą

    Mokslininkai, pasitelkę kompiuterinės tomografijos tyrimus, iš naujo ištyrė beveik prieš šimtmetį Egipte rastą krokodilo kaukolę ir nustatė, kad ji priklauso iki šiol neaprašytai genčiai. Fosilija datuojama maždaug 45 milijonų metų senumu ir padėjo pakoreguoti dalį krokodilų evoliucinio medžio.

    Radavietė siejama su Mokattam geologine formacija – tuo pačiu kalkakmeniu, iš kurio išskobtas Didysis Sfinksas Gizoje. Tyrėjų dėmesį patraukė simboliška detalė: kaip ir Sfinkso atveju, kaukolei trūksta snukio galo, todėl atradimas įgavo ir kultūrinį atspalvį.

    Naujoji gentis ir rūšis pavadinta Herugavialis cairensis, taip pagerbiant egiptiečių dievą Heru ir išryškinant ryšį su Kairu. Tyrimo autoriai – mokslininkai iš Egipto, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Vokietijos – rezultatus paskelbė žurnale Royal Society Open Science.

    Kaukolė dar 1927 metais buvo priskirta genčiai Tomistoma, į kurią įtraukiamas ir šiandien gyvenantis netikrasis gharialas, pasižymintis ilgu, siauru snukiu. Vis dėlto nauji vaizdiniai duomenys atskleidė aiškius anatominius skirtumus, kurių anksčiau nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti.

    Tarp išskirtinių bruožų mokslininkai nurodė pakilusias ir labiau išsikišusias akiduobes bei kitus kaukolės sandaros požymius, rodančius kitokius giminystės ryšius. Dėl to rūšis perkelta į naują gentį, o beveik šimtmetį galiojusi klasifikacija iš esmės pakeista.

    Tyrimo bendraautoriai pabrėžė, kad panašumas tarp pradingusio fosilijos snukio galo ir Sfinkso nosies tapo viena iš idėjų, inspiravusių naują pavadinimą. „Būtent ši sąsaja padėjo pasirinkti pavadinimą, kuris nurodo ir į vietą, ir į Egipto kultūrinį kontekstą“, – sakė vienas iš tyrimo vadovų.

    Mokslininkų vertinimu, prieš maždaug 45 milijonus metų didelė šiandieninio Egipto ir aplinkinių teritorijų dalis buvo užlieta sekliais vandenimis. Herugavialis, kaip spėjama, gyveno greta mažiausiai dar dviejų ilgasnukių krokodilų rūšių, o tai rodo, kad regione egzistavo turtinga ir įvairi pusiau vandens roplių fauna.

    Naujoji rūšis priskiriama grupei, kurios šiais laikais yra išlikę tik keli atstovai, tarp jų Indijos gharialas ir netikrasis gharialas. Fosilijų duomenys leidžia manyti, kad jų giminaičiai kadaise buvo paplitę kur kas plačiau, o mokslinėje literatūroje aprašyta daugiau nei 40 susijusių rūšių.

    Tyrėjai taip pat aptarė, kad Viduržemio jūros regione tinkamas buveines galėjo sumažinti klimato vėsimas ir krintantis jūros lygis, o vėlesni šiltesni laikotarpiai kai kuriose vietovėse galėjo skatinti biologinės įvairovės atsigavimą. Vis dėlto norint tiksliau atsakyti, kaip šie krokodilų giminaičiai plito ir kodėl vėliau regione išnyko, būtini papildomi radiniai ir platesnė fosilijų analizė.

  • Turkijoje rastas seniausio taikos traktato fragmentas: jame – net karo pabėgėlių taisyklės

    Turkijoje rastas seniausio taikos traktato fragmentas: jame – net karo pabėgėlių taisyklės

    Turkijoje, senovinės Hetitų imperijos sostinės Hatušos griuvėsiuose, archeologai aptiko molinės lentelės fragmentą, kuris, ekspertų vertinimu, yra vieno seniausių pasaulyje taikos susitarimų kopijos dalis. Išsamesni tyrimai parodė, kad tekstas siejamas su Kadešo taikos sutartimi.

    Ši sutartis datuojama maždaug 1 259 metais prieš mūsų erą ir buvo sudaryta tarp Egipto faraono Ramzio II ir hetitų karaliaus Hatušilijio III. Susitarimas užbaigė ilgai trukusią dviejų regiono galybių kovą dėl įtakos rytinėje Viduržemio jūros dalyje, praėjus apie 15 metų po garsiojo Kadešo mūšio.

    Kas rasta Hatušoje?

    Radavietė – Büyükkale citadelė ir rūmų kompleksas Hatušos centre, kur kasinėjimai vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Naujausias fragmentas buvo identifikuotas po maždaug metus trukusių detalių analizių, o mokslininkai nurodo, kad jis atitinka sutarties dalį, apimančią 12–20 straipsnius.

    Pasak tyrėjų, tai nėra „visa sutartis“, o tik vienas iš daugelio į šipulius išlikusių tekstų gabalėlių. Vis dėlto tokie fragmentai yra kritiškai svarbūs, nes leidžia tikslinti vertimus, atkurti praleistas vietas ir patikrinti ankstesnes interpretacijas.

    Ką sutartis sako apie pabėgėlius?

    Ypač dėmesį patraukė tai, kad viename fragmentų aptariamos taisyklės, kaip elgtis su žmonėmis, bėgančiais iš vienos valstybės ir ieškančiais prieglobsčio kitoje. Tekste minimi tiek iš Egipto, tiek iš hetitų valdų pasitraukę asmenys, taip pat aptariamos griežtos priemonės, susijusios su tvarkos palaikymu ir nuosavybe.

    Nors tai negali būti laikoma šiuolaikine pabėgėlių apsaugos samprata, būdinga tarptautinei teisei, pats faktas, kad tokie klausimai buvo įtraukti į taikos susitarimą, rodo plačią derybų apimtį. Sutartis pirmiausia reglamentavo dviejų valdovų ir valstybių įsipareigojimus po konflikto, tačiau kartu palietė ir žmonių judėjimą per sienas.

    Kodėl Kadešo sutartis tokia svarbi?

    Kadešo taikos sutartis išsiskiria tuo, kad yra žinoma iš skirtingų rašytinių tradicijų. Egiptietiška versija buvo iškalta hieroglifais šventyklų sienose Tėbuose, o hetitiška versija buvo rašoma dantiraščiu ant molinių lentelių, kurių fragmentai Hatušoje randami nuo XX amžiaus pradžios.

    Naujasis fragmentas gali papildyti hetitiškos versijos rekonstrukciją, nes iki šiol lentelės išliko labai nepilnos. Tyrėjai pabrėžia, kad pilna naujojo teksto transkripcija dar nepaskelbta, todėl detalės bus tikslinamos, kai bus pateikti moksliniai rezultatai.

    Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersojus, komentuodamas radinį, teigė, kad jis primena apie taikaus konfliktų sprendimo idėjas dar prieš daugiau nei tris tūkstančius metų.

    „Šis radinys primena, kad taikos siekis ir susitarimų kultūra egzistavo jau prieš daugiau nei tris tūkstančius metų“, – sakė Mehmetas Nuri Ersojus.

  • Sakaroje aptiktas 4 400 metų kapas: reljefai ir spalvos išliko kaip Senosios karalystės laikais

    Sakaroje aptiktas 4 400 metų kapas: reljefai ir spalvos išliko kaip Senosios karalystės laikais

    Ispanijos ir Egipto archeologų misija Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo, aptiko išskirtinę vėlyvosios Penktosios dinastijos laikotarpio kapavietę, kurios reljefai ir piešiniai išlaikė ryškias originalias spalvas. Radinys datuojamas maždaug 4 400 metų senumu ir priskiriamas Senosios karalystės epochai.

    Kasdienybės scenas ir aukojimo procesijas vaizduojantis kapas rastas šios vasaros kasinėjimų metu, kuriuos vykdė Barselonos autonominis universitetas kartu su Egipto Senienų aukščiausiąja taryba. Egipto turizmo ir senienų institucijos patvirtino, kad kapas yra vadinamojoje Mariette nekropolio dalyje, šiaurinėje Sakros zonoje.

    Pasak tyrėjų, tai mastaba tipo kapas su dviem laidojimo koplyčiomis, priklausiusiomis aukštesnio rango pareigūnui Junmenui ir jo tėvui Ičiui. Nurodoma, kad Junmenas tarnavo faraono Džedkarės Isesio valdymo laikotarpiu, o tėvas užėmė kuklesnes pareigas, tačiau abu buvo palaidoti viename komplekse.

    Ypatingas dėmesys skiriamas išlikusioms sienų dekoracijoms: reljefuose matomos žemės ūkio veiklos, gyvulių vaizdiniai, taip pat aukų nešimo procesijos. Egipto institucijų vertinimu, dalis scenų išsaugojo autentišką spalvinį sluoksnį, o tai Senosios karalystės paminkluose pasitaiko retai dėl laiko, drėgmės ir ankstesnių kasinėjimų poveikio.

    Komanda taip pat mini kokybiškai iškaltą architravą ir laidotuvių tekstus, pritaikytus kapo savininko pareigoms bei titulams, kas leidžia tiksliau rekonstruoti administracinį to meto gyvenimą. Tokie įrašai archeologams svarbūs ne tik dėl religinių formulių, bet ir dėl vardų, titulų bei socialinių ryšių, kurie padeda tikslinti Senosios karalystės valdžios struktūrą.

    Tyrėjų teigimu, dviguba kapavietė gali atspindėti Junmeno socialinį kilimą ir siekį savo laidotuvių likimą susieti su tėvu. Ši interpretacija dera su platesne Senosios karalystės tradicija pabrėžti šeimos tęstinumą ir statusą per monumentalią kapų architektūrą, ypač didžiųjų nekropolių, tokių kaip Sakara, aplinkoje.

    Sakara nuo XIX amžiaus buvo ne kartą tyrinėta, tačiau konkreti teritorija, kurioje aptiktas kapas, iki šiol nebuvo nuosekliai dokumentuota. Dabartiniai darbai siekia atkurti nekropolio topografiją ir suprasti jį kaip gyvą erdvę, kurioje vyko ritualai, buvo nešamos aukos ir nuolat vykdytos statybos bei priežiūros veiklos.

    Analizuodami žemėlapius ir reljefo duomenis archeologai aptiko ne tik šią mastabą, bet ir požymių, kad netoliese gali būti dar bent dvi neatrastos kapavietės. Komanda tikisi jas patikrinti būsimuose sezonuose, o naujas radinys jau dabar laikomas svarbiu papildymu žinioms apie Penktosios dinastijos pabaigos architektūrą, meną ir administracinę kasdienybę.

  • Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kelionių planuotojai jau žvalgosi į 2027 metus, o nauji pardavimų duomenys rodo, kad dalis kryptų gali šoktelėti netikėtai. Pagal Jungtinėje Karalystėje veikiančio nepriklausomų kelionių verslų tinklo Advantage Travel Partnership statistiką, viena ryškiausių kylančių krypčių yra Albanija.

    Kelionių organizatoriai Albaniją sieja su geru kainos ir kokybės santykiu, kurį stiprina pakrantės kurortai ir palyginti žemesnės apgyvendinimo bei maitinimo kainos nei daugelyje populiarių Viduržemio jūros krypčių. Pastaraisiais metais šalį aktyviai atranda europiečiai, o tai didina ir skrydžių, ir viešbučių pasiūlą.

    Kas dar kils į viršų?

    Tame pačiame sąraše minimi Honkongas, Egiptas ir Vietnamas, kurių paklausa, prognozuojama, 2027 metais taip pat turėtų augti. Šios kryptys dažnai pasirenkamos dėl kultūrinių patirčių, maisto, istorijos ir galimybės kelionę derinti su keliomis vietovėmis vienu maršrutu.

    Kelionių rinkoje ryškėja tendencija, kad vis daugiau žmonių renkasi ne vieną kurortą, o keliones su maršrutu, kai per vienas atostogas aplankoma keli miestai ar regionai. Tokį pasirinkimą skatina noras patirti daugiau, o ne tik ilsėtis vienoje vietoje.

    Sportas ir užtemimas keis planus

    Prognozėse pabrėžiama, kad 2027 metų kelionių srautus gali stipriai paveikti dideli sporto renginiai. Minimi Ryder Cup turnyras Airijoje, FIFA moterų pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje ir vyrų regbio pasaulio čempionatas Australijoje, kurie paprastai sukuria papildomą skrydžių ir apgyvendinimo paklausą.

    Dar vienas dėmesį traukiantis veiksnys – 2027 metų visiškas Saulės užtemimas, kurį bus galima stebėti Šiaurės Afrikoje ir dalyje Ispanijos. Tokie reiškiniai įprastai sukelia staigius kainų šuolius, todėl keliautojai raginami planuoti iš anksto.

    Ko išmokė 2026 metų vasara?

    Analizuojant 2026 metų vasaros užsakymus, tarp britų keliautojų trumpiems skrydžiams dominavo Ispanija, o tarp populiariausių krypčių minimos Tenerifė, Maljorka ir Kosta Blankos regionas. Taip pat išliko paklausa Lansarotei, Kosta del Soliui ir Antalijai Turkijoje.

    Ilgųjų skrydžių segmente dažniausiai rinktasi Niujorką, Orlandą, Jamaiką ir Tailandą. Kelionių bendrovės pastebi, kad geopolitiniai konfliktai ir saugumo rizikos vertinimas neretai perorientuoja srautus į JAV, Karibų regioną ir Tolimuosius Rytus.

    Didėjo ir vadinamųjų pažintinių kelionių populiarumas, kai per vieną išvyką aplankoma daugiau vietų. Tarp tolimųjų krypčių išsiskyrė Pietų Afrikos Respublika, Kenija ir Japonija, o Europoje tokio tipo maršrutus dažniausiai rinkosi keliaujantys po Italiją, Prancūziją ir Ispaniją.

    „Pažintinės kelionės 2026 metais tapo vienu ryškiausių augimo segmentų. Žmonės vis dažniau nori ne tik pailsėti, bet ir iš tikrųjų pažinti šalį“, – sakė Advantage Travel Partnership komercijos direktorius Johnas Sullivanas.

    Pasak jo, artimiausiais metais verta stebėti ir Kiniją, Indoneziją bei Pietų Ameriką, kur patrauklumą didina patirčių įvairovė ir palengvėję atvykimo formalumai daliai keliautojų. Kelionių rinkoje tai paprastai reiškia didesnę konkurenciją ir platesnį pasiūlos spektrą, tačiau populiariausiais laikotarpiais kainos gali kilti sparčiausiai.

  • Sakaroje aptiktas 4 400 metų senumo kapas: reljefai ir spalvos išliko beveik nepakitę

    Sakaroje aptiktas 4 400 metų senumo kapas: reljefai ir spalvos išliko beveik nepakitę

    Ispanijos ir Egipto archeologų misija Sakaroje, į pietvakarius nuo Kairo, aptiko išskirtinį V Senosios karalystės dinastijos laikų kapą, datuojamą maždaug prieš 4 400 metų. Mokslininkai pabrėžia ne tik radinio mastą, bet ir neįprastai gerą dekoracijų būklę, nes dalis reljefų išlaikė originalias spalvas.

    Kasimus koordinavo Barselonos autonominis universitetas kartu su Egipto Senienų aukščiausiąja taryba, o apie atradimą informavo Egipto Turizmo ir senienų ministerija. Kapo kompleksas priskiriamas vėlyvajam V dinastijos laikotarpiui, faraono Džedkarės Isesio valdymo metams.

    Archeologų teigimu, tai mastaba su dviem laidojimo koplyčiomis, skirta aukšto rango pareigūnui Junmenui ir jo tėvui Ičiui, kuris ėjo kuklesnes pareigas. Tokia dviguba struktūra, pasak tyrėjų, gali atspindėti socialinį kilimą, kai sūnus, pakilęs centrinėje administracijoje, siekė bendro laidojimo likimo su tėvu.

    Kas išliko kape?

    Ministerijos ir universiteto pateikta informacija rodo, kad kape išliko aukštos kokybės architravas bei laidotuvių tekstai, pritaikyti konkretiems savininkų titulams ir pareigoms. Ypatingai išskiriamos sienų scenos, kuriose vaizduojami žemės ūkio darbai ir aukojimo procesijos.

    Reljefuose aptinkami ir gyvūnų atvaizdai, įskaitant asilus, o ikonografija leidžia tiksliau rekonstruoti to meto kasdienybę. Tyrėjai akcentuoja, kad tokios detalės suteikia papildomų duomenų apie V dinastijos pabaigos meną, architektūrą ir administracinį gyvenimą.

    Kodėl Sakara vėl stebina?

    Sakara laikoma viena svarbiausių Egipto nekropolių, kur skirtingais laikotarpiais buvo statomi laidojimo kompleksai, vyko ritualai ir nuolat dirbo amatininkai. Nors teritorija žinoma nuo XIX amžiaus tyrimų, dalis plotų iki šiol nebuvo nuosekliai dokumentuoti, todėl nauji radiniai vis dar atsiranda ten, kur, atrodytų, viskas jau ištirta.

    Šio sezono tyrimai buvo nukreipti į platesnį nekropolio „miesto“ supratimą, atkuriant gatvių, aikščių ir judėjimo maršrutų logiką. Analizuojant žemėlapius ir reljefą, komanda aptiko anksčiau nežinotą mastabą, o netoliese identifikavo požymių, galinčių rodyti dar mažiausiai du galimus objektus ateities kasinėjimams.

    „Didžiausia staigmena buvo ne pats kapas, o jo puošybos turtingumas ir tai, kiek daug scenų išliko taip aiškiai, lyg jos būtų sukurtos vakar“, – sakė ekspedicijos vadovas egiptologas Josepas Cervelló.

    Archeologai tikisi, kad tolimesni tyrimai padės tiksliau įvertinti šios Sakaroje esančios zonos topografiją ir suprasti, kaip nekropolis veikė kaip gyva erdvė, kur žmonės lankė artimųjų kapus, nešė aukas ir ilgus metus tęsė statybos darbus.

  • Sakaroje aptiko 4 000 metų senumo kapą: viduje – paslaptingos „durys“, stebinančios archeologus

    Sakaroje, vienoje svarbiausių senovės Egipto nekropolių į pietus nuo Kairo, egiptiečių archeologai pranešė aptikę Senojoje karalystėje datuojamą, maždaug 4 000 metų senumo kapą. Ši vietovė tūkstantmečius buvo naudojama Egipto elitui laidoti, todėl nauji radiniai dažnai siejami su aukšto rango pareigūnais ar šventyklų administracija.

    Didžiausią dėmesį šįkart patraukė kape esantis elementas, viešojoje erdvėje įvardijamas kaip „paslėptos durys“. Iš tiesų tai vadinamosios netikros durys – ne praėjimas į kitą patalpą, o ritualinė, simbolinė konstrukcija, plačiai paplitusi elitiniuose kapuose.

    Senovės egiptiečių tikėjime netikros durys žymėjo ribą tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Buvo manoma, kad per šią simbolinę „angą“ mirusiojo dvasia gali priimti aukas, o gyvieji palaikyti ryšį su protėviu per atliekamus ritualus.

    Tokie objektai archeologams vertingi ne tik dėl religinių prasmių. Netikrų durų paviršiuje dažnai iškalamos inskripcijos, titulai, mirusiojo vardas, pareigos ir ikonografiniai siužetai, kurie leidžia tiksliau rekonstruoti to meto socialinę hierarchiją ir valstybės administracijos veikimą.

    Egipto institucijos nurodo, kad šio kapo architektūra ir dekoras padės geriau suprasti, kaip Senojoje karalystėje buvo planuojami elito laidojimo kompleksai ir kokiomis priemonėmis žmonės ruošėsi pomirtiniam gyvenimui. Paprastai tokie kapai atskleidžia ir praktines detales: patalpų paskirtį, aukojimo vietas, užrašų formules, taip pat dailės ir rašto raidos ypatumus.

    Sakara pastaraisiais metais išlieka vienu aktyviausių archeologinių tyrimų taškų Egipte. Čia esantis platus kompleksas, apimantis skirtingų laikotarpių kapavietes, šventyklas ir statinius, nuolat papildo žinias apie laidojimo papročius, religines praktikas ir elitų kasdienybę.

    Specialistai pabrėžia, kad panašiuose atradimuose svarbus ne vien pats objektas, bet ir jo kontekstas: kur tiksliai jis įrengtas, kaip susijęs su kitais kapo elementais ir kokią informaciją suteikia užrašai. Tolesni tyrimai turėtų patikslinti datavimą, išsamiau interpretuoti inskripcijas ir galbūt atskleisti daugiau duomenų apie kape palaidotą asmenį.

  • Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi vizitas Kaire: Kinija plečia įtaką Egipte nuo dangoraižių iki karinių pratybų

    Xi Jinpingas grįžta į Kairą

    Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Egiptą – tai pirmas jo vizitas šalyje nuo 2016 metų. Abi valstybės mini 70 metų diplomatinių santykių sukaktį ir kalba apie ryšius, kuriuos Pekinas apibūdina kaip visapusišką strateginę partnerystę.

    Per dešimtmetį Kinijos projektai tapo matoma Egipto urbanistinio peizažo dalimi: nuo naujų transporto jungčių iki didelių statybų sostinės prieigose. Kairui tai – galimybė spartinti plėtrą, o Pekinui – įsitvirtinti viename svarbiausių regiono mazgų.

    Nuo dangoraižių iki pramonės zonų

    Kinijos bendrovės prisidėjo prie Egipto Naujosios administracinės sostinės centrinio verslo rajono statybų. Projektą įgyvendino „China State Construction Engineering Corporation“, o planuojamas kompleksas apima 20 dangoraižių.

    Ryškiausias objektas – 385,8 metro aukščio „Iconic Tower“, laikomas aukščiausiu pastatu Afrikoje. Tuo pat metu lengvojo geležinkelio linija, kurią plėtojant dalyvavo Kinijos partneriai, sujungė rytinius Kairo pakraščius su naujais urbanistiniais centrais.

    Prie Sueco kanalo taip pat veikia Kinijos ir Egipto pramonės zona, kurioje įsikūrė daugiau nei 200 įmonių. Kinijos pusė skelbia, kad zonoje sukurta daugiau nei 10 000 tiesioginių darbo vietų, o bendra investicijų suma viršija 4 mlrd. eurų.

    Prekyba auga, bet didėja disbalansas

    Egipto statistikos institucija nurodo, kad dvišalė prekyba 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė apie 9,8 mlrd. eurų ir per metus išaugo 21,5 proc. Egipto eksportas į Kiniją beveik patrigubėjo iki maždaug 725 mln. eurų, daugiausia dėl degalų, mineralinių alyvų, vaisių, daržovių ir medvilnės.

    Tačiau importas iš Kinijos sudarė apie 9 mlrd. eurų, o vien mašinos ir elektros įranga – apie 3,5 mlrd. eurų. Tokie skaičiai stiprina Kairo siekį ne tik pritraukti kapitalą, bet ir perkelti daugiau gamybos į Egiptą bei išsiderėti didesnę prieigą Egipto prekėms Kinijos rinkoje.

    Egiptas su Kinija suderino 2024–2028 metų programą, kurioje akcentuojama vietinė gamyba ir technologijų perdavimas elektromobilių, elektronikos, saulės modulių, chemijos bei modernių žemės ūkio technologijų srityse. Tarp prioritetų įrašytas ir dirbtinis intelektas, taip pat pažangi gamyba.

    Kariniai ryšiai tampa matomesni

    Greta ekonomikos vis ryškiau matomas ir gynybos bendradarbiavimas. Kinija ir Egiptas rengia antrąsias bendras oro pajėgų pratybas „Eagles of Civilisation“, kurios vyksta nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios Egipto aviacijos bazėse.

    Kinijos pareigūnai yra nurodę, kad programoje numatyta oro kovos taktika, oro erdvės dominavimo operacijos, kovinė paieška ir gelbėjimas bei bendrų pajėgų dislokavimo scenarijai. Tai dera su Egipto politika diversifikuoti gynybos partnerystes, išlaikant ryšius ir su tradiciniais Vakarų rėmėjais.

    Tuo pat metu Egiptas stiprina dalyvavimą daugiašaliuose formatuose, tarp jų BRICS, Naujojoje plėtros banko struktūroje ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje. Šis balansavimas leidžia Kairui ieškoti investicijų ir technologijų, bet kartu kelia klausimų dėl regioninės galios pusiausvyros.

    Xi Jinpingas prieš vizitą pabrėžė Egipto vaidmenį kaip jungtį tarp arabų pasaulio ir Afrikos. Kinijai Egiptas svarbus dėl daugiau nei 100 mln. gyventojų rinkos, Sueco kanalo strateginės reikšmės ir politinio svorio regione.

    Tikimasi, kad vizito metu skelbiami susitarimai suteiks daugiau aiškumo dėl naujų bendradarbiavimo krypčių, ypač technologijų perdavimo ir pažangios gamybos. Egiptas siekia, kad partnerystė peržengtų infrastruktūros modelį ir taptų ilgalaike industrializacijos bei aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų platforma.