CP v2

Tag: Egiptas

  • Egiptas tampa dujų vartais Europai: „QatarEnergy“ sandoris atveria Kipro telkinius

    Egiptas tampa dujų vartais Europai: „QatarEnergy“ sandoris atveria Kipro telkinius

    Egiptas stiprina pozicijas kaip vienas svarbiausių Rytų Viduržemio energetikos mazgų: „QatarEnergy“ kartu su „ExxonMobil“ ir Egipto Naftos bei mineralinių išteklių ministerija pasirašė susitarimo memorandumą dėl Kipro jūroje aptiktų dujų eksporto į Europą.

    Dokumentu numatyta įvertinti, kaip Kipro šelfo telkiniai galėtų būti sujungti su Egipto turima infrastruktūra ir suskystintų gamtinių dujų gamyklomis. Taip Egiptas taptų pagrindiniu maršrutu, per kurį dujos būtų paruošiamos eksportui į Europos rinkas.

    Kaip dujos pasiektų Europą?

    Kipras neturi savo suskystinimo pajėgumų, todėl dujos iš jūroje esančių telkinių realistiškai gali būti realizuojamos tik jas transportuojant vamzdynu į Egiptą. Ten jos būtų apdorojamos, suskystinamos ir išgabenamos tanklaiviais į pirkėjams aktualius terminalus.

    Toks modelis remiasi jau veikiančia Egipto grandine, kuri aptarnauja tiek vietos vartojimą, tiek eksporto srautus. Energetikos bendrovė „QatarEnergy“ teigia, kad susitarimas skirtas ieškoti komercinių sprendimų ir augimo galimybių, pasitelkiant esamus pajėgumus.

    Kipro telkiniai ir Egipto vaidmuo

    Kipras daugiau nei dešimtmetį siekė paversti žvalgymo rezultatus realiomis eksporto apimtimis, tačiau projektus stabdė infrastruktūros trūkumas ir sudėtingi komerciniai sprendimai. Kipro prezidentas Nikosas Christodoulidesas šį etapą vadina lūžio tašku, kai šalis pereina nuo žvalgymo prie išteklių gavybos.

    Balandį Kipro Afroditės telkinio partneriai pasirašė 15 metų sutartį dėl viso išgaunamo dujų kiekio pardavimo Egipto valstybinei bendrovei Egyptian Natural Gas Holding Company, paliekant galimybę susitarimą pratęsti dar penkeriems metams. Tai sustiprino Egipto, kaip pagrindinio Kipro dujų „vartų“, vaidmenį.

    „QatarEnergy“ ir „ExxonMobil“ projektai Kipre

    Naujas memorandumas taip pat tęsia „QatarEnergy“ ir „ExxonMobil“ partnerystę Kipro 10 bloke. Čia 2019 metais atrastas Glauko telkinys, vertinamas apie 3,7 trilijono kubinių pėdų dujų, laikomas vienu reikšmingiausių Kipro radinių.

    2025 metais tame pačiame bloke identifikuotas Pegaso telkinys, o 2026 metų kovą konsorciumas pranešė, kad abu telkiniai yra komerciškai perspektyvūs. Bendrai jų atsargos vertinamos apie 7 trilijonus kubinių pėdų, todėl projektas laikomas pakankamai dideliu, kad būtų svarstomas eksportas per Egiptą.

    „Šis susitarimas yra svarbus žingsnis stiprinant regioninį bendradarbiavimą Rytų Viduržemyje“, – sakė „QatarEnergy“ generalinis direktorius Saadas Sherida Al Kaabi.

    Europos kontekste šis maršrutas vertinamas kaip papildoma tiekimo alternatyva, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai ES valstybės aktyviai diversifikavo importą. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, kad Kipro dujos vargu ar iš esmės pakeistų bendrą Europos balansą, tačiau galėtų prisidėti prie lankstesnio tiekimo portfelio.

    Projektas dar ankstyvoje stadijoje: galutinis investicinis sprendimas nepriimtas, o infrastruktūros sujungimų ir komercinių sąlygų detalės turi būti suderintos. Jei planuojamas tikslas pradėti eksportą iki 2028 metų būtų pasiektas, tai taptų pirmuoju Kipro dujų eksporto kanalu į tarptautines rinkas.

  • Mokslininkai atskleidė Didžiosios piramidės paslaptį: štai kodėl ji atlaiko žemės drebėjimus

    Mokslininkai atskleidė Didžiosios piramidės paslaptį: štai kodėl ji atlaiko žemės drebėjimus

    Naujausi tyrimai rodo, kad Didžioji piramidė Gizoje išskirtinai gerai atlaiko žemės drebėjimų poveikį, o jos ilgaamžiškumas greičiausiai nėra vien sėkmės rezultatas. Egipto ir Japonijos mokslininkai, tirdami konstrukcijos vibracijas, priėjo prie išvados, kad piramidė energiją sklaido taip, kaip tai daroma šiuolaikinėje inžinerijoje.

    Tyrėjai piramidės viduje ir aplink ją įrengė seismometrus 37 taškuose. Prietaisai fiksavo vadinamąsias fonines vibracijas, kurias sukelia natūralūs žemės virpesiai, vėjas ar žmogaus veikla, ir leido įvertinti, kaip milžiniškas statinys reaguoja į virpesius skirtingose vietose.

    Rezultatai parodė, kad konstrukcija elgiasi stabiliai ir gana vienodai, nepaisant sudėtingos vidinės sandaros ir didžiulių matmenų. Tai svarbu, nes nelygus virpesių pasiskirstymas paprastai didina riziką, kad tam tikrose vietose susikaups įtempiai ir atsiras pažeidimų.

    Piramidės forma padeda išlikti

    Mokslininkų vertinimu, vienas pagrindinių atsparumo veiksnių yra piramidės geometrija. Plati bazė ir santykinai žemas svorio centras mažina tikimybę, kad per stipresnius sukrėtimus konstrukcija bus destabilizuota.

    Ne mažiau svarbi ir simetrija, nes ji padeda apkrovas ir energiją paskirstyti tolygiau. Vietoj to, kad virpesiai kauptųsi viename silpnesniame taške, jie labiau išsisklaido per visą masyvą.

    Vidinės kameros gali veikti kaip amortizatorius

    Tyrime akcentuojama ir vidinių kamerų bei koridorių reikšmė. Ypač išskiriamos vadinamosios iškrovos kameros virš Karaliaus kameros, kurios, kaip manoma, gali padėti mažinti įtempius ir efektyviau sklaidyti vibracijų energiją.

    Toks sprendimas teoriškai mažina plyšių atsiradimo riziką ir saugo masyvius akmens blokus nuo pažeidimų. Tai atitinka bendrą inžinerinę logiką, kai ertmės ir sluoksniai gali keisti vibracijų sklidimą konstrukcijoje.

    Stabilus pagrindas ir istoriniai drebėjimai

    Papildomu privalumu laikoma tai, kad piramidė pastatyta ant stabilaus kalkakmenio uolienos pagrindo. Tvirta geologinė „platforma“ gali sumažinti dalį nepalankių efektų, kurie pasireiškia pastatams, stovintiems ant minkštesnių ar nevienalyčių gruntų.

    Mokslininkai primena, kad statinys išliko po stiprių regiono žemės drebėjimų, įskaitant 1847 ir 1992 metais fiksuotus sukrėtimus, kai dalis jaunesnių pastatų apylinkėse patyrė rimtų pažeidimų. Toks istorinis kontekstas padeda geriau įvertinti, kad piramidės atsparumas nėra tik teorinis.

    Ar senovės egiptiečiai sąmoningai projektavo piramidę kaip atsparią žemės drebėjimams, lieka atviras klausimas. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad galutinis rezultatas rodo labai aukštą praktinį supratimą apie masės paskirstymą, stabilumą ir apkrovų valdymą.

    Didžioji piramidė, laikoma faraono Cheopso kapaviete, pastatyta apie 2600 metus prieš mūsų erą. Skaičiuojama, kad jai panaudota apie 2,3 milijono akmens blokų, o pirminis aukštis siekė maždaug 146 metrus, todėl ji ilgus šimtmečius buvo aukščiausias žmogaus sukurtas statinys.

  • „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    Ataskaita Jungtinėms Tautoms

    Iniciatyva „Board of Peace“, kurią 2026 metais įkūrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmojoje ataskaitoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai teigia, kad pagrindinė kliūtis pereiti prie antrojo paliaubų etapo Gazos Ruože yra Hamas.

    Dokumente pabrėžiama, jog, nepaisant paliaubų, smurtas tęsiasi beveik kasdien, o abi pusės viena kitą kaltina susitarimų pažeidimais. Ataskaitoje taip pat akcentuojamos humanitarinės pasekmės, kai civiliai žūsta, o pagalbos tiekimas susiduria su ribojimais.

    Ką siūlo antrasis etapas?

    „Board of Peace“ vertinimu, esminis žingsnis, be kurio neįmanoma judėti toliau, yra patikrinamas Hamas ginkluotės atsisakymas, spaudimo svertų civiliniam gyvenimui Gazos Ruože atsisakymas ir realus perėjimas prie civilinės valdysenos.

    Ataskaitoje teigiama, kad būtent šie sprendimai nulems tolimesnių veiksmų seką: nuo rekonstrukcijos starto iki aiškiai apibrėžto Izraelio pajėgų pasitraukimo grafiko ir tarptautinės stabilizavimo misijos scenarijaus.

    Paliaubos formaliai galioja, bet smurtas tęsiasi

    Iniciatyva atkreipia dėmesį, kad paliaubų pažeidimai fiksuojami beveik kasdien, o dalis incidentų, anot ataskaitos, yra rimti. Pabrėžiama, kad tokių veiksmų kaina matuojama ne tik politinėmis derybomis, bet ir tiesioginiu poveikiu civiliams, gyvenantiems nuolatinėje baimėje.

    Ataskaitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ketina pristatyti „Board of Peace“ aukštasis atstovas Gazos klausimais Nickolay Mladenov. Dokumente taip pat teigiama, kad priemonės, resursai ir planai pereiti prie kito etapo iš esmės yra parengti, tačiau procesą lemia šiuo metu priimami šalių sprendimai.

    „Šiuo etapu pagrindinė kliūtis visiškam įgyvendinimui išlieka Hamas atsisakymas sutikti su patikrinamu nusiginklavimu, atsisakyti prievartinės kontrolės ir sudaryti sąlygas tikram civiliniam perėjimui Gazoje“, – teigiama ataskaitoje.

    Paliaubos, kurias tarpininkaujant derino JAV, Kataras ir Egiptas, turėjo tapti keliu į platesnį susitarimą po 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyto Hamas išpuolio prieš Izraelį ir vėliau sekusios plataus masto Izraelio operacijos Gazos Ruože.

    Pasak tekste aprašytos schemos, pirmasis etapas apėmė įkaitų paleidimą mainais į palestiniečius, laikomus Izraelio kalėjimuose. Tačiau pereinant prie antrojo etapo, numatančio Hamas nusiginklavimą, laipsnišką Izraelio pajėgų atsitraukimą ir tarptautinės stabilizavimo pajėgos dislokavimo galimybę, derybos įstrigo.

    „Board of Peace“ dokumente nusiginklavimas įvardijamas kaip kritiška prielaida: be jo, teigiama, sunku pradėti sisteminę rekonstrukciją, susitarti dėl laiku apibrėžto kariuomenės pasitraukimo ir sukurti patikimą politinį kelią palestiniečių apsisprendimui bei valstybingumo perspektyvai.

  • Po senoviniu keliu Luksore aptiktas užantspauduotas 3 400 metų sarkofagas: ką tai gali atskleisti

    Egipto Luksore archeologai po senovine procesijų trasa aptiko užantspauduotą sarkofagą, datuojamą maždaug prieš 3 400 metų. Radinys rastas maždaug 8 metrų gylyje, netoli kelio, kuris senovėje vedė link faraono Tutmozio III šventyklos.

    Kasimus vykdė egiptologų komanda, dirbusi kartu su Strasbūro universiteto specialistais. Tyrėjai pabrėžia, kad ši vieta jau ne vieną sezoną duoda vertingų rezultatų, tačiau šį kartą aptiktas sarkofagas išsiskiria tuo, kad buvo paliktas užantspauduotas.

    Maždaug 13 x 10 metrų dydžio kasinėjimų plotas archeologams jau buvo pažįstamas: 2018 ir 2019 metais čia rasti penki sarkofagai. Kaip nurodo ekspedicijos vadovas Frederikas Kolinas, dauguma ankstesnių radinių buvo perlaidoti, nes jų pirminės kapavietės, tikėtina, atsidūrė būsimo kelio trasoje.

    Tokie perlaidojimai rodo, kad senovės statybininkai, tiesę ceremoninį maršrutą, greičiausiai keitė planus ir perkeldavo palaikus, kad netrukdytų didiesiems darbams. Tai leidžia geriau suprasti, kaip buvo derinami miesto planavimo sprendimai ir tuometinis požiūris į laidojimo tradicijas.

    „Kiekvieną kartą tai buvo perlaidoti sarkofagai. Pirminės kapavietės, atsidūrusios procesijų kelio trasoje, greičiausiai buvo rūpestingai perkeltos žmonių, atsakingų už šio maršruto statybą“, – sakė Frederikas Kolinas.

    Naujai aptiktas, šeštasis sarkofagas, pasak tyrėjų, kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Skirtingai nei ankstesniuose perlaidotuose palaidojimuose, kuriuos lydėjo gausios įkapės, šį kartą aiškių laidojimo dovanų požymių iš pirmo žvilgsnio nematyti.

    Dėl laiko stokos ekspedicija sarkofago neatvėrė ir paliko jį radimo vietoje iki kito tyrimų sezono. Vis dėlto tyrėjams pavyko per nedidelę ertmę įsitikinti, kad viduje yra žmogaus palaikai, apvynioti lininiais audiniais, tačiau asmens tapatybė ir mirties aplinkybės lieka neaiškios.

    Jei sarkofagas bus atvertas planuojamos kitos ekspedicijos metu, jis gali suteikti svarbios informacijos apie Naujosios karalystės laikotarpio laidojimo praktiką. Tokie radiniai dažnai padeda patikslinti datavimą, socialinį statusą, sveikatos būklę bei tuo metu naudotas mumifikavimo ir tekstilės technologijas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad net ir perlaidoti palaidojimai yra vertingi: jie atskleidžia, kaip keitėsi urbanistiniai sprendimai, religiniai ritualai ir praktinis požiūris į kapines intensyviai vystomose teritorijose. Užantspauduotas sarkofagas šioje vietoje gali tapti vienu reikšmingiausių pastarųjų metų atradimų, jei jo turinys patvirtins išskirtinį laidojimo kontekstą.

  • Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Sachara laikoma viena atšiauriausių vietų energetikos infrastruktūrai: moduliai kaista iki daugiau nei 60 laipsnių, dulkės mažina našumą, o tinklo prijungimo taškai dažnai būna už šimtų kilometrų. Vis dėlto Šiaurės Afrikoje sparčiai daugėja gigavatinės galios saulės elektrinių, kurios keičia regiono energetikos planus.

    Pagrindinis variklis paprastas: vieni didžiausių saulės spinduliuotės rodiklių pasaulyje ir didžiuliai atviri plotai leidžia generuoti daug elektros palyginti žemomis sąnaudomis. Kartu auga ir vietinis elektros poreikis, todėl valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir stabilizuoti kainas.

    Kas pasikeitė per pastaruosius metus

    Dar prieš dešimtmetį didžiausia kliūtis buvo ne saulė, o finansavimas ir taisyklės: investuotojams trūko aiškių konkursų, ilgalaikių sutarčių ir tinklo plėtros planų. Pastaraisiais metais regiono šalys dažniau rengia didelius viešuosius konkursus, plečia nepriklausomų gamintojų modelį ir įteisina partnerystes su privačiu sektoriumi.

    Tai sutapo su pasauline tendencija, kai saulės elektrinių technologijos tapo efektyvesnės, o dideli projektai rinkoje nebeatrodo eksperimentas. Dėl to į Šiaurės Afrikos projektus dažniau ateina tarptautiniai bankai ir plėtotojai, kuriems svarbiausia yra prognozuojama grąža ir aiškūs reguliavimo rėmai.

    Egipto ambicija: ne tik sau, bet ir eksportui

    Ryškiausias pavyzdys šiame kontekste yra Egiptas, kuris dėl geografijos yra natūrali jungtis tarp Afrikos, Artimųjų Rytų ir Europos. Šalis siekia neapsiriboti vietos vartojimu ir vis dažniau kalba apie švaresnės energijos eksportą, ypač per regionines jungtis ir pramoninius projektus prie Sueco kanalo.

    Didelę vietą planuose užima žaliasis vandenilis, kurio gamybai reikia daug pigios elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės elektrinės čia tampa ne tik energijos tiekimo sprendimu gyventojams, bet ir pramonės grandinės dalimi, nukreipta į tarptautinę rinką.

    Kaip sprendžiami karščio ir dulkių iššūkiai

    Didelis karštis tiesiogiai mažina fotovoltinių modulių efektyvumą, todėl projektai vis dažniau remiasi technologijomis, kurios geriau išlaiko našumą esant aukštoms temperatūroms. Praktikoje tai reiškia pažangesnius modulius, mažesnius nuostolius karštyje ir tikslesnį projektavimą, kad generacija būtų stabilesnė per dienos pikus.

    Dulkės ir smėlio audros kelia ne mažesnę problemą: užteršti paviršiai greitai sumažina gamybą, todėl svarbūs priežiūros sprendimai, valymo logistika ir atsparios dangos. Kartu dykumos paviršiaus atspindėjimas gali tapti privalumu, jei naudojami dvišaliai moduliai, gebantys surinkti dalį šviesos ir nuo žemės atspindžio.

    Ne mažiau svarbus aspektas yra tinklai: net ir pastatytos elektrinės neduos maksimalios naudos be perdavimo infrastruktūros, kaupimo sprendimų ir regioninių jungčių. Būtent dėl to dalies projektų sėkmė bus vertinama ne pagal įrengtą galią, o pagal tai, kiek stabiliai energija pasiekia vartotojus ir ar atsiveria reali eksporto kryptis į Europą.

  • Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivo kaltinimai dėl krovinio

    Ukraina antradienį pareiškė, kad Egiptas leido iškrauti laivą, kuris, Kyjivo teigimu, gabeno iš okupuotų teritorijų pavogtus Ukrainos kviečius, o krovinys buvo atplukdytas per Rusiją. Dėl to Ukrainos užsienio reikalų ministerija viešai sukritikavo Kairą ir paragino laikytis tarptautinės teisės.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad laivui „Asomatos“ buvo leista iškrauti 26 900 tonų kviečių Abu Kyro uoste. Kyjivas tvirtina, kad tai jau ketvirtas toks atvejis Egipto uostuose nuo balandžio.

    Teisiniai veiksmai ir sankcijų klausimas

    Pasak A. Sybihos, prieš keturias dienas Ukrainos generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi į Egipto Teisingumo ministeriją prašydama teisinės pagalbos dėl, Ukrainos vertinimu, neteisėto krovinio. Ukrainos pusė teigia pateikusi duomenis ir teisinius argumentus, kad laivas bei jo krovinys galėtų būti sulaikyti.

    Kyjivo teigimu, kviečiai buvo eksportuoti per laikinai okupuotą Krymą, o siuntoje minima sankcionuota bendrovė „Agro-Frigat“. Tokios schemos, anot Ukrainos, leidžia Rusijai „išplauti“ kilmę ir parduoti produkciją trečiosioms šalims kaip teisėtą.

    „Ukraina daugelį metų buvo patikimas Egipto maisto saugumo garantas, todėl nesuprantame, kodėl mūsų partneriai ir toliau priima pavogtus Ukrainos grūdus“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ką anksčiau žadėjo Egiptas

    Balandžio pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad su Egipto prezidentu Abdel Fattahu el-Sisi aptarė grūdų klausimą. Tuomet V. Zelenskis teigė gavęs patikinimą, jog Egiptas nebepriims grūdų, išvežtų iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, ir kartu yra suinteresuotas didinti importą iš Ukrainos.

    Tačiau dabar Kyjivas tvirtina, kad laivai su, Ukrainos vertinimu, abejotinos kilmės kviečiais ir toliau pasiekia Egipto uostus. Dėl to Ukrainos diplomatija ragina Kairą vykdyti anksčiau duotus pažadus ir saugoti dvišalių santykių principus.

    Regioninė įtampa dėl grūdų maršrutų

    Ši istorija vyksta platesniame kontekste: Ukraina ne kartą yra kaltinusi Rusiją okupuotose teritorijose pasisavinant žemės ūkio produkciją ir ją realizuojant tarptautinėse rinkose. Kyjivas pabrėžia, kad tokie sandoriai ne tik pažeidžia nuosavybės teises, bet ir kuria papildomas finansines paskatas tęsti okupaciją.

    Anksčiau panašus diplomatinis ginčas kilo ir su Izraeliu, kai grūdų importuotojas atidėjo krovinio iškrovimą iš laivo „Panormitis“, kuris, kaip ir „Asomatos“, plaukiojo su Panamos vėliava. Ukraina taip pat skelbė stebinti kelis laivus, galinčius plaukti į Turkiją, Egiptą ir Alžyrą.

  • Rekordinis 6 min. 23 s visiškas Saulės užtemimas 2027 metais: kur bus matomas ir kodėl jis toks retas

    Tokie užtemimai vyksta gana dažnai, tačiau itin ilga visiško užtemimo fazė yra reta, nes ją lemia tikslus Mėnulio, Žemės ir Saulės geometrijos sutapimas. NASA skaičiavimais, didžiausia visiško užtemimo trukmė sieks 6 minutes 23 sekundes.

    Visiško Saulės užtemimo juosta drieksis per pietų Ispaniją ir toliau per Šiaurės Afriką į Artimuosius Rytus. Didžiausios trukmės zonos prognozuojamos tokiose šalyse kaip Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas, taip pat Saudo Arabija ir Jemenas.

    Skirtinguose miestuose visiškos tamsos trukmė skirsis: pietų Ispanijoje ji bus trumpesnė, o artėjant prie Egipto ir Raudonosios jūros pakrantės gali priartėti prie maksimumo. Už šios siauros juostos ribų didelė dalis Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų matys dalinį Saulės užtemimą.

    Ilgą visiško užtemimo fazę lems tai, kad Mėnulis tuo metu bus arčiau Žemės, todėl danguje atrodys didesnis ir ilgiau visiškai uždengs Saulės diską. Papildomas veiksnys yra Saulės padėtis danguje: kai ji būna aukštai, šešėlis Žemės paviršiumi slenka palankiau, o tai prideda brangių sekundžių.

    Dėl šių priežasčių 2027 metų reiškinys laikomas išskirtiniu viso XXI amžiaus kontekste. Palyginamo masto visiško užtemimo, kurio tamsos fazė būtų panašiai ilga, gali tekti laukti iki 2114 metų, nors tikslus palyginimas priklauso nuo skaičiavimo metodikos ir stebėjimo vietos.

    Artėjant visiškai fazei dažnai matomi vadinamieji Beilio karoliai, kai paskutiniai Saulės spinduliai prasiskverbia pro Mėnulio reljefo įdubas. Tuomet trumpam pasirodo deimantinio žiedo efektas, o po jo Saulės diskas visiškai pranyksta.

    Visiškos fazės metu išryškėja Saulės vainikas, staigiai pritemsta dangus, gali pasimatyti ryškesnės žvaigždės ir planetos. Sausuose regionuose neretai juntamas ir spartus temperatūros kritimas, nes kelioms minutėms staiga sumažėja Saulės spinduliuotė.

    Plika akimi saugu žiūrėti tik per visišką Saulės užtemimo fazę, kai Saulės diskas yra visiškai uždengtas. Visais kitais momentais, įskaitant dalinę fazę ir pereinamuosius etapus, būtina naudoti sertifikuotus Saulės stebėjimo akinius ar specialius filtrus.

    Specialistai primena, kad net ir labai siaura ryškios Saulės pjautuvo dalis gali pažeisti akis be jokio skausmo ar iškart juntamų simptomų. Todėl planuojantiems stebėti reiškinį rekomenduojama iš anksto pasirūpinti patikimomis priemonėmis ir pasitikrinti oficialias laiko bei vietos prognozes.

  • Sakaroje 15 metrų šachtoje aptikta užantspauduota kapavietė: auksu dengta 4 300 metų mumija

    Egipto archeologai Sakaro nekropolyje, netoli Kairo, pranešė radę retą atradimą: užantspauduotą kapavietę su auksu dengta mumija, kuri, kaip teigiama, išliko nepaliesta daugiau kaip 4 300 metų. Sakara laikoma vienu svarbiausių senovės Egipto laidojimo kompleksų, kuriame šimtmečiais buvo laidojami aukšto rango pareigūnai ir įtakingi visuomenės nariai.

    Radavietėje tyrėjai nusileido į maždaug 15 metrų gylio šachtą ir aptiko kalkakmenio sarkofagą, dar užsandarintą senoviniu skiediniu. Pagal kapavietės užrašus identifikuotas palaidotas asmuo vardu Heka-šepesas, o pati mumija, archeologų teigimu, išsiskiria tuo, kad jos veidas ir dalis apvijų padengtos aukso sluoksniais.

    „Pažvelgiau į vidų, kad pamatyčiau, kas yra sarkofage: graži mumija, visiškai padengta aukso sluoksniais“, – sakė archeologas Zahi Hawassas.

    Specialistai pabrėžia, kad Sakaroje tokio nepaliesto laidojimo atvejai yra reti, nes didelė dalis kapų buvo apiplėšti dar prieš šimtmečius. Būtent todėl aukso detalės, kurios įprastai būdavo pirmasis grobikų taikinys, šį kartą vertinamos kaip itin reikšmingas išlikimo ir konteksto išsaugojimo ženklas.

    Senovės Egipto religijoje auksas nebuvo vien puošmena. Jis sietas su dieviškumu ir amžinybe, todėl laidotuvių praktikoje aukso lakštai ar danga galėjo simbolizuoti perėjimą į pomirtinį gyvenimą ir mirusiojo statusą, o tokio tipo laidojimas buvo prieinamas tik siauram elitui.

    Greta aptikta ir daugiau radinių, padedančių geriau suprasti to meto visuomenę: skulptūros iš kalkakmenio ir medžio, taip pat smulkesni objektai, tokie kaip amuletai, keramika ir akmeniniai indai. Archeologų vertinimu, būtent šis kontekstas leidžia ne tik išryškinti vienos mumijos išskirtinumą, bet ir tiksliau atkurti, kaip buvo organizuojamos laidojimo apeigos, kuo tikėjo žmonės ir kaip buvo kuriamas ryšys su valdžios aplinka Senosios karalystės laikotarpiu.