CP v2

Tag: Eismo saugumas

  • Kretingos rajone keičiasi eismo organizavimas: panaikins STOP ženklą ir planuoja naujas saugumo priemones

    Komisija įvertino gyventojų prašymus

    Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija gegužės pradžioje svarstė gyventojų, įmonių ir įstaigų pateiktus prašymus dėl eismo organizavimo. Daugiausia dėmesio skirta kelio ženklų įrengimui ar keitimui, greičio ribojimo priemonėms ir pėsčiųjų saugumui.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus eismo situaciją, matomumą sankryžose bei praktines problemas, su kuriomis kasdien susiduria vairuotojai ir pėstieji. Dalį priemonių planuojama įgyvendinti bendradarbiaujant su AB „Via Lietuva“.

    STOP ženklas bus panaikintas

    Kretingoje, Dvaro ir Tvenkinio gatvių sankryžoje, nuspręsta panaikinti įrengtą STOP ženklą. Savivaldybės vertinimu, sankryžoje yra prastas matomumas, o ženklo dažnai nepaisoma, todėl kyla avarinių situacijų.

    Panaikinus STOP ženklą, sankryža taps lygiareikšmė, o vairuotojai turės vadovautis dešinės rankos taisykle. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins didesnį atidumą visame Dvaro gatvės kvartale nuo Žemaitės alėjos tvenkinių pusės link iki Padvarių.

    Daugiau ženklų ir ribojimų mieste

    Kretingos mieste, Pasieniečių gatvės 4-ojo daugiabučio namo kieme, numatyta įrengti kelio ženklą Neįgalieji. Tokia priemonė skirta aiškiai pažymėti rezervuotą vietą ir sumažinti konfliktines situacijas kiemuose.

    Taip pat pritarta, kad abiejose Šventosios gatvės pusėse AB „Via Lietuva“ įrengtų kelio ženklus Sustoti draudžiama. Pirmojoje eismo juostoje paliekami automobiliai trukdo sklandžiam eismui ir apsunkina gatvės priežiūros darbus.

    Greičio mažinimas ir darbai rudenį

    Kurmaičiuose, Akmenos gatvėje, planuojama inicijuoti greičio mažinimo kalnelio įrengimą. Savivaldybė ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“, tačiau prieš tai bus prašoma šalia gyvenančių gyventojų sutikimo.

    Komisija taip pat pritarė, kad spalio mėnesį tvarkymo darbų metu būtų uždaryta geležinkelio pervaža Briedžio gatvėje Kretingoje. Apie tikslią datą ir numatytas apylankas žadama informuoti artėjant darbams.

    Naujas šaligatvis, perėja ir papildomi ženklai

    Taikos gatvėje Kretingoje, ties 61 ir 64 sklypais, nuspręsta įrengti šaligatvį ir pėsčiųjų perėją. Nors atkarpoje nuo Melioratorių iki Taikos ir J. Jablonskio gatvių sankryžos jau yra pėsčiųjų ir dviračių takas, kirtimas į kitą kelio pusę, savivaldybės vertinimu, kelia riziką pėstiesiems ir dviratininkams.

    Savanorių ir Topolių gatvių sankryžoje planuojama įrengti trūkstamą kelio ženklą Pagrindinis kelias. Dėl prasto matomumo savivaldybė taip pat ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“ dėl papildomų eismo saugumo priemonių Savanorių ir Vilniaus gatvių sankryžoje.

  • Keistas ženklas Ispanijos greitkeliuose glumina vairuotojus: štai ką jis reiškia

    Keistas ženklas Ispanijos greitkeliuose glumina vairuotojus: štai ką jis reiškia

    Naujas įspėjimas greitkeliuose

    Ispanijos kelių eismo saugą prižiūrinčios institucijos katalogą papildė įspėjamuoju ženklu P-35, kuris daugeliui užsieniečių atrodo neįprastas. Keliaujantys automobiliu po Ispaniją jį neretai pirmą kartą pamato tik atostogų metu, nes Lietuvoje toks ženklas nenaudojamas.

    Ženklas yra trikampio formos su raudonu apvadu, o jo viduje pavaizduoti du automobiliai ir rodyklės, tarsi rodytų apsikeitimą vietomis. Šis vaizdas iš pirmo žvilgsnio gali priminti pavojingą manevrą, tačiau jo prasmė kitokia.

    Ką reiškia P-35 ženklas?

    P-35 įspėja apie vadinamąjį susipinantį eismo ruožą, kai gretimuose greitkelio ar automagistralės juostose intensyviai vyksta persirikiavimas. Tokiose vietose transporto srautai iš skirtingų krypčių trumpame atstume turi persiskirstyti: vieni vairuotojai ieško galimybės išvažiuoti, kiti tuo pat metu įsilieja į pagrindinį srautą.

    Ispaniškuose paaiškinimuose šalia ženklo vartojamas terminas, siejamas su susipynimu ar pynimu, nes būtent taip praktiškai atrodo eismas šiame ruože. Tai nėra klasikinė sankryža, o greitkelio mazgo dalis, kur keliai persidengia ir vairuotojai turi greitai priimti sprendimus.

    Kaip elgtis pamačius ženklą?

    Pamačius P-35, svarbiausia pasiruošti dažnesniems juostų keitimams aplink jus ir patiems vengti staigių manevrų. Tokiuose ruožuose vieni vairuotojai gali spartinti, kad saugiai persirikiuotų, kiti gali lėtinti, ieškodami tarpo, todėl greičio skirtumai padidėja.

    Institucijos pabrėžia būtinybę laikytis saugaus atstumo, aiškiai rodyti posūkius ir persirikiuojant įsitikinti, kad juostoje esantiems automobiliams netrukdoma. Keičiant juostą taikoma įprasta taisyklė: pirmenybę turi transporto priemonės, jau važiuojančios ta juosta.

    Planuojant kelionę automobiliu po užsienį verta prisiminti, kad nors Europoje daug ženklų yra panašūs, kai kurių nacionalinių sprendimų skirtingose šalyse pasitaiko. Pagrindinę informaciją apie greičio ribojimus ir vietines taisykles dažniausiai galima rasti ir pirmuosiuose informaciniuose stenduose kirtus sieną.

  • Pamatėte nuvirtusį kelio kūgį? Ugniagesiai įspėja: pakelti gali būti pavojinga

    Pamatėte nuvirtusį kelio kūgį? Ugniagesiai įspėja: pakelti gali būti pavojinga

    Nuvirtęs ar pakelėje paliktas kelio kūgis daugeliui atrodo menka smulkmena, kurią norisi „sutvarkyti“ ir pastatyti atgal. Tačiau gelbėjimo tarnybos perspėja, kad kai kuriais atvejais toks veiksmas gali trukdyti operacijoms ir net kainuoti brangaus laiko.

    Vokietijos Wesertal–Lippoldsberg apylinkių ugniagesiai socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį, kad nuverstas kūgis kartais naudojamas kaip paprastas, bet labai praktiškas orientyras. Jis gali būti paliekamas tyčia, kad kitos ekipažų pajėgos greičiau rastų kelią į incidento vietą.

    Kodėl kūgis gali būti paliktas tyčia?

    Gelbėtojai aiškina, kad miesto gatvėse navigacija paprastai veikia patikimai, tačiau miško keliukuose, laukų prieigose ar atokiose vietovėse situacija kitokia. Ten ryšys ir žemėlapių tikslumas gali skirtis, o privažiavimai būna painūs, todėl prireikia aiškių, matomų ženklų.

    Tokiu atveju nuverstas kūgis gali tapti analogine „rodykle“: jo siauresnė dalis nukreipiama į važiavimo kryptį, kuria turi judėti atvykstantys ekipažai. Tai ypač aktualu, kai į įvykį vyksta ne vienas automobilis, o kelios pajėgos, kurios turi suvažiuoti tuo pačiu maršrutu.

    Kada tai ypač svarbu?

    Tokie orientyrai dažniau pasitaiko gesinant gaisrus atvirose teritorijose ar miškuose, kai reikia greitai nukreipti pastiprinimą į tinkamą įvažiavimą. Sausros laikotarpiais, kai augalija lengviau užsidega, kiekviena minutė gali lemti, ar ugnis bus suvaldyta ankstyvoje stadijoje.

    Be to, gelbėjimo tarnyboms svarbu, kad keli automobiliai nepradėtų blaškytis skirtingais miško keliukais ir neužblokuotų vienas kitam privažiavimo. Paprastas krypties žymėjimas padeda suvaldyti srautus ir greičiau pasiekti incidento vietą.

    Ką daryti, jei pamatėte nuvirtusį kūgį?

    Jei kūgis guli atokioje vietoje, šalia miško keliukų, sankryžoje ar ten, kur akivaizdžiai gali vykti tarnybų darbas, saugiausia jo neliesti. Ypač jei netoliese matyti technika, girdėti sirenos arba vieta atrodo susijusi su vykstančiu įvykiu.

    Jeigu kūgis kelia tiesioginį pavojų eismui, o aplink nėra jokių ženklų, kad vyksta gelbėjimo darbai, geriausia pasirinkti saugų sprendimą ir informuoti atsakingas tarnybas. Taip išvengsite situacijos, kai geranoriškas veiksmas netyčia sutrikdo kitų darbą.

    „Gali atrodyti, kad GPS išsprendžia viską, bet atokiose vietovėse kartais tenka pasikliauti paprastais, analoginiais ženklais, kad kolegos greitai rastų teisingą kryptį“, – sakė ugniagesiai, aiškindami, kodėl nuversto kūgio nereikėtų skubėti pakelti.

  • Telšiuose ir Varniuose startuoja gatvių remontas: dalį želdinių teks šalinti, dalį planuoja atsodinti

    Telšių rajone šiemet planuojama pradėti ilgai lauktus kelių gatvių tvarkymo darbus: Telšiuose bus remontuojamos S. Daukanto ir Karaliaus Mindaugo gatvės, taip pat atnaujinama Butkų Juzės gatvės atkarpa. Numatyti darbai ir Sinagogos gatvėje Telšiuose bei Kalno gatvėje Varniuose.

    Kaip nurodo savivaldybė, įgyvendinant projektus kai kuriose vietose teks pašalinti dalį medžių, nes želdiniai patenka į būsimų pėsčiųjų takų, važiuojamosios dalies ar paviršinių nuotekų surinkimo zoną. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai priimti vertinant kiekvieną situaciją atskirai.

    Komisija įvertino medžius

    Sprendimus dėl želdinių šalinimo priėmė Telšių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Komisijai vadovavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Jankauskienė.

    Komisija vertino medžių būklę, jų augimo vietą ir tai, kaip želdiniai dera su suplanuotais inžineriniais sprendiniais. Taip pat buvo nagrinėtos galimybės dalį medžių išsaugoti, jei tai netrukdo darbams ir saugaus eismo sprendiniams.

    Telšiuose S. Daukanto ir Karaliaus Mindaugo gatvėse pritarta 58 medžių šalinimui, o dėl dar 21 medžio numatytas pakartotinis vertinimas. Butkų Juzės gatvės atkarpoje nuo Muziejaus gatvės iki sankryžos su Valančiaus gatve planuojama pašalinti 16 liepų.

    Sinagogos gatvėje planuojama šalinti 12 medžių, tačiau komisija siūlo išsaugoti du kaštonus. Varniuose Kalno gatvėje, įgyvendinant kapitalinio remonto sprendinius, pritarta 34 medžių šalinimui.

    Žada atsodinti ir ieškoti vietų

    Savivaldybė nurodo, kad dalis pašalintų medžių bus atsodinta. Jei toje pačioje gatvėje naujų želdinių pasodinti nepavyks dėl inžinerinių tinklų, eismo sprendinių ar ribotos erdvės, bus ieškoma kitų tinkamų vietų viešojoje erdvėje.

    „Kiekvienas sprendimas dėl medžių šalinimo buvo gerai apsvarstytas. Mūsų tikslas nėra šalinti želdinius – priešingai, siekiame juos išsaugoti, tačiau kai kalbame apie žmonių saugumą ir būtinybę įgyvendinti infrastruktūros projektus, kartais kompromisai yra neišvengiami“, – sakė Kristina Jankauskienė.

    Pasak jos, kartu su sprendimais dėl šalinimo numatomas ir atsodinimas, kad mieste išliktų žalumos balansas. Savivaldybė akcentuoja, kad želdiniai yra svarbi miesto mikroklimato ir gyvenimo kokybės dalis, todėl sodinimas planuojamas kaip neatsiejama darbų dalis.

    Lygiagrečiai vyksta miesto žalinimas

    Kartu su gatvių remonto projektais Telšiuose įgyvendinamas ir miesto žalinimo planas, apimantis Telšių senamiesčio, Turgaus aikštės, Respublikos gatvės ir jų prieigų apželdinimą. Tikslas – atnaujinti viešąsias erdves ir suderinti želdinius su miesto architektūra bei istorine aplinka.

    Šiuo metu vykdomi pirmasis ir antrasis projekto etapai, apimantys J. Staugaičio taką, Katedros aikštę ir jos prieigas, teritoriją prie Didžiosios žemaičių sienos, Durbės skverą, miesto amfiteatrą ir erdvę šalia lifto Masčio ežero pakrantėje. Šiose vietose sodinami miesto sąlygoms tinkami, šalčiui atsparūs ir lengviau prižiūrimi augalai.

    Savivaldybė skelbia, kad ateityje želdinimo darbai planuojami ir kitose vietose: Nepriklausomybės aikštėje, Turgaus aikštėje, autobusų stoties ir Meno mokyklos prieigose bei teritorijoje prie Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Tikimasi, kad tvarkoma infrastruktūra ir kryptingas apželdinimas padės suderinti patogesnį judėjimą ir žalesnę miesto aplinką.

  • Lenkijoje atsirado pirmasis 2-1 kelias: vairuotojai priversti trauktis, o pėstieji laimi

    Lenkijoje atsirado pirmasis 2-1 kelias: vairuotojai priversti trauktis, o pėstieji laimi

    Lenkijoje įgyvendintas pirmasis pilotinis vadinamosios 2-1 gatvės sprendimas, kuris iš esmės keičia įprastą eismo logiką. Tokia gatvė turi vieną centrinę važiuojamąją dalį automobiliams ir po du siauresnius pakraščius, skirtus pėstiesiems bei dviratininkams.

    Šis modelis plačiau paplitęs Vakarų ir Šiaurės Europoje, kur jis naudojamas eismui ramin ti ir pažeidžiamų eismo dalyvių saugumui didinti. Esmė paprasta: automobilių greitis natūraliai mažėja, nes dviem transporto priemonėms prasilenkiant nepakanka vietos centriniame take.

    Kaip veikia 2-1 gatvė?

    Vairuotojai juda centriniu ruožu, tačiau prasilenkdami privalo trumpam pasitraukti į šoną, į bendrą pėsčiųjų ir dviračių eismui pritaikytą zoną. Tai galima daryti tik įsitikinus, kad ten nėra pėsčiųjų ar dviratininkų, ir pasirenkant saugų greitį.

    Praktikoje tai reiškia, kad pažeidžiamų eismo dalyvių prioritetas tampa realus, o ne tik deklaruojamas. Dviratininkai savo ruožtu turi būti ypač atidūs pėstiesiems, nes bendrose erdvėse svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: stipresnis privalo saugoti silpnesnį.

    Kodėl kyla diskusijų?

    Lenkijoje šis sprendimas kelia klausimų dėl aiškaus pirmumo reglamentavimo, nes tokio tipo gatvės dažniau apibrėžiamos techniniais įrengimo standartais, o ne atskiromis Kelių eismo taisyklių nuostatomis. Dėl to vairuotojams gali kilti abejonių, kada privaloma visiškai sustoti, o kada pakanka sumažinti greitį ir praleisti.

    Pilotinis ruožas įrengtas Niepolomicių mieste netoli Krokuvos, Sporto gatvėje, ir pažymėtas kaip bandymas. Vietos gyventojai idėją dažniausiai vertina palankiai, tačiau kritikuoja detales: kai kam centrinė juosta atrodo per plati, o pėstiesiems ir dviratininkams paliktos zonos per siauros.

    Ką tai keičia miestuose?

    2-1 sprendimai dažniausiai taikomi ten, kur siekiama sumažinti greitį iki miestui būdingo lygio ir sumažinti konfliktų skaičių, ypač gyvenamosiose teritorijose. Pagrindinis tikslas yra ne didinti automobilių pralaidumą, o sukurti aiškesnę, saugesnę erdvę kasdieniam judėjimui pėsčiomis ir dviračiu.

    Tokie pilotai dažnai vertinami pagal realius rodiklius: vidutinį greitį, avaringumo pokyčius, pėsčiųjų ir dviratininkų srautų augimą bei gyventojų pasitenkinimą. Jei rezultatai palankūs, sprendimas paprastai plečiamas į kitas panašias gatves, kur svarbiausia yra ramus eismas, o ne tranzitas.

  • Pėsčiasis be perėjos: kada privalote sustoti, o kada pirmumas tenka automobiliui

    Pėsčiasis be perėjos: kada privalote sustoti, o kada pirmumas tenka automobiliui

    Pėsčiųjų pirmumo taisyklės dažniausiai siejamos su pažymėtomis perėjomis, tačiau realiose situacijose vairuotojai dažnai susiduria su klausimu, kas galioja sankryžoje ar kertant važiuojamąją dalį ten, kur zebro nėra. Įstatymai tokiais atvejais numato skirtingas pareigas pėsčiajam ir vairuotojui, priklausomai nuo manevro.

    Jei važiuojamojoje dalyje įrengta pėsčiųjų perėja, vairuotojas privalo praleisti ne tik perėja einantį pėsčiąjį, bet ir į perėją žengiantį žmogų. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, ar perėja yra sankryžoje, ar tiesiame kelio ruože.

    Sudėtingiau, kai pėsčiųjų perėjos nėra. Sankryžoje pėstieji gali kirsti važiuojamąją dalį ir ne per perėją, jei tai nedraudžiama ir nėra fizinių kliūčių, pavyzdžiui, atitvarų. Tačiau tokioje situacijoje, kai automobilis važiuoja tiesiai, pėstysis paprastai turi pareigą praleisti transporto priemonę.

    Esminis skirtumas: važiavimas tiesiai ir posūkis

    Situacija pasikeičia tada, kai automobilis sankryžoje suka. Jei vairuotojas posūkiu kerta pėsčiojo judėjimo kryptį, jis privalo įsitikinti, kad manevras bus saugus, ir praleisti pėsčiąjį net ir tada, kai perėja nėra pažymėta.

    Praktinis principas paprastas: sukdamas vairuotojas tarsi įvažiuoja į pėsčiojo trajektoriją, todėl privalo elgtis atsargiau ir nesudaryti kliūčių. Išimtys galimos, jei pirmumą aiškiai nustato kelio ženklai ar šviesoforo signalai.

    Atsakomybė ir dažniausios klaidos

    Vairuotojams svarbu atskirti dvi dažnas klaidas: manyti, kad pėsčiasis visada turi pirmumą, arba manyti, kad be perėjos pėstysis niekada nėra saugomas. Taisyklės priklauso nuo konkrečios vietos, eismo organizavimo ir to, ar vairuotojas važiuoja tiesiai, ar suka.

    Už pėsčiojo nepraleidimą, kai vairuotojas privalo tai padaryti, taikomos griežtos sankcijos. Lenkijoje už tokį pažeidimą numatyta apie 350 eurų bauda ir 15 baudos taškų, o pakartotinio pažeidimo atveju per vienus metus bauda gali siekti apie 700 eurų, o surinkus 30 taškų vairuotojas netenka teisės vairuoti.

    Ekspertai pabrėžia, kad saugiausia taisyklė kasdienybėje yra nuspėti pėsčiojo ketinimus ir mažinti greitį artėjant prie sankryžų, ypač gyvenamosiose teritorijose ir prie vietų, kur natūraliai daug pėsčiųjų. Tai sumažina riziką net ir tada, kai teisiškai pirmumas konkrečioje situacijoje nėra pėsčiojo pusėje.

  • UE nusprendė dėl vyresnių vairuotojų: kas keisis pažymėjimuose ir nuo kada tai palies jus

    UE nusprendė dėl vyresnių vairuotojų: kas keisis pažymėjimuose ir nuo kada tai palies jus

    Europos Sąjungoje baigiamos derinti taisyklės, kurios keis vairuotojo pažymėjimų galiojimą ir jų atnaujinimo tvarką. Nors dalis valstybių siūlė įvesti privalomus sveikatos patikrinimus vyresnio amžiaus vairuotojams, galutinis kompromisas numato kitą kryptį.

    Pagrindinis pokytis yra tai, kad asmens automobilio ir motociklo vairuotojo pažymėjimai turės ribotą, iki 15 metų, galiojimo terminą. Toks terminas būtų taikomas ne tik naujai išduodamiems dokumentams, bet ir anksčiau išduotiems neterminuotiems pažymėjimams, kuriuos valstybės turės palaipsniui pakeisti.

    Privalomų patikrų visiems neįvedė

    Europos Sąjunga neįtvirtino privalomų medicininių patikrinimų kaip bendros taisyklės visiems vairuotojams ar atskiroms amžiaus grupėms. Vietoje to šalims narėms palikta teisė pačioms nuspręsti, kokį modelį taikyti atnaujinant dokumentus: sveikatos patikrą, savideklaraciją ar mišrią sistemą.

    Toks sprendimas reiškia, kad vienodo reikalavimo visoje ES dėl periodinių sveikatos patikrinimų, susietų su amžiumi, nebus. Kartu siekiama išvengti skirtingo požiūrio į vairuotojus vien pagal jų amžių, todėl anksčiau svarstytos idėjos trumpinti galiojimą vyresniems nei 70 metų vairuotojams iki 5 metų nebuvo įtrauktos į kompromisinį variantą.

    Skaitmeninis pažymėjimas ir šeimos gydytojų vaidmuo

    Dar viena svarbi kryptis yra skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, kurį numatoma pripažinti visose ES šalyse. Tai turėtų palengvinti dokumentų patikrą ir sumažinti administracinę naštą keliaujant ar persikeliant gyventi į kitą valstybę.

    Numatoma ir daugiau dėmesio skirti rizikų prevencijai: svarstoma suteikti šeimos gydytojams teisę, o tam tikrais atvejais ir pareigą, informuoti atsakingas institucijas, jei paciento sveikatos būklė gali kelti grėsmę eismo saugumui. Konkretus šios nuostatos taikymas priklausys nuo nacionalinių taisyklių bei medicininės paslapties ir duomenų apsaugos principų.

    Kada pokyčiai pasieks vairuotojus?

    Įsigaliojimui dar reikalingi formalūs ES teisėkūros žingsniai, o vėliau valstybės turės perkelti nuostatas į nacionalinę teisę ir nustatyti praktinę įgyvendinimo tvarką. Todėl tikslūs terminai ir procedūros skirsis pagal šalį, tačiau kryptis aiški: neterminuoti pažymėjimai palaipsniui bus keičiami terminuotais.

    Vairuotojams tai reikš dažnesnį dokumento atnaujinimą ir aiškesnę atsakomybę už sveikatos būklės įsivertinimą, jei šalis pasirinks savideklaracijos modelį. Tuo pačiu diskusijos dėl eismo saugumo toliau suksis apie realius rizikos veiksnius, tokius kaip regėjimas, reakcijos laikas, medikamentų poveikis ar lėtinės ligos, o ne vien apie vairuotojo amžių.

  • Kauno rajone atnaujins dešimtis pėsčiųjų perėjų: daugiau apšvietimo, salelių ir lėtinimo priemonių

    Kauno rajone šiais metais numatyta atnaujinti dalį pėsčiųjų perėjų valstybinės reikšmės keliuose. Darbai orientuoti į didesnį eismo saugumą ir patogesnes sąlygas pėstiesiems intensyvesnio eismo atkarpose bei gyvenvietėse.

    Planuojama diegti kryptinį perėjų apšvietimą, gerinti matomumą ir įrengti eismo saugos saleles. Taip pat bus taikomos greičio mažinimo priemonės, kurios turėtų sumažinti riziką vietose, kur pėstieji kelią kerta dažniausiai.

    Numatoma ir infrastruktūrą pritaikyti žmonėms su regėjimo negalia, kad perėjos būtų aiškiau atpažįstamos ir saugiau naudojamos. Tokie sprendimai dažniausiai apima taktilinius paviršius bei aiškesnį pėsčiųjų judėjimo nukreipimą link perėjos.

    Kur bus tvarkomos perėjos

    Domeikavoje planuojami darbai Vandžiogalos plente ties Vandžiogalos pl. 108 ir 46, taip pat ties Mildos g. 5, Slėnio g. 27, Naujojo gyvenimo g. 1B ir Bažnyčios g. 1. Keliuose taškuose perėjos numatytos ir pačiame Vandžiogalos plento ruože.

    Garliavoje perėjos bus atnaujinamos Garliavos plente ties 41 ir 208 numeriais, taip pat Vytauto gatvėje ties 184, 105A, 67, 39 ir 36, 17 ir 20 numeriais. Į sąrašą įtraukta ir Marijampolės g. 4 esanti perėja.

    Raudondvaryje darbai suplanuoti J. Naujalio gatvėje ties 10 numeriu, o taip pat Naujalio gatvėje ties 12, 20, 27, 57 ir 87 numeriais. Tikimasi, kad atnaujinimai pagerins pėsčiųjų matomumą ir sumažins pavojingų situacijų tikimybę.

    Programa vykdoma visoje šalyje

    Pėsčiųjų perėjų atnaujinimo darbai Kauno rajone vykdomi įgyvendinant AB „Via Lietuva“ eismo saugos gerinimo programą. Tokios priemonės keliuose paprastai diegiamos remiantis avaringumo duomenimis, eismo intensyvumu ir pėsčiųjų srautais, siekiant nuosekliai mažinti skaudžių įvykių riziką.

  • Nusipirkote naujas padangas, o jos 3 metų senumo? Štai kada tai normalu, o kada – apgavystė

    Nusipirkote naujas padangas, o jos 3 metų senumo? Štai kada tai normalu, o kada – apgavystė

    Vairuotojai neretai nustemba sužinoję, kad ką tik įsigytos „naujos“ padangos pagal DOT kodą pagamintos prieš 2–3 metus. Tai ne visada reiškia apgaulę: padanga gali būti nenaudota, tačiau pagaminta anksčiau ir sandėliuota. Vis dėlto pirkėjui svarbu žinoti, kada toks amžius laikomas įprastu, o kada jau kelia rizikų ir klausimų pardavėjui.

    Padangos savybės priklauso ne tik nuo protektoriaus gylio, bet ir nuo gumos mišinio senėjimo. Laikui bėgant guma kietėja, praranda elastingumą, didėja įtrūkimų ir pažeidimų tikimybė, ypač jei padangos buvo laikomos saulėje, karštyje ar drėgmėje. Dėl to net ir mažai važinėta, bet sena padanga gali blogiau sukti, stabdyti ir elgtis ant šlapios dangos.

    Kaip suprasti, kiek padangai metų?

    Padangos pagaminimo datą nurodo DOT žymėjimas ant šoninės sienelės. Dažniausiai paskutiniai keturi skaitmenys reiškia savaitę ir metus: pirmi du skaitmenys nurodo savaitę, paskutiniai du – metus. Pavyzdžiui, žymėjimas 2428 reiškia, kad padanga pagaminta 2028 metų 24 savaitę.

    Jei pardavėjas nurodo, kad padangos naujos, tai pirmiausia turėtų reikšti, kad jos nebuvo naudotos ir nėra remontuotos. Tačiau „nauja“ ne visada reiškia „ką tik pagaminta“: rinkoje įprasta prekyba sandėliuotomis padangomis, ypač jei tai retesnis dydis arba konkretaus modelio likučiai.

    Kada 3 metų padanga dar laikoma normalu?

    Daugelyje rinkų įprasta, kad nenaudotos padangos gali būti parduodamos ir po kelių metų nuo pagaminimo, jei jos buvo tinkamai laikomos ir nėra pažeistos. Pirkėjui tai dažnai reiškia galimybę gauti mažesnę kainą, tačiau būtina įsitikinti, ar padangos tikrai sandėliuotos tvarkingai ir ar nėra senėjimo požymių.

    Didžiausią riziką kelia ne pats skaičius DOT kode, o reali padangos būklė. Jei matomi šoninės sienelės įtrūkimai, guma atrodo sukietėjusi, yra nelygus dėvėjimasis, burbulai ar deformacijos, tokios padangos gali būti nesaugios net ir esant pakankamam protektoriui.

    Kada padangas geriau keisti nedelsiant?

    Saugumo rekomendacijose dažnai akcentuojama, kad labai senos padangos, net jei protektorius dar geras, tampa rizikingos vien dėl medžiagos senėjimo. Praktikoje dažnai minimas 10 metų slenkstis, po kurio padanga laikoma netinkama eksploatacijai, nepriklausomai nuo protektoriaus likučio.

    Kasdienėje eksploatacijoje komplekto tarnavimo laikas priklauso nuo automobilio masės, galios, važiavimo stiliaus ir ridos. Agresyvus greitėjimas, stiprūs stabdymai ir dideli greičiai posūkiuose padangas dėvi greičiau, o neteisingas slėgis ar bloga ratų suvedimo geometrija gali sunaikinti protektorių gerokai anksčiau nei tikimasi.

    Europoje minimali leistina protektoriaus gylio riba lengviesiems automobiliams dažniausiai yra 1,6 mm, tačiau tai laikoma absoliučiu minimumu. Dėl sukibimo šlapiame kelyje ir akvaplanavimo rizikos padangas verta keisti anksčiau, ypač jei dažnai važinėjama greitkeliais ar lyjant.

    Ką daryti, jei įtariate nesąžiningą pardavėją?

    Jei jums parduotos padangos buvo pristatytos kaip naujos, tačiau DOT rodo kelių metų senumą, pirmiausia paprašykite raštiško paaiškinimo ir patikrinkite pirkimo dokumentus. Svarbu, ar sutartyje, sąskaitoje ar prekės aprašyme buvo žadėta konkreti gamybos data, ar tik nurodyta, kad padangos nenaudotos.

    Jei pastebite pažeidimų ar akivaizdžių senėjimo požymių, fiksuokite tai nuotraukomis ir kreipkitės į pardavėją dėl keitimo arba pinigų grąžinimo. Pirkėjui taip pat verta pasikonsultuoti su padangų specialistu, kuris gali įvertinti būklę ir pateikti išvadą, ar defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo sandėliavimo.

  • Panevėžio centre gyvenamosios zonos: kodėl pėstieji čia svarbiausi ir ką privalo žinoti vairuotojai

    Panevėžio miesto savivaldybė primena, kad dalis miesto centro pažymėta kaip gyvenamoji zona, kur eismas organizuojamas kitaip nei įprastose gatvėse. Šiose atkarpose pirmenybė teikiama pėstiesiems, o judėjimas grindžiamas lėtesnio ir atidesnio eismo principu.

    Šylant orams ir didėjant srautams mieste, gyvenamojoje zonoje ypač svarbu pasirinkti saugų greitį ir elgesį, kuris nekeltų pavojaus kitiems. Tai aktualu vairuotojams, pėstiesiems ir mikrojudumo priemonių naudotojams, kurie miesto centre dažnai dalijasi ta pačia erdve.

    Kas pasikeičia gyvenamojoje zonoje

    Gyvenamojoje zonoje pėstieji gali judėti ne tik šaligatviais, bet ir važiuojamąja dalimi, todėl vairuotojai privalo juos praleisti bet kurioje vietoje. Praktikoje tai reiškia, kad automobilio vairuotojas turi būti pasirengęs netikėtam pėsčiųjų manevrui ir važiuoti taip, kad spėtų saugiai sustoti.

    Šiose teritorijose leistinas maksimalus greitis yra 20 kilometrų per valandą, taip pat draudžiama lenkti ir mokyti vairuoti. Išvažiuojant iš gyvenamosios zonos būtina duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nes tokia išvaža traktuojama kaip išvažiavimas iš kiemo ar teritorijos, kurioje prioritetas buvo pėstiesiems.

    Kodėl savivaldybės renkasi tokį sprendimą

    Savivaldybės teigimu, gyvenamosios zonos įrengimas miesto centre yra paremtas eismo saugumo vertinimu, gyventojų poreikiais ir galiojančiais teisės aktais. Tikslas yra suderinti miesto centro gyvybingumą, verslo interesus, gyventojų ramybę ir saugų judėjimą.

    Lėtesnis eismas mažina pavojingų situacijų tikimybę, nes vairuotojui paprasčiau laiku pastebėti į kelią išėjusį pėsčiąjį, vaiką ar sustojusį dviratininką. Kartu tai prisideda prie ramesnės aplinkos, kurioje triukšmo ir staigių manevrų mažiau, o viešosios erdvės tampa patogesnės kasdieniam judėjimui.

    Kur Panevėžyje galioja gyvenamoji zona

    Panevėžio centre gyvenamosios zonos ženklai galioja Elektros, Kranto, Anykščių, Š. Mero, Perkūno, Birutės, T. Moigio gatvėse, taip pat Vasario 16-osios gatvės atkarpoje nuo Kranto gatvės iki Vasario 16-osios gatvės 10. Taip pat žymimos Respublikos gatvės atkarpa nuo Klaipėdos gatvės iki J. Urbšio gatvės, P. Puzino gatvės atkarpa nuo Respublikos gatvės iki Kranto gatvės ir Kauno gatvės atkarpa nuo Respublikos gatvės iki Kranto gatvės.

    Gyvenamoji zona taikoma ir Ukmergės gatvės atkarpose nuo J. Basanavičiaus gatvės link Laisvės aikštės bei nuo J. Basanavičiaus gatvės iki Staniūnų gatvės. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tai nėra baigtinis sąrašas, nes pastaraisiais metais gyvenamųjų zonų tinklas mieste buvo plečiamas ir kitose teritorijose.

    Skelbiama, kad 2023–2025 metais Panevėžyje gyvenamųjų zonų tinklas išaugo maždaug 5 kilometrais, įtraukiant naujas gatves ar jų atkarpas įvairiose miesto dalyse. Tarp minimų vietų yra Ukmergės ir Biliūno gatvės ties Skaistakalnio parku, taip pat Sporto, Sūkurio, J. Šiaučiūno, Ainių, Ąžuolų, Upės, Aido, K. Binkio, Švyturio, D. Poškos ir kitos gatvės, o ženklai įrengti ir Rožyno, Aukštaičių bei kituose gyvenamuosiuose rajonuose.

    Savivaldybė ragina visus eismo dalyvius būti atidiems ir laikytis gyvenamosios zonos taisyklių, nes jos skirtos saugumui ir patogiam judėjimui. Kuo tiksliau laikomasi nustatytų reikalavimų, tuo mažesnė konfliktų tarp vairuotojų ir pėsčiųjų rizika bei didesnė gyvenimo kokybė centrinėse miesto erdvėse.