CP v2

Tag: Eksportas

  • Ispanijos triumfas pasaulio čempionate: kiek eurų šaliai atneša taurė ir euforija?

    Ispanijos triumfas pasaulio čempionate: kiek eurų šaliai atneša taurė ir euforija?

    Premija iš FIFA ir mokesčiai

    Ispanijos pergalė pasaulio futbolo čempionato finale prieš Argentiną atnešė ne tik emocijas, bet ir apčiuopiamą finansinį prizą. FIFA čempionei skyrė rekordinę maždaug 43 700 000 eurų premiją, kurią gauna nacionalinė federacija.

    Federacija pati sprendžia, kokia dalis atiteks žaidėjams, trenerių štabui ir aptarnaujančiam personalui, o likusi suma paprastai nukreipiama veiklos išlaidoms ir futbolo vystymo programoms. Nuo išmokų mokami mokesčiai, todėl dalis pinigų grįžta į biudžetą.

    Ar titulą galima paversti BVP augimu?

    Sudėtingiausias klausimas – ar toks sportinis laimėjimas realiai didina šalies ekonomiką, o ne tik sukuria trumpą vartojimo bangą. Tyrimai apie pasaulio čempionato laimėtojų efektą rodo, kad poveikis dažniausiai yra matomas, bet trumpalaikis.

    Ekonomisto Marco Mello 2024 metais publikuotas tyrimas (Oxford Bulletin of Economics and Statistics) sieja pasaulio čempionato pergalę su bent 0,48 proc. didesniu metiniu BVP augimu per du ketvirčius po finalo. Vis dėlto pats autorius pabrėžia, kad čempionų imtis neišvengiamai maža, todėl rezultatą reikia vertinti atsargiai.

    Taikant tokį dydį Ispanijos ekonomikai, kurios BVP siekia apie 1 690 000 000 000 eurų, teorinis trumpalaikis postūmis galėtų būti kelių milijardų eurų eilės. Tačiau tai nėra tiesioginis „premijos padauginimas“, o statistinis ryšys, kuriame svarbų vaidmenį gali atlikti ir kiti tuo metu sutapę veiksniai.

    Kur dingsta „šventės pinigai“?

    Viešas įspūdis po pergalių dažnai būna toks, kad ekonomika „užsikuria“ per barus, restoranus ir prekybą. Praktikoje dalis išlaidų tiesiog persikelia laike: žmonės išleidžia daugiau rungtynių vakarą, bet vėliau taupo kitoms dienoms.

    Mokėjimų duomenys, cituojami finansų rinkos dalyvių, rodo, kad per grupių etapo rungtynes atsiskaitymai baruose ir restoranuose galėjo augti dešimtimis procentų, o kai kuriuose miestuose šuoliai būna dar didesni. Tačiau toks efektas dažnai yra lokalus, trumpas ir nebūtinai reiškia naują vartojimą visos šalies mastu.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad ryškiausias kanalas neretai būna ne vidaus šventimas, o reputacinis „reklamos“ efektas, kai čempionų dėmesys pasaulyje laikinai sustiprina šalies įvaizdį. Tai gali padėti eksportui, turizmui ar verslo pasitikėjimui, bet tokį poveikį tiksliai atskirti nuo bendrų rinkos tendencijų sudėtinga.

    „Pasaulio čempionato trofėjus yra milžiniška reklama šaliai, tačiau jos ekonominė nauda paprastai būna laikina ir neperrašo struktūrinių problemų“, – pažymi sporto ekonomikos tyrėjai, vertinantys ankstesnių čempionų patirtį.

    Ispanija tai jau yra patyrusi: 2010 metais iškovotas titulas sutapo su itin sudėtingu ekonomikos laikotarpiu, kai nedarbas buvo aukštas, o finansų sistema artėjo prie gelbėjimo priemonių. Trofėjus nesustabdė krizės, nors trumpam pakėlė nuotaikas ir vartotojų lūkesčius.

    Apibendrinant, FIFA premija yra aiškus, bet makroekonomikos mastu nedidelis skaičius, o platesnė nauda labiau priklauso nuo to, ar šalis sugeba momentinį dėmesį paversti ilgalaikėmis pajamomis per eksportą, turizmą ir investicijas. Euforija gatvėse dažniausiai trunka ilgiau nei jos įtaka BVP statistikoje.

  • Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos augimas smunka iki 4,3 proc.: kas stabdo ekonomiką ir ar eksportas dar gelbės?

    Kinijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo 4,3 proc. per metus ir pasiekė lėčiausią tempą nuo 2022 metų pabaigos. Oficialūs duomenys nuvylė lūkesčius ir gerokai atsiliko nuo pirmojo ketvirčio, kai augimas siekė apie 5 proc.

    Augimą labiausiai slopino silpna vidaus paklausa ir užsitęsęs nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis. Nors pramonė ir eksportas demonstravo atsparesnius rodiklius, to neužteko, kad kompensuotų vartojimo ir investicijų stagnaciją šalies viduje.

    Kodėl ekonomika lėtėja?

    Ekonomistai pabrėžia, kad Kinijos augimo modelis darosi vis labiau nesubalansuotas: valstybės parama ir investicijos koncentruojamos į pažangias sritis, tokias kaip DI, puslaidininkiai ir robotika. Tuo metu mažesnės pridėtinės vertės gamyba ir daug darbo vietų kuriantis paslaugų sektorius auga vangiau.

    Prie silpnesnių nuotaikų prisideda ir nekilnojamojo turto krizės šleifas: būstas ilgą laiką buvo svarbus namų ūkių turto bei savivaldybių finansų ramstis. Kai kainos ir pardavimai spaudžiami, gyventojai linkę taupyti, o verslas atsargiau planuoja plėtrą.

    Eksportas šauna, bet ar užteks?

    Eksportas pirmąjį 2026 metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 17,6 proc., o birželį šuolis siekė 27 proc. Šį pagyvėjimą skatino pasaulinė paklausa Kinijos gaminiams, įskaitant elektrines transporto priemones, elektronikos komponentus ir su DI bumu siejamą įrangą.

    Vis dėlto augantis prekybos perteklius didina įtampą su partneriais, kurie kritikuoja Kiniją dėl subsidijų ir galimo perteklinės produkcijos eksporto. Tokia dinamika reiškia, kad vien eksportu paremta strategija gali susidurti su papildomomis kliūtimis, įskaitant importo ribojimus ar tarifus.

    Vartojimas rodo mišrius signalus

    Vidaus rinkoje matyti nevienareikšmės tendencijos: mažmeninė prekyba birželį augo 1,0 proc. per metus ir atsitiesė po gegužės smukimo. Didesnį aktyvumą rodė ryšio įrangos ir kosmetikos pardavimai, tačiau automobilių ir kitų brangių pirkinių paklausa išliko silpna.

    Pramonės gamyba birželį augo 5,3 proc. ir viršijo prognozes, o tai rodo, kad gamybos sektorius vis dar yra vienas pagrindinių ekonomikos atramos taškų. Vis dėlto didėjantis automatizavimas ir DI sprendimų diegimas kelia klausimų, ar ilgainiui bus sukurta pakankamai naujų darbo vietų.

    Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų Kinijos augimo prognozę yra padidinęs iki 4,6 proc., o 2027 metais tikisi 4,1 proc. Kinijos vadovybė 2026 metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, tad didėja spaudimas imtis papildomų priemonių vidaus paklausai stiprinti ir užimtumui stabilizuoti.

  • Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Eksportas šoktelėjo labiau nei laukta

    Kinijos eksporto apimtys birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 27 proc., pranešė šalies muitinės institucijos. Šuolis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai, ir paspartėjo nuo gegužę fiksuoto 19,4 proc. augimo.

    Analitikai dalį šio pagreičio sieja su dirbtinio intelekto bumu, kuris didina pasaulinę paklausą puslaidininkiams ir kitai elektronikai. Kartu tai rodo, kad užsienio rinkose Kinijos produkcija išlieka konkurencinga, nepaisant geopolitinės įtampos ir prekybos ribojimų.

    Importas augo, bet perteklius didėjo

    Birželį Kinijos importas taip pat stipriai augo ir, lyginant metai iš metų, pašoko 36 proc., kai gegužę didėjo 27,4 proc. Dalis augimo aiškinama brangesnėmis įvežamomis žaliavomis bei energijos ištekliais, kurių kainas paveikė karas Irane ir platesnis nestabilumas regione.

    Nepaisant sparčiai augusio importo, prekybos perteklius didėjo. Birželį jis siekė apie 116 milijardų eurų, kai mėnesiu anksčiau buvo apie 97 milijardus eurų.

    „Prekybos vertės birželį vėl stipriai šoktelėjo. Tai daugiausia atspindi pastaruoju metu brangusius puslaidininkius dėl DI bumo, tačiau net ir be to užsienio paklausa Kinijos prekėms išlieka tvirta“, – teigė Capital Economics ekonomistas Julianas Evansas-Pritchardas.

    DI ir elektromobiliai tampa varikliu

    Eksporto struktūroje vis ryškesnė technologijų kryptis: augimą kelia transporto priemonės, ypač elektromobiliai, taip pat telekomunikacijų ir kompiuterinė įranga. DI plėtra pasaulyje didina poreikį serveriams, spartintuvams, atminties lustams ir kitoms grandinės dalims, o tai kelia tiek apimtis, tiek kainas.

    Šis eksporto pagyvėjimas taip pat padeda kompensuoti užsitęsusias vidaus ekonomikos problemas, ypač silpnesnį vartojimą ir investicijas, kurios siejamos su nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukiu. Dėl to Kinija vis labiau remiasi išorės paklausa kaip vienu iš augimo ramščių.

    Europa ir JAV spaudžia, bet srautai auga

    Pirmąjį pusmetį Kinijos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, didėjo 17,6 proc., o importas – 26,6 proc. Tuo pat metu JAV ir Europa vis dažniau kalba apie didėjančius prekybos disbalansus bei rizikas, susijusias su subsidijuojama pramone ir gamybos pertekliumi.

    Birželį eksportas į Pietryčių Aziją ūgtelėjo beveik 35 proc., į Europos Sąjungą – daugiau nei 18 proc., o į Lotynų Ameriką – per 28 proc. Tiekimas į JAV didėjo beveik 14 proc.; pastaraisiais mėnesiais srautai atsigavo ir dėl palankesnės bazės, nes prieš metus eksportas buvo prislopęs po sugriežtintos tarifų politikos.

    Rinkos taip pat laukia naujausių Kinijos bendrojo vidaus produkto duomenų už antrąjį metų ketvirtį. Šalies vadovybė šiems metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, o Tarptautinis valiutos fondas neseniai pakėlė prognozę iki 4,6 proc., kartu perspėdamas, kad vidutiniu laikotarpiu augimo tempas gali lėtėti.

    Vidaus paklausai skatinti Kinijoje toliau taikomos įvairios priemonės, įskaitant automobilių ir buitinės technikos keitimo subsidijas. Vis dėlto dalis gyventojų, susidurdami su lėtesne ekonomika, atsargiau vertina didesnius pirkinius, todėl eksporto dinamika išlieka itin svarbi bendrai perspektyvai.

  • Lietuviai jos suvalgo vos keliasdešimt gramų, o Italija išgraibsto: viena sveikiausių mėsų

    Aviena ir ėriena Lietuvoje iki šiol dažnai lieka nišiniu pasirinkimu, nors Europoje šios mėsos paklausa didelė. Mitybos specialistai pabrėžia, kad tinkamai paruošta ėriena gali būti liesa, maistinga ir lengvai pritaikoma kasdieniam meniu.

    Žemės ūkio sektoriaus statistika rodo, kad vidutinis vartojimas kai kuriose Vidurio Europos šalyse tesiekia keliasdešimt gramų per metus vienam žmogui. Tuo metu pietų Europoje, ypač Graikijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje, aviena ir ėriena dažnai skaičiuojama kilogramais.

    Lietuvoje užauginta ėriena tarptautinėje rinkoje vertinama kaip aukštesnės pridėtinės vertės produktas, todėl reikšminga jos dalis keliauja eksportui. Vienas svarbiausių pirkėjų dažnai įvardijama Italija, kur prieš didžiąsias pavasario šventes ėriena tradiciškai turi stiprią paklausą.

    Ši mėsa skiriasi nuo jautienos ar kiaulienos ne tik skoniu, bet ir maistine sudėtimi. Ėriena, ypač iš jaunesnių gyvulių, paprastai būna minkštesnė, turi mažiau jungiamojo audinio ir gali būti lengviau virškinama, o joje esantys baltymai svarbūs raumenų masei ir sotumui.

    Mitybos požiūriu svarbus ir mikroelementų profilis: avienoje bei ėrienoje dažnai aptinkama geležies, cinko, seleno, taip pat B grupės vitaminų, įskaitant vitaminą B12. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie riboja perdirbtos mėsos produktus, bet ieško maistingų alternatyvų.

    Didžiausias barjeras pirkėjams dažnai yra baimė, kad mėsa bus kieta arba turės intensyvų kvapą. Virtuvės profesionalai pataria rinktis šviežią, kokybiškai subrandintą mėsą, neperkepti ir derinti su prieskoniais, kurie natūraliai papildo skonį, pavyzdžiui, rozmarinu, čiobreliu, česnaku ar citrina.

    Jei norisi paprasto starto, saugiausias pasirinkimas yra lėtesnis kepimas žemesnėje temperatūroje arba troškinimas, nes taip mėsa tampa minkšta ir sultinga. Be to, didėjant susidomėjimui tvarumu ir aiškia kilme, vis daugiau pirkėjų renkasi mėsą, kurios tiekimo grandinė skaidri, o ūkiai orientuojasi į gyvūnų gerovę.

  • Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Uzbekistanas į eksportą žiūri naujai: šalis siekia ne tik daugiau pagaminti, bet ir uždirbti daugiau iš to, ką jau dabar išaugina ar išgauna. Strategijos centre atsidūrė maisto perdirbimas, plieno gamyba, vario apdirbimas ir vadinamieji technologiniai metalai.

    Planai ambicingi ir vertinami milijardais eurų. Iki 2030 metų šalis kelia tikslą stipriai išplėsti maisto perdirbimo pajėgumus, o kartu vysto technologinių metalų projektų portfelį ir siekia vietoje gaminti dalį anksčiau importuotos valcuotos skardos.

    Vertės grandinės perorientavimas

    Uzbekistanas neturi tiesioginės prieigos prie jūros, todėl transporto kaštai ir logistika tradiciškai mažina eksporto maržas. Dėl to vis svarbiau tampa ne vien siuntos apimtis, o jos vertė vienam tonui, kurią lemia perdirbimas, pakuotė ir atitikimas tarptautiniams standartams.

    Šalies žemės ūkio sektoriuje akcentuojama, kad vien rekordiniai derliai nebesprendžia pagrindinės problemos, jei produkcija nepaverčiama stabiliomis pajamomis. Didesnę grąžą turėtų kurti konservavimas, sulčių ir kitų produktų gamyba, moderni taros ir šaldymo grandinė, taip pat sertifikavimas eksporto rinkoms.

    „Pagaminti didelį kiekį yra tik dalis užduoties. Produkcija turi pasiekti rinkas ir generuoti pajamas“, – sakė Uzbekistano žemės ūkio ministras Ibrokhim Abdurakhmonov.

    Augant konkurencijai tarptautinėse rinkose, gamintojams tampa kritiška laboratorinė kontrolė ir atitikties įrodymai. Praktikoje tai reiškia investicijas į likučių tyrimus, atsekamumą, kokybės vadybos sistemas ir pramoninius pajėgumus, kurie leidžia produkciją parduoti brangiau, o ne kaip žaliavą.

    Investuotojams reikia aiškių taisyklių

    Dideliems perdirbimo projektams būtinas kapitalas ir ilgalaikė infrastruktūra, todėl investuotojai vertina ne tik rinkos potencialą, bet ir teisinį stabilumą. Pastaruoju metu šalis sulaukė geresnių signalų iš tarptautinių kredito rinkų, o tai paprastai mažina skolinimosi kainą ir palengvina projektų finansavimą.

    Azijos plėtros banko atstovai viešai pabrėžia, kad kelių, geležinkelių ir energetikos sistemos yra ilgalaikės investicijos, reikalaujančios nuolatinės priežiūros ir kompetencijų. Privatus kapitalas ateina tada, kai aiškus pelningumo kelias, užtikrinama politinė ir reguliacinė aplinka bei yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos.

    „Infrastruktūra yra ilgalaikė investicija, todėl svarbu planavimas, priežiūra ir tvirta teisinė bazė“, – sakė Azijos plėtros banko atstovė Kanokpan Lao-Araya.

    Metalai: daugiau nei žaliavos

    Metalo ir kasybos srityje šalis siekia pakilti vertės grandine aukštyn: neapsiriboti rūdos ar pirminių produktų eksportu, o plėtoti rafinavimą ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybą. Tam kuriami projektai, apimantys technologinių metalų žvalgybą, apdirbimą ir gaminių gamybą.

    Plieno sektoriuje akcentuojama vietinės gamybos plėtra, nes dalis skardos gaminių anksčiau buvo importuojami. Skaičiuojama, kad naujos gamyklos leistų reikšmingą dalį poreikio patenkinti šalies viduje, o dalį produkcijos nukreipti į eksportą.

    Ekonominė logika paprasta: didėjant apdirbimo lygiui, auga ir pardavimo kaina. Skirtumą tarp bazinių ir legiruotų plieno gaminių lemia sudėtingesnės technologijos, griežtesni standartai ir paklausa pramonės šakose, kur svarbios specifinės savybės.

    „Spaudimas spartinti leidimų išdavimą neturi silpninti skaidrumo“, – sakė Išgaunamųjų išteklių skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Ekspertai pažymi, kad būtent skaidrumas, aiškūs konkursai ir sutartys tampa lemiamu faktoriumi, kad kasybos pajamos virstų ilgalaike nauda visuomenei. Augant pasaulinei kritinių žaliavų paklausai, rizika kyla tada, kai greitis tampa svarbesnis už kontrolę, o tai gali didinti korupcijos ar neefektyvių sprendimų tikimybę.

    Uzbekistano siekis pereiti nuo žaliavų eksporto prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų atitinka platesnę regiono tendenciją: šalys nori ne tik tiekti išteklius, bet ir kurti pramonę bei darbo vietas vietoje. Ar milijardiniai planai virs realiu pelnu, priklausys nuo investicijų, logistikos, standartų ir pasitikėjimo taisyklėmis.

  • Marokas šimteriopai didina alyvuogių aliejaus eksportą į Ispaniją: ką rodo skaičiai?

    Marokas šimteriopai didina alyvuogių aliejaus eksportą į Ispaniją: ką rodo skaičiai?

    Šuolis skaičiuose: kas pasikeitė

    Per metus Maroko alyvuogių aliejaus pardavimai Ispanijai išaugo beveik šimteriopai, rodo Ispanijos Ekonomikos, prekybos ir įmonių ministerijai pavaldaus duomenų portalo DataComex statistika. 2025 metų sausio–balandžio mėnesiais Ispanija iš kaimyninės šalies įsigijo 103 tonas, o 2026 metais tuo pačiu laikotarpiu – 10 384,7 tonos.

    Procentinis šuolis atrodo įspūdingai – 9 979 proc., tačiau jis kyla iš labai žemos bazės. Kai pradiniai kiekiai maži, net ir santykinai nedidelis absoliutus padidėjimas procentais virsta penkiaženkliu augimu.

    Kodėl 9 979 proc. nereiškia rinkos perėmimo

    Vertės išraiška augimas taip pat ryškus: nuo maždaug 340 000 eurų iki 32 760 000 eurų, arba 9 535 proc. Vis dėlto šie skaičiai dar nereiškia, kad Marokas perima Ispanijos alyvuogių aliejaus rinką.

    Pagal importo struktūrą Maroko dalis Ispanijos alyvuogių aliejaus įvežime padidėjo, tačiau išlieka palyginti nedidelė. Duomenys iki 2026 metų vasario rodo, kad Marokas sudarė apie 7,48 proc. Ispanijos alyvuogių aliejaus importo, kai prieš metus ši dalis siekė apie 2,01 proc.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad Ispanija išlieka viena didžiausių alyvuogių aliejaus gamintojų pasaulyje. 2025–2026 metų sezonui nurodoma maždaug 1 295 000 tonų gamyba, todėl kelių pirmųjų metų mėnesių importas iš Maroko yra mažas, palyginti su vidaus pasiūla.

    Atsivertė ir prekybos kryptis

    Kartu keitėsi ir Ispanijos eksportas į Maroką. 2025 metų sausio–balandžio mėnesiais Ispanija pardavė Marokui 2 721 toną alyvuogių aliejaus, o 2026 metais tuo pačiu laikotarpiu – 673,72 tonos, arba 75,2 proc. mažiau.

    Vertės išraiška kritimas dar ryškesnis: nuo maždaug 11 110 000 eurų iki 2 440 000 eurų, tai yra beveik 78 proc. mažiau. Dėl to prekybos balansas apsivertė: jei 2025 metais Ispanija Marokui parduodavo daugiau nei pirkdavo, 2026 metais situacija tapo priešinga.

    Kas stumia Maroko augimą

    Maroko proveržį aiškina keli veiksniai. Vienas jų – itin sėkminga Maroko derliaus kampanija: Maroko tarpprofesinė alyvuogių federacija 2025–2026 metų sezonui yra minėjusi beveik 200 000 tonų gamybą, daugiau nei dukart didesnę nei ankstesniais metais, kai derlių slopino sausros.

    Kitas veiksnys – kainos ir prekybos sąlygos. Europos Sąjunga Marokui taiko palankesnes prekybos sąlygas nei daugeliui kitų trečiųjų šalių, o tai gali didinti konkurencingumą, ypač kai rinkoje trūksta vietinės produkcijos.

    Europos Komisijos ataskaitose matyti, kad visoje ES įvežimas iš Maroko 2025 metų spalio–2026 metų kovo laikotarpiu buvo smarkiai išaugęs. Tačiau pagrindinis ne ES tiekėjas ir toliau išlieka Tunisas, kuris sudaro didžiąją dalį trečiųjų šalių alyvuogių aliejaus importo į Bendriją.

    Kas dar tiekia aliejų Ispanijai

    Marokas nėra vienintelis reikšmingas tiekėjas. Pavyzdžiui, 2026 metų pirmus du mėnesius Ispanija iš viso importavo 39 624,61 tonos alyvuogių aliejaus, o pagal kiekius daugiausia tiekė Tunisas, Portugalija ir Italija.

    Marokas tuo laikotarpiu tarp tiekėjų rikiavosi ketvirtas, o Tuniso apimtys buvo kelis kartus didesnės. Tai rodo, kad Maroko įtaka didėja, bet kol kas ji labiau panaši į greitai augančią nišą nei į rinkos dominavimą.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai

    Ispanijos rinka pastaraisiais metais jautriai reagavo į klimatines rizikas, derliaus svyravimus ir kainų šuolius, todėl importo vaidmuo didėja, kai vietinė pasiūla silpnesnė. Ispanijos Žemės ūkio ministerija yra prognozavusi apie 9 proc. gamybos mažėjimą, o tai paprastai skatina ieškoti papildomų šaltinių užsienyje.

    Vis dėlto vien procentiniai šuoliai gali klaidinti: jie neatskleidžia nei bendro rinkos dydžio, nei importo dalies, nei alternatyvių tiekėjų. Tikėtina, kad Maroko aliejus Ispanijoje ir toliau stiprins pozicijas, tačiau kol kas anksti kalbėti apie Maroko aliejaus išstūmimą ar Ispanijos produkcijos pakeitimą.

  • Panevėžyje ekonominiai diplomatai susitiko su verslu: kokių naujų eksporto krypčių ieškoma

    Panevėžyje, Stasys Museum erdvėje, surengtas Lietuvos diplomatinių atstovų užsienyje ir Panevėžio regiono verslo susitikimas. Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva į renginį atvyko 83 ekonomines funkcijas vykdantys diplomatai, su įmonėmis aptarę tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto plėtros galimybes.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni regionams, kurie ieško naujų rinkų ir partnerių ne tik Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonominė diplomatija orientuota į praktinę pagalbą verslui: kontaktų užmezgimą, informacijos apie rinkas pateikimą ir kliūčių eksportui identifikavimą.

    Kas aptarta su Panevėžio įmonėmis

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad miestų konkurencingumą vis dažniau lemia gebėjimas kurti ryšius ir būti atviriems tarptautinei partnerystei. Anot jos, pokalbiai su diplomatais neretai virsta konkrečiais projektais, kurie peržengia miestų ir valstybių ribas.

    „Kiekvienas toks susitikimas prasideda nuo pokalbio, tačiau būtent iš jų dažnai gimsta naujos idėjos, partnerystės ir sprendimai, kurie vėliau peržengia miestų bei valstybių ribas“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio metu regiono įmonių atstovai galėjo tiesiogiai bendrauti su diplomatais, reziduojančiais skirtinguose pasaulio regionuose: nuo Europos ir Skandinavijos iki Šiaurės Amerikos, Azijos bei Artimųjų Rytų. Įmonės iš anksto rinkosi šalių atstovus, su kuriais siekia pradėti naujus ryšius arba stiprinti jau veikiančias partnerystes.

    Akcentas plėtrai ir investicijoms

    Panevėžio plėtros agentūros direktorė Monika Miniotaitė pristatė pranešimą apie miesto augimo strategiją ir prioritetines plėtros kryptis. Dėmesys skirtas tam, kaip Panevėžys pozicionuojasi kuriant aukštesnės pridėtinės vertės pramonę, pritraukiant investicijas ir didinant eksporto apimtis.

    Po bendrosios dalies diplomatiniai atstovai lankėsi Panevėžyje veikiančiose įmonėse ir susipažino su jų gamybos procesais bei plėtros planais. Tarp aplankytų bendrovių buvo UAB „Harju Elekter“, UAB „PKC Group Lithuania“, UAB „Arginta Engineering“ ir UAB „Tin Cap“.

    Pasak renginio organizatorių, tiesioginiai vizitai į įmones padeda diplomatams geriau suprasti regiono pramonės profilį ir realius poreikius užsienio rinkose. Tai svarbu siekiant kryptingai parinkti kontaktus, identifikuoti potencialius pirkėjus ar technologinius partnerius ir greičiau reaguoti į rinkų pokyčius.

    Ekonominės diplomatijos tikslas išlieka praktiškas: didinti regionų konkurencingumą, atverti daugiau eksporto galimybių ir sustiprinti tarptautinius ryšius. Panevėžio atvejis rodo, kad verslo ir diplomatijos bendradarbiavimas vis dažniau kuriamas ne tik sostinėje, bet ir regionuose, kur sprendimai gali greičiau virsti konkrečiais sandoriais.

  • Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslas atsitiesia, bet perspėja: Irano karas gali vėl smogti per energijos kainas

    Vokietijos verslo nuotaikos gegužę netikėtai pagerėjo, nors rinkos vis dar stebi Irano karo poveikį energijos kainoms ir tiekimo grandinėms. Naujausi Miunchene įsikūrusio ifo instituto duomenys rodo, kad Europos didžiausios ekonomikos įmonės atsargiai vertina ateitį, bet kol kas mato stabilizacijos ženklų.

    ifo verslo klimato indeksas gegužę pakilo iki 84,9 punkto, balandį siekė 84,5 punkto. Apklausa, paremta maždaug 9 000 įmonių atsakymais, laikoma vienu svarbiausių ankstyvųjų signalų apie ekonomikos kryptį Vokietijoje.

    Kas palaikė geresnį indeksą?

    Įmonės optimistiškiau įvertino dabartinę padėtį ir lūkesčius artimiausiems mėnesiams pramonėje, paslaugų sektoriuje ir prekyboje. Tuo metu statybų sektoriuje nuotaikos šiek tiek suprastėjo, o tai siejama su aukštomis finansavimo sąnaudomis ir vangiu naujų projektų srautu.

    „Vokietijos ekonomika kol kas stabilizuojasi, tačiau padėtis išlieka trapi“, – teigė ifo instituto vadovas Clemensas Fuestas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nuotaikoms palankesnį foną gali kurti planuojamas didesnis valstybės finansavimas gynybai ir infrastruktūrai. Tokios išlaidos paprastai tiesiogiai didina užsakymų apimtis daliai pramonės ir paslaugų įmonių, tačiau poveikis pasiskirsto netolygiai.

    Energija ir Hormuzo sąsiauris – didžiausia rizika

    Verslui didžiausią nerimą kelia energijos kainų šuoliai, kuriuos skatina įtampa dėl laivybos Hormuzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tiekimo maršrutų. Vokietijos pramonė išlieka imli energijai, todėl staigūs kainų svyravimai greitai atsispindi gamybos sąnaudose ir konkurencingume.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad net ir pagerėję rodikliai nereiškia tvaraus atsigavimo: geopolitinė rizika, silpnesnė pasaulinė paklausa ir brangi energija gali greitai pakoreguoti planus. Dalis įmonių kol kas remiasi sukauptais užsakymų portfeliais, tačiau jų pakankamumas priklausys nuo eksporto ir išorės šoko stiprumo.

    Eksportas padėjo išvengti smukimo

    Vokietijos statistikos tarnyba taip pat patvirtino, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį ekonomika augo 0,3 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Augimą daugiausia palaikė stipresnis eksportas, kuris iš dalies kompensavo silpnesnę vidaus paklausą.

    Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad metams įsibėgėjant situacija gali keistis: jei energijos kainos išliks padidėjusios, o geopolitinė įtampa tęsis, pramonės atsigavimas gali vėl sustoti. Dėl to verslo apklausos ir energijos rinkų signalai artimiausiais mėnesiais išliks esminiais rodikliais vertinant Vokietijos ekonomikos atsparumą.

  • Lenkijos įmonėms – palankus metas plėstis į užsienį: ko tikisi verslas ir kuo remiasi valstybė

    Lenkijos įmonės šiandien turi retai pasitaikantį langą tarptautinei plėtrai: sukauptas kapitalas, geresnės galimybės skolintis ir auganti valstybės institucijų pagalba mažina įėjimo į naujas rinkas barjerus. Apie tai diskutuota Europos ekonomikos kongrese, kur verslo ir viešojo sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien vidaus rinka daugeliui bendrovių jau tampa per ankšta.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad didžiausia klaida – per ilgai likti komforto zonoje ir visą organizaciją kurti tik vietiniam vartotojui. Vėliau, kai atsiranda poreikis išeiti į užsienį, tenka vienu metu keisti procesus, komandų struktūrą, finansavimo modelį ir rinkodarą, o tai brangiai kainuoja ir dažnai sulėtina augimą.

    Mąstyti globaliai nuo pradžių

    Farmacijos bendrovės „Adamed Pharma“ atstovė Karolina Czekaj akcentavo, kad tarptautiškumas neturėtų būti atidėtas vėlesniam etapui. Jos teigimu, mažesnių Europos šalių, tokių kaip Čekija, Slovakija ar Baltijos valstybės, įmonės dažnai nuo pirmų veiklos metų planuoja eksportą, partnerystes ir gamybos ar pardavimo plėtrą užsienyje.

    Šią mintį tęsė „JNT Group“ vadovas Jakub Nowak, kalbėjęs apie tai, kaip dideli mažmenininkai gali pakeisti ištisų kategorijų prekybos geografiją. Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautiniai tinklai, pritraukdami tiekėjus, sukuria mastą, kuris naudą atneša ne vien konkrečiai įmonei, bet ir platesnei ekonomikai per didesnes eksporto apimtis ir stiprėjančią šalies verslo reputaciją.

    Maisto sektoriaus grupės „LipCo Foods“ atstovas Marcin Strzelecki pabrėžė, kad Lenkijos produktai daugelyje rinkų vertinami vis palankiau, todėl verta išnaudoti šį momentą. Jo teigimu, tarptautinė plėtra tampa ne tik įmonių ambicija, bet ir valstybės konkurencingumo klausimu, ypač kai senstančios visuomenės ir darbo rinkos pokyčiai verčia ieškoti augimo už šalies ribų.

    Kodėl valstybės parama tampa svarbi?

    Diskusijoje skambėjo ir skeptiškas klausimas, kodėl mokesčių mokėtojų lėšomis turėtų būti remiamos įmonės, kurios investuoja užsienyje. Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH atstovas Marcin Graczyk argumentavo, kad šiandien globalioje ekonomikoje vis dažniau konkuruoja ne vien atskiros bendrovės, o valstybių ekosistemos, todėl viešasis sektorius turi veikti kaip partneris, o ne stebėtojas.

    „Verslui nereikia, kad valstybė jį gelbėtų. Verslui reikia, kad valstybė būtų partnerė, nes pasaulyje vis dažniau konkuruoja valstybės su valstybėmis“, – sakė Marcin Graczyk.

    Jo teigimu, tokios institucijos kaip PAIH, Lenkijos plėtros fondas PFR ir valstybinis plėtros bankas BGK gali sukurti vieno langelio principu veikiančią pagalbą: suteikti rinkų žinias, kontaktus, teisinį ir reguliacinį orientavimąsi, o kai kuriais atvejais ir finansinius instrumentus, mažinančius riziką.

    BGK atstovas Jarosław Dąbrowski atkreipė dėmesį, kad paramos poreikis priklauso nuo regiono. Vakarų Europoje verslui dažnai pakanka privačių finansuotojų ir aiškios reguliacinės aplinkos, tačiau rinkose, kur Lenkijos verslo infrastruktūra silpnesnė, o politinė ir valiutų rizika didesnė, plėtros bankų vaidmuo išauga.

    Plėtra didina atsparumą, bet klaidos brangios

    Diskusijoje remtasi ir tyrimų išvadomis, kad tarptautinės veiklos kelią nuėjusios įmonės dažnai tampa inovatyvesnės ir atsparesnės krizėms. Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos atstovas Aleksander Siemaszko pabrėžė, kad internacionalizacija paprastai siejama su didesniu produktyvumu, geresnėmis darbo vietomis ir spartesniu atlyginimų augimu, nes įmonės priverstos konkuruoti kokybe ir efektyvumu.

    „Įmonės, kurios pereina internacionalizacijos procesą, paprastai tampa inovatyvesnės, atsparesnės krizėms ir siūlo aukštesnės kokybės darbo vietas“, – sakė Aleksander Siemaszko.

    Tuo pačiu verslo praktikai perspėjo, kad tarptautinė plėtra reikalauja disciplinos. „ZARYS International“ vadovas Paweł Ossowski išskyrė dvi dažnas nesėkmes: per lėtą tempą ir per mažas investicijas, kai organizacija praranda motyvaciją ir laiką, arba pernelyg agresyvų augimą per kelis įsigijimus, kai pritrūksta pajėgumų integruoti skirtingas komandas ir procesus.

    Anot jo, sėkmę dažniausiai lemia realistiškai parinktas plėtros greitis ir investicijų mastas, atitinkantis įmonės valdymo brandą. Tai ypač aktualu, kai kalbama ne apie eksportą, o apie kapitalo investicijas, gamyklų ar padalinių kūrimą ir įsigijimus, kurių klaidos gali kainuoti ne mėnesius, o metus.

    Bendras diskusijos dalyvių vertinimas aiškus: Lenkijos įmonėms atsiveria palankus metas eiti į užsienį, tačiau vien gero momento neužtenka. Reikia ankstyvo planavimo, aiškios strategijos, adekvataus finansavimo ir institucinio užnugario ten, kur rizika didžiausia.

  • Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė susitarė su Persijos įlankos šalimis: muitai kris, ekonomikai žada 4 mlrd. eurų

    Jungtinė Karalystė pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC), vienijančia Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Londonas skelbia, kad susitarimas ilgainiui turėtų atnešti daugiau kaip 4 mlrd. eurų per metus papildomos naudos šalies ekonomikai.

    Susitarimas išskiriamas kaip pirmasis tokio pobūdžio tarp GCC ir Didžiojo septyneto (G7) valstybės. Praktinis jo turinys svarbus eksportuotojams: numatyta, kad iki 93 proc. tarifų britiškoms prekėms bus palaipsniui panaikinta, o metiniai muito mokesčiai, kurių britų eksportuotojai išvengs, vertinami apie 670 mln. eurų.

    Kas konkrečiai keisis prekyboje

    Pagal paskelbtas sąlygas, apie du trečdaliai numatytų tarifų sumažinimų turėtų įsigalioti iškart, kai susitarimas oficialiai pradės veikti. Likusi dalis būtų įgyvendinama etapais, kad rinkos spėtų prisitaikyti, o taisyklės būtų suvienodintos.

    Didžiausią tiesioginį efektą turėtų pajusti prekių eksportuotojai: minimi pieno produktai, tokie kaip sūris ir sviestas, taip pat medicinos įranga ir įvairios pramoninės gamybos prekės. Tikimasi, kad mažesni kaštai dėl muitų palengvins konkurenciją su kitais tiekėjais regione ir suteiks daugiau erdvės kainodarai.

    Ne mažiau svarbi dalis yra paslaugos: finansų, inžinerijos, teisės ir konsultacijų sektoriams žadamas geresnis priėjimas prie GCC rinkos. Jungtinė Karalystė, kurios ekonomikoje paslaugos sudaro reikšmingą dalį, šį punktą akcentuoja kaip vieną pagrindinių susitarimo laimėjimų.

    Politikų ir verslo reakcijos

    Ministras pirmininkas Keir Starmer susitarimą pavadino didele pergale britų darbuotojams ir verslui, pabrėždamas tikslą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietas. Vyriausybė taip pat signalizuoja, kad prekybos politika tampa vienu svarbiausių instrumentų stiprinant konkurencingumą.

    „Persijos įlankos valstybės yra vertinamos ekonominės partnerės, o šis susitarimas gilina ryšį, stiprina pasitikėjimą ir atveria naujas prekybos bei investicijų galimybes“, – sakė Keir Starmer.

    Verslo ir prekybos sekretorius Peter Kyle pabrėžė, kad susitarimas siunčia pasitikėjimo signalą laikotarpiu, kai pasaulinė prekyba patiria daugiau įtampos ir neapibrėžtumo. GCC generalinis sekretorius Jasem Mohamed Albudaiwi savo ruožtu akcentavo, kad susitarimas dera su regiono siekiu sparčiau diversifikuoti ekonomiką, mažinant priklausomybę nuo angliavandenilių ir didinant investicijas į logistiką bei naujas technologijas.

    „Sąžininga, patikima ir mažai barjerų turinti prekyba yra būtina, kad įmonės galėtų užtikrintai konkuruoti ir plėstis tarptautinėje rinkoje. Šis susitarimas suteikia stabilumo“, – sakė „Holland & Barrett“ vadovas Anthony Houghton.

    Postbrexit kontekstas ir skaičiai

    Analitikai susitarimą vertina ir platesniame kontekste: po išstojimo iš Europos Sąjungos Jungtinė Karalystė ieško naujų ilgalaikių prekybos atramų už Europos ribų, ypač sparčiau augančiuose regionuose. Persijos įlanka Londono strategijoje laikoma viena svarbiausių krypčių dėl investicijų masto, infrastruktūros projektų ir ambicingų transformacijos planų.

    Skelbiama, kad dabartinė Jungtinės Karalystės ir GCC prekyba siekia apie 66 mlrd. eurų per metus, o per laiką susitarimas galėtų padidinti dvišalius srautus iki 20 proc. Atskirai pabrėžiama, kad maisto ir gėrimų eksportas iš Jungtinės Karalystės į GCC jau viršija 720 mln. eurų per metus, tačiau daliai produktų taikomi 5–25 proc. tarifai, kurie turėtų mažėti arba būti panaikinti.

    Ilgalaikė nauda priklausys nuo to, kaip greitai įsigalios numatytos taisyklės, kaip bus sprendžiami techniniai reikalavimai bei standartai, ir ar verslas aktyviai pasinaudos atsiveriančiomis nišomis. Vis dėlto tiek Londonas, tiek GCC susitarimą pristato kaip aiškų signalą, kad ekonominis bendradarbiavimas artimiausiais metais tik stiprės.