CP v2

Tag: Eksportas

  • Pietų Korėjos eksporto šuolį tempia puslaidininkiai: DI bumas kelia rekordus ir keičia prekybą

    Pietų Korėjos Prekybos, pramonės ir energetikos ministerija paskelbė preliminarius rugpjūčio eksporto duomenis. Bendra eksporto vertė siekė apie 91 milijardą eurų, tai yra maždaug 68,7 proc. daugiau nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą suteikė puslaidininkiai: jų eksportas per mėnesį sudarė apie 43 milijardus eurų. Metinis augimas buvo ypač spartus ir viršijo 200 proc., todėl būtent šis sektorius tapo pagrindiniu bendro šuolio varikliu.

    Puslaidininkių paklausą didina DI

    Puslaidininkių pardavimai augo penkioliktą mėnesį iš eilės, o mėnesio rezultatas dar kartą peržengė 37 milijardų eurų ribą. Tai rodo, kad atsigavimas nėra vienkartinis, o paremtas struktūrine paklausa.

    Rinką labiausiai augina lustai, naudojami DI infrastruktūrai, ypač dideliuose duomenų centruose. Sparčiai plečiasi vadinamųjų hiperskalerų, t. y. didžiųjų debesijos paslaugų tiekėjų, investicijos į skaičiavimo pajėgumus.

    „Eksportą ypač skatino milžiniška paklausa lustams, reikalingiems DI infrastruktūrai, ir praktiškai neriboti didžiųjų debesijos tiekėjų poreikiai“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Kartu augo ir su duomenų centrais susijusių prekių eksportas, įskaitant kompiuterinę įrangą bei infrastruktūros komponentus. Šių gaminių mėnesio eksportas siekė apie 5,8 milijardo eurų ir buvo daugiau nei keturis kartus didesnis nei prieš metus.

    Be to, didėjo belaidžio ryšio įrangos ir išmaniųjų telefonų tiekimas: eksportas ūgtelėjo iki maždaug 1,7 milijardo eurų, metinis prieaugis sudarė apie 21,9 proc. Tai rodo, kad augimą palaiko ne vien lustai, bet ir platesnė elektronikos ekosistema.

    Kas keičiasi prekyboje su Kinija ir JAV

    Pagal ministerijos pateiktą statistiką, Pietų Korėja stiprina pozicijas kaip technologiškai pajėgi ir tiekimo grandinėms svarbi partnerė tiek JAV, tiek Kinijos įmonėms. Tokį vaidmenį lemia didelė gamybinė bazė, aukštos kompetencijos ir gebėjimas greitai įvykdyti didelės apimties užsakymus.

    Rugpjūtį eksportas į Kiniją didėjo apie 119,5 proc., o į Jungtines Amerikos Valstijas – apie 89,3 proc. Panašios krypties augimas fiksuotas ir prekyboje su Europos Sąjunga bei Japonija, signalizuojant, kad technologijų paklausos banga persiskirsto per pagrindines pasaulio rinkas.

    Analitikų vertinimu, ši dinamika glaudžiai susijusi su investicijomis į duomenų centrus, didėjančiu lustų poreikiu ir konkurencija dėl skaičiavimo resursų. Jei DI plėtra išliks tokio tempo, puslaidininkių eksporto rekordai gali tapti ne išimtimi, o nauja norma.

  • Eksporto ateitis keičiasi: oro uostų krovinių centrai ir logistika ima lemti, kur eis investicijos

    Pramonei vis dažniau nebeužtenka vien gamyklų ir gamybos apimties. Eksportuojančios įmonės vertina, ar šalia yra greita logistika, pakankama elektros pasiūla, techninės kompetencijos ir paruošti sklypai, į kuriuos galima ateiti be ilgo laukimo.

    Tokiame modelyje vis svarbesnį vaidmenį įgauna oro uostai, ypač turintys krovinių infrastruktūrą, multimodalinius mazgus ir ryšius su kelių bei geležinkelių tinklais. Krovinių srautai tampa argumentu, kodėl investuotojai renkasi vieną regioną, o ne kitą.

    Oro uostai kaip pramonės ekosistemos dalis

    Katovicų oro uostą valdanti bendrovė GTL SA pabrėžia, kad moderni pramonė vystosi kartu su paslaugomis ir logistikos grandine. Oro uostas tokiu atveju tampa ne tik keleivių vartais, bet ir krovinių centru, techninės priežiūros baze bei vieta, kur susitinka skirtingos transporto rūšys.

    Šis poslinkis ypač aktualus įmonėms, kurios dirba greitų pristatymų režimu arba gamina didelės vertės produkciją. Tokiems verslams svarbu, kad komponentai ir kroviniai judėtų greitai, o tiekimo grandinė būtų patikima ir lanksti.

    Krovinių augimas ir investicijos į multimodalumą

    Katovicų oro uostas skelbia, kad 2025 metais jo krovinių tonažas augo 24,6 proc., o 2026 metų pirmąjį pusmetį – dar 30 proc. Tokie tempai rodo bendrą tendenciją regione: oro krovinių logistika plečiasi ir traukia papildomas investicijas į sandėliavimą, skirstymą bei aptarnavimo paslaugas.

    2025 metais oro uostas aptarnavo 7,3 mln. keleivių ir 46,4 tūkst. tonų krovinių. Skelbiama, kad iki 2030 metų siekiama viršyti 10 mln. keleivių per metus, pasiekti 100 tūkst. tonų krovinių ir auginti užimtumą iki daugiau nei 7 tūkst. darbuotojų.

    Vienas svarbiausių plėtros akcentų – transporto rūšių sujungimas vienoje vietoje. Planuojama, kad nuo 2027 metų pajėgumus didins krovinių ir degalų perkrovos mazgas su geležinkelio atšaka, o toks sprendimas leidžia efektyviau perkelti srautus tarp oro, kelių ir geležinkelių transporto.

    Didžiausios kliūtys: energija, žemė ir žmonės

    Nors logistika tampa konkurenciniu pranašumu, investicijas gali stabdyti kiti veiksniai. Vienas jautriausių – prieiga prie palyginti pigios mažai taršios elektros, kurios vis dažniau reikalauja tarptautinės įmonės, turinčios tvarumo įsipareigojimų.

    Ne mažiau svarbus ir paruoštų investicinių teritorijų trūkumas. Buvusiuose pramoniniuose regionuose žemės gali būti daug, tačiau investuotojams reikia sklypų, kurie jau sutvarkyti teisiškai ir aplinkosauginiu požiūriu, turi aiškias prisijungimo prie tinklų galimybes ir patogią logistiką.

    Trečias barjeras – kvalifikuotų techninių darbuotojų stygius. Augant automatizacijai ir infrastruktūros sudėtingumui, didėja paklausa mechanikams, aviacijos technikams, avionicijos specialistams, pramonės automatams, mechatronikams ir kibernetinio saugumo ekspertams.

    „Perkrovos ir logistikos centrai gali tapti naująja regiono eksporto kraujotaka“, – sakė GTL SA vadovas Arturas Tomasikas.

    Kartu išryškėja platesnė kryptis: transporto infrastruktūra vis labiau virsta pramonės ir paslaugų ekosistemos dalimi. Ten, kur vienu metu sprendžiami energijos, logistikos, paruoštų teritorijų ir kompetencijų klausimai, investicijos paprastai ateina greičiau ir būna didesnės pridėtinės vertės.

  • Karštis smogė Belgijos bulvėms: garsiosioms fri gali pritrūkti žaliavos, kainos kyla?

    Karštis smogė Belgijos bulvėms: garsiosioms fri gali pritrūkti žaliavos, kainos kyla?

    Belgijoje bulvių augintojai perspėja, kad šių metų derlius gali būti neįprastai menkas, o gumbai – gerokai smulkesni nei įprasta. Dėl to nerimaujama, ar pakaks tinkamos žaliavos šalies vizitine kortelei laikomoms fri bulvytėms, o vėliau tai gali atsiliepti ir kainoms.

    Ūkininkai aiškina, kad sezonas susiklostė ekstremaliai: pavasario pabaigoje pasitaikę gausūs lietūs ir audros silpnino dirvožemį, o vasarą įsivyravę karščiai bei sausra stabdė bulvių augimą. Tokiomis sąlygomis gumbai nespėja normaliai išsivystyti ir pasiekia tik dalį įprasto dydžio.

    Amė vietovėje netoli Lježo dirbantis ūkininkas Mathieu Comijn iš perdžiūvusios žemės traukia „Bintje“ veislės bulves, kurios tesiekia stalo teniso kamuoliuko dydį. Pasak jo, tokios bulvės ne tik mažina derliaus tonas, bet ir netinka kokybiškoms, ilgoms fri bulvytėms gaminti.

    „Matote, dirva yra itin sausa. Paprastai bulvės turėtų būti bent keturis kartus didesnės. Šiuo metu iš jų fri bulvyčių nepagaminsime“, – sakė Mathieu Comijn.

    Šeimos ūkis augina apie 500 hektarų bulvių ir yra sudaręs tiekimo sutartis su perdirbėjais, todėl įsipareigojimų nevykdymas gali tapti papildomu finansiniu spaudimu. Ūkininkai tikisi dalį trūkumo padengti pernykščio derliaus atsargomis, nes praėję metai, pasak jų, buvo dosnesni.

    Belgijos bulvių perdirbimo sektorius laikomas vienu didžiausių pasaulyje: kasmet čia perdirbama daugiau kaip 6 000 000 tonų bulvių, o didžioji dalis šaldytų fri bulvyčių iškeliauja į eksportą. Skelbiama, kad apie 90 proc. produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 120 rinkų, tad žaliavos svyravimai greitai tampa tarptautinės tiekimo grandinės klausimu.

    Briuselyje veikiančioje gerai žinomoje fri prekybos vietoje Maison Antoine pabrėžiama, kad geriausiai tinka didelės, pailgos bulvės, užtikrinančios vienodą kepimą ir tekstūrą. Tačiau, anot verslo atstovų, vis dažniau tenka prisitaikyti prie sezoniškumo, kai tinkamos kokybės bulves rasti sudėtingiau.

    Belgijos fri prekeivių asociacija, vienijanti apie 4 500 prekybos vietų, taip pat įspėja, kad mažesnė pasiūla gali didinti kainų spaudimą. Nors galutinis poveikis vartotojams priklausys nuo atsargų, importo galimybių ir perdirbėjų sutarčių, rinkoje jau dabar akcentuojama rizika, kad prastesnis derlius gali branginti tiek žaliavą, tiek galutinį produktą.

    Tokie svyravimai tampa vis dažnesni Europoje, kur žemės ūkis vis labiau susiduria su klimato kaitos iššūkiais: vienais metais pasikartojančios liūtys ir užmirkimai, kitais – užsitęsusios sausros ir karščio bangos. Dėl to ūkiams tenka investuoti į laistymo infrastruktūrą, dirvožemio drėgmės išsaugojimą ir atsparesnes veisles, o vartotojams – priprasti prie dažnesnių maisto kainų svyravimų.

  • Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika nustebino: BVP augo sparčiau, o eksportas vėl traukia šalį į priekį

    Vokietijos ekonomika antrąjį 2026 metų ketvirtį augo sparčiau, nei iš pradžių buvo manyta. Patikslinti Federalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad bendrasis vidaus produktas balandžio–birželio laikotarpiu, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc., nors pirminis įvertis siekė 0,2 proc.

    Metinis augimas taip pat pakoreguotas į viršų: BVP per metus padidėjo 1,0 proc., kai anksčiau buvo skelbta 0,9 proc. Tai geresnis rezultatas nei pirmajame ketvirtyje, kai metinis augimas siekė 0,8 proc.

    Patikslinimas sustiprina signalą, kad didžiausia Europos ekonomika kol kas atsilaiko prieš energijos kainų šoką ir logistikos sutrikimus, siejamus su karu Irane bei Hormūzo sąsiaurio uždarymu. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad rizikos išlieka, nes vidaus paklausa dar nerodo tvaraus atsigavimo.

    „Vokietijos ekonomika išlaiko metų pradžioje įgytą augimo pagreitį“, – sakė Federalinės statistikos tarnybos prezidentė Ruth Brand.

    „Kaip ir pirmąjį ketvirtį, augimą pirmiausia lėmė teigiama eksporto raida“, – pridūrė ji.

    Eksportas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 2,0 proc., o importas padidėjo 1,5 proc. Tuo pat metu tiek namų ūkių vartojimas, tiek valdžios sektoriaus vartojimas augo vangiai ir padidėjo tik po 0,1 proc., o tai rodo, kad vidaus paklausa vis dar silpna.

    Pramonės gamyba padidėjo 0,9 proc., prie to labiausiai prisidėjo chemijos ir elektros įrangos sektoriai. Daugelyje paslaugų sričių taip pat fiksuotas augimas, o statybų sektoriaus aktyvumas iš esmės nepasikeitė.

    Išsiskyrė finansų ir draudimo paslaugos, kurių apimtys sumažėjo 0,7 proc. Investicijos kiek smuktelėjo: išlaidos mašinoms ir įrenginiams sumažėjo 1,4 proc., o tai leidžia manyti, kad dalis įmonių vis dar atsargiai vertina ateities paklausą ir sąnaudų spaudimą.

    Ekonominę nuotaiką papildomai pagerino Ifo verslo klimato indeksas, rugpjūtį pakilęs iki 88,8 punkto nuo 86,7 punkto liepą. Rodiklis pranoko rinkos lūkesčius, o tai signalizuoja platesnį optimizmo atsigavimą pagrindiniuose sektoriuose.

    Vis dėlto Vokietijos augimo paveikslas išlieka nevienalytis. Eksportas tampa pagrindiniu varikliu, tačiau vartojimas ir investicijos rodo, kad namų ūkių ir įmonių elgsena tebėra atsargi, ypač esant brangiai energijai ir didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui.

    Pastaraisiais metais Vokietijos ekonomikai spaudimą darė išaugusios energijos sąnaudos, konkurencijos stiprėjimas iš Kinijos ir JAV taikomi tarifai. 2026 metais vilčių suteikė planai didinti išlaidas gynybai ir infrastruktūrai, tačiau energijos kainų šuoliai dėl karo Irane aptemdė prognozes.

    Dėl šių priežasčių Vyriausybė šiuo metu tikisi, kad 2026 metais Vokietijos ekonomika augs 0,5 proc., nors anksčiau buvo prognozuojamas 1,0 proc. augimas. Rinkoms tai reiškia, kad bet koks atsigavimas greičiausiai bus labiau priklausomas nuo išorės paklausos ir energijos kainų stabilizacijos.

  • Uzbekistanas skiria beveik 1 mlrd. eurų: 5 žingsnių planas žada proveržį verslui ir DI

    Uzbekistanas skiria beveik 1 mlrd. eurų: 5 žingsnių planas žada proveržį verslui ir DI

    Beveik 1 mlrd. eurų verslo reformoms

    Uzbekistanas pristatė penkių dalių verslo reformų paketą, kuriam aiškiai numatytas beveik 1 milijardo eurų finansavimas. Priemonės apima finansavimą, dirbtinio intelekto diegimą, eksportą ir sąlygų verslo plėtrai gerinimą.

    Apie planą per kasmetinį atvirą dialogą su verslu Chivoje paskelbė prezidentas Shavkatas Mirziyoyev. Renginyje, anot oficialios informacijos, dalyvavo apie 25 000 verslo atstovų iš visos šalies.

    Finansai, apyvartinės lėšos ir lengvesnės paskolos

    Vyriausybė teigia įdiegusi skaitmeninį kredito portalą, kuriame įmonės pateikia vieną paraišką ir gauna konkuruojančius bankų pasiūlymus. Naujai veiklą pradedančiam verslui numatyta galimybė internetu kreiptis dėl paskolų iki maždaug 365 000 eurų.

    Siekiant palengvinti didesnių paskolų gavimą mažesnėms įmonėms, planuojama garantijų sistema: paskoloms iki maždaug 731 000 eurų verslui reikėtų pateikti 25 proc. užstato. Likusią dalį, pagal planą, dalytųsi valstybė, garantijų institucija ir bankai.

    Dar viena priemonė skirta apyvartinėms lėšoms atlaisvinti: įmonėms, prijungtoms prie automatizuotų elektros ir dujų apskaitos sistemų ir laiku atsiskaitančioms, avansinių mokėjimų reikalavimas mažinamas nuo 100 proc. iki 15 proc.

    „Kartais vien avansiniams mokėjimams keliuose mūsų fabrikuose tekdavo skirti nuo 1 500 000 iki 2 200 000 eurų, o dabar šie pinigai liks apyvartoje“, – sakė „B.A. Technopark“ vadovė Goʻzal Tojimirzayeva.

    Taip pat numatyta, kad bankai galės lengvatinėmis sąlygomis parduoti apie 2 500 savo balanse turimų objektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 658 000 000 eurų. Ši priemonė labiau susijusi su turto realizavimu ir kredito rinkos aktyvinimu, o ne tiesioginėmis biudžeto išlaidomis.

    DI diegimas ir kelias į kapitalo rinkas

    Atskiru programos bloku numatytas dirbtinio intelekto taikymas: iniciatyvoje, pavadintoje „AI Partner for 10,000 Enterprises“, valstybė žada kompensuoti pusę DI diegimo kaštų. Taip pat deklaruojama galimybė nemokamai naudotis superkompiuteriniais resursais kuriant naujų produktų modelius.

    Pirmajam šios programos etapui numatyta apie 86 000 000 eurų. Tokia kryptis atitinka globalią tendenciją, kai valstybės DI mato kaip produktyvumo, eksporto ir aukštos pridėtinės vertės sektorių augimo variklį.

    Kartu Uzbekistano valdžia siekia didesnėms privačioms įmonėms atverti tarptautines kapitalo rinkas. Pagal pagreitintą programą kasmet būtų atrenkama 50 bendrovių, kurių metinės pajamos viršija maždaug 73 000 000 eurų, ir dengiama pusė pasirengimo viešam akcijų siūlymui bei ataskaitų pritaikymo tarptautiniams standartams kainos.

    Skelbiama, kad tikslas yra pritraukti bent 862 000 000 eurų užsienio kapitalo kasmet, tačiau tai labiau privataus finansavimo orientyras, o ne valstybės išlaidų eilutė.

    Didžiausias dėmesys eksportui ir mažiau patikrinimų

    Didžiausia aiškiai finansuojama paketo dalis numatyta eksportui: valdžia teigia skirsianti apie 862 000 000 eurų vieningai eksporto skatinimo sistemai. Planuojamas įrankis „Export Navigator“ turėtų padėti įmonėms gauti informaciją apie paklausą, muitus ir logistiką užsienio rinkose.

    Taip pat žadama identifikuoti 100 didžiausią eksporto potencialą turinčių produktų ir padėti 2 000 įmonių pritaikyti gamybą užsienio rinkų reikalavimams. Parama apimtų ir dalį tarptautinio prekės ženklo kūrimo, prekybos internetinėse platformose bei dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose kaštų.

    „Kitas žingsnis po perėjimo iš mažo į vidutinį, o iš vidutinio į didelį verslą yra prekės ženklo stiprinimas ir pilnas įėjimas į eksporto rinkas“, – sakė apšvietimo bendrovės „Miss Lighting“ vadovė Umida Rahmonova.

    Reguliavimo dalyje numatomas trejų metų patikrinimų moratoriumas mažoms įmonėms, išskyrus atvejus, kai tai susiję su žala žmonių sveikatai ar kitų verslų interesams. Taip pat skelbiama, kad verslui taikomos baudos vidutiniškai būtų mažinamos perpus.

    Nuo kitų metų planuojama įvesti verslininkui palankią prezumpciją: kol teismas nenustatys įmonės kaltės, nebūtų taikomos baudos ar kitos sankcijos. Teisininkų bendruomenės atstovai pabrėžia, kad toks modelis reikštų didesnę įrodinėjimo naštą valstybės institucijoms.

    „Anksčiau verslininkams dažniausiai tekdavo įrodyti, kad jie teisūs, o dabar tai turės padaryti valstybės institucija“, – sakė teisininkų ir konsultantų asociacijos pirmininkas Davronbek Ahmatov.

    Nors dalis priemonių jau įgyvendinama, kita dalis dar tik planuojama, o realus poveikis priklausys nuo praktinio įgyvendinimo. Verslui svarbiausia bus, ar nauji finansavimo įrankiai, mažesnės išankstinės įmokos, eksporto skatinimas ir reguliavimo pokyčiai veiks greitai ir nuspėjamai.

  • Lenkai stato rekordinį silosą: Trzemeszne bulvių krakmolo sandėlis taps didžiausiu šalyje

    Lenkai stato rekordinį silosą: Trzemeszne bulvių krakmolo sandėlis taps didžiausiu šalyje

    Trzemeszno mieste, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, bulvių perdirbimo įmonėje „Przedsiębiorstwo Przemysłu Ziemniaczanego Trzemeszno“ pradėta naujo siloso, skirto bulvių krakmolui sandėliuoti, statyba. Projektas pristatomas kaip didžiausias tokio tipo objektas Lenkijoje ir vienas didesnių Europoje.

    Numatoma siloso talpa sieks 60 000 tonų, o tūris – apie 80 000 kubinių metrų produkto. Įmonė skaičiuoja, kad toks kiekis prilygtų 16 futbolo aikščių plotui, padengtam vieno metro storio krakmolo sluoksniu.

    Statybos mastas ir terminai

    Per kapsulės įbetonavimo ceremoniją nurodyta, kad gelžbetonio konstrukcijos rangovas yra „Strabag“. Skelbiama, kad statyboms planuojama sunaudoti apie 6 000 kubinių metrų betono ir 312 tonų plieno.

    Naujasis silosas turės automatizuotas pakrovimo, iškrovimo ir valdymo sistemas. Įmonė tikisi, kad tai leis mažinti sandėliavimą maišuose ir didesnę dalį krakmolo nukreipti tiesiai į silosų sistemą, taip optimizuojant vidinę logistiką.

    „Tai leis mums gerokai pagerinti vidinę logistiką. Taip pat galėsime stabiliau reaguoti rinkoje, nes krakmolą bus įmanoma ilgiau saugoti“, – sakė įmonės vadovas Jarosławas Rogalskis.

    Kodėl krakmolo sandėliavimas tampa strateginis

    Įmonė pastaraisiais metais didino gamybos pajėgumus ir save priskiria prie didesnių bulvių krakmolo gamintojų Europoje. Naujas silosas bus maždaug šešis kartus talpesnis už esamą Trzemeszno silosą, kuriame telpa apie 10 000 tonų.

    Bulvių krakmolas naudojamas ne tik maisto pramonėje – jo paklausa svarbi ir farmacijos bei popieriaus sektoriuose, kur vertinamos tirštinamosios ir rišamosios savybės. Didesnė sandėliavimo talpa paprastai reiškia daugiau lankstumo vykdant ilgalaikius kontraktus, valdant sezoniškumą ir mažinant tiekimo grandinės trikdžių riziką.

    Skelbiama, kad apie 70 proc. Trzemeszno produkcijos keliauja eksportui, o likusi dalis realizuojama Lenkijos rinkoje. Įmonė sieja didesnį sandėliavimo pajėgumą su galimybe paprasčiau aptarnauti naujas rinkas ir užtikrinti tolygesnį tiekimą.

    Kas planuojama po siloso

    Technologinius bandymus numatyta pradėti 2027 metų gegužę, o objekto paleidimas planuojamas 2027 metų liepą. Tolesnės plėtros planuose minimi centralizuotos pakavimo grandies sprendimai, operacinio sandėlio plėtra ir energijos projektai.

    Taip pat nurodomi ketinimai vystyti biogazės gamybą ir saulės elektrinės projektą, o kartu – didinti krakmolo gilesnio perdirbimo apimtis. Tokie žingsniai atitinka bendrą Europos maisto ir žemės ūkio pramonės kryptį, kai įmonės siekia didesnio energinio savarankiškumo ir didesnės pridėtinės vertės produktų.

  • Azerbaidžanas rado naują eksporto variklį: granatai atnešė 48,2 mln. eurų

    Azerbaidžanas rado naują eksporto variklį: granatai atnešė 48,2 mln. eurų

    Azerbaidžanas vis aktyviau remiasi granatais kaip sparčiai augančiu ne naftos eksporto produktu. 2025 metais šalis eksportavo granatų ir jų produktų už 48,2 mln. eurų, o tiekimo geografija išsiplėtė iki 26 valstybių.

    Granatų sektorius išaugo ir mastu: šalyje deklaruojama apie 23 000 hektarų sodų, iš kurių tiekiami ne tik švieži vaisiai, bet ir sultys, koncentratas, vynas bei sėklų aliejus. Tai leidžia Azerbaidžanui tiesiogiai konkuruoti su dideliais eksportuotojais, tokiais kaip Iranas, Turkija ir Ispanija.

    Pasak Azerbaidžano granatų augintojų ir eksportuotojų asociacijos vadovo Farhado Garašovo, granatas šaliai yra ne vien žemės ūkio kultūra, bet ir tapatybės dalis.

    „Azerbaidžanui granatas yra neatsiejama kultūros paveldo dalis, beveik 2 000 metų simbolizuojanti gausą, klestėjimą ir gerovę“, – sakė F. Garašovas.

    Eksporto pranašumai ir įvairovė

    Gamintojai pabrėžia kelis konkurencinius privalumus: vietines veisles, rinkoms pritaikytus fitosanitarinius reikalavimus ir logistinį artumą Europos bei Persijos įlankos šalims. Skelbiama, kad auginama daugiau kaip 200 granatų veislių, daugiausia Kur–Araz žemumoje ir Goichay rajone.

    Tarptautinėje prekyboje geriausiai žinoma veislė Guloysha, vertinama dėl plonos žievės, didelio sulčių kiekio ir saldžiarūgščio skonio. Kitos veislės, tokios kaip Valas, Shah Nar, Nazik Gabig ar Bala Mursal, naudojamos išskirtinumui kurti, kai pirkėjai tikisi stabilios kokybės ir vienodo dydžio vaisių.

    „Šis turtingas paveldas yra viena svarbiausių savybių, išskiriančių Azerbaidžano granatus tarptautinėse rinkose“, – sakė F. Garašovas.

    Ilgesnis sezonas ir griežtesni reikalavimai

    Nors eksporte vis dar dominuoja švieži granatai, vis didesnę dalį sudaro perdirbti produktai. Sultys, koncentratas ir sėklų aliejus suteikia galimybę pardavinėti ilgiau nei rudeninio derliaus metu, o investicijos į šaldymo sandėlius ir perdirbimą padeda užtikrinti ištisinį tiekimą.

    Tačiau didieji užsienio pirkėjai ir prekybos tinklai kelia vis daugiau reikalavimų: nuo griežtesnės fitosanitarinės kontrolės iki tarptautinių pakuočių standartų. Dėl to smulkesni ūkiai vis dažniau ieško finansavimo, kooperacijos ir ilgalaikių sutarčių, kad atitiktų stabilaus tiekimo lūkesčius.

    Azerbaidžano Žemės ūkio ministerijos Agrarinių inovacijų centro vadovas Anaras Džafarovas pabrėžia, kad sektorius pereina nuo vien kiekių didinimo prie prekės ženklo ir didesnės pridėtinės vertės kūrimo.

    „Žemės ūkis Azerbaidžane įžengė į naują vystymosi etapą, kai svarbu ne tik didinti gamybą, bet ir kurti didesnės pridėtinės vertės produktų įvaizdį“, – sakė A. Džafarovas.

    Klimato rizikos spaudžia augintojus

    Pramonė susiduria ir su klimato iššūkiais. Bendrovės „Az-Granata“ operacijų vadovas Yusifas Lazgiyevas teigė, kad šių metų derlių smarkiai sumažino šaltas ir lietingas laikotarpis pavasario pabaigoje, kai dėl oro sąlygų nepavyko įprastas antrasis žydėjimas.

    „Granatmedžiai paprastai žydi tris kartus per sezoną. Šiemet dėl klimato pokyčių mūsų soduose jie pražydo tik kartą, todėl krito produktyvumas ir derlius“, – sakė Y. Lazgiyevas.

    Jo teigimu, vieno žydėjimo ciklo praradimas gali lemti 15–20 proc. derliaus sumažėjimą, o dideli temperatūrų svyravimai tarp dienos ir nakties skatina ligų plitimą. Vyno gamyba, palyginti su 2025 metais, šiemet, pasak jo, buvo mažesnė 30–40 proc.

    Augintojai kaip prioritetus įvardija lašelinį drėkinimą, skaitmeninį vandens valdymą ir didesnį vandens naudojimo efektyvumą. Tai ypač aktualu didėjant karščiams, ilgėjant sausroms ir ryškėjant vandens trūkumo rizikai.

    Goichay rajone kasmet rudenį rengiamas granatų festivalis tapo ne tik kultūros švente, bet ir prekybos platforma, kur gamintojai susitinka su pirkėjais, pristato naujas veisles ir derasi dėl eksporto kontraktų. 2024 metais ši tradicija įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o tai, pasak sektoriaus atstovų, sustiprino šalies matomumą užsienio rinkose.

  • Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Uzbekistanas po reformų: BVP šoktelėjo iki 130 mlrd. eurų, bet ar žmonės tai jaučia?

    Augimas įspūdingas, klausimai lieka

    Uzbekistano ekonomika pastarąjį dešimtmetį augo sparčiai, o valdžia vis dažniau pabrėžia ne vien BVP, bet ir tai, ar augimas virsta realiomis pajamomis gyventojams. 2026 metų pirmąjį pusmetį pramonės apimtys didėjo 8 proc., paslaugų sektorius – 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., žemės ūkis – 4,7 proc.

    Tarptautinis valiutos fondas skelbia, kad 2025 metais realusis BVP augo 7,7 proc., o 2026 metų pirmąjį ketvirtį metinis augimas paspartėjo iki 8,7 proc. Tačiau tarptautinės institucijos ir patys politikos formuotojai vis aiškiau matuoja, kiek šis tempas atsispindi darbo rinkoje ir namų ūkių biudžetuose.

    Nuo skaičių iki struktūrinių pokyčių

    Pokyčių mastą gerai iliustruoja palyginimas su laikotarpiu iki reformų pradžios. Nominalusis BVP nuo maždaug 21 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 130 mlrd. eurų, o eksportas per tą patį laiką kilo nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų iki maždaug 28,5 mlrd. eurų.

    Kartu šalis per kelerius metus reikšmingai pagerino pozicijas tarptautiniuose reitinguose, vertinančiuose ekonominę laisvę ir reguliavimo aplinką. Ekspertai pabrėžia, kad tai siejama su nuoseklesniu reguliavimo atvėrimu, privataus sektoriaus vaidmens didinimu ir didesniu nuspėjamumu investuotojams.

    Kapitalo šaltiniai persitvarkė

    Vienas ryškiausių reformų rezultatų – pasikeitusi investicijų struktūra: šalia valstybės išlaidų didesnę dalį sudaro privatus verslas, užsienio investuotojai ir smulkios įmonės. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovai akcentuoja, kad investuotojų pasitikėjimas paprastai formuojasi per kelerius metus, o jį stiprina demografija ir verslumo potencialas.

    „Pasitikėjimą šia šalimi lemia keli veiksniai, bet svarbiausia – jauna, auganti visuomenė, daug verslininkų ir daug dinamikos. Reformos juda teisinga kryptimi“, – sakė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovas Francis Malige.

    Ekonomikos ir finansų ministerijos duomenimis, įmonių su užsienio kapitalu skaičius per penkerius metus daugiau nei padvigubėjo: nuo maždaug 9 000 2020 metais iki beveik 20 000 2026 metų viduryje. Smulkaus verslo investicijos nuo maždaug 1,5 mlrd. eurų 2016 metais išaugo iki maždaug 25,5 mlrd. eurų 2025 metais, o startuolių finansavimas pernai pasiekė apie 290 mln. eurų.

    „Visi Uzbekistano sektoriai plečiasi, o paslaugos ir statybos šiuo metu labiausiai tempia bendrą augimą. Tiesioginės užsienio investicijos didėjo, o specialiosios ekonominės zonos, technoparkai ir pramoniniai klasteriai padeda nukreipti privatų kapitalą į gamybą ir agroperdirbimą“, – teigė Ekonomikos ir finansų ministerijos atstovas Saidislom Saidkhonov.

    Darbo rinka ir skurdo mažinimas

    Augimas pats savaime nereiškia aukštesnio pragyvenimo lygio, todėl reformų dėmesys nukreiptas į užimtumą, neformalios darbo rinkos mažinimą ir pajamų didinimą. Valdžia teigia, kad priemonės turėtų gerinti ne tik darbo vietų skaičių, bet ir jų kokybę.

    „Kartu su kitomis ministerijomis ir agentūromis įgyvendiname tikslines programas ir tyrimus, kad mažintume neformalų užimtumą. Daugiau nei devyni milijonai žmonių buvo ištraukti iš skurdo, o mūsų ambicingas tikslas – artimiausiu metu panaikinti absoliutų skurdą“, – sakė skurdo mažinimo ir užimtumo viceministras Marat Jurayev.

    Naujausi duomenys rodo, kad pamažu didėja labiau įsitvirtinusių įmonių svoris: auga pelno mokestį mokančių bendrovių skaičius, daugėja ir verslų, veikiančių ilgiau nei dešimtmetį. Taip pat plečiasi vidutinės įmonės, kuriose dirba nuo 11 iki 99 darbuotojų, o tai signalizuoja, kad augimas neapsiriboja vien mikroverslais.

    JT plėtros programos atstovai atkreipia dėmesį ir į platesnį dalyvavimą ekonomikoje, ypač moterų įtrauktį. Teigiama, kad teisėkūros pokyčiai ir paramos verslumui priemonės atvėrė daugiau galimybių darbo rinkoje.

    „Moterų galimybės smarkiai pasikeitė dėl naujausių teisinių reformų ir paramos verslumui. Įtvirtintas vienodas atlygis už vienodos vertės darbą, taip pat panaikinti tam tikri ribojimai moterų darbui kai kuriose šakose“, – sakė JT plėtros programos atstovė Akiko Fujii.

    Kasdienis pokytis finansuose

    Daugeliui gyventojų apčiuopiamiausias reformų rezultatas – pokyčiai finansų sistemoje ir atsiskaitymuose. Po 2017 metais liberalizuotos valiutų rinkos šalis įvedė vieningą valiutos kursą, išplėtė konvertuojamumą ir perėjo prie lankstesnio kurso formavimo, o Tarptautinis valiutos fondas valiutos kurso režimą priskiria plaukiojančiam.

    Centrinio banko duomenimis, įmonių, vykdančių valiutų operacijas, skaičius išaugo nuo maždaug 29 000 2019 metais iki maždaug 90 000 2025 metų pabaigoje. Tai siejama su labiau išvystyta rinkos infrastruktūra ir didesniu verslo poreikiu atsiskaityti tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Patobulinta rinkos infrastruktūra ir sąlygos dalyviams prisidėjo prie lankstesnės valiutos kurso aplinkos“, – teigė Centrinio banko atstovas Fayoz Gafurov.

    Reformos keitė ir vartotojų kasdienybę: plečiasi mobilioji bankininkystė, atsiskaitymai kortelėmis ir QR kodais, o skaitmeninių mokėjimų ekosistema skatinama konkurencijos ir infrastruktūros investicijų. Centrinis bankas pabrėžia universalaus QR sprendimo svarbą, kai naujos paslaugos testuojamos greičiau, o vartotojams atsiveria daugiau alternatyvų.

    „Centrinis bankas nuosekliai įgyvendina reformas, skirtas mokėjimų ekosistemai plėtoti. Vienas pavyzdinių projektų yra universali QR kodų sistema, leidžianti efektyviai testuoti naujas skaitmenines paslaugas, didinti konkurenciją ir gerinti paslaugas visuomenei“, – sakė Centrinio banko atstovas Djamshid Usmanov.

    Artėjant kitam augimo etapui, diskusija Uzbekistane vis labiau sukasi ne apie tempą, o apie tai, kaip tolygiai reformos virsta tvaresnėmis įmonėmis, geresniais darbais ir plačiau pasiekiamomis ekonominėmis galimybėmis. Tarptautinių institucijų vertinimu, ilgalaikis rezultatas priklausys nuo produktyvumo didinimo, konkurencijos ir socialinės politikos kokybės.

  • Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika 2026 metų pirmąjį pusmetį augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius oficialius duomenis prezidento Šavkato Mirzijojevo vadovauto pasitarimo metu pristatė šalies institucijos, pabrėždamos, kad spartėjantį tempą palaiko paslaugų sektorius ir investicijų bumas.

    Per šešis mėnesius investicijos siekė apie 24,6 mlrd. eurų, o eksportas – maždaug 12,7 mlrd. eurų. Paslaugų sektorius augo 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., pramonė – 8 proc., o žemės ūkis – 4,7 proc., tad bendras vaizdas rodo, kad ekonomikos variklis vis labiau persikelia į miestus ir įmonių veiklą, o ne į tradicinį agrarinį sektorių.

    Prie pozityvių signalų prisidėjo ir tarptautinių reitingų agentūrų sprendimai: „Moody’s“ 2026 metų birželį pakėlė Uzbekistano suverenaus skolinimosi reitingą nuo Ba3 iki Ba2, o „Fitch“ paliko BB įvertinimą, bet perspektyvą pakeitė į teigiamą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia mažėjančią rizikos premiją investuotojų akyse ir lengvesnį priėjimą prie finansavimo, nors galutinės sąlygos priklauso ir nuo pasaulinių palūkanų normų.

    Prezidentas ragino regionų ir sektorių vadovus iš esamų investicinių, pramonės bei eksporto projektų išgauti daugiau realios grąžos – gamybos apimčių ir pardavimų užsienyje. Pasitarime daug dėmesio skirta ir tam, ar pasirašyti susitarimai iš tiesų virsta veikianciomis gamyklomis, naujomis darbo vietomis bei didesniu eksportu.

    „Norint pagerinti mūsų 40 milijonų žmonių gyvenimo lygį, būtinas 9–10 proc. ekonomikos augimas“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Nuo žemės ūkio prie pramonės

    Ekonomikos ir finansų ministerija augimą sieja su struktūriniu persitvarkymu, kuris spartėjo po 2017 metais pradėtų reformų. Jose akcentuota valiutos rinkos liberalizacija, prekybos atvėrimas, privatizavimo procesai ir pinigų politikos pertvarka, siekiant didesnio prognozuojamumo verslui.

    Ministerijos atstovai nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjo, o pramonės ir paslaugų – didėjo. Tai reiškia ne tik kitokį BVP „receptą“, bet ir augančius poreikius infrastruktūrai, logistikai, kvalifikacijoms bei darbo rinkos prisitaikymui.

    Iki 2025 metų pabaigos bendrosios pagrindinio kapitalo formavimo apimtys pasiekė apie 41,3 mlrd. eurų, o investicijų ir BVP santykis pakilo iki maždaug 32 proc. Eksporto apimtys per reformų laikotarpį taip pat didėjo ir 2025 metais siekė apie 29,9 mlrd. eurų, kas rodo, kad šalies tikslas – uždirbti daugiau iš perdirbimo ir didesnės pridėtinės vertės.

    Kas stabdo susitarimų įgyvendinimą

    Prezidento administracija teigė, kad įgyvendinimas nevienodas: dalis projektų stringa dėl sertifikavimo, apyvartinių lėšų trūkumo, logistikos ir įėjimo į užsienio rinkas barjerų. Šalies vadovybė pavedė atsakingoms institucijoms greitinti sprendimus, kad investicijų portfelis realiai virstų produkcija ir eksporto srautais.

    Taip pat nurodyta, kad per aukšto lygio vizitus suderintų investicinių iniciatyvų apimtis sudaro apie 1 617 projektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 187,3 mlrd. eurų. Tokios sumos signalizuoja ambicijas, tačiau praktikoje lemiamas veiksnys yra projektų „perėjimas“ iš susitarimų į statybas, gamybą ir mokesčius generuojantį veikimą.

    Darbo vietų formalizavimas užtruks

    Valdžia nurodė regioninėms užimtumo tarnyboms plėsti profesinį rengimą ir aiškiau sieti infrastruktūros programas su realiu darbo vietų kūrimu. Likusioje 2026 metų dalyje institucijoms pavesta didesnį dėmesį skirti namų ūkių pajamoms, nes sparčiai augant ekonomikai visuomenė tikisi apčiuopiamos naudos kasdienybėje.

    Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūros atstovai, vertindami pokyčius, pabrėžė, kad užimtumo formalizavimas yra ilgas procesas. Formalus darbas paprastai reiškia platesnę socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą, pensijų kaupimą ir aiškesnes darbo santykių taisykles, tačiau perėjimas iš šešėlio į oficialią ekonomiką reikalauja laiko ir administracinių sprendimų.

    Pranešama, kad regionų pasiūlymai dėl rizikų pramonėje, infrastruktūroje ir eksporte turi būti pateikti iki rugpjūčio 15 dienos ir bus naudojami planuojant 2027 metų biudžetą bei investicijų ir eksporto prioritetus. Tai turėtų parodyti, ar šalis sugebės išlaikyti aukštą augimo tempą, kartu mažindama kliūtis, dėl kurių projektai vėluoja.

  • Sirija grįžta į žaidimą: po sankcijų atšaukimo Alepe bręsta tekstilės pramonės sugrįžimas

    Sirija grįžta į žaidimą: po sankcijų atšaukimo Alepe bręsta tekstilės pramonės sugrįžimas

    Tekstilės sostinė vėl bunda

    Alepo pramonės parodų erdvės 2026 metais vėl prisipildė gyvybės: į keturias dienas trukusią „Nas Tex 2026“ parodą susirinko daugiau kaip 300 įmonių iš maždaug 20 valstybių. Sirijos pareigūnai šį renginį vadina simboliniu startu bandant atkurti kadaise vieną stipriausių šalies sektorių.

    Dar prieš karą Alepas ir Damaskas buvo siejami su aukštos kokybės audiniais, siūlais ir siuvimu, o produkcija pasiekdavo tiek arabų, tiek Europos rinkas. Tekstilės sėkmę ilgą laiką rėmė medvilnė, kvalifikuota darbo jėga ir konkurencinga savikaina.

    Karas išardė grandines ir išvaikė žmones

    2011 metais prasidėjęs pilietinis karas per kelerius metus išardė gamybos grandines: dalis fabrikų buvo sugriauti, kiti sustojo dėl energijos, žaliavų ir logistikos problemų. Kartu iš šalies pasitraukė investuotojai, o nemaža dalis kvalifikuotų darbuotojų persikėlė dirbti į Turkiją ir Egiptą.

    Sirijos pramonininkai ne kartą viešai teigė, kad iš šiaurės Sirijos per konfliktą buvo išgabenta įranga, nors Turkija tokius kaltinimus neigia. Tačiau faktas išlieka, kad žinių, technologijų ir kapitalo migracija smarkiai sustiprino konkurentus regione.

    Ar pigesnė darbo jėga taps pranašumu?

    Vietos verslas tikisi, kad šalies pranašumais gali tapti palyginti mažesnės darbo sąnaudos ir vis dar išlikę įgūdžiai. Tekstilės įrangos bendrovės „Sardaro Muhaysin“ atstovas Wissamas Muhaysinas tvirtino, kad Sirijos darbuotojai yra kvalifikuoti, o produktyvumas leidžia konkuruoti su didžiaisiais gamintojais.

    „Egipto tekstilės pramonė prieš 2010 metus buvo beveik neegzistuojanti. Šiandien ji kyla dėl Sirijos jaunimo ir patirties, kurie ten persikėlė, panašiai nutiko ir Turkijoje“, – sakė Wissamas Muhaysinas.

    Pasak pašnekovų, geografija taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį, nes atstumas iki Persijos įlankos valstybių ir Europos trumpina pristatymo laiką bei mažina transporto kaštus. Tai ypač aktualu, kai pirkėjai vis dažniau renkasi tiekimą iš arčiau, kad sumažintų rizikas ir greičiau papildytų atsargas.

    Investicijos, žaliavos ir energija išlieka silpnos vietos

    Vis dėlto tekstilės atsigavimą riboja kasdieniai praktiniai barjerai. Vienos iš senas tradicijas turinčių šeimos įmonių atstovas Hussamas Othmanas pabrėžė, kad vietinės verpalų kokybės ne visada pakanka, todėl dalį žaliavų tenka importuoti, o tai didina savikainą.

    Pramonė susiduria ir su energijos kaina bei tiekimo stabilumu, o vidaus rinka, pasak gamintojų, yra per maža, kad pati viena užtikrintų ilgalaikį sektoriaus augimą. Todėl eksporto atstatymas tampa pagrindiniu tikslu, tačiau tam reikalingas ir finansavimas, ir patikimos atsiskaitymų bei logistikos grandinės.

    „Vien Sirijos rinkos nepakanka. Mums iš tiesų reikia daugiau eksporto“, – sakė Hussamas Othmanas.

    Atšauktos sankcijos keičia investuotojų skaičiavimus

    Vienas ryškiausių pokyčių, apie kurį kalba pramonės atstovai, yra Vakarų sankcijų Sirijai atšaukimas 2026 metais. Verslas tikisi, kad tai sumažins teisinę ir finansinę riziką projektams, kuriems reikalingos didelės investicijos, moderni įranga ir importuojamos technologijos.

    Sirijos ir Kinijos verslo tarybos viceprezidentas Makramas Shattahi teigė, kad pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su „Suzhou Land Group“ dėl Alepo Sheikh Najjar pramonės miesto vystymo, taip pat planuojama kurti mokymų centrą ir atskirą zoną baldų pramonei. Tikimasi, kad profesinis rengimas padės greičiau grąžinti gamybą į cechus, kai atsiras užsakymų.

    Tuo pat metu valdžia skelbia pramonės koncentravimo kryptį trijose pramoninėse zonose, įskaitant Alepo, Damasko apylinkių ir Homso regionus. Ekonomikos ir pramonės ministras Nidal al-Shaar yra nurodęs, kad investicijoms įsibėgėjus medvilnės gamyba galėtų priartėti prie 300 000–400 000 tonų per metus, o tai būtų svarbi bazė vidaus fabrikams ir eksportui.

    Tačiau realus proveržis priklausys nuo to, kaip greitai pavyks atkurti tiekimą, finansinius atsiskaitymus, energetikos stabilumą ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą. Paroda Alepe tapo pirmu testu, ar į šalį iš tiesų grįžta kapitalas ir ar pramonė pajėgi vėl tapti regiono žaidėja.