CP v2

Tag: Eksportas

  • „Dvaro mėsa“ Alytaus rajone plečia gamybą: 30 tonų per mėnesį ir nauji mėsos užkandžiai

    „Dvaro mėsa“ Alytaus rajone plečia gamybą: 30 tonų per mėnesį ir nauji mėsos užkandžiai

    Miroslavo seniūnijoje įsikūrusi UAB „Dvaro mėsa“ per beveik dešimtmetį iš nedidelio verslo išaugo į modernų mėsos gaminių cechą. Įmonė akcentuoja tradicinius receptus, tačiau kartu vis aktyviau prisitaiko prie besikeičiančių pirkėjų įpročių.

    Alytaus rajono savivaldybės vadovai apsilankė įmonėje ir su direktoriumi Edgaru Mazaliausku aptarė rinkos pokyčius, konkurencijos spaudimą bei vietos verslui aktualias plėtros galimybes. Vizito metu savivaldybės atstovai susipažino su gamybos procesais ir kasdieniais iššūkiais, su kuriais susiduria mėsos perdirbėjai.

    „Alytaus rajonui labai svarbu turėti tokių atsakingų ir augančių verslų, kurie ne tik kuria darbo vietas, bet ir puoselėja kokybės bei tradicijų kultūrą. Smagu matyti, kad vietos įmonės geba prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos, išlaikyti aukštus standartus ir garsinti mūsų kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Pasak E. Mazaliausko, vien tradicinių sūdytų ar rūkytų gaminių šiandien nepakanka, norint išlaikyti stabilų augimą. Vartotojai vis dažniau ieško patogiai vartojamų produktų, todėl didėja paklausa mažesnių pakuočių, užkandžių formato gaminiams ir ilgesnio galiojimo sprendimams.

    „Kuo didesnė konkurencija, tuo vartotojas tampa lepesnis, todėl turime nuolat ieškoti naujovių ir išlaikyti aukštą kokybę“, – sakė bendrovės direktorius Edgaras Mazaliauskas.

    Įmonė veikia nuo 2016 metais, joje dirba 25 darbuotojai, dalis jų – Alytaus rajono gyventojai. Tai svarbi dedamoji regionui, kuriame darbo vietų kūrimas ir stabilus užimtumas išlieka vienu pagrindinių ekonominių prioritetų.

    Tradicija ir modernus cechas

    „Dvaro mėsa“ skelbia per mėnesį pagaminanti apie 30 tonų produkcijos. Asortimentą sudaro sūdyti, šalto rūkymo, vytinti ir virti mėsos gaminiai, o iš viso pirkėjams siūloma apie 90 skirtingų produktų.

    Gamyboje įmonė remiasi tradiciniais metodais: mėsa sūdoma sausuoju būdu, sūdymo talpose kasdien vartoma rankomis, o rūkymui naudojamos alksnio malkos. Tokie sprendimai padeda išlaikyti atpažįstamą skonį, tačiau kartu kelia aukštesnius reikalavimus žaliavos kokybei ir darbo organizavimui.

    Keičiami pirkėjų įpročiai

    Pastaraisiais metais mėsos gaminių rinkoje ryškėja kelios kryptys: pirkėjai dažniau renkasi greitai vartojamus užkandžius, mažesnes porcijas ir aiškesnę sudėtį. Į tai reaguodami gamintojai plečia džiovintos mėsos bei užkandžių tipo produktų pasiūlą ir ieško būdų suderinti tradicinį skonį su šiuolaikiniais patogumo lūkesčiais.

    Įmonė turi dvi firmines parduotuves Geistariškių kaime Alytaus rajone ir Valkininkuose. Produkcija tiekiama maždaug 200 prekybos vietų Lietuvoje, dalis gaminių eksportuojama į Jungtinę Karalystę ir Airiją.

    Ryšys su bendruomene

    „Dvaro mėsa“ pabrėžia aktyviai įsitraukianti į vietos bendruomenės gyvenimą: remia renginius, prisideda prie iniciatyvų ir padeda socialiai pažeidžiamoms šeimoms. Savivaldybės teigimu, toks socialinės atsakomybės modelis regionuose dažnai tampa svarbiu veiksniu, stiprinančiu gyventojų pasitikėjimą vietos verslu.

    Už veiklą ir rezultatus E. Mazaliauskas savivaldybės renginyje „Metų geriausieji 2024“ įvertintas Metų verslininko nominacija. Savivaldybė taip pat pristatė priemones, skirtas verslo plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui Alytaus rajone.

  • Kaip stiprinti įmonių atsparumą neramiais laikais: EEC ekspertai įvardijo keturias kryptis

    Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir įtampa tarptautinėse rinkose vis dažniau verčia įmones peržiūrėti rizikų valdymą, tiekimo grandines ir investicijų planus. Europos ekonomikos kongrese (EEC) ekspertai akcentavo, kad atsparumas tampa ne vien krizių planu, o nuolatine verslo strategijos dalimi.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kas realiai padeda išlaikyti veiklos tęstinumą: stipresnės vietinio kapitalo įmonės, technologijų vystymas su dvejopa paskirtimi, atsakinga lyderystė ir kryptinga plėtra užsienyje. Šios kryptys įvardytos kaip praktiniai atsakymai į augančią riziką Europoje ir už jos ribų.

    Vietinis kapitalas ir ilgalaikė transformacija

    Viena aiškiausių žinučių iš debatų buvo mintis, kad vietinis kapitalas gali tapti ekonominio saugumo atrama, ypač kai sprendimai dėl investicijų ir plėtros priimami arčiau vietos rinkos poreikių. Pasak panelistų, tai svarbu ne tik konkurencingumui, bet ir gebėjimui planuoti ilgesniam laikotarpiui.

    Akcentuota, kad demografiniai pokyčiai ir visuomenės senėjimas didina spaudimą produktyvumui, todėl verslui prireiks daugiau investicijų į modernizaciją, procesų efektyvumą ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Tokiose sąlygose kapitalo kilmė, anot ekspertų, įgyja didesnę reikšmę ekonominiam stabilumui.

    „Jei norime žengti kitą raidos žingsnį, reikia vietinio kapitalo, kuris kuria saugumą ir padeda įgyvendinti būtinas transformacijas“, – sakė Szymon Reptowski.

    Technologijos, kurios pritaikomos ir saugumui

    Kita kryptis, kurią pabrėžė diskusijų dalyviai, yra technologijų plėtra srityse, kuriose civiliniai sprendimai gali būti pritaikomi ir gynybos poreikiams. Tai apima ne vien tradicinę gynybos pramonę, bet ir elektronikos, optoelektronikos, programinės įrangos bei ryšio sprendimų ekosistemą.

    Pasak ekspertų, praktikoje dažnai veikia modelis, kai civilinė įranga ar platformos sustiprinamos papildomu programiniu funkcionalumu, duomenų apsauga ir šifravimu, o tuomet tampa tinkamos naudoti ir jautresnėse aplinkose. Tai leidžia greičiau diegti inovacijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    „Turime kryptingai vystyti technologijas, ypač optoelektronikos ir elektronikos srityse“, – sakė Paweł Poncyljusz.

    Lyderystė ir plėtra per vietines rinkas

    Kalbant apie organizacijų vidinį atsparumą, pabrėžta lyderių atsakomybė prieš akcininkus, darbuotojus ir klientus. Panelistai akcentavo, kad vien finansiniai ištekliai ar kompetencijos neapsaugo, jei nėra kasdienio nuoseklumo, sprendimų disciplinos ir aiškaus atsakomybės standarto.

    „Galima turėti žinių ir kapitalo, bet be atsakomybės ir kasdienio ryžto organizacija nepasieks tvaraus rezultato“, – sakė Piotr Krupa.

    Dar viena praktinė kryptis – tarptautinė plėtra per vietinių prekių ženklų įsigijimą ir jų vystymą konkrečiose rinkose. Toks modelis, anot diskusijos dalyvių, padeda konkuruoti su pasauliniais žaidėjais, nes vietinis prekių ženklas dažnai turi istorinį atpažįstamumą ir stipresnį emocinį ryšį su pirkėjais.

    Akcentuota, kad būtent regioninis „įsišaknijimas“ ir ilgai kauptas pasitikėjimas gali tapti skirtumu, kai kainų spaudimas ir konkurencija iš Azijos auga. Todėl įmonėms siūloma ne tik „eiti į užsienį“, bet ir ieškoti tokios plėtros formos, kuri išnaudoja vietos rinkos lojalumą.

    „Jei nori varžytis su globaliais žaidėjais, pranašumu gali tapti vietinis ryšys su prekių ženklu ir jo tradicija“, – sakė Robert Stobiński.

    EEC diskusijų išvada gana aiški: įmonių atsparumas šiandien kuriamas keliuose lygiuose vienu metu – nuo kapitalo ir technologijų iki lyderystės ir eksporto strategijos. Verslams, veikiantiems įtampos kupinoje aplinkoje, tai reiškia mažiau spontaniškų sprendimų ir daugiau sistemingo pasirengimo įvairiems scenarijams.

  • Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas meta žaliavas į šalį: eksportas sprogo, o DI ir pramonė atveria naujas rinkas

    Uzbekistanas pastaraisiais metais iš esmės keičia savo eksporto modelį: nuo žaliavų pardavimo pereina prie didesnės pridėtinės vertės gaminių ir paslaugų. Šalies institucijų pateikiami duomenys rodo, kad eksporto struktūroje vis didesnę dalį sudaro apdirbta produkcija, o verslas aktyviai ieško naujų rinkų Europoje ir kituose regionuose.

    Uzbekistano centrinis bankas skelbia, kad pernai bendras eksportas pasiekė apie 28,37 mlrd. eurų. Tiekimas į Europą, pagal tuos pačius duomenis, augo 23 proc. ir sudarė apie 1,93 mlrd. eurų, o tai signalizuoja apie nuoseklesnį šalies įsitvirtinimą aukštesnių standartų rinkose.

    Pokytį skatina ne vien pramonės plėtra, bet ir valdžios taikomos priemonės: nuo dalyvavimo tarptautinėse parodose finansavimo iki eksporto skatinimo ir užsienio rinkodaros. Tikslas aiškus: padėti įmonėms modernizuoti gamybą, sustiprinti tiekimo grandines ir konkuruoti ne kaina, o kokybe bei technologiniu turiniu.

    Pridėtinės vertės šuolis

    Uzbekistano centrinio banko vertinimu, eksportuojamų produktų kategorijų skaičius nuo 2017 iki 2024 metų beveik padvigubėjo ir pasiekė 4 359. Toks augimas dažniausiai siejamas su platesne gamybine baze ir sugebėjimu pasiūlyti rinkai ne vien žaliavas, bet ir galutinį produktą.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos duomenimis, pagaminti ir pusiau pagaminti gaminiai sudaro apie 11,28 mlrd. eurų, arba 52 proc. viso eksporto. Tuo metu žaliavos, anot ministerijos, siekia apie 1,62 mlrd. eurų, arba 7 proc., kas rodo reikšmingą priklausomybės nuo žaliavų mažėjimą.

    Tekstilės sektoriuje akcentuojama, kad šalyje apdirbama visa vietoje užauginama medvilnė, o gaminamas asortimentas išsiplėtė iki kelių šimtų galutinių prekių. Kartu plečiama maisto, chemijos, metalo gaminių ir buitinės technikos gamyba, leidžianti į eksportą nukreipti vis įvairesnius gaminius.

    Įmonės taikosi į regioną

    Vartojimo prekių ir pramonės gaminiai tampa viena svarbiausių eksporto transformacijos atramų. Šią kryptį iliustruoja buitinės technikos gamintoja „Sam-Ferre“, kuri plečia pardavimus kaimyninėse rinkose ir planuoja didinti eksporto apimtis.

    „Eksportuojame į septynias kaimynines šalis, tarp jų Kazachstaną, Turkmėnistaną, Tadžikistaną, Azerbaidžaną, Kirgiziją, Sakartvelą ir Afganistaną“, – sakė gamybos direktorius Atajanas Nažmetdinovas.

    Įmonės skelbiamais skaičiais, 2025 metais ji į užsienį išsiuntė 42 000 vienetų produkcijos už maždaug 6,98 mln. eurų. 2026 metais tikslas didinamas iki 60 000 vienetų, o planuojamos pajamos siektų apie 11,16 mln. eurų.

    „60–80 proc. lokalizacijos lygis kuria darbo vietas, stiprina tiekimo grandines ir skatina tvaresnę, energiją taupančią gamybą“, – teigė A. Nažmetdinovas.

    DI ir paslaugos keičia eksportą

    Eksporto geografija plečiasi kartu su reguliacinių barjerų mažinimu ir valiutos liberalizavimu, o registruotų eksportuotojų skaičius, kaip nurodoma, viršija 9 000. Uzbekistano įmonės reguliariai prekiauja su 165 šalimis ir pasiekia iki 190 rinkų, taip mažindamos priklausomybę nuo kelių pagrindinių partnerių.

    Investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos atstovas Junusbekas Jusupovas pabrėžė, kad kinta pati eksporto logika: tekstilė vis dažniau reiškia siūtus drabužius, o elektronikos eksporte atsiranda kabeliai, transformatoriai ir kiti gaminiai vietoje vien tik metalų žaliavos.

    „Paslaugos, tokios kaip turizmas, IT ir transportas, 2025 metais sudarė daugiau nei 41 proc. viso eksporto“, – sakė J. Jusupovas.

    Jis taip pat nurodė, kad IT sektorius sparčiai plečiasi, o įmonės vis aktyviau naudoja dirbtinis intelektas ir skaitmeninę rinkodarą, siekdamos augti Europoje, Amerikoje ir Azijoje. Tai atspindi bendrą tendenciją, kai didesnė eksporto dalis kuriama ne vien gamyklose, bet ir technologijų bei paslaugų sektoriuose.

  • Afrikos ekonomikos spartėja kaip Indijoje: ką tai reiškia Lietuvos verslui ir eksportui į Keniją

    Afrikos šalių ekonomikos pastaraisiais metais auga sparčiau nei daugelyje kitų regionų, o Kenija vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių žemyno logistikos ir paslaugų centrų. Verslo atstovai lygina dabartinę kai kurių Afrikos rinkų dinamiką su Indijos šuoliu, kai per trumpą laiką ji aplenkė nemažai kaimyninių valstybių.

    Tokias tendencijas stiprina AfCFTA – Afrikos kontinentinės laisvosios prekybos erdvės susitarimas, kurį pasirašė ir ratifikavo 54 valstybės. Nors kryptis aiški, praktinis veikimas dar kuriamas: dalis techninių taisyklių, muitų procedūrų ir standartų derinimo mechanizmų vis dar tobulinami, todėl didžiausi pokyčiai tikėtini artimiausiais metais.

    Kenija – vartai į regioną

    Kenyos vaidmuo išsiskiria dėl uosto, kelių ir geležinkelių projektų, augančio finansinių paslaugų sektoriaus bei regioninio perskirstymo grandinių. Šalis tampa patogiu atspirties tašku į Rytų Afrikos rinkas, kuriose didėja vartojimas ir plečiasi vidurinioji klasė.

    Augančios pajamos keičia paklausą: daugiau investuojama į miestų infrastruktūrą, statybas, energetiką, mažmeninę prekybą, skaitmenines paslaugas ir logistiką. Dėl to įmonėms atsiveria galimybės ne tik vienkartiniams sandoriams, bet ir ilgalaikėms partnerystėms, kurios leidžia įsitvirtinti rinkoje.

    Kokios galimybės atsiveria įmonėms

    Į Afriką žengiančioms Europos įmonėms vis svarbiau pasiūlyti ne vien produktą, bet ir kompetenciją: mokymus, aptarnavimą, priežiūrą, atsarginių dalių grandinę. Praktika rodo, kad laimi tie, kurie planuoja kelių metų investicinį horizontą ir nuosekliai kuria vietinius ryšius, o ne ieško greito pelno.

    Lietuvos verslui patraukliausios kryptys dažnai siejasi su logistika, inžineriniais sprendimais, pramonės įranga, žemės ūkio technologijomis, atsinaujinančia energetika ir skaitmeniniais produktais. Papildomas pranašumas gali būti patirtis dirbant reguliuojamose rinkose bei gebėjimas prisitaikyti prie greitai besikeičiančių tiekimo grandinių.

    „Jei suprantame, kodėl Indija staiga paspartėjo, matome panašius signalus ir Kenijoje: sparčiai didėja vidurinės klasės pajamos, o kartu – prekių ir paslaugų paklausa“, – sakė verslo atstovas, komentuodamas Afrikos rinkų perspektyvas.

    Kas gali sutrukdyti ir kaip pasiruošti

    Nors laisvosios prekybos erdvės idėja kuria pozityvų foną, realybėje įmonėms tenka susidurti su skirtingais nacionaliniais reikalavimais, sertifikavimo praktika, viešųjų pirkimų taisyklėmis ir atsiskaitymo rizikomis. Todėl prieš įžengiant į rinką svarbu atlikti partnerių patikrą, įsivertinti logistikos maršrutus ir susidėlioti aiškią rizikų valdymo schemą.

    Rinkos, kuriose augimas didelis, dažnai keičiasi greičiau nei įprasta Europoje, todėl strateginė kantrybė tampa konkurenciniu pranašumu. Įmonėms, kurios investuoja į vietinį atstovavimą, po pardavimo aptarnavimą ir ilgalaikius kontraktus, Kenija gali tapti ne tik eksporto kryptimi, bet ir regionine plėtros baze.

  • Lenkijos baldų pramonė spaudžiama: krenta eksportas, kyla sąnaudos, o gamyklos mažina darbuotojų skaičių

    Lenkijos baldų pramonė pastaruosius kelerius metus susiduria su prastesne paklausa ir augančiais kaštais, todėl įmonės vis dažniau kalba apie būtinybę mažinti gamybos apimtis ir darbuotojų skaičių. Apie tai viešai kalba ir Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli, akcentuojanti, kad sektorius įžengė į itin sudėtingą laikotarpį.

    Vienas ryškiausių signalų – „IKEA“ gamyklos Vjelbarke sprendimas atsisveikinti su dalimi darbuotojų, tai aiškinant mažesniu užsakymų srautu ir gamybos pritaikymu prie rinkos poreikių. Atleidimai paliečia ir gamybos, ir administracijos grandis, o panašūs procesai fiksuojami ir kitose baldų įmonėse.

    Kas spaudžia sektorių?

    Gamintojai pabrėžia, kad baldai nėra pirmo būtinumo prekė, todėl neramiais laikotarpiais namų ūkiai dažniau atideda didesnius pirkinius. Mažesnė paklausa mažmenoje greitai persiduoda gamintojams – krenta gamybos planai, o įmonės ieško, kur sumažinti fiksuotas išlaidas.

    Prie silpnesnio pardavimo prisideda ir geopolitinis neapibrėžtumas, turintis įtakos vartotojų nuotaikoms bei tarptautinei prekybai. Lenkija yra viena didžiausių baldų eksportuotojų Europoje, todėl bet koks rinkų svyravimas ar atsargumas užsakymuose ypač greitai atsispindi sektoriaus rezultatuose.

    „Dabartinė geopolitinė situacija ir karai daro įtaką eksportui į Europos ir JAV rinkas, o stabilumo trūkumas veikia paklausą bei gamybą“, – sakė Ogólnopolska Izba Gospodarcza Producentów Mebli vadovas Janas Szynaka.

    Brangsta energija, žaliavos ir darbas

    Kita problema – sąnaudų šuolis. Baldų gamyba yra energijai imli, tad elektros kainų svyravimai tiesiogiai kelia galutinio produkto savikainą, o kartu mažina galimybes konkuruoti kaina užsienio rinkose.

    Gamintojai taip pat mini brangstančias žaliavas, įskaitant medieną, bei išaugusias darbo sąnaudas. Dėl šių veiksnių eksportas į tokias svarbias rinkas kaip Vokietija, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė daliai įmonių tampa mažiau pelningas, net jei užsakymų visiškai netrūksta.

    „Pardavimų kritimas Europoje siekia apie 10–15 proc.“, – pridūrė Janas Szynaka.

    Kiek žmonių priklauso nuo baldų pramonės?

    Pasak pramonės atstovų, baldų sektoriuje Lenkijoje dirba apie 230 000 žmonių, o su juo susijusiose veiklose – dar daugiau nei 100 000. Todėl užsakymų sumažėjimas ir gamybos ribojimai tampa ne vien atskirų įmonių, bet ir platesnės darbo rinkos klausimu.

    Ieškodami išeičių, gamintojai daugiau dėmesio skiria efektyvumui ir technologijoms, kurios leistų mažinti energijos bei žaliavų nuostolius. Tačiau trumpuoju laikotarpiu sektoriui tenka laviruoti tarp silpnesnės paklausos ir išaugusių gamybos kaštų, o tai didina spaudimą optimizuoti veiklą.

  • Lenkijos politikai: Ukraina po karo neturi likti už NATO ir ES ribų – integracija svarbesnė už atstatymą

    Integracija į Vakarus – esminis tikslas

    Ukraina po karo neturėtų likti „prieangyje“ už Vakarų institucijų ribų, o jos vieta ilgainiui turi būti NATO ir Europos Sąjungoje. Tokią poziciją Baltijos verslo forumo diskusijose išsakė Lenkijos Rytų politikos ir Ukrainos rėmimo linijoje aktyviai dalyvaujantys pareigūnai.

    Lenkijos parlamento narys ir Tarybos bendradarbiavimui su Ukraina vadovas Pawełas Kowalas pabrėžė, kad santykiai su Kyjivu Varšuvai yra strateginiai ir savo svarba prilygsta Lenkijos bei Vokietijos ryšiams. Pasak jo, Ukrainos tema neturėtų būti susiaurinama iki infrastruktūros atstatymo.

    „Sunku įsivaizduoti Ukrainą po karo už NATO ir Europos Sąjungos ribų“, – sakė Pawełas Kowalas.

    Jo teigimu, atstatymo projektai yra būtini, tačiau kertinis klausimas – ilgalaikė Ukrainos integracija į Europos politinę, ekonominę ir saugumo architektūrą. Tai, pasak politiko, mažintų „pilkosios zonos“ rizikas regione ir stiprintų viso rytinio NATO bei ES flango stabilumą.

    Trys atramos verslui ir atstatymui

    Kalbėdamas apie praktinį bendradarbiavimą, P. Kowalas išskyrė tris kryptis, kurios, Lenkijos požiūriu, turėtų sudaryti paramos ir ekonominio įsitraukimo pagrindą. Tai susisiekimas ir transportas, eksportas bei investicijos, kurias skatina tiek viešasis, tiek privatus sektorius.

    Forume taip pat akcentuota, kad net ir veikiant valstybės instrumentams galutinį sprendimą dėl rizikos prisiėmimo priima pats verslas. Pareigūnų vertinimu, valdžios vaidmuo – suteikti priemones, kurios sumažintų su karu ir saugumu susijusią riziką, ypač projektuose, turinčiuose energetinę ar infrastruktūrinę reikšmę.

    „Verslas pats įvertins, kokią riziką gali prisiimti, o valstybė turi sukurti instrumentus, kurie tą riziką mažina“, – sakė Lenkijos turto ministerijos viceministrė Eliza Zeidler.

    Investicijų horizontas – iki 15 metų, bet dalis sprendimų jau veikia

    Lenkijos valstybinio banko BGK atstovė Marta Postuła pažymėjo, kad dalis investicinių programų Ukrainai planuojamos 10–15 metų horizontu, tačiau kai kurie finansavimo mechanizmai jau taikomi dabar. Pasak jos, tai ypač aktualu energetikos, infrastruktūros ir vadinamosios dvejopos paskirties sprendimams, kurie gali būti naudojami tiek civiliniams, tiek saugumo poreikiams.

    Diskusijoje nuskambėjo ir konkretus finansinis įsipareigojimas, kurį BGK sieja su Lenkijos įmonių dalyvavimu projektuose Ukrainoje. Buvo įvardyta 90 mln. zlotų suma, kuri, perskaičiavus apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, sudaro apie 21 mln. eurų ir skirta išmokoms bei priemonėms, susijusioms su Lenkijos rangovų projektų įgyvendinimu.

    Forumo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į bankų sektoriaus vaidmenį. Ukrainoje veikiančio „KredoBank“ vadovas Jakubas Karnowskis teigė, kad Lenkijos finansų institucijoms, sukaupusioms patirties vidaus rinkoje, Ukraina gali tapti natūralia plėtros kryptimi dėl panašaus masto potencialo ir kultūrinio artumo.

    Pasak jo, papildomu Lenkijos pranašumu laikomas nuosavos valiutos režimas, kuris, vertinant istorines krizines situacijas, leido šaliai lanksčiau reaguoti į išorinius sukrėtimus. Tokie argumentai, anot pašnekovų, svarbūs kalbant apie ilgalaikį kapitalo pritraukimą ir regiono ekonominį atsparumą.

  • Kas stabdo Lenkijos įmonių augimą: po EEC – aiškios rekomendacijos dėl leidimų, mokslo ir eksporto

    Europos ekonomikos kongrese (EEC) daug dėmesio skirta klausimui, kodėl Lenkijos įmonės, net turėdamos kapitalo ir ambicijų, auga lėčiau, nei galėtų. Diskusijose kartojosi dvi kryptys: administracinių procesų greitinimas ir stipresnė valstybės pagalba verslui, kuris taikosi į užsienio rinkas.

    Ekspertai pabrėžė, kad verslui kliūtimi tampa ne vien atskiri reikalavimai, o visos sistemos fragmentacija. Kai skirtingos viešojo sektoriaus grandys veikia nesuderintai, sprendimai ilgėja, o investicijų kaštai auga, ypač dideliuose infrastruktūros ir pramonės projektuose.

    Leidimai ir pirkimai ilgina investicijas

    „Budimex“ vadovas Arturas Popko akcentavo, kad viešųjų pirkimų procedūros užsitęsia dėl skundų nagrinėjimo, o tai išbalansuoja projektų grafikus. Jo teigimu, dar jautresnė vieta yra leidimų statybai grandinė, kuri apima kelių institucijų sprendimus nuo poveikio aplinkai iki realios statybų pradžios.

    „Vienas iš iššūkių viešojo sektoriaus veikloje yra užsitęsęs viešųjų pirkimų procesas dėl skundų. Antrasis – leidimų statybai ir visas investicijų procesas nuo aplinkos sprendimų iki darbų starto“, – sakė A. Popko.

    Diskusijų dalyviai pažymėjo, kad tokie vėlavimai tiesiogiai mažina investicijų patrauklumą ir didina riziką rangovams bei užsakovams. Praktikoje tai reiškia brangesnį finansavimą, daugiau rezervų nenumatytiems darbams ir mažesnį projektų skaičių, kuriuos įmonės ryžtasi pradėti.

    Mokslas, verslas ir gynyba vis dar kalba skirtingai

    JIVE-ERIC direktorė ir Mikalojaus Koperniko universiteto atstovė Agnieszka Słowikowska pabrėžė, kad inovacijų grandinėje trūksta bendros kalbos tarp mokslo, verslo ir gynybos sektoriaus. Pasak jos, net viešųjų pirkimų dokumentuose vartojama terminija neretai tampa barjeru, kai institucijos ir tyrėjai skirtingai interpretuoja poreikius.

    „Mes kalbame skirtingomis kalbomis. Perskaitę konkurso specifikaciją turime suprasti, ko joje iš tikrųjų prašoma“, – sakė A. Słowikowska.

    Ji taip pat akcentavo, kad Europoje yra daug aukščiausio lygio mokslinių infrastruktūrų ir kompetencijų, tačiau jos išskaidytos. Viena iš rekomendacijų – inventorizuoti infrastruktūras ir parengti aiškų paslaugų katalogą, kuris leistų verslui lengviau rasti partnerius, ypač dualios paskirties technologijų srityse.

    Diplomatinė pagalba eksportui ir investicijoms

    Diskusijose skambėjo ir siūlymai aktyviau įtraukti diplomatines atstovybes į eksporto bei investicijų skatinimą. Buvęs JAV ambasadorius Lenkijoje Markas Brzezinskis teigė, kad augimui reikalingas kryptingesnis vyriausybės palaikymas, kai įmonės planuoja plėtrą Jungtinėse Valstijose ar kitose didelėse rinkose.

    „Jūs turite milžiniškų galimybių, tačiau Lenkijos verslui reikia vyriausybės palaikymo, kai kalbama apie investicijas Jungtinėse Valstijose“, – sakė M. Brzezinskis.

    Jo vertinimu, Lenkija gali stiprinti pozicijas energetikoje ir technologijose, įskaitant DI bei duomenų centrų ekosistemą. Tačiau tam, pasak kongreso dalyvių, būtina mažinti biurokratines trintis, gerinti institucijų tarpusavio komunikaciją ir turėti aiškesnius mechanizmus, kaip valstybė padeda įmonėms tarptautinėje plėtroje.

    Lenkijos senatorė Halina Bieda akcentavo, kad ministerijos ne visada žino, ką daro kitos, todėl reikėtų didesnio dėmesio koordinavimui. Tai svarbu ne tik spartinant sprendimus, bet ir kuriant nuoseklią pramonės, inovacijų bei eksporto politiką, kuri įmonėms suteiktų daugiau prognozuojamumo.

    „Atskiri ministerijų padaliniai ne visada žino, prie ko dirba kiti. Daugiau dėmesio skirčiau komunikacijai. Šių metų EEC šūkis Siła Dialogu šiame kontekste yra labai svarbus“, – sakė H. Bieda.

  • Kaip sėkmingai žengti į užsienio rinkas: ekspertų patarimai dėl strategijos, finansų ir komandų

    Augimo kelias, kuris kainuoja

    Įmonių plėtra į užsienio rinkas dažnai atrodo kaip natūralus kitas žingsnis, tačiau praktikoje tai yra brangus ir rizikingas projektas. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę lemia ne vien produkto kokybė, bet ir pasirengimas, finansinis atsparumas bei disciplina vykdant planą.

    Ši tema aptarta ir Europos ekonomikos kongreso diskusijose, kur verslo, institucijų ir eksporto skatinimo organizacijų atstovai įvardijo pagrindines kliūtis. Dažniausiai minimi iššūkiai yra nepakankamas rinkos pažinimas, silpna partnerių grandinė ir per optimistiškas investicijų grafikas.

    Strategija svarbiau už intuiciją

    Vienas pirmųjų sprendimų, nulemiančių rezultatą, yra aiškus įėjimo modelis: eksportas, vietinio žaidėjo įsigijimas, investicija nuo nulio arba esamų pajėgumų perėmimas. Skirtingi keliai reiškia skirtingą rizikos lygį, terminus ir kapitalo poreikį, todėl atsitiktiniai sprendimai dažnai brangiai kainuoja.

    Praktikai akcentuoja, kad strategija turi būti susieta su realiomis įmonės kompetencijomis ir tuo, kuo ji iš tiesų gali laimėti konkurencinę kovą. Jei pranašumas nėra aiškus, užsienio rinka greitai „suvalgo“ biudžetą per kainodarą, logistiką ir reklamos sąnaudas.

    Finansai, kokybė ir žmonės

    Plėtra beveik visada reikalauja didelių išlaidų ankstyvoje stadijoje, kai pajamos dar nepadengia naujų kaštų. Todėl tvarus pagrindas namų rinkoje, stabilūs pinigų srautai ir gebėjimas finansuoti procesą be perteklinės priklausomybės nuo skolinto kapitalo laikomi vienu svarbiausių saugiklių.

    Ne mažiau kritinis veiksnys yra kokybės valdymas ir atitiktis vietos reguliavimui, ypač kai kalbama apie ženklinimą, produktų registravimą ar atsakomybę tiekimo grandinėje. Įmonės turi suprasti, kad atsakomybė už galutinį produktą dažnai dalijamasi su platintoju, todėl būtina aiški kontrolės sistema nuo žaliavų iki lentynos.

    „Didžiausia rizika yra ne tai, kad bandysi plėstis, o tai, kad liksi tik vietos rinkoje ir pradėsi prarasti konkurencingumą“, – sakė eksporto skatinimo organizacijos atstovas.

    Galiausiai, net ir turint kapitalo, sprendimus lemia žmonės: patyrusi komanda, gebanti valdyti projektą, derybas, teisinę aplinką ir tiekimo grandinę. Profesionalus valdymas, aiškios atsakomybės ir gebėjimas greitai mokytis naujoje rinkoje dažnai tampa riba tarp augimo ir nuostolio.

    Verslo atstovai pabrėžia ir geografinės diversifikacijos naudą, nes kelių rinkų portfelis didina atsparumą krizėms. Tačiau kartu įspėja, kad greitis turi eiti kartu su kontrolės mechanizmais, kitaip plėtra virsta brangių klaidų serija.

  • Lenkijos finansų ministras apie JAV muitus automobiliams: kas sumokės kainą ir kodėl tai svarbu eksportui

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis teigia, kad JAV muitų politika ir Europos Sąjungos prekybiniai santykiai su Vašingtonu artimiausiu metu bus aptariami Briuselyje, euro zonos finansų ministrų susitikimo metu. Pasak jo, nors tema bendrai aktuali visai ES, praktiniai pokalbiai greičiausiai vyks dvišaliu formatu.

    Ministras pabrėžė, kad muitai tiesiogiai didina verslo kaštus, o galiausiai juos pajunta gyventojai, nes brangsta prekės ir paslaugos. Jo vertinimu, aiškus signalas svarbus ir rinkoms, ir įmonėms, planuojančioms gamybą bei tiekimo grandines ilgesniam laikotarpiui.

    „Muitai kenkia įmonėms ir kenkia namų ūkiams, nes būtent vartotojai galiausiai apmoka padidintų muitų kainą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    ES ir JAV susitarimas

    A. Domańskis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga su JAV yra išsiderėjusi susitarimą, kurį, jo teigimu, reikėtų patvirtinti kuo greičiau. Pasak ministro, pastarosiomis savaitėmis procedūriniai darbai, reikalingi susitarimui įgyvendinti, pastebimai paspartėjo.

    Ministro teigimu, ES siekia užbaigti procesą be papildomos įtampos eskalavimo, nes prekybiniai ginčai paprastai išplečia neapibrėžtumą ir mažina investicijų apetitą. Tai ypač svarbu sektoriams, kuriuose kainą lemia didelės apimtys ir ilgalaikės sutartys.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai?

    A. Domańskis pabrėžė, kad Lenkija į JAV paprastai neeksportuoja daug galutinių automobilių, tačiau tiekia dalis ir komponentus. Šie komponentai patenka į automobilius, gaminamus kitose ES valstybėse, o vėliau tokie automobiliai parduodami JAV rinkoje.

    Todėl, ministro vertinimu, papildomi muitai automobiliams gali netiesiogiai smogti ir Lenkijos įmonėms, veikiančioms tiekimo grandinėje, net jei galutinis produktas iš šalies į JAV neiškeliauja. Jo teigimu, palankiausias scenarijus būtų išvengti naujų muitų ir išlaikyti anksčiau suderėtą lygį.

    „Akivaizdu, kad norėtume, jog naujų muitų nebūtų ir jie liktų anksčiau išderėtame lygyje. Tai būtų naudinga ir Lenkijos ekonomikai“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trumpo planai: 25 proc. muitai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis šią savaitę padidinti muitus iš ES importuojamiems lengviesiems ir sunkvežimiams iki 25 proc. Jis tvirtino, kad ES esą nevykdo prekybos susitarimo su JAV sąlygų, tačiau detalių, kokių konkrečiai įsipareigojimų, neįvardijo.

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras nurodė, kad muitų didinimas bus įgyvendintas, nors Vašingtonas dėl to ir toliau tariasi su europiniais partneriais. Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier informavo, kad Komisija šioje situacijoje išlaiko ramią poziciją ir vertina tolesnius žingsnius.

  • „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    Kinijos elektromobilių rinkos lyderė „BYD“ balandį fiksavo keleivinių naujos energijos automobilių pardavimų kritimą jau aštuntą mėnesį iš eilės. Bendrovė pranešė pristaciusi 314 100 baterinių elektromobilių ir įkraunamų hibridų, tai yra 15,7 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 6,2 proc. daugiau nei kovą.

    Šie skaičiai išryškina vis aštresnę konkurenciją Kinijos rinkoje, kur pirkėjus vilioja agresyvios kainos, spartūs modelių atnaujinimai ir vis daugiau programinės įrangos sprendimų. Tuo pat metu „BYD“ vidaus rinkos tempas lėtėja, o užsienio kryptys tampa vis svarbesnės augimui.

    Eksportas balandį pasiekė rekordinį lygį – 135 098 automobilius. Tai daugiau nei 70 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, ir aiškus signalas, kad „BYD“ vis labiau remiasi užsienio paklausa, kai namuose spaudimas didėja.

    Vidaus ir eksporto rezultatų skirtumas rodo struktūrinį poslinkį: Kinijos gamintojai, pasiekę masto ekonomiją, ieško naujų rinkų, o eksporto sėkmė tampa vienu pagrindinių rodiklių investuotojams. Tačiau tarptautinė plėtra reiškia ir papildomas rizikas dėl reguliavimo, muitų bei tiekimo grandinių.

    Konkurentai fiksuoja šuolį

    Tuo metu keli konkurentai balandį skelbė rekordus. „Leapmotor“ pranešė apie 71 387 pristatytus automobilius, tai yra 73,9 proc. daugiau nei prieš metus ir aukščiausias mėnesio rezultatas įmonės istorijoje.

    „Geely“ valdomas „Zeekr“ taip pat pasiekė rekordą – 31 787 pristatymai, arba 131,6 proc. augimas per metus. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje stiprėja vidurinės ir aukštesnės klasės elektromobilių segmentų kova, o vartotojai greitai persėda prie naujų pasiūlymų.

    Pelno spaudimas ir kainų karas

    „BYD“ jau anksčiau skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas smuko 55,4 proc., o pajamos mažėjo 11,8 proc. iki 150 mlrd. juanių, tai yra maždaug 19,4 mlrd. eurų. Tokie rodikliai dažniausiai siejami su kainų karu, didelėmis nuolaidomis ir intensyviomis investicijomis į naujus modelius.

    Kinijos elektromobilių rinkoje kainų spaudimas tapo ilgalaike tendencija: gamintojai konkuruoja ne vien kaina, bet ir baterijų technologijomis, įkrovimo sprendimais bei skaitmeninėmis funkcijomis. Tai mažina maržas, todėl net didžiausi žaidėjai priversti ieškoti efektyvumo ir papildomų pajamų šaltinių.

    Užsienis – augimo variklis

    „BYD“ viešai akcentuoja tikslą 2026 metais eksportuoti daugiau nei 1 000 000 automobilių, taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos paklausos ciklų. Bendrovė plečia gamybos pėdsaką užsienyje ir jau yra įsteigusi gamybos projektus, be kita ko, Brazilijoje ir Vengrijoje.

    Europoje „BYD“ augimas ryškėja registracijų statistikoje: Europos Sąjungoje, EFTA šalyse ir Jungtinėje Karalystėje bendrovės keleivinių elektromobilių registracijos 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo daugiau nei 155 proc. per metus. Tačiau greta augimo kyla ir reputaciniai bei reguliaciniai klausimai dėl gamybos praktikų ir politinių diskusijų apie importo sąlygas.

    „BYD“ rezultatai balandį parodė dvi priešingas trajektorijas: namuose pardavimai spaudžiami konkurentų, o užsienyje atveriamos naujos galimybės. Artimiausi mėnesiai parodys, ar eksporto rekordai pajėgs kompensuoti lėtėjimą Kinijoje ir stabilizuoti finansinius rodiklius.