Tag: Ekstremalios situacijos

  • ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) po pastarojo gyventojų perspėjimo signalo primena, kad ugdymo įstaigų reakcija į krizines situacijas turi būti vienoda ir aiški: gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad dalis mokyklų sureagavo atsakingai, tačiau kai kur vis dar kyla neaiškumų dėl veiksmų sekos. ŠMSM pabrėžia, jog oro pavojaus metu ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra gautas oficialus pranešimas apie pavojaus pabaigą.

    Ko neturėtų daryti mokykla ir tėvai?

    ŠMSM akcentuoja, kad bandymai išleisti vaikus ar organizuoti jų perdavimą tėvams pavojaus metu gali sukelti papildomą riziką. Judėjimas lauke, spūstys prie mokyklų ar chaotiškas išėjimas iš pastato gali trukdyti operatyviems veiksmams ir didinti nesaugumą.

    Tėvams taip pat primenama nevykti į ugdymo įstaigas ir nereikalauti išleisti vaikų, kol galioja perspėjimas. Saugesnis sprendimas tokioje situacijoje yra laikytis nustatytos tvarkos ir laukti oficialios informacijos, kad pavojus baigėsi.

    Ką privalo užtikrinti ugdymo įstaigų vadovai?

    Ministerijos teigimu, kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti galiojantį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame aiškiai numatyti veiksmai skirtingų grėsmių atvejais, įskaitant oro pavojų. Planas neturi būti formalumas, jis turi būti praktiškai pritaikomas ir suprantamas visiems bendruomenės nariams.

    ŠMSM pabrėžia, kad darbuotojai turi būti supažindinti su planu ir instruktuoti, kad realios grėsmės metu sprendimai būtų priimami nedelsiant ir organizuotai. Taip pat svarbu iš anksto sutarti dėl atsakomybių, kas lydi klases, kas tikrina patalpas, kas palaiko ryšį su administracija ir pagalbos tarnybomis.

    Komunikacija su tėvais krizės metu

    Atskiras dėmesys skiriamas komunikacijai: ugdymo įstaigos turi užtikrinti, kad tėvai ar globėjai laiku gautų aiškią informaciją, jog vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta. Ministerija ragina mokyklas iš anksto turėti paruoštus komunikacijos kanalus ir trumpas žinutes, kurios padėtų išvengti panikos.

    ŠMSM primena, kad pagrindinis tikslas oro pavojaus metu yra ne kuo greičiau išleisti vaikus namo, o užtikrinti, kad visi liktų saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Daugiau praktinių rekomendacijų gyventojams dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms skelbiama ir nacionaliniuose informaciniuose kanaluose.

  • Kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai: svarbiausi civilinės saugos žingsniai namuose ir mieste

    Kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai: svarbiausi civilinės saugos žingsniai namuose ir mieste

    Ekstremaliosios situacijos dažnai užklumpa netikėtai, tačiau aiškus planas ir keli iš anksto atlikti veiksmai padeda išvengti panikos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne specialios priemonės, o žinojimas, kur gauti patikimą informaciją ir kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susitarti šeimoje, kaip susisieksite, jei ryšys sutriktų, ir kur susitiksite, jei tektų palikti namus. Taip pat verta įsivertinti, kas namuose ar artimoje aplinkoje galėtų prireikti labiausiai vaikams, senjorams ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

    Kur ieškoti patikimos informacijos?

    Krizės metu itin svarbu remtis oficialiais pranešimais, o ne socialinių tinklų interpretacijomis ar gandais. Patikimiausi šaltiniai paprastai yra institucijų skelbiami pranešimai, taip pat nacionalinės įspėjimo sistemos informacija ir savivaldybių nurodymai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad informacinės atakos ir klaidinanti informacija krizių metu suaktyvėja, todėl verta iš anksto aptarti su artimaisiais, kaip tikrinsite naujienas. Jei pranešimas skamba neaiškiai ar kelia abejonių, pirmiausia reikėtų ieškoti patvirtinimo oficialiuose kanaluose.

    Ką svarbu pasiruošti namuose?

    Praktiškas pasirengimas prasideda nuo būtiniausių kasdienių dalykų, kurie leistų išgyventi trumpą laiką sutrikus paslaugoms. Tai apima vandens ir maisto atsargas, įkrautus ryšio įrenginius, atsarginius energijos šaltinius, pagrindinius vaistus ir dokumentų kopijas.

    Taip pat svarbu įvertinti, kaip elgtis namuose, jei laikinai dingtų elektra ar šiluma, ir kaip saugiai užtikrinti vaikų bei augintinių poreikius. Pasiruošimas neturi būti brangus, dažniausiai pakanka sistemingai susidėti tai, ką daugelis ir taip naudoja kasdien.

    Perspėjimo signalai ir veiksmai pirmosiomis minutėmis

    Išgirdus perspėjimo signalą ar gavus oficialų pranešimą, svarbiausia yra nedelsiant įsiklausyti į nurodymus ir nepasikliauti spėlionėmis. Jei rekomenduojama likti patalpose, būtina tai padaryti ir pasirūpinti, kad artimieji žinotų, kur esate.

    Jeigu pranešama apie galimus techninius incidentus, stichijas ar kitokias grėsmes, įskaitant dronų keliamus pavojus, gyventojams patariama laikytis saugaus atstumo, nefotografuoti rizikingose vietose ir netrukdyti pagalbos tarnybų darbui. Išankstinis planas, aiškūs šeimos susitarimai ir patikimos informacijos šaltiniai dažnai lemia, ar situacija bus suvaldyta ramiai.

    Nuolat atnaujinama civilinės saugos informacija ir praktinės rekomendacijos skelbiamos svetainėje lt72.lt. Joje galima rasti patarimų apie pasirengimą namuose, veiksmus gavus perspėjimus bei elgesį skirtingų grėsmių atvejais.

  • Marijampolė po oro pavojaus įvertino priedangas: ką savivaldybė keis, kad gyventojams būtų aiškiau

    Marijampolė po oro pavojaus įvertino priedangas: ką savivaldybė keis, kad gyventojams būtų aiškiau

    Po dalyje Lietuvos paskelbto oro pavojaus Marijampolės savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame aptartas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis į susitikimą pakvietė savivaldybės įstaigų atstovus, kad būtų peržiūrėta, kas veikia gerai, o kur dar yra spragų.

    Nors regione reali grėsmė nekilo, patirtis parodė, kad tokiais momentais gyventojams dažnai pritrūksta aiškių atsakymų. Daugiausia klausimų kyla dėl to, kur eiti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir ar žmonės žino artimiausią priedangą.

    Priedangos ir ženklinimas

    Pasitarime akcentuota, kad pasirengimas neturi apsiriboti tik procedūromis dokumentuose. Įstaigoms rekomenduota iš naujo įsivertinti priedangų būklę, jų prieinamumą skirtingu paros metu ir tai, ar ženklinimas gyventojams yra pakankamai matomas bei suprantamas.

    Taip pat aptarta, kad svarbu turėti aiškų vidinį veiksmų planą, kurį darbuotojai galėtų pritaikyti praktiškai, o ne tik teoriškai. Tokiose situacijose žmonės sprendimus turi priimti greitai, todėl iš anksto sutarti veiksmai sumažina sumaištį.

    Pratybos, o ne vien planai

    Įstaigos paragintos organizuoti vidines pratybas ir periodiškai atnaujinti instrukcijas. Savivaldybėje pabrėžta, kad pratybos padeda įvertinti realų pasirengimo lygį, įskaitant evakuacijos maršrutus, atsakingų asmenų vaidmenis ir informacijos perdavimo grandinę.

    Pasak savivaldybės, vienas svarbiausių tikslų yra užtikrinti, kad darbuotojai veiktų ramiai ir užtikrintai, o gyventojai gautų aiškią, laiku pateiktą informaciją. Tam būtinas ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, kad pranešimai nekirstų vieni kitiems ir nekeltų papildomo neapibrėžtumo.

    Ką gyventojams svarbu padaryti dabar

    Marijampolės savivaldybė ragina gyventojus iš anksto pasidomėti artimiausiomis priedangomis ir sekti oficialią informaciją, kai skelbiami perspėjimai. Taip pat primenama, kad didžiausią saugumą suteikia ne baimė, o žinojimas, ką daryti ir kur kreiptis, jei situacija kartotųsi.

    Savivaldybė nurodo, kad pasirengimo stiprinimas bus tęsiamas, o prioritetas teikiamas praktiniams sprendimams, kurie sumažintų gyventojų neaiškumą ir padėtų greičiau orientuotis perspėjimo metu.

  • Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą Oro pavojus svarbiausia kuo greičiau sumažinti riziką atsidurti atviroje vietoje ir pasiekti priedangą ar saugią patalpą. Tokie pranešimai siunčiami, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas ar grėsmę galintis kelti objektas, todėl delsti ir stebėti situaciją lauke yra pavojinga.

    Jei įspėjimą gavote būdami lauke, pirmas veiksmas yra nedelsiant ieškoti artimiausios priedangos. Ja gali tapti ne tik specialiai pažymėta priedanga, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita tvirtesnė požeminė erdvė, kurioje mažesnė skeveldrų ir smūgio bangos rizika.

    Kol vyksta oro pavojus, venkite be būtino reikalo būti gatvėje ir neplanuokite maršrutų per atviras erdves. Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų ar sprogimų, nes tai atima laiką ir verčia likti nesaugioje vietoje.

    Jei esate viešajame transporte

    Jei pranešimą gaunate autobuse ar kitame viešajame transporte, vadovaukitės vairuotojo ar transporto darbuotojų nurodymais. Tokiais atvejais vežėjai paprastai turi numatytas instrukcijas, o vairuotojo dėmesio blaškymas gali padidinti riziką visiems keleiviams.

    Transportui sustojus ir išlipus, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos arba požeminės erdvės. Jei priedangos netoliese nematyti, prioritetas yra patekti į pastatą ar saugesnę vietą, o ne judėti atvirais šaligatviais didesnį atstumą.

    Jei esate biure ar pastato viduje

    Jei oro pavojus užklumpa biure, prekybos centre, degalinėje ar kitoje įstaigoje, vykdykite administracijos ar atsakingų darbuotojų nurodymus. Jei aiškių nurodymų nėra, skubėkite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.

    Jeigu priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės patalpą be langų, esančią cokoliniame aukšte ar vidinėje pastato dalyje. Praktikoje taikoma dviejų sienų taisyklė reiškia, kad nuo lauko jus turėtų skirti bent dvi sienos, o langų zonos laikomos pavojingiausiomis dėl duženų ir skeveldrų.

    Ką reiškia spalvos pranešimuose?

    Perspėjimų logika paremta trimis būsenomis, kurios padeda suprasti situacijos rimtumą ir veiksmų skubumą. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs ir nusimatyti, kur artimiausia saugi vieta.

    Raudona spalva reiškia oro pavojų, kai neatpažintas objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju reikia nedelsiant slėptis priedangoje arba, jei jos nėra, saugioje patalpoje, pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis ir sekti oficialiai skelbiamą informaciją.

    Balta spalva reiškia, kad oro pavojaus nėra ir priedangas galima palikti, tačiau rekomenduojama išlikti budriems. Net ir atšaukus perspėjimą verta įvertinti aplinką, nesiartinti prie įtartinų ar nukritusių objektų ir apie juos pranešti numeriu 112.

    „Svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje be langų ir laikytis nurodymų iki pranešimo, kad pavojus atšauktas“, – teigiama oficialiose civilinės saugos rekomendacijose.

    Ryšio priemones naudokite atsakingai: jei reikia susisiekti su artimaisiais, dažniau rinkitės trumpąją žinutę, o ne skambutį, kad ryšio tinklai nebūtų be reikalo apkrauti. Skambinkite tik tada, kai būtina pranešti apie sužeistuosius, reikalingą pagalbą ar pastebėtą tiesioginį pavojų.

  • Kretingos rajone atnaujins dar 8 priedangas: VRM skyrė 200 tūkst. eurų modernizavimui

    Kretingos rajono savivaldybė iš Vidaus reikalų ministerijos gavo 200 tūkst. eurų finansavimą priedangų modernizavimui. Už šias lėšas rajone planuojama atnaujinti dar aštuonias priedangas, didinant jų parengtį gyventojų saugumui užtikrinti.

    Kaip nurodo savivaldybė, finansavimas bus skirtas ne tik elementariems remonto darbams, bet ir priedangų funkcionalumui pagerinti. Numatyta įrengti evakuacinius išėjimus, atnaujinti vėdinimo sistemas, montuoti apsauginius langų skydus ir diegti rezervinio elektros tiekimo sprendimus.

    Taip pat planuojama įrengti gaisro aptikimo sistemas, ryšio sprendimus, įskaitant belaidžio interneto prieigos taškus, ir pritaikyti įėjimus riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai leidžia priedangoms veikti patikimiau įvairių incidentų ar ekstremalių situacijų metu.

    „Šiuo metu Kretingos mieste jau modernizuojamos septynios priedangos, o dabar, gavus finansavimą, bus modernizuotos dar aštuonios. Tai svarbus žingsnis stiprinant rajono pasirengimą galimoms grėsmėms“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, naujai į modernizavimo planą įtrauktos priedangos yra Kretingos muziejuje, Socialinių paslaugų centre, Padvarių socialinės globos namuose, Salantų gimnazijoje, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Salantų regioninio parko Lankytojų centre.

    Šis projektas tęsia ankstesnius rajono žingsnius civilinės saugos srityje. Savivaldybė primena, kad priedangų atnaujinimas vykdomas etapais, o lėšos skiriamos siekiant, kad daugiau viešųjų pastatų būtų realiai pritaikyti gyventojų laikinam prieglobsčiui ir infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.

    2025 metais Kretingos rajono savivaldybė taip pat buvo pritraukusi 200 tūkst. eurų priedangoms modernizuoti. Tuomet darbai pradėti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, VšĮ Pranciškonų gimnazijoje ir Kretingos rajono kultūros centre esančiose priedangose.

  • ŠMSM primena mokykloms veiksmų planą: kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą ir kada nekviesti tėvų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ugdymo įstaigose pirmiausia atsako jų vadovai. Tai apima ne tik dokumentus, bet ir realiai veikiančias procedūras, aiškiai paskirstytas atsakomybes bei nuolatinį bendruomenės supažindinimą.

    Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatas, kiekviena įstaiga turi turėti parengtą ir praktikoje pritaikomą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame turi būti numatyta, kaip reaguoti į skirtingus scenarijus, įskaitant gyventojų perspėjimo signalus ir pranešimus apie oro pavojų.

    Kas keičiasi gavus oro pavojaus pranešimą?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo plane nustatytas procedūras, o sprendimai dėl mokinių saugumo priimami įstaigos viduje. Ministerija akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas reagavimas, aiški vidaus komunikacija ir nuoseklus veiksmų koordinavimas.

    Mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas plane. Visi įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangoje iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

    Kodėl mokykloms nurodoma nekviesti tėvų?

    Ministerija pabrėžia, kad ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Tokia praktika laikoma rizikinga, nes chaotiškas judėjimas lauke, spūstys prie įėjimų ir bandymai skubiai evakuotis gali padidinti grėsmes.

    Vietoje to įstaigos raginamos užtikrinti aiškią komunikaciją su tėvais ir globėjais: informuoti, kad vaikai yra saugūs, jais pasirūpinta, ir paprašyti nesiimti veiksmų iki atskiro įstaigos ar atsakingų institucijų pranešimo. Aiškus informavimo kanalas sumažina paniką ir padeda išvengti klaidinančios informacijos plitimo.

    Pratybos ir planų atnaujinimas

    ŠMSM ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ypač dalį, susijusią su oro pavojaus signalais. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų, kas atsakingas už konkrečius veiksmus.

    Ministerija akcentuoja, kad civilinės saugos mokymai ir praktinės pratybos yra neatskiriama pasirengimo dalis. Jų metu išbandomi realūs veiksmai, tikrinama, ar pasirinktos saugios vietos yra pasiekiamos, ar veikia komunikacijos grandinė, ir ar bendruomenė supranta perspėjimo signalų reikšmę.

    Taip pat primenama savivaldybių atsakomybė organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ugdymo įstaigų pasirengimą. Savivaldybės turi užtikrinti, kad įstaigos turėtų galiojančius planus, realias sąlygas jiems įgyvendinti ir gautų savalaikę metodinę pagalbą.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamatę neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną pirmiausia įvertinkite aplinką ir venkite atviros vietos. Jei įmanoma, pasitraukite į pastatą ar kitą priedangą, o vaikų ir augintinių nepalikite be priežiūros.

    Nepriartėkite prie vietos, virš kurios dronas skraido žemai, ir nesistenkite jo numušti ar gaudyti. Tokie veiksmai gali sukelti sužalojimų, o nukritęs aparatas gali turėti pavojingų dalių ar būti naudojamas neteisėtai veiklai.

    Jei dronas kelia realių įtarimų, fiksuokite faktus saugiai: užsirašykite laiką, vietą, kryptį, apytikslį aukštį, ar matėte operatorių. Prireikus kreipkitės skubios pagalbos numeriu 112 ir pateikite aiškią informaciją, nes tai padeda tarnyboms greičiau įvertinti situaciją.

    Ką daryti gavus oro pavojaus perspėjimą?

    Gavę perspėjimą apie oro pavojų telefone ar išgirdę sirenas, veikite nedelsdami ir vadovaukitės oficialiais nurodymais. Patikimiausia informacija paprastai skelbiama valstybės institucijų kanalais, todėl venkite remtis gandais socialiniuose tinkluose.

    Kuo greičiau pasitraukite į priedangą: geriausia į rūsį, požeminę stovėjimo aikštelę ar kitą tvirtą patalpą be langų. Jei tokios vietos nėra, rinkitės pastato vidines patalpas, laikykitės atokiau nuo langų ir išorinių sienų.

    Jei esate lauke ar automobilyje, ieškokite artimiausio pastato, o ne likite atviroje erdvėje. Apie savo buvimo vietą informuokite artimuosius, tačiau ryšį naudokite saikingai, kad neapkrautumėte tinklų, kai jie gali būti svarbūs skubiai komunikacijai.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą?

    Radę įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį jo neliesti, nejudinti ir nebandyti atidaryti. Atsitraukite į saugų atstumą ir perspėkite aplinkinius, ypač vaikus, kad nepriartėtų.

    Nedarykite nuotraukų iš arti ir nesibūriuokite, nes smalsuolių susitelkimas didina riziką. Jei įmanoma, pažymėkite vietą iš tolo ir užtikrinkite, kad niekas neitų arčiau, kol atvyks tarnybos.

    Skambinkite numeriu 112 ir aiškiai pasakykite, kur esate, ką radote ir ar šalia yra žmonių. Toliau vykdykite operatoriaus nurodymus ir nelaukite vietoje, jei tai nesaugu.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo ir iš anksto sutartų šeimos veiksmų. Vertinga iš anksto aptarti susitikimo vietą, turėti įkrautą telefoną, pagrindinių dokumentų kopijas ir būtiniausių priemonių rinkinį, kad kritinėje situacijoje sprendimai būtų greitesni.

  • Elektrėnų savivaldybė paskelbė priedangų sąrašą: kur slėptis Elektrėnuose, Vievyje ir seniūnijose

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 20 dieną paskelbė parinktų priedangų sąrašą, skirtą gyventojams informuoti, kur būtų galima laikinai pasislėpti kilus grėsmei. Dokumente pateikiamos konkrečios vietos Elektrėnuose, Vievyje ir kitose savivaldybės seniūnijose, nurodant adresus ir pagrindinius parametrus.

    Sąraše matyti, kad priedangoms numatyti įvairios paskirties pastatai: ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigos, kultūros bei sporto objektai, seniūnijų pastatai, taip pat dalis daugiabučių. Prie kiekvieno objekto pateikiamas valdytojas ir Lietuvos koordinačių sistemos koordinatės, kurios leidžia vietą tiksliau rasti žemėlapiuose.

    Kas įtraukta į sąrašą?

    Tarp Elektrėnų miesto objektų minimos Elektrėnų Versmės gimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Elektrėnų ligoninė, socialinės globos namai, Elektrėnų kultūros centras, baseinas ir ledo arena. Taip pat įtraukti keli savivaldybės valdomi pastatai bei prekybos paskirties patalpos Taikos gatvėje.

    Vievyje nurodomos ugdymo įstaigos, darželis, sveikatos centro padaliniai, o taip pat nemažai daugiabučių. Kitose vietovėse į sąrašą pateko, pavyzdžiui, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Kietaviškių progimnazija, Semeliškių gimnazija ir keli seniūnijų pastatai.

    Ką reiškia skaičiai prie priedangos?

    Prie kiekvienos priedangos pateikiamas plotas kvadratiniais metrais ir preliminarus žmonių skaičius, kiek gyventojų joje būtų galima sutalpinti. Iš viso sąraše nurodytas bendras priedangų plotas siekia 38 414 kvadratinių metrų, o talpa – 25 238 žmones.

    Taip pat pažymima, ar priedanga pritaikyta asmenims su negalia. Ši informacija svarbi planuojant evakuaciją ar trumpalaikį slėpimąsi, nes reali prieiga, įėjimai ir judėjimo galimybės gali skirtis net to paties tipo pastatuose.

    Kuo priedanga skiriasi nuo slėptuvės?

    Priedanga paprastai yra civilinės saugos objektas, skirtas laikinai apsaugai nuo pavojų, pavyzdžiui, skeveldrų, sprogimo bangos poveikio ar ekstremalių oro sąlygų. Tuo metu slėptuvė dažniausiai reiškia aukštesnio apsaugos lygio, specialiai įrengtą statinį ar patalpą, kurios reikalavimai griežtesni.

    Praktikoje gyventojams svarbiausia ne vien tai, ar vieta įvardyta kaip priedanga, bet ir kaip greitai ją galima pasiekti, ar ji bus atverta krizės metu, koks įėjimas numatytas ir ar yra bazinės sąlygos trumpam buvimui. Dėl to savivaldybių skelbiami sąrašai vertinami kaip atspirties taškas planavimui, o ne vienkartinis sprendimas visoms situacijoms.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasižymėti artimiausias priedangas pagal gyvenamąją vietą ir darbo ar mokymosi maršrutus. Taip pat verta sekti savivaldybės ir atsakingų tarnybų informaciją, nes sąrašai gali būti atnaujinami, tikslinami arba papildomi naujais objektais.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir artimuosius

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar kitą priedangą. Riziką didina smūgio banga ir skeveldros, todėl vertinga taisyklė yra laikytis dviejų sienų principo: rinktis patalpą be langų arba kuo toliau nuo išorinių sienų.

    Reikėtų vengti balkonų, kiemų, parkų ir kitų atvirų vietų, taip pat nestovėti prie langų, net jei objektas atrodo toli. Jei esate lauke, ieškokite vietos, kur virš galvos yra tvirta danga, o jei tai neįmanoma, pasitraukite į artimiausią pastatą.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nemėginkite jo liesti, perkelti ar ardyti, nes jis gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų pavojingų elementų, pavyzdžiui, baterijų. Tokiais atvejais reikia atsitraukti saugiu atstumu ir skambinti 112, tiksliai nurodant vietą ir situacijos aplinkybes.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir apytikrį aukštį, tačiau nesiekite to fiksuoti rizikuodami savo saugumu. Nerekomenduojama filmuotos medžiagos skelbti socialiniuose tinkluose, nes ji gali atskleisti jautrią informaciją apie vietą, judėjimą ar infrastruktūrą.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmas žingsnis yra rasti priedangą ir sekti oficialius nurodymus per patikimus kanalus, ypač nacionalinį radiją ir televiziją. Praktikoje kritiškai svarbios pirmosios minutės, todėl verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą ir trumpiausią kelią iki jos.

    Jei priedangos pasiekti greitai nepavyksta, saugiausia likti pastate ir pasirinkti patalpą be langų, pavyzdžiui, koridorių ar sanitarinį mazgą, arba slėptis rūsyje. Langų zona yra pavojingiausia dėl galimo stiklo dužimo, todėl verta atitraukti žmones nuo langų, užtraukti užuolaidas ir, jei yra laiko, sumažinti riziką sutvirtinant stiklus lipnia juosta.

    Ruošiantis slėptis ar trumpam evakuotis, rekomenduojama turėti parengtą būtiniausių daiktų krepšį: dokumentus, vaistus, geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, įkroviklį, prožektorių ir radiją su baterijomis. Ryšio tinklai pavojaus metu gali būti perkrauti, todėl geriau trumpai susirašinėti ir skambinti tik esant būtinybei.

    Jei pavojaus signalas užklumpa automobilyje, sustokite saugioje vietoje, įjunkite radiją ir vykdykite instrukcijas, o esant galimybei persikelkite į pastato vidų. Gavus nurodymą evakuotis, prieš išeinant reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus ir užrakinti duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus reikia vertinti kaip potencialiai pavojingus: jų negalima liesti, judinti, purtyti ar bandyti atidaryti. Saugiausia tuo pačiu keliu ramiai pasitraukti nuo radinio ir nedelsiant skambinti 112, nurodant tikslią vietą, orientyrus ir tai, ką matote.

    Saugus atstumas priklauso nuo aplinkybių, tačiau praktinė taisyklė yra paprasta: jei daiktą aiškiai matote, vadinasi, esate per arti, todėl verta atsitraukti kuo toliau ir prisidengti tvirta konstrukcija. Taip pat svarbu nestovėti po langais ar šalia stiklo fasadų, nes sprogimo atveju šukės gali sužeisti net ir nesant tiesioginėje smūgio zonoje.

    Kol atvyksta pareigūnai, reikėtų pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos vietos, tačiau nebandyti veikti vieniems, jei tai kelia grėsmę. Pranešti apie radinį verta net tada, kai nesate tikri, kas tai yra, nes tokį objektą įvertinti ir saugiai patikrinti turi specialiosios tarnybos.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo: iš anksto susiplanuotas veiksmų planas namuose, darbe ir kelyje sumažina stresą ir padeda priimti teisingus sprendimus. Kilus grėsmei, svarbiausia vadovautis oficialiais nurodymais, saugoti save ir padėti tiems, kuriems sunkiausia greitai reaguoti.

  • Birštone baigtos savivaldybės funkcinės pratybos: dėmesys vandeniui, elektrai ir dronų grėsmėms

    Kas vyko Birštone

    Birštone gegužės 19–20 dienomis baigėsi dvi dienas vykusios savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir civilinei saugai. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir veiksmus sutrikus elektros tiekimui.

    Pratybose aptarti ir platesni saugumo klausimai, susiję su visuomenės atsparumu bei institucijų tarpusavio veiksmų suderinimu. Tokie scenarijai savivaldybėms aktualūs dėl augančios kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo rizikos ir didėjančių hibridinių grėsmių regione.

    Ekspertai ir savivaldybės vaidmuo

    Diskusijose ir situacijų analizėje dalyvavo „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis, Kauno regiono elektros tinklų eksploatavimo skyriaus vadovas Rytis Borkys. Savivaldybė akcentuoja, kad ekspertų įžvalgos padėjo pratybų užduotis susieti su realiais incidentų valdymo iššūkiais.

    Pratybų organizavimą ir eigą koordinavo Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras. Savivaldybės teigimu, praktiniai patikrinimai padeda įvertinti ne tik procedūras, bet ir tai, kaip greitai mobilizuojami resursai bei komunikuojama su gyventojais.

    Reali situacija dėl drono

    Antrąją pratybų dieną dėmesį sustiprino reali situacija Lietuvos oro erdvėje, kai kilo pavojus dėl drono. Savivaldybė tai įvardijo kaip priminimą, kad grėsmės gali kilti ne tik teoriniuose scenarijuose, o operatyvus reagavimas priklauso ir nuo institucijų pasirengimo, ir nuo gyventojų budrumo.

    Tokio pobūdžio incidentai pastaraisiais metais vertinami kaip vis dažnesnė saugumo aplinkos dalis, ypač šalia kritinės infrastruktūros ar masinių renginių vietų. Dronų naudojimo plėtra ir palyginti žema technologinė barjera reiškia, kad prevencija, informavimo kanalai ir aiškios elgsenos instrukcijos tampa vis svarbesnės savivaldybių pasirengimo dalimi.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad pratybos skirtos stiprinti visuomenės atsparumą ir gebėjimą veikti koordinuotai, kai sutrinka įprastos paslaugos. Gyventojams tai taip pat primena praktines temas, tokias kaip vandens atsargos, alternatyvūs ryšio būdai ir pasirengimas kelioms paroms be elektros.