CP v2

Tag: Ekstremalios situacijos

  • ŠMSM primena mokykloms veiksmų planą: kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą ir kada nekviesti tėvų

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ugdymo įstaigose pirmiausia atsako jų vadovai. Tai apima ne tik dokumentus, bet ir realiai veikiančias procedūras, aiškiai paskirstytas atsakomybes bei nuolatinį bendruomenės supažindinimą.

    Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatas, kiekviena įstaiga turi turėti parengtą ir praktikoje pritaikomą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Jame turi būti numatyta, kaip reaguoti į skirtingus scenarijus, įskaitant gyventojų perspėjimo signalus ir pranešimus apie oro pavojų.

    Kas keičiasi gavus oro pavojaus pranešimą?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, ugdymo įstaiga turi veikti pagal savo plane nustatytas procedūras, o sprendimai dėl mokinių saugumo priimami įstaigos viduje. Ministerija akcentuoja, kad svarbiausia yra greitas reagavimas, aiški vidaus komunikacija ir nuoseklus veiksmų koordinavimas.

    Mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas plane. Visi įstaigoje buvę asmenys privalo laikytis saugumo reikalavimų ir likti priedangoje iki pranešimo apie pavojaus pabaigą.

    Kodėl mokykloms nurodoma nekviesti tėvų?

    Ministerija pabrėžia, kad ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Tokia praktika laikoma rizikinga, nes chaotiškas judėjimas lauke, spūstys prie įėjimų ir bandymai skubiai evakuotis gali padidinti grėsmes.

    Vietoje to įstaigos raginamos užtikrinti aiškią komunikaciją su tėvais ir globėjais: informuoti, kad vaikai yra saugūs, jais pasirūpinta, ir paprašyti nesiimti veiksmų iki atskiro įstaigos ar atsakingų institucijų pranešimo. Aiškus informavimo kanalas sumažina paniką ir padeda išvengti klaidinančios informacijos plitimo.

    Pratybos ir planų atnaujinimas

    ŠMSM ragina ugdymo įstaigas peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ypač dalį, susijusią su oro pavojaus signalais. Taip pat būtina užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų, kas atsakingas už konkrečius veiksmus.

    Ministerija akcentuoja, kad civilinės saugos mokymai ir praktinės pratybos yra neatskiriama pasirengimo dalis. Jų metu išbandomi realūs veiksmai, tikrinama, ar pasirinktos saugios vietos yra pasiekiamos, ar veikia komunikacijos grandinė, ir ar bendruomenė supranta perspėjimo signalų reikšmę.

    Taip pat primenama savivaldybių atsakomybė organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių ugdymo įstaigų pasirengimą. Savivaldybės turi užtikrinti, kad įstaigos turėtų galiojančius planus, realias sąlygas jiems įgyvendinti ir gautų savalaikę metodinę pagalbą.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus perspėjimą? Aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamatę neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną pirmiausia įvertinkite aplinką ir venkite atviros vietos. Jei įmanoma, pasitraukite į pastatą ar kitą priedangą, o vaikų ir augintinių nepalikite be priežiūros.

    Nepriartėkite prie vietos, virš kurios dronas skraido žemai, ir nesistenkite jo numušti ar gaudyti. Tokie veiksmai gali sukelti sužalojimų, o nukritęs aparatas gali turėti pavojingų dalių ar būti naudojamas neteisėtai veiklai.

    Jei dronas kelia realių įtarimų, fiksuokite faktus saugiai: užsirašykite laiką, vietą, kryptį, apytikslį aukštį, ar matėte operatorių. Prireikus kreipkitės skubios pagalbos numeriu 112 ir pateikite aiškią informaciją, nes tai padeda tarnyboms greičiau įvertinti situaciją.

    Ką daryti gavus oro pavojaus perspėjimą?

    Gavę perspėjimą apie oro pavojų telefone ar išgirdę sirenas, veikite nedelsdami ir vadovaukitės oficialiais nurodymais. Patikimiausia informacija paprastai skelbiama valstybės institucijų kanalais, todėl venkite remtis gandais socialiniuose tinkluose.

    Kuo greičiau pasitraukite į priedangą: geriausia į rūsį, požeminę stovėjimo aikštelę ar kitą tvirtą patalpą be langų. Jei tokios vietos nėra, rinkitės pastato vidines patalpas, laikykitės atokiau nuo langų ir išorinių sienų.

    Jei esate lauke ar automobilyje, ieškokite artimiausio pastato, o ne likite atviroje erdvėje. Apie savo buvimo vietą informuokite artimuosius, tačiau ryšį naudokite saikingai, kad neapkrautumėte tinklų, kai jie gali būti svarbūs skubiai komunikacijai.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą?

    Radę įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį jo neliesti, nejudinti ir nebandyti atidaryti. Atsitraukite į saugų atstumą ir perspėkite aplinkinius, ypač vaikus, kad nepriartėtų.

    Nedarykite nuotraukų iš arti ir nesibūriuokite, nes smalsuolių susitelkimas didina riziką. Jei įmanoma, pažymėkite vietą iš tolo ir užtikrinkite, kad niekas neitų arčiau, kol atvyks tarnybos.

    Skambinkite numeriu 112 ir aiškiai pasakykite, kur esate, ką radote ir ar šalia yra žmonių. Toliau vykdykite operatoriaus nurodymus ir nelaukite vietoje, jei tai nesaugu.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo ir iš anksto sutartų šeimos veiksmų. Vertinga iš anksto aptarti susitikimo vietą, turėti įkrautą telefoną, pagrindinių dokumentų kopijas ir būtiniausių priemonių rinkinį, kad kritinėje situacijoje sprendimai būtų greitesni.

  • Elektrėnų savivaldybė paskelbė priedangų sąrašą: kur slėptis Elektrėnuose, Vievyje ir seniūnijose

    Elektrėnų savivaldybė gegužės 20 dieną paskelbė parinktų priedangų sąrašą, skirtą gyventojams informuoti, kur būtų galima laikinai pasislėpti kilus grėsmei. Dokumente pateikiamos konkrečios vietos Elektrėnuose, Vievyje ir kitose savivaldybės seniūnijose, nurodant adresus ir pagrindinius parametrus.

    Sąraše matyti, kad priedangoms numatyti įvairios paskirties pastatai: ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigos, kultūros bei sporto objektai, seniūnijų pastatai, taip pat dalis daugiabučių. Prie kiekvieno objekto pateikiamas valdytojas ir Lietuvos koordinačių sistemos koordinatės, kurios leidžia vietą tiksliau rasti žemėlapiuose.

    Kas įtraukta į sąrašą?

    Tarp Elektrėnų miesto objektų minimos Elektrėnų Versmės gimnazija, Elektrėnų pradinė mokykla, Elektrėnų ligoninė, socialinės globos namai, Elektrėnų kultūros centras, baseinas ir ledo arena. Taip pat įtraukti keli savivaldybės valdomi pastatai bei prekybos paskirties patalpos Taikos gatvėje.

    Vievyje nurodomos ugdymo įstaigos, darželis, sveikatos centro padaliniai, o taip pat nemažai daugiabučių. Kitose vietovėse į sąrašą pateko, pavyzdžiui, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Kietaviškių progimnazija, Semeliškių gimnazija ir keli seniūnijų pastatai.

    Ką reiškia skaičiai prie priedangos?

    Prie kiekvienos priedangos pateikiamas plotas kvadratiniais metrais ir preliminarus žmonių skaičius, kiek gyventojų joje būtų galima sutalpinti. Iš viso sąraše nurodytas bendras priedangų plotas siekia 38 414 kvadratinių metrų, o talpa – 25 238 žmones.

    Taip pat pažymima, ar priedanga pritaikyta asmenims su negalia. Ši informacija svarbi planuojant evakuaciją ar trumpalaikį slėpimąsi, nes reali prieiga, įėjimai ir judėjimo galimybės gali skirtis net to paties tipo pastatuose.

    Kuo priedanga skiriasi nuo slėptuvės?

    Priedanga paprastai yra civilinės saugos objektas, skirtas laikinai apsaugai nuo pavojų, pavyzdžiui, skeveldrų, sprogimo bangos poveikio ar ekstremalių oro sąlygų. Tuo metu slėptuvė dažniausiai reiškia aukštesnio apsaugos lygio, specialiai įrengtą statinį ar patalpą, kurios reikalavimai griežtesni.

    Praktikoje gyventojams svarbiausia ne vien tai, ar vieta įvardyta kaip priedanga, bet ir kaip greitai ją galima pasiekti, ar ji bus atverta krizės metu, koks įėjimas numatytas ir ar yra bazinės sąlygos trumpam buvimui. Dėl to savivaldybių skelbiami sąrašai vertinami kaip atspirties taškas planavimui, o ne vienkartinis sprendimas visoms situacijoms.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasižymėti artimiausias priedangas pagal gyvenamąją vietą ir darbo ar mokymosi maršrutus. Taip pat verta sekti savivaldybės ir atsakingų tarnybų informaciją, nes sąrašai gali būti atnaujinami, tikslinami arba papildomi naujais objektais.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir artimuosius

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus neaiškios paskirties droną svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar kitą priedangą. Riziką didina smūgio banga ir skeveldros, todėl vertinga taisyklė yra laikytis dviejų sienų principo: rinktis patalpą be langų arba kuo toliau nuo išorinių sienų.

    Reikėtų vengti balkonų, kiemų, parkų ir kitų atvirų vietų, taip pat nestovėti prie langų, net jei objektas atrodo toli. Jei esate lauke, ieškokite vietos, kur virš galvos yra tvirta danga, o jei tai neįmanoma, pasitraukite į artimiausią pastatą.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nemėginkite jo liesti, perkelti ar ardyti, nes jis gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų pavojingų elementų, pavyzdžiui, baterijų. Tokiais atvejais reikia atsitraukti saugiu atstumu ir skambinti 112, tiksliai nurodant vietą ir situacijos aplinkybes.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir apytikrį aukštį, tačiau nesiekite to fiksuoti rizikuodami savo saugumu. Nerekomenduojama filmuotos medžiagos skelbti socialiniuose tinkluose, nes ji gali atskleisti jautrią informaciją apie vietą, judėjimą ar infrastruktūrą.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmas žingsnis yra rasti priedangą ir sekti oficialius nurodymus per patikimus kanalus, ypač nacionalinį radiją ir televiziją. Praktikoje kritiškai svarbios pirmosios minutės, todėl verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą ir trumpiausią kelią iki jos.

    Jei priedangos pasiekti greitai nepavyksta, saugiausia likti pastate ir pasirinkti patalpą be langų, pavyzdžiui, koridorių ar sanitarinį mazgą, arba slėptis rūsyje. Langų zona yra pavojingiausia dėl galimo stiklo dužimo, todėl verta atitraukti žmones nuo langų, užtraukti užuolaidas ir, jei yra laiko, sumažinti riziką sutvirtinant stiklus lipnia juosta.

    Ruošiantis slėptis ar trumpam evakuotis, rekomenduojama turėti parengtą būtiniausių daiktų krepšį: dokumentus, vaistus, geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, įkroviklį, prožektorių ir radiją su baterijomis. Ryšio tinklai pavojaus metu gali būti perkrauti, todėl geriau trumpai susirašinėti ir skambinti tik esant būtinybei.

    Jei pavojaus signalas užklumpa automobilyje, sustokite saugioje vietoje, įjunkite radiją ir vykdykite instrukcijas, o esant galimybei persikelkite į pastato vidų. Gavus nurodymą evakuotis, prieš išeinant reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujas ir vandenį, uždaryti langus ir užrakinti duris.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Rastus įtartinus daiktus reikia vertinti kaip potencialiai pavojingus: jų negalima liesti, judinti, purtyti ar bandyti atidaryti. Saugiausia tuo pačiu keliu ramiai pasitraukti nuo radinio ir nedelsiant skambinti 112, nurodant tikslią vietą, orientyrus ir tai, ką matote.

    Saugus atstumas priklauso nuo aplinkybių, tačiau praktinė taisyklė yra paprasta: jei daiktą aiškiai matote, vadinasi, esate per arti, todėl verta atsitraukti kuo toliau ir prisidengti tvirta konstrukcija. Taip pat svarbu nestovėti po langais ar šalia stiklo fasadų, nes sprogimo atveju šukės gali sužeisti net ir nesant tiesioginėje smūgio zonoje.

    Kol atvyksta pareigūnai, reikėtų pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos vietos, tačiau nebandyti veikti vieniems, jei tai kelia grėsmę. Pranešti apie radinį verta net tada, kai nesate tikri, kas tai yra, nes tokį objektą įvertinti ir saugiai patikrinti turi specialiosios tarnybos.

    Pasirengimas prasideda nuo žinojimo: iš anksto susiplanuotas veiksmų planas namuose, darbe ir kelyje sumažina stresą ir padeda priimti teisingus sprendimus. Kilus grėsmei, svarbiausia vadovautis oficialiais nurodymais, saugoti save ir padėti tiems, kuriems sunkiausia greitai reaguoti.

  • Birštone baigtos savivaldybės funkcinės pratybos: dėmesys vandeniui, elektrai ir dronų grėsmėms

    Kas vyko Birštone

    Birštone gegužės 19–20 dienomis baigėsi dvi dienas vykusios savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir civilinei saugai. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir veiksmus sutrikus elektros tiekimui.

    Pratybose aptarti ir platesni saugumo klausimai, susiję su visuomenės atsparumu bei institucijų tarpusavio veiksmų suderinimu. Tokie scenarijai savivaldybėms aktualūs dėl augančios kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo rizikos ir didėjančių hibridinių grėsmių regione.

    Ekspertai ir savivaldybės vaidmuo

    Diskusijose ir situacijų analizėje dalyvavo „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis, Kauno regiono elektros tinklų eksploatavimo skyriaus vadovas Rytis Borkys. Savivaldybė akcentuoja, kad ekspertų įžvalgos padėjo pratybų užduotis susieti su realiais incidentų valdymo iššūkiais.

    Pratybų organizavimą ir eigą koordinavo Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras. Savivaldybės teigimu, praktiniai patikrinimai padeda įvertinti ne tik procedūras, bet ir tai, kaip greitai mobilizuojami resursai bei komunikuojama su gyventojais.

    Reali situacija dėl drono

    Antrąją pratybų dieną dėmesį sustiprino reali situacija Lietuvos oro erdvėje, kai kilo pavojus dėl drono. Savivaldybė tai įvardijo kaip priminimą, kad grėsmės gali kilti ne tik teoriniuose scenarijuose, o operatyvus reagavimas priklauso ir nuo institucijų pasirengimo, ir nuo gyventojų budrumo.

    Tokio pobūdžio incidentai pastaraisiais metais vertinami kaip vis dažnesnė saugumo aplinkos dalis, ypač šalia kritinės infrastruktūros ar masinių renginių vietų. Dronų naudojimo plėtra ir palyginti žema technologinė barjera reiškia, kad prevencija, informavimo kanalai ir aiškios elgsenos instrukcijos tampa vis svarbesnės savivaldybių pasirengimo dalimi.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad pratybos skirtos stiprinti visuomenės atsparumą ir gebėjimą veikti koordinuotai, kai sutrinka įprastos paslaugos. Gyventojams tai taip pat primena praktines temas, tokias kaip vandens atsargos, alternatyvūs ryšio būdai ir pasirengimas kelioms paroms be elektros.

  • Oro pavojaus įspėjimai: kur Alytaus rajone rasti artimiausią priedangą ir kaip pasiruošti

    Oro pavojaus įspėjimai: kur Alytaus rajone rasti artimiausią priedangą ir kaip pasiruošti

    Trečiadienį dalis gyventojų telefonuose sulaukė įspėjamųjų pranešimų apie galimą oro pavojų. Tokiose situacijose svarbiausia išlikti ramiems, įvertinti aplinką ir žinoti, kur yra artimiausia priedanga.

    Alytaus rajono savivaldybė primena, kad rajone įrengtų priedangų sąrašas ir jų vietos skelbiami viešai. Žemėlapyje galima greitai pasitikrinti, kuri priedanga yra arčiausiai namų, darbo ar ugdymo įstaigos.

    Gavus pranešimą rekomenduojama nedelsiant sekti oficialią informaciją ir laikytis institucijų nurodymų. Jei esate lauke, pravartu įvertinti, ar netoliese yra pastatas su rūsio patalpomis ar kita tinkama priedanga, kur galima saugiai pasislėpti.

    Specialistai taip pat ragina iš anksto pasiruošti: su šeima susitarti veiksmų planą, žinoti artimiausias priedangas dažniausiai lankomose vietose ir turėti būtiniausių daiktų rinkinį. Jame paprastai praverčia vanduo, įkrautas telefonas, vaistai, žibintuvėlis ir asmens dokumentai.

    Alytaus rajone esančių priedangų sąrašas ir visų priedangų žemėlapis pateikiami savivaldybės svetainėje. Gyventojams primenama pasirūpinti savimi ir kitais, o kilus neaiškumams vadovautis tik patikima, oficialiai skelbiama informacija.

  • Oro pavojaus lygiai Lietuvoje: kuo skiriasi signalai ir ką daryti juos išgirdus

    Oro pavojaus signalai ir jų lygiai skirti tam, kad gyventojai kuo greičiau suprastų grėsmės pobūdį ir imtųsi veiksmų. Nors Lietuvoje tiesioginio karo veiksmų rizika kasdienybe netapo, civilinės saugos signalų reikšmę verta žinoti iš anksto.

    Praktika Ukrainoje ir kitose valstybėse rodo, kad lemia ne vien sirenos, bet ir gyventojų pasirengimas: kur slėptis, kaip sekti oficialius pranešimus, ką pasiimti ir kaip pasirūpinti šeimos nariais. Kuo aiškesnis planas, tuo mažiau chaoso realios grėsmės akimirką.

    Ką reiškia oro pavojaus lygiai?

    Oro pavojaus lygiai paprastai naudojami tam, kad būtų galima tiksliau apibūdinti grėsmės tikimybę ir intensyvumą. Vienuose regionuose tai gali būti kelių pakopų sistema, kitur labiau remiamasi vienu aiškiu signalu ir papildomais paaiškinimais oficialiuose kanaluose.

    Svarbiausia taisyklė gyventojui paprasta: išgirdus sirenas ar gavus pranešimą apie oro pavojų, reikia nedelsiant patikrinti oficialią informaciją ir elgtis pagal nurodymus. Vien garsas ne visada pasako, ar grėsmė artėja, ar tai prevencinis perspėjimas.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Pirmiausia eikite į artimiausią saugesnę vietą: rūsį, požeminę perėją, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę arba vidines pastato patalpas toliau nuo langų. Jei esate lauke, venkite atvirų erdvių ir rinkitės artimiausią tvirtą priedangą.

    Tuomet sekite oficialius pranešimus telefonu, radiju ar kitais patikimais kanalais ir nesiremti gandais socialiniuose tinkluose. Jei įmanoma, perspėkite artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones, ir patikrinkite, ar jie suprato, kur turi eiti.

    Kuo pasirūpinti iš anksto?

    Naudinga turėti trumpą šeimos veiksmų planą: susitarti dėl susitikimo vietos, ryšio būdo ir artimiausių priedangų aplink namus, darbą bei vaikų ugdymo įstaigas. Tokie susitarimai sutaupo brangų laiką, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Taip pat verta pasiruošti būtiniausių daiktų rinkinį kelioms valandoms ar parai: vandens, vaistų, dokumentų kopijų, įkrautos išorinės baterijos, žibintuvėlio. Net jei perspėjimas baigsis greitai, pasirengimas mažina stresą ir riziką.

    Skirtingų oro pavojaus lygių ir signalų esmė ta pati: kuo anksčiau sureaguosite ir kuo aiškiau žinosite, ką daryti, tuo saugesni bus jūs ir jūsų artimieji. Jei kyla abejonių, geriau elgtis atsargiau ir laukti patvirtintos informacijos.

  • Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Dronas virš galvos ar oro pavojaus signalas: aiškūs veiksmai, kurie padeda išlikti saugiems

    Įtartinas dronas danguje, telefone gautas perspėjimas apie oro pavojų ar netikėtai rastas įtartinas daiktas – situacijos, kurios gali sukelti paniką. Tačiau civilinė sauga remiasi paprasta logika: pirmiausia apsisaugoti, tada informuoti tarnybas ir nesudaryti papildomos rizikos nei sau, nei kitiems.

    Svarbiausia taisyklė visais atvejais – veikti ramiai ir vadovautis oficialiais nurodymais. Jei kyla grėsmė, skambinama numeriu 112, o informaciją geriausia sekti per patikimus valstybės kanalus ir nacionalinį transliuotoją.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai manevruojantį droną, pirmas žingsnis – pasitraukti iš atviros vietos. Saugiausia eiti į pastato vidų, rūsį ar kitą priedangą, vengti balkonų, kiemų ir vietų prie langų.

    Praktikoje dažnai taikoma vadinamoji dviejų sienų taisyklė: jei grėsmė yra lauke, slėptis verta patalpoje, kuri neturi lango į lauką. Pavyzdžiui, daugiabutyje dažnai saugesnis pasirinkimas yra koridorius ar vonios patalpa, o ne kambarys prie lango.

    Priartėti prie nukritusio drono ar bandyti jį paimti yra pavojinga, nes toks objektas gali būti su sprogstamuoju užtaisu ar turėti kitų rizikų. Jei įmanoma, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą bei šią informaciją perduokite numeriu 112.

    Verta vengti filmuotos medžiagos skelbimo socialiniuose tinkluose, net jei atrodo, kad tai tik smalsumo vedamas įrašas. Tokia informacija gali atskleisti vietoves, žmonių judėjimą ar infrastruktūros detales ir tapti naudinga priešiškiems veiksmams.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą – kas svarbiausia?

    Jei išgirdote sirenas arba gavote pranešimą apie oro pavojų telefone, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą. Būdami lauke, ieškokite artimiausio pastato, požeminės perėjos, tunelio ar kitos vietos, kuri suteikia fizinę apsaugą nuo skeveldrų ir smūgio bangos.

    Jei priedangos greitai pasiekti nepavyksta, rinkitės saugiausią esamo pastato vietą: rūsį, cokolį arba patalpą be langų ir su tvirtesnėmis sienomis. Namuose taip pat verta užtraukti užuolaidas, išjungti šviesas, laikytis atokiau nuo stiklų, įleisti augintinius į vidų.

    Informaciją rekomenduojama sekti per radiją ar televiziją, nes mobilusis ryšys gali būti apkrautas. Skambinti artimiesiems reikėtų tik esant būtinybei, o trumpą žinutę dažnai pavyksta išsiųsti patikimiau nei prisiskambinti.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami, kiek leidžia laikas, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, vandenį, būtinus vaistus ir minimalų būtiniausių daiktų rinkinį, kad nereikėtų grįžti į nesaugią zoną.

    Rastas įtartinas daiktas: ko nedaryti

    Radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį, svarbiausia jo neliesti ir nejudinti. Net jei objektas atrodo senas ar nekenksmingas, bet koks bandymas jį apžiūrėti iš arčiau gali kelti realią grėsmę.

    Reikėtų tuo pačiu keliu atsitraukti į saugesnę vietą ir įvertinti aplinką: ar netoliese nėra langų, žmonių susibūrimo, viešo transporto stotelės. Tuomet apie radinį praneškite policijai arba numeriu 112 ir aiškiai nurodykite vietą.

    Kol atvyksta pareigūnai, svarbu pasirūpinti, kad kiti žmonės nepriartėtų prie pavojingos zonos. Jei įmanoma, paprašykite aplinkinių pagalbos atitraukiant praeivius saugiu atstumu ir sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo iš anksto apgalvotų veiksmų: kur slėptumėtės namuose, kaip pasiektumėte artimiausią priedangą ir ką įsidėtumėte į būtiniausių daiktų rinkinį. Kuo aiškesnis planas, tuo mažiau chaoso situacijai užklupus netikėtai.

  • Kretingos rajono priedangų žemėlapis atnaujinamas nuolat: kur jį rasti ir kaip pasiruošti

    Kretingos rajono savivaldybė primena gyventojams, kad rajone esančių priedangų žemėlapis yra viešai skelbiamas ir reguliariai atnaujinamas savivaldybės interneto svetainėje, Civilinės saugos, mobilizacijos ir viešosios tvarkos skiltyje. Joje taip pat pateikiama kita svarbi informacija, aktuali krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Žemėlapyje galima matyti priedangų vietas ir įvertinti, kuri iš jų yra arčiausiai namų, darbovietės ar ugdymo įstaigos. Savivaldybė ragina nelaukti pavojaus signalo ir iš anksto pasitikrinti maršrutą, kad prireikus būtų aišku, kur vykti ir kaip greičiausiai pasiekti saugesnę vietą.

    Specialistai primena, kad priedanga nėra tas pats, kas kolektyvinės apsaugos statinys ar slėptuvė, todėl svarbu realistiškai įvertinti jos paskirtį. Priedangos paprastai skirtos trumpalaikei apsaugai nuo pavojingų veiksnių, o gyventojų pasirengimas dažnai prasideda nuo paprastų dalykų: susitarimo su šeima dėl veiksmų, telefono įkrovimo ir būtiniausių priemonių.

    Ruošiantis rekomenduojama apgalvoti ir kasdienius scenarijus: kur būnate dienos metu, kaip pasiektumėte artimiausią priedangą pėsčiomis, kas pasirūpintų vaikais ar artimaisiais. Pravers ir aiški taisyklė namuose ar darbovietėje, kas ką daro gavus perspėjimą, kad sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.

    Savivaldybė pabrėžia, kad informacijos atnaujinimas yra nuolatinis procesas, todėl gyventojams verta periodiškai pasitikrinti žemėlapį ir naujausius pranešimus. Tai ypač svarbu keičiantis gyvenamajai vietai, darbo adresui ar vaikų ugdymo įstaigai.

  • Kretingos savivaldybė su „Maisto banku“ sutarė dėl paramos: kaip maistas pasieks žmones krizės metu

    Sutartis dėl pagalbos krizėse

    Kretingos rajono savivaldybės administracija pasirašė pagalbos sutartį su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“. Susitarimu siekiama užtikrinti sklandų bendradarbiavimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu, kai gyventojams prireikia skubios paramos maistu.

    Sutartyje numatyta, kad kilus nenumatytoms aplinkybėms abi pusės greičiau derins veiksmus ir sprendimus, kad maisto parama pasiektų stokojančius ar nuo nelaimių nukentėjusius žmones. Savivaldybės teigimu, tai svarbu tam, kad pagalba būtų organizuojama ne ad hoc, o pagal aiškią tvarką.

    Kas pasirašė susitarimą

    Sutartį pasirašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos regiono vadovė Aušra Stravinskaitė-Baliūnienė. Šalys akcentuoja, kad toks susitarimas sutrumpina laiką nuo sprendimo priėmimo iki realios pagalbos gyventojams.

    Dokumentas apima bendradarbiavimą tais atvejais, kai dėl stichinių nelaimių, infrastruktūros sutrikimų ar kitų ekstremaliųjų situacijų daliai gyventojų gali prireikti maisto tiekimo ir paskirstymo. Praktikoje tai reiškia aiškesnį koordinavimą tarp savivaldybės, partnerių ir pagalbos teikėjų.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau stiprina civilinės saugos ir pasirengimo krizėms mechanizmus, nes ekstremalios situacijos gali kilti staiga ir apimti didesnę gyventojų dalį. Maisto tiekimo grandinės tokiais atvejais tampa viena jautriausių sričių, todėl iš anksto suderinti veiksmai padeda sumažinti riziką, kad žmonės liks be būtiniausių produktų.

    „Ši sutartis svarbi stiprinant Savivaldybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Bendradarbiavimas su „Maisto banku“ leis greičiau koordinuoti veiksmus ir užtikrinti, kad pagalba maistu gyventojus pasiektų laiku“, – sakė V. Preibienė.

    Savivaldybė pažymi, kad tokie susitarimai padeda aiškiau paskirstyti atsakomybes ir greičiau sutelkti resursus, kai labiausiai jų reikia. Gyventojams tai reiškia didesnį užtikrintumą, kad prireikus pagalba bus organizuojama operatyviai ir nuosekliai.