CP v2

Tag: Ekstremalios situacijos

  • ESO gegužės 13 dieną Utenoje: konsultacijos, darbo pokalbiai ir patarimai ekstremalioms situacijoms

    ESO gegužės 13 dieną Utenoje: konsultacijos, darbo pokalbiai ir patarimai ekstremalioms situacijoms

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) gegužės 13 dieną atvyksta į Uteną ir rengia atvirų durų dieną, kurioje žada ne tik gyvas klientų konsultacijas, bet ir karjeros galimybes. Renginys vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, o vakare numatytas susitikimas su bendruomene apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    ESO teigimu, išvažiuojamieji priėmimai regionuose rodo, kad daliai gyventojų gyvas kontaktas vis dar yra greičiausias būdas išspręsti klausimus vietoje. Utenoje nuo 10 iki 16 valandos planuojama aptarnauti klientus, konsultuoti dėl paslaugų ir priimti dokumentus bei paraiškas.

    Gyvos konsultacijos vienoje vietoje

    Priėmimo metu gyventojai galės kreiptis su elektros ir dujų tinklais susijusiais klausimais, įskaitant įvadų įrengimą, apskaitos prietaisus, sąskaitas ir tiekimo situacijas. Taip pat bus galima užsisakyti ESO paslaugas ir pateikti trūkstamus dokumentus, kad procesai neįstrigtų dėl formalumų.

    ESO ragina registruotis iš anksto, tačiau pabrėžia, kad tai nėra būtina – aptarnauti ketinama visus atvykusius. Atvykstant rekomenduojama turėti asmens dokumentą, kad konsultacija vyktų sklandžiau ir būtų galima greičiau identifikuoti sutartis ar konkrečius objektus.

    Utenos tinklas: investicijos ir patikimumas

    ESO atstovai akcentuoja, kad Utenos apskritis yra viena miškingiausių Lietuvoje, todėl elektros tinklui didžiausią riziką kelia vėjai, audros ir medžių virtimai ant oro linijų. Dėl to regione ypač svarbus kabeliavimas ir tinklo modernizavimas, kurie mažina avarinių atjungimų tikimybę.

    Skelbiama, kad 2026 metais į elektros tinklo infrastruktūrą Utenos apskrityje planuojama investuoti 28 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma rekonstruoti ir plėsti tinklą, nutiesti apie 340 km kabelinių linijų bei pastatyti arba atnaujinti 56 transformatorines, didesnį dėmesį skiriant miškingoms teritorijoms.

    Karjeros galimybės ir saugumo diskusija vakare

    Greta klientų konsultacijų toje pačioje vietoje vyks ir ESO karjeros dienos: besidomintys darbu energetikos sektoriuje galės sužinoti apie atviras pozicijas ir kandidatuoti vietoje. ESO akcentuoja, kad sektorius sparčiai modernėja, todėl ieškoma tiek techninių specialybių darbuotojų, tiek inžinierių ir technikų.

    Renginys nesibaigs pasibaigus darbo laikui: nuo 17 valandos numatytas „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ susitikimas su bendruomene. Jo metu ketinama praktiškai aptarti, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, ką daryti sutrikus elektros tiekimui ir kaip veikti krizės sąlygomis.

    „Žmonėms svarbu ne tik žinoti, kur kreiptis sutrikimo metu, bet ir suprasti, kaip iš anksto pasiruošti, kad netikėta situacija netaptų krize namuose“, – sakė ESO Paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė.

    ESO atvirų durų diena vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Maironio gatvėje 12. Bendrovė kviečia tiek gyventojus, tiek verslo atstovus pasinaudoti galimybe gyvai gauti atsakymus į rūpimus klausimus ir sužinoti apie aktualias paslaugas bei darbo pasiūlymus.

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Gegužės 8 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena. Šia proga Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamą civilinės saugos ekskursiją Kėdainiuose, kurios tikslas – praktiškai ir aiškiai aptarti, kaip elgtis krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Organizacija pabrėžia, kad pasirengimas krizėms šiandien tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne išimtine tema. Dažnėjant ekstremaliems orų reiškiniams, sutrikus ryšiui ar elektrai, kilus evakuacijos ar kitokio reagavimo poreikiui, daugiausia lemia ne vien institucijų veiksmai, bet ir tai, kiek pasiruošusi yra kiekviena šeima.

    Ekskursijos turinį ves Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, dirbantys bendruomenėse ir padedantys žmonėms stiprinti civilinės saugos įgūdžius. Dalyviams numatoma pateikti pagrindinius žingsnius, kaip susiplanuoti veiksmus namuose, ką pasiruošti pirmosioms valandoms ir kaip priimti sprendimus, kai informacijos trūksta arba ji prieštaringa.

    Tokio formato susitikimai skirti ne tik teorijai, bet ir praktiniams klausimams, su kuriais žmonės susiduria realiose situacijose: kaip susitarti dėl šeimos ryšio plano, kur susitikti, jei neveikia telefonai, kokius daiktus verta turėti išvykimo krepšyje ir kaip pasirūpinti vaikais, senjorais ar augintiniais. Organizatoriai akcentuoja, kad pasirengimas neturi būti sudėtingas ar brangus – svarbiausia yra aiškus planas ir keli baziniai sprendimai.

    Renginys Kėdainiuose vyks 2026 metų gegužės 8 dieną 15 valandą Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazijoje. Organizatoriai nurodo, kad būtina išankstinė registracija, nes vietų skaičius gali būti ribotas.

    „Kviečiame susiburti ir stiprinti pasirengimą veikti krizės metu – žinios ir paprasti įgūdžiai gali padėti išvengti chaoso, kai situacija pasikeičia netikėtai“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.

  • Joniškio vicemerė konferencijoje Resilient Medicine 2026: kaip sveikatos sistema ruošiama krizėms

    Joniškio vicemerė konferencijoje Resilient Medicine 2026: kaip sveikatos sistema ruošiama krizėms

    Gegužės 5–6 dienomis Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Indrė Stalnionienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Resilient Medicine 2026. Renginyje aptarta, kaip valstybės ir savivalda gali stiprinti sveikatos sistemos atsparumą krizių ir hibridinių grėsmių metu.

    Pagrindinis konferencijos tikslas – pereiti nuo fragmentiško institucijų veikimo prie aiškiai suderintos nacionalinės sistemos, kuri ekstremaliomis aplinkybėmis galėtų veikti greitai ir prognozuojamai. Praktikoje tai reiškia vieningus sprendimų priėmimo mechanizmus, atsakomybių pasidalijimą ir iš anksto suderintas procedūras.

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kas lemia pirmųjų 72 valandų sėkmę, kai krizinė situacija dar tik vystosi, o informacija būna nepilna. Remiantis Ukrainos patirtimi, akcentuota koordinavimo svarba, aiškūs ryšio kanalai, atsparus tiekimas ir greita medicininė logistika.

    Konferencijoje nagrinėtas ir kraujo tiekimo atsparumas, strateginių medicinos priemonių rezervai bei kritinės tiekimo grandinės, kurios krizės metu gali sutrikti dėl transporto ribojimų ar infrastruktūros pažeidimų. Taip pat aptartas privataus sektoriaus įtraukimas, kai dalį paslaugų ir resursų galima mobilizuoti greičiau per iš anksto sudarytus susitarimus.

    Atskira tema tapo medicinos personalo pasirengimas darbui krizėse, pacientų evakuacijos planavimas ir nenutrūkstamos gydymo grandinės palaikymas, kad net ir esant dideliam srautui būtų užtikrinta pagalba ūmiems pacientams bei tęstinis gydymas sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Tokie sprendimai savivaldybėms aktualūs ne tik karo grėsmės kontekste, bet ir pandemijų, stichinių nelaimių ar didelių infrastruktūros sutrikimų atvejais.

    Joniškio rajono savivaldybė pranešė, kad dalyvavimas konferencijoje suteikė galimybę susipažinti su tarptautinėmis rekomendacijomis ir praktiniais modeliais, kuriuos galima pritaikyti planuojant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldos vaidmuo tokiose situacijose dažnai tampa kritinis, nes būtent vietos lygmeniu organizuojamas pirminis reagavimas, informavimas ir dalies sveikatos paslaugų tęstinumas.

  • Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia skirta registracija ekstremalioms situacijoms: kodėl verta užpildyti anketą dabar

    Žmonėms su negalia ir jų artimiesiems siūloma iš anksto užregistruoti informaciją apie poreikius ekstremalių situacijų atvejams. Tokia registracija gali padėti gelbėjimo ir savivaldybių tarnyboms greičiau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

    Prireikus evakuacijos dėl gaisro, audros, potvynio ar kitos nelaimės, laikas dažnai tampa lemiamu veiksniu. Iš anksto pateikti duomenys leidžia tarnyboms geriau suprasti, ar reikalinga pagalba judant, specialus transportas, palyda, ryšio pritaikymas ar kiti sprendimai.

    Registraciją gali atlikti ne tik pats žmogus su negalia, bet ir jo artimieji, globėjai, kaimynai ar pažįstami. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai žmogui sudėtinga savarankiškai pildyti formas ar greitai komunikuoti įvykio metu.

    Specialistai pabrėžia, kad pasirengimas turi realią praktinę vertę: kuo daugiau aiškios informacijos turima dar prieš nelaimę, tuo sklandžiau organizuojama evakuacija ir sumažėja rizika, kad pagalba vėluos arba bus netinkamai pritaikyta. Toks žingsnis taip pat padeda artimiesiems jaustis ramiau, nes ekstremalios situacijos metu sprendimų našta nebūna vien jų rankose.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir anketą užpildyti iš anksto, kol nėra skubos ir streso. Pasirūpinus šiandien, rytoj gali būti lengviau užtikrinti saugumą sau ir aplinkiniams.

  • Mažeikiuose startuoja apklausa: ko gyventojams trūksta civilinės saugos švietime ir praktikoje?

    Mažeikių miesto vietos veiklos grupė pradėjo gyventojų apklausą, kuria siekiama įvertinti civilinės saugos švietimo poreikį mieste. Surinkti atsakymai bus naudojami tikslinant Mažeikių miesto 2022–2029 metų vietos plėtros strategiją ir planuojant naujas veiklas.

    Iniciatoriai pabrėžia, kad civilinė sauga apima ne tik teorines žinias, bet ir realius veiksmus, kurie krizės metu gali turėti lemiamos reikšmės. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, todėl savivaldybėms ir bendruomenėms tenka svarbus vaidmuo stiprinant gyventojų atsparumą.

    Kokios veiklos siūlomos strategijoje

    Į atnaujintą strategiją siūloma įtraukti edukacines ir prevencines programas, skirtas civilinės saugos temoms. Numatyta, kad užsiėmimai apimtų teoriją, simuliacijas ir praktinius mokymus, kad gyventojai ne tik žinotų, bet ir mokėtų veikti.

    Planuojamų veiklų tikslas – gerinti parengtį, didinti krizių valdymo efektyvumą ir stiprinti bendruomenių atsparumą. Taip pat akcentuojamas gyventojų atsparumas dezinformacijai, kuri krizių metu gali apsunkinti sprendimų priėmimą ir kelti papildomą riziką.

    Kaip galima dalyvauti apklausoje

    Mažeikių miesto gyventojai kviečiami pateikti nuomonę iki gegužės 14 dienos. Atsakymai priimami elektroniniu paštu arba užpildant anoniminę anketą internetu.

    Organizatoriai tikisi, kad apklausa padės tiksliau įvardyti, kokių žinių ir įgūdžių gyventojams labiausiai trūksta, bei kokio formato mokymai būtų patogiausi. Remiantis rezultatais, civilinės saugos švietimo priemonės galėtų būti pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenių poreikiams.

  • Pagėgiuose modernizuos 5 priedangas: iki 200 000 eurų investicijų ir aiškus 18 mėnesių terminas

    Pagėgiuose modernizuos 5 priedangas: iki 200 000 eurų investicijų ir aiškus 18 mėnesių terminas

    Pagėgių savivaldybės administracija 2026 metų gegužės 4 dieną pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Pagėgių savivaldybėje“ sutartį su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Numatyta, kad finansavimas gali siekti iki 100 proc., tačiau bendra suma negalės viršyti 200 000 eurų. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 18 mėnesių, per kuriuos planuojama atnaujinti penkias savivaldybėje esančias priedangas.

    Savivaldybė nurodo, kad dalis priedangų šiuo metu minimaliai atitinka arba visiškai neatitinka net žemiausio atsparumo lygio reikalavimų. Dėl to prioritetu tampa infrastruktūros modernizavimas ir realus pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, krizėms bei galimoms karinėms ir hibridinėms grėsmėms.

    Projekto tikslas – pagerinti priedangų infrastruktūros būklę, didinant atsparumą grėsmėms ir užtikrinant pritaikymą visiems gyventojams, įskaitant riboto judumo asmenis. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai turi ne tik pakelti techninį priedangų lygį, bet ir užtikrinti, jog jomis būtų galima saugiai naudotis realios grėsmės atveju.

    Numatoma įrengti arba atnaujinti rezervinį elektros energijos tiekimą, apsauginius skydus langams, evakuacinius išėjimus ir jų apšvietimą. Taip pat planuojama stiprinti priešgaisrinę saugą, atnaujinti vėdinimo sistemas ir įrengti belaidžio interneto prieigos taškus.

    Be infrastruktūros darbų, planuojama įsigyti įrangą, reikalingą žmonių išbuvimui priedangose: sulankstomas kėdes ir lovas, geriamojo vandens talpyklas, biotualetus bei kitas pagalbos priemones. Atskira kryptis – prieinamumo didinimas, numatant mobilių laiptų kopiklių įsigijimą, kad įėjimai ir išėjimai būtų pritaikyti riboto judumo asmenims.

    Savivaldybės skaičiavimu, įgyvendinus projektą bus pagerinta penkių priedangų būklė ir sudarytos sąlygos saugiai apsaugai 2 902 gyventojams. Tikimasi, kad investicijos leis nuosekliau didinti Pagėgių savivaldybės atsparumą ir praktinį pasirengimą įvairiems rizikos scenarijams.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos klausimai Lietuvoje tapo vienu iš prioritetų: savivaldybės kartu su valstybės institucijomis peržiūri priedangų tinklą, vertina realią būklę ir planuoja modernizavimo darbus. Pagėgių projektas yra šios krypties dalis, orientuota į konkrečius techninius sprendimus ir aiškų įgyvendinimo terminą.

  • Vilkaviškio rajone pagerbti moksleivių civilinės saugos konkursų laureatai: kas pelnė prizus?

    Vilkaviškio rajone pagerbti moksleivių civilinės saugos konkursų laureatai: kas pelnė prizus?

    Konkursai – nuo darželinukų iki gimnazistų

    Tarptautinei civilinės saugos dienai paminėti Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengti konkursai, skirti skirtingo amžiaus moksleiviams. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai ir pradinių klasių mokiniai dalyvavo piešinių konkurse Esu saugus.

    Vyresni, 5–11 klasių mokiniai, žinias tikrino kryžiažodžio konkurse Žinau – esu saugus. Tokia forma leido įtraukti ir mažiausius, ir paauglius, pritaikant užduotis pagal amžių ir pasirengimą.

    Kodėl civilinė sauga tampa vis aktualesnė

    Konkursų tikslas buvo skatinti vaikų ir jaunimo supratimą apie civilinę saugą, ugdyti atsakingą požiūrį į savo ir kitų saugumą bei didinti susidomėjimą ekstremalių situacijų valdymu. Tokie renginiai dažnai siejami su praktiniu pasirengimu, kai svarbu ne vien teorija, bet ir kasdieniai įgūdžiai.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui įvairioms rizikoms, nuo gaisrų ir audrų iki technologinių avarijų. Savivaldybių ir ugdymo įstaigų iniciatyvos padeda formuoti supratimą, kaip elgtis kilus pavojui ir kaip iš anksto sumažinti rizikas.

    Kas apdovanoti savivaldybėje

    Geriausiai konkursuose pasirodę dalyviai buvo pasveikinti Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Laureatams padėkos raštus ir atminimo dovanas įteikė savivaldybės administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Robertas Fišeris kartu su Kauno PGV Civilinės saugos skyriaus specialistais Remigijumi Kelmeliu ir Ingrida Valaityte.

    Piešinių konkurso darbai atskleidė civilinės saugos temas įvairiomis technikomis, o komisija vertino ne tik idėją, bet ir atlikimo kokybę. Kryžiažodžio konkurse lemiamais tapo tiek žinių tikslumas, tiek sprendimo greitis.

    Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų grupėje pirmąją vietą laimėjo Ana Ziegoraitytė. Antrąją vietą užėmė Elvis Pupelis, o trečiąją vietą pasidalijo Marijus Kereiša ir Rokas Paužas.

    Pradinių klasių mokinių grupėje geriausiai įvertinta Grytės Stankevičiūtės kūryba. Antroji vieta skirta Neilai Mackevičiūtei, trečioji – Monikai Protasevičiūtei.

    Kryžiažodžio konkurse pirmąją vietą laimėjo Žygimantas Narušis. Antroji vieta atiteko Austėjai Pilipavičiūtei, o trečioji – Teresei Ferencaitei.

  • Gegužės 4-ąją minima šv. Florijono diena: ką ji reiškia ugniagesiams ir visuomenei Lietuvoje

    Šv. Florijono dienos prasmė

    Gegužės 4-ąją Lietuvoje minima Ugniagesių globėjo šv. Florijono diena. Tai profesinė ir bendruomeninė proga prisiminti ugniagesių gelbėtojų darbą, jų vaidmenį civilinėje saugoje ir kasdienėse gelbėjimo operacijose.

    Šv. Florijonas krikščioniškoje tradicijoje laikomas žmonių, saugančių nuo gaisrų, globėju, todėl jo vardu pavadinta diena daugelyje Europos šalių siejama su ugniagesių bendruomenės pagerbimu. Lietuvoje ši data įgauna ir praktinę reikšmę, nes sutampa su aktyvesniu šiltojo sezono laikotarpiu, kai išauga dalis su gaisrais ir gamtiniais incidentais susijusių iškvietimų.

    Ką daro ugniagesiai šiandien

    Nors visuomenėje ugniagesiai pirmiausia siejami su gaisrų gesinimu, jų kasdienė veikla apima kur kas daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai vyksta į eismo įvykius, padeda išlaisvinti prispaustus žmones, likviduoja cheminius incidentus, talkina per audras ir potvynius, o taip pat teikia pagalbą, kai kyla grėsmė gyvybei ar turtui.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Dėl klimato kaitos dažnėjant karščio bangoms, sausroms ir intensyvioms liūtims, didėja ir sezoninių rizikų spektras, todėl visuomenei aktualios tampa ne tik ugniagesių reakcijos, bet ir iš anksto taikomos saugos priemonės.

    Kaip ši diena minima

    Šv. Florijono dieną ugniagesių bendruomenė dažnai mini renginiais, susitikimais, apdovanojimais už nuopelnus, atminimo ceremonijomis žuvusiems pareigūnams. Kai kur rengiamos atvirų durų iniciatyvos ar edukacinės veiklos, kurios primena, kaip elgtis kilus gaisrui ir kodėl svarbios dūmų detektorių, gesintuvų ir evakuacijos planų žinios.

    Ši proga taip pat tampa priminimu apie paprastus, bet veiksmingus įpročius namuose: patikrinti dūmų detektoriaus veikimą, nepalikti be priežiūros gaminamo maisto, saugiai naudoti šildymo įrenginius ir atsakingai elgtis su atvira ugnimi lauke. Tokie veiksmai dažnai lemia, ar incidentas bus suvaldytas laiku, dar iki atvykstant tarnyboms.

    „Šv. Florijono diena yra proga ne tik pasveikinti ugniagesius, bet ir prisiminti, kad saugumas prasideda nuo kasdienių sprendimų namuose ir bendruomenėje“, – sako priešgaisrinės saugos specialistai.

  • Šv. Florijono diena: ugniagesiams ir gelbėtojams – padėka už darbą, kurio dažnai nepamatome

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena, tradiciškai laikoma ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Ši data kasmet tampa proga padėkoti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams už darbą, kuris dažnai vyksta tyliai, bet lemia žmonių saugumą ir gyvybes.

    Šv. Florijonas daugelyje Europos šalių laikomas ugniagesių globėju, o jo vardu pavadinta diena yra įsitvirtinusi kaip profesinės bendruomenės sutelktumo ir pripažinimo simbolis. Lietuvoje šia proga dažnai skelbiami sveikinimai, bendruomenės padėkos ir primenama apie tarnybos misiją.

    Kasdienės rizikos ir realūs iškvietimai

    Ugniagesių ir gelbėtojų darbas neapsiriboja gaisrų gesinimu. Pareigūnai kviečiami į eismo įvykius, gelbėjimo darbus vandenyje, incidentus su pavojingomis medžiagomis, taip pat į situacijas, kai reikalinga skubi techninė pagalba.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio tenka ekstremaliems orų reiškiniams ir jų padariniams: audroms, užlietoms teritorijoms, nuvirtusiems medžiams ir infrastruktūros pažeidimams. Tai keičia ir pasirengimo prioritetus, ir resursų planavimą.

    Kaip keičiasi tarnyba ir pasirengimas

    Modernėjant įrangai ir technologijoms, gelbėjimo darbai tampa efektyvesni, tačiau tuo pačiu auga ir lūkesčiai dėl reakcijos greičio bei paslaugų aprėpties. Vis dažniau kalbama apie prevencijos svarbą, gyventojų švietimą ir ankstyvą rizikų atpažinimą.

    Prie kasdienio saugumo prisideda ir gyventojų pasirengimas: veikiantys dūmų detektoriai, aiškūs evakuacijos keliai, atsakingas elgesys su ugnimi bei elektros prietaisais. Tokios priemonės gali sumažinti nelaimių tikimybę dar iki atvykstant gelbėtojams.

    Profesinė šventė kaip padėka

    Šv. Florijono diena primena, kad už kiekvieno sėkmingo gelbėjimo slypi pasirengimas, komandinė disciplina ir didelė asmeninė atsakomybė. Tai taip pat proga įvertinti šeimų ir artimųjų palaikymą, nes budėjimai ir iškvietimai neretai reiškia nuolatinį neapibrėžtumą.

    Minint profesinę šventę, svarbiausia žinutė išlieka paprasta: ugniagesių ir gelbėtojų darbas yra visuomenės saugumo pamatas, o nuoširdi padėka ir pagarba šiai tarnybai nėra vien formalumas.

  • Ugniagesių gelbėtojų diena: Kalvarijos savivaldybės vadovai dėkoja už tarnybą ir budrumą

    Gegužės 4 dieną minima Ugniagesių gelbėtojų diena, skirta pagerbti žmones, kurie kasdien dirba ekstremaliomis sąlygomis ir pirmieji atvyksta į nelaimių vietas. Šia proga Kalvarijos savivaldybės vadovai kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus, padėkodami už jų atsakomybę, pasiaukojimą ir profesionalumą.

    Savivaldybės vadovų sveikinime akcentuojama, kad ugniagesių darbas apima ne tik gaisrų gesinimą, bet ir pagalbą eismo įvykiuose, gelbėjimo darbus gamtoje, prevencinę veiklą bendruomenėse. Pabrėžiama, jog kiekvienas iškvietimas reikalauja greitų sprendimų, komandinio darbo ir nuolatinio pasirengimo.

    Pagarba tarnybai ir šeimoms

    Sveikinime dėkojama ne tik patiems ugniagesiams gelbėtojams, bet ir jų artimiesiems, kurie kasdien gyvena su tarnybos rizika ir budėjimų ritmu. Savivaldybė pažymi, kad visuomenės saugumas tiesiogiai priklauso nuo žmonių, pasiryžusių padėti tada, kai kiti traukiasi į šalį.

    Taip pat primenama, kad ugniagesių gelbėtojų darbas neatsiejamas nuo prevencijos: gyventojų budrumo, atsakingo elgesio su ugnimi, dūmų detektorių naudojimo ir pasiruošimo ekstremalioms situacijoms. Šios priemonės mažina nelaimių tikimybę ir padeda išsaugoti gyvybes.

    Ką ši diena reiškia bendruomenei

    Ugniagesių gelbėtojų diena savivaldybėms yra proga viešai įvardyti, kad pagalbos tarnybos yra esminė vietos saugumo grandis. Kalvarijos savivaldybės vadovai linki ugniagesiams kuo mažiau pavojingų iškvietimų, tvirtos sveikatos ir saugių sugrįžimų po kiekvienos pamainos.

    Gyventojai raginami šią dieną prisiminti, kad už kiekvieno operatyviai suveikusio skambučio ir laiku suteiktos pagalbos stovi konkreti komanda, kuri nuolat treniruojasi ir palaiko parengtį. Savivaldybės vadovų žinutė pabrėžia paprastą, bet svarbią mintį: ugniagesių darbas matomas ne tik per nelaimes, bet ir per kasdienį saugumo jausmą.