CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • Stellantis pristatė penkerių metų planą: 60 naujų modelių iki 2030 ir didesnis pelningumas

    Automobilių koncernas Stellantis pristatė penkerių metų investicijų ir produktų planą, kuriame numatyta iki 2030 metų rinkai pasiūlyti apie 60 naujų ar atnaujintų modelių. Gamintojas žada išlaikyti platų pasirinkimą – nuo vidaus degimo variklius turinčių automobilių iki hibridų ir visiškai elektrinių transporto priemonių.

    Įmonė pabrėžia, kad nauja produktų banga turi ne tik padėti išlaikyti apimtis, bet ir gerinti pelningumą, įskaitant efektyvesnį gamyklų pajėgumų panaudojimą. Pastaraisiais metais Europos rinkoje automobilių gamintojai susiduria su lėtesne paklausa, kainų spaudimu ir griežtėjančiais reikalavimais emisijoms, todėl pelno maržos tampa ypač jautrios.

    Akcentas partnerystėms ir DI

    Stellantis signalizuoja, kad ateinančiais metais labiau remsis partnerystėmis tiek gamyboje, tiek technologijose. Toks modelis leidžia dalintis kaštais ir spartinti sprendimų diegimą, ypač brangiose srityse, kaip programinė įranga, pažangios vairuotojo pagalbos sistemos ir autonominio vairavimo sprendimai.

    Koncernas taip pat akcentuoja technologinę kryptį, kurioje svarbi vieta tenka duomenims, DI taikymams ir skaitmeninėms paslaugoms automobilyje. Rinkoje tai tampa vienu pagrindinių konkurencijos laukų, nes pirkėjai vis dažniau tikisi nuolat atnaujinamų funkcijų, o gamintojai siekia papildomų pajamų iš programinių paslaugų.

    Kurios markės gauna prioritetą?

    Stellantis valdomame 14 markių portfelyje numatytas aiškesnis investicijų prioritetų paskirstymas. Maždaug 70 proc. investicijų į markes ir produktus planuojama koncentruoti į Jeep, Ram, Peugeot, Fiat bei komercinių automobilių padalinį Pro One.

    Kitos grupės markės, įskaitant Chrysler ir Alfa Romeo, planuojamos pozicionuoti labiau regioniškai, o Lancia ir DS kryptis siejama su labiau specializuotais vaidmenimis. Tokia strategija atspindi vis dažnesnę tendenciją pramonėje: didžiausios investicijos nukreipiamos ten, kur lengviausia pasiekti mastą, išlaikyti kainodarą ir apsaugoti pelno maržas.

    24 mlrd. eurų investicijų ir tikslai JAV

    Grupė skelbia planuojanti investuoti apie 24 mlrd. eurų į platformas, jėgos agregatus ir technologijas. Taip pat keliami kaštų mažinimo tikslai – iki 2028 metų siekiama pasiekti apie 6 mlrd. eurų metinių sąnaudų sutaupymų, lyginant su 2025 metų baze.

    Stellantis prognozuoja, kad iki 2030 metų apie 50 proc. metinių pasaulinių apimčių sudarys trys globalios platformos, įskaitant naują modulinę platformą Stella-One. Šiaurės Amerikoje koncernas taikosi į 25 proc. pajamų augimą iki 2030 metų, o tikslinės pakoreguotos veiklos maržos regione įvardijamos 8–10 proc. lygyje; Europoje – 15 proc. pajamų augimas, esant 3–5 proc. maržoms.

    Rinkos reakcija išliko santūri

    Investuotojų reakcija į paskelbtus planus buvo atsargi, nes dalis tikslų nukeliami į tolesnį laikotarpį, o įgyvendinimo tempas ir rizikos lieka jautrios rinkos ciklui. Prekybos metu Milane kotiruojamos bendrovės akcijos buvo kritusios apie 5,2 proc.

    „Lūkesčiai buvo aukšti, o pradinė reakcija pirmiausia atspindi įgyvendinimo riziką ir ribotą matomumą dėl plano įgyvendinimo“, – sakė fondo valdytojas Fabio Caldato.

    Analitikų dėmesys taip pat krypsta į tai, ar koncernas pateiks aiškesnių signalų dėl mažesnės strateginės reikšmės markių ateities, nes pernelyg platus portfelis gali didinti sąnaudas ir mažinti investicijų grąžą. Stellantis atveju šis klausimas svarbus ir dėl sparčios konkurencijos iš Kinijos gamintojų, kurie Europos rinkoje didina spaudimą kainoms bei technologiniam tempui.

  • „Stellantis“ planas iki 2030-ųjų: 60 naujų modelių ir pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    „Stellantis“ planas iki 2030-ųjų: 60 naujų modelių ir pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    „Stellantis“ skelbia FASTlane 2030

    Automobilių grupė „Stellantis“ investuotojams pristatė FASTlane 2030 strategiją: iki 2030 metų numatoma investuoti apie 60 mlrd. eurų ir rinkai pateikti 60 naujų modelių. Planas atskleistas per investuotojų konferenciją Auburn Hillse, Mičigano valstijoje.

    Valdybos pirmininkas Johnas Elkannas planą pavadino ambicingu, bet realistišku, o generalinis direktorius Antonio Filosa pabrėžė, kad tikslas yra pelningas ilgalaikis augimas. Kartu grupė žada spartinti modelių atnaujinimus ir griežtinti sąnaudų kontrolę.

    Kur keliaus didžiausios investicijos

    Pagal „Stellantis“ pateiktą logiką, didžiausia investicijų dalis bus nukreipta į keturis globalius prekių ženklus, turinčius stipriausią poziciją ir didžiausią pelno potencialą: Jeep, Ram, Peugeot ir Fiat. Jie kartu su komercinių automobilių padaliniu turėtų sudaryti apie 70 proc. planuojamų investicijų.

    Dar penki regioniniai prekių ženklai, tarp jų Chrysler, Dodge, Citroën, Opel ir Alfa Romeo, bus vystomi atsižvelgiant į konkrečių rinkų poreikius. Tuo metu kai kurių nišinių krypčių valdymas bus labiau sutelktas kitų prekės ženklų struktūrose.

    Elektrifikacija ir nauji tikslai Europoje

    Grupė neslepia, kad elektrifikacijos varžybose tenka vytis konkurentus, ypač iš Kinijos, o spaudimą didina kainų karai ir spartėjantys technologijų ciklai. „Stellantis“ planuoja trumpinti naujo modelio pateikimo rinkai laiką nuo maždaug 40 iki 24 mėnesių, kad greičiau reaguotų į paklausos pokyčius.

    Iki 2030 metų numatoma pasiūlyti platų pavarų spektrą: elektromobilius, įkraunamus hibridus bei kitus hibridinius ir tradicinius sprendimus. Europoje akcentuojamas pajamų augimas ir prieinamesni elektriniai modeliai, nes būtent kaina dažnai tampa pagrindine kliūtimi masinei elektromobilių plėtrai.

    Pigesnis elektromobilis iš Pomigliano

    Vienu ryškiausių pranešimų tapo pažadas nuo 2028 metų pradėti naują segmentą: visiškai elektrinius automobilius, kurių kaina turėtų prasidėti žemiau 15 000 eurų. Skelbiama, kad tokie modeliai būtų gaminami Pomigliano d’Arco gamykloje Pietų Italijoje.

    Šis žingsnis reikšmingas dėl dviejų priežasčių: pirma, „Stellantis“ siekia sustiprinti pozicijas masinėje rinkoje, kur pirkėjai itin jautrūs kainai, antra, tai signalas apie gamybos bazės Europoje išlaikymo ir užimtumo užtikrinimo svarbą. Kartu tai dar labiau išryškina konkurenciją su gamintojais, kurie agresyviai plečia prieinamų elektromobilių pasiūlą.

    DI ir programinė įranga tampa prioritetu

    „Stellantis“ vadovai taip pat kalba apie gilesnį persitvarkymą: nuo vieno globalaus modelio pereinama prie daugiaregionės strategijos, kai skirtingos rinkos gauna daugiau laisvės, bet dalijasi platformomis ir jėgainėmis. Tikslas yra mažinti sudėtingumą ir tuo pat metu greičiau kurti produktus.

    Didelis dėmesys numatytas programinei įrangai ir dirbtinis intelektas diegimui gamyboje bei automobilių sistemose, įskaitant vairuotojo sąsajas ir autonominio vairavimo sprendimus. Grupė mini partnerystes su technologijų ir puslaidininkių ekosistemos žaidėjais, taip siekdama stiprinti konkurencingumą ne tik mechanikoje, bet ir skaitmeninėje vertės grandinėje.

    Profesinių sąjungų kritika

    Po pristatymo pasigirdo ir kritikos iš Italijos metalo pramonės profsąjungų, kurios akcentavo investicijų krypties prioritetus. Jų vertinimu, planas labiau orientuotas į JAV rinką, o tai kelia klausimų dėl senųjų Europos gamybos centrų ateities.

    Italijos profsąjungų atstovai viešai nurodė ketinantys kuo greičiau prašyti susitikimo su bendrove, kad būtų aiškiau įvardyta, kokį poveikį strategija turės konkretiems gamybos padaliniams, įskaitant istorinius „Fiat“ centrus.

  • „Stellantis“ skelbia 60 mlrd. eurų planą: 60 naujų modelių ir pažadas grįžti į pliusą

    „Stellantis“ skelbia 60 mlrd. eurų planą: 60 naujų modelių ir pažadas grįžti į pliusą

    Investicijos ir taupymas iki 2028 metų

    Automobilių gamintoja „Stellantis“ pristatė penkerių metų pertvarkos planą, kuriame numatė apie 60 mlrd. eurų investicijų ir 6 mlrd. eurų metinių sąnaudų sutaupymą iki 2028 metų. Bendrovė taip pat išsikėlė tikslą iki 2028 metų vėl generuoti teigiamą laisvąjį pinigų srautą.

    Planą pristatė generalinis direktorius Antonio Filosa, o renginys vyko bendrovės Šiaurės Amerikos būstinėje netoli Detroito. Rinkos reakcija buvo atsargi: investuotojai vertino ir ambicingus skaičius, ir pastarųjų metų finansinius iššūkius.

    Daugiau kaip 60 naujų automobilių

    Didžiausia investicijų dalis, 36 mlrd. eurų, bus skirta gausiam prekės ženklų portfeliui: numatyta pristatyti daugiau kaip 60 naujų modelių ir reikšmingai atnaujinti dar apie 50 esamų. Bendrovė akcentuoja, kad pasiūloje bus ir elektromobilių, ir hibridų, ir vidaus degimo variklių modelių.

    Dar 24 mlrd. eurų planuojama nukreipti į pasaulines platformas ir naujas technologijas, kad skirtingi prekės ženklai galėtų greičiau kurti automobilius ir mažinti gamybos sudėtingumą. Automobilių pramonėje tai laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti savikainą, kai auga konkurencija ir spaudimas maržoms.

    Nauja platforma ir gamyklų užimtumas

    Kaštams mažinti „Stellantis“ ketina 2027 metais pristatyti „STLA One“ platformą, kuri sujungtų penkias esamas architektūras į vieną keičiamo masto sprendimą. Bendrovė teigia, kad tai turėtų duoti apie 20 proc. efektyvumo prieaugį ir sumažinti kompleksiškumą.

    Iki 2030 metų „Stellantis“ siekia, kad 50 proc. gamybos apimties būtų paremta trimis pasaulinėmis platformomis, o komponentų pakartotinis panaudojimas pasiektų iki 70 proc. Taip pat keliamas tikslas Europoje ir JAV iki 2030 metų pasiekti 80 proc. gamyklų užimtumą.

    Prekės ženklų portfelis ir regionų pertvarkymai

    Bendrovė teigia neplanuojanti atsisakyti nė vieno iš 14 automobilių prekės ženklų, tačiau numato vidinių struktūrų peržiūrą Europoje. Skelbiama, kad prekės ženklų DS ir „Lancia“ veikla Europoje bus integruojama atitinkamai į „Citroen“ ir „Fiat“ struktūras.

    „Stellantis“ taip pat nurodė, kad dalį Europos pajėgumų planuoja sumažinti daugiau kaip 800 000 vienetų, tačiau tai esą bus daroma ne uždarant gamyklas, o perorientuojant veiklą ir pasitelkiant partnerystes. Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos rinkos realybę: augančią Kinijos gamintojų įtaką ir poreikį greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų.

    „Norime, kad šiandien išsineštumėte vieną žinią: „Stellantis“, turėdama savo mastą, gebėjimus ir naują strateginį planą, yra gerai pasirengusi sėkmei“, – sakė Antonio Filosa.

    Planas skelbiamas po itin sudėtingo laikotarpio, kai bendrovė buvo priversta peržiūrėti ankstesnes elektrifikacijos ambicijas ir vykdyti restruktūrizaciją. Automobilių sektoriuje, kur elektromobilių paklausa auga netolygiai, o kainų karai mažina pelningumą, investuotojai paprastai tikisi ne vien pažadų, bet ir aiškių rodiklių, kaip bus atstatomas pinigų srautas bei konkurencingumas.

  • Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Elektromobilių pardavimai ir keitimo sandoriai toliau auga, tačiau rinkos analitikai pabrėžia, kad pirkėjų motyvai nėra vienareikšmiai. Naujausi automobilių rinkos duomenys rodo, kad vis dažniau naują elektromobilį įsigyjantys žmonės į salonus atvyksta atsisveikinti su vidaus degimo varikliu varomu automobiliu.

    Remiantis „Edmunds“ pateikta statistika, balandį 72,1 proc. naują elektromobilį perkančių klientų kaip dalį įmokos atidavė benzininį ar dyzelinį automobilį. Sausį tokių buvo 67,1 proc., tad per kelis mėnesius rodiklis paaugo apie 5 procentiniais punktais.

    Kartu didėja ir vadinamasis lojalumas elektromobiliams, kai pirkėjai keičia senesnį elektromobilį į naują arba perka naudotą. „Edmunds“ duomenimis, nuo sausio iki balandžio pabaigos išaugo tiek naujo elektromobilio pasirinkimas vietoje seno elektrinio modelio, tiek perėjimas į naudotų elektromobilių segmentą.

    Degalų brangimas, bet sprendimas ne visiems

    Pastaruoju metu augančios degalų kainos dažnai minimos kaip vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių domėtis elektra varomais modeliais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien didesnės išlaidos degalams nebūtinai priverčia žmones skubiai keisti automobilį, ypač jei dabartinė transporto priemonė dar tvarkinga.

    „Cox Automotive“ analitikė Erin Keating atkreipia dėmesį, kad didelė dalis pirkėjų sprendimą vis tiek vertina per mėnesinės įmokos ir paskolos kainos prizmę. Kai palūkanų normos išlieka aukštos, sutaupymai degalams ne visada atsveria brangesnį finansavimą ir naujo automobilio įsipareigojimus.

    „Jei žmogus važinėja visiškai padoriu automobiliu, jis nebūtinai ryšis naujai paskolai vien todėl, kad degalams kas mėnesį išleidžia kiek daugiau“, – teigė E. Keating.

    Naudotų elektromobilių bumas ir kainų spaudimas

    Rinkos dinamika skiriasi tarp naujų ir naudotų elektromobilių. Naudotų automobilių segmente susidomėjimą stiprina didesnė pasiūla: į rinką grįžta pasibaigusios lizingo sutartys, o elektromobiliai dažnai nuvertėja greičiau nei panašios klasės vidaus degimo variklio modeliai.

    Tai reiškia, kad daliai pirkėjų įėjimo kaina į elektromobilių pasaulį mažėja, nors naujų automobilių kainos išlieka aukštos. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuvertėjimo rizika ir neapibrėžtumas dėl likutinės vertės kai kuriuos pirkėjus vis dar stabdo.

    Analitikai taip pat pažymi, kad gamintojai ir prekybos tinklai dažnai taiko agresyvesnes skatinimo priemones būtent elektromobiliams, todėl geriausių pasiūlymų sąrašuose jie išlieka dažnai. Tai rodo, kad paklausa auga, tačiau ji nėra tokia didelė, kad rinka galėtų apsieiti be papildomų paskatų.

    Infrastruktūra ir įpročiai vis dar lemia pasirinkimą

    Nepaisant augančio susidomėjimo, išlieka ir įprasti elektromobilių pirkėjų klausimai: įkrovimo tinklo patogumas, kelionių planavimas, įkrovimo trukmė, sezoniškas nuvažiuojamo atstumo svyravimas. E. Keating akcentuoja, kad žinių trūkumas apie elektromobilio eksploataciją ir įkrovimo galimybes kai kuriems žmonėms tampa ne mažiau svarbus nei kaina.

    Europa elektromobilius renkasi aktyviau, o vienas iš paaiškinimų siejamas su aukštesnėmis degalų kainomis ir platesniu mažesnių, įperkamesnių elektrinių modelių pasirinkimu. Tuo metu kai kuriose rinkose diskusijas kelia ir galimas pigesnių Kinijos gamintojų elektromobilių atėjimas, kuris teoriškai galėtų dar labiau pakeisti pirkėjų elgseną.

    Ekspertai sutaria, kad dabartinė tendencija labiau panaši į laipsnišką elgsenos pokytį, o ne staigų masinį persėdimą į elektromobilius. Galutinį vaizdą lems tai, ar degalų kainos išliks aukštos pakankamai ilgai, kaip keisis palūkanų normos ir ar įkrovimo infrastruktūra spės su augančiu poreikiu.

  • „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa skelbia gelbėjimo planą: kas laukia „Jeep“ ir „Fiat“?

    „Stellantis“ vadovas Antonio Filosa skelbia gelbėjimo planą: kas laukia „Jeep“ ir „Fiat“?

    „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa artimiausiu metu investuotojams pristato pertvarkos planą, kuriuo siekiama atkurti koncerno augimą ir pelningumą. Spaudimą didina smukusi akcijų kaina ir lūkesčiai, kad pažadai virs konkrečiais skaičiais bei terminais.

    Per maždaug metus nuo A. Filosos paskyrimo „Stellantis“ akcijos vertė reikšmingai sumažėjo, o Volstrite stiprėja skepticizmas, ar dabartinis atsigavimo tempas yra tvarus. Rinkai svarbiausia, ar bendrovė gebės stabiliai didinti maržas ir generuoti grynuosius pinigų srautus.

    Kas spaudžia automobilių rinką?

    „Stellantis“ problemos vyksta ne vakuume: pasaulinė automobilių rinka susiduria su Kinijos gamintojų konkurencija, JAV muitų ir tiekimo grandinių rizikomis, o taip pat su brangiai kainuojančia elektrifikacijos transformacija. Be to, gamintojai vis aktyviau diegia DI sprendimus kūrime, gamyboje ir klientų aptarnavime, tačiau tai reikalauja investicijų ir naujų kompetencijų.

    Pastaraisiais metais „Stellantis“ kai kuriose rinkose prarado dalį pozicijų, o santykiai su tiekėjais ir dalimi atstovų tinklo buvo kritikuojami dėl įtempto bendradarbiavimo. Prie iššūkių prisidėjo ir ankstesni ambicingi elektrinių modelių tikslai, kuriuos bendrovei teko peržiūrėti keičiantis paklausai ir reguliacinei aplinkai.

    Į ką bus nukreiptas planas?

    Tikėtina, kad A. Filosos komanda akcentuos regioninį prioritetų perstatymą: JAV rinkoje svarbiausios turėtų išlikti „Jeep“ ir „Ram“, Europoje didesnį vaidmenį gali turėti „Fiat“ ir „Peugeot“. Investuotojams svarbu išgirsti, kaip bus mažinamos sąnaudos ir kokios priemonės padės sugrąžinti koncerną į tvaresnį pelningumą.

    Taip pat laukiama aiškesnio atsakymo, kaip „Stellantis“ ketina valdyti plačios, 14 prekės ženklų portfelio strategiją. Rinkoje seniai keliami klausimai, ar visiems prekės ženklams reikia vienodo finansavimo, ar daliai jų bus taikomas griežtesnis investicijų atrankos principas.

    „2026 metai bus įgyvendinimo metai. Mūsų prioritetai aiškūs ir esame įsitikinę, kad veiksmai, kurių imamės, yra teisingi“, – sakė Antonio Filosa.

    Partnerystės ir kaštų mažinimas

    Vienas ryškiausių krypčių signalų yra partnerystės, įskaitant bendradarbiavimą su Kinijos gamintojais, kurias „Stellantis“ įvardija kaip būdą greičiau pasiekti mastą ir efektyviau išplėsti produktų pasiūlą. Tokie susitarimai gali padėti sumažinti kūrimo kaštus, tačiau kartu kelia reputacijos, technologijų kontrolės ir geopolitinių rizikų klausimų.

    Bendrovė taip pat kalba apie pasaulinę sąnaudų mažinimo programą, kurios svarbiausi taikiniai turėtų būti Šiaurės Amerika ir Europa. Investuotojams lemiama bus tai, ar planas turės konkrečius rodiklius, realistiškas įgyvendinimo prielaidas ir aiškiai įvardytas rizikas, kurios gali sutrukdyti pasiekti žadamus rezultatus.

  • „Tesla“ pagaliau įjungė „Full Self-Driving“ Kinijoje: kas keičiasi ir kodėl konkurentai jau toli

    „Tesla“ pagaliau įjungė „Full Self-Driving“ Kinijoje: kas keičiasi ir kodėl konkurentai jau toli

    „Tesla“ pranešė, kad po kelerius metus trukusių atidėliojimų Kinijoje pradeda siūlyti „Full Self-Driving (Supervised)“ vairuotojo pagalbos funkcijas šalyje parduodamuose elektromobiliuose. Tai pirmas kartas, kai bendrovė aiškiai patvirtino šios sistemos prieinamumą Kinijos rinkoje.

    Iki šiol Kinijoje „Tesla“ klientams daugiausia buvo prieinamos „Autopilot“ ir „Enhanced Autopilot“ funkcijos, laikomos tarpinėmis pakopomis iki „Full Self-Driving“ sprendimo. Kai kuriems naudotojams buvo suteikiama tik ribota prieiga, kol bendrovė laukė reguliuotojų sprendimų.

    Kiek kainuoja ir ką reiškia „Supervised“

    „Tesla“ Kinijos svetainėje nurodoma, kad „išmanusis pagalbinis vairavimas“ kai kuriems modeliams siūlomas už vienkartinį 64 000 juanių mokestį, tai yra apie 8 700 eurų. Kainodara ir tikslus funkcijų paketas gali skirtis pagal modelį ir programinės įrangos komplektaciją.

    Žyma „Supervised“ reiškia, kad sistema nėra pilnai autonominė: vairuotojas privalo nuolat stebėti eismą ir būti pasirengęs bet kada perimti valdymą. Tokį apibrėžimą „Tesla“ naudoja ir kitose rinkose, pabrėždama, kad tai pažangi vairuotojo pagalba, o ne savarankiškai važiuojantis automobilis.

    Kodėl „Tesla“ vėlavo, o Kinijos gamintojai spurtavo

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas dar 2024 metais viešai teigė tikintis, kad leidimai Kinijoje bus gauti iki metų pabaigos, tačiau terminai vėliau nusikėlė. 2026 metais bendrovės finansų vadovas Vaibhavas Taneja taip pat buvo užsiminęs, kad sprendimų vis dar laukiama.

    Kol „Tesla“ derino leidimus, Kinijos elektromobilių rinka tapo viena konkurencingiausių pasaulyje, o vietos gamintojai ir technologijų įmonės išplėtė savo pažangias vairavimo pagalbos sistemas. Tarp sparčiai tobulinamų sprendimų minimos „Xiaomi“ ir „Xpeng“ kuriamos technologijos, o robotaksi srityje toliau juda „Baidu“ projektas „Apollo Go“ bei kitos bendrovės.

    Rinka spaudžia ne tik technologijomis

    „Tesla“ Kinijoje tenka konkuruoti ir pardavimais: pagal Kinijos keleivinių automobilių asociacijos skelbiamus didmeninės prekybos duomenis, vieną iš pastarųjų mėnesių „Tesla“ pardavimai šalyje buvo tarp lyderių, bet užnugaryje liko keli dideli vietos žaidėjai. Tarp jų dažniausiai minimi BYD bei automobilių grupės „Geely“ ir „Chery“.

    Kinija „Tesla“ yra strategiškai svarbi tiek dėl apimčių, tiek dėl gamybos, tačiau programinės įrangos funkcijoms čia keliami papildomi reikalavimai, įskaitant duomenų valdymą ir reguliacinį suderinamumą. Dėl to „Full Self-Driving“ startas Kinijoje investuotojams ir rinkai laikomas reikšmingu signalu, kad „Tesla“ pagaliau rado kelią į vieną griežčiausiai prižiūrimų pasaulio rinkų.

    Vis dėlto tai nėra finišas: pagrindinis klausimas, ar „Tesla“ pajėgs sparčiai didinti funkcijų patikimumą ir pritaikymą vietos eismo realijoms, kai konkurentai jau siūlo panašias ar platesnes pagalbos vairuotojui galimybes. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Tesla“ Kinijoje sugebės susigrąžinti technologinio lyderio įvaizdį.

  • „Google“ keičia „Android Auto“ ir „Google Maps“: DI, vaizdo įrašai ir 3D navigacija jau šiemet

    „Google“ keičia „Android Auto“ ir „Google Maps“: DI, vaizdo įrašai ir 3D navigacija jau šiemet

    „Google“ skelbia apie ryškius „Android Auto“ ir „Google Maps“ atnaujinimus, kurie turėtų pasiekti vairuotojus dar šiemet. Bendrovė žada patogesnį valdymą, daugiau personalizavimo ir sprendimus, padedančius greičiau pasiekti svarbiausias funkcijas kelyje.

    Vienas matomiausių pokyčių – perdarytas „Android Auto“ pagrindinis ekranas su valdikliais, kurie leis vienu žvilgsniu matyti aktualią informaciją. Ekrane galės atsirasti dažniausi kontaktai, orų prognozė ar išmaniojo namo funkcijos, pavyzdžiui, garažo vartų valdymas.

    „Google“ taip pat ruošia platesnį „Google Maps“ vaizdą automobilyje – navigacija galės veikti per visą ekraną, o valdikliai išliks matomi ir aktyvios navigacijos metu. Tai turėtų sumažinti poreikį blaškytis tarp skirtingų langų, kai reikia greitai patikrinti informaciją.

    Nauja išvaizda ir geresnis pritaikymas

    Atnaujinime diegiamas naujas vizualinis stilius „Material 3 Expressive“: daugiau animacijų, atnaujinti šriftai ir fonai, o sąsaja turėtų atrodyti modernesnė. Kartu „Android Auto“ žadama geriau pritaikyti įvairių formų ir dydžių automobilių ekranams.

    Praktiškai tai reiškia, kad sistema turėtų tvarkingiau veikti tiek plačiuose stačiakampiuose ekranuose, tiek nestandartiniuose sprendimuose, kuriuos automobilių gamintojai naudoja vis dažniau. Tokie pokyčiai svarbūs, nes skirtingų markių multimedijos įranga iki šiol keldavo suderinamumo ir išdėstymo problemų.

    3D navigacija ir pagalba kelyje

    „Google Maps“ naujovėse akcentuojamas išplėstas trimačio vaizdo režimas, siejamas su „Immersive Navigation“ sprendimais. Žemėlapiuose ryškiau matysis pastatai, viadukai, reljefo pokyčiai, taip pat labiau išskiriamos eismo juostos ir svarbūs kelio elementai.

    „Google“ tikslas – padėti vairuotojams sudėtingose situacijose, kai tenka greitai apsispręsti daugiapakopėse sankryžose ar intensyviuose greitkelių mazguose. Kai kuriuose automobilių modeliuose numatomas ir juostų vedimas realiuoju laiku, paremtas automobilio kamerų vaizdo analize.

    Vaizdo įrašai ir DI asistentas

    Kita naujiena – vaizdo įrašų palaikymas per suderinamas programėles, įskaitant „Youtube“. „Google“ pabrėžia, kad vaizdo įrašus bus galima žiūrėti tik stovint, pavyzdžiui, kraunant elektromobilį, o pradėjus važiuoti atkūrimas turėtų persijungti į garso režimą.

    Į „Android Auto“ taip pat planuojama integruoti „Google Gemini“ – DI asistentą, kuris galėtų padėti ruošti atsakymus į žinutes, atsižvelgdamas į pokalbio kontekstą, el. paštą ir kalendorių. Tai atitinka platesnę rinkos kryptį, kai automobiliuose vis dažniau diegiamos balso ir kontekstinės užduočių automatizavimo funkcijos, siekiant mažinti vairuotojo dėmesio nukreipimą nuo kelio.

    Lygiagrečiai „Google“ žada atnaujinimus ir automobiliams su „Google built-in“, kai „Google“ sistemos integruotos tiesiai į automobilio multimediją. Ten numatomas platesnis multimedijos funkcijų spektras ir kai kurių nuotolinių susitikimų programėlių palaikymas, o DI galėtų atsakyti ir į klausimus apie paties automobilio nustatymus.

    Bendrovė konkrečių datų nenurodo, tačiau teigia, kad didelė dalis funkcijų debiutuos dar šiais metais. Įdiegimo greitis gali skirtis priklausomai nuo automobilio gamintojo, modelio ir regiono.

  • „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    Gamyba Europoje vietoj importo

    Automobilių koncernas „Stellantis“ paskelbė kuriantis bendrą įmonę su Kinijos gamintoju „Dongfeng“, kuri apims gamybos, pardavimų ir technologijų bendradarbiavimą Europoje. Pagrindinis tikslas – greičiau įsitvirtinti rinkoje, kuriai tenka vis daugiau reikalavimų dėl perėjimo prie elektromobilių.

    Pagal skelbiamą planą „Dongfeng“ valdomo prekių ženklo „Voyah“ elektromobiliai turėtų būti surenkami „Stellantis“ gamykloje Rene, vakarų Prancūzijoje. Tokia schema reikštų, kad automobiliai į Europos rinką patektų kaip Europoje pagaminta produkcija, o ne kaip tiesioginis importas iš Kinijos.

    Kaip tai siejasi su ES muitais?

    Europos Sąjunga 2024 metų pabaigoje pradėjo taikyti papildomus muitus daliai iš Kinijos importuojamų elektromobilių, argumentuodama siekiu apsaugoti vietos gamintojus. Dėl to gamyba ES teritorijoje tampa vienu praktiškiausių būdų išlaikyti konkurencingą kainą ir stabilų tiekimą.

    Šis žingsnis išryškina platesnę tendenciją: Kinijos gamintojai vis dažniau svarsto surinkimą ar gamyklas Europoje, kad sumažintų prekybos barjerų įtaką. Tuo pat metu Europos gamintojai ieško partnerystės, kuri leistų greičiau gauti baterijų, programinės įrangos ir elektrinių pavarų technologijas.

    Ką laimi „Stellantis“ ir „Dongfeng“?

    „Stellantis“ tikisi, kad partnerystė padės geriau išnaudoti gamybos pajėgumus ir sustiprinti pozicijas Europoje, kur vidaus degimo variklių era artėja prie pabaigos. Rene gamykla, kaip nurodoma, pastaraisiais metais dirbo ne visu pajėgumu, nes automobilių paklausa regione negrįžo į ikipandeminį lygį.

    „Dongfeng“ tikslas – didinti eksportą ir pardavimus už Kinijos ribų, kur vietinėje rinkoje konkurencija aštrėja, o vartojimas tampa labiau nepastovus. „Stellantis“ pranešė valdysianti bendrą įmonę su 51 proc. akcijų, o „Dongfeng“ turės 49 proc., tačiau finansinės detalės neatskleidžiamos.

    Lygiagrečiai „Stellantis“ viešai kalba ir apie mažesnių, pigesnių elektromobilių gamybą Europai, siekiant atsilaikyti prieš Kinijos modelių kainų spaudimą. Europos rinkoje būtent kaina ir baterijos vertės grandinė tampa esminiais veiksniais, nulemiančiais, kurie prekių ženklai pajėgs augti, o kurie bus priversti trauktis.

  • Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Ką Europos Komisija patvirtino?

    Lenkija iš Nacionalinio atkūrimo plano (KPO) išbraukė nuostatą, kuri būtų įpareigojusi įvesti mokesčius automobiliams su vidaus degimo varikliais. Apie tai viešai patvirtino Europos Komisijos atstovas, užbaigdamas kelias savaites trukusias derybas dėl KPO pakeitimų.

    Anksčiau KPO buvo siejama su priemonėmis, kurios turėjo skatinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto, o mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais buvo įvardijami kaip viena iš galimų paskatų. Lenkijos valdžia siekė šį įsipareigojimą pakeisti kitomis priemonėmis, kurios, jų teigimu, veiktų labiau per skatinimą, o ne per papildomą finansinę naštą gyventojams.

    Trys planuotos įmokos ir kas vietoje jų

    Pagal ankstesnę KPO versiją buvo svarstomos trys su automobilių naudojimu susijusios įmokos: mokestis už turėjimą, mokestis registruojant ir papildoma įmoka įmonėms, kurių autoparke yra bent du automobiliai su vidaus degimo varikliais. Patvirtinus pakeitimus, šių įmokų KPO nebelieka.

    Vietoje mokesčių akcentas perkeliamas į paramos ir investicijų kryptį, įskaitant elektromobilumo skatinimą per subsidijas. Lenkijos valdžia kaip alternatyvą mokesčiams įvardijo principą, kad efektyviau veikia „paskatos“, o ne „bausmės“, todėl prioritetas teikiamas finansavimo programoms ir investicijoms į infrastruktūrą.

    „Įtikinome Europos Komisiją, kad vietoje lazdos geriau veikia morka: vietoje įmokų turi būti paskatos ir investicijos“, – sakė Lenkijos viceministras Janas Szyszko.

    Subsidijos elektromobiliams ir šilumos ūkiui

    Lenkija jau buvo pradėjusi elektromobilių rėmimo programą „NaszEauto“, finansuojamą iš KPO lėšų. Pagal skelbtą informaciją, programai numatyta 1,6 mlrd. zlotų, tai yra apie 370 mln. eurų, o didžiausia parama vienam gavėjui siekė 40 tūkst. zlotų, tai yra apie 9 000 eurų.

    Parama buvo skirta naujiems M1 kategorijos lengviesiems elektromobiliams ir galėjo būti taikoma pirkimui, lizingui ar ilgalaikei nuomai. Nors programa formaliai galėjo būti tęsiama, nacionalinė aplinkos institucija skelbė, kad jos biudžetas buvo išnaudotas, todėl faktinis paramos prieinamumas tapo ribotas.

    Kartu Lenkija planuoja papildomą finansavimą šilumos ūkiui: pristatytas Rządowy Fundusz Ciepłownictwa Systemowego 2026–2030 metų laikotarpiui. Skelbiama, kad jo biudžetas sudarytų apie 3 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 700 mln. eurų, o startas numatomas 2026 metų rugpjūtį.

    Kodėl KPO terminai spaudžia?

    KPO lėšų įgyvendinimo grafikas yra griežtas, nes programos tikslus valstybės narės turi pasiekti iki 2026 metų. Tai reiškia, kad pakeitimų patvirtinimas svarbus ne tik politine, bet ir praktine prasme: be suderintų korekcijų sudėtingiau teikti naujus mokėjimo prašymus ir planuoti reformas.

    Lenkija skelbia ketinanti dar kartą kreiptis dėl naujo mokėjimo, o patvirtinti pakeitimai turėtų sumažinti riziką, kad ginčai dėl neįgyvendintų įsipareigojimų pristabdys lėšų srautą. Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus tai, kaip greitai alternatyvios priemonės bus paverstos konkrečiais projektais ir investicijomis.

  • IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    Elektromobiliai toliau stiprina pozicijas

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) naujausioje pasaulinėje elektromobilių apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais pasaulyje gali būti parduota apie 23 milijonai elektra varomų automobilių. Tai reikštų, kad elektromobiliai sudarytų beveik 30 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

    Tokį augimą, pasak IEA, palaiko keli veiksniai: besiplečianti modelių pasiūla, valstybinių paskatų ir reguliavimo priemonių įtaka bei pirkėjų siekis sumažinti išlaidas degalams, ypač kainoms svyruojant dėl geopolitinių įtampų ir energijos rinkų neapibrėžtumo.

    2025 metų rekordai ir 2026 metų pradžios kontrastai

    IEA skaičiuoja, kad 2025 metais pasauliniai elektromobilių pardavimai augo apie 20 proc. ir viršijo 20 milijonų. Tai reiškia, kad maždaug vienas iš keturių naujų automobilių buvo elektrinis, o apie 40 šalių elektromobiliai sudarė bent 10 proc. naujų pardavimų.

    Vis dėlto 2026 metų pirmąjį ketvirtį, po politikos ir paramos pokyčių Kinijoje bei Jungtinėse Valstijose, pasauliniai pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo apie 8 proc. IEA pabrėžia, kad bendras kritimas paslėpė labai nevienodą regionų dinamiką.

    Europoje pardavimai augo beveik 30 proc., o Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, neskaičiuojant Kinijos, fiksuotas apie 80 proc. šuolis. Lotynų Amerikoje augimas siekė apie 75 proc., o kovą beveik 90 šalių registravo metinį pardavimų didėjimą, dalis jų pasiekė mėnesio rekordus.

    Kainos, baterijos ir tiekimo grandinės

    IEA teigimu, elektromobiliai pagrindinėse rinkose tampa vis konkurencingesni kainos atžvilgiu, o tai gali didinti paklausą net ir mažėjant ar keičiantis subsidijoms. Papildomą impulsą suteikia baterijų technologijų pažanga ir ilgainiui mažėjančios baterijų kainos, nors trumpuoju laikotarpiu rinką vis dar veikia žaliavų ir logistikos svyravimai.

    Agentūra taip pat pateikia ilgalaikę prognozę: iki 2035 metų, net ir neįvedus naujų politikos priemonių, pasaulinis elektromobilių parkas, neskaičiuojant dviračių ir triračių, gali pasiekti apie 510 milijonų. Palyginimui, dabar jis vertinamas kaip artėjantis prie 80 milijonų.

    „Elektromobilių populiarumas žymi esminį pokytį automobilių rinkose ir energetikos sistemoje, o didesnis jų paplitimas suteikia šiokį tokį palengvėjimą didžiausio naftos pasiūlos sukrėtimo istorijoje fone“, – sakė IEA vykdomasis direktorius Fatih Birol.

    „Žvelgiant į priekį, mažėjančios baterijų kainos ir galimi politikos sprendimai, reaguojant į dabartinę pasaulinę energijos krizę, turėtų suteikti papildomo pagreičio elektromobilių rinkoms“, – pridūrė jis.

    Kinija išlieka didžiausiu elektromobilių gamybos centru: IEA duomenimis, joje pagaminama beveik trys ketvirtadaliai pasaulyje pagamintų elektrinių automobilių. Eksportas, viršijant vidaus paklausą, augo iki daugiau nei 2,5 milijono vienetų, o Kinijos įtaka baterijų elementų gamybai ir pagrindinėms medžiagoms išlieka itin didelė.

    Be lengvųjų automobilių, sparčiai auga ir elektrinių sunkvežimių rinka, nors didžioji dalis pardavimų vis dar koncentruojasi Kinijoje. 2025 metais pasauliniai elektrinių sunkvežimių pardavimai daugiau nei padvigubėjo, o elektriniai modeliai sudarė beveik vieną iš dešimties parduotų sunkvežimių.

    IEA apžvalgoje taip pat akcentuojamos automobilių technologijų kryptys, susijusios su programine įranga ir dirbtiniu intelektu, bei plečiami duomenų įrankiai, skirti stebėti kainas ir politikos priemones skirtingose rinkose. Tai, agentūros vertinimu, tampa vis svarbiau vertinant, kaip greitai elektromobiliai pakeis įprastą automobilių parką ir kaip tai paveiks elektros paklausą, naftos vartojimą bei emisijas.