Tag: Elektromobiliai

  • ZF pristatė 30 000 aps./min. elektromobilio variklį: žada lengvesnį ir kompaktiškesnį pavaros bloką

    ZF pristatė 30 000 aps./min. elektromobilio variklį: žada lengvesnį ir kompaktiškesnį pavaros bloką

    Vokietijos tiekėjas ZF pristatė naują elektromobilio pavaros sprendimą, kurio elektros variklis gali suktis iki 30 000 aps./min. Bendrovė teigia, kad tai leidžia tą pačią galią „sutalpinti“ į mažesnį ir lengvesnį paketą, o tai gali turėti tiesioginę įtaką elektromobilių efektyvumui.

    Kaip rašoma portale InsideEVs, ZF naujasis „High Revolution Drive“ viename korpuse sujungia elektros variklį, galios elektroniką ir transmisiją. Toks integruotas mazgas skirtas ne superautomobiliams, o masinės gamybos kasdieniams elektromobiliams.

    ZF lygina šį sprendimą su panašios paskirties „Select“ pavaros bloku, kurio variklis sukasi iki 18 000 aps./min. Anot bendrovės, naujasis agregatas gali būti beveik 25 proc. lengvesnis ir užimti mažiau vietos, o magnetams reikalingos medžiagos masė – perpus mažesnė.

    Įmonė taip pat nurodo, kad efektyvumas išlieka panašus – beveik 93 proc. Mažesnė masė teoriškai padeda taupyti energiją ir didinti nuvažiuojamą atstumą, o mažesnis magnetų kiekis gali mažinti kainą ir priklausomybę nuo žaliavų tiekimo grandinių.

    Kaip pasiekiama ta pati galia

    ZF aiškina, kad greičiau besisukantis variklis gali išvystyti reikiamą galią būdamas mažesnis. Toliau darbas perduodamas reduktoriui, kuris sumažina apsukas ir padidina ratams perduodamą sukimo momentą.

    Demonstracinė versija, kurią rodė ZF, gali pasiekti iki 268 arklio galių. Bendrovė nurodo, kad naudojamas maždaug 18:1 redukcijos santykis, o pikinis ratams perduodamas sukimo momentas siekia 3 500 Nm.

    Svarbi detalė – pateikiamas sukimo momentas yra jau po reduktoriaus, kai transmisija padidina variklio išėjimo momentą. ZF vartojamas terminas „dviejų pakopų transmisija“ šiuo atveju nereiškia dviejų greičių pavarų dėžės – kalbama apie nuoseklias krumpliaračių redukcijas.

    Kada tai galėtų pasirodyti rinkoje

    ZF teigia, kad serijinės gamybos „High Revolution Drive“ turėtų siūlyti 200–268 arklio galių diapazoną ir būti suderinamas tiek su 400, tiek su 800 voltų platformomis. Taip pat akcentuojama modulinė „Select“ architektūra, kuri esą turėtų palengvinti diegimą ir kontroliuoti kūrimo kaštus.

    Vis dėlto tai dar nėra artimiausio meto naujiena vairuotojams: gamyba taikoma 2030 metų tikslui. ZF nenurodė, kuriuose konkrečiuose elektromobiliuose šis pavaros blokas bus naudojamas, nors teigiama, kad su automobilių gamintojais jau vyksta derybos.

    Straipsnyje taip pat minima, kad ZF yra pristačiusi pavaros blokų remonto komplektus, kurie leistų servisams taisyti atskiras dalis (pavyzdžiui, reduktoriaus guolius), o ne keisti visą mazgą. Tačiau kol kas neaišku, ar tai tiesiogiai susiję su naujuoju „High Revolution Drive“ ir ar jį lydės konkretūs „remontuojamumo“ pažadai.

    Nors iki realių automobilių dar liko laiko, kryptis aiški: tie patys galios rodikliai mažesniame, lengvesniame ir potencialiai pigesniame pavaros bloke gali tapti vienu iš būdų padaryti elektromobilius racionalesnius kasdieniams pirkėjams.

  • „Ford“ jau surenka elektrinius „Fathom“ pikapus: 90 proc. bandymų baigta, bet pristatymai vėliau

    „Ford“ jau surenka elektrinius „Fathom“ pikapus: 90 proc. bandymų baigta, bet pristatymai vėliau

    „Ford“ jau pradėjo leisti nuo gamybinės linijos pirmuosius elektrinio pikapo „Fathom“ automobilius – jie skirti gamybos proceso patikrai, o ne klientams.

    Apie tai per ketvirčio rezultatų pristatymą pranešė bendrovės operacijų vadovas Kumaras Galhotra, kurio teigimu, apie 90 proc. validavimo bandymų jau atlikta.

    Anot jo, Luizvilio surinkimo gamykloje jau pagaminti pirmieji automobiliai tikrojoje gamybos linijoje. Tai svarbus etapas, nes naujas modelis kuriamas ant naujos „Universal Electric Vehicle Platform“ (UEV) platformos.

    Vis dėlto klientų pristatymų dar teks palaukti: bendrovė neplanuoja šių pikapų pristatyti maždaug metus, tad artimiausias laikotarpis bus skirtas gamybos ir tiekimo grandinės „įsivažiavimui“.

    Nauja schema: „surinkimo medis“

    „Fathom“ „Ford“ ketina gaminti ne tradicine konvejerio logika, o vadinamuoju „surinkimo medžiu“. Vietoj nuoseklaus surinkimo vienoje linijoje atskirai būtų komplektuojamos priekinė, vidurinė ir galinė dalys, o vėliau jos sujungiamos proceso pabaigoje.

    Bendrovė tikisi, kad toks metodas padės automobilius surinkti greičiau ir efektyviau, o kartu – pagerins ergonomiką darbuotojams.

    Šis principas primena „Tesla“ pristatytą „unboxed“ gamybos idėją, taikomą „Cybercab“ projektui, nors „Ford“ apie savo metodą kalba atskirai ir su sava terminologija.

    Didelės liejinės ir supaprastinta konstrukcija

    Bandymų darbai vyksta ne vien Luizvilyje. „Ford“ Shelbyville techniniame centre taip pat gamina dideles liejines, kurios naudojamos šio elektrinio pikapo konstrukcijoje.

    Šios liejinės kuriamos panašiu principu kaip „Tesla“ „Gigacasting“ – siekiama sumažinti gamybos sudėtingumą ir kaštus. Tekste nurodoma, kad 146 skirtingos detalės čia sujungiamos į dvi dideles liejines.

    Pasak K. Galhotros, „Ford“ jau pagamino 5 000 tokių „unicastings“ ir taip iš esmės patvirtino, jog naują technologiją gali įgyvendinti dideliu tempu.

    Didžiausias iššūkis – tiekimo grandinė

    Bendrovės operacijų vadovas pabrėžė, kad artimiausių mėnesių uždavinys – įsitikinti, jog tiekėjai gali stabiliai tiekti reikiamos kokybės detales reikiamu greičiu. Jo teigimu, tai įprastas etapas ruošiantis modelio startui.

    Nors validavimo darbai juda į priekį, masinė gamyba ir patikimas „įsibėgėjimas“ dažnai tampa sunkiausia užduoties dalimi – ypač kai diegiama visiškai nauja platforma ir gamybos metodai.

  • BMW daliai naujų elektromobilių rinksis pigesnes LFP baterijas: ką tai reiškia pirkėjams

    BMW daliai naujų elektromobilių rinksis pigesnes LFP baterijas: ką tai reiškia pirkėjams

    BMW patvirtino, kad dalyje naujausių elektromobilių naudos pigesnes ličio geležies fosfato (LFP) baterijas. Toks žingsnis gali atverti kelią labiau prieinamoms elektrinėms markės versijoms, nors gamintojas tiesioginių pažadų dėl mažesnių kainų kol kas neduoda.

    Apie planus bendrovės finansinių rezultatų aptarime kalbėjo BMW vadovas Milanas Nedeljkovičius, rašo „InsideEVs“. Jo teigimu, LFP technologija bus diegiama „labai konkrečiai“ – tam tikruose modeliuose ir konkretiems tikslams, tačiau neįvardyta nei kurie modeliai bus pirmieji, nei tikslesnė pradžios data už Kinijos ribų.

    Šiuo metu didžioji dalis „Neue Klasse“ elektromobilių, pasak BMW, remiasi cilindrinėmis nikelio–mangano–kobalto (NMC) celėmis, kurios laikomos pranašesnėmis dėl nuvažiuojamo atstumo. Vis dėlto LFP leidžia pasirinkti kitokią kainos ir nuotolio pusiausvyrą – tai ypač aktualu pirkėjams, kuriems maksimalus nuvažiuojamas atstumas nėra svarbiausias kriterijus.

    Praktinis pavyzdys jau matomas Kinijoje: bazinis pailgintos bazės BMW iX3 30L ten komplektuojamas su 77 kilovatvalandžių LFP baterija, o brangesnės 40L ir 50L versijos turi NMC akumuliatorius. Gamintojas iX3 30L nurodo 630 kilometrų CLTC ciklo nuotolį, tačiau šis bandymų ciklas paprastai yra optimistiškesnis nei Europoje įprastas WLTP.

    Kuo LFP skiriasi nuo NMC

    LFP baterijų pagrindinis pranašumas – mažesnė savikaina. Tai lemia ir pačios chemijos sudėtis: katode naudojami geležis ir fosfatas yra pigesni už NMC elementuose naudojamus nikelį ir kobaltą.

    Šiai chemijai dažnai priskiriamas ir ilgaamžiškumas bei didesnis terminis stabilumas. Taip pat LFP paprastai siejamos su mažesne degradacija, kai dažnai kraunama greituoju įkrovimu iki 100 proc.

    Tačiau yra ir kompromisas: LFP energijos tankis paprastai mažesnis, todėl norint pasiekti tokį patį nuvažiuojamą atstumą gali reikėti didesnės arba sunkesnės baterijos. Dėl to NMC išlieka patrauklesnis pasirinkimas modeliams, kur prioritetas – maksimalus nuotolis.

    Kur LFP gali pasirodyti pirmiausia

    BMW neatmeta, kad LFP gali atsirasti ir kai kurių jau esamų modelių versijose, sekant Kinijos iX3 pavyzdžiu. Taip pat minima, kad šiai technologijai ypač tiktų labiau biudžetinis, kompaktiškesnis „Neue Klasse“ elektromobilis.

    BMW yra patvirtinusi, kad 2028 metais planuoja pristatyti kompaktišką, Europai orientuotą elektrinį modelį. Vis dėlto konkrečių patvirtinimų, kad būtent jis gaus LFP bateriją, kol kas nėra.

    Tiekėjų plėtra Europoje ir JAV

    Kartu BMW plečia ir baterijų celių tiekimo geografiją. Bendrovė yra paskelbusi apie susitarimą su „Samsung SDI“ dėl šeštos kartos celių tiekimo iš Europos ir „LG Energy Solution“ – iš JAV, pradedant dešimtmečio pabaigoje.

    Europos tiekimo tinkle „Samsung SDI“ prisijungia prie CATL ir EVE Energy, tačiau šiuose susitarimuose neįvardijama, ar bus tiekiamos būtent LFP celės. BMW taip pat pabrėžia, kad vietinė gamyba savaime dar nereiškia automatiškai mažesnių galutinių kaštų.

    Net ir pasirinkus pigesnę baterijų chemiją, BMW pripažįsta, kad prekės ženklas išliks „premium“ segmente. Tai reiškia, kad pigesnės baterijos gali padėti suvaldyti kaštus, tačiau tokie modeliai vis tiek greičiausiai kainuos daugiau nei panašūs masinių gamintojų elektromobiliai.

  • Lenkijoje daugėja elektromobilių įkroviklių, bet ES TEN-T tikslai dar gerokai atsilieka

    Lenkijoje sparčiai auga viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo taškų skaičius ir bendra infrastruktūros galia, tačiau šalis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos reikalavimų, taikomų prie pagrindinių TEN-T transporto koridorių.

    Kaip rodo Lenkijos Naujojo mobilumo asociacijos (PSNM) duomenys, pagal vadinamąjį AFIR reglamentą vertinama ne tik bendra įkrovimo galia, bet ir tai, ar stotelės tinkamai išdėstytos strategiškai svarbiose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) atkarpose.

    Skaičiuojama, kad pagal šiuo metu registruotų elektromobilių parką Lenkija įsipareigojimus dėl infrastruktūros galios net viršija daugiau nei dvigubai. Per pirmuosius tris metų ketvirčius šalyje įrengta 1 640 naujų greitojo įkrovimo (DC) punktų, o bendra viešosios infrastruktūros galia išaugo iki beveik 724 MW.

    Tačiau daug didesnė problema – reikalavimų įgyvendinimas prie TEN-T tinklo, kur svarbu ne vien stotelių skaičius, o atstumai ir minimali kiekvienos zonos galia. Čia, PSNM vertinimu, tikslų įgyvendinimas kelia rimtų klausimų, ypač kalbant apie sunkųjį transportą.

    TEN-T tinklo „padengimas“ vis dar menkas

    AFIR reglamentas numato, kad prie bazinio TEN-T tinklo reguliariai turi būti įrengiamos įkrovimo zonos, skirtos lengviesiems automobiliams ir furgonams. Jos turi atsirasti ne rečiau kaip kas 60 km kiekviena kelionės kryptimi, o bendra vienos zonos galia turi siekti mažiausiai 400 kW, o iki 2027 metų – mažiausiai 600 kW.

    Nors reikalavimus atitinkančių zonų skaičius Lenkijoje auga ir jų jau yra beveik 100, bendras bazinio TEN-T tinklo „padengimas“ išlieka ribotas. PSNM skaičiavimu, šiuo metu jis siekia 37 proc. vertinant 2025 metų tikslus ir 28 proc. – 2027 metų įsipareigojimus.

    Per pastaruosius pusę metų šie rodikliai paaugo atitinkamai 5 ir 7 procentiniais punktais. Vis dėlto pabrėžiama, kad vertinimo metodika labai griežta: jei atstumas tarp dviejų zonų viršija nustatytą ribą kad ir 1 km, atkarpa tarp jų neįskaičiuojama kaip atitinkanti reikalavimus.

    Dar prasčiau sekasi vadinamojo kompleksinio TEN-T tinklo atkarpose – PSNM nurodo, kad ten reikalavimų įgyvendinimas siekia 15 proc. (2025 metų tikslai) ir 11,6 proc. (2027 metų tikslai).

    Sunkvežimiams skirtų įkrovimo zonų progresas – beveik nulinis

    Atskirai vertinami ir įsipareigojimai dėl elektrinių sunkiasvorių transporto priemonių (eHDV) infrastruktūros. Pagal AFIR iki 2027 metų pabaigos palei pusę bazinio TEN-T tinklo turi veikti eHDV skirtos įkrovimo zonos, kurių kiekvienos galia siektų mažiausiai 2 800 kW, o iki 2030 metų – 3 600 kW.

    PSNM teigimu, šių tikslų įgyvendinimas Lenkijoje kol kas yra beveik nulinis. Šiuo metu viešai prieinami sunkvežimiams skirti įkrovimo punktai veikia 9 vietose, tačiau galios kriterijus atitinka tik 3 lokacijos.

    Be to, esami eHDV įkrovimo hubai yra išsidėstę per dideliais atstumais, jei lyginama su AFIR reikalavimais dėl atkarpų ilgio tarp zonų TEN-T tinkle. PSNM atstovai pabrėžia, kad investicijos vyksta, tačiau rimta sistemine kliūtimi išlieka užsitęsusios prijungimo prie elektros tinklų procedūros ir derinimo procesai.

    Prie situacijos prisideda ir paklausa: Lenkijoje elektrinių sunkvežimių parko plėtra vyksta lėtai – iki šiol, PSNM duomenimis, registruota apie 600 tokių transporto priemonių, o tai riboja ir įkrovimo infrastruktūros plėtros mastą.

  • BYD pristatė „Yangwang Altior“: prabangus elektromobilis žada 1 000 km ir „tanko“ apsisukimus

    BYD pristatė „Yangwang Altior“: prabangus elektromobilis žada 1 000 km ir „tanko“ apsisukimus

    Kinijos automobilių milžinė BYD pristatė naują itin prabangų elektrinį sedaną „Yangwang Altior“, kuris taikosi į tokius vardus kaip „Rolls-Royce Ghost“ ir „Mercedes-Maybach S-Class“.

    Kaip rašo „InsideEVs“, modelis debiutavo Abu Dabyje ir išsiskiria ne tik prabangos detalėmis, bet ir techniniais sprendimais, kurių įprastai nesitikėtumėte šiame segmente.

    „Altior“ yra visiškai elektrinis: jį varo keturi elektros varikliai, po vieną kiekviename rate. Teigiama, kad bendra galia viršija 1 000 arklio galių, o energiją tiekia antros kartos „Blade“ baterija.

    Gamintojas akcentuoja ir komfortą: sedanas turi pakabą, kuri automatiškai parenka nustatymus pagal priekyje esančios kameros fiksuojamą kelią, kad važiavimas būtų kuo švelnesnis.

    „Tanko“ apsisukimai ir plūduriavimo funkcija

    Dėl keturių atskirai valdomų variklių „Yangwang Altior“ gali apsisukti vietoje – manevras apibūdinamas kaip „tanko“ stiliaus posūkis, kai automobilis gali pasisukti beveik savo ašyje.

    Taip pat minima avarinė plūduriavimo funkcija, skirta padėti vairuotojui išvažiuoti ar išsivaduoti, jei automobilis atsidurtų vandenyje.

    Prabangos akcentai: auksas, „brangakmenių“ pjūvis ir teatras atidarant duris

    Priekyje įrengtos masyvios grotelės turi atskirai poliruotus elementus, o artėjant savininkui įsijungia 12 besisukančių šviesos segmentų, kurie užsidega vienas po kito.

    BYD taip pat nurodo 137 „brangakmenių“ pjūvio elementus ir priekinį emblemą, kuri, teigiama, yra 24 karatų aukso.

    Durų atidarymas sukurtas kaip savotiškas „šou“: priekinės durys atsidaro iki 80 laipsnių, galinės – vadinamosios „coach“ tipo durys – iki 90 laipsnių. Durų viduje paslėpti ir specialiai pagaminti skėčiai – panašiai kaip „Rolls-Royce“ automobiliuose.

    Salonas, galinės sėdynės ir įranga

    Salone didelė ekranų kompozicija užima visą prietaisų skydelį – tai sprendimas, kuris ypač populiarus Kinijos rinkoje. Kartu naudojama ir daug metalinių fizinių jungiklių.

    Galiniai keleiviai čia gauna porą masažuojančių „nulinės gravitacijos“ krėslų, kurie gali atlošti nugarą ir pakelti kojų atramas. Interjere minima tradicinė siuvinėjimo apdaila šilko siūlais, vilnoniai kilimėliai ir natūralaus medžio apdaila.

    BYD skelbia, kad gale numatyta 354 mm vietos keliams ir 1 209 mm erdvės kojoms. Yra atskiras atsipalaidavimo režimas, kai vienu mygtuko paspaudimu pakyla užuolaidėlės, sėdynės atlošiamos, pritemsta apšvietimas ir pakyla kojų atramos.

    Pramogoms skirtas 21,4 colio iš lubų nusileidžiantis ekranas ir 39 garsiakalbių garso sistema. Be to, automobilyje įrengti du šaldytuvai, o galinis esą talpina 5,5 litro.

    Nuvažiuojamas atstumas, įkrovimas ir kaina

    Nuvažiuojamo atstumo atžvilgiu BYD teigia, kad „Altior“ vienu įkrovimu gali įveikti daugiau nei 1 000 km, nors šis skaičius pateikiamas pagal Kinijoje taikomą CLTC metodiką.

    Taip pat skelbiama, kad įkrovimas nuo 10 iki 70 proc. su „Flash Chargers“ įkrovikliais, galinčiais dirbti megavatų galia, turėtų trukti apie penkias minutes.

    Pradinis išankstinis „Yangwang Altior“ kainos lygis nurodomas 2,08 mln. juanių, o pristatymų pradžia planuojama 2027 metų antrąjį ketvirtį. „Yangwang“ šiuo metu automobilius parduoda Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Kinijoje, o kaip kitas žingsnis minima Europa – pirmųjų parduotuvių Jungtinėje Karalystėje tikimasi kitais metais.

  • Užvedimas „nuo laidų“ be klaidų: pirma raudonas, po to juodas – kur jungti masę

    Užvedimas „nuo laidų“ be klaidų: pirma raudonas, po to juodas – kur jungti masę

    Išsikrovęs akumuliatorius nebūtinai reiškia brangų remontą – dažnai automobilį galima užvesti „nuo laidų“. Tačiau čia svarbiausia ne greitis, o teisinga jungimo tvarka: pirmiausia raudonas, tik po to juodas laidas.

    Prieš pradedant reikia dviejų dalykų: tvarkingų, pakankamai storų užvedimo laidų ir automobilio-donorо su geru akumuliatoriumi. Per ploni laidai gali perkaisti ir neperduoti reikiamos srovės, todėl taupyti jų sąskaita – rizikinga.

    Jei automobilis sustojo pakelėje, pirmiausia pasirūpinkite saugumu: užsidėkite atšvaitinę liemenę ir pažymėkite vietą. Abu automobilius geriausia statyti priekiais vieną į kitą, bet taip, kad jie nesiliestų, o prieš jungiant išjunkite šviesas, radiją ir kondicionierių.

    Didžiausia klaida, kurią daro vairuotojai – juodą laidą jungia tiesiai prie išsikrovusio akumuliatoriaus minuso. Toks veiksmas ne tik didina kibirkščiavimo riziką, bet ir gali baigtis elektros sistemos bėdomis.

    Teisinga laidų jungimo tvarka

    Pirmiausia prijunkite raudoną laidą prie abiejų akumuliatorių teigiamų („plius“) gnybtų. Tik tuomet junkite juodą laidą.

    Juodą laidą donoro automobilyje prijunkite prie neigiamo („minuso“) akumuliatoriaus gnybto. O automobilyje, kurio akumuliatorius išsikrovęs, juodo laido prie minuso nejunkite – jis turi keliauti į masės tašką.

    Masės taškas – tai metalinė, nedažyta kėbulo ar variklio detalė. Kai kuriuose automobiliuose gamintojas tokius taškus būna pažymėjęs, o tiksli vieta nurodoma naudojimo instrukcijoje.

    Jungiant laidus venkite kibirkščiavimo, o šalia akumuliatoriaus jokiu būdu nerūkykite. Taip pat įsitikinkite, kad laidai nesiliečia prie judančių variklio dalių.

    Kaip užvesti ir kada bandyti dar kartą

    Pirmiausia užveskite donoro automobilį ir leiskite jam 2–3 minutes padirbti – taip šiek tiek įkrausite išsikrovusį akumuliatorių. Tik po to bandykite užvesti automobilį, kuris iki tol neužsivedė.

    Jei nepavyksta, palaukite dar 2–3 minutes ir mėginkite vėl. Svarbu starterio „nekankinti“ be perstojo – taip galima sugadinti tiek patį starterį, tiek elektros instaliaciją.

    Kai variklis užsiveda, abu automobiliai turėtų dar kelias minutes dirbti. Mechanikai dažnai pataria prieš atjungiant laidus automobilyje, kuris buvo „miręs“, įjungti daugiau elektros vartotojų (pavyzdžiui, ventiliatorių ar žibintus) – tai gali padėti apsaugoti jautrius valdymo blokus nuo įtampos šuolių.

    Atjungimas, įkrovimas ir elektromobilių išimtis

    Laidus atjunkite atvirkštine tvarka: pirmiausia juodą, tada raudoną, ir kiekvieną kartą pradėkite nuo automobilio, kurio akumuliatorius buvo išsikrovęs. Skubėti neverta – geriau viską daryti ramiai ir nuosekliai.

    Po sėkmingo užvedimo rekomenduojama bent pusvalandį pavažinėti, kad generatorius spėtų papildyti akumuliatorių, arba jį įkrauti iš tinklo krovikliu. Jei situacija kartojasi, akumuliatorius gali būti nusidėvėjęs arba automobilyje gali būti įkrovimo sistemos problema.

    Elektromobiliai taip pat turi 12 voltų akumuliatorių, kuris maitina elektroniką, tad ir jis gali išsikrauti. Dažniausiai priimti srovę iš kito automobilio leidžiama, tačiau nemažai gamintojų draudžia naudoti elektromobilį kaip donorą – jo mažas akumuliatorius nėra skirtas atiduoti didelę srovę.

    Jei neturite laidų ar nėra kas padėtų, galima kviesti techninę pagalbą kelyje. Tokias paslaugas neretai siūlo ir taksi bendrovės – avarinis užvedimas „nuo laidų“ dažnai kainuoja apie 50 zlotų.

  • Foxconn ir „Izera“ projektas: Foxtron sako, kad platforma automobiliui iš Jaworzno dar kuriama

    „Foxconn“ ir „Electromobility Poland“ (EMP) derybos dėl technologijų projektui „Izera“ artėja prie susitarimo, tačiau esminė detalė lieka nebaigta – Foxtron pripažįsta, kad platforma automobiliui, kurį planuojama gaminti Jaworzno mieste, dar tik kuriama.

    Taivane žurnalistams buvo pristatyti Foxtron automobiliai ir gamybos pajėgumai – tai turėjo parodyti, ką potencialus EMP technologinis partneris sugeba jau dabar. Foxtron yra 2020 metais „Foxconn“ įkurtas automobilių krypties bendras projektas.

    Skirtingai nei ankstesniais atvejais, kai EMP potencialių partnerių automobiliai buvo siejami su jau egzistuojančia platforma, šį kartą situacija kitokia: platformos, ant kurios būtų kuriamas Jaworzno gaminamas modelis, dar nėra.

    Be to, Foxtron „platformos“ sąvoką apibrėžia kitaip nei tradicinė automobilių pramonė – čia kalbama ne tik apie konstrukcinę „grindų“ bazę ir tvirtinimo taškus, o apie platesnę technologinę koncepciją.

    Foxtron rodo dabartinius modelius

    Pristatymo metu buvo galima susipažinti su dabartinės Foxtron gamos automobiliais – Bria ir Cavira. Iš jų daugiau dėmesio sulaukė Bria, nes šis modelis siejamas su kitu bendru projektu.

    Tekste nurodoma, kad Foxtron kartu su „Mitsubishi“ dirbo prie automobilių, kuriuos japonų gamintojas artimiausiomis savaitėmis ketina pradėti įvesti į Australijos ir Naujosios Zelandijos rinkas, o Taivane jie jau kurį laiką važinėja kaip Foxtron Bria.

    Bria parametrai: 400 AG ir LFP baterija

    Aprašytoje Bria AWD versijoje montuojami du elektriniai varikliai (po vieną kiekvienai ašiai), bendra galia siekia 400 AG, o 0–100 km/h, kaip teigiama, trunka 3,9 sekundės.

    Modelyje naudojama LFP tipo 57,7 kWh baterija. Nurodoma, kad vieno variklio versijoms ji turėtų užtikrinti iki 516 km nuvažiuojamą atstumą, o dviejų variklių – iki 466 km.

    Maksimali įkrovimo galia automobilyje – 134 kW, o įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. turėtų trukti iki 30 minučių.

    Važiavimo įspūdžiai ir erdvė salone

    Bandymo maršrutas driekėsi į Wuling perėją – aukščiausią Taivano tašką, pasiekiamą asfaltuotu keliu. Tokiomis sąlygomis labiau buvo vertinamas stabilumas posūkiuose, manevringumas ir elgsena stačiuose pakilimuose nei maksimalus greitis.

    Tekste pabrėžiama, kad žemas baterijos svorio centras elektriniams automobiliams suteikia pranašumą posūkiuose – Bria, anot autoriaus, stabiliai įveikė net labai aštrius vingius.

    Taip pat išskiriamas valdymo sprendimas: daug svarbiausių funkcijų pasiekiama nuo vairo, o didžioji dalis likusių – per centrinį liečiamą ekraną. Po juo palikti keli fiziniai klimato valdymo mygtukai ir avarinių šviesų jungiklis.

    Kalbant apie praktiškumą, minima, kad Bria ratų bazė siekia 2 800 mm, todėl gale vietos kojoms netrūko. Be to, aprašytoje versijoje virš priekinio elektros variklio telpa 52 litrų dėtuvė.

    Teksto pabaigoje akcentuojama, kad šis pristatymas neturėtų būti suprantamas kaip „naujos Izera“ demonstracija: Bria apibūdinama kaip modelis, kurtas „Mitsubishi“, o EMP automobilis, kurį planuojama gaminti Jaworzno, dar tik bus kuriamas ant naujesnės kartos platformos.

  • Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Planuojami Europos Sąjungos reikalavimai baterijų gamybai gali reikšti, kad europietiški elektromobiliai pirkėjams kainuos daugiau. Skaičiuojama, kad vien dėl prievolės naudoti ES pagamintas baterijų celės elektromobilis su 60 kWh baterija gali pabrangti apie 2 100 eurų.

    Apie tai kalbama Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ rugsėjo 22 dieną paskelbtame politikos dokumente, kurį cituoja „Euronews“. Pagrindinė mintis paprasta: baterijas gaminti Europoje brangiau, o skirtumą kažkam teks padengti – tikėtina, galutiniam pirkėjui.

    Skaičiavimas grindžiamas baterijų celės kaina už kilovatvalandę: jei dėl reikalavimo celėms būti pagamintoms ES kaina kiltų nuo 50 iki 85 eurų už kWh, 60 kWh baterijai papildomos sąnaudos sudarytų 2 100 eurų. Tai – tik vienas iš galimų reguliavimo scenarijų, tačiau jis parodo mastą.

    Kartu minima ir kita idėja – reikalavimas naudoti mažo anglies pėdsako plieną, kuris, kaip teigiama, galėtų pridėti dar apie 200 eurų. Kita vertus, siūlomas transporto priemonių patvirtinimo (homologavimo) supaprastinimas esą leistų gamintojams sutaupyti maždaug 61 eurą vienam automobiliui.

    Kiek iš tikrųjų mokės pirkėjai?

    Kiek galutinė kaina išaugs realybėje, priklausys nuo kelių dalykų: kaip tiksliai bus suformuluotos taisyklės, kokio dydžio subsidijos būtų taikomos ir kiek papildomų išlaidų gamintojai perkeltų vartotojams. Kitaip tariant, šie skaičiai nėra „įkalti į akmenį“.

    Vis dėlto dokumente pabrėžiama, kad didžiausią smūgį gali patirti tie, kurie elektromobilį renkasi iš pigiausio segmento. Tokiems pirkėjams net keli tūkstančiai eurų gali tapti skirtumu tarp sprendimo pirkti ir sprendimo atidėti.

    „Bruegel“ perspėja, kad pernelyg didelė apsauga gali reikšti, jog sąskaitą už pramonės rėmimą galiausiai apmokės vartotojai (ir mokesčių mokėtojai). Todėl siūloma, kad apsaugos priemonės būtų laikinos ir suteiktų gamintojams aiškų laiką pasiruošti – t. y. sukurti pigesnius elektromobilius ir sustiprinti tiekimo grandines.

    Kodėl Europa ieško apsaugos priemonių?

    Fonas – įtampa dėl konkurencijos ir gamybos apimčių Europoje. Dokumente teigiama, kad ES automobilių gamyba nuo 2019 metų sumenko 19 proc., o 2025 metais europiečiai nupirko 2,2 mln. mažiau naujų automobilių nei 2019-aisiais.

    Kartu primenama ir sektoriaus svarba: platesnė automobilių pramonė Europoje siejama maždaug su 14 mln. darbo vietų. Tai viena priežasčių, kodėl politikams patraukli idėja dalį gamybos ir kritinių komponentų – ypač baterijų – „susigrąžinti“ į žemyną.

    Tačiau vietinės baterijų gamybos plėtra, kaip rodo paminėti pavyzdžiai, nėra paprasta: kai kurių projektų nesėkmės ir atsitraukimai atskleidžia, kaip sunku Europoje pasiekti Kinijos gamintojų kaštų lygį. Net ir Europoje pagamintos baterijos neretai priklauso nuo įrangos ar technologinių žinių iš Azijos.

    Galimi kompromisai ir jų kaina

    Dokumente svarstoma, kad vienas iš kelių būtų susitarimas su Kinija laikinai riboti į Europą siunčiamų elektromobilių ir įkraunamų hibridų skaičių. Tokia priemonė, kaip teigiama, galėtų suteikti daugiau laiko Europos gamintojams „pasivyti“ kainomis, tačiau turi aiškią riziką.

    Rizika – sumažėjus konkurencijai ir pasiūlai, automobiliai gali brangti. Pateikiama analogija, kad importo ribojimai anksčiau buvo taikyti japoniškiems automobiliams Europoje, o Kanada šiuo metu riboja kiniškų elektromobilių importą – tokiais atvejais apsauga dažnai reiškia didesnes kainas pirkėjams.

    Galiausiai akcentuojama, kad Europai gali prireikti ir išorinių investicijų bei kompetencijų: nurodoma, kad Pietų Korėjos įmonės valdo 65 proc. Europos baterijų celių gamybos pajėgumų, o Kinijos bendrovės – 55 proc. šiuo metu statomų pajėgumų. Tai rodo, kad „vietinės gamybos“ tikslas realybėje glaudžiai persipina su užsienio kapitalu ir technologijomis.

  • Grįžus į biurą – ką rinktis kasdieniams 600 km: benzininį ar elektromobilį?

    Grįžus į biurą – ką rinktis kasdieniams 600 km: benzininį ar elektromobilį?

    Grįžus iš nuotolinio darbo į biurą, kasdienės kelionės vėl tampa realiomis išlaidomis – todėl vis daugiau žmonių svarsto, kokį automobilį rinktis. Vienas skaitytojas, priverstas vėl važinėti į darbą, ieško nedidelio automobilio ir dvejoja: pirkti benzininį ar elektrinį.

    Lenkijos portale „Interia“ buvo palyginti keli maži benzininiai ir elektriniai modeliai, skaičiuojant, kiek kainuotų nuvažiuoti 600 km per mėnesį. Skaičiavimai rodo, kad elektra varomas automobilis gali būti gerokai pigesnis eksploatuoti, tačiau lemiamas veiksnys – kur jis įkraunamas.

    Net jei mėnesinis „kuras“ elektromobiliui kainuoja mažiau, tai dar nereiškia, kad pirkimas atsipirks greitai. Mažų elektromobilių pradinė kaina dažnai didesnė, todėl sutaupomus pinigus reikia „atsilošti“ per laiką.

    Praktinis skirtumas ypač ryškus tiems, kurie gyvena daugiabutyje ir neturi savo vietos su galimybe patogiai įkrauti namuose. Tokiu atveju tenka kliautis viešomis įkrovimo stotelėmis, o jų tarifai gali gerokai „suvalgyti“ sutaupymą.

    Kiek kainuoja 600 km per mėnesį?

    Skaičiavimui pasirinktas paprastas scenarijus: 30 km per dieną į abi puses, penkias darbo dienas per savaitę, iš viso 20 darbo dienų per mėnesį. Taip gaunama 600 km mėnesio rida – būtent tokia, kokią turi nemaža dalis į biurą važinėjančių žmonių.

    Skaičiuota pagal benzino 95 kainą 6,45 zl už litrą ir kelis elektros kainų scenarijus: namų tarifą 1,10 zl/kWh bei vidutines viešo įkrovimo kainas – 1,96 zl/kWh (AC) ir 2,69 zl/kWh (DC).

    Tarp benzinių modelių kaip vienas pigiausių pavyzdžių minimas „Dacia Sandero“ TCe 100 (nuo 64 400 zl), o jo faktinės degalų sąnaudos teste siekė apie 5,3 l/100 km. Panašiame kainų segmente pateikiamas ir „MG3“ 1.5 MT5 (nuo 64 500 zl), o jo sąnaudos – apie 6,1 l/100 km.

    Skaičiuojant mėnesio 600 km, „Dacia Sandero“ atveju išeina apie 31,8 litro benzino, o mėnesio išlaidos – maždaug 205 zl. „MG3“ būtų apie 236 zl per mėnesį. Palyginimui paminėti ir kiti modeliai: „Kia Picanto“ – apie 205–225 zl, „Citroen C3“ – apie 217–221 zl per mėnesį.

    Elektromobilis pigesnis, bet tik su tinkama įkrova

    Elektrinių modelių pavyzdžiuose minimas „Dacia Spring“ (apie 81 000 zl), „Leapmotor T03“, „Citroen e-C3“ ir „BYD Dolphin Surf“. Skaičiavimai rodo, kad namuose įkraunamas elektromobilis gali smarkiai sumažinti mėnesio išlaidas energijai.

    Pavyzdžiui, „Dacia Spring“ su 12,4 kWh/100 km sąnaudomis 600 km per mėnesį pareikalautų apie 74,4 kWh. Įkraunant namuose tai kainuotų apie 82 zl per mėnesį, įkraunant viešose AC stotelėse – apie 146 zl, o naudojant greitą DC įkrovimą – jau apie 200 zl.

    „Leapmotor T03“ (16,3 kWh/100 km) mėnesiui būtų reikia apie 97,8 kWh: namuose tai išeitų apie 108 zl, AC stotelėse – apie 192 zl, DC – apie 263 zl. Panaši logika taikoma ir „Citroen e-C3“ bei „BYD Dolphin Surf“: namuose pigiau, viešai – brangiau, o greitas DC įkrovimas dažnai būna brangiausias.

    Išvada paprasta: elektromobilis gali sumažinti mėnesio energijos išlaidas net daugiau nei perpus, bet tik tada, kai realiai yra galimybė krauti pigiau – dažniausiai namuose.

    Ar sutaupymas padengia didesnę pirkimo kainą?

    Mėnesio sąskaitų palyginimas – tik dalis vaizdo. Skaičiavimuose pateikiamas aiškus pavyzdys su „Dacia Sandero“ ir „Dacia Spring“: benzininis modelis kainuoja nuo 64 400 zl, o elektrinis – apie 81 000 zl, tad pradinis skirtumas siekia 16 600 zl.

    Jei „Sandero“ mėnesiui „suvalgo“ apie 205 zl benzino, o „Spring“ namuose kainuoja apie 82 zl elektros, sutaupymas sudaro apie 123 zl per mėnesį. Esant tokioms kainoms, skirtumas pirkimo kainoje atsipirktų tik po maždaug 135 mėnesių, tai yra daugiau nei po 11 metų.

    Jei „Spring“ kraunamas tik viešose AC stotelėse, mėnesio išlaidos būtų apie 146 zl, o sutaupymas prieš benzininį variantą sumenktų iki maždaug 59 zl. Tokiu atveju atsipirkimo laikotarpis išsitęstų iki daugiau nei 23 metų.

    O kraunant vien tik greitu DC įkrovimu, „Spring“ mėnesio kaštai priartėja prie benzininio automobilio – ekonominis argumentas praktiškai išnyksta.

    Šis palyginimas supaprastintas: jame nevertinamas draudimas, aptarnavimas, finansavimo kaina, vertės kritimas ar energijos ir degalų kainų pokyčiai. Vis dėlto jis aiškiai parodo pagrindinę taisyklę: mažo elektromobilio ekonomiškumas labiausiai priklauso nuo to, kur ir už kiek jis įkraunamas.

    Tiems, kurie gyvena daugiabutyje ir neturi galimybės krauti namuose, verta pasidomėti alternatyvomis – pavyzdžiui, ar įkrovimo vietos yra prie darbovietės. Jei darbdavys turi įrengtą infrastruktūrą ar taikomos palankesnės sąlygos, kasdienės kelionės gali kainuoti gerokai mažiau.

    Dar vienas niuansas – esant 30 km kasdieniam maršrutui, elektromobilio nebūtina krauti kiekvieną dieną. Tačiau realus nuvažiuojamas atstumas priklausys nuo oro, šildymo, vairavimo stiliaus, todėl kataloginiai skaičiai ne visada atspindi kasdienybę.

    Galiausiai renkantis automobilį kasdieniams važiavimams vieno klausimo nepakanka – ar „elektra pigiau“. Lygiai taip pat svarbu įvertinti, ar įkrovimas bus patogus ir nebrangus, nes nuo to priklauso, ar skaičiai tikrai veiks jūsų situacijoje.

  • Kinijos elektromobilių gamintojas „Deepal“ užpatentavo galinių sėdynių „kojų vonelę“

    Kinijos elektromobilių gamintojas „Deepal“ užpatentavo galinių sėdynių „kojų vonelę“

    Kinijos elektromobilių gamintojas „Deepal“ siekia į saloną perkelti dar vieną prabangos idėją – galinėje sėdynėje įrengiamą ištraukiamą kojų vonelę. Bendrovė yra pateikusi patentą sistemai, kuri leistų keleiviams kelionės metu mirkyti kojas vandenyje.

    Apie šį neįprastą sumanymą rašo Australijos leidinys „Which Car?“. Patento aprašyme teigiama, kad vonelė būtų ištraukiama iš po priekinių sėdynių, o joje esantis vanduo galėtų būti šildomas.

    Idėja orientuota į galinių keleivių komfortą, panašiai kaip prabangių automobilių salono sprendimai – minkšti kilimai ar ištiesiamos kojų atramos. Skirtumas tas, kad šiuo atveju siūloma ne tik patogiai pasidėti kojas, bet ir jas plauti bei, tikėtina, masažuoti.

    Patente minima ir konstrukcija su ritinėliais vonelės apačioje, kuri galėtų būti skirta pėdų masažui. Tačiau toks sprendimas kelia ir praktiškų klausimų: kaip išvengti vandens išsiliejimo stabdant, posūkiuose ar per duobes, taip pat kur dėti panaudotą vandenį.

    Kaip turėtų veikti apsauga nuo išsiliejimo

    Kitas šaltinis, „Car Expert“, pažymi, kad patento dokumentuose aprašytas būdas, kaip vanduo būtų sulaikomas, kad neišsilietų važiuojant. Teigiama, jog vonelė turėtų blokuoti vandens taškymąsi, o taip pat numatytos kreipiančios angos, kurios leistų sujudusiam vandeniui grįžti į apatinę dalį ir taip palaikyti žemesnį skysčio lygį.

    Tokios detalės rodo, kad kūrėjai bent iš dalies bando spręsti didžiausią problemą – vandens „bangavimą“ judančiame automobilyje. Vis dėlto, kiek realiai tai veiktų kasdienėmis sąlygomis, iš patento vienareikšmiškai spręsti neįmanoma.

    Higiena ir vandens šalinimas

    Patento aprašyme numatyta ir dezinfekavimo dalis, kuri turėtų padėti palaikyti švarą ir neleisti vandeniui tapti nehigienišku. Taip pat minima greito atjungimo jungtis, skirta vandeniui pašalinti iš automobilio.

    Tokie sprendimai būtų svarbūs praktikoje, nes drėgmė salone reiškia papildomą riziką apmušalams ir kilimams, ypač jei vanduo patektų ant grindų. Tekste net užsimenama, kad be patogaus būdo nusausinti kojas toks „malonumas“ galėtų baigtis šlapiais kilimėliais ir nemaloniomis pasekmėmis salonui.

    Ar ši idėja pasieks gamybą?

    Kol kas tai – tik patentuota koncepcija, o automobilių gamintojai dažnai registruoja ir labai drąsias idėjas, kurios taip ir netampa realiais serijiniais sprendimais. Straipsnyje pabrėžiama, kad nežinia, ar „Deepal“ kada nors iš tiesų pradės gaminti automobilius su tokia funkcija.

    Vis dėlto minima, kad kojų vonelės Kinijoje yra populiarios, todėl teoriškai tokiai įrangai galėtų atsirasti paklausa. Net jei idėja ir liktų brėžiniuose, pati patento istorija rodo, kokių netikėtų komforto sprendimų šiandien ieško elektromobilių gamintojai.