CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • „Cadillac“ „Escalade IQ“ – kaip „Rolls-Royce“? Už individualizavimą prašo dar 50 000 eurų

    „Cadillac“ „Escalade IQ“ – kaip „Rolls-Royce“? Už individualizavimą prašo dar 50 000 eurų

    Prabanga už papildomą mokestį

    „Cadillac“ plečia individualizavimo programą „Curated by Cadillac“ ir pirmą kartą ją siūlo elektrinio visureigio „Escalade IQ“ pirkėjams. Gamintojas žada personalizavimo lygį, kuris iki šiol dažniau buvo siejamas su itin prabangiais prekių ženklais, tokiais kaip „Rolls-Royce“ ar „Bentley“.

    Norint patekti į šią programą, reikės papildomai sumokėti apie 50 000 eurų. Tai atskiras mokestis, neskaičiuojant paties automobilio kainos ir pasirenkamos įrangos.

    Ką gaunate už 50 000 eurų?

    Programos esmė – galimybė kur kas plačiau pasirinkti automobilio apdailą nei įprastame konfigūravime. „Cadillac“ nurodo, kad pirkėjams bus siūloma daugiau nei 160 kėbulo spalvų ir 44 salono spalvų deriniai, įskaitant skirtingų sėdynių eilių ir durų apmušalų variacijas.

    Be to, tokie „Escalade IQ“ bus gaminami su išskirtiniais identifikavimo elementais: suteikiami unikalūs VIN numeriai, montuojami serijiniai ženkliukai. Darbus prižiūrės asmeninis dizaino konsultantas, o dalis apdailos sprendimų, pasak gamintojo, bus atliekama rankomis.

    Kur „Escalade IQ“ atsiduria rinkoje?

    „Escalade IQ“ – vienas svarbiausių „Cadillac“ bandymų prabangą perkelti į elektromobilių segmentą, kuriame pirkėjai vis dažniau tikisi ne tik technologijų, bet ir išskirtinumo. Individualizavimo programos šiame kontekste tampa pelningu priedu: jos didina maržą ir leidžia gamintojams konkuruoti ne vien galia ar nuvažiuojamu atstumu.

    Jei prie „Curated by Cadillac“ mokesčio pridėsime bazinę „Escalade IQ“ kainą, galutinė suma vis tiek gali išlikti mažesnė nei dalies ultraprabangos visureigių startinės kainos. Būtent tai ir yra pagrindinis „Cadillac“ argumentas: pasiūlyti panašią personalizavimo patirtį už mažesnę bendrą sumą.

    Rizika „Cadillac“ flagmanui

    Įdomiausia šios naujovės pusė – vidinė „Cadillac“ konkurencija. „Curated by Cadillac“ programa iš pradžių buvo kurta itin brangiam modeliui „Celestiq“, kuris pozicionuojamas kaip rankų darbo flagmanas su plačiomis personalizavimo galimybėmis.

    Tačiau pritaikius panašią idėją „Escalade IQ“, kyla klausimas, ar labiau prieinamas ir praktiškesnis visureigis nepradės „suvalgyti“ brangesnio modelio paklausos. Pirkėjui gali atrodyti logiška rinktis erdvesnį automobilį, jei jis leidžia pasiekti labai panašų prabangos įspūdį ir individualų dizainą.

    „Cadillac“ pabrėžia, kad „Escalade IQ“ programos ribos bus siauresnės nei „Celestiq“ atveju, o išskirtiniausi sprendimai bus paliekami brangiausiam modeliui. Vis dėlto tendencija aiški: prabangių automobilių rinkoje individualizavimas tampa ne išimtimi, o vis svarbesne strategijos dalimi.

  • „Mitsubishi“ imasi netikėto ėjimo: kitą elektromobilį kurti padės „iPhone“ gamintojai

    „Mitsubishi“ imasi netikėto ėjimo: kitą elektromobilį kurti padės „iPhone“ gamintojai

    Japonijos gamintojas „Mitsubishi“ ruošiasi netikėtai partnerystei elektromobilių rinkoje: kuriant naują modelį ASX VR-e, svarbų vaidmenį atliks Taivano „Foxtron“, susijusi su „Foxconn“ – bendrove, plačiai žinoma kaip „iPhone“ surinkėja.

    Naujasis ASX VR-e iš esmės bus paremtas „Foxtron Bria“ platforma. „Foxtron“ yra bendras projektas, kurį vysto Taivano automobilių gamintoja Yulon ir technologijų gamybos milžinė „Foxconn“, pastaraisiais metais aktyviai ieškanti vietos pasaulinėje elektromobilių tiekimo grandinėje.

    Pirmasis žingsnis Australijoje

    Pagal viešai skelbtą informaciją, ASX VR-e pirmiausia turėtų pasirodyti Australijoje, o startas numatomas iki 2026 metų pabaigos. Vėliau modelis turėtų pasiekti ir Naująją Zelandiją, nes „Mitsubishi“ su „Foxconn“ yra pasirašiusi ketinimų memorandumą, apibrėžiantį bendradarbiavimo kryptį.

    Toks pasirinkimas „Mitsubishi“ yra reikšmingas, nes tai būtų pirmasis markės elektromobilis Australijos rinkoje nuo 2016 metais nutraukto i-MiEV modelio. Tuo metu rinka pasikeitė kardinaliai: elektromobilių pasiūla išsiplėtė, o konkurencija, ypač iš Kinijos gamintojų, tapo viena didžiausių pasaulyje.

    Ką žada „Foxtron Bria“ technika

    Nors „Mitsubishi Australia“ kol kas oficialiai neatskleidė ASX VR-e galios ir nuvažiuojamo atstumo, orientyru laikomas „Foxtron Bria“. Bazinė versija turi galinę pavarą su maždaug 229 arklio galiomis ir, gamintojo duomenimis, iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja per 6,8 sekundės.

    Galingesnė visų varančiųjų ratų versija naudoja du elektros variklius, kurių bendra galia siekia apie 400 arklio galių, o įsibėgėjimas iki 100 kilometrų per valandą, „Foxtron“ teigimu, trunka apie 3,9 sekundės. Abiem atvejais minima 57,7 kilovatvalandės baterija, o deklaruojamas nuotolis pateikiamas pagal NEDC metodiką, kuri realiomis sąlygomis dažnai būna optimistiškesnė.

    Kodėl tai svarbu „Foxconn“ ir „Mitsubishi“

    Partnerystė signalizuoja platesnę tendenciją, kai technologijų gamybos gigantai vis aktyviau veržiasi į automobilių sektorių, siūlydami ne tik komponentus, bet ir pilnas platformas, programinę įrangą bei gamybos pajėgumus. „Foxconn“ ilgą laiką siekė įsitvirtinti elektromobilių pramonėje kaip kontraktinės gamybos lyderė, panašiai kaip išmaniuosiuose telefonuose.

    Tiesa, „Foxtron“ tarptautinė plėtra iki šiol buvo atsargi: ambicijos patekti į JAV rinką buvo pristabdytos, viešai įvardijant muitų ir prekybos politikos rizikas. Dėl to tikėtina, kad ASX VR-e pagrindinis dėmesys kurį laiką išliks Australijos ir regioninėse rinkose, kur „Mitsubishi“ turi stipresnes pozicijas.

    Jeigu modelis pasiteisins, „Mitsubishi“ gali gauti greitesnį kelią į elektrifikaciją, o „Foxtron“ – svarbią eksporto vitriną už Taivano ribų. Vis dėlto sėkmę lems ne tik kaina, bet ir realus nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo ekosistema bei vartotojų pasitikėjimas nauju gamybos modeliu.

  • Mechanikas įvertino „Subaru“ elektromobilį Trailseeker: kodėl jis gali būti geresnis už „Toyota“?

    Mechanikas įvertino „Subaru“ elektromobilį Trailseeker: kodėl jis gali būti geresnis už „Toyota“?

    Naujasis „Subaru“ Trailseeker daug kam atrodo kaip beveik identiškas „Toyota“ elektrinio visureigio giminaitis, tačiau autoserviso specialisto apžvalga parodė, kad skirtumų vis dėlto yra. Mechanikas, išnagrinėjęs konstrukciją ir kasdienio naudojimo detales, išskyrė kelias priežastis, kodėl daliai pirkėjų „Subaru“ gali būti patrauklesnis pasirinkimas.

    Techniniai parametrai abiejų modelių atveju labai panašūs: elektrinė visų varančiųjų ratų pavara su dviem elektros varikliais ir 280 arklio galių bendra galia. Akumuliatoriaus talpa siekia 67 kilovatvalandes, o gamintojų deklaruojamas maksimalus nuvažiuojamas atstumas yra apie 450 kilometrų, nors realiame kelyje jis priklauso nuo greičio, temperatūros ir maršruto profilio.

    Mechanikas pabrėžė, kad „Subaru“ pasirinko įprastą, daugeliui vairuotojų pažįstamą valdymo logiką: tradicinis raktelis, įprastas užvedimo mygtukas ir aiškūs fiziniai valdikliai. Tai reiškia mažesnį prisitaikymo laiką tiems, kurie pereina nuo benzininių ar hibridinių automobilių ir nenori radikaliai kitokios naudotojo sąsajos.

    Detalė, kuri keičia kasdienybę

    Didžiausiu praktiniu pranašumu apžvalgininkas įvardijo vairo sprendimą, kuris gerina prietaisų skydelio matomumą. „Subaru“ vairo viršutinė dalis suformuota taip, kad neuždengtų rodmenų, todėl vairuotojui nereikia ieškoti nepatogios sėdėsenos ar koreguoti vairo padėties iki kraštutinumų.

    „Man didžiausias skirtumas yra tai, kad pagaliau normaliai matai prietaisų skydelį, o ne spėlioji greitį“, – sakė mechanikas, vertinęs automobilio ergonomiką ir kasdienio naudojimo patogumą.

    Kaina ir komplektacija: ką svarbu pasverti?

    Kitas argumentas pirkėjų naudai gali būti kaina: JAV rinkoje „Subaru“ startinė kaina yra mažesnė, o skirtumas siekia kelis tūkstančius eurų perskaičiavus pagal dabartinį kursą. Vis dėlto mechanikas atkreipė dėmesį, kad pigesnė pradinė versija gali turėti kuklesnę standartinę įrangą, todėl verta lyginti konkrečių komplektacijų turinį, o ne tik bazinę kainą.

    Elektromobilių rinkoje tokios „dvynių“ strategijos tampa vis dažnesnės, nes gamintojai dalijasi platformomis, baterijų moduliais ir pavaromis, taip mažindami kūrimo kaštus ir spartindami modelių atnaujinimą. Tačiau galutinį pasirinkimą dažnai nulemia ne vien skaičiai brošiūroje, o ergonomika, valdymo logika, salono sprendimai ir tai, kaip automobilis jaučiasi kasdien.

  • „Tesla“ vėl žada „Roadster“: dizaino vadovas tikina, kad premjera bus labai greitai

    „Tesla“ vėl žada „Roadster“: dizaino vadovas tikina, kad premjera bus labai greitai

    „Tesla“ antrosios kartos „Roadster“ vėl grįžta į antraštes, nors serijinės versijos pirkėjai jos laukia jau beveik dešimtmetį. Bendrovės vyriausiasis dizaineris Franzas von Holzhausenas viešai pakartojo pažadą, kad automobilio debiutas įvyks labai greitai.

    Apie tai jis kalbėjo laidoje „Jay Leno’s Garage“, kur laidų vedėjas Jay Leno pašiepdavo užsitęsusį projektą. Priminta, kad nuo pirmojo pristatymo 2017 metais iki šiol „Roadster“ taip ir nepasiekė konvejerio, o viešai kartotas terminas „greitai“ tapo nuolatiniu atsakymu.

    „Galiu patikinti, kad serijinis automobilis bus pristatytas labai greitai“, – sakė Franzas von Holzhausenas.

    2017 metais „Tesla“ „Roadster“ pozicionavo kaip išskirtinį elektrinį superautomobilį, kuris turėjo demonstruoti technologinę persvarą. Tuomet skelbta, kad įsibėgėjimas iki 60 mylių per valandą truks mažiau nei 2 sekundes, maksimalus greitis sieks 250 mylių per valandą, o nuvažiuojamas atstumas viršys 620 mylių.

    Perskaičiavus į Europoje įprastus vienetus, tai reikštų mažiau nei maždaug 3,2 sekundės iki 100 kilometrų per valandą, maksimalų greitį apie 402 kilometrus per valandą ir iki maždaug 998 kilometrų vienu įkrovimu. Tuo metu buvo minimas ir planuotas startas 2020 metais, tačiau vėliau datos ne kartą keitėsi.

    „Roadster“ istoriją apsunkino ir tai, kad „Tesla“ pastaraisiais metais prioritetus dažnai skyrė masinės gamybos modeliams, baterijų tiekimo grandinėms bei gamyklų plėtrai. Be to, elektromobilių rinkoje sustiprėjo konkurencija, o pirkėjų lūkesčiai dėl realiai pasiekiamo nuotolio ir įkrovimo greičio tapo gerokai griežtesni.

    Dar vienas neaiškumas susijęs su vadinamuoju „SpaceX“ paketu, kurį Elonas Muskas anksčiau minėjo kaip galimą „Roadster“ išskirtinumą. Idėja siejama su šalto oro reaktyvinių purkštukų sprendimais, tačiau iki šiol neaišku, ar tai bus reali gamybinė komplektacija, ar tik riboto leidimo eksperimentas.

    Projektą viešai komentavo ir „Tesla“ inžinerijos atstovai, teigę, kad „Roadster“ matomas kaip savotiškas markės finalinis sportinis akcentas prieš dar didesnį fokusą į autonominio vairavimo ir robotaksi kryptį. Tačiau rinkoje išlieka pagrindinis klausimas, kada „Tesla“ pagaliau pateiks konkrečią pristatymo datą ir galutines specifikacijas.

    Kol kas bendrovė nepatvirtino nei tikslios premjeros dienos, nei serijinės gamybos pradžios. Tai reiškia, kad pažadas apie „labai greitai“ dar kartą paliekamas interpretacijoms, o „Roadster“ pirkėjams tenka laukti aiškesnių įrodymų, jog projektas artėja prie finišo.

  • Uzbekistanas atveria kritinių mineralų klodus: 76 projektai už 2,4 mlrd. eurų keičia rinką

    Uzbekistanas atveria kritinių mineralų klodus: 76 projektai už 2,4 mlrd. eurų keičia rinką

    Pasaulinė kritinių mineralų, reikalingų elektromobiliams, puslaidininkiams ir atsinaujinančiai energetikai, paklausa toliau auga, o Uzbekistanas spartina gavybos ir perdirbimo plėtrą keliuose pramoniniuose regionuose. Šalis skelbia identifikavusi daugiau nei 30 kritinių mineralų rūšių ir vykdanti dešimtis investicinių projektų.

    Pagal oficialiai skelbiamus duomenis, Uzbekistane šiuo metu įgyvendinami 76 investiciniai projektai, apimantys 28 retuosius elementus, o jų bendra vertė siekia apie 2,4 mlrd. eurų. Tarp svarbiausių išteklių minimi varis, molibdenas, volframas, litis, niobis, tantalas, renis bei kiti retieji metalai.

    Mineralais turtingos teritorijos, tokios kaip Almalykas, Navojus ir Surchandarja, laikomos pagrindiniais telkinių mazgais. Šių žaliavų reikšmę didina tai, kad jos naudojamos baterijose, elektros tinklų infrastruktūroje, elektronikoje ir aukštos pridėtinės vertės pramonėje.

    Pramoninė bazė ir ilga gavybos istorija

    Vienas svarbiausių sektoriaus ramsčių yra Almalyko kasybos ir metalurgijos kompleksas, laikomas viena didžiausių pramonės įmonių Centrinėje Azijoje. Kompleksas vienoje sistemoje apjungia kasybą, rūdos paruošimą ir lydyklas, todėl gali didinti produkcijos mastą ir valdyti šalutinių metalų išgavimą.

    Kalmakyro telkinio eksploatacija pradėta dar XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, o per dešimtmečius perdirbimui pervežta daugiau nei 1 mlrd. tonų rūdos. Įmonės atstovai teigia, kad šiandien Kalmakyro padalinys per metus išgauna daugiau nei 38 mln. tonų rūdos.

    Komplekse dirba daugiau nei 35 000 darbuotojų, o pagrindinė produkcija apima varį, cinką, auksą ir sidabrą. Kartu išgaunami ir susiję metalai, tokie kaip molibdenas, volframas bei renis, kurie laikomi strategiškai svarbiais technologijų grandinėse.

    Yoshlik-1: projektas dešimtmečiams

    Vienu didžiausių šiuo metu vystomų projektų įvardijamas Yoshlik-1 telkinys, kurio aktyvi plėtra vyksta nuo 2017 metų. Dėl masto ir geologinės sudėtingumo projektas įgyvendinamas etapais, plečiant infrastruktūrą ir didinant technikos parką.

    Telkinyje, be vario, taip pat išgaunamas auksas, sidabras, molibdenas ir retieji metalai, tarp jų renis, selenas bei telūras. Projekto geologai nurodo, kad po papildomų tyrimų atsargos buvo reikšmingai patikslintos, o prognozuojama eksploatacija gali trukti ilgiau nei 50 metų.

    Inžinierių vertinimu, jau pašalinta daugiau nei 248 mln. kubinių metrų dangos, nutiesta apie 45 kilometrus geležinkelio infrastruktūros rūdos pervežimui. Skelbiama, kad objekte dirba daugiau nei 400 sunkiosios kasybos technikos vienetų.

    Nauja politika ir perdirbimo ambicijos

    2024 metais Uzbekistane įsteigtas Uzbekistan Technological Metals Complex, kuriam pavesta koordinuoti kritinių mineralų grandinę nuo žvalgybos iki perdirbimo. Valdžios institucijų tikslas siejamas ne su žaliavų eksportu, o su didesnės pridėtinės vertės produktais šalies viduje.

    „Mūsų strategija nėra eksportuoti žaliavas. Mūsų tikslas yra sukurti pridėtinės vertės grandinę šalies viduje“, – sakė viceministras Urol Yusupov.

    Institucija vysto volframo ir molibdeno perdirbimo klasterius, taip pat planuoja projektus, susijusius su ličiu, grafitu, tantalu, niobiu ir magniu. Be to, nagrinėjamos galimybės panaudoti technogenines atliekas, susidariusias per ankstesnius kasybos etapus, taip mažinant žaliavų švaistymą ir aplinkosauginę naštą.

    Iki 2030 metų Uzbekistano planuose numatomas perdirbamų kritinių mineralų spektras, o prioritetais įvardijami volframas, molibdenas, selenas, telūras ir renis. Pilotiniai ličio išgavimo bandymai taip pat vykdomi, o grafito telkinių plėtra, pasak pareigūnų, pradedama artimiausiu laikotarpiu.

    Tarptautinis bendradarbiavimas ir renio gryninimas

    Uzbekistanas plečia bendradarbiavimą su užsienio partneriais mokslinių tyrimų ir technologijų srityje, siekdamas greičiau diegti pažangius išgavimo ir rafinavimo sprendimus. Tarp minimų partnerių yra Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Kanada, Pietų Korėja ir Kinija.

    Skelbiama, kad bendri projektai apima darbus su KU Leuven renio išgavimo srityje bei su SGS ličio technologijoms. Uzbekistano atstovai teigia, jog nuo 2025 metų pavyko pasiekti 99,99 proc. renio grynumą ir pradėti eksportuoti rafinuotą produktą.

    Aplinkosaugos aspektai taip pat akcentuojami cinko gamyboje Almalyke, kur diegiamos išmetamųjų dujų valymo ir šalutinių produktų surinkimo sistemos. Įmonė nurodo, kad sieros dioksidas surenkamas ir paverčiamas sieros rūgštimi, o metinė gamyba siekia apie 180 000 tonų, daugiausia tiekiamų vietos chemijos ir trąšų pramonei.

    Ekspertai pabrėžia, kad kritinių mineralų rinka vis labiau priklauso ne tik nuo telkinių dydžio, bet ir nuo perdirbimo pajėgumų bei tiekimo grandinių patikimumo. Todėl Uzbekistano siekis plėtoti vietinį perdirbimą gali tapti svarbiu veiksniu, konkuruojant dėl užsakymų elektromobilių baterijoms, energetikos tinklams ir puslaidininkių pramonei.

  • „Ford“ ruošia dar pigesnį už „Fathom“: hibridinis krosoveris gali kainuoti apie 23 000 eurų

    „Ford“ ruošia dar pigesnį už „Fathom“: hibridinis krosoveris gali kainuoti apie 23 000 eurų

    „Ford“ pristatęs „Fathom“ elektrinio pikapo idėją su ambicinga maždaug 27 500 eurų pradinės kainos kartelėmis, panašu, taikosi dar žemiau. Pasak žiniasklaidos pranešimų, gamintojas prekybos atstovams parodė būsimo kompaktiško krosoverio eskizus, kurio startas siektų apie 23 000 eurų.

    Svarbu tai, kad peržiūroje rodytas automobilis dar nėra galutinis produktas: nepatvirtintas nei dizainas, nei pavadinimas. Atstovams, kaip teigiama, pateiktos tik kryptį rodančios užuominos apie dydį, segmentą ir kainos pozicionavimą.

    Pigių modelių kryptis stiprėja

    Šis planuojamas modelis turėtų būti siūlomas su dviem jėgainėmis: vien tik su benzininiu varikliu ir hibridine versija. Toks pasirinkimas rodo, kad „Ford“ lygiagrečiai investuoja į elektrifikaciją, bet kartu siekia išlaikyti įperkamumą rinkose, kuriose pirkėjai dar atsargiai žiūri į vien elektromobilius.

    Pranešama, kad naujasis krosoveris nebūtų kuriamas ant „Ford“ vystomos naujos elektromobilių platformos, todėl konstrukciškai gali būti artimesnis dabartiniams kompaktiškiems markės modeliams. Neoficialiai minima gamyba Meksikoje, Hermosiljo surinkimo gamykloje, kur jau gaminami kiti „Ford“ modeliai.

    Kada pasirodytų ir kodėl tai svarbu

    Jei planai nesikeis, šis įperkamiausias krosoveris rinką pasiektų tik apie 2029 metais. Toks terminas signalizuoja, kad projektas dar ankstyvoje stadijoje, o galutinę išvaizdą ir specifikacijas gali koreguoti tiek paklausos tendencijos, tiek baterijų ir hibridinių technologijų savikaina.

    Automobilių rinkoje pigesnių modelių pasiūla mažėjo dėl griežtėjančių saugos ir taršos reikalavimų, brangstančių žaliavų bei sudėtingėjančios elektronikos. Dėl to gamintojų bandymai sugrįžti prie aiškiai apibrėžto, žemesnės kainos segmento tampa reikšmingi: tai gali pritraukti pirkėjus, kuriems naujų automobilių kainos pastaraisiais metais tapo sunkiai pasiekiamos.

    Dar viena užuomina: keturduris „Mustang“?

    Tame pačiame prekybos atstovų pristatyme „Ford“, kaip skelbiama, užsiminė ir apie keturdurį „Mustang“ su hibridine sistema. Neoficialiai minima, kad jo kaina galėtų būti mažesnė nei maždaug 37 000 eurų, o dizaino idėjos esą primena sportiško sedano proporcijas.

    Jei „Fathom“ elektrinis pikapas pasirodytų 2028 metais, o naujasis pigus krosoveris ir galimas hibridinis „Mustang“ ateitų netrukus po to, „Ford“ formuotų neįprastai platų įperkamų modelių spektrą. Vis dėlto kol kas tai ankstyvi signalai, todėl galutinės kainos, pavadinimai ir techninės detalės dar gali keistis.

  • „Tesla“ per 5 dienas iššlavė Kalifornijos elektromobilių paramą: kas dar spės pasinaudoti?

    „Tesla“ per 5 dienas iššlavė Kalifornijos elektromobilių paramą: kas dar spės pasinaudoti?

    Kalifornijoje startavusi vienkartinė elektromobilių skatinimo programa „MyFirstEV“ susidūrė su netikėtu efektu: „Tesla“ pirkėjai gamintojui skirtą paramos dalį išnaudojo per maždaug penkias dienas. Tai reiškia, kad dalis norėjusiųjų įsigyti „Tesla“ su papildoma nuolaida paprasčiausiai nespėjo pateikti paraiškų laiku.

    Programai valstija numatė 135 500 000 eurų fondą, o dalyvaujantys automobilių gamintojai įsipareigojo tokia pačia suma prisidėti iš savo lėšų. Taip siekiama sumažinti pradinę elektromobilio kainą pirmą kartą jį įsigyjantiems pirkėjams ir padėti kompensuoti pasikeitusią federalinės paramos aplinką.

    Kaip veikia „MyFirstEV“?

    Pagal programos taisykles pirmą kartą elektromobilį perkantys gyventojai gali gauti iki 3 500 eurų paramą naujam automobiliui arba iki 1 750 eurų naudotam. Pusę šios sumos skiria valstija, o kitą pusę dengia pasirinktas gamintojas, todėl reali nuolaida priklauso nuo to, ar konkretaus gamintojo krepšelyje dar liko lėšų.

    Taip pat taikomi kainų limitai: naujo elektromobilio pirkimo kaina negali viršyti 50 000 eurų, o naudoto – 25 000 eurų. Kai kuriems Kalifornijoje įsikūrusiems gamintojams naujų automobilių kainos ribojimai netaikomi, tačiau „Tesla“ šiai išimčiai nepriskiriama.

    „Tesla“ krepšelis išseko žaibiškai

    Viešai skelbta, kad „Tesla“ pradėjo taikyti šią paramą nuo rugpjūčio 3 dienos, o jau per kelias dienas buvo panaudota didelė dalis gamintojui tenkančių lėšų. Kalifornijos oro išteklių valdyba patvirtino, kad „Tesla“ skirta valstijos finansavimo dalis išseko per maždaug savaitę, o praktikoje didžiausias šuolis įvyko per pirmąsias penkias dienas.

    Tiksli „Tesla“ skirta suma viešai neįvardyta, tačiau, jei valstijos fondas būtų paskirstytas apylygiai maždaug 15 dalyvaujančių gamintojų, vienam jų tektų apie 9 000 000 eurų. Kadangi gamintojai prideda tiek pat, bendra „Tesla“ klientams pasiekiama nuolaidų suma galėjo siekti apie 18 000 000 eurų, tačiau tai yra skaičiavimas pagal bendrą modelį, o ne oficiali „Tesla“ ataskaita.

    Ką daryti pirkėjams: alternatyvos ir terminas

    Nors „Tesla“ dalis šioje programoje jau išnaudota, kitų gamintojų krepšeliuose lėšų dar gali būti. Tarp gamintojų, kurie dar turėjo galiojančias nuolaidas, minimi „Hyundai“, „Genesis“ ir „Lucid“, o dalis kitų prekių ženklų planavo prisijungti vėliau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo fondai paprastai išsenka greitai, nes bendra suma, tenkanti vienam gamintojui, yra palyginti nedidelė, o pirkėjai linkę sprendimą priimti iškart, kai atsiranda aiški finansinė nauda. Todėl norintys pasinaudoti „MyFirstEV“ logika turėtų kuo greičiau pasitikrinti sąlygas ir konkretaus gamintojo lėšų likutį.

  • Mažiausias „Smart“ elektromobilis sugrįžta: žada 300 km ir įkrovimą per mažiau nei 20 min.

    Mažiausias „Smart“ elektromobilis sugrįžta: žada 300 km ir įkrovimą per mažiau nei 20 min.

    „Smart“ grįžta prie ištakų

    Miesto automobilių prekės ženklas „Smart“ ruošiasi sugrąžinti idėją, kuri jį išgarsino dar 1990-ųjų pabaigoje: itin kompaktišką dvidurį modelį. Šįkart naujasis „Smart #2“ nuo pat pradžių kuriamas tik kaip elektromobilis.

    Iki šiol mažiausio „Smart“ įpėdinis buvo žinomas kaip koncepcija, tačiau serijinės versijos išvaizda išaiškėjo po Kinijos Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos paskelbtų dokumentų. Tai įprasta praktika, nes prieš pradedant gamybą modeliai įtraukiami į viešus tvirtinimų sąrašus.

    Kokie techniniai skaičiai žinomi?

    Pagal Kinijai skirtą informaciją, „Smart #2“ naudos gale montuojamą 60 kilovatų elektrinį variklį, o energiją tieks ličio geležies fosfato baterija. Tokia chemija vertinama dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo intensyviam įkrovimui, nors paprastai nusileidžia energijos tankiu.

    Baterijos talpa registruose nenurodoma, tačiau anksčiau gamintojas yra minėjęs, kad europinė versija turėtų turėti 35,7 kilovatvalandės bateriją. Gamintojo skaičiavimu, tai leistų nuvažiuoti apie 300 kilometrų, o tai būtų didelis šuolis, palyginti su ankstesniais mažais „Smart“ elektromobiliais.

    Įkrovimas ir praktiškumas mieste

    Gamintojas teigia, kad įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. turėtų trukti trumpiau nei 20 minučių, tad automobilis taikosi į greitą kasdienį naudojimą. Taip pat numatoma energijos atidavimo funkcija, leidžianti maitinti išorinius prietaisus iš aukštos įtampos baterijos.

    Reguliatoriaus duomenys rodo, kad automobilis yra 2 764 milimetrų ilgio, 1 669 milimetrų pločio ir 1 555 milimetrų aukščio, o ratų bazė siekia 1 875 milimetrus. Masė siekia apie 1 130 kilogramų, o maksimalus greitis nurodomas 130 kilometrų per valandą.

    Kada pasirodys ir kiek gali kainuoti?

    „Smart #2“ planuojamas siūlyti Kinijoje ir Europoje, o viešas debiutas numatomas Paryžiaus automobilių parodoje spalį. Po to turėtų startuoti gamyba Kinijoje, o gamintojas neatmeta ir lokalizuotos gamybos Europoje, jei paklausa būtų pakankama.

    Europos rinkoje prognozuojama startinė kaina turėtų būti mažesnė nei 22 500 eurų. Jei ši riba išliks reali serijiniame variante, modelis gali tapti vienu ryškesnių pasirinkimų tiems, kurie ieško mažo elektromobilio ankštam miestui, bet nenori aukoti nuvažiuojamo atstumo.

  • „Advanced Electric Machines“ pritraukė apie 19 mln. eurų: kurs retųjų žemių nereikalaujančius EV variklius

    „Advanced Electric Machines“ pritraukė apie 19 mln. eurų: kurs retųjų žemių nereikalaujančius EV variklius

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi elektrinių variklių kūrėja „Advanced Electric Machines“ (AEM) pritraukė apie 19 mln. eurų finansavimą, kurį skirs produktų portfelio plėtrai ir naujoms elektrinės traukos sistemoms kurti. Bendrovė akcentuoja sprendimus, kuriems nereikia nei nuolatinių magnetų, nei retųjų žemių metalų.

    AEM technologija taikoma plačiai: nuo lengvųjų automobilių, motociklų ir keturračių iki sunkvežimių, autobusų bei statybinės technikos, taip pat jūrų sektoriuje. Tokia kryptis atliepia gamintojų siekį mažinti priklausomybę nuo žaliavų, kurių tiekimas jautrus geopolitikai ir kainų svyravimams.

    Kas išskiria AEM variklius?

    Bendrovė teigia, kad jos varikliai gali būti naudojami tiek pagrindinei, tiek pagalbinei pavarai, o svarbiausias skirtumas – atsisakoma nuolatinių magnetų. Tai leidžia sumažinti retųjų žemių medžiagų poreikį ir su tuo susijusią tiekimo grandinės riziką, ypač didėjant elektromobilių paklausai.

    Dar viena kryptis – varinių apvijų keitimas aliuminiu. AEM argumentuoja, kad tai gali padėti mažinti svorį ir didinti perdirbamumą, kartu išlaikant konkurencingą efektyvumą ir kainą, jei sprendimai pritaikomi masinei gamybai.

    Gamyba ir investuotojai

    AEM variklius gamina savo padalinyje Vašingtone, kur, pasak bendrovės, technologija jau gali būti gaminama komerciniu mastu. Įmonė žada šį pajėgumą panaudoti kuriant didesnio sukimo momento produktus, orientuotus į reikliausias elektrinių jėgos pavarų sritis.

    Finansavimo etapą vedė esami akcininkai „Barclays Climate Ventures“, „PXN Ventures“, „Northstar Ventures“ ir „Low Carbon Innovation Fund“, prisidėjo ir nauji investuotojai. Kapitalą papildė ir „Innovate UK“ paskolų finansavimas, kuris, kaip nurodoma, bus skirtas kompetencijų stiprinimui, gamybos galios didinimui bei infrastruktūros plėtrai.

    „Mūsų technologija jau įrodė, kad tai įmanoma gamybinėje aplinkoje. Šis finansavimas leidžia paspartinti naujos kartos produktų kūrimą ir plėtrą į didesnės galios bei didesnio sukimo momento segmentus“, – sakė AEM vadovas ir vienas iš įkūrėjų dr. Jamesas Widmeris.

    „Newcastle universitete sukurta AEM platforma turi potencialą padėti verslams visame pasaulyje ir stiprinti Jungtinės Karalystės, kaip pažangios inžinerijos šalies, reputaciją“, – sakė „Barclays Climate Ventures“ atstovas Gregas Debickis.

    Rinkoje didėjant spaudimui užtikrinti žaliavų tiekimo stabilumą, retųjų žemių nereikalaujančių variklių kryptis tampa vis patrauklesnė automobilių gamintojams ir pramonės įmonėms. AEM planuoja panaudoti investicijas tam, kad jos sprendimai greičiau pasiektų didesnės galios komercinių transporto priemonių ir pramoninių įrenginių segmentus.

  • Rivian šovė į priekį, o „Lucid“ spaudžia stabdžius: finansai atskleidė, kas laukia elektromobilių startuolių

    Rivian šovė į priekį, o „Lucid“ spaudžia stabdžius: finansai atskleidė, kas laukia elektromobilių startuolių

    Dar prieš kelerius metus „Rivian“ ir „Lucid“ dažnai buvo minimi kaip du ryškiausi JAV elektromobilių startuoliai, galintys mesti iššūkį „Tesla“. Abi bendrovės panašiu metu pradėjo gamybą ir 2021 metais išėjo į biržą, tačiau dabar jų kryptys vis aiškiau išsiskiria.

    Naujausi finansiniai rezultatai rodo skirtingą brandos etapą: „Rivian“ bando sparčiai didinti apimtis, o „Lucid“ priversta persitvarkyti ir stabdyti ambicingus planus. Tai gerai atspindi platesnę rinkos realybę, kai vien sukurti gerą elektromobilį nebepakanka.

    „Lucid“ persikrauna ir taupo

    „Lucid“ paskelbė apie plataus masto veiklos pertvarką, kurios tikslas šiemet sutaupyti apie 1,3 mlrd. eurų grynųjų pinigų. Bendrovė planuoja mažinti išlaidas, karpyti darbo vietas, riboti kapitalo investicijas ir sąmoningai mažinti gamybą Arizonoje, kad pirmiausia sumažintų sandėliuose sukauptas automobilių atsargas.

    Per ketvirtį „Lucid“ pajamos išaugo iki maždaug 373 mln. eurų, tačiau grynasis nuostolis viršijo 920 mln. eurų. Bendrovė teigia turinti apie 2,8 mlrd. eurų likvidumo, kuris, jos vertinimu, turėtų užtikrinti finansinį taką iki 2027 metų.

    „Nors nekyla abejonių, kad „Lucid“ į rinką atnešė lyderiaujančias inovacijas ir išskirtinius produktus, mes nuvylėme daugelyje sričių ir per ilgai“, – sakė „Lucid“ vadovas Silvio Napoli.

    Vienas svarbiausių sprendimų yra vidutinės klasės modelio atidėjimas: automobilis, kuris turėjo tapti masiškesnio proveržio pagrindu, nukeliamas iš 2026 metų pabaigos į 2027 metus. Bendrovė taip siekia išvengti skubotų paleidimų, su kuriais anksčiau sieta kokybės ir programinės įrangos problemų rizika.

    „Rivian“ jau didina apimtis

    „Rivian“ taip pat vis dar dirba nuostolingai, tačiau finansiniai rodikliai ir produktų dinamika atrodo palankesni. Bendrovė pradėjo mažesnio ir pigesnio R2 modelio pristatymą klientams ir siekia, kad jis taptų apimčių varikliu, panašiai kaip kadaise „Tesla“ lūžio tašku tapo „Model 3“.

    „Rivian“ ketina šiemet pristatyti 65 000–70 000 automobilių, kai pernai jų buvo apie 42 000. Per ketvirtį pajamos siekė apie 1,5 mlrd. eurų, o grynasis nuostolis sudarė maždaug 770 mln. eurų, geriau nei ankstesniais metais.

    Svarbiu papildomu ramsčiu tampa technologijų bendradarbiavimas su „Volkswagen Group“, kuris, kaip nurodoma, per ketvirtį „Rivian“ atnešė apie 277 mln. eurų pajamų. Tokie sandoriai elektromobilių startuoliams tampa vis svarbesni, nes vien automobilių pardavimais išlaikyti dideles investicijas į gamybą, programinę įrangą ir aptarnavimo tinklą yra sudėtinga.

    Ką tai sako apie rinką?

    „Lucid“ startavo su brangiu sedanu, o aukštos klasės segmentas, nepaisant technologinių pranašumų, turi ribotą pirkėjų ratą. „Rivian“ nuo pradžių orientavosi į JAV paklausias kėbulo formas, ypač pikapus ir SUV, todėl lengviau pasiekė didesnį užsakymų srautą ir platesnę auditoriją.

    Abiem bendrovėms iššūkis išlieka tas pats: gamybos mastelio didinimas, stabilus kokybės valdymas, patikimas aptarnavimas ir pinigų srauto kontrolė. Elektromobilių rinka šiuo metu jautri palūkanų normoms, kainų konkurencijai ir pirkėjų lūkesčiams, todėl kiekvienas vėlavimas ar klaida gali brangiai kainuoti.

    Nors „Rivian“ šiandien atrodo arčiau augimo fazės, o „Lucid“ priversta sugriežtinti režimą, nė viena nėra „saugi“. Vis dėlto jų ketvirčio rezultatai aiškiai parodė, kaip greitai vienodi starto taškai gali virsti skirtingomis lenktynių atkarpomis.