CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    „Volkswagen“ Kinijoje kelia kartelę: skelbia, kada pasirodys 3 lygio autonominiai automobiliai

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad artimiausiais mėnesiais Kinijoje dar labiau koncentruosis į autonominio vairavimo technologijų kūrimą. Šis žingsnis siejamas su sparčiai augančia konkurencija Kinijos rinkoje, kur naujos pagalbinio ir autonominio vairavimo funkcijos diegiamos itin greitai.

    Bendrovė nurodė, kad Kinijoje veikiantis jos automatizuoto vairavimo padalinys CARIZON stiprina partnerystę su „Horizon Robotics“. Tikslas – paspartinti pažangių sistemų kūrimą, remiantis DI sprendimais, kurie būtini greitesniam suvokimo, sprendimų priėmimo ir vairavimo funkcijų tobulinimui realiomis eismo sąlygomis.

    Kas keisis vairuotojams?

    „Volkswagen“ planuose – 3 lygio autonominis vairavimas, kai tam tikromis sąlygomis vairuotojas gali nukreipti dėmesį nuo kelio, o atsakomybę laikinai perima sistema. Tokios funkcijos paprastai numatomos greitkeliuose ar aiškiai apibrėžtuose maršrutuose, tačiau jų veikimą griežtai riboja taisyklės ir techninės sąlygos.

    Bendrovė taip pat mini 4 lygio kryptį, kuri labiausiai siejama su be vairuotojo veikiančiais robotaksi. Kinijoje ši sritis laikoma viena pažangiausių pasaulyje, nes kai kuriuose miestuose robotaksi paslaugos jau testuojamos ar teikiamos komerciniu režimu, tačiau jų geografija ir naudojimo scenarijai išlieka riboti.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmuosius 3 lygio autonominio vairavimo automobilius Kinijos rinkai planuoja pristatyti 2027 metais. Tuo pat metu bendrovė ketina pradėti diegti ir vadinamąsias 2++ lygio funkcijas, skirtas pagalbai mieste, kai automobilis gali padėti įveikti sankryžas, šviesoforus, žiedus ar atlikti automatizuotus posūkius, tačiau vairuotojas turi išlikti atsakingas.

    Kodėl Kinija tapo prioritetu?

    Kinijos rinka yra kritiškai svarbi daugeliui Europos gamintojų, tačiau spaudimas čia didėja dėl vietinių gamintojų technologinio tempo ir agresyvios kainodaros. Pastaraisiais metais Kinijos prekių ženklai ypač sustiprėjo elektromobilių segmente, o jų automobiliai dažnai siūlo daugiau programinių funkcijų už mažesnę kainą.

    Įtampą didina ir Europos Sąjungos bei Kinijos prekybiniai ginčai, įskaitant diskusijas dėl tarifų ir subsidijų. Tokia aplinka apsunkina ilgalaikį planavimą, todėl gamintojai vis dažniau kuria Kinijai skirtas technologijas vietoje, pasitelkdami regiono tiekėjus ir partnerius.

    „Volkswagen“ taip pat yra paskelbusi apie bendradarbiavimą su Kinijos elektromobilių gamintoja „Xpeng“, siekdama sukurti naują elektronikos ir programinės įrangos platformą Kinijos modeliams. Tokios platformos tampa esminės, nes modernios pagalbinio vairavimo sistemos remiasi ne vien jutikliais, bet ir nuolat atnaujinama programine įranga bei didelio našumo skaičiavimais automobilyje.

    Europos gamintojų spaudimas auga

    Europos automobilių pramonė pastaraisiais metais patyrė kelis vienu metu sutapusius sukrėtimus: pandemijos pasekmes, tiekimo grandinių sutrikimus, griežtėjančius emisijų reikalavimus ir perėjimą prie elektromobilumo. Tuo pat metu Kinijos gamintojai į rinką ateina su greitesniais ciklais, o programinės įrangos funkcijas paverčia vienu pagrindinių pardavimo argumentų.

    Autonominio vairavimo srityje ypač svarbūs saugos reikalavimai ir reguliavimas, todėl 3 lygio sprendimų plėtra paprastai vyksta lėčiau nei vartotojai tikisi. Vis dėlto gamintojams tai tampa reputacijos ir konkurencingumo klausimu, nes vartotojai vis dažniau lygina ne variklio galią, o automobilio skaitmenines galimybes ir pagalbos vairuotojui funkcijų brandą.

    „Volkswagen“ sprendimas stiprinti technologinę kryptį Kinijoje rodo siekį prisitaikyti prie rinkos, kur naujovės diegiamos greičiausiai. Artimiausi metai parodys, ar investicijos ir partnerystės leis koncernui pasivyti vietos lyderius ir pasiūlyti masinei rinkai patikimas 3 lygio funkcijas.

  • Draudimas automobiliams su vidaus degimo varikliais: „Fraunhofer“ įspėja dėl darbo vietų, bet Lietuva gali laimėti

    Kas keičia Europos automobilių pramonę

    Europos Sąjungos tikslas mažinti transporto taršą reiškia spartesnį perėjimą prie elektrinių automobilių, o nuo 2035 metų nauji lengvieji automobiliai turės atitikti itin griežtus CO2 reikalavimus. Praktikoje tai dažniausiai siejama su vidaus degimo variklių eros pabaiga naujų automobilių rinkoje, nors technologinių išimčių diskusijos tęsiasi.

    Vokietijos metalo ir elektros pramonės darbdavių asociacijos užsakymu „Fraunhofer“ institutas vertino, kaip dabartinis reguliavimo kelias gali pakeisti darbo rinką ir sukuriamą vertę automobilių sektoriuje. Išvada griežta: transformacija gali būti skausminga didžiosioms gamybos šalims, bet daliai regiono atsiveria ir galimybių langas.

    Prognozė: mažiau darbo vietų ir mažesnė vertė

    „Fraunhofer“ vertinime teigiama, kad iki 2040 metų Europos automobilių pramonėje rizikuoja dingti apie 726 000 darbo vietų, arba maždaug 45 proc. dabartinio užimtumo. Skaičiavimas remiasi prielaida, kad šiuo metu sektoriuje dirba apie 1 600 000 žmonių.

    Taip pat prognozuojamas ir sukuriamos pridėtinės vertės kritimas, lyginant su 2025 metais: apie 95 mlrd. eurų, arba maždaug 38 proc. Šie skaičiai pateikiami kaip neto rezultatas, įvertinus ir naujų technologijų plėtros naudą.

    „Aukšti mokesčiai ir rinkliavos, brangi energija, didelės darbo sąnaudos, perteklinė biurokratija“, – sakė Vokietijos automobilių pramonės atstovai, aiškindami, kodėl naujos investicijos ir darbo vietos dažniau kuriamos už šalies ribų.

    Kodėl šalys paveikiamos nevienodai

    Vertinime išskiriama, kad didžiausią neigiamą poveikį gali patirti šalys, kurių ekonomikoje svarbi vidaus degimo variklių komponentų gamyba ir susijusios tiekimo grandinės. Minimos Austrija, Italija ir Prancūzija, kuriose, pagal pateiktą scenarijų, automobilių sektoriaus sukuriama vertė 2040 metais galėtų būti gerokai mažesnė nei 2025 metais.

    Vokietijos atvejis išskiriamas dėl masto: net jei procentinis kritimas mažesnis nei kai kuriose šalyse, absoliuti suma būtų didžiausia vien dėl pramonės apimties. Tyrime akcentuojama, kad konkurencingumą veikia ne tik technologinis posūkis, bet ir rinkos sąlygos, įskaitant energijos kainas ir reguliacinę aplinką.

    Kodėl Baltijos regionui gali atsiverti šansas

    Nors bendras vaizdas niūrus, kai kuriose šalyse prognozuojama geresnė dinamika dėl gamybos perskirstymo į mažesnių sąnaudų regionus ir dėl investicijų į naujas grandis, tokias kaip elektriniai varikliai, galios elektronika ar akumuliatorių komponentai. Tyrime pabrėžiama, kad didelę reikšmę turės tai, kur Europoje koncentruosis automatizuotos, aukštos pridėtinės vertės gamybos linijos.

    Lietuvai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, regionas konkuruoja dėl naujų investicijų, kurios gali persikelti iš brangesnių lokacijų, antra, auganti elektromobilių ir baterijų ekosistema didina paklausą inžinerinėms kompetencijoms ir tiekėjų tinklui. Vis dėlto reali nauda priklausys nuo infrastruktūros, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos ir stabilios energetikos kainos pramonei.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad draudimo vidaus degimo varikliams tema dažnai supaprastinama iki vieno sprendimo, nors iš tiesų ją sudaro keli sluoksniai: emisijų normos, gamybos perkėlimas, investicijų aplinka ir technologijų pasirinkimai. Todėl klausimas, kas laimės, o kas pralaimės, galiausiai spręsis ne vien Briuselyje, bet ir nacionalinių sprendimų pakete.

  • Po Kalifornijos Saltono ežeru – milžiniškas sūrymo telkinys: jame ieškos ličio ir kitų metalų

    Po Kalifornijos Saltono ežeru – milžiniškas sūrymo telkinys: jame ieškos ličio ir kitų metalų

    Po džiūstančiu Kalifornijos Saltono ežeru slypi didžiuliai geoterminio sūrymo telkiniai, kurie pastaraisiais metais vis dažniau minimi kaip vienas svarbiausių JAV ličio šaltinių. Šis regionas, esantis Imperijalio slėnyje, siejamas ne tik su energijos gamyba iš geotermijos, bet ir su galimybe iš to paties sūrymo išgauti kritines žaliavas baterijoms.

    Saltono ežeras susiformavo XX amžiaus pradžioje, kai dėl vandens nukreipimo ir infrastruktūros gedimų dalis Kolorado upės srautų užliejo žemiau jūros lygio esančią dykumos įdubą. Vėliau ežeras tapo rekreacijos centru, tačiau ilgainiui ėmė trauktis, o druskingumas augo, didindamas ekologines ir sveikatos problemas aplinkinėms bendruomenėms.

    Šiandien ežero būklė laikoma viena opiausių regiono aplinkosauginių temų: atsidengęs dugnas kelia dulkių taršą, o tai siejama su prastesniais kvėpavimo rodikliais vietos gyventojams. Tuo pat metu būtent geoterminis aktyvumas pietinėje ežero dalyje rodo, kad giliai po paviršiumi cirkuliuoja karšti, mineralais prisotinti skysčiai.

    Kaip planuojama išgauti litį?

    Skirtingai nei tradicinė kasyba, Saltono regione daug dėmesio skiriama tiesioginio ličio išgavimo technologijoms, kai litis atskiriamas iš karšto sūrymo, o didžioji dalis skysčio grąžinama atgal į požeminius sluoksnius. Tokia schema glaudžiai susijusi su geoterminėmis elektrinėmis, nes sūrymas į paviršių iškeliamas energijai gaminti, o vėliau gali būti panaudojamas ir žaliavoms atskirti.

    Šalininkai teigia, kad toks modelis galėtų sumažinti žemės naudojimo ir atliekų kiekį, lyginant su kai kuriomis įprastomis kasybos praktikomis, tačiau technologinis sudėtingumas išlieka didelis. Sūrymas yra itin karštas, chemiškai agresyvus ir korozinis, todėl reikalauja brangios įrangos, patikimų filtravimo sprendimų ir nuolatinės priežiūros.

    Be to, pramoniniam masteliui svarbu ne tik atskirti litį, bet ir užtikrinti stabilų procesą bei prognozuojamą kokybę. Dėl šių priežasčių rinkoje daug diskusijų kelia klausimas, kiek greitai tokie projektai gali pasiekti pilną pajėgumą ir tapti reikšmingu tiekimo šaltiniu.

    Ne tik litis: kokių metalų dar ieškoma?

    Ekspertų vertinimu, Saltono baseino sūryme aptinkama ir kitų pramonei svarbių elementų, tarp jų gali būti manganas ir cinkas. Jei šių metalų koncentracijos pasirodytų komerciškai patrauklios, projektai galėtų virsti ne vien ličio, bet ir kelių kritinių žaliavų gavybos grandine.

    Toks scenarijus sustiprintų vietinės žaliavų tiekimo grandinės argumentą, ypač kai elektromobilių baterijų, energijos kaupimo ir elektros tinklų modernizavimo poreikis didina kritinių metalų paklausą. Kartu tai kelia ir reguliavimo klausimų, nes kelių metalų atskyrimas reiškia sudėtingesnį cheminių procesų valdymą, didesnę kontrolę dėl nuotekų ir galimo poveikio aplinkai.

    Vietos bendruomenės ir aplinkosaugos kaina

    Imperijalio slėnis laikomas vienu socialiai jautriausių Kalifornijos regionų, todėl vietos organizacijos pabrėžia, kad ekonominė nauda neturi apeiti bendruomenių. Dalis aktyvistų reikalauja, kad naujos investicijos būtų siejamos su realiais įsipareigojimais mažinti dulkių taršą, finansuoti ežero dugno tvarkymą ir kurti ilgalaikes darbo vietas.

    Projektų šalininkai argumentuoja, kad geotermijos ir tiesioginio išgavimo derinys gali tapti retesniu atveju, kai pramonė ne tik išnaudoja išteklius, bet ir prisideda prie regiono problemų sprendimo. Kritikai atsako, kad tai įmanoma tik tada, jei bus aiškiai apibrėžti aplinkosauginiai standartai, vieša atskaitomybė ir ilgalaikis finansavimas vietos sveikatos bei infrastruktūros projektams.

    Artimiausiais metais sprendžiamas klausimas, ar Saltono ežero apylinkės taps strateginiu ličio ir kitų metalų centru, ar dar vienu pavyzdžiu, kai pažadai prasilenkia su realia nauda vietos žmonėms. Aišku viena: geoterminis sūrymas po ežeru gali pakeisti ne tik žaliavų rinką, bet ir požiūrį į tai, kaip išgaunamos kritinės medžiagos energijos transformacijai.

  • BMW grupės pardavimai Europoje ir JAV auga, Kinijoje smunka: Lenkijoje ryškus šuolis elektromobiliuose

    BMW Group per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje klientams pristatė apie 1 150 000 automobilių. Bendras rezultatas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 4,2 proc., tačiau regioniniai skirtumai išryškėjo itin aiškiai.

    Gamintojas fiksavo augimą Europoje ir Jungtinėse Valstijose, o didžiausias spaudimas rezultatams atėjo iš Kinijos bei platesnio Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Ši tendencija atspindi pastaraisiais metais ryškėjantį rinkų išsiskaidymą: Vakarų paklausą palaiko verslo ir privačių pirkėjų aktyvumas, o Kinijoje konkurencija ir kainų spaudimas tampa vis aštresni.

    Kur BMW auga, o kur praranda tempą

    Europoje BMW Group pirmąjį pusmetį augo apie 5,4 proc., o Jungtinėse Valstijose – apie 3,9 proc. Tuo pat metu Kinijoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione užfiksuotas kritimas lėmė bendrą pasaulinį minusą, nors Vakarų rinkos dalį rezultatų „atsvėrė“.

    Vien BMW prekės ženklas per pusmetį pristatė apie 1 000 000 automobilių, tačiau šis skaičius buvo maždaug 6,2 proc. mažesnis nei prieš metus. Įmonė išlaikė augimą Europoje ir JAV, bet regioninis balansas išliko nepalankus dėl smukimo Azijoje.

    Elektromobilių dinamika ir Mini augimas

    Mini pardavimai per metus paaugo 11,7 proc. ir pasiekė 149 538 automobilius. Tai jau šeštas iš eilės ketvirtis, kai Mini demonstruoja augimą, o tai svarbu grupei, siekiančiai diversifikuoti rezultatus skirtinguose segmentuose.

    Elektromobilių (BEV) pardavimai antrąjį ketvirtį kilo, ypač Europoje, kur prie paklausos prisidėjo ir modelių pasiūlos pokyčiai. Vis dėlto per visą 2026 metų pirmąjį pusmetį BMW Group grynųjų elektromobilių pristatymai bendrai buvo 7,4 proc. mažesni nei prieš metus, nors antrąjį ketvirtį matėsi atsigavimo ženklų.

    Lenkija: daugiau nei 20 tūkst. registracijų ir spartėjantys elektromobiliai

    Lenkijoje BMW Group per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 20 417 registracijų. Vien BMW prekės ženklas sudarė 16 715 registracijų ir augo daugiau nei 12 proc., o tai rodo stiprią poziciją aukštesnės klasės segmente.

    Populiariausi BMW modeliai Lenkijoje buvo BMW X3, registruotas 3 659 kartus ir augęs 108 proc., bei BMW X1 su 2 693 registracijomis ir 42 proc. prieaugiu. Šie skaičiai pabrėžia, kad visureigių ir krosoverių paklausa regione išlieka viena svarbiausių grupės atramų.

    „BMW Group svarbiausia yra lankstumas: technologinis atvirumas, dėmesys realiems klientų poreikiams ir nuoseklus patirties su mūsų prekių ženklais gerinimas“, – sakė BMW Group Polska vadovas Alexander Baraka.

    Elektromobilių segmente Lenkijoje užfiksuotas ryškiausias šuolis: per pusmetį įregistruoti 1 897 elektriniai BMW, tai yra 88,6 proc. daugiau nei prieš metus. Skelbiama, kad tai sudarė daugiau nei 25 proc. rinkos dalį šiame segmente, o didžiausio susidomėjimo sulaukė BMW iX1 (792 registracijos) ir BMW iX2 (717).

    Motociklų kryptyje BMW Motorrad per pirmuosius šešis 2026 metų mėnesius Lenkijoje įregistravo 2 310 transporto priemonių ir augo 4 proc. Gamintojas išlaikė lyderystę didesnės nei 750 kubinių centimetrų darbinio tūrio motociklų klasėje, kur jo dalis siekė apie 24 proc.

  • „Tauron“ gavo apie 1,4 mln eurų: ką tai keičia elektromobilių įkrovimo plėtrai Silezijoje

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ įmonė „Tauron Nowe Technologie“ gavo daugiau nei 1,4 mln eurų paramą dviejų elektromobilių įkrovimo stočių įrengimui Silezijos vaivadijoje. Finansavimą skyrė Katovicų Vaivadijos aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondas.

    Pagal paskelbtą informaciją, parama padengia 100 proc. su infrastruktūros statyba ir montavimu susijusių išlaidų. Tai reiškia, kad projektas įmonei tampa mažiau rizikingas, o sprendimus galima priimti greičiau, ypač vietose, kur atsiperkamumas paprastai būna ilgesnis.

    Kur bus įrengtos stotys?

    Nauji įkrovimo centrai planuojami Katovicuose, Góreckiego gatvėje, taip pat Katovicų tarptautinio oro uosto teritorijoje Pyrzowicuose. Tokios lokacijos paprastai pasirenkamos dėl didelių srautų ir poreikio užtikrinti patikimą įkrovimą kelionės metu.

    Įmonė skelbia, kad investicija bus integruota į viešai prieinamą eTauron tinklą. Tikimasi, kad nauji taškai pagerins greito ir patogaus įkrovimo prieinamumą regione, kuriame transporto ir logistikos srautai yra vieni didžiausių pietų Lenkijoje.

    Kas vyksta eTauron tinkle?

    „Tauron“ nurodo, kad eTauron tinklas šiuo metu apima apie 200 įkrovimo stočių keturiose pietų Lenkijos vaivadijose. Tai rodo, jog bendrovė elektromobilumą traktuoja kaip ilgalaikę paslaugų kryptį, o ne pavienes pilotines investicijas.

    Taip pat skelbiama, kad dalis tinklo įrenginių šiuo metu atnaujinami, o 20 vietų artimiausiu metu turėtų atsirasti greitojo įkrovimo nuolatinės srovės įrenginiai, kurių galia siekia 180 kW. Didesnė galia paprastai leidžia gerokai sutrumpinti sustojimo laiką, ypač naujesniems elektromobiliams.

    Ilgesnio laikotarpio planas iki 2035 metų

    Bendrovė deklaruoja tikslą iki 2035 metų savo teritorijoje turėti bent 1 000 elektromobilių įkrovimo stočių. Toks skaičius reikštų kelių kartų plėtrą, todėl svarbiausiu veiksniu taps ne tik įrangos pirkimai, bet ir elektros tinklo pralaidumas, prijungimų terminai bei leidimų procedūros.

    „Tauron“ taip pat pabrėžia, kad didžioji dalis eTauron tinkle veikiančių stočių yra maitinamos sertifikuota elektra iš atsinaujinančių šaltinių. Tokia kryptis atitinka rinkos lūkesčius, nes elektromobilių įkrovimo klimato nauda tiesiogiai priklauso nuo to, kokia elektra realiai naudojama.

    „Energetikos transformacija – tai ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir modernių paslaugų ekosistema, padedanti mažinti emisijas ir elektrifikuoti transportą“, – sakė „Tauron Nowe Technologie“ vadovas Bartłomiejas Wyczałkowskis.

    Ekspertų vertinimu, tokios 100 proc. finansuojamos programos operatoriams yra svarbios dėl dviejų priežasčių: jos leidžia greičiau užpildyti vadinamąsias baltąsias dėmes žemėlapyje ir didina pasitikėjimą tinklu, kai stotys atsiranda strategiškai svarbiuose taškuose, pavyzdžiui, prie oro uostų ar pagrindinių transporto koridorių.

  • Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Kinija pateikė netikėtą staigmeną: eksportas šoktelėjo 27 proc. ir viskas sukasi apie DI

    Eksportas šoktelėjo labiau nei laukta

    Kinijos eksporto apimtys birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 27 proc., pranešė šalies muitinės institucijos. Šuolis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai, ir paspartėjo nuo gegužę fiksuoto 19,4 proc. augimo.

    Analitikai dalį šio pagreičio sieja su dirbtinio intelekto bumu, kuris didina pasaulinę paklausą puslaidininkiams ir kitai elektronikai. Kartu tai rodo, kad užsienio rinkose Kinijos produkcija išlieka konkurencinga, nepaisant geopolitinės įtampos ir prekybos ribojimų.

    Importas augo, bet perteklius didėjo

    Birželį Kinijos importas taip pat stipriai augo ir, lyginant metai iš metų, pašoko 36 proc., kai gegužę didėjo 27,4 proc. Dalis augimo aiškinama brangesnėmis įvežamomis žaliavomis bei energijos ištekliais, kurių kainas paveikė karas Irane ir platesnis nestabilumas regione.

    Nepaisant sparčiai augusio importo, prekybos perteklius didėjo. Birželį jis siekė apie 116 milijardų eurų, kai mėnesiu anksčiau buvo apie 97 milijardus eurų.

    „Prekybos vertės birželį vėl stipriai šoktelėjo. Tai daugiausia atspindi pastaruoju metu brangusius puslaidininkius dėl DI bumo, tačiau net ir be to užsienio paklausa Kinijos prekėms išlieka tvirta“, – teigė Capital Economics ekonomistas Julianas Evansas-Pritchardas.

    DI ir elektromobiliai tampa varikliu

    Eksporto struktūroje vis ryškesnė technologijų kryptis: augimą kelia transporto priemonės, ypač elektromobiliai, taip pat telekomunikacijų ir kompiuterinė įranga. DI plėtra pasaulyje didina poreikį serveriams, spartintuvams, atminties lustams ir kitoms grandinės dalims, o tai kelia tiek apimtis, tiek kainas.

    Šis eksporto pagyvėjimas taip pat padeda kompensuoti užsitęsusias vidaus ekonomikos problemas, ypač silpnesnį vartojimą ir investicijas, kurios siejamos su nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukiu. Dėl to Kinija vis labiau remiasi išorės paklausa kaip vienu iš augimo ramščių.

    Europa ir JAV spaudžia, bet srautai auga

    Pirmąjį pusmetį Kinijos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, didėjo 17,6 proc., o importas – 26,6 proc. Tuo pat metu JAV ir Europa vis dažniau kalba apie didėjančius prekybos disbalansus bei rizikas, susijusias su subsidijuojama pramone ir gamybos pertekliumi.

    Birželį eksportas į Pietryčių Aziją ūgtelėjo beveik 35 proc., į Europos Sąjungą – daugiau nei 18 proc., o į Lotynų Ameriką – per 28 proc. Tiekimas į JAV didėjo beveik 14 proc.; pastaraisiais mėnesiais srautai atsigavo ir dėl palankesnės bazės, nes prieš metus eksportas buvo prislopęs po sugriežtintos tarifų politikos.

    Rinkos taip pat laukia naujausių Kinijos bendrojo vidaus produkto duomenų už antrąjį metų ketvirtį. Šalies vadovybė šiems metams yra nustačiusi 4,5–5 proc. augimo tikslą, o Tarptautinis valiutos fondas neseniai pakėlė prognozę iki 4,6 proc., kartu perspėdamas, kad vidutiniu laikotarpiu augimo tempas gali lėtėti.

    Vidaus paklausai skatinti Kinijoje toliau taikomos įvairios priemonės, įskaitant automobilių ir buitinės technikos keitimo subsidijas. Vis dėlto dalis gyventojų, susidurdami su lėtesne ekonomika, atsargiau vertina didesnius pirkinius, todėl eksporto dinamika išlieka itin svarbi bendrai perspektyvai.

  • „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    Europos automobilių milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pradeda vienas svarbiausių pastarųjų metų derybų: vadovybė su stebėtojų taryba aptaria galimą didžiausią restruktūrizaciją koncerno istorijoje. Darbuotojų atstovai tuo pat metu rengia protestus prie gamyklų Vokietijoje, siekdami užkirsti kelią masinėms atleidimų bangoms.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad svarstomi planai galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje, tai sudarytų maždaug 16 proc. koncerno darbuotojų. Taip pat minima kelių gamyklų Vokietijoje uždarymo arba palaipsnio veiklos nutraukimo galimybė, įskaitant ir „Audi“ padalinio objektus.

    Šie ketinimai reikštų posūkį po ankstesnių susitarimų su profsąjungomis, kai iki dešimtmečio pabaigos buvo siekta išvengti gamyklų uždarymų Vokietijoje. Tačiau koncernas jau yra įsipareigojęs iki 2030 metų mažinti apie 50 000 darbo vietų šalyje, iš jų 35 000 pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle.

    Kas stumia į naują etapą?

    „Volkswagen“ spaudžia keli veiksniai vienu metu. Pirmiausia, elektros automobilių versle maržos išlieka mažesnės nei tikėtasi, o investicijų poreikis į baterijas, programinę įrangą ir gamybos pertvarką nemažėja.

    Kita kryptis yra Kinija, didžiausia pasaulio automobilių rinka, kur vietos gamintojai agresyviai konkuruoja kainomis ir technologijomis. Dėl to Vokietijos gamintojai, tarp jų ir „Volkswagen“, praranda dalį pardavimų ir turi peržiūrėti modelių portfelį bei kaštų struktūrą.

    Trečias smūgis yra prekybos politika: aukštesni importo tarifai automobiliams ir jų dalims JAV, koncerno vertinimu, gali kainuoti apie 5 mlrd. eurų per metus. Ypač pažeidžiami „Audi“ ir „Porsche“, nes šie prekių ženklai neturi gamyklų JAV ir labiau priklauso nuo importo.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    Kol kas mažai tikėtina, kad stebėtojų taryba priims galutinį sprendimą iš karto, tačiau posėdis gali tapti ilgų derybų startu. Vokietijos žiniasklaida mini scenarijų, pagal kurį būtų svarstoma uždaryti arba iš esmės perorganizuoti kelias gamyklas, tarp jų Hanoverio, Emdeno ir Zvikau objektus, taip pat „Audi“ gamyklą Nekarsulme.

    Alternatyva visiškam uždarymui galėtų būti gamybos perkėlimas ir naujų modelių priskyrimo stabdymas atskiroms gamykloms, taip palaipsniui mažinant apimtis. Taip pat aptariama galimybė dalį menkiau apkrautų objektų pritaikyti kitai pramonei, įskaitant gynybos sektoriaus gamybos plėtrą, jei atsirastų partnerių ir politinis palaikymas.

    Be gamyklų klausimo, vadovybė vertina ir koncerno struktūros supaprastinimą. Tarp galimų variantų minimas pagrindinio „Volkswagen“ prekės ženklo ir komponentų verslo atskyrimas ar pertvarkymas, kad būtų mažiau dubliavimosi ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    Kodėl sprendimus bus sunku prastumti?

    „Volkswagen“ valdymo modelis reiškia, kad darbuotojų atstovai stebėtojų taryboje turi didelę įtaką, todėl masiniai atleidimai ir gamyklų uždarymai gali susidurti su stipriu pasipriešinimu. Situaciją komplikuoja ir Žemutinės Saksonijos žemės dalis akcijų struktūroje, suteikianti galimybę blokuoti strategiškai svarbius sprendimus.

    Profesinės sąjungos jau signalizuoja, kad nesutiks su scenarijais, kurie reikštų staigų pramonės darbo vietų naikinimą.

    „Jei tokie planai taptų realybe, mes juos stabdytume visomis išgalėmis“, – sakė IG Metall vadovė Christiane Benner.

    Koncerno vadovas Oliveris Blume argumentuoja, kad be griežtesnės kaštų kontrolės ir investicijų disciplinos „Volkswagen“ rizikuoja prarasti konkurencingumą. Jo teigimu, ankstesnis dešimtmečių verslo modelis nebeatitinka rinkos realijų, o efektyvumo kartelę kelia tiek Kinijos gamintojai, tiek naujos gamyklos Europoje.

    Kaip baigsis derybos, priklausys ne tik nuo skaičių lentelėse, bet ir nuo politinių sprendimų dėl pramonės konkurencingumo, prekybos barjerų ir transformacijos į elektromobilumą tempo. Šių derybų rezultatas gali nulemti, kaip atrodys didžiausio Europos automobilių koncerno gamyba ir darbo rinka artimiausią dešimtmetį.

  • „Eni“ investuoja į Čilės litį: 200 mln. eurų projektas Antofagastoje ir ką tai keičia rinkai

    Investicija į „Black Giant“ etapą

    Italijos degalų ir energetikos grupė „Eni“ skelbia investuosianti apie 200 mln. eurų į litio projektą „Black Giant“ Čilėje, Antofagastos regione. Projektas vystomas kartu su JAV bendrove Energy Exploration Technologies, dar žinoma kaip EnergyX, kuri išlaikys kontrolinį 75 proc. paketą.

    Įmonės planuoja pereiti į kitą projekto etapą, kuriame numatomas pasirengimas litio gamybai ir technologinių sprendimų diegimas. Tokios partnerystės rodo, kad tradicinės energetikos grupės vis aktyviau siekia įsitvirtinti žaliavų, reikalingų energetikos transformacijai, grandinėje.

    Kokie planuojami pajėgumai ir ištekliai

    Skelbiama, kad po parengiamojo etapo gamybiniai pajėgumai galėtų siekti apie 52 500 tonų per metus, o tai rinkos mastais jau būtų reikšmingas kiekis. Litio žaliava yra viena svarbiausių baterijų pramonei, įskaitant energijos kaupimo sistemas ir elektromobilių sektorių.

    Projekto išteklių vertinimai pateikiami kaip preliminarūs, tačiau minima, kad galimai išgaunami litio oksido ištekliai gali siekti apie 9,8 mln. tonų. Tokie skaičiai leidžia projektą vertinti kaip ilgalaikį, nors reali gavyba priklauso nuo technologijos, leidimų, vandens naudojimo ir vietos bendruomenių lūkesčių suderinimo.

    Kodėl litis išlieka strateginis

    Litis pastaraisiais metais tapo strategine žaliava, nes jis naudojamas ličio jonų baterijoms, kurios dominuoja elektromobiliuose ir energijos kaupimo sprendimuose. Nors kainos rinkoje svyruoja, didžiųjų gamintojų ir valstybių strategijos rodo siekį užsitikrinti tiekimą, o ne pasikliauti vien momentine biržos dinamika.

    Tuo pačiu stiprėja konkurencija dėl litio tiekimo grandinių, kur svarbūs ne tik telkiniai, bet ir rafinavimo pajėgumai, ilgalaikės tiekimo sutartys bei tvarumo reikalavimai. Investicijos į Čilę išryškina ir kitą tendenciją: vadinamasis Litio trikampis Pietų Amerikoje išlieka vienu pagrindinių pasaulio traukos centrų šiai žaliavai.

    Rinkai tai signalas, kad „Eni“ siekia diversifikuoti veiklą ir dalį augimo sieti su medžiagomis, kurios būtinos švarių technologijų plėtrai. Jei projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis gali prisidėti prie litio pasiūlos didinimo ir ilgainiui mažinti tiekimo rizikas, kurios svarbios Europos pramonei.

  • Made in Europe automobiliuose: sektorius ragina griežtinti taisykles ir įspėja dėl 350 000 darbo vietų

    Europos automobilių pramonės organizacijos perspėja, kad per švelni Europos Komisijos svarstoma Made in Europe apibrėžtis gali kainuoti iki 350 000 darbo vietų Europos Sąjungoje. Pasak jų, siūlomas 70 proc. vietinės vertės slenkstis ne tik neatspindi realaus tiekimo grandinių paveikslo, bet ir gali sumažinti paskatas investuoti į komponentų gamybą Europoje.

    Diskusija vyksta ES stiprinant pramonės politiką ir ieškant būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo importuojamų strateginių technologijų, ypač elektromobilių grandinėje. Pramonė pabrėžia, kad vien galutinio automobilio surinkimo vieta neparodo, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir kur iš tiesų išlaikomos darbo vietos.

    Kur slypi ginčo esmė?

    Komisijos svarstomuose principuose akcentuojama, kad europietišku laikomas produktas, kurio bent 70 proc. vertės sukurta Europoje. Tačiau automobilių sektorius teigia, jog tokia taisyklė, ypač jei ji būtų taikoma pernelyg supaprastintai, gali leisti gaminiams gauti europietišką statusą net tada, kai kritinės dalys ir technologijos vis dar atkeliauja iš už ES ribų.

    Pramonės atstovai taip pat atkreipia dėmesį į metodologijos niuansus: automobilis yra sudėtingas produktas, kurio vertę sudaro tūkstančiai detalių, o dalies jų kilmė sunkiai „matoma“ žiūrint tik į galutinį surinkimą. Būtent todėl sektorius siekia, kad vertinant kilmę daugiau dėmesio būtų skiriama komponentams ir kritinėms technologijoms.

    „Automobiliai yra itin sudėtingi produktai. Made in Europe apibrėžtis, kuri neatsižvelgia į komponentų gamybos vietą, praleidžia ir Europos darbuotojus“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

    Skaičiai: Europa jau viršija 70 proc.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ analizė, kuria remiasi sektoriaus organizacijos, rodo, kad Europa daugelyje sričių jau dabar pasiekia aukštą vietinės vertės lygį. Skaičiuojant pagal Europos Komisijos taikomą metodiką, įkraunamų hibridų (PHEV) atveju europinis turinys siekia apie 89 proc., o baterinių elektromobilių (BEV) apie 83 proc.

    Detalesnis pjūvis, kurį cituoja pramonė, rodo, kad PHEV automobiliuose apie 74 proc. vertės sudarantys komponentai gaminami daugiausia Europoje, dar apie 15 proc. reikšminga dalimi pagaminama ES. BEV segmente atitinkami rodikliai siekia apie 68 proc. ir 16 proc., o skirtumus, pasak sektoriaus, lemia ne tiek Europos pajėgumų stoka, kiek konkrečios tiekėjų ir komponentų pasirinkimo strategijos.

    Ką siūlo sektorius ir kodėl tai svarbu?

    Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA ir su ja siejamos nacionalinės organizacijos ragina nustatyti ambicingesnes kilmės taisykles ir išlaikyti atskirą 50 proc. ribą kritinėms technologijoms. Prie tokių technologijų priskiriami elektrinių pavarų komponentai, pažangi elektronika ir kitos sritys, nuo kurių priklauso konkurencingumas elektromobilių rinkoje.

    Pramonė argumentuoja, kad griežtesni kriterijai galėtų tapti realia investicijų paskata Europoje, ypač kai globalioje rinkoje dalis importuojamos produkcijos konkuruoja su valstybės parama ar dotacijomis. Pasak sektoriaus, taisyklės turi ne tik deklaruoti europietiškumą, bet ir skatinti gamybą, kompetencijas bei darbo vietas kurti būtent ES.

    „Stipresnės kilmės taisyklės gali tapti vienu svarbiausių naujos ES pramonės politikos instrumentų, tačiau jų poveikis priklausys ir nuo energijos kainų, reguliavimo paprastinimo bei darbuotojų prieinamumo“, – sakė SDCM vadovas Tomaszas Bębens.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad vien reguliavimo nepakaks: konkurencingumą lems ir tai, kaip greitai Europa didins investicijų patrauklumą, mažins veiklos kaštus ir spręs kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą. Vis dėlto Made in Europe apibrėžties pasirinkimas, jų teigimu, taps aiškiu signalu, ar Europa siekia išlaikyti technologijų kontrolę ir pridėtinę vertę, ar rizikuoja likti tik galutinio surinkimo aikštele.

  • Amerikiečiai išgavo 99 proc. grynumo litį: žada švaresnę revoliuciją baterijoms

    Amerikiečiai išgavo 99 proc. grynumo litį: žada švaresnę revoliuciją baterijoms

    Litio gavyba šiandien laikoma viena didžiausių baterijų pramonės aplinkosauginių problemų. Kietųjų uolienų telkiniuose litis dažnai išgaunamas kaitinant spodumeną ir naudojant agresyvias chemines medžiagas, o sūrymo telkiniuose – pumpuojant vandenį į didžiulius baseinus ir ilgai jį garinant.

    Abu keliai reikalauja daug energijos ir vandens, palieka ryškų pėdsaką kraštovaizdyje ir kelia vietos bendruomenių pasipriešinimą. Augant elektromobilių ir energijos kaupimo sistemų paklausai, spaudimas rasti švaresnes alternatyvas tik didėja.

    JAV mokslininkų grupė paskelbė apie metodą, kuris leido gauti iki 99 proc. grynumo litį, pasitelkiant elektrocheminę interkaliaciją. Tai technologija, plačiai žinoma baterijų ir superkondensatorių srityje, kai elektros srovė „įstumia“ jonus į sluoksniuoto materialo struktūrą.

    Taikant šį principą vandens tirpaluose, galima kurti filtrus su priverstiniu srautu, kuriuose elektrinis laukas nukreipia įkrautus litio jonus per mikroskopinius kanalus. Esminis iššūkis tas, kad tais pačiais keliais linkę keliauti ir kiti jonai, ypač gerokai gausesni natrio jonai, todėl atranka tampa sudėtinga.

    Tyrėjai aiškina, kad jonų „eismo“ valdymą lemia dviejų procesų sąveika: pati interkaliacija ir jonų mainai, kai litis ir natris konkuruoja dėl vietos medžiagos sluoksniuose. Nors pusiausvyra nusistovi natūraliai, mokslininkai gali reguliuoti, kaip greitai „pumpuojami“ jonai, taip keisdami sistemos selektyvumą.

    Pasak tyrėjų, lėtesnis jonų įterpimas ir tinkamai parinktas dalelių dydis pagerino proceso grįžtamumą ir leido pasiekti itin aukštą grynumą. Tai svarbu ne tik moksliniu požiūriu: jei metodas būtų sėkmingai išplėstas iki pramoninio masto, jis galėtų sumažinti cheminių reagentų poreikį ir pagerinti litio gavybos tvarumą.

    Vis dėlto iki realaus proveržio rinkoje dar laukia ilgas kelias: teks įrodyti, kad technologija veikia su skirtingos sudėties sūrymais, yra atspari užterštumui, ekonomiškai pagrįsta ir lengvai integruojama į esamas tiekimo grandines. Būtent šie kriterijai dažniausiai nulemia, ar laboratorinis rezultatas virsta nauja pramonės norma.