Vokietijoje startuoja ličio „sugrąžinimas“
Vokietijos Krefelde veikianti šeimai priklausanti bendrovė „Accurec Recycling GmbH“ plečia panaudotų baterijų perdirbimą ir siekia, kad Europoje liktų daugiau vertingų žaliavų. Įmonė teigia galinti išgauti litį iš baterijų nenaudodama agresyvių chemikalų, o remdamasi vandens pagrindu veikiančiu procesu.
Tai svarbu ne tik dėl elektromobilių rinkos, bet ir dėl elektros tinklų balansavimo, kur vis plačiau naudojamos energijos kaupimo sistemos. Kuo daugiau baterijų patenka į rinką, tuo didesnė tampa ir antrinių žaliavų reikšmė, o perdirbimas tampa strategine grandimi.
Nuo įrankių baterijų iki elektromobilių
„Accurec“ įkurta 1995 metais ir iš pradžių specializavosi senesnių tipų įkraunamose baterijose, tokiose kaip nikelio-kadmio ar nikelio-metalo hidrido. Pastaruosius 15 metų rinką užvaldžius ličio jonų technologijai, įmonė apie dešimtmetį nuosekliai kūrė šio tipo baterijų perdirbimo pajėgumus.
Krefeldo padalinyje šiuo metu per metus apdorojama apie 5 000 tonų baterijų, įmonėje dirba apie 85 žmonės. „Accurec“ turi ir antrą gamyklą Miulheime prie Rūro, o naujausia investicijų banga skirta būtent ličio atgavimui didinti.
2025 metų gruodį pradėjusi veikti nauja ličio atgavimo linija, pasak įmonės, iš pradžių leidžia atgauti apie 50 proc. baterijose esančio ličio. Įmonė kelia tikslą iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pasiekti 80 proc. ar didesnį atgavimo lygį, kartu didinant apimtis.
Skelbiama, kad į Krefeldo aikštelės plėtrą investuojama 5,5 milijono eurų, o pajėgumai galėtų išaugti iki 20 000 tonų per metus. Tai būtų keturis kartus daugiau nei dabartinis perdirbamų baterijų kiekis.
Kur slypi Europos priklausomybė nuo Kinijos
Litis yra vienas svarbiausių įkraunamų baterijų elementų, todėl jis tiesiogiai siejamas su energetikos transformacija. Tačiau Europa iki šiol stipriai priklauso nuo importuojamų perdirbtų ličio chemikalų, reikalingų baterijų gamybai.
„Accurec“ atstovai nurodo, kad maždaug 65–70 proc. Europoje naudojamų baterijoms tinkamų ličio chemikalų yra pagaminama Kinijoje. Tokia koncentracija kelia riziką tiek kainoms, tiek tiekimo stabilumui, ypač geopolitinių įtampų ir eksporto ribojimų precedento kontekste.
Vienas didžiausių Europos silpnumų yra tai, kad daug perdirbėjų apsiriboja tarpine žaliava, vadinama juodąja mase, kurioje lieka ličio, nikelio ir kobalto mišinys. Kadangi Europoje trūksta pajėgumų šiuos metalus atskirti ir paruošti baterijų gamybai, dalis tokios masės iškeliauja perdirbimui į Aziją.
Įmonė pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka, jei žaliavų grandinė neatsiremia į vietinius pirkėjus ir rafinavimo pajėgumus. Todėl didelę reikšmę įgauna ir tai, ar Europoje atsiras pakankamai įmonių, galinčių antrines žaliavas paversti baterijoms tinkamais produktais.
Vandens pagrindu veikianti technologija
„Accurec“ teigimu, jų proceso esmė yra terminis paruošimas, po kurio litis tampa tirpus vandenyje. Pirmiausia baterijos surūšiuojamos, o didesni vienetai, pavyzdžiui, elektromobilių moduliai, išardomi ir paruošiami tolesniam apdorojimui.
Vėliau taikoma pirolizė, kai aukštoje temperatūroje suardomi organiniai komponentai. Šis etapas, kaip aiškina įmonės plėtros vadovas Simonas Bremeris, pakeičia ličio cheminę formą taip, kad jį būtų galima išplauti vandeniu, o likusi baterijos dalis vandenyje neištirpsta.
„Litis paverčiamas vandenyje tirpia forma, o visa kita baterijoje vandenyje lieka netirpu“, – sakė Simonas Bremeris.
Pasak jo, procesą galima palyginti su filtrinės kavos ruošimu: vanduo „išplauna“ tai, kas tirpu, o likučiai lieka filtre. Įmonė taip pat teigia, kad dalis šilumos, susidarančios pirolizės metu, yra panaudojama pakartotinai, todėl sumažėja bendros energijos sąnaudos.
„Accurec“ skelbia, kad taip energijos sąnaudos gali mažėti beveik perpus, o anglies dioksido emisijos vienai ličio karbonato tonai mažėja daugiau nei 59 proc. Tokius teiginius rinkoje paprastai lemia konkrečios žaliavos sudėtis ir proceso konfigūracija, todėl praktiniai rezultatai gali skirtis pagal baterijų tipą.
Politika ir rinka gali lemti rezultatą
„Accurec“ atstovai akcentuoja, kad Europos perdirbimo grandinei trukdo ir ekonomika: Azijos pirkėjai neretai siūlo konkurencingas kainas už juodąją masę, nes didesnę vertę susigrąžina vėlesniuose etapuose, gamindami baterijų elementus. Dėl to Europoje sunkiau sukurti pelningą, iki galo uždarą perdirbimo ciklą.
Įmonė palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga nuo 2025 metų gruodžio juodąją masę priskyrė pavojingoms atliekoms, taip sugriežtindama eksporto kontrolę. Vis dėlto pabrėžiama, kad taisyklės veiks tik tada, jei muitinė ir priežiūros institucijos turės pakankamai resursų realiam jų įgyvendinimui.
Dar vienas svarbus pokytis numatytas nuo 2031 metų, kai naujoms baterijoms turi pradėti galioti privalomi perdirbtų medžiagų kiekiai. „Accurec“ teigia, kad vien šio reikalavimo gali nepakakti, jei nebus skatinama, kad perdirbtos žaliavos būtų perkamos Europoje, o ne importuojamos iš trečiųjų šalių.
Galiausiai, sėkmę lems ne vien viena gamykla ar vienas projektas, o visos vertės grandinės plėtra: nuo surinkimo ir saugaus išardymo iki rafinavimo ir pirkėjų, galinčių žaliavą integruoti į naujas baterijas. Būtent čia Europa, anot įmonės, dar turi didžiausią namų darbų sąrašą.
