Tag: Elektromobiliai

  • Važiuojant 90 km/val. vietoj 120 km/val. per metus galima sutaupyti tūkstančius

    Važiuojant 90 km/val. vietoj 120 km/val. per metus galima sutaupyti tūkstančius

    Važiavimo greitis gali lemti ne tik kelionės trukmę, bet ir tai, kiek išleisite degalams per metus. Skaičiavimai rodo, kad vien pakeitus įprotį ir sumažinus greitį nuo 120 iki 90 km/val., sutaupoma apčiuopiama suma.

    Nors daugelis vairuotojų taupiausia laiko važiavimą užmiestyje ar greitkeliu, yra svarbi sąlyga: nereikėtų persistengti su greičiu. Didėjant greičiui, automobilis turi įveikti vis didesnį oro pasipriešinimą, o tam reikia daugiau energijos.

    Ši priklausomybė susijusi su aerodinaminiu pasipriešinimu, kuris auga didėjant greičiui. Reikšmę turi ir oro tankis, automobilio priekinis plotas bei kėbulo forma – todėl skirtingi modeliai tuos pačius greičius „kainuoja“ nevienodai.

    JAV Oak Ridge nacionalinės laboratorijos duomenys rodo, kad vidutinės klasės sedano sąnaudos važiuojant apie 90 km/val. siekia maždaug 5,2 l/100 km, o didinant greitį iki 105 km/val. jos kyla iki maždaug 6,2 l/100 km. Važiuojant apie 120 km/val. sąnaudos išauga iki maždaug 7,4 l/100 km.

    Kiek sudaro skirtumas per metus?

    Skirtumas tarp važiavimo apie 90 km/val. ir apie 120 km/val. – daugiau nei 2 l/100 km, arba apie 40 proc. Jei per metus nuvažiuojama 20 tūkst. km, pasirinkus 90 km/val. vietoj 120 km/val. sunaudojama maždaug 425 litrais benzino mažiau.

    Skaičiavime pateikiama ir degalų kainos prielaida: benzino Pb95 kaina Lenkijoje nurodoma kaip 6,06 zloto už litrą. Toks skirtumas, esant 20 tūkst. km metinei ridai, sudarytų apie 2 570 zlotų sutaupymą.

    Panašus efektas – ir dyzeliniams automobiliams

    Analizėje matoma, kad panaši tendencija galioja ir dyzeliniams automobiliams. Pateiktame pavyzdyje dyzelinis automobilis važiuojant apie 90 km/val. sunaudoja maždaug 4,3 l/100 km, o didinant greitį iki 120 km/val. – apie 6,4 l/100 km.

    Tai reiškia daugiau nei 2 l/100 km skirtumą. Nuvažiuojant 20 tūkst. km per metus, papildomos sąnaudos gali siekti apie 416 litrų dyzelino, o esant nurodytai maksimaliai 7,54 zloto kainai už litrą, tai sudarytų apie 3 140 zlotų per metus.

    Hibridai ir elektromobiliai taip pat „jaučia“ greitį

    Didelis greitis sąnaudas didina ir hibridiniuose automobiliuose: pateiktame pavyzdyje važiuojant apie 90 km/val. sąnaudos siekia apie 5,1 l/100 km, o prie 120 km/val. – apie 7,1 l/100 km. Įdomu tai, kad geriausias rezultatas šiame palyginime pasiektas važiuojant apie 70 km/val., kai sąnaudos krenta iki maždaug 4,3 l/100 km.

    Skaičiuojama, kad važiuojant 20 tūkst. km per metus, 90 km/val. vietoj 120 km/val. gali reikšti apie 2 440 zlotų sutaupymą benzinui. O lyginant 70 ir 120 km/val. – iki maždaug 3 460 zlotų per metus, nors pabrėžiama, kad tai sedano tipo automobilių pavyzdžiai, o didesni SUV ar pikapai dėl prastesnės aerodinamikos gali patirti dar ryškesnį efektą.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad aerodinaminis pasipriešinimas svarbus ir elektromobiliams: kylant greičiui, didėja energijos poreikis, todėl mažėja nuvažiuojamas atstumas viena įkrova. Tai reiškia dažnesnius sustojimus įkrovimui ir galimai ilgesnę kelionę, net jei elektra dažnai kainuoja mažiau nei benzinas ar dyzelinas.

    Galutinė išvada paprasta: nepriklausomai nuo to, ar automobilis benzininis, dyzelinis, hibridinis ar elektrinis, greitis smarkiai veikia kelionės kaštus. Vis dėlto realios sąnaudos priklauso nuo konkretaus modelio, variklio, kelio sąlygų ir automobilio apkrovos.

  • Honda nusprendė: nuo 2028 metų „CR-V“ bus tik hibridas – JAV populiariausi SUV elektrėja

    Honda nusprendė: nuo 2028 metų „CR-V“ bus tik hibridas – JAV populiariausi SUV elektrėja

    JAV automobilių rinkoje bręsta ryškus lūžis: populiariausi visureigiai ir krosoveriai vis dažniau atsisako vien benzino variklių. „Honda“ pranešė, kad jos perkamiausias modelis „CR-V“ nuo 2028 modelio metų bus siūlomas tik kaip hibridas.

    Tai reikšminga ne tik pačiam gamintojui – sprendimas rodo, kad elektrifikuotos pavaros tampa nauju standartu masinėje rinkoje. Apie šį pokytį skelbia portalas „InsideEVs“.

    Pasak „Honda“, 2028 metų „CR-V“ bus visiškai naujos, septintosios kartos modelis. Jį turėtų varyti nauja dviejų elektros variklių hibridinė sistema, kuri, gamintojo teigimu, padidins važiavimo efektyvumą ir praplės ribas, kada vidaus degimo variklis dirba optimaliausiai.

    Iki šiol „CR-V“ buvo galima rinktis ir su hibridine, ir su įprasta vidaus degimo pavara. Tad pirkėjams tai reikš aiškų pasirinkimo susiaurėjimą, bet kartu – platesnę hibridų pasiūlą ten, kur ilgą laiką dominavo benzininės versijos.

    „Toyota“ jau pasuko tuo pačiu keliu

    „Honda“ sprendimas atsirado ne tuščioje vietoje. „Toyota“ neseniai padarė analogišką žingsnį – jos „RAV4“ nuo 2026 modelio metų taip pat taps tik hibridinis.

    Be to, „Toyota Camry“ modelis jau dabar siūlomas tik kaip hibridas. Tai rodo, kad didieji gamintojai elektrifikaciją vis dažniau renkasi ne kaip „papildomą“ pasirinkimą, o kaip pagrindinę kryptį.

    Ką tai reiškia JAV perkamiausių SUV trejetui

    Sudėjus šiuos pokyčius į bendrą vaizdą, netrukus trys populiariausi JAV SUV turės vienokią ar kitokią elektrifikaciją. 2025 metais perkamiausi SUV JAV buvo „RAV4“, „CR-V“ ir „Tesla Model Y“.

    Šie trys modeliai kartu sudarė apie 1,2 mln. pardavimų. Todėl net dalinis masinės rinkos perėjimas prie hibridų gali reikšmingai paveikti degalų sąnaudas ir bendrą automobilių parko efektyvumą, net jei dalis pirkėjų dar nesiryžta visiškai elektriniam automobiliui.

    Hibridų bumas ir jo priežastys

    Hibridų pardavimai JAV jau auga sparčiai. Trečiąjį ketvirtį hibridai sudarė 16 proc. lengvųjų automobilių rinkos.

    Toks šuolis siejamas su keliais veiksniais: didėjančiu vairuotojų informuotumu, aukštesnėmis degalų kainomis ir platesniu modelių pasirinkimu. Be to, gamintojai vis aktyviau plečia hibridų pasiūlą būtent SUV segmente.

    Tekste taip pat minima, kad „Nissan“ ruošia „Rogue Hybrid“ su savita hibridine sistema, o „GM“ esą ketina hibridines pavaras pasiūlyti ir didesniems, trijų eilių SUV.

    Galiausiai pabrėžiama, kad visiškai elektriniai automobiliai, turint galimybę krauti namuose, paprastai išlieka pigiausi eksploatuoti skaičiuojant vienai myliai. Jie taip pat vertinami kaip palankesni aplinkai, tačiau hibridai daugeliui pirkėjų tampa tarpiniu žingsniu, ypač kai rinkoje mažėja „tik benzinu“ varomų alternatyvų.

  • „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ fiksuoja rekordą: per ketvirtį elektromobiliais įvykdyta 207,4 mln. kelionių

    „Uber“ skelbia fiksuojanti rekordinius elektrifikacijos rodiklius: per trečiąjį metų ketvirtį vairuotojai visame pasaulyje elektromobiliais įvykdė 207,4 mln. kelionių.

    Tai reiškia, kad platformoje vidutiniškai buvo atliekama daugiau nei 26 kelionės elektromobiliu kas sekundę. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tokių kelionių skaičius išaugo 52 proc., rašo „InsideEVs“.

    Augo ir elektromobilius vairuojančių „Uber“ partnerių skaičius. Nurodoma, kad liepos–rugsėjo mėnesiais platformoje vidutiniškai buvo aktyvūs apie 434 000 elektromobilių vairuotojų – taip pat 52 proc. daugiau nei prieš metus.

    Vis dėlto pati bendrovė pripažįsta, kad, vertinant dabartines tendencijas, jos 2030 metų tikslai „toliau lieka nepasiekiami“. Kitaip tariant, augimas spartus, tačiau iki visiškos transformacijos dar trūksta daug.

    Europa ryškiai lenkia Šiaurės Ameriką

    Regioniniai skirtumai – itin ryškūs. Europoje kas penkta „Uber“ kelionė trečiąjį ketvirtį buvo atlikta elektromobiliu.

    Tuo metu JAV ir Kanadoje elektromobilis pasitaikė rečiau: teigiama, kad kas dešimtas keleivis šiose šalyse trečiąjį ketvirtį važiavo elektriniu automobiliu.

    „Uber“ pateiktose diagramose Europa pirmauja elektrifikacijos srityje jau nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio. O nuo 2024 metų trečiojo ketvirčio atotrūkis, kaip nurodoma, dar labiau išaugo.

    Tekste pažymima, kad europiečių proveržį padėjo paskatinti įvairios skatinimo priemonės ir gerėjanti įkrovimo infrastruktūra, o JAV ir Kanadoje perėjimas prie elektromobilių išliko gana lėtas.

    Ambicingi tikslai stringa: 2030-ieji gali būti per toli

    „Uber“ praneša, kad beveik nepasiekė daugumos 2025 metams keltų tvarumo tikslų ir, panašu, gerokai atsilieka nuo planų, numatytų dešimtmečio pabaigai.

    Pavyzdžiui, bendrovė buvo numačiusi, kad 2025 metais Londone ir Amsterdame 100 proc. kelionių bus nulinės emisijos, tačiau faktinis rezultatas siekė 41 proc.

    Taip pat buvo tikimasi, kad 50 proc. visų mobilumo mylių septyniose Europos sostinėse bus nuvažiuota elektromobiliais, tačiau metų pabaigoje šis rodiklis sudarė 32 proc.

    Ilgesnio laikotarpio tikslas dar ambicingesnis: iki 2030 metų pabaigos Kanadoje, Europoje ir JAV 100 proc. kelionių turėtų būti nulinės emisijos. Vis dėlto pati bendrovė teigia, kad toks scenarijus mažai tikėtinas, nors ir tvirtina esanti „giliai įsipareigojusi“ šiam perėjimui.

    Emisijos mažėja, bet ne visur ir ne visada

    Augant elektromobilių daliai, dalis vairuotojų vis tiek renkasi benzininius ar dyzelinius automobilius. Dėl to bendras išmetamųjų teršalų paveikslas lieka nevienareikšmis.

    JAV ir Kanadoje kiekviena keleivio „Uber“ nuvažiuota mylia trečiąjį ketvirtį vidutiniškai siejosi su 318 gramų anglies dioksido emisijomis. Tai mažiau nei 2024 metais (340 gramų), bet daugiau nei 2023 metais (306 gramai).

    Europoje skaičiai mažesni: pernai vienai keleivio nuvažiuotai myliai teko vidutiniškai 186 gramai CO2. Rodiklis mažesnis nei 2024 ir 2023 metais, tačiau didesnis nei 2022 metais, kai buvo fiksuota 183 gramų vidurkis.

    Bendrovė teigia, kad atotrūkį tarp Europos ir JAV su Kanada lemia du veiksniai: europiečių vairuotojai dažniau renkasi elektromobilius ir hibridus, o taip pat skiriasi degalų ekonomijos ataskaitų teikimo standartai.

  • „Tesla“ iš prekybos išėmė pigiausią visais ratais varomą „Model Y“ versiją

    „Tesla“ iš prekybos išėmė pigiausią visais ratais varomą „Model Y“ versiją

    „Tesla“ nutraukė pigiausios visais ratais varomos „Model Y“ versijos pardavimą – šio komplektacijos varianto nebeliko bendrovės internetiniame konfigūratoriuje.

    Kaip rašo „InsideEVs“, tai reiškia, kad norint įsigyti dviejų variklių „Model Y“ dabar teks rinktis brangesnį „Premium AWD“ variantą.

    Iki šiol pigiausias „Model Y“ su visų ratų pavara kainavo apie 42 000 JAV dolerių, o dabar prieinamiausia AWD komplektacija startuoja nuo 51 630 JAV dolerių.

    Tuo metu bazinė „Model Y“ su galiniais varomaisiais ratais (RWD) išlieka parduodama ir yra pigiausias šio modelio pasirinkimas „Tesla“ pasiūloje.

    Kas pasikeitė „Model Y“ pasiūloje

    Nutraukta AWD versija buvo pristatyta vasarį. Tuo pačiu laikotarpiu „Tesla“ atsisakė „Standard“ žymėjimo savo pigiausioms komplektacijoms, nors kitos „Model Y“ versijos ir toliau vadinamos „Premium“ bei „Performance“.

    Pasak publikacijos, nutrauktas AWD variantas naudojo tą pačią bateriją kaip ir vieno variklio „Model Y RWD“, tačiau jo deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas buvo mažiausias „Model Y“ šeimoje.

    EPA vertinimu, jis siekė 294 mylias vienu įkrovimu. Tai 54 myliomis mažiau nei šiuo metu pigiausias „Tesla“ asortimento galiniais ratais varomas krosoveris.

    Greitis ir svoris: AWD buvo spartesnė

    Nors nutraukta AWD versija turėjo trumpesnį nuvažiuojamą atstumą, ji buvo gerokai dinamiškesnė: nuo 0 iki 60 mylių per valandą įsibėgėdavo per 4,6 sekundės.

    Lyginant su vieno variklio RWD, tai buvo 2,2 sekundės greičiau, nors AWD modelis svėrė maždaug 200 svarų daugiau.

    Pigiausias „Model Y“ – RWD, bet su kuklesne įranga

    Šiuo metu pigiausias „Model Y“ „Tesla“ gamoje išlieka bazinis RWD variantas, kurio kaina prasideda nuo 41 630 JAV dolerių.

    Tekste pažymima, kad įėjimo lygio komplektacija turi kai kuriuos skirtumus nuo brangesnių versijų: atnaujintus priekinius ir galinius žibintus, pasyvius amortizatorius, mažesnę maksimalią įkrovimo galią (225 kW) ir mažiau garso sistemos garsiakalbių.

    Taip pat nurodoma, kad bazinėje versijoje nėra FM radijo, galinės sėdynių ekrano, vėdinamų sėdynių, šildomos tik priekinės sėdynės. Nors stiklinis stogas išlieka, šioje komplektacijoje jis esą pilnai uždengtas apmušalu.

    „Tesla“ sprendimas atsisakyti pigiausios AWD versijos siejamas su platesnėmis pastangomis supaprastinti keleivinių automobilių modelių ir komplektacijų pasiūlą.

  • Elektrinis „Audi A4“ nukeliamas iki 2029-ųjų: stabdo VW grupės problemos ir SSP vėlavimas

    Elektrinis „Audi A4“ nukeliamas iki 2029-ųjų: stabdo VW grupės problemos ir SSP vėlavimas

    Pirmojo visiškai elektrinio „Audi A4“ sedano debiutas, kaip pranešama, nukeliamas maždaug metams – iki 2029 metų. Tokią informaciją, remdamasis šaltiniu bendrovės viduje, pateikė britų leidinys „Autocar“.

    Pasak pranešimo, automobilis turėjo būti pradėtas gaminti pagrindinėje „Audi“ gamykloje Ingolštate 2028 metais. Tačiau planus koreguoja vėluojanti „Volkswagen Group“ kuriama nauja platforma ir kiti projekto pakeitimai.

    Elektrinis A4 turėtų būti kuriamas ant „Volkswagen Group“ vystomos „Scalable Systems Platform“ (SSP) architektūros. Būtent su šia platforma siejamos programinės įrangos problemos įvardijamos kaip viena pagrindinių vėlavimo priežasčių.

    Prie situacijos prisideda ir prastėjanti „Volkswagen Group“ finansinė padėtis: koncernas, kaip rašoma, siekia riboti pinigų „nutekėjimą“ ir atsisako pernelyg ambicingų planų. Tai daro tiesioginę įtaką ir „Audi“ projektų grafikams.

    Kas, kaip teigiama, pasikeitė projekte

    Šaltinis nurodo, kad „Audi“ norėjo reikšmingai pakeisti planuotą SSP sedanams skirtą bendrą konstrukciją. Konkrečiai minima, jog gamintojas paprašė individualiai suprojektuotų kojų erdvių (angl. footwells) tiek priekyje, tiek gale – vietoje visiškai lygių grindų, kurios dažnos specialiai elektromobiliams kuriamuose modeliuose.

    Teigiama, kad toks sprendimas susijęs su „Audi“ siekiu išlaikyti A4 būdingas salono proporcijas, sėdėseną ir erdvės išdėstymą. Tokie konstrukciniai pokyčiai reiškia papildomą darbą ir terminų perskaičiavimą.

    Be to, pranešama, kad būsimas sedanas gali pereiti prie 48 voltų elektros sistemos pagalbinei įrangai, nors iš pradžių buvo planuota tradicinė 12 voltų schema. Aukštesnė įtampa leidžia naudoti plonesnius laidus ir įdiegti galingesnius kompiuterius.

    SSP platforma vėluoja, o planai persidėlioja

    SSP pagrindu sukurti pirmieji serijiniai automobiliai iš pradžių buvo numatyti 2026 metams, tačiau, kaip pažymima, iki šiol nėra surinkta nė vieno gamybai parengto modelio. Tai reiškia, kad vėlavimas gali paliesti ir kitus koncerno projektus, paremtus ta pačia architektūra.

    Tekste taip pat primenama, kad SSP platforma turėtų būti naudojama ir „Volkswagen ID. Golf“ modelyje, kurio startas taip pat nukeltas. Dėl to „Volkswagen“ markei gali tekti ilgiau remtis dabartine elektrinių modelių gama.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad koncerno prieinamesni elektromobiliai Europoje parduodami sėkmingai, tačiau pelningumo dilema išlieka: vidaus degimo variklių automobiliai vis dar generuoja didesnį pelną. Tokia situacija, kaip teigiama, verčia „Volkswagen Group“ laviruoti tarp paklausos, gamybos pajėgumų ir investicijų į naują technologinę bazę.

  • „Volkswagen ID. Buzz“ ruošiamas robotaksi: „May Mobility“ tikisi 10 000 autonominių busikų iki 2031-ųjų

    „Volkswagen ID. Buzz“ ruošiamas robotaksi: „May Mobility“ tikisi 10 000 autonominių busikų iki 2031-ųjų

    Elektrinis „Volkswagen ID. Buzz“ gali gauti netikėtą vaidmenį – tapti robotaksi. Autonominio vairavimo bendrovė „May Mobility“ paskelbė planuojanti integruoti savo savavaldžio vairavimo sistemą į šį modelį ir formuoti didelį elektrinių mikroautobusų parką.

    Kaip rašo „InsideEVs“, bendrovė siekia per penkerius metus pradėti 10 000 vairuotojo nereikalaujančių „ID. Buzz“ eksploatavimą. Pirmiausia numatomi bandymai keliuose, o vėliau – pirmųjų automobilių perdavimas parkų klientams.

    „May Mobility“ teigia norinti pritaikyti esamą technologijų paketą, kuris, pasitelkęs prognozavimo modelius, padėtų automobiliui numatyti situacijas kelyje. Bendrovė tai apibūdina kaip gebėjimą „matyti“ įvykių raidą į priekį – praktiškai tai reiškia aplinkos dalyvių judėjimo scenarijų skaičiavimą ir sprendimo pasirinkimą.

    Svarbi dalis – vadinamasis „partner-first“ (partnerių pirmumo) modelis. Planuojama, kad tokios platformos kaip „Uber“, „Lyft“ ir kitos pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės galėtų būti vienos pirmųjų, kurios šiuos elektromobilius pradėtų naudoti nuo 2028 metų.

    Kas numatyta ir kada

    „May Mobility“ nurodo, kad iki šiol yra įvykdžiusi apie 600 000 komercinių autonominių kelionių JAV ir Japonijoje. Tikslaus šiuo metu eksploatuojamų automobilių skaičiaus bendrovė neįvardija, tačiau ilgalaikis tikslas dėl „ID. Buzz“ jau sukonkretintas.

    Planą sudaro keli etapai: bandymai keliuose turėtų prasidėti kitų metų pradžioje, o pirmųjų parko automobilių pristatymas klientams numatomas 2028 metais. Galutinis siekis – kad iki 2031 metų keliuose važinėtų 10 000 autonominių „Volkswagen ID. Buzz“.

    Kodėl robotaksi formatas „Buzz“ tinka

    Straipsnyje pažymima, kad „ID. Buzz“ JAV rinkoje nebuvo didelis hitas, o viena iš vartotojų pusėje minėtų kliūčių – kaina. Tačiau komerciniams klientams elektrinis mikroautobusas gali būti patrauklus dėl pagrindinės savybės: jis sukurtas patogiai vežti žmones.

    „ID. Buzz“ robotaksi scenarijui svarbus erdvumas, patogus įlipimas ir išlipimas, taip pat galimybė vežti ne tik keleivius, bet ir jų bagažą. Todėl, nors privačių pirkėjų segmentas gali dvejoti, dideliems parkams toks modelis gali tapti racionalesniu pasirinkimu.

    Autonominio „Buzz“ kryptį yra bandžiusi ir pati „Volkswagen“ grupė – minima, kad koncerno padalinys MOIA jau testavo autonominę šio modelio versiją Los Andžele. Tai rodo, kad mikroautobusų formatas robotaksi rinkai vertinamas ne vienos bendrovės.

  • „Rivian“: DI bumas apsunkina įprastų automobilių dalių tiekimą – brangsta atminties lustai

    „Rivian“: DI bumas apsunkina įprastų automobilių dalių tiekimą – brangsta atminties lustai

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ teigia, kad dėl dirbtinio intelekto (DI) bumui aptarnaujančių duomenų centrų paklausos įprastos automobilių detalės tampa sunkiau gaunamos ir brangsta. Bendrovė tikina vis daugiau laiko skirianti ne naujoms funkcijoms, o elementarių komponentų tiekimo planavimui.

    Apie tai „Rivian“ vadovas RJ Scaringe ir bendrovės techninės įrangos vadovė Vidya Rajagopalan kalbėjo interviu investicijų bendrovei „Kleiner Perkins“, kurį cituoja „InsideEVs“.

    Anot RJ Scaringe, automobilių gamyba remiasi tūkstančiais tiekėjų ir „tiekėjais tiekėjams“, todėl net ir vienas siaurasis grandinės taškas gali išbalansuoti visą procesą. Jei anksčiau kai kurios detalės buvo laikomos beveik „komoditizuotomis“, dabar situacija pasikeitė.

    Didžiausiu galvos skausmu „Rivian“ įvardija atminties lustus: bendrovė sako, kad per trejus metus atminties planavimas iš antraeilio klausimo virto strategine užduotimi – nuo optimizavimo plokščių lygyje iki tiekimo šaltinių užsitikrinimo.

    Atminties lustai „išėjo“ į DI

    Straipsnyje pažymima, kad rinkoje juntamas atminties, ypač DRAM (dinaminės operatyviosios atminties), trūkumas. Gamintojai dalį pajėgumų nukreipia į pelningesnius pardavimus DI įmonėms, o tai sukuria spaudimą kitoms pramonėms, įskaitant automobilių sektorių.

    „Rivian“ vadovas pabrėžė, kad šoktelėjusi paklausa iš DI rinkos kelia kainas ir verčia automobilių gamintojus daugiau dėmesio skirti tiekimui. Tai reiškia, kad „paprasti“ komponentai, kurie anksčiau nekėlė rūpesčių, gali tapti ribojančiu veiksniu.

    Su panašiais iššūkiais, pasak teksto, susiduria ir kiti rinkos dalyviai: Kinijos „Li Auto“ įvardijo atminties komponentų (DRAM ir NAND) tiekimo įtampą ir kainų svyravimus, o „GM“ ir „Ford“ yra užsiminusios apie išaugusias atminties sąnaudas.

    Problemos neapsiriboja vien lustais

    „Rivian“ techninės įrangos vadovė Vidya Rajagopalan teigė, kad duomenų centrų bumas veikia ir spausdintinių plokščių (PCB) gamybą – esą sunkiau rasti vadinamąjį e-glass, naudojamą plokštėms. Tai reiškia, kad vienos grandies trūkumas gali netikėtai „išmušti“ kitus komponentus.

    Ji taip pat paminėjo daugiasluoksnius keraminius kondensatorius (MLCC) – smulkų, bet plačiai naudojamą spausdintinių plokščių elementą. Anksčiau, anot jos, apie tokius komponentus beveik negalvota, tačiau dabar jie atsidūrė dėmesio centre.

    Spaudimas tiekimo grandinei sutampa su „Rivian“ planais plėsti savo technologinius sprendimus: bendrovė dirba su vidiniu procesoriumi, kuris, kaip teigiama, turėtų pasiekti vartotojams skirtus R2 modelius kitais metais.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams

    Nors „Rivian“ kalba apie savo situaciją, problema platesnė: modernėjant automobiliams didėja elektronikos dalis, o konkurencija dėl lustų ir kitų komponentų stiprėja. Tokie kaštų šuoliai galiausiai gali apsunkinti gamintojų pastangas išlaikyti planuojamas automobilių kainas.

    „Rivian“ naujausio pelno skelbimo metu RJ Scaringe sakė, kad įmonė ieško būdų kompensuoti brangstančių atminties lustų ir kitų „komoditinių“ komponentų poveikį, kad galėtų išlaikyti R2 žadamą bazinę kainą – 45 000 JAV dolerių.

  • „Tesla“ pratęsė „Cybertruck“ gamybą iki 2027-ųjų vasaros pabaigos: nori įvykdyti užsakymus

    „Tesla“ pratęsė „Cybertruck“ gamybą iki 2027-ųjų vasaros pabaigos: nori įvykdyti užsakymus

    „Tesla“ pratęsė „Cybertruck“ gamybos laikotarpį – bendrovė šį modelį ketina gaminti iki 2027-ųjų vasaros pabaigos, kad spėtų įvykdyti daugiau užsakymų. Tai trečiadienį platformoje „X“ pranešė bendrovės vadovas Elonas Muskas.

    Anksčiau E. Muskas buvo paskelbęs, kad nerūdijančio plieno pikapo gamyba turėtų baigtis kitų metų viduryje. Vėliau jis tikslino, jog gamyba truks dar aštuonis mėnesius – iki 2027 metų liepos.

    Dabar, pasak jo, terminas dar kartą stumiamas į priekį: gamyba turėtų tęstis didžiąją rugsėjo dalį. Taip „Cybertruck“ iš viso gautų maždaug 10 mėnesių „atsargos“, palyginti su ankstesniais planais.

    E. Muskas pridūrė, kad toks sprendimas nėra pats geriausias, jei tikslas – maksimalus pelnas, tačiau esą turi būti vietos ir sentimentams. Kartu tai reiškia, kad dalis pirkėjų turės daugiau šansų sulaukti užsakyto automobilio.

    Kas keitėsi „Cybertruck“ planuose

    Praėjusią savaitę vėlyvą vakarą E. Muskas buvo pranešęs apie artėjančią „Cybertruck“ gamybos pabaigą. Tuomet jis aiškino, kad „Tesla“ Teksaso gamykloje reikia daugiau vietos kitų produktų gamybai – minėta ir vairo neturinčių „Cybercab“ modelių kryptis.

    Jis taip pat anksčiau buvo užsiminęs, kad „Tesla“ gali tekti grąžinti dalį rezervacijos įmokų, nes bendrovė nespėtų pristatyti visų iki gamybos pabaigos užsakytų automobilių. Gamybos pratęsimas, bent iš dalies, turėtų padėti sumažinti šią riziką.

    Pardavimai, gerbėjai ir kaina

    Straipsnyje pažymima, kad „Cybertruck“ sulaukė daugiau diskusijų ir prieštaringų vertinimų nei „šaltų“ pardavimų rezultatų. Pasak pramonės vertinimų, nuo pardavimų starto 2023 metų pabaigoje buvo parduota apie 70 000 šių automobilių, nors E. Muskas kadaise kalbėjo apie 250 000 vienetų metinę gamybą.

    Gamybos pratęsimas gali būti ir būdas nuraminti ištikimiausius „Tesla“ gerbėjus, kuriuos supykdė staigus sprendimas atsisakyti modelio. Minima, kad daugiau kaip 5 000 žmonių pasirašė peticiją, raginančią „Cybertruck“ gamybos nenutraukti.

    Tuo pat metu norintiems įsigyti „Cybertruck“ tai gali kainuoti dar brangiau: nurodoma, kad po pranešimo apie modelio atšaukimą „Tesla“ paliko tik aukščiausios komplektacijos trijų variklių „Cyberbeast“ versiją ir pakėlė jos kainą iki 110 000 JAV dolerių.

  • „Tesla“ kelia „Cybertruck“ kainą ir palieka tik „Cyberbeast“ versiją už 109 990 dolerių

    „Tesla“ kelia „Cybertruck“ kainą ir palieka tik „Cyberbeast“ versiją už 109 990 dolerių

    „Tesla“ antrą kartą per savaitę pakėlė „Cybertruck“ kainą ir smarkiai susiaurino šio modelio pasirinkimą. Dabar užsakymams palikta tik brangiausia „Cyberbeast“ versija, kainuojanti 109 990 JAV dolerių.

    Kaip rašo „InsideEVs“, pokyčiai įvyko netrukus po to, kai buvo pranešta, jog „Cybertruck“ gamyba artėja prie pabaigos. Gamintojas akivaizdžiai siekia maksimaliai išnaudoti likusį laiką, kol modelis dar parduodamas.

    Anksčiau pirkėjai galėjo rinktis kelias komplektacijas, tačiau jos viena po kitos dingo iš pasiūlos. Straipsnyje teigiama, kad „Tesla“ nutraukė visus „Cybertruck“ variantus, išskyrus aukščiausios klasės „Cyberbeast“.

    Pirkėjams tai reiškia paprastą dalyką: norint įsigyti naują „Cybertruck“, pasirinkimo praktiškai nebeliko, o įėjimo kaina tapo gerokai didesnė nei anksčiau. Taip pat užsimenama, kad tokia strategija gali mažinti naujų užsakymų srautą, kai gamyba jau planuojama uždaryti.

    Kas liko iš „Cybertruck“ pasiūlos

    Pasak publikacijos, šiuo metu užsakymams siūlomas tik tri-variklių „Cyberbeast“ variantas. Kiti anksčiau minėti modeliai, įskaitant „Dual Motor AWD“ ir „Premium AWD“, tapo nepasiekiami.

    Tekste nurodoma, kad „Cyberbeast“ yra brangiausias „Cybertruck“ pavadinimas (nameplate), o jo kaina po dar vieno pakėlimo pasiekė 109 990 JAV dolerių.

    Taip pat pateikiamos šio varianto charakteristikos: 320 mylių EPA įvertinta rida, deklaruojamas 0–60 mylių per valandą įsibėgėjimas per 2,6 sekundės ir reguliuojamo aukščio pakaba.

    Elonas Muskas: užsakymų daugiau nei liks automobilių

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas teigia, kad „Cybertruck“ pabaiga nėra susijusi su tuo, jog modelis būtų nuostolingas. Jo teigimu, šiuo metu užsakymų tempas viršija likusį gamybos pajėgumą.

    Jis taip pat tvirtino, kad, gamybai baigiantis maždaug per 8 mėnesius, bendrovei „teks grąžinti avansus daugeliui žmonių“. Straipsnyje minima, kad „Tesla“ svetainėje nurodomas pristatymo langas užsakant dabar – nuo 2027 metų kovo iki birželio.

    Dideli planai ir kuklesnė realybė

    Publikacijoje primenama, kad „Tesla“ kadaise kalbėjo apie daug didesnius „Cybertruck“ gamybos mastus. Teigiama, jog Teksaso „Gigafactory“ esą pritaikyta gaminti 125 000 „Cybertruck“ per metus, o E. Muskas anksčiau buvo minėjęs ir dar ambicingesnius skaičius.

    Tačiau, remiantis „Reuters“ cituojamais pramonės duomenimis, geriausiais metais 2024-aisiais „Tesla“ pardavė 37 965 tokius automobilius. Straipsnyje taip pat pateikiamas 2025 metų įvertis – apie 20 237 parduotus vienetus.

    Autoriai daro prielaidą, kad pirkėjų, pasirengusių mokėti už tai, ką siūlė „Cybertruck“, galėjo tiesiog nepakakti, o kainos augimas modelio pabaigoje tik dar labiau susiaurina potencialių klientų ratą.

  • „Lucid“ artėja prie „Cosmos“ gamybos: „Tesla Model Y“ varžovas planuojamas 2027-aisiais

    „Lucid“ artėja prie „Cosmos“ gamybos: „Tesla Model Y“ varžovas planuojamas 2027-aisiais

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ teigia, kad jos vidutinio dydžio elektrinis krosoveris „Cosmos“ artėja prie gamybos starto, numatyto 2027 metų antrajai pusei. Šis modelis turėtų varžytis su „Tesla Model Y“ ir „Rivian R2“, o naujasis bendrovės vadovas Silvio Napoli projektą vadina privalomu laimėti.

    Apie naujausią progreso etapą bendrovė kalbėjo per trečiojo ketvirčio rezultatų pristatymą, kurį apžvelgė „InsideEVs“. Pasak „Lucid“, svarbiausi darbai susiję ne tik su pačiu automobiliu, bet ir su gamybos infrastruktūra.

    „Cosmos“ bus gaminamas Saudo Arabijoje, King Abdullah Economic City (prie Džedos) esančioje AMP-2 gamykloje – tai antrasis „Lucid“ gamybos padalinys ir pirmasis už JAV ribų. Šioje vietoje jau surenkamas ir „Lucid Air“ sedanas, kuris gaminamas ir Arizonoje esančioje AMP-1 gamykloje.

    Bendrovė primena, kad „Cosmos“ startas anksčiau buvo numatytas greičiau, tačiau terminas nukeltas iki 2027-ųjų. „Lucid“ aiškina neskubėsianti, kad išvengtų kokybės problemų, su kuriomis teko susidurti pristatant „Gravity“ ir „Air“.

    AMP-2 gamykla artėja prie parengties

    S. Napoli teigimu, AMP-2 juda link atidarymo ir gamybos parengties, o vidutinio dydžio platformos projektas šiuo metu yra „pagal planą“. Jis taip pat įvardijo kelis konkrečius darbus, kurie jau pasiekė svarbias stadijas.

    Anot vadovo, štampavimo linijos įrengimas jau baigtas ir vyksta jos paleidimo darbai. Kėbulų cecho įrengimas spartėja, o pavaros agregatų diegimas progresuoja.

    Dažymo cechas, pasak jo, yra baigiamojoje stadijoje – įranga toliau atgabenama į gamyklą. Tokie etapai rodo, kad AMP-2 ruošiamasi realiai serijinei gamybai.

    „Cosmos“ prototipai – jau galutinėje stadijoje

    „Lucid“ teigia, kad pats „Cosmos“ taip pat artėja prie galutinės serijinės formos. Bendrovė pradėjo paskutinį prototipavimo etapą, į kurį įeina homologacija ir avarijų bandymai.

    Pilotinė gamyba Coolidge mieste (JAV) artėja prie paskutinio surinkimo etapo, o kartu vyksta ir praktinių žinių perdavimas AMP-2 gamyklai. Straipsnyje minima, kad „Cosmos“ prototipai buvo pastebėti netoli „Lucid“ padalinių.

    Kada bus daugiau detalių ir ką planuoja „Lucid“

    Bendrovė skelbia, kad tikslesnius „Cosmos“ pristatymo ir gamybos starto grafikus ketina paskelbti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Kol kas žinoma, kad modelio kaina turėtų prasidėti maždaug nuo 50 000 JAV dolerių.

    S. Napoli rugpjūtį CNN sakė, kad „Cosmos“ turėtų įveikti daugiau nei 400 mylių vienu įkrovimu. „Lucid“ taip pat yra sakiusi, kad automobilyje planuojamos dviejų tipų baterijos – nikelio, mangano ir kobalto (NMC) bei ličio geležies fosfato (LFP).

    Be krosoverio projekto, „Lucid“ turi ir robotaksi planų: bendrovė kalba apie dešimtis tūkstančių tokių automobilių, kuriuos JAV ketina diegti kartu su „Uber“ ir „Nuro“, o Europoje – su „Bolt“. Robotaksi planuose minimi ir „Gravity“ (JAV), ir vidutinio dydžio platformos elektromobilis (JAV ir Europai).

    „Lucid“ taip pat pranešė gavusi papildomą 1,75 mlrd. JAV dolerių paskolą iš Saudo Arabijos viešojo investicijų fondo (Public Investment Fund), kuris yra pagrindinis bendrovės savininkas. Šis finansavimas turėtų padėti įgyvendinti gamybos ir plėtros planus.