CP v2

Tag: Elektromobiliai

  • Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kas derinama su Europos gigantais

    Europos automobilių pramonėje bręsta pokytis: keli Kinijos koncernai ieško galimybių pradėti gamybą Senajame žemyne, perimdami ar dalindamiesi esamomis gamyklomis. Tarptautinėje žiniasklaidoje minimos derybos su Stellantis ir Ford.

    Tarp suinteresuotų įmonių įvardijamos Dongfeng, Hongqi, „Xiaomi“, Xpeng ir Geely. Joms vietinė gamyba Europoje reikštų ne tik trumpesnes logistikos grandines, bet ir greitesnį prisitaikymą prie regiono reguliavimo bei pirkėjų lūkesčių.

    Kodėl Kinijos markės skuba į Europą

    Pagrindinė priežastis – Europos Sąjungos taikomi papildomi muitai daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių. Gamyba Europoje leistų Kinijos gamintojams mažinti kainų spaudimą ir išvengti dalies prekybos barjerų, išlaikant konkurencingumą.

    Ši dinamika sutampa su tuo, kad kai kurios Europos gamyklos pastaraisiais metais dirba ne visu pajėgumu. Esant mažesniam užsakymų srautui, bendri projektai ar gamybos dalijimasis gali tapti būdu išlaikyti gamyklas veikiančias ir sumažinti vieneto savikainą.

    Kurios gamyklos minimos ir ką tai reikštų rinkai

    Didžiausias dėmesys, remiantis viešai skelbtais signalais, krypsta į Stellantis valdomus pajėgumus Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Skelbiama, kad dalies šių gamyklų pajėgumų panaudojimas siekia apie 50 proc., o tai didina spaudimą ieškoti naujų veiklos modelių.

    Stellantis iššūkius iliustruoja ir gamybos kritimai kai kuriose šalyse bei restruktūrizavimo planai, kai dalis objektų perorientuojami į kitą veiklą, pavyzdžiui, atsarginių dalių centrus. Tokiose sąlygose partnerystė su išorės gamintojais gali atrodyti kaip pragmatiškas sprendimas, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikės Europos prekės ženklų strategijos.

    Greta gamybos scenarijų minimi ir ambicingesni tikslai, įskaitant domėjimąsi Stellantis priklausančiu Maserati. Jei tokie planai įgautų realų pavidalą, tai reikštų, kad Kinijos koncernai siekia ne vien surinkimo linijų Europoje, bet ir stipresnio įsitvirtinimo per istorinius Europos prekės ženklus.

    Lygiagrečiai viešojoje erdvėje aptariamos ir derybos su Ford dėl galimos Kinijos gamintojų produkcijos gamybos Valensijos regione. Sėkmės atveju Europos rinkoje galėtų atsirasti daugiau automobilių, pagamintų vietoje, bet pažymėtų naujais logotipais, o tai sustiprintų konkurenciją kainomis ir technologijomis, ypač elektromobilių segmente.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sandoriai būtų naudingi ir rizikingi vienu metu: jie gali padėti išlaikyti darbo vietas ir gamyklų veiklą, bet kartu didina priklausomybę nuo išorės žaidėjų ir aštrina konkurenciją Europos gamintojams. Galutinį vaizdą lems tai, ar derybos virs konkrečiais susitarimais, ir kokias sąlygas dėl investicijų, tiekimo grandinių bei technologijų dalijimosi pavyks suderinti.

  • Kinijos gamintojai taikosi į „Stellantis“ gamyklas Europoje: derybos dėl perėmimo ar bendros gamybos

    Kas derasi su „Stellantis“

    Kinijos automobilių gamintojai ieško būdų įsitvirtinti Europoje ne vien per eksportą, bet ir per vietinę gamybą. Skelbiama, kad „Dongfeng“ ir „Hongqi“ tariasi su „Stellantis“ dėl galimo kai kurių gamyklų perėmimo arba pajėgumų dalijimosi.

    Derybos, kaip nurodoma tarptautiniuose pranešimuose, apima kelias lokacijas skirtingose šalyse. Toks modelis leistų kinų gamintojams greičiau pradėti gamybą ir sumažinti rizikas, susijusias su prekybos apribojimais.

    Kurios gamyklos minimos

    „Dongfeng“ interesų lauke įvardijamos „Stellantis“ gamyklos Madride, Cassino Italijoje ir Rennes Prancūzijoje, taip pat viena iš gamyklų Vokietijoje. Teigiama, kad „Stellantis“ šiose vietose susiduria su nepilnai išnaudojamais gamybos pajėgumais.

    „Hongqi“, siejama su prabangos segmentu, svarsto galimybę perimti vieną iš „Stellantis“ gamyklų Ispanijoje. Šios markės pavadinimas verčiamas kaip raudona vėliava, o prekės ženklas Kinijoje turi aiškų reprezentacinį statusą.

    Kodėl sandoriai tapo aktualūs

    Derybų foną stipriai veikia Europos Sąjungos politika Kinijoje pagamintų automobilių atžvilgiu, įskaitant importo tarifus. Vietinė gamyba Europoje kinų gamintojams būtų praktiškas būdas mažinti tarifų poveikį galutinei automobilio kainai ir tiekimo grandinėms.

    „Stellantis“ motyvacija taip pat suprantama: Europoje koncernui tenka spręsti mažesnės paklausos, per didelių pajėgumų ir kaštų klausimus. Tokiose situacijose dalies gamyklų nuomos, bendros gamybos ar dalinio perleidimo scenarijai tampa realistiška išeitimi.

    Lygiagrečiai minima ir „Leapmotor“ kryptis, nes „Stellantis“ jau turi 20 proc. šios bendrovės akcijų ir yra įsitraukęs į „Leapmotor International“ plėtrą už Kinijos ribų. Tai rodo, kad „Stellantis“ santykiai su Kinijos sektoriumi nėra vien teoriniai ir gali peraugti į platesnį pramoninį bendradarbiavimą.

    Pranešimuose taip pat figūruoja galimi pokalbiai su kitais Kinijos technologijų ir automobilių rinkos žaidėjais, įskaitant „Xiaomi“ ir „Xpeng“. Minimi ne tik gamyklų klausimai, bet ir platesni scenarijai, susiję su europinių prekės ženklų ateitimi.

    Kinijos gamintojams tai būtų spartus kelias į Europos rinką su vietoje pagamintais automobiliais, o „Stellantis“ atveju tai galėtų tapti priemone stabilizuoti gamybos apimtis. Vis dėlto galutiniai sprendimai priklausys nuo politinio konteksto, reguliavimo ir pačių derybų sąlygų.

    Separčiai pranešama, kad panašių sprendimų ieško ir kiti gamintojai: aptariama ir „Ford“ kryptis, kur galėtų būti svarstoma Kinijos įmonių gamyba Valensijoje. Tai rodo, kad Europoje prasideda platesnė kova dėl gamyklų pajėgumų, kurie pastaraisiais metais ne visur išnaudojami pilnai.

  • „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    „BYD“ pardavimai smunka jau 8 mėnesį: varžovai muša rekordus, o viltis vis labiau – eksportas

    Kinijos elektromobilių rinkos lyderė „BYD“ balandį fiksavo keleivinių naujos energijos automobilių pardavimų kritimą jau aštuntą mėnesį iš eilės. Bendrovė pranešė pristaciusi 314 100 baterinių elektromobilių ir įkraunamų hibridų, tai yra 15,7 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 6,2 proc. daugiau nei kovą.

    Šie skaičiai išryškina vis aštresnę konkurenciją Kinijos rinkoje, kur pirkėjus vilioja agresyvios kainos, spartūs modelių atnaujinimai ir vis daugiau programinės įrangos sprendimų. Tuo pat metu „BYD“ vidaus rinkos tempas lėtėja, o užsienio kryptys tampa vis svarbesnės augimui.

    Eksportas balandį pasiekė rekordinį lygį – 135 098 automobilius. Tai daugiau nei 70 proc. augimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, ir aiškus signalas, kad „BYD“ vis labiau remiasi užsienio paklausa, kai namuose spaudimas didėja.

    Vidaus ir eksporto rezultatų skirtumas rodo struktūrinį poslinkį: Kinijos gamintojai, pasiekę masto ekonomiją, ieško naujų rinkų, o eksporto sėkmė tampa vienu pagrindinių rodiklių investuotojams. Tačiau tarptautinė plėtra reiškia ir papildomas rizikas dėl reguliavimo, muitų bei tiekimo grandinių.

    Konkurentai fiksuoja šuolį

    Tuo metu keli konkurentai balandį skelbė rekordus. „Leapmotor“ pranešė apie 71 387 pristatytus automobilius, tai yra 73,9 proc. daugiau nei prieš metus ir aukščiausias mėnesio rezultatas įmonės istorijoje.

    „Geely“ valdomas „Zeekr“ taip pat pasiekė rekordą – 31 787 pristatymai, arba 131,6 proc. augimas per metus. Tokie šuoliai rodo, kad rinkoje stiprėja vidurinės ir aukštesnės klasės elektromobilių segmentų kova, o vartotojai greitai persėda prie naujų pasiūlymų.

    Pelno spaudimas ir kainų karas

    „BYD“ jau anksčiau skelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pelnas smuko 55,4 proc., o pajamos mažėjo 11,8 proc. iki 150 mlrd. juanių, tai yra maždaug 19,4 mlrd. eurų. Tokie rodikliai dažniausiai siejami su kainų karu, didelėmis nuolaidomis ir intensyviomis investicijomis į naujus modelius.

    Kinijos elektromobilių rinkoje kainų spaudimas tapo ilgalaike tendencija: gamintojai konkuruoja ne vien kaina, bet ir baterijų technologijomis, įkrovimo sprendimais bei skaitmeninėmis funkcijomis. Tai mažina maržas, todėl net didžiausi žaidėjai priversti ieškoti efektyvumo ir papildomų pajamų šaltinių.

    Užsienis – augimo variklis

    „BYD“ viešai akcentuoja tikslą 2026 metais eksportuoti daugiau nei 1 000 000 automobilių, taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos paklausos ciklų. Bendrovė plečia gamybos pėdsaką užsienyje ir jau yra įsteigusi gamybos projektus, be kita ko, Brazilijoje ir Vengrijoje.

    Europoje „BYD“ augimas ryškėja registracijų statistikoje: Europos Sąjungoje, EFTA šalyse ir Jungtinėje Karalystėje bendrovės keleivinių elektromobilių registracijos 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo daugiau nei 155 proc. per metus. Tačiau greta augimo kyla ir reputaciniai bei reguliaciniai klausimai dėl gamybos praktikų ir politinių diskusijų apie importo sąlygas.

    „BYD“ rezultatai balandį parodė dvi priešingas trajektorijas: namuose pardavimai spaudžiami konkurentų, o užsienyje atveriamos naujos galimybės. Artimiausi mėnesiai parodys, ar eksporto rekordai pajėgs kompensuoti lėtėjimą Kinijoje ir stabilizuoti finansinius rodiklius.

  • Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    Kinijos „Geely“ jau įleido šaknis JAV: kas slepiasi už „Volvo“ ir „Polestar“ planų

    JAV politikams vis garsiau kalbant apie Kinijoje pagamintų automobilių ribojimus, dalis Kinijos transporto ir autopramonės bendrovių jau seniai veikia JAV rinkoje. Konsultacijų bendrovės „Dunne Insights“ vertinimu, JAV yra įsitvirtinę daugiau nei 100 Kinijos automobilių gamintojų, technologijų įmonių ir dalių tiekėjų.

    Pastaraisiais metais Vašingtonas sugriežtino poziciją: elektriniams automobiliams iš Kinijos pritaikyti itin aukšti importo tarifai, o atskirai svarstomi ribojimai sujungtiems automobiliams, kurie dėl programinės įrangos ir ryšio modulių laikomi potencialia kibernetinio saugumo rizika. Tačiau investicijos, gamybos lokalizavimas ir partnerystės leidžia kai kuriems žaidėjams apeiti dalį barjerų.

    Kaip Kinijos kapitalas veikia JAV

    Kinijos bendrovė BYD JAV jau gamina elektrinius autobusus, o akumuliatorių gamintoja CATL yra sudariusi licencijavimo susitarimą su „Ford“ dėl technologijų ir paslaugų, susijusių su baterijų gamybos projektu Mičigane. Tokie modeliai rodo, kad dalis Kinijos įmonių renkasi ne tiesioginį automobilių eksportą, o technologijų tiekimą ir gamybos grandinės įsitvirtinimą vietoje.

    Tuo pat metu JAV rinkoje jautriausia tema tampa sujungtų automobilių duomenys: transporto priemonių jutikliai, kamerų sistemos, ryšio moduliai ir nuotoliniai atnaujinimai kelia klausimų, kas ir kur kaupia informaciją. Dėl to diskusijos persikelia iš ekonomikos į nacionalinio saugumo lauką, o reguliavimo rizika tapo strateginiu veiksniu visiems gamintojams.

    „Geely“ pranašumas: „Volvo“, „Polestar“ ir „Lotus“

    Vienu geriausiai JAV galinčių prisitaikyti žaidėjų laikoma „Zhejiang Geely Holding Group“, paprastai vadinama „Geely“. Ji turi reikšmingas investicijas į tris gamintojus, kurie jau veikia JAV: „Volvo Cars“, „Polestar“ ir „Lotus“, taip pat mažesnes dalis prabangių automobilių segmente.

    Analitikų teigimu, svarbiausias „Geely“ pranašumas yra ne tik prekės ženklai, bet ir JAV jau veikiantys pardavėjų bei aptarnavimo tinklai. Tai leidžia greičiau pasiekti klientus ir užtikrinti garantinį servisą, kuris JAV rinkoje yra kritiškai svarbus, ypač elektrinių automobilių atveju.

    „Nereikėtų nuvertinti, kokie svarbūs yra pardavėjų tinklai ir aptarnavimo infrastruktūra, nes tai didelis darbas gamintojams, neturintiems jokio buvimo JAV“, – sakė automobilių rinkos konsultantas Tu Le.

    Gamybos korta Pietų Karolinoje ir galimi scenarijai

    „Geely“ netiesiogiai turi ir potencialios gamybinės galios JAV per „Volvo“ gamyklą netoli Čarlstono, Pietų Karolinoje. Joje gaminami „Volvo“ ir „Polestar“ automobiliai, o pajėgumai, remiantis viešai cituotais rinkos duomenimis, siekia apie 150 000 automobilių per metus, nors reali gamyba buvo gerokai mažesnė.

    „Volvo“ yra viešai skelbusi, kad ketina plėsti gamybą JAV, įskaitant hibridinio visureigio XC60 gamybos pradžią, kuri galėtų reikšmingai padidinti apimtis. Didesnė lokalizacija JAV leistų mažinti logistikos kaštus ir valdyti tarifų riziką, ypač jei prekybos politika toliau griežtėtų.

    „Jei gamyba ten būtų išplėsta, tai mažintų sąnaudas, nes fiksuoti kaštai pasiskirstytų didesniam automobilių skaičiui“, – sakė Tu Le.

    Geely grupėje JAV plėtros kandidatu dažnai įvardijamas „Zeekr“, priklausantis „Geely Auto“ portfeliui kartu su „Lynk & Co“. Šio prekės ženklo automobilius kaip platformą jau naudoja „Waymo“ autonominio transporto programose, o tai rodo, kad technologinis bendradarbiavimas gali tapti papildomu keliu į rinką net ir tada, kai politinė aplinka yra įtempta.

    JAV automobilių pramonėje taip pat daugėja hibridinių modelių: vieni gamintojai renkasi vietinę surinkimo ar gamybos plėtrą, kiti eina per licencijavimą, o treti siekia įsitvirtinti per jau turimus Vakarų prekės ženklus. „Geely“ atveju būtent šis portfelis ir infrastruktūra gali tapti svarbiausiu atsparumo veiksniu, jei reguliavimas Kinijos kilmės automobiliams toliau griežtės.

  • Retieji metalai keičia pasaulį: be jų telefonas būtų plastiko gabalas, o Europa – priklausoma

    Retieji metalai keičia pasaulį: be jų telefonas būtų plastiko gabalas, o Europa – priklausoma

    Retųjų žemių metalai yra vieni svarbiausių šiuolaikinės pramonės išteklių, nors dauguma žmonių jų pavadinimų niekada negirdėjo. Jie reikalingi išmaniesiems telefonams, vėjo turbinoms, elektromobiliams ir daliai gynybos technologijų. Po Kinijos 2025 metais sugriežtintos eksporto kontrolės jų svarba dar labiau išryškėjo.

    Retųjų žemių elementais vadinama 17 cheminių elementų grupė: 15 lantanidų, taip pat skandis ir itris. Pavadinimas klaidina, nes kai kurie jų Žemės plutoje nėra itin reti, tačiau problema kita: jie dažniausiai būna išsisklaidę ir sunkiai atskiriami nuo kitų mineralų. Dėl to gavybai ir perdirbimui reikia sudėtingų technologijų, daug energijos ir griežtos aplinkosaugos kontrolės.

    Retųjų žemių elementų istorija siejama su Švedija, kur XVIII amžiaus pabaigoje Ytterby apylinkėse aptikti mineralai vėliau padėjo identifikuoti ne vieną naują elementą. Tuomet chemikai „žemėmis“ vadino sunkiai tirpstančius oksidus, o „retomis“ jos buvo dėl sudėtingo išskyrimo ir tuo metu neįprastų radimviečių. Šiandien terminas liko, bet jo reikšmė tapo labiau ekonominė nei geologinė.

    Kur jos slypi telefone?

    Išmaniajame telefone retųjų žemių elementai dažniausiai dirba ten, kur jų nematome: garsiakalbiuose, vibracijos varikliuose ir kamerų fokusavimo mechanizmuose. Neodimis ir prazeodimis leidžia sukurti mažus, bet itin stiprius magnetus, kurie užtikrina garsą, vibraciją ir tikslų judesį. Europis, terbis ir itris svarbūs ekranų bei LED šviesos spalvų kokybei.

    Ceris naudojamas stiklo ir optinių komponentų poliravimui, o lantanas padeda gerinti specializuoto stiklo savybes. Dėl šių priedų įrenginiai gali būti mažesni, tikslesni ir efektyvesni. Pramonėje retieji žemių elementai neretai vadinami kritiniais priedais: jų reikia nedaug, bet be jų smarkiai krenta galutinių produktų kokybė.

    Elektromobiliai, vėjas ir gynyba

    Retųjų žemių magnetai tapo vienu svarbiausių elektromobilių ir vėjo energetikos komponentų. Neodimio magnetai, papildyti prazeodimiu, o kartais ir disproziu bei terbiu, padeda išlaikyti savybes aukštesnėje temperatūroje. Tai tiesiogiai siejasi su variklių efektyvumu, įrenginių ilgaamžiškumu ir bendru energijos nuostolių mažinimu.

    Medicinoje gadolinis naudojamas kai kuriuose magnetinio rezonanso kontrastiniuose preparatuose, kad vaizdai būtų ryškesni. Kartu medikų bendruomenė akcentuoja atsargų vertinimą, nes tyrimuose aptariamas gadolinio pėdsakų kaupimosi organizme klausimas po dalies kontrastinių procedūrų. Branduolinės medicinos srityje svarbus ir lutecio izotopas, taikomas tikslinėse radiofarmacinėse terapijose.

    Europa ieško išeities: perdirbimas ir grandinės stiprinimas

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, retųjų žemių elementų paklausa švarios energijos technologijose pastaraisiais metais augo, o iki 2030 metų gali dar reikšmingai didėti. Europos Komisija ne kartą yra pabrėžusi, kad jautriausia vieta yra ne vien žaliava, bet ir perdirbimas bei magnetų gamyba. Didelė dalis pasaulinės rafinavimo ir magnetų tiekimo grandinės tebėra sutelkta Kinijoje.

    2025 metais Kinijos sprendimai griežtinti pasirinktų retųjų žemių elementų ir su jais susijusių produktų eksporto kontrolę parodė, kaip greitai gali sustoti pramonė, jei ima trūkti vienos detalės. Tai priminė lustų krizės pamokas: net kai rinka turi paklausą, gamyba gali strigti dėl riboto kritinių komponentų tiekimo. Dėl to Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tiekimo grandinės diversifikavimui ir atsargų politikai.

    Vienas realistiškiausių trumpesnio laikotarpio sprendimų yra perdirbimas. Seni telefonai, kietieji diskai, elektriniai varikliai ar vėjo turbinų komponentai tampa nebe vien elektronikos atliekomis, o žaliavų šaltiniu. Mokslininkai ir pramonė ieško metodų, kaip iš magnetų atgauti neodimį ir kitus elementus mažiau agresyviomis cheminėmis priemonėmis, mažinant atliekų kiekį ir energijos sąnaudas.

    JAV geologijos tarnybos duomenimis, didžiausios retųjų žemių atsargos ir reikšminga gavyba yra sutelktos keliose valstybėse, tačiau vien atsargos dar negarantuoja tiekimo. Lemiamas etapas yra separacija, rafinacija ir magnetų gamyba, nes būtent čia susidaro didžiausia pridėtinė vertė ir didžiausia priklausomybė. Todėl Europa, net turėdama potencialių telkinių, pirmiausia sprendžia perdirbimo ir pramoninių pajėgumų klausimą.

    Tiekimo grandinės stiprinimas tampa ne vien ekonominiu, bet ir strateginiu uždaviniu. Retųjų žemių metalai jau dabar lemia, kaip greitai vystysis elektromobilumas, atsinaujinanti energetika ir dalis aukštųjų technologijų pramonės. O vartotojams tai reiškia paprastą dalyką: daugelis kasdien naudojamų įrenginių priklauso nuo mažų, bet kritiškai svarbių metalų.

  • Naudotų elektromobilių bumas: kainos krenta, bet išlaikymas gali nustebinti ne vieną

    Naudotų elektromobilių bumas: kainos krenta, bet išlaikymas gali nustebinti ne vieną

    Naudotų elektromobilių rinka pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo, o pirkėjai automobilių aikštelėse vis dažniau pamato mažesnes kainas nei anksčiau. Tai vyksta net ir tuo metu, kai naujų elektromobilių paklausa kai kuriose rinkose svyruoja, o pirkėjai atidžiau skaičiuoja bendras išlaidas.

    Remiantis „Cox Automotive“ skelbiamu EV Monitor, naudotų elektromobilių pardavimai 2026 metų kovo mėnesį buvo 27,7 proc. didesni nei prieš metus. Lyginant su 2026 metų vasario mėnesiu, šuolis siekė 53,9 proc., o tai rodo staigiai padidėjusį sandorių tempą.

    Vienas svarbiausių veiksnių – į prekybą grįžtantys elektromobiliai, kurių lizingo sutartys baigiasi po 3 metų. „Edmunds“ duomenimis, elektromobilių dalis tarp grąžinamų po lizingo automobilių 2026 metais turėtų išaugti iki 8 proc., kai 2025 metais ji siekė 2 proc.

    Kainos artėja prie benzininių

    „Cox Automotive“ skaičiuoja, kad vidutinė naudoto elektromobilio kaina 2026 metų kovo mėnesį siekė apie 34 653 JAV dolerius, tai yra maždaug 32 000 eurų. Per metus kaina sumažėjo 6,1 proc., o kainų atotrūkis nuo naudotų benzininių automobilių toliau traukiasi.

    „Kainų lygybė jau visai arti“, – sakė „Cox Automotive“ pramonės įžvalgų direktorė Stephanie Valdez Streaty.

    Tą patvirtina ir kainų segmentas: 2026 metų kovo mėnesį 44 proc. naudotų elektromobilių buvo parduoti pigiau nei už 25 000 JAV dolerių, tai yra apie 23 000 eurų. 2025 metų gruodį tokių automobilių dalis siekė 39 proc., tad įperkamų pasirinkimų daugėja.

    Įkrovimas ir kasdienės išlaidos

    Perkant elektromobilį vien kaina neatsako į svarbiausią klausimą – kiek kainuos nuosavybė kas mėnesį. Elektromobilio eksploatacijoje vietoj degalų atsiranda įkrovimo išlaidos, kurios labiausiai priklauso nuo to, ar galima krauti namuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad pigiausias scenarijus dažniausiai yra namų įkrovimas, tačiau tam gali prireikti investicijų. 2 lygio įkroviklis dažnai kainuoja apie 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 460 eurų, o jei reikia elektros įvado ar instaliacijos atnaujinimo, bendra suma gali išaugti iki kelių tūkstančių eurų.

    Skirtumas tarp namų ir viešo greitojo įkrovimo gali būti didelis, todėl pirkėjams patariama įvertinti savo įpročius ir maršrutus. Jei namų įkrovimas neįmanomas, verta pasidomėti tinklų abonementais bei vietinėmis elektros tiekėjų programomis, kurios kai kuriose rinkose siūlo palankesnius tarifus.

    Remontas, draudimas ir baterijos rizika

    Elektromobiliams nereikia tepalų keitimų, o stabdžiai dažnai tarnauja ilgiau dėl rekuperacinio stabdymo. Vis dėlto padangų dėvėjimasis gali būti spartesnis dėl didesnio svorio ir sukimo momento, todėl šią išlaidų eilutę verta įtraukti į skaičiavimus.

    Po eismo įvykių remontas dažnai kainuoja brangiau nei analogiškų benzininių automobilių, nes sudėtingesnės konstrukcijos, baterijos apsaugos zonos ir ribotesnis kvalifikuotų servisų tinklas didina darbų bei detalių kainas. Dėl to aukštesnės gali būti ir draudimo įmokos, ypač jei modelis turi brangių kėbulo elementų ar pažangias pagalbos sistemas.

    Didžiausias potencialus finansinis klausimas – baterija. Naudoto elektromobilio pirkėjams rekomenduojama pasitikrinti baterijos garantijos sąlygas ir ar ji perleidžiama naujam savininkui, taip pat paprašyti baterijos būklės ataskaitos, jei tokia prieinama.

    Nepriklausomų vertinimų duomenimis, naujos baterijos keitimas gali kainuoti nuo 5 000 iki 15 000 JAV dolerių, tai yra maždaug nuo 4 600 iki 13 800 eurų. Daugeliui po trejų metų lizingo grąžinamų automobilių dar lieka reikšminga garantijos dalis, tačiau sprendžiant dėl pirkimo svarbu įvertinti savo planuojamą naudojimo laikotarpį.

    Galiausiai, dalis gamintojų kai kurias funkcijas siūlo kaip prenumeratą, pavyzdžiui, išplėstines pagalbos vairuotojui sistemas ar ryšio paslaugas. Pats automobilis be jų veiks įprastai, tačiau pirkėjui verta iš anksto išsiaiškinti, kurios funkcijos bus aktyvios po nuosavybės pasikeitimo.

  • Geriausi naudoti krosoveriai pagal WhatCar?: pirmoje vietoje Volvo XC40, sąraše ir elektriniai modeliai

    Naudotų automobilių rinkoje krosoveriai išlieka vienu geidžiamiausių pasirinkimų dėl praktiškumo, aukštesnės sėdėsenos ir universalaus pritaikymo mieste bei užmiestyje. Vis dėlto perkant automobilį su rida svarbiausia tampa ne tik kaina, bet ir patikimumas, saugumas bei realios eksploatacijos išlaidos.

    Didžiosios Britanijos leidinys WhatCar? sudarė 10 geriausių naudotų SUV ir krosoverių sąrašą, kuriame įvertino populiarius modelius pagal vairavimo komfortą, salono praktiškumą ir bendrą vertę pirkėjui. Pirmą vietą šiame reitinge užėmė Volvo XC40.

    Volvo XC40 gaminamas nuo 2017 metų ir dažnai minimas kaip alternatyva Audi Q3, BMW X1 ar Lexus UX. Ekspertai išskyrė modelio subalansuotą charakterį: jis pakankamai kompaktiškas miestui, bet tuo pačiu erdvus kasdieniams poreikiams.

    Reitinge pabrėžtas ir platus jėgos agregatų pasirinkimas, kuris naudotų automobilių pirkėjui leidžia lengviau rasti tinkamą kompromisą. Antrinėje rinkoje galima sutikti benzinines, dyzelines, hibridines ir visiškai elektrines XC40 versijas, todėl svarbu tiksliai įsivertinti savo važiavimo įpročius ir įkrovimo galimybes.

    „Esu vairavęs gerokai didesnius ir brangesnius Volvo visureigius, o XC40 prabangos prasme jiems beveik nenusileidžia. Tai stebina“, – sakė WhatCar? naudotų automobilių skilties redaktorius Markas Pirsonas.

    Taip pat pažymėta, kad Volvo XC40 yra vienas saugiausių automobilių savo segmente, o pakaba sureguliuota komfortiškai kasdienėms kelionėms. Tokie kriterijai naudotam automobiliui ypač svarbūs, nes pirkėjai dažnai ieško modelio, kuris ne tik patinka, bet ir ilgainiui nesukels netikėtų rūpesčių.

    WhatCar? dešimtuke be Volvo XC40 taip pat įvardyti Ford Puma, Kia Sportage, Peugeot 5008, Audi Q7, Volvo XC90, Kia e-Niro, Skoda Enyaq, Seat Arona ir Mercedes EQC. Sąrašas rodo, kad naudotų automobilių pirkėjai vis dažniau svarsto ir elektrinius pasirinkimus, ypač kai rinkoje daugėja patikrintų modelių su aiškesne eksploatacijos istorija.

    Vis dėlto perkant elektrinį krosoverį su rida svarbu įvertinti baterijos būklę, įkrovimo infrastruktūrą ir tai, kaip ankstesnis savininkas jį eksploatavo. Praktikoje būtent šie veiksniai dažniausiai lemia realią automobilio vertę, o ne vien deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas.

    Ekspertai primena, kad net ir gerai įvertintas modelis negarantuoja idealaus konkretaus automobilio egzemplioriaus. Prieš pirkimą verta patikrinti serviso istoriją, atlikti važiuoklės ir kėbulo diagnostiką bei įsitikinti, ar nėra paslėptų eismo įvykių žymių.

    Ne mažiau svarbu blaiviai įvertinti išlaikymo kainą: draudimą, padangas, stabdžių komponentus, taip pat gamintojo numatytus techninės priežiūros intervalus. Toks pasiruošimas dažnai padeda sutaupyti daugiau nei kelių šimtų eurų nuolaida pirkimo metu.

  • Leapmotor vadovas atskleidė kinų elektromobilių pranašumą Europoje: laimi ne vien kaina

    Europos automobilių rinkoje įsibėgėjant kinų gamintojų plėtrai, vis dažniau keliami klausimai, ar konkurencija vyksta vienodomis sąlygomis. Europos Komisija 2024 metais įvedė papildomus muitus daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių, argumentuodama, kad jų gamybą galėjo iškreipti subsidijos.

    Į šią diskusiją Pekine vykusios parodos Auto China 2026 metu įsitraukė ir „Leapmotor“ įkūrėjas bei vadovas Zhu Jiangming. Jo teigimu, pagrindinis Kinijos gamintojų pranašumas nėra vien mažesnė galutinė kaina, o gebėjimas valdyti didelę dalį kritinių technologijų ir tiekimo grandinės.

    Pranašumas, kuris prasideda nuo baterijų

    Pasak „Leapmotor“ vadovo, elektromobiliuose svarbiausias komponentas yra baterija, o Kinija čia turi išskirtinę poziciją. Ji sukūrė itin stiprią vidaus ekosistemą nuo žaliavų apdorojimo iki įrangos, reikalingos baterijų gamybai, todėl gali greitai didinti apimtis ir mažinti savikainą.

    Šį pranašumą papildo ir tai, kad Kinijos įmonės yra tapusios vienomis svarbiausių pasaulyje tiekėjų ne tik elementams, bet ir visoms baterijų sistemoms. Dėl masto ir vertikalios integracijos baterijų našumas bei kokybė, anot gamintojų, priartėjo prie rinkos lyderių, o kai kuriais parametrais jau juos lenkia.

    „Mūsų akivaizdus pranašumas yra tiekimo grandinės kontrolė ir gamyba dideliu mastu“, – sakė Zhu Jiangming.

    Nuo bendrų gamyklų iki savarankiškos pramonės

    Kinijos automobilių pramonės augimas ilgą laiką rėmėsi bendradarbiavimu su Vakarų gamintojais. Užsienio kompanijos, norėdamos dirbti Kinijoje, dažnai buvo skatinamos ar įpareigojamos steigti bendras įmones su vietiniais partneriais, o tai leido Kinijos rinkai perimti žinias ir gamybines kompetencijas.

    Elektrifikacijos banga šį procesą paspartino: diegiant naujas baterijų chemijas, variklius, galios elektroniką ir programinę įrangą, Kinijos įmonės greitai mokėsi bandymų keliu. Rezultatas – gamintojai, kurie šiandien gali ne tik surinkinėti automobilius, bet ir patys gaminti svarbiausius komponentus.

    „Leapmotor“ modelis: daugiau pasigaminti patiems

    „Leapmotor“, įkurta 2015 metais, teigia didelę dalį vertės kurianti savo viduje: nuo baterijų iki elektros pavarų. Toks modelis leidžia greičiau diegti pakeitimus, valdyti kaštus ir mažiau priklausyti nuo išorinių tiekėjų, ypač kai rinka susiduria su žaliavų, logistikos ar reguliavimo svyravimais.

    Už Kinijos ribų prekės ženklas veikia per „Leapmotor International“ bendrą įmonę su „Stellantis“, kuri turi kontrolinį 51 proc. paketą. Tai suteikia prieigą prie platinimo, aptarnavimo ir reguliacinių žinių Europoje, kartu išlaikant Kinijoje sukurtą technologinį bei gamybinį pagrindą.

    Kitas etapas: autonominis važiavimas

    Kinijos gamintojai vis dažniau konkuruoja ne tik kaina ar komplektacija, bet ir programine įranga bei autonominio vairavimo funkcijomis. Zhu Jiangming teigė, kad Kinijos keliuose jau dabar matyti ženklai, rodantys, kai automobilis juda autonominiu režimu, o tokių funkcijų naudojimas sparčiausiai auga miestuose ir priemiesčiuose.

    Jei ši kryptis pasitvirtins, kova Europoje gali persikelti į naują lygį: laimės ne tas, kas pagamins pigiausiai, o tas, kas greičiausiai pasiūlys patikimą programinės įrangos ekosistemą, saugumo įrodymus ir sklandų funkcijų atnaujinimą per visą automobilio eksploatavimo laiką.

  • Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Elektromobilių kompensacijos tirpsta: APVA žada naują kvietimą ir papildomą finansavimą

    Gyventojų susidomėjimas parama elektromobiliams pastaraisiais mėnesiais pastebimai išaugo, todėl Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ruošiasi priemonės tęstinumui. Agentūra skelbia, kad šiuo metu aktyvaus kvietimo lėšų likutis siekia apie 2,3 mln. eurų, o papildomas finansavimas jau planuojamas.

    APVA teigimu, didėjant paraiškų skaičiui siekiama išvengti situacijos, kai kompensacijos baigtųsi anksčiau nei gyventojai spėtų pateikti dokumentus. Praktikoje tai reiškia, kad naujas kvietimas gali būti paskelbtas artimiausiu metu, derinant sprendimus su Susisiekimo ministerija.

    Paraiškų tempas auga

    APVA nurodo, kad šiuo metu vidutiniškai sulaukiama daugiau nei 600 paraiškų per mėnesį. Tai rodo ne tik išaugusį visuomenės dėmesį mažataršiam transportui, bet ir tai, kad daliai pirkėjų kompensacija tampa svarbiu argumentu priimant sprendimą.

    „Matome, kad gyventojų susidomėjimas auga – šiuo metu vidutiniškai per mėnesį sulaukiame virš 600 paraiškų. Svarstantiems apie tokį pirkinį turime gerų žinių – investicijos į elektromobilumą nesustoja“, – sakė APVA Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė.

    Kiek galima susigrąžinti?

    Pagal šiuo metu taikomą tvarką gyventojas, įsigijęs naują grynąjį elektromobilį, gali susigrąžinti 5 000 eurų. Pasirinkus naudotą, bet ne senesnį kaip 4 metų elektromobilį, kompensacija siekia 2 500 eurų.

    Paramą galima gauti tik gryniesiems M1 klasės elektromobiliams, todėl įkraunami hibridai ir įprasti hibridiniai automobiliai į šią priemonę nepatenka. APVA pabrėžia, kad tokios taisyklės taikomos siekiant didžiausio tiesioginio poveikio taršos ir triukšmo mažinimui.

    Kaip teikiamos paraiškos?

    Paraiškų teikimas vyksta per APVIS sistemą, o procesas supaprastintas integruojant reikalingus duomenis iš Regitros registrų. Praktikoje pareiškėjui dažniausiai pakanka suvesti savo duomenis ir elektromobilio VIN numerį, o atitiktis kriterijams įvertinama automatiškai.

    Pasak APVA, tokia integracija sutrumpina vertinimo laiką ir sumažina klaidų tikimybę, todėl sprendimai dėl kompensacijų gali būti priimami greičiau. Tai ypač aktualu augant paraiškų srautui ir artėjant kvietimo lėšų ribai.

    Nuo 2022 metų birželio taikoma priemonė jau prisidėjo prie maždaug 10 000 elektromobilių įsigijimo. APVA duomenimis, iki šiol didesnė dalis paramos teko naudotiems automobiliams: išmokos skirtos apie 7 000 naudotų ir apie 3 000 naujų elektromobilių.

    Per beveik ketverius metus išmokėta apie 32,7 mln. eurų, o 2022–2026 metų laikotarpiui šiai priemonei iš viso numatyta 35 mln. eurų. Finansavimas skiriamas iš ES Modernizavimo fondo lėšų, o papildomi kvietimai planuojami atsižvelgiant į paklausą ir likusį biudžetą.

  • „Rivian“ atsitraukia: DOE paskola mažinama iki 4,5 mlrd., keičiami Džordžijos gamyklos planai

    „Rivian“ atsitraukia: DOE paskola mažinama iki 4,5 mlrd., keičiami Džordžijos gamyklos planai

    Elektromobilių gamintoja „Rivian“ pranešė perderėjusi JAV Energetikos departamento (DOE) paskolą: jos dydis sumažintas nuo maždaug 6,6 mlrd. eurų iki maždaug 4,2 mlrd. eurų. Kartu bendrovė pakoregavo planus dėl statomos gamyklos Džordžijos valstijoje, kuriai paskola ir buvo numatyta.

    Atnaujintos sąlygos reiškia, kad finansavimas dabar apima vieną gamybos plėtros etapą, o ne du, kaip planuota anksčiau. Dėl to numatoma metinė gamyklos galia mažėja nuo 400 000 iki 300 000 automobilių, tačiau įmonė tikisi lėšomis pasinaudoti anksčiau nei buvo planuota.

    Greitesnė prieiga, mažesnė plėtra

    „Rivian“ teigia, kad pakeitimai leidžia anksčiau pradėti skolintis pagal programą ir iš karto užtikrinti didesnę pradinę gamybą. Kita vertus, bendra planuota gamybos apimtis sumažinama, nes elektromobilių paklausa pastaraisiais metais tapo sunkiau prognozuojama.

    Pasak bendrovės, tikslas išlieka aiškus: naujoje gamykloje vėliau turėtų būti gaminamas „Rivian“ R2 modelis. Įmonė nurodė, kad paskola planuojama pasinaudoti 2027 metais, tai yra metais anksčiau nei buvo numatyta ankstesniuose grafikuose.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Elektromobilių sektoriuje pastaruoju metu ryškėja tendencija perskaičiuoti investicijas: gamintojai atsargiau vertina paklausos augimo tempą, didelę kainų konkurenciją ir aukštų palūkanų poveikį vartotojų sprendimams. Dėl to vis dažniau pasirenkamas etapinis gamybos pajėgumų didinimas, o ne didelės apimties plėtra iš karto.

    „Rivian“ vadovas RJ Scaringe taip pat akcentavo, kad bet kokia vėlesnė Džordžijos gamyklos plėtra būtų finansuojama pačios bendrovės lėšomis. Tokią kryptį sustiprina ir pastarojo meto partnerystės, kurios padeda pritraukti kapitalą bei dalintis technologijų kūrimo kaštais.

    Finansiniai rezultatai: nuostolis mažėjo

    Kartu su paskolos pakeitimais „Rivian“ paskelbė ketvirčio rezultatus: grynasis nuostolis siekė apie 386 mln. eurų ir buvo mažesnis nei prieš metus, kai nuostolis sudarė apie 502 mln. eurų. Pajamos augo iki maždaug 1,28 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,15 mlrd. eurų prieš metus.

    Investuotojai atidžiai stebėjo ir bendrąjį pelningumą: bendrasis pelnas sudarė apie 110 mln. eurų, tačiau per metus sumažėjo. Bendrovė nurodė, kad automobilių segmente rezultatą neigiamai paveikė mažesnės pajamos iš reguliacinių kreditų bei mažesnės gamybos apimtys, o programinės įrangos ir paslaugų kryptis išliko pelningesnė.

    „Jei ateityje plėsime gamyklą, tai darysime jau savo lėšomis“, – sakė RJ Scaringe.