CP v2

Tag: Elektros tinklai

  • ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    Europos Sąjungai susiduriant su nauja energijos kainų banga, už klimato politiką atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra ragina veikti ryžtingiau ir greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Jo teigimu, Europa per dažnai į krizes reaguodavo pavėluotai, o šįkart delsti nebegalima.

    Interviu metu komisaras pabrėžė, kad atsparumas energijos sukrėtimams prasideda namuose, didinant vietinę gamybą ir spartinant perėjimą prie alternatyvių šaltinių. Tai, pasak jo, reiškia daugiau elektrifikacijos, atsinaujinančios energetikos, šilumos siurblių, jungčių tarp valstybių ir, kai kuriose šalyse, branduolinės energijos.

    „Po kiekvienos ankstesnės krizės turėjome būti radikalesni ir veikti labiau į priekį. Dabar būtent to ir reikia“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisaras priminė, kad Europa nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizių aiškiai matė savo pažeidžiamumą, nes žemyne ribota vietinių energijos išteklių pasiūla. Jo vertinimu, atsisakyti rusiškų dujų buvo būtina, tačiau dalis priklausomybės tiesiog persikėlė kitur.

    Pasak W. Hoekstros, Europos dujų pirkimai vis labiau remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis, o tai didina jautrumą geopolitikai ir pasaulinėms kainų bangoms. Tokia situacija, jo teigimu, verčia kelti klausimą, ar naujos priklausomybės yra pakankamai saugios ilguoju laikotarpiu.

    Kaip vieną iš dabartinės įtampos veiksnių jis įvardijo geopolitinį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje, kurie didina žaliavų kainų svyravimus. Straipsnyje pažymima, kad 2026 metų gegužės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš maždaug 85 eurų už barelį ribos, o tai vėl kelia spaudimą tiek verslui, tiek gyventojų išlaidoms.

    Augant energijos kainoms, brangsta ne tik degalai ar šildymas, bet ir dauguma prekių bei paslaugų, nes energija yra svarbi tiekimo grandinių dalis. Europos Komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad aukštos kainos didina energetinio skurdo riziką, todėl ieškoma priemonių, kaip mažinti sąskaitas ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

    Komisaras pripažino, kad artimiausiais metais Europa vis tiek neišvengs iškastinio kuro vaidmens, ypač gamtinių dujų, kurios dažnai laikomos pereinamuoju kuru. Kartu jis akcentavo, kad energijos paklausa gali augti ir dėl sparčios skaitmenizacijos bei didelių skaičiavimo pajėgumų poreikio, įskaitant dirbtinis intelektas sprendimus, net jei energijos efektyvumas bus nuosekliai didinamas.

    „Dujos dar kurį laiką išliks pereinamuoju kuru, o energijos paklausa, net ir taikant efektyvumo priemones, greičiau augs nei mažės“, – teigė Wopke Hoekstra.

    Milijardai tinklams ir įkrovimui

    Kalbėdamas apie tai, kodėl infrastruktūros modernizavimas vyksta lėtai, W. Hoekstra sutiko, kad Europos Sąjunga „turi daugiau namų darbų“. Jo teigimu, būtinos milijardinės investicijos į elektros tinklų atnaujinimą, jų pralaidumo didinimą ir įkrovimo stotelių plėtrą.

    Komisaras argumentavo, kad kiekvienas į energetikos transformaciją investuotas euras mažina ilgalaikę Europos priklausomybę ir pažeidžiamumą, todėl yra racionalus sprendimas tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu. Jo vertinimu, be spartesnių investicijų ES bus sunku užtikrinti stabilesnes kainas per kitą sukrėtimą.

    JAV atsitraukimas ir naujos partnerystės

    Tarptautinės klimato politikos kontekste W. Hoekstra apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš plataus masto bendradarbiavimo klimato srityje, kuris, jo teigimu, apsunkina pasaulinių susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto komisaras pabrėžė, kad Europa toliau stiprina ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis.

    Jo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas vyksta su Norvegija, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, taip pat su partneriais Lotynų Amerikoje, kai kuriomis Afrikos ir Azijos šalimis, tarp jų Japonija. Komisaras priminė, kad 2023 metais Dubajuje vykusioje klimato konferencijoje pavyko suburti plačią šalių daugumą, peržengusią tradicinę Šiaurės ir Pietų takoskyrą.

    Šiandien, pasak W. Hoekstros, užduotis išlieka ta pati: mažinti priklausomybę nuo importo, didinti vietinę energijos gamybą ir modernizuoti infrastruktūrą taip, kad kitas kainų šokas neatsidurtų ant namų ūkių ir įmonių pečių.

  • Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldova atidarė didžiausią šalyje energijos kaupimo parką: 60 MWh baterijos šalia 50 MW saulės

    Moldovoje, Rădeni vietovėje, pradėjo veikti didžiausia šalyje baterijų energijos kaupimo sistema (BESS), kurios talpa siekia 60 MWh. Objektas prijungtas prie 50 MW saulės elektrinės, kuri buvo įrengta anksčiau, todėl abu projektai veikia kaip vienas energetinis kompleksas.

    Toks derinys leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos saulės energijos ir ją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba sumažėja, o poreikis išauga. Praktikoje tai padeda mažinti svyravimus tinkle, lengviau planuoti apkrovas ir efektyviau panaudoti saulės elektrinės generaciją.

    „Tai rekordiškai greitai įgyvendintas projektas, sveikinu verslininką už profesionalumą“, – sakė energetikos ministras Dorinas Junghietu.

    Ministro teigimu, privatūs investuotojai tampa svarbia grandimi stiprinant šalies energetinį saugumą ir siekiant atsinaujinančių išteklių tikslų. Moldova yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 metų pasiekti, kad atsinaujinantys ištekliai sudarytų 30 proc. elektros suvartojimo ir 27 proc. galutinio energijos suvartojimo.

    Atsinaujinančių išteklių plėtra spartėja

    Per pastaruosius penkerius metus Moldovos saulės ir vėjo elektrinių galia išaugo aštuonis kartus ir 2026 metų gegužę pasiekė 689 MW. Valdžios institucijos pabrėžia, kad didėjant kintančiai gamybai, kaupimo sprendimai tampa ne priedu, o būtina infrastruktūros dalimi.

    Šiemet jau baigtas pirmasis konkursas dideliems vėjo ir saulės parkams, kurio bendra galia siekė 165 MW. Rudenį planuojamas dar vienas konkursų etapas: numatoma atrinkti vėjo elektrinių projektus, kurių bendra galia galėtų siekti iki 173 MW.

    Kaupimas pirmą kartą įtraukiamas į konkursus

    Skelbiama, kad naujajame konkurso etape pirmą kartą būtų reikalaujama kartu diegti ir energijos kaupimo sprendimus. Minimalūs parametrai įvardijami kaip ne mažesnė nei 22 MW/MWh kaupimo apimtis, siekiant užtikrinti didesnį sistemos lankstumą ir patikimesnį atsinaujinančios energijos integravimą.

    2024 metais atsinaujinančios elektros dalis Moldovos suvartojime sudarė 16,7 proc., o 2026 metais ji, šalies vertinimu, turėtų didėti iki 27 proc. Didžiausios šalyje BESS atidarymas Rădeni laikomas svarbiu žingsniu, nes kaupimas leidžia sparčiau auginti saulės ir vėjo projektų dalį neauginant rizikų tinklo stabilumui.

  • Šveicarijoje statoma milžiniška redokso baterija: energija 210 000 namų ir 2,1 GWh atsarga

    Šveicarijos Laufenburge pradedamas vienas ambicingiausių energijos kaupimo projektų Europoje – čia statoma didelio masto redokso srauto baterija, skirta subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą. Projekto tikslas – sukauptą energiją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba krenta, o vartojimas išauga.

    Technologijos esmė skiriasi nuo įprastų ličio jonų baterijų: energija kaupiama ne kietuose elektroduose, o dviejuose skystuose, vandens pagrindo elektrolituose, laikomuose atskiruose rezervuaruose. Skysčiai per siurblius cirkuliuoja per centrinę membraną, o jonų judėjimas leidžia bateriją įkrauti arba iškrauti.

    Tokios sistemos dažnai laikomos patraukliomis dideliems energijos kiekiams saugoti dėl saugos ir ilgaamžiškumo: vandens pagrindo elektrolitai paprastai nėra lengvai užsiliepsnojantys, o pati schema geriau tinka daugkartiniams ciklams. Dėl to redokso srauto baterijos vis dažniau minimos kaip sprendimas tinklams, kuriuose sparčiai daugėja atsinaujinančios energijos.

    Numatoma, kad Laufenburge įrengta sistema turės apie 2,1 GWh talpą. Skaičiuojama, jog to pakaktų maždaug 210 000 namų ūkių elektrai užtikrinti 24 valandas, o didesniam vartotojų skaičiui – kelioms valandoms, kai tinkle prireikia papildomos galios.

    Statyboms planuojama iškasti apie 27 metrų gylio iškasą, kurioje ir būtų įrengta pagrindinė infrastruktūra. Projektą vystanti Šveicarijos bendrovė „FlexBase“ teigia, kad statybas ketinama užbaigti iki 2029 metų.

    Finansinė projekto apimtis taip pat įspūdinga: bendra vertė įvardijama 1,1–1,5 milijardo eurų. Tokios investicijos atspindi bendrą Europos kryptį – stiprinti energijos kaupimą, nes vien saulės ir vėjo generacijos augimo nepakanka patikimam tiekimui be papildomų balansavimo priemonių.

    Pastaraisiais metais energijos kaupimo tema tapo viena svarbiausių elektros sektoriaus darbotvarkėje: didelės talpos baterijos, hidroakumuliacinės elektrinės ir kitos technologijos vertinamos kaip būdas mažinti kainų šuolius bei priklausomybę nuo greitai įjungiamų iškastinių rezervų. Laufenburgo projektas rodo, kad nišinė anksčiau laikyta redokso srauto technologija grįžta į dėmesio centrą ten, kur svarbiausia – mastelis, sauga ir ilgas tarnavimo laikas.

  • Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijoje elektra trumpam kainavo žemiau nulio: gamintojai mokėjo, kad jų energiją nupirktų

    Lenkijos elektros rinkoje per gegužės pradžios šventinį savaitgalį fiksuotas retas reiškinys – neigiamos didmeninės kainos. Tai reiškia, kad kai kuriomis valandomis gamintojai turėjo primokėti, kad jų pagaminta elektra būtų paimta iš tinklo.

    Situaciją iš esmės lėmė labai didelė saulės elektrinių gamyba ir palankios sąlygos vėjo energetikai, kai bendras vartojimas buvo mažesnis nei įprastai. Tokiomis dienomis rinka susiduria su pertekliumi, o kainą žemyn spaudžia tai, kad dalį gamybos sudėtinga greitai sustabdyti.

    Kodėl kainos tampa neigiamos?

    Neigiamos kainos dažniausiai atsiranda tada, kai pasiūla viršija paklausą, o elektros sistemoje trūksta lankstumo. Lankstumą užtikrina energijos kaupimas, greitai reguliuojamos elektrinės, paklausos valdymas ir tarpvalstybinė prekyba, tačiau visos šios priemonės turi ribas.

    Per aptariamą laikotarpį atsinaujinantys šaltiniai kai kuriomis valandomis dengė didžiąją dalį šalies poreikio. Skelbta, kad vienu metu vėjas ir saulė patenkino iki 78 proc. vidaus paklausos, o dalis perteklinės energijos buvo eksportuojama.

    Operatorius taip pat nurodė riboti kai kurių saulės elektrinių darbą, kad sistema išliktų stabili. Tokie nurodymai vadinami ne rinkos pagrindu atliekamu perskirstymu, kai gamyba mažinama ne dėl kainos, o dėl tinklo saugumo ir balanso.

    Rekordinė neigiama kaina ir ką ji reiškia

    Vieną iš dienų fiksuota rekordinė neigiama kaina – minus 1 457 zlotai už megavatvalandę, tai yra maždaug minus 340 eurų už megavatvalandę. Praktikoje tai signalas, kad rinkai tuo metu labiau reikia vartojimo ar kaupimo, o ne papildomos gamybos.

    Vartotojams tai nebūtinai reiškia akimirksniu mažesnes sąskaitas, nes dauguma buitinių tarifų yra fiksuoti arba perskaičiuojami su vėlavimu. Tačiau pramonės įmonėms ar tiekėjams, turintiems kainas, susietas su birža, tokie epizodai gali mažinti pirkimo savikainą tam tikromis valandomis.

    Neigiamos kainos taip pat rodo, kad sparčiai augant saulės ir vėjo generacijai, vis svarbesnės tampa investicijos į tinklus, energijos kaupimą ir lankstesnį vartojimą. Kuo daugiau sistemoje bus baterijų, siurblinių, išmanių tarifų ir paklausos valdymo, tuo rečiau perteklius vers kainas kristi žemiau nulio.

    Kompensacijos už priverstinį ribojimą

    Jei operatorius įpareigoja atsinaujinančių išteklių elektrinę mažinti gamybą, tokie gamintojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Skelbta, kad kompensacijų apimtys augo: 2023 metais išmokėta apie 4,5 mln. eurų, 2024 metais – apie 600 tūkst. eurų, o 2025 metais – apie 5,9 mln. eurų.

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius yra Polskie Sieci Elektroenergetyczne, valdantis aukštos įtampos perdavimo tinklą. Įmonė pabrėžia, kad sistema viso epizodo metu veikė stabiliai, tačiau didelė saulės generacija vidurdienį parodė, kaip greitai keičiasi elektros sistemos poreikiai didėjant atsinaujinančios energijos daliai.

  • Čekijos hidroakumuliacinė Dlouhé Stráně po modernizacijos pasiekė gamybos rekordą

    Čekijos hidroakumuliacinė Dlouhé Stráně po modernizacijos pasiekė gamybos rekordą

    Kovo rezultatas pranoko ankstesnį rekordą

    Čekijoje veikianti hidroakumuliacinė elektrinė Dlouhé Stráně kovą pagamino 83,073 gigavatvalandės elektros ir taip pasiekė naują mėnesio rekordą. Apie tai pranešė didžiausia šalies energetikos bendrovė „ČEZ“.

    Įmonės teigimu, rezultatas beveik 1 proc. viršijo ankstesnį rekordą, fiksuotą 2020 metais balandį. Rekordinė gamyba sutapo su reikšmingos modernizacijos programos pabaiga 30 metų veikiančiame objekte.

    Investicijos didino patikimumą ir našumą

    Per pastaruosius penkerius metus „ČEZ“ į Dlouhé Stráně atnaujinimus investavo apie 41 mln. eurų. Pagrindinis tikslas buvo didinti įrenginių patikimumą ir efektyvumą, kad elektrinė galėtų stabiliai dirbti esant didesniems tinklo svyravimams.

    Vienas svarbiausių darbų 2021 metais buvo viršutinio baseino eksploatacinio tūrio padidinimas iki 2,72 mln. kubinių metrų. Tai, pasak operatoriaus, vieno ciklo gamybos pajėgumą padidino maždaug 6 proc.

    Elektrinė veikia kaip tinklo baterija

    Dlouhé Stráně įrengta giliai po žeme ir veikia kaip didelė baterija: kai elektros perteklius, vanduo pumpuojamas į viršutinį baseiną, o piko metu leidžiamas žemyn ir gamina elektrą. Tokios elektrinės ypač svarbios augant vėjo ir saulės generacijai, kurios gamyba priklauso nuo oro sąlygų.

    Operatorius pabrėžia, kad objektas prisideda prie Čekijos elektros sistemos stabilumo ir gali padėti atkurti tiekimą po visiško elektros tiekimo sutrikimo. Tarp išskirtinių elektrinės faktų minimos ir didelės galios reversinės turbinos, kurios leidžia greitai pereiti nuo siurbimo režimo prie gamybos.

    „Dlouhé Stráně jau seniai laikome išskirtinai svarbia Čekijos elektros tinklo dalimi“, – sakė „ČEZ“ hidroelektrinių padalinio vadovas Róbert Heczko.

    Jis pridūrė, kad reguliarūs priežiūros darbai ir nuosekli modernizacija turi tiesioginį teigiamą poveikį tiek gamybos apimtims, tiek elektrinės būklei. „ČEZ“ modernizacijos programa apima ir kitus šalies hidroenergetikos objektus, o bendras efektyvumo augimas, bendrovės vertinimu, kai kur siekia iki 10 proc.

  • Visagine planuojama 110 kV skirstykla ir baterijų kaupimo įrenginiai: kaip teikti pasiūlymus iki gegužės 21 dienos

    Visagine planuojama 110 kV skirstykla ir baterijų kaupimo įrenginiai: kaip teikti pasiūlymus iki gegužės 21 dienos

    Visagino savivaldybėje pradedamas visuomenės informavimo ir konsultavimosi etapas dėl planuojamo elektros tinklų projekto Drūkšinių kaime, Elektrinės gatvėje. Numatyta įrengti 110 kV atviro tipo skirstyklą, 110 kV kabelių linijas bei kilnojamuosius elektros energijos kaupimo įrenginius.

    Pagal pateiktą informaciją tai būtų naujo statinio statyba, apimanti tiek inžinerinius tinklus, tiek energetikos infrastruktūrą, reikalingą tinklo patikimumui ir lankstumui didinti. Tokie projektai dažnai siejami su augančiu poreikiu subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą, ypač didėjant atsinaujinančių išteklių daliai.

    Pagrindiniai projekto duomenys

    Projektas numatytas Visagino savivaldybėje, Drūkšinių kaime, Elektrinės gatvėje, o skirstyklos vieta nurodoma adresu Elektrinės g. 3. Taip pat pateikti žemės sklypų kadastro numeriai ir koordinatės, kurios naudojamos tiksliam trasų bei objektų išdėstymui identifikuoti.

    Sklypų naudojimo paskirtys įvardijamos kaip kitos paskirties žemė, pritaikyta susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektams, inžinerinių tinklų koridoriams, taip pat pramonės ir sandėliavimo teritorijoms. Tai rodo, kad projektas planuojamas infrastruktūrai pritaikytose zonose.

    Kas rengia projektą ir kaip susipažinti

    Statytoju nurodoma Baltic BESS, UAB. Projektinius pasiūlymus parengė Grid projects, UAB, o projektuotojo įgaliotu asmeniu įvardijamas Giedrius Stabužis.

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Kaune, Biruliškių gatvėje 8, darbo dienomis nuo 14:00 iki 16:00 valandos, iš anksto suderinus telefonu. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ar suinteresuotoms grupėms rekomenduojama iš anksto susitarti dėl atvykimo, kad būtų užtikrintas sklandus dokumentų pristatymas.

    Pasiūlymai ir viešas susirinkimas

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti raštu nurodytu adresu Kaune, Biruliškių gatvėje 8, taip pat elektroniniu paštu arba telefonu. Pasiūlymų teikimo terminas nurodytas iki 2026 metų gegužės 21 dienos.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 21 dieną 15:00 valandą, jis vyks nuotoliniu būdu. Tokia forma leidžia platesniam dalyvių ratui prisijungti, tačiau gyventojams svarbu iš anksto pasirūpinti techninėmis galimybėmis dalyvauti ir pasiruošti klausimus.

    Energetikos infrastruktūros projektų viešinimo etapas yra esminis tam, kad būtų įvertinti vietos bendruomenės interesai, galimas poveikis aplinkai ir teritorijų naudojimui, taip pat techniniai sprendiniai. Pateikiant pasiūlymus paprastai rekomenduojama remtis konkrečiomis projekto dalimis, nurodant, kokie sprendiniai kelia klausimų ir kokių alternatyvų ar papildomų įsipareigojimų tikimasi.

  • ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    Europos Komisija nusprendė palaipsniui atsisakyti Kinijoje pagamintų elektros keitiklių naudojimo ES finansuojamuose energetikos projektuose. Priemonė pristatoma kaip kritinės infrastruktūros apsauga nuo galimų kibernetinių grėsmių, kurios kraštutiniu atveju galėtų prisidėti prie elektros tiekimo sutrikimų.

    Keitikliai yra vienas svarbiausių šiuolaikinių atsinaujinančios energetikos elementų, nes jie paverčia ir reguliuoja saulės ar vėjo elektrinių generuojamą srovę, taip pat padeda valdyti energijos kaupimo sistemas. Dėl šios priežasties jie dažnai vadinami elektros tinklų smegenimis, o jų programinė įranga ir nuotolinio valdymo galimybės kelia papildomų saugumo klausimų.

    Grėsmės įvardijamos atvirai

    Pasak anonimiškai kalbėjusio ES pareigūno, Komisija nustatė rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų. Vertinimas, anot jo, rėmėsi tiek įslaptinta, tiek viešai prieinama informacija, kurią pateikė kelios valstybės narės.

    „Nustatėme rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų“, – sakė ES pareigūnas.

    Komisijos vertinime teigiama, kad priešiškomis laikomų valstybių įtaka technologijų tiekimo grandinėms teoriškai galėtų būti panaudota prieš Europos energetikos infrastruktūrą. Pareigūnas minėjo Kiniją, taip pat Iraną, Šiaurės Korėją ir Rusiją.

    Ne pramonės politika, o ekonominis saugumas

    Komisija pabrėžia, kad tai nėra pramonės politikos sprendimas, o ekonominio saugumo priemonė, susijusi su ES finansuojamų projektų taisyklėmis. Tai reikštų, kad tiekėjai iš patikimais partneriais laikomų šalių, pavyzdžiui, Japonijos ar Pietų Korėjos, ir toliau galėtų dalyvauti ES lėšomis remiamuose konkursuose.

    Sprendimas taip pat siejamas su platesne ES kryptimi mažinti strategines priklausomybes energetikos ir skaitmeninių technologijų srityse. Komisija dar 2025 metų gruodį signalizavo, kad ketina aktyviau naudoti finansavimo sąlygas kaip priemonę riboti rizikingų tiekėjų prieigą prie jautrių projektų.

    Įsigaliojimas etapais ir kainų poveikis

    Naujosios gairės taikomos visoms ES finansavimo priemonėms, įskaitant finansavimą per Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Vietoj naujo teisės akto Komisija remsis jau galiojančiais finansavimo patikrinimais ir nuostatomis, leidžiančiomis nustatyti su saugumu susijusias sąlygas.

    Numatytas pereinamasis laikotarpis pažengusiems projektams, o nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos jie dar galės būti vertinami pagal ankstesnę tvarką, tačiau gali tekti taikyti papildomas kibernetinio saugumo priemones arba atsisakyti didelės rizikos tiekėjų. Griežtesnė fazė turėtų prasidėti nuo 2027 metų balandžio, kai naujose sutartyse ribojimai būtų integruoti pilnai, paliekant tik ribotas išimtis politiniais ar saugumo motyvais.

    Komisija nurodo, kad keitikliai sudaro apie 5 proc. didelio masto saulės elektrinių kainos, o perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, tikėtina, padidintų bendrą projekto kainą mažiau nei 2 proc. Vis dėlto atviras lieka klausimas, kaip bus tvarkomasi su jau veikiančia infrastruktūra, kurioje tokia įranga įdiegta anksčiau.

    Kinijos prekybos rūmai ES atmetė teiginius apie galimą energetikos technologijų panaudojimą spaudimui ir ragino laikytis technologinio neutralumo bei nediskriminavimo. Tuo metu Komisija tvirtina matanti pakankamą alternatyvių gamintojų pajėgumą, ypač Japonijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose, ir tikisi, kad rinka galės greitai prisitaikyti.

  • Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija sustabdė naujus duomenų centrus: tinklas lūžta, o „Google“ ir „Microsoft“ jau žvalgosi kitur

    Danija atsidūrė Europos diskusijų apie duomenų centrų plėtrą epicentre, kai staigiai išaugusi elektros paklausa pradėjo viršyti tinklo galimybes. Šalis, ilgai laikyta patrauklia kryptimi dėl vėsesnio klimato ir atsinaujinančios energetikos, dabar svarsto, kaip riboti itin daug energijos vartojančių objektų augimą.

    Valstybinė elektros perdavimo sistemos operatorė Energinet kovo mėnesį laikinai sustabdė naujų prijungimo prie tinklo sutarčių sudarymą. Sprendimas priimtas po to, kai, Energinet teigimu, įvyko paraiškų „sprogimas“, o laukiančių projektų apimtys tapo sunkiai valdomos.

    Paraiškų banga pralenkė realybę

    Energinet nurodo, kad eilėje susikaupė apie 60 gigavatų planuojamų projektų, norinčių prisijungti prie tinklo. Palyginimui, Danijos didžiausias momentinis elektros poreikis siekia apie 7 gigavatus, todėl skirtumas tarp norų ir techninių galimybių tapo akivaizdus.

    Didelę dalį paraiškų sudaro duomenų centrai: vien jų planuojami prijungimai sudaro apie 14 gigavatų. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad dalis projektų gali būti nepakankamai brandūs, o tokia eilė tampa labiau hipotetinė nei reali.

    „Turime būti realistiški ir vertinti, kas iš tiesų prieinama. Negalima dalyti prijungimo pažadų, kai elektros tiesiog nėra“, – sakė Duomenų centrų pramonės asociacijos vadovas Henrikas Hansenas.

    Energinet skelbia, kad pauzė numatyta keliems mėnesiams, kol bus atlikta sistemos apžvalga ir pasiūlyti sprendimai, galintys padidinti pralaidumus. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiu metu naujiems projektams trūks aiškumo dėl terminų, prioritetų ir sąlygų.

    Kas gaus prioritetą: verslas ar infrastruktūra?

    Diskusiją Danijoje kaitina klausimas, kam turėtų būti teikiama pirmenybė, kai tinklo pajėgumų neužtenka visiems. Politinėje darbotvarkėje atsirado idėjų pirmiausia užtikrinti vietos vartotojų ir strateginių sektorių poreikius, o didelius elektros vartotojus nukelti į eilės pabaigą.

    Tai atspindi platesnę Europos tendenciją: spartėjant elektrifikacijai ir augant skaitmeninių paslaugų apimtims, tinklų plėtra vis dažniau nespėja su poreikiu. Duomenų centrų plėtrą papildomai stumia debesijos paslaugos ir DI skaičiavimams reikalinga infrastruktūra, kuri gali smarkiai didinti bazinį elektros vartojimą.

    Vis dėlto rinkos dalyviai įspėja, kad per griežti ribojimai gali nukreipti investicijas į kitas šalis. Toks scenarijus būtų skausmingas regionui, siekiančiam išlaikyti technologinį konkurencingumą ir pritraukti aukštos pridėtinės vertės projektus.

    „Jei negalėsite DI užduočių vykdyti Danijoje, tiesiog perkelsite jas kitur, ir būtent tai pamatysime“, – sakė Skaitmeninės infrastruktūros bendrovės „Digital Realty“ vadovė Šiaurės šalims Pernille Hoffmann.

    Investicijos didelės, bet kantrybė ribota

    Duomenų centrų sektorius Danijoje jau yra reikšmingas: šalyje skaičiuojama šimtai megavatų įdiegtos galios, o iki 2030 metų prognozuojamas augimas viršija 1 gigavatą. Didelę dalį dabartinių pajėgumų sudaro vadinamieji hyperscale tipo centrai, kuriuos valdo pasaulinės technologijų kompanijos.

    Technologijų milžinės atvirai kalba, kad neapibrėžtumas dėl tinklo prieinamumo verčia greitai ieškoti alternatyvų. Tai svarbu todėl, kad klientams debesijos ir DI paslaugų pajėgumai reikalingi ne po kelerių metų, o dabar, o sprendimai dėl lokacijos dažnai priimami remiantis aiškiais prijungimo terminais.

    „Galite laukti tik tam tikrą laiką. Jei nėra aiškumo, ar apribojimai bus panaikinti, natūralu, kad atsigręžiama į kitas rinkas“, – sakė „Google“ atstovė Diana Hodnett.

    Danija šiuo metu taip pat išgyvena politinį pereinamąjį laikotarpį, todėl sprendimai dėl naujų prioritetų, reguliavimo ar kriterijų gali užtrukti. Tuo pat metu Energinet pabrėžia, kad be politinių susitarimų ir atnaujinto reguliavimo bus sudėtinga skaidriai nustatyti, kuriems projektams suteikti greičiausią prieigą.

    Situacija Danijoje tampa signalu ir kitoms valstybėms: vien atsinaujinančios energetikos plėtra problemos neišsprendžia, jei elektros perdavimo ir skirstymo tinklai nespėja prisitaikyti. Artimiausiais metais Europoje vis dažniau bus sprendžiama, kaip suderinti investicijas į skaitmeninę ekonomiką su realiais tinklo pajėgumais ir visuomenės lūkesčiais.

  • Povandeninės jūrų turbinų jėgainės Europoje: potvynių energija tampa vis svarbesnė

    Povandeninės jūrų turbinų jėgainės Europoje: potvynių energija tampa vis svarbesnė

    Energetikos kainų šuoliai ir geopolitiniai sukrėtimai pastaraisiais metais priminė, kiek daug šalių vis dar priklauso nuo iškastinio kuro. Kartu auga ir elektros poreikis, todėl ieškoma šaltinių, kurie ne tik būtų švaresni, bet ir patikimai prognozuojami.

    Saulės ir vėjo elektrinės išlieka pagrindiniais energetikos transformacijos ramsčiais, tačiau jų gamyba priklauso nuo oro. Kai nėra vėjo ar dangų užtraukia debesys, gamyba krenta, o naktį saulės elektrinės apskritai negamina.

    Kodėl potvynių energija traukia dėmesį

    Būtent dėl šio nepastovumo Europoje ryškėja susidomėjimas potvynių energija. Skirtingai nei vėjas ar saulė, potvynius lemia Mėnulio ir Saulės gravitacija, todėl jų ciklus galima apskaičiuoti labai tiksliai net daugeliui metų į priekį.

    Technologijos principas dažnai apibūdinamas paprastai: tai tarsi vėjo jėgainės po vandeniu. Turbinų mentės sukasi nuo vandens srovių, kurios daugelyje vietų kryptį pakeičia du kartus per parą, o pagaminta elektra kabeliais perduodama į krantą.

    Europoje matyti politinis ir investicinis impulsas: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija artimiausiam dešimtmečiui sieja planus įdiegti bent 400 megavatų potvynių turbinų galios. Toks mastas prilygtų reikšmingam indėliui aprūpinant elektra didelius miestus, nors tai dar nebūtų pagrindinis energijos sistemos ramstis.

    Kiek energijos realiai įmanoma paimti

    Potvynių energetikos potencialas vertinamas keliais lygiais: teoriniu, techniniu ir praktiniu. Teorinis apima visą vandenyno judėjime esančią energiją, techninis parodo, kiek jos leistų paimti šiandieninės technologijos, o praktinis įvertina realius apribojimus.

    Praktiniai apribojimai dažniausiai susiję su laivyba, žvejyba, saugomomis teritorijomis ir poveikio aplinkai reikalavimais. Dėl to realiai panaudojama dalis gali siekti tik apie 1–20 proc. teorinio ištekliaus, nors net ir tokia dalis kai kuriose vietose sudaro reikšmingą kiekį.

    Naujesni tyrimai rodo daugiau nei 400 potencialių vietų 19 šalių, kur potvynių turbinos galėtų būti diegiamos. Išsamiau įvertintose geriausiose vietose metinė gamyba galėtų siekti apie 110 teravatvalandžių, kas prilygsta maždaug Portugalijos metiniam elektros suvartojimui.

    Kodėl proveržį lėtina kaštai ir atstumas

    Didžiausia problema ta, kad geriausios vietos potvynių turbinoms dažnai yra toli nuo didžiųjų vartotojų centrų. Tai reiškia brangius ir techniškai sudėtingus jūrinius kabelius, prijungimą prie tinklo ir papildomą infrastruktūrą krante.

    Be to, turbinoms labiausiai tinka siauri sąsiauriai ir tarpai tarp salų, kur vandens masės teka ypač sparčiai. Tokiose vietose būtini detalūs jūros dugno ir srovių tyrimai, o jų daugelyje regionų dar trūksta, todėl dalis potencialo gali būti pervertinta arba, priešingai, ateityje išaugti turint tikslesnius duomenis.

    Energetikos sistemai, kurioje vis daugiau kintamos gamybos, svarbiausia potvynių energijos vertė gali būti ne vien gigavatai, o prognozuojamumas. Tokia gamyba gali tapti patikimu priedu prie vėjo ir saulės, padedančiu planuoti balansavimą ne valandoms, o metams į priekį.

  • Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Investuotojų nuotaikas JAV akcijų rinkoje vis labiau formuoja viena tema – duomenų centrai ir su dirbtinio intelekto plėtra susijusi infrastruktūra. CNBC laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris teigė, kad šiuo metu rinką galima skirstyti į dvi dalis: duomenų centrų akcijas ir visą kitką.

    Jo vertinimu, naujausi įmonių rezultatai tik patvirtino tendenciją: didžiausi rinkos laimėtojai tiesiogiai ar netiesiogiai yra susieti su didžiule skaičiavimo galios, ryšio ir elektros poreikių plėtra. Duomenų centrai tapo kertiniu tašku, aplink kurį rikiuojasi ne vien technologijų, bet ir pramonės, energetikos bei nekilnojamojo turto sektoriai.

    Duomenų centrai kelia ne tik lustus

    Pasak J. Cramerio, DI bumas reiškia ne vien didesnę serverių ir puslaidininkių paklausą. Augant skaičiavimo pajėgumams, didėja poreikis elektros tinklams, transformatoriams, kabeliams, aušinimo sistemoms ir atsarginės energijos sprendimams.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių jis išskyrė bendrovę „Quanta Services“, kuri stato elektros linijas ir vykdo tinklų infrastruktūros projektus. Auganti duomenų centrų koncentracija, ypač didžiųjų debesijos tiekėjų projektuose, verčia komunalines įmones spartinti tinklų modernizavimą ir pajėgumų didinimą.

    „Duomenų centrai yra milžiniškos burnos, kurias reikia maitinti nesibaigiančia elektra“, – sakė J. Crameris.

    Kas laimi iš elektros ir aušinimo

    Tarp laiminčiųjų jis minėjo ir energijos valdymo bei aušinimo sprendimų tiekėjus, tokius kaip „Eaton“ ir „Vertiv“. Duomenų centrams plečiantis, didėja aukštos įtampos įrangos, UPS sistemų, skirstymo spintų, aušinimo ir efektyvumo sprendimų paklausa, nes energijos sąnaudos tampa vienu svarbiausių kaštų veiksnių.

    J. Cramerio teigimu, prie šios bangos prisijungia ir „Carrier Global“, kuri sieja atsigavimo istoriją su duomenų centrų aušinimo sprendimais. Jo vertinimu, tai gali būti ne trumpalaikis šuolis, o kelių metų trukmės judėjimas, jei investicijų ciklas išsilaikys.

    Nuo ryšio įrangos iki nekilnojamojo turto

    DI infrastruktūros plėtra, pasak J. Cramerio, atsispindi ir kituose segmentuose. Jis atkreipė dėmesį į „Teradyne“, kurios veiklą palaiko intensyvėjanti lustų gamyba ir testavimo paslaugų poreikis, taip pat į „Qualcomm“, kuri, anot jo, žengia į duomenų centrų rinką su nauju klientu.

    Pramonės grandyje jis išskyrė „Caterpillar“ – didesnė duomenų centrų paklausa kelia susidomėjimą turbinomis ir energijos generavimo sprendimais, ypač kai projektams reikia patikimo atsarginio maitinimo. Tuo pat metu ryšio infrastruktūros įmonės „Ciena“, „Arista Networks“ ir „Cisco“ gauna naudą, nes duomenų centrams reikia vis didesnio pralaidumo ir spartesnių jungčių.

    Net ir nekilnojamojo turto investicijų fondai, tokie kaip „Iron Mountain“, J. Cramerio vertinimu, randa naują augimo kryptį – nuomoti erdves didiesiems debesijos paslaugų teikėjams, ieškantiems papildomų skaičiavimo pajėgumų. Tai rodo, kad duomenų centrų bumas persmelkia vis platesnę ekonomikos dalį, o investuotojai vis dažniau vertina ne vien technologijas, bet ir visą tiekimo grandinę.

    „Ką mes matome? Gamybos mozaiką. Mano požiūriu, duomenų centras yra netikėta sėkmė beveik kiekvienai ekonomikos daliai“, – sakė J. Crameris.

    Rinkos dalyviai šią kryptį sieja su ilgalaikėmis investicijomis į DI skaičiavimo pajėgumus, debesijos plėtrą ir energijos tinklų modernizavimą. Dėl to dėmesys vis dažniau krypsta į įmones, kurios gali užtikrinti elektrą, aušinimą, ryšį ir patikimą infrastruktūrą – būtent tai, ko duomenų centrams reikia labiausiai.